Byla 2-863/2010

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Milašienės, Marytės Mitkuvienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos) ir Viginto Višinskio teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos G. V. – A. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2010 m. kovo 2 d. nutarties dalies, kuria atmestas prašymas atnaujinti procesą, civilinėje byloje Nr. A2-1119-173/2009 pagal ieškovo R. A. ieškinį atsakovams UAB „Vilsarma“ ir UAB „Čili Bistro“ dėl skolos priteisimo, tretieji asmenys bankrutuojanti UAB „ECH Baltics“, restruktūrizuojama UAB „Linkmena“.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3Kauno apygardos teismas 2008 m. spalio 14 d. sprendimu R. A. ieškinį atmetė, priteisdamas iš ieškovo R. A. atsakovui UAB „Čilija“ 4080 Lt atstovavimo išlaidų ir valstybei 52 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Lietuvos apeliacinis teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo R. A. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2008 m. spalio 14 d. sprendimo, 2009 m. kovo 31 d. nutartimi apeliacinį skundą atmetė ir sprendimą paliko nepakeistą. Lietuvos Aukščiausiasis teismas 2009 m. liepos 27 d. nutartimi Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. kovo 31 d. nutartį paliko nepakeistą.

4Pareiškėja G. V. –A. kreipėsi į teismą prašydama atnaujinti procesą civilinėje byloje pagal ieškovo R. A. ieškinį dėl 636000 Lt skolos ir palūkanų priteisimo iš atsakovų UAB „Vilsarma“ ir UAB „Čilija“. Prašymą ji grindė CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu, t.y. ieškovo R. A. sutuoktinė G. V. –A. nebuvo įtraukta į bylos nagrinėjimą, o priimtas teismo sprendimas turi įtakos jos teisėms ir pareigoms. Pareiškėja nurodė, kad R. A. ir G. V. –A. susituokė 2007 m. kovo 22 d. Jie 2007 m. birželio 28 d. sudarė povedybinę sutartį, kuria nustatė, jog sutuoktinių turtas, įgytas santuokos metu, ir sutuoktinių prievolės, yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, išskyrus turtą, kuris pagal Civilinį kodeksą kiekvienam sutuoktiniui priklauso asmeninės nuosavybės teise bei turtą ir/ar prievoles, išvardintą šios sutarties antrajame skirsnyje(povedybinės sutarties 1.1p.). Ieškinį atsakovams R. A. pareiškė 2008 m. vasario 12 d., bylinėjimasis tęsėsi iki 2009 m. liepos 27 d., todėl ieškinį patenkinus, R. A. būtų gavęs turto jau santuokoje, kuris būtų laikomas bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės objektu, kadangi, atsižvelgiant į minėtą povedybinės sutarties nuostatą, tai iš laiduotojų gautina pinigų suma pagal Lietuvos Respublikos civilinį kodeksą nėra asmeninė sutuoktinio nuosavybė, ši gautina pinigų suma nepatenka į povedybinės sutarties antrame skirsnyje išvardintą turtą. Todėl teismų priimti sprendimai turėjo įtakos G. V. –A. teisėms ir pareigoms, kadangi ji praktiškai neteko teisės į pusę R. A. ieškiniu prašytos priteisti sumos. Dėl šių priežasčių egzistuoja pagrindas proceso atnaujinimui pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punktą. Ieškovė taip pat nurodė, kad byloje, kuri buvo nagrinėjama pagal R. A. ieškinį, ginčas yra kilęs dėl 2001 m. vasario 16 d. sutartyje ir jos pakeitimuose įtvirtinto atsakovų laidavimo už prievolių tinkamą įvykdymą ieškovui R. A. . Šio sutartyje buvo nurodyta, kad „laiduotojų atsakomybė neribojama jokiais terminais“. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas padarė išvadą, kad toks susitarimas reiškia neterminuotą laidavimą. Su tokia pozicija negalima sutikti, kadangi formuluotė „laiduotojų atsakomybė neribojama jokiais terminais“ pati savaime nereiškia ir negali reikšti neterminuoto laidavimo, kadangi neterminuotas laidavimas yra tuomet, kai buvo laiduota nenustatytam laikui; kai prievolės įvykdymo terminas nenurodytas; kai prievolės įvykdymo terminas apibūdintas pareikalavimo momentu, ir visais šiais atvejais nėra kitokio susitarimo. LAT, priskirdamas atsakovų laidavimą neterminuotam laidavimui, rėmėsi tuo, kad neva visos prievolės įvykdymo terminas yra apibūdintas pareikalavimo momentu. Tokia išvada yra klaidinga, nes kaip nurodo ir pats LAT, šalys susitarė tik dėl to, kad „jeigu skolininkas pradelsia atlikti mokėjimus, nustatytus sutartyje, ilgiau kaip trisdešimt dienų, tai tokiu atveju, R. A. pareikalavus, skolininkas įsipareigoja nedelsdamas sumokėti visą nesumokėtą pinigų sumą iš karto, neatsižvelgdamas į sutartyje numatytus terminus. Pati skolininko prievolė mokėti šiuo atveju yra terminuota, nes buvo nustatytas grafikas, iki kada kokie mokėjimai turi būti atlikti. Dėl šios priežasties atsakovų laidavimui už minėtos prievolės tinkamą įvykdymą negalima taikyti CK 6. 89 straipsnio nuostatų, reglamentuojančių neterminuoto laidavimo pabaigą, taip pat negalima teigti, jog atsakovų laidavimas buvo neterminuotas. LAT neteisingai išaiškino, kad sutarčių sąlyga „laiduotojų atsakomybė neribojama jokiais terminais“ reiškia vien susitarimą dėl neterminuoto laidavimo. Atkreiptinas dėmesys, kad laiduota buvo už „visų įsipareigojimų tinkamą ir savalaikį įvykdymą“, susitariant, jog „laiduotojo atsakomybė neribojama jokiais terminais“. Laidavimas už „visų įsipareigojimų tinkamą ir savalaikį įvykdymą“ buvo numatytas dar 2001 m. vasario 16 d. sutartyje. Joje buvo nustatytas ir grafikas, kaip turi būti vykdoma prievolė, t.y kada turi būti atliekami mokėjimai. Paskutinis mokėjimas turėjo būti atkliktas 2004 m. vasario 15 d., t.y.po trejų metų nuo sutarties, taigi ir susitarimo dėl laidavimo, sudarymo. LAT pripažinus, kad susitarta buvo dėl neterminuoto laidavimo, jis turėjo baigtis po dviejų metų nuo laidavimo sutarties sudarymo, t.y. 2003 m. vasario 16 d. Akivaizdu, kad nė viena iš šalių, sudarydamos minėtą sutartį, tokio ketinimo neturėjo ir negalėjo turėti. Pareiškėja nurodė, kad atsakovų laidavimas yra nepasibaigęs, kadangi nėra pasibaigusi ir prievolė, už kurią laiduota, nes ji tebėra neįvykdyta.

5Atsakovai UAB „Vilsarma“ ir UAB „Čili Bistro“ prašė pareiškėjos prašymą dėl proceso atnaujinimo atmesti ir nurodė, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas nepažeidžia pareiškėjos teisių ar įstatymų saugomų interesų. Pareiškėja prašomojoje atnaujinti civilinėje byloje neturi materialinio pobūdžio teisinio intereso, nėra materialinio teisinio santykio, susiklosčiusio tarp ieškovo ir atsakovų dalyvė, atitinkamai neturi ir procesinių teisių. Pareiškėja praleidusi trijų mėnesių prašymo atnaujinti procesą pateikimo terminą. Pareiškėja yra ieškovo R. A. sutuoktinė, todėl akivaizdu, kad pareiškėja žinojo apie jos sutuoktinio inicijuotą teisminį ginčą ieškinio padavimo metui bylos nagrinėjimo metu. Kauno apygardos teismo sprendimas, kuriuo ieškovo R. A. ieškinys buvo atmestas, buvo priimtas 2008 m. spalio 14 d. Kauno apygardos teismui priėmus ieškovui nepalankų sprendimą, pareiškėja jau žinojo ar pagrįstai galėjo numatyti sprendimo įtaką jos teisėms ir pareigoms. Laikytina, kad pareiškėja apie tariamą savo teisių pažeidimą sužinojo vėliausiai 2008 m. spalio 14 d. atsakovai taip pat nurodė, kad nepasisako dėl pareiškėjos prašyme dėl proceso atnaujinimo išdėstytų argumentų dėl Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2009 m. liepos 27 d. nutarties pagrįstumo ir teisėtumo, kadangi tai nesusiję su pateikto prašymo dalyku ir teismo neturi būti vertinami.

6Kauno apygardos teismas 2010 m. kovo 2 d. nutartimi pareiškėjos prašymą atmetė ir nurodė, kad pareiškėja su ieškovu R. A. susituokė 2007 m. kovo 22 d. ieškovas R. A. 2008 m. vasario 12 d. pateikė Kauno apygardos teismui ieškinį dėl skolos priteisimo iš atsakovų UAB „Vilsarma“ ir UAB „Čilija“. Kauno apygardos teismas 2008 m. spalio 14 d. sprendimu ieškinį atmetė. Lietuvos apeliacinis teismas 2009 m. kovo 31 d. nutartimi Kauno apygardos teismo 2008 m. spalio 14 d. sprendimą paliko nepakeistą. Netikėtina, kad pareiškėja apie šiuos sprendimus nežinojusi, ir apie ieškovo R. A. inicijuotą bylą sužinojusi 2009 m. liepos 27 d., t.y. kai Lietuvos Aukščiausiasis Teismas paliko nepakeistą Lietuvos apeliacinio teismo nutartį. Teismas sutiko su atsakovų išdėstyta nuomone, kad pareiškėja apie tarimą savo teisių pažeidimą sužinojusi vėliausiai 2008 m. spalio 14 d., t.y Kauno apygardos teismui atmetus ieškovo R. A. ieškinį. Ieškovas viso proceso metu buvo atstovaujamas advokatų, todėl jiems turėjo, ir privalėjo, būti žinoma apie ieškovo sutuoktinę, bet tik dėl jiems žinomų priežasčių nebuvo siekiama įtraukti ją į bylos nagrinėjimą. Pareiškėja nepateikė ir tiesioginių įrodymų, kad apie tariamai pažeistas teises ji sužinojusi tik 2009 m. liepos 27 d. Pareiškėja apsiribojo konkrečia nutarties priėmimo data ir nesiekė įrodyti, kad buvo būtent taip. Teismas taip pat nurodė, kad pareiškėja prašo atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu, t.y. jeigu sprendime teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų teisių ir pareigų. Šiuo konkrečiu atveju sprendžiama, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas pareiškėjos teisių ir įstatymų saugomų interesų nepažeidė. 2000 m. balandžio 26 d. pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu ieškovo R. A. perleistos akcijos buvo jo asmeninė nuosavybė, įgyta ir perleista kitiems asmenims iki santuokos sudarymo. Todėl teismas sutinka su atsakovų argumentacija, kad piniginės lėšos, gautinos už realizuotas asmeninės nuosavybės teise valdytas akcijas, jei būtų gautos po santuokos sudarymo, yra asmeninė ieškovo nuosavybė.

7Atskiruoju skundu pareiškėja prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2010 m. kovo 2 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – tenkinti jos prašymą atnaujinti procesą. Ji nurodo, kad:

81. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad R. A. prašyta priteisti suma yra asmeninė jo nuosavybė, todėl neteisingai nusprendė, kad teismo sprendimas nepažeidė pareiškėjos interesų. R. A. prašomos priteisti sumos nepatenka į jo asmeninę nuosavybę, o yra bendra jungtinė sutuoktinių nuosavybė.

92. Terminas prašymui pateikti nėra praleistas, nes pareiškėja apie teismo sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį), turinčią įtakos jos teisėms ir pareigoms sužinojo tik minėtą nutartį paskelbus, t.y. 2009 m. liepos 27 d.

103. Teismas iš pareiškėjos priteisė nepagrįstai didelę sumą advokato pagalbai apmokėti, kuri neatitinka Rekomendacijų dėl atstovavimo išlaidų dydžio reikalavimų.

11Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

12Proceso atnaujinimo instituto paskirtis yra maksimaliai užtikrinti, jog nebūtų palikti galioti galimai neteisėti teismo sprendimai. Vadovaujantis CPK aštuonioliktame skyriuje nustatytais pagrindais ir tvarka, įsiteisėjusiu teismo sprendimu (nutartimi) užbaigta byla gali būti atnaujinta. Šis institutas naudojamas tada, kai suinteresuotas asmuo nebeturi galimybės apginti savo pažeistų teisių bei teisėtų interesų kitais teismų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės instancinės sistemos būdais. Tuo pat metu ypatinga proceso atnaujinimo instituto reikšmė nėra suabsoliutinama, nes kaip ir bet kuria kita procesine teise, taip ir teise prašyti atnaujinti procesą, suinteresuotas asmuo privalo naudotis tikslingai ir sąžiningai, juo labiau, kad proceso atnaujinimas yra išimtinė teismų sprendimų ir nutarčių teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimo forma. Todėl CPK normos imperatyviai reglamentuoja proceso atnaujinimo pagrindus ir tvarką.

13CPK 366 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti konkretūs proceso atnaujinimo pagrindai, t. y. teisiškai reikšmingi faktai, kurių egzistavimas konkrečioje byloje dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių negalėjo būti nustatytas, peržiūrint bylą instancine tvarka. Siekiant apsaugoti bylos dalyvių ir kitų asmenų teises bei teisėtus interesus, užtikrinant teisinių santykių stabilumą, užkertant kelią formaliam šio instituto taikymui ir piktnaudžiavimui juo, įstatyme nustatytos proceso atnaujinimo sąlygos: 1) įsiteisėjęs teismo sprendimas pažeidžia besikreipiančio asmens teises ar įstatymų saugomus interesus (CPK 365 str. 1 d.); 2) asmuo su prašymu dėl proceso atnaujinimo į teismą turi kreiptis per nustatytą terminą (CPK 368 str.); 3) prie prašymo turi būti pateikti įrodymai, pagrindžiantys proceso atnaujinimo pagrindo buvimą (CPK 369 str. 2 d.) ir kt. Šių normų analizė leidžia padaryti išvadą, kad įstatymų leidėjas numatė proceso atnaujinimo galimybę tik esant pakankamiems esminės klaidos byloje įrodymams, pareiškėjui veikiant sąžiningai ir aktyviai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. V. K. v. G. M.; bylos Nr. 3K-3-303/2007).

14Proceso atnaujinimas galimas tik esant tam tikriems įstatyme nustatytiems pagrindams. Pagal CPK 370 straipsnio 1 bei 3 dalis, teismas gali nutartimi atnaujinti procesą tik nustatęs, jog prašymas atnaujinti procesą atitinka procesiniams dokumentams keliamus reikalavimus, yra paduotas nepraleidus įstatymo nustatyto termino ir yra pagrįstas CPK 366 straipsnio 1 dalyje įtvirtintais pagrindais.

15Nagrinėjamu atveju pareiškėja prašė atnaujinti civilinės bylos nagrinėjimą remdamasi tuo, kad teismas nusprendė dėl jos teisių bei pareigų, nors ji nebuvo įtraukta į procesą dalyvaujančiu asmeniu (CPK 366 str. 1 d. 7 p.). Apeliantė nurodo, kad iš laidavimo teisinio santykio gautinos lėšos laikomos bendrąja jos ir R. A. nuosavybe, todėl teismo nutartis pažeidžia apeliantės teises ir teisėtus interesus.

16Taikant CPK 366 str. 1 d. 7 p, nepakanka nustatyti, kad asmuo nebuvo įtrauktas į bylos nagrinėjimą ir jame nedalyvavo. Būtina nustatyti, kad byloje, kurioje prašoma atnaujinti procesą, priimtas ir įsiteisėjęs teismo sprendimas pažeidžia jo teises ar įstatymų saugomus interesus. Įsiteisėjusio teismo sprendimo įtaka į bylą neįtraukto ir joje nedalyvavusio asmens teisėms ir pareigoms nustatoma atsižvelgiant į konkrečių ginčijamų teisinių santykių turinį.

17Teisėjų kolegija sutinka su atsakovų argumentais, jog pareiškėja netinkamai aiškina laidavimo institutą. CK 6.76 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad laidavimas yra papildoma (šalutinė) prievolė. Todėl atsakovų laidavimo prievolė ieškovui R. A. yra neatsiejamai susijusi su UAB „Kruzas“ akcijų pirkimo-pardavimo prievole. R. A. minėtas akcijas įsigijo ir jas pardavė bei įgijo reikalavimo teisę į parduotų akcijų kainos sumokėjimą iki santuokos su apeliante sudarymo. Apeliantė nebuvo nei akcijų pirkimo-pardavimo, nei laidavimo sutarčių šalimi, todėl, teismo nuomone pareiškėja neturi teisinio pagrindo reikalauti dalies sumos, ieškovo R. A. gautinos iš laidavimo teisinio santykio. R. A. teisė reikalauti iš atsakovų įvykdyti laidavimo sutartis yra asmeninio pobūdžio turtinė teisė, kurią įgyvendinus gautinos sumos būtų laikytinos jo asmenine nuosavybe. Remdamasi aukščiau išdėstytu, teisėjų kolegija daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu, nes teismų sprendimai neturėjo įtakos apeliantės teisėms ir pareigoms.

18Nepagrįstas jokiais įrodymais apeliantės argumentas, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai konstatavo, kad apeliantė apie teismo sprendimus žinojo anksčiau nei buvo priimta 2009 m. liepos 27 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis. Kolegijos nuomone, būdama R. A. sutuoktinė, apeliantė turėjo žinoti apie vykstantį procesą ir, manydama, kad jos teisės ir teisėti interesai gali būti pažeisti, galėjo įstoti į bylą. O ta aplinkybė, kad pareiškėja į vykstantį procesą neįstojo, taip pat patvirtina, kad ji nelaikė savęs teisinių santykių sprendžiamų byloje šalimi.

19Be to, kaip buvo minėta, proceso atnaujinimo institutas naudojamas tada, kai suinteresuotas asmuo nebeturi galimybių apginti savo pažeistų teisių ar teisėtų interesų kitais būdais. Nagrinėjamu atveju, jeigu apeliantė laiko, kad jos teisės ar teisėti interesai yra pažeisti, ji gali juos ginti pareikšdama savarankišką ieškinį.

20Teisėjų kolegijos nuomone, apeliantė pagrįstai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas iš pareiškėjos priteisė per dideles bylinėjimosi išlaidas. CPK 98 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas. Tačiau teismas, spręsdamas dėl CPK 98 straipsnyje numatytų išlaidų dydžio, privalo įvertinti, kiek jos yra realios, būtinos ir pagrįstos, nes ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis, kadangi teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008). LR Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio numatyti kriterijai, į kuriuos rekomenduojama atsižvelgti teismams sprendžiant dėl išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti atlyginimo, o taip pat numatyti ir rekomenduojami maksimalūs dydžiai už atskiras teisines paslaugas (Rekomendacijų 2, 8 punktai), tačiau, visų pirma, numatyti įkainiai yra rekomendacinio pobūdžio, o ir pačių minėtų rekomendacijų 11 punkte numatyta, jog išimtiniais atvejais teismas gali nukrypti nuo rekomendacijų 8 punkte nustatytų maksimalių dydžių, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais. Nagrinėjamu atveju atsakovo atstovės pateikė atsiliepimą ir dalyvavo viename teismo posėdyje. Be to, vienas teismo posėdis buvo atidėtas pareiškėjos atstovės prašymu, apie tai iš anksto neinformuojant atsakovo atstovių, kurios nors teismo posėdis ir neįvyko, buvo nuvykę iš Vilniaus į Kauno apygardos teismą. Remdamasi aukščiau išdėstytu teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo priteista 4000 Lt atstovavimo išlaidų suma neatitinka ne tik LR Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą, tačiau ir teisingumo, protingumo bei sąžiningumo kriterijų, o atsižvelgiant į bylos nesudėtingumą, nedidelę apimtį, atsakovui UAB „Čilli Bistro“ priteistinos išlaidos advokatų ir advokatų padėjėjų pagalbai apmokėti mažintinos iki 2500 Lt.

21Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu,

Nutarė

22Kauno apygardos teismo 2010 m. kovo 2 d. nutartį iš esmės palikti nepakeistą.

23Iš pareiškėjos G. V. –A. atsakovui UAB „Čilli Bistro“ priteistą 4000 Lt išlaidų sumą advokato pagalbai apmokėti sumažinti iki 2500 Lt (dviejų tūkstančių penkių šimtų litų).

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. Kauno apygardos teismas 2008 m. spalio 14 d. sprendimu R. A.... 4. Pareiškėja G. V. –A. kreipėsi į teismą prašydama... 5. Atsakovai UAB „Vilsarma“ ir UAB „Čili Bistro“ prašė pareiškėjos... 6. Kauno apygardos teismas 2010 m. kovo 2 d. nutartimi pareiškėjos prašymą... 7. Atskiruoju skundu pareiškėja prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2010 m.... 8. 1. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad R. A.... 9. 2. Terminas prašymui pateikti nėra praleistas, nes pareiškėja apie teismo... 10. 3. Teismas iš pareiškėjos priteisė nepagrįstai didelę sumą advokato... 11. Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.... 12. Proceso atnaujinimo instituto paskirtis yra maksimaliai užtikrinti, jog... 13. CPK 366 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti konkretūs proceso atnaujinimo... 14. Proceso atnaujinimas galimas tik esant tam tikriems įstatyme nustatytiems... 15. Nagrinėjamu atveju pareiškėja prašė atnaujinti civilinės bylos... 16. Taikant CPK 366 str. 1 d. 7 p, nepakanka nustatyti, kad asmuo nebuvo įtrauktas... 17. Teisėjų kolegija sutinka su atsakovų argumentais, jog pareiškėja... 18. Nepagrįstas jokiais įrodymais apeliantės argumentas, jog pirmosios... 19. Be to, kaip buvo minėta, proceso atnaujinimo institutas naudojamas tada, kai... 20. Teisėjų kolegijos nuomone, apeliantė pagrįstai nurodo, kad pirmosios... 21. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso... 22. Kauno apygardos teismo 2010 m. kovo 2 d. nutartį iš esmės palikti... 23. Iš pareiškėjos G. V. –A. atsakovui UAB „Čilli...