Byla 2A-855-123/2012

Dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Nijolė Griškevičienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos J. Š. apeliacinį skundą dėl Palangos miesto apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 21 d. sprendimo civilinėje byloje, iškeltoje pagal pareiškėjos J. Š. pareiškimą suinteresuotiems asmenims A. S., Palangos miesto 1-ajam notaro biurui dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

2Teismas

Nustatė

3pareiškėja J. Š. kreipėsi į teismą, prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ( - ), t. y. jos motinos M. S. mirties dieną, jai buvo reikalingas išlaikymas ir ji turi teisę į privalomąją palikimo dalį. Nurodo, kad po pareiškėjos motinos M. S. mirties ( - ) atsirado palikimas – nekilnojamasis turtas, esantis ( - ). Pirmos eilės įpėdiniai pagal įstatymą yra ji su broliu A. S. Po motinos mirties nuėjusi pas notarą, pareiškėja sužinojo, kad motina visą savo turtą testamentu paliko broliui A. S. Pareiškėjai 2010 m. vasario mėnesį nustatytas galvos smegenų auglys, 2010-02-26 atlikta operacija, po kurios 2010 m. liepos mėnesį nustatytas 35 proc. darbingumo lygis. Tapus neįgalia, jai paskirta netekto darbingumo pensija, kurios dydis yra 628,36 Lt bei 32,50 Lt transporto išlaidų kompensacija. Didelę šių pajamų dalį išleidžia vaistams ir medicininėms procedūroms – masažams, nes paralyžiuota viena pusė, kitų pajamų negauna, įsidarbinti ir gauti papildomų pajamų objektyvių galimybių neturi, sutuoktinis uždirba minimalią algą, abu turi išlaikyti nepilnametę dukrą V. Š., todėl gaunamų išmokų dydis nepakankamas net būtiniems poreikiams tenkinti. Juridinis faktas nustatytinas, kad pareiškėja galėtų paveldėti jai priklausančią privalomąją palikimo dalį po motinos mirties.

4Palangos miesto apylinkės teismas 2011-12-21 sprendimu pareiškėjos J. Š. pareiškimo dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo netenkino. Teismas nustatė, kad motinos mirties dieną pareiškėja buvo netekusi 65 procentų darbingumo, nurodytu laikotarpiu pareiškėjai buvo mokama netekto darbingumo pensija ir transporto išlaidų kompensacija, iš viso 660,86 Lt. Iš medicininių dokumentų sprendė, jog pareiškėjos būklė po operacijos ne blogėjo, o gerėjo, auglio recidyvo nepastebėta. Teismas nustatė, kad pareiškėjos gaunama pensija ir kompensacija skaičiuotinos kaip pareiškėjos pajamos, kurias ji gavo palikimo atsiradimo metu, be to, vertino, kad pareiškėjos galimybė dirbti nebuvo visiškai išnykusi. Pareiškėja palikėjos mirties dieną gyveno santuokoje, jos sutuoktinis V. Š. dirbo. Santuokos su pareiškėja metu, V. Š. įgijo žemės sklypą su statiniais, esančius ( - ). Nustatė, kad nepilnametės dukros išlaikymo būtinybė savaime nepagrindžia pačios pareiškėjos išlaikymo reikalingumo. Teismas rėmėsi suinteresuoto asmens A. S. paaiškinimais, kad testamentu turtas buvo paliktas jam, nes jis dar 2003 m. sumokėjo seseriai 20 000 Lt, o mama leido parduoti šeimos turtu tuo metu visų laikomą butą, esantį ( - ) g., kurį pardavusi pareiškėja pirko butą savo dukteriai Vilniuje. Teismas taip pat rėmėsi liudytojos G. S. parodymais, susijusiais su motinos M. S. ir jos vaikų susitarimu dėl motinai priklausančio turto padalijimo. Teismas konstatavo, kad pareiškėjai motinos M. S. mirties dieną nebuvo reikalingas išlaikymas ir ji turėjo pakankamai pajamų būtinoms gyvenimo reikmėms, nepretenduodama į palikimo dalį, todėl J. Š. pareiškimą atmetė kaip nepagrįstą.

5Apeliaciniu skundu pareiškėja J. Š. prašo Palangos miesto apylinkės teismo 2011-12-21 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos J. Š. pareiškimą tenkinti. Teismas nenurodė, kurias reikšmingas faktines aplinkybes liudytojos G. S. parodymai patvirtina, o kurias ne, ir kodėl rėmėsi jos parodymais. Nurodo, kad pareiškėja J. Š. butą, esantį ( - ), įsigijo 1992-12-17, šį faktą patvirtinantis registrų centro duomenų banko išrašas yra oficialus rašytinis įrodymas, kurio negalima paneigti liudytojų parodymais. Teismas netinkamai vertino liudytojų parodymus dėl 20 000 Lt perdavimo pareiškėjai, nes liudytoja N. S. yra suinteresuoto asmens sutuoktinė, ir yra suinteresuota bylos baigtimi, o liudytoja G. S. pinigų perdavimo fakto nematė. Sprendime kitų aplinkybių kontekste nebuvo įvertinta nepilnametės dukros išlaikymo būtinybė. Pareiškėjai nustatytas 35 proc. darbingumas praktiškai ribojasi su visiško nedarbingumo lygiu, o tai reiškia, kad jos galimybės dirbti dėl sutrikusios sveikatos yra labai menkos. Pareiškėjos gaunamų pajamų dydis, išskaičius išlaidas nepilnamečiam vaikui išlaikyti, yra 410,86 Lt, todėl nėra pakankamas būtinoms gyvenimo reikmėms patenkinti. Be to, pareiškėja turi specialių poreikių, todėl patiria išlaidų už gydymo paslaugas ir priemones. Pareiškėjos pajamos motinos M. S. mirties dieną buvo mažesnės nei skurdo rizikos riba, todėl motinos mirties dieną jai buvo reikalingas išlaikymas.

6Atsiliepimu į apeliacinį skundą suinteresuotas asmuo A. S. prašo pareiškėjos J. Š. apeliacinį skundą atmesti. Nesutinka, kad priimdamas skundžiamą sprendimą teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus. Teikia teismui papildomus liudytojos V. J. A. parodymus, kurie patvirtina 20 000 Lt perdavimą pareiškėjai. Išlaikymą nepilnamečiam vaikui privalo teikti abu tėvai, todėl nepilnametės dukros išlaikymo būtinybė savaime nepagrindžia pačios pareiškėjos išlaikymo reikalingumo. 35 proc. darbingumas pareiškėjai nustatytas terminuotai, t. y. iki 2012-07-04, todėl toks asmuo laikomas iš dalies darbingu, gali dirbti įprastinėmis darbo sąlygomis, atsižvelgiant į išvadoje pateiktas rekomendacijas.

7Apeliacinis skundas atmestinas.

8Byloje kilo ginčas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, t. y., sprendžiama, ar pareiškėjai J. Š. jos motinos M. S. mirties dieną ( - ) buvo reikalingas išlaikymas, ir ji turi teisę į privalomąją palikimo dalį. Juridinis faktą prašoma nustatyti dėl to, kad pareiškėja galėtų paveldėti jai priklausančią privalomąją palikimo dalį po motinos mirties.

9Pagal CK 5.20 straipsnio 1 dalį palikėjo vaikai, kuriems palikėjo mirties dieną reikalingas išlaikymas, paveldi, nepaisant testamento turinio, pusę tos dalies, kuri kiekvienam iš jų tektų paveldint pagal įstatymą (privalomoji dalis), jeigu testamentu neskirta daugiau. Taigi paveldėjimo pagal testamentą atveju teisę į privalomąją palikimo dalį turi ir suaugę palikėjo vaikai, kuriems palikimo atsiradimo dieną reikalingas išlaikymas, t. y. kurie dėl tam tikrų priežasčių neturi pajamų arba turi jų nepakankamai būtinoms gyvenimo reikmėms tenkinti.

10Pagal kasacinio teismo praktiką CK 5.20 straipsnio 1 dalyje nustatyta teisė į privalomąją palikimo dalį siejama ne su viena ar keliomis aplinkybėmis, susijusiomis su asmens, pretenduojančio į privalomąją palikimo dalį, amžiumi, sveikatos būkle, darbingumu ar pajamomis, o su būtinumu leistinomis įrodinėjimo priemonėmis įrodyti objektyviai sumažėjusias asmens galimybes įsidarbinti, kitais būdais gauti pajamų, taip pat su kitomis faktinėmis aplinkybėmis, iš kurių visumos galima padaryti išvadą, kad palikėjo mirties dieną asmuo neturėjo pakankamai pajamų būtinoms gyvenimo reikmėms ir objektyvios galimybės tokių pajamų gauti, nepretenduodamas į palikimo dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-05-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-173/2009; kt.); ši teisė nustatoma atsižvelgiant ir į kitas CK normas, kuriose nustatyti išlaikymo reikalingumo šeimos nariams kriterijai (CK 3.72 str. 1, 2, 5, 6 d., 3.192, 3.205 str.), tačiau kiekvienoje byloje teismai turi individualiai įvertinti nustatytas aplinkybes ir jų reikšmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-12-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2008); atsižvelgiama ir į tai, kad tam tikra asmens sveikatos būklė, jo socialinis statusas yra susiję su atitinkamomis teisėmis: gauti pašalpą, pensiją, kitokią paramą; konstatavus, kad asmuo palikimo atsiradimo metu buvo būklės, kai jam reikalinga parama, reikia įvertinti ir tai, kad tokioje situacijoje jis įgyja ir teisę į paramą (pavyzdžiui, valstybės pašalpą), nepriklausomai nuo to, ar tokią teisę įgyvendino (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-12-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2008; kt.). Taigi, konkrečioje byloje sprendžiant klausimą, ar asmeniui reikalingas išlaikymas, turi būti įvertinamos visos palikimo atsiradimo dieną atitinkamo asmens gautos pajamos, galimybės jų gauti, turėtas turtas ir turtinės teisės, taip pat konkretūs tokio asmens poreikiai, sudarantys būtinų gyvenimo reikmių visumą.

11Nustatyta, kad pareiškėjai J. Š. 2010-02-08 diagnozuotas galvos smegenų auglys, ji

122010-02-26 operuota, po operacijos paskirta reabilitacija (b. l. 15–16). J. Š. 2010-03-16 hospitalizuota Klaipėdos ligoninėje, išrašyta 2010-05-07, reabilitacinio gydymo eigoje atsistatė mobilumas, savarankiškumas, trumpalaikė atmintis, ženkliai pagerėjo pusiausvyra ir koordinacija (b. l. 20–21). Pakartotinai pareiškėja buvo hospitalizuota 2010-10-27 dėl galimo auglio recidyvo, o 2010-10-30 išleista gydytis į namus, recidyvo požymių nepastebėta (b. l. 17). Iš darbingumo lygio pažymos Nr. 0462177 matyti, jog J. Š. remiantis 2010-07-27 darbingumo lygio vertinimo aktu Nr. 1918 nuo 2010-07-12 iki 2011-07-11 buvo nustatytas 35 procentų darbingumo lygis (b. l. 12). 2010-07-27 išvadoje dėl darbo pobūdžio ir sąlygų nurodyta, jog J. Š. rekomenduojama dirbti ne visą darbo dieną arba darbo savaitės darbo laiką (b. l. 18). Iš nurodytų aplinkybių matyti, kad motinos mirties dieną pareiškėja J. Š. buvo iš dalies (35 proc.) darbinga, tačiau, sprendžiant, kad asmeniui reikalingas išlaikymas CK 5.20 straipsnio 1 dalies prasme, turi būti atsižvelgiama ne tik į poreikį būti išlaikomam, bet ir į faktą, ar asmuo negali savęs išlaikyti, nėra išlaikomas ar neturi teisės įgyvendinti socialinių garantijų. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad nedarbingumo dėl neįgalumo požymis rodo įpėdinio atitiktį CK 5.20 straipsnio 1 dalyje nustatytam subjektiškumo kriterijui, tačiau įrodinėjimo dalykas neapribojamas vien šiuo faktu; būtina įrodyti, kad palikėjo mirties dieną nedarbingas dėl neįgalumo palikėjo vaikas neturėjo pakankamai pajamų būtinoms gyvenimo reikmėms, todėl buvo reikalingas palikėjo išlaikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-12-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-501/2010). Taigi neįgaliam palikėjo vaikui nereikia įrodyti poreikio būti išlaikomam, tačiau būtina leistinomis įrodinėjimo priemonėmis pagrįsti, kad jis neturi pakankamai lėšų ir išnaudojo visas objektyviai įgyvendinamas galimybes gauti lėšų, būtinų gyvenimo reikmėms, tačiau jų nepakanka būtiniems gyvenimo poreikiams patenkinti, nepretenduojant į palikimo dalį.

13Nustatyta, kad pareiškėjos J. Š. pajamos M. S. mirties dieną buvo netekto darbingumo pensija bei transporto išlaidų kompensacija, kurios bendrai sudaro 660,86 Lt (b. l. 13–14). 1992-12-17, J. Š. pagal 1991-05-28 Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymą nusipirko butą, esantį ( - ), kurį 2003-09-29 pardavė (b. l. 56–57), be to, 2004-04-08 pareiškėja nusipirko butą, esantį ( - ), o 2008-10-09 sudarė dovanojimo sutartį, pagal kurią minėtą butą padovanojo dukrai S. Š., gim. ( - ) (b. l. 54–55). Santuokos metu pareiškėjos sutuoktinis V. Š. 1993-04-30 pirkimo–pardavimo sutartimi įgijo pastatus – t. y. gyvenamąjį namą, kurio vidutinė rinkos vertė – 138 940 Lt, ūkinį pastatą, kurio vidutinė rinkos vertė – 5 693 Lt, šiltnamį, kurio vidutinė rinkos vertė – 6 473 Lt, ir kiemo statinius, įvertintus 7 442 Lt, esančius ( - ), o 1997-11-25 valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartimi įgijo tuo pačiu adresu esantį 0,06 ha žemės sklypą, kurio indeksuota vertė 1997-11-25 buvo 605 Lt (b. l. 58–60).

14Įvertinus nurodytas aplinkybes matyti, kad pareiškėjai, kuri dėl sveikatos būklės yra iš dalies nedarbinga, pagalbą teikė valstybė, t. y. dėl neįgalumo atsiradęs išlaikymo poreikis buvo įgyvendintas taikius tam tikras socialines garantijas. Taip pat nustatyta, kad pareiškėja gali dirbti, tačiau ne visą darbo dieną arba darbo savaitės darbo laiką. Žemės sklypas su statiniais, esantys ( - ), yra įregistruotas pareiškėjos sutuoktinio V. Š. vardu, turtas įgytas santuokos metu, todėl teismas atsižvelgia į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo bei taikymo praktiką, nustatančią, kad sutuoktinių turto nuosavybės registracija viešame registre atlieka tik teisės išviešinimo, bet ne teises nustatančią funkciją, dėl to CK 3.88 straipsnio 3 dalies teisės norma nepakeičia ir neapriboja CK 3.88 straipsnio 1, 2 ir 4 dalių normose, 3.90 ir 3.91 straipsniuose įtvirtintų bendrosios jungtinės nuosavybės nustatymo taisyklių. Taip pat nustatyta, kad pareiškėjos sutuoktinis 2011 m. sausio–birželio mėn. dirbo, jo darbo užmokestis atskaičius mokesčius buvo 686 Lt (b. l. 26). Pareiškėja turi nepilnametę dukterį V. Š., tačiau išlaikymą nepilnamečiam vaikui privalo teikti abu tėvai, todėl nepilnametės dukros išlaikymo būtinybė savaime nepagrindžia pačios pareiškėjos išlaikymo reikalingumo. Apeliantė nurodo, kad ji turi specialių poreikių, todėl patiria išlaidų už gydymo paslaugas ir priemones. Tačiau į bylą nepateikia įrodymų, kad tokių išlaidų kompensavimo ar paslaugų teikimo jai neužtikrino valstybė (CPK 178 str.).

15Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad 1992-12-17

16J. Š. butą, esantį ( - ), įsigijo pagal 1991-05-28 Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymą. Tačiau byloje yra duomenų, kad šis butas buvo šeimos turtu, šios aplinkybės pareiškėja neginčija, jame, iki pareiškėja J. Š. motinos M. S. sutikimu pardavė jį tretiesiems asmenims, gyveno ir suinteresuotas asmuo A. S. Suinteresuotas asmuo nagrinėjant bylą apeliacine tvarka į bylą pateikė V. J. A. liudijimą (CPK 314 str.), iš kurio matyti, kad tarp M. S. ir jos vaikų A. S. ir J. Š. 2003 m. buvo sudarytas trišalis žodinis susitarimas, kad dukrai J. atitenka butas, esantis ( - ) gatvėje, o sūnui A. – namų valda, esanti, ( - ). Iš liudytojos paaiškinimų matyti, kad pareiškėjai pareikalavus suinteresuotas asmuo papildomai sumokėjo seseriai 20 000 Lt sumą (b. l. 116). Tos pačios aplinkybės buvo paliudytos liudytojos G. S. parodymais nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Aplinkybė, kad liudytoja G. S. nematė pinigų perdavimo fakto, nesudaro pagrindo netikėti tokio susitarimo buvimu (CPK 185 str.). Aplinkybė, kad 2003-11-27 buvo sudarytas testamentas, kuriuo M. S. turtą paveldėjo suinteresuotas asmuo A. S., ir aplinkybė, kad pareiškėja J. Š. 2003-09-29 pardavė šeimos turtu laikytą butą, esantį ( - ), ir 2004-04-08 savo dukrai nupirko butą, esantį ( - ), sudaro pagrindą tikėti, kad susitarimas dėl motinai M. S. priklausančio turto padalijimo tarp šalių buvo įvykęs dar 2003 m. rugsėjo–lapkričio mėnesiais (CPK 185 str.).

17Įvertinus nurodytas aplinkybės darytina išvada, kad šioje byloje nėra teisinio pagrindo konstatuoti, kad motinos M. S. mirties dieną pareiškėja J. Š. atitiko CK 5.20 straipsnio 1 dalyje nustatytus išlaikymo reikalingumo kriterijus. Esant nurodytoms aplinkybėms teismas neturi pagrindo sutikti su apeliantės argumentais ir konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė iš esmės teisėtą ir pagrįstą sprendimą (CPK 328 str.), kurio naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio pagrindo. Dėl šių aplinkybių Palangos miesto apylinkės teismo 2011-12-21 sprendimas paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

18Vadovaudamasi CPK 325?330 straipsniais, teisėjų kolegija

Nutarė

19Palangos miesto apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.