Byla 2A-520/2012
Dėl turto arešto panaikinimo, sandorio nutraukimo ir restitucijos taikymo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės, Danutės Milašienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Vyto Miliaus, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo G. P. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2011 m. balandžio 4 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo G. P. ieškinį atsakovui bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Kauno projektas“, tretiesiems asmenims akcinei bendrovei finansų maklerio įmonei „Finasta“, notarei A. B. dėl turto arešto panaikinimo, sandorio nutraukimo ir restitucijos taikymo.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

3

  1. Ginčo esmė

4Patikslintu ieškiniu ieškovas prašė nutraukti ieškovo su atsakovu 2008 m. gegužės 9 d. sudarytą privačios žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartį, taikyti restituciją, įpareigoti atsakovą grąžinti ieškovui žemės sklypą. Ieškovas nurodė, kad pasirašius ginčijamą sutartį, žemės sklypas priėmimo – perdavimo aktu perduotas atsakovui, atsakovas tą pačią dieną išdavė ieškovui paprastąjį vekselį dėl pradinės turto kainos – 750 000 Lt – sumokėjimo iki 2008 m. rugpjūčio 9 d. Šalys 2008 m. spalio 28 d., atsižvelgdamos į tai, jog atsakovas neturėjo finansinių galimybių vykdyti pirkimo – pardavimo sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, susitarė sutartį nutraukti, ieškovas grąžino atsakovui šio išduotą paprastąjį vekselį, tačiau atsakovas pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu gauto žemės sklypo ieškovui neperdavė, kadangi turtas buvo areštuotas. Kadangi atsakovas nėra įvykdęs prievolės sumokėti už perkamą žemės sklypą, šis sutartinės prievolės pažeidimas yra esminis, prievolės įvykdymas negalimas dėl atsakovo nemokumo, todėl ieškovas reikalauja nutraukti sutartį ir taikyti restituciją.

  1. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5Kauno apygardos teismas 2011 m. balandžio 4 d. sprendimu ieškovo ieškinį atmetė. Teismas sprendime nurodė, kad ieškovas ginčo sutartį prašo nutraukti dėl to, kad jam nebuvo sumokėta už žemės sklypą. Ginčo žemės sklypą UAB „Kauno projektas“ pirko už 1 534 000 Lt. Pagal Sutarties 4.1 p. pirkėjas pardavėjui iki sutarties pasirašymo sumokėjo 750 000 Lt, o pirkėjas patvirtino, kad minėtą sumą iš pirkėjos gavo. Pagal Sutarties 4.2 p. šalys susitarė, kad likusią pinigų sumą atsakovas ieškovui sumokės per 3 mėnesius. Minėtos Sutarties 4.3 p. šalys susitarė, kad jeigu pirkėjas nustatytu terminu neatsiskaitytų, tai šalys įsipareigoja sutartį nutraukti, o pirkėjo sumokėtas avansas lieka pardavėjui kaip bauda už patirtus nuostolius dėl sutarties sąlygų neįvykdymo. Terminas sutarčiai įvykdyti baigėsi 2008 m. rugpjūčio 29 d. Atsakovas už žemės sklypą iki nustatyto termino nesumokėjo. Ieškovas su atsakovu susitiko tik 2008 m. spalio 28 d.. Iš pakvitavimo matyti, kad I. B. 2008 m. spalio 28 d. pripažino, jog sumokėtą avansą iš pardavėjo G. P. gavo. Tačiau ieškovas nurodė, kad jam tebuvo išrašytas vekselis minėtai sumai, o 2008 m. spalio 28 d. jis tą vekselį atidavė I. B.. Teismas padarė išvadą, kad tokiu būdu ieškovas atleido atsakovą nuo prievolės vykdymo vadovaujantis CK 6.129 straipsnio 4 dalimi. Atsakovui 2008 m. lapkričio 18 d. nutartimi iškelta bankroto byla. Ieškinys dėl sutarties nutraukimo ir restitucijos taikymo pareikštas 2009 m. birželio 5 d., t. y. po pusės metų, kai įsiteisėjo nutartis iškelti atsakovui bankroto bylą. Iš prie pradinio ieškinio ieškovo pridėto VĮ Registrų centras duomenų banko išrašo matyti, kad ginčo žemės sklypas atsakovo vardu įregistruotas 2008 m. gegužės 13 d. Areštas šiam žemės sklypui galioja nuo 2008 m. gegužės 27 d. Įmonių bankroto įstatymas yra specialus įstatymas ir todėl šioje byloje jis turi būti taikomas, nes būtent Įmonių bankroto įstatymas reglamentuoja sandorių vykdymą ir turto panaudojimą tuo atveju, kai įmonei iškeliama bankroto byla. Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 7 dalies 3 punktas nustato, kad įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą, bankrutuojančiai įmonei draudžiama vykdyti visas finansines prievoles, neįvykdytas iki bankroto bylos iškėlimo, įskaitant palūkanų, netesybų, mokesčių ir kitų privalomųjų įmokų mokėjimą, išieškoti skolas iš šios įmonės teismo ar ne ginčo tvarka. Ginčo žemės sklypas bankroto bylos iškėlimo metu ir iki dabar yra bankrutuojančios įmonės turtas. Pagal ĮBĮ 17 straipsnio 2 dalį administratorius turi pranešti per ĮBĮ 10 straipsnio 2 dalies 4 punkto nustatytą terminą apie vykdymą tų sutarčių, kurios sudarytos iki bankroto bylos iškėlimo. Teismas sprendė, kad be ĮBĮ normų, turi būti taikoma CK 6.314 straipsnio 5 dalis, kuri nustato, kad kai pirkėjas laiku nesumoka už jam perduotus daiktus, pardavėjas turi teisę reikalauti iš pirkėjo sumokėti kainą bei įstatymu ar sutarties nustatytas palūkanas. Daiktas – žemės sklypas yra perduotas atsakovui, jis jo vardu įregistruotas registre, žemės sklypui, kaip atsakovo turtui, yra taikomas areštas, todėl ieškovas po daikto perdavimo gali reikalauti tik pinigų. Teismas pažymėjo, kad sutarties 4.3 punktas nesudaro pagrindo sutartį nutraukti įmonei iškėlus bankroto bylą, šis punktas yra neįvykdomas, kadangi tai padaryti neleidžia ĮBĮ, nes įmonės turtas yra nukreipiamas kreditorių reikalavimams patenkinti. Šiuo atveju sutartis yra įvykdyta, turtas perduotas aktu, tik neįvykdyta piniginė prievolė. Šiuo atveju pirkėjas daiktą priėmė ir neatsisakė už jį sumokėti, tik susidarė tokia situacija, kad atsakovui iškelta bankroto byla ir yra apribotos jo galimybės pačiai spręsti kada ir kam mokėti. Teismas nesivadovauja ieškovo nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2009 m. kovo 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2009, nes skiriasi faktinės šios bylos ir nurodytos bylos aplinkybės. Anoje civilinėje byloje kasacinis teismas nurodė, jog nustatyta, kad ginčo transporto priemonės nuosavybės teise priklausė pradiniam kreditoriui, o ne bankrutuojančiai įmonei. Tuo tarpu šioje byloje yra nustatyta, kad turtas nuosavybės teise priklauso bankrutuojančiai įmonei.

  1. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

6Apeliantas – ieškovas G. P. – apeliaciniu skundu prašo Kauno apygardos teismo 2011 m. balandžio 4 d. sprendimą panaikinti ir ieškinį patenkinti. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

71. Esminis sutarties pažeidimas nėra panaikinamas pačiu bankroto bylos iškėlimo faktu ir neatleidžia atsakovo nuo sutartinės atsakomybės. Priešingu atveju atsakovo kreditoriai nepagrįstai praturtėtų apelianto sąskaita. Esminis sutarties pažeidimas pasireiškia tuo, kad atsakovas nesumokėjo už perkamą sklypą. Kadangi sutartyje yra aiškiai numatyta pareiga sumokėti už sklypą tam tikrą sumą pinigų, tai reiškia, kad teismas šiuo sprendimu įpareigoja, kad bankrutuojanti įmonė toliau vykdyti minėtą sutartinę prievolę ir sumokėtų apeliantui sutartyje nurodytą kainą. Teismas neatsižvelgė, jog sutarties kainos sumokėjimas bus labai sudėtingas bankrutuojančiai įmonei, tai gali reikšmingai pratęsti bankroto procesą. Įmonių bankroto įstatymas numato procedūrą, kaip sutartys yra pripažįstamos pasibaigusiomis ir nėra toliau vykdomos. Sutartis nėra pasibaigusi ĮBĮ prasme, ir apeliantas nėra kreditorius ĮBĮ prasme, bet yra kreditorius sutartinės prievolės sumokėti už parduotą turtą. Teismas sprendime neužsimena, jog sutartis yra, ar nėra pasibaigusi ĮBĮ prasme. Teismas sprendimu sukuria situaciją: sutartis lieka galioti, tačiau jos vykdymas yra neleidžiamas.

82. Teismas neteisingai aiškino ir taikė ĮBĮ ir ta apimtimi, kuria nebuvo įvertinta, jog pirkimo – pardavimo sutarties galiojimas yra priskirtinas LR įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 7 dalies 4 punkte vartojamai sąvokai „vykdymo terminas“, t. y. ši sąvoka turi būti aiškinama plačiau negu tik konkrečios datos nurodytos sutartyje. Turi būti įvertinta, kad šioje byloje keliamas klausimas ne dėl periodinių santykinai mažų finansinių prievolių atlikimo, bet dėl ypač reikšmingos finansinės prievolės.

93. Teismų praktikoje yra aiškiai įtvirtinta, kad bankroto bylos iškėlimas nėra pagrindas panaikinti ar apriboti bankrutuojančios įmonės civilinę atsakomybę. Bankroto bylos iškėlimo įmonei faktas negali užkirsti kelio asmenims, manantiems, jog bankrutuojanti ar bankrutavusi įmonė pažeidėjų teises ar teisėtus interesus dėl netinkamo prievolių vykdymo ar jų nevykdymo, ginti savo pažeistas teises, pasinaudojant prievoliniais savo pažeistu teisiu gynybos būdais, tame tarpe restitucija (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. liepos mėn. 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-899/2010).

104. Apeliantas nesutinka su teismo pozicija, kad ieškovas atleido atsakovą nuo prievolės, vadovaujantis CK 6.129 straipsnio 4 dalimi, nes tarp šalių egzistuojančias prievoles, kurias sukūrė šalys sutartimi gali būti keičiamos ir naikinamos atitinkama juridine forma įforminus sutarties pakeitimus, įskaitant ir atleidimą nuo vienos ar kitos prievolės kylančios iš sutarties. Teismas nukrypo nuo teismų praktikos pagal kurią „turtinio reikalavimo nagrinėjimas bankroto byloje reiškia, kad bankrutuojanti įmonė ar jos kreditoriai, išnagrinėjus klausimą dėl reiškiamo turtinio reikalavimo, įgis teisių ar pareigų (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. liepos 15 d. nutartis byloje Nr. 2-546/2008).

115. Teisinė nuosavybės teisės registracija daugiau reikšminga išviešinimo tikslais, ypač kai tenka nustatinėti trečiųjų asmenų sąžiningumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2007 m. rugsėjo mėn. 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-329/2007).

126. Būtina atsižvelgti į kasacinės instancijos teismo formuojamą praktiką analogiškuose teisiniuose santykiuose: „Draudimas kreditoriams ar tretiesiems asmenims susigrąžinti (išsireikalauti) jiems nuosavybės teise priklausanti turtą iš bankrutuojančios įmonės valdymo nei expressis verbis (pažodžiui), nei numanomai nėra įtvirtintas Bankroto įstatymo normose ar kituose įstatymuose. Kitiems asmenims nuosavybės teise priklausantis turtas negali būti panaudotas bankrutuojančios įmonės prievolių vykdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. kovo mėn. 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2009, Teismų praktika 31). Kitoks šios situacijos teisinis vertinimas turėtų neteisėtų pasekmių ir prieštarautų Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsniu ginamai nuosavybei.

13Atsakovas BUAB „Kauno projektas“ prašo apeliacinį skundą atmesti ir Kauno apygardos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo šiuos argumentus: apelianto motyvas dėl galimybės BUAB „Kauno projektas“ kreditoriams nepagrįstai praturtėti priimto sprendimo pagrindu yra absoliučiai nepagrįstas. BUAB „Kauno projektas“ bankroto byloje administratorius ir teismas yra patikrinę bankrutuojančios bendrovės kreditorių finansinių reikalavimų pagrįstumą. Taigi BUAB „Kauno projektai“ kreditorių finansinių reikalavimų tenkinimas iš bendrovės turto yra pagrįstas ir teisėtas. Notaro patvirtintoje sutartyje yra nurodyta, kad atsakovas su ieškovu yra pilnai atsiskaitęs. Apeliantas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme patvirtino, kad už parduotą nekilnojamąjį turtą su juo atsiskaityta neprotestuotinu paprastuoju vekseliu. Tai, kad atsakovas neapmokėjo vekselio, nelaikytina pirkimo – pardavimo sutarties pažeidimu. Finansinio reikalavimo dėl vekselio neapmokėjimo apeliantas atsakovo bankroto byloje nepareiškė. Iš to darytina išvada, kad atsakovas teisėtai ir pagrįstai įsigijo ginčo turtą už jį atsiskaitė įstatyme nustatyta mokėjimo priemone (vekseliu). Atsakovo įgytas turtas negali būti iš jo išreikalautas, nes pagal LR ĮBĮ 33 str. šis turtas yra parduodamas, o gautomis lėšomis atsiskaitoma su bendrovės kreditoriais. ĮBĮ draudžia vykdyti finansines prievoles nuo bankroto bylos iškėlimo. Tai reiškia, kad nei vienas iš kontrahentų- pardavėjų neturi teisės gauti apmokėjimo už iki bankroto bylos iškėlimo parduotą turtą kitokia, nei LR ĮBĮ 34-35 str. nustatyta tvarka. Iš to darytina išvada, kad po bankroto bylos iškėlimo kreditoriams, su kuriais neatsiskaityta iki bankroto bylos iškėlimo ribojama pasirinkimo teisė į prievolės įvykdymo būdo pasirinkimą tame tarpe ir atsisakymo nuo sutarties. Nesutinka su apelianto nuomone, kad sutartis po bankroto bylos iškėlimo yra priskirta prie vykdytinų sutarčių. ĮBĮ nenumato privalomai vykdytinų sutarčių sąrašo ar pavyzdžių, o tik suteikia administratoriui teisę, bet ne pareigą, tęsti bendrovės ūkinę veiklą ir toliau vykdyti bendrovės sudarytas sutartis. Tačiau tai nereiškia, kad bankroto administratorius turi teisę vykdyti finansinius įsipareigojimus, atsiradusius iki bankroto bylos iškėlimo. Nesutinka su motyvu, kad teismas, nenutraukdamas sutarties, sukuria koliziją, kad sutartis nors ir galioja, ji negali būti vykdoma. ĮBĮ 16 str. nustato, kad nuo bankroto bylos iškėlimo dienos laikoma, kad visi bankrutuojančios įmonės skolų mokėjimo terminai yra pasibaigę. Iš iki bankroto bylos iškėlimo sudarytų sandorių pagrindu atsiradę finansiniai reikalavimai yra tvirtinami teismo, o tenkinami LR ĮBĮ nustatyta tvarka. Šiuo atveju bankrutuojančios bendrovės prievolės mokėjimo terminas yra pasibaigęs, pagal sutartį mokėjimai negali būti atliekami, nes toks reikalavimas tenkinamas tik teismui patvirtinus finansinį reikalavimą, LR ĮBĮ nustatyta tvarka. Nekilnojamasis turtas, įgytas pagal 2008 m. gegužės 9 d. privačios žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį yra registruotas atsakovo vardu. Pagal sutartį nuosavybės teisė atsakovui perėjo nuo sutarties pasirašymo momento, kai su pardavėju buvo atsiskaityta vekseliu. Ieškiniu atsakovas teisinės registracijos neginčijo, nors apeliaciniame skunde nurodo, kad ji yra ginčytina.

  1. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

14Byloje nustatyta, kad ieškovas G. P. ir atsakovas UAB „Kauno projektas“ 2008 m. gegužės 9 d. sudarė Privačios žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį, pagal kurią ieškovas pardavė, o atsakovas nupirko 4,0402 ha žemės sklypą ( - ). Tą pačią dieną šalys pasirašė perdavimo–priėmimo aktą. Pirkimo-pardavimo sutartyje šalys susitarė, kad žemės sklypas parduodamas už 1 534 000 Lt ir numatė atsiskaitymo tvarką, t. y. pardavėjas (ieškovas) patvirtino, kad iki pirkimo–pardavimo sutarties pasirašymo jam buvo sumokėta 750 00 Lt, o likusią sklypo kainą – 784 000 Lt – pirkėjas įsipareigojo sumokėti per tris mėnesius į pardavėjo sąskaitą. Minėtos sutarties 4.3 punkte šalys taip pat susitarė, kad tuo atveju, jeigu pirkėjas neatsiskaitytų su pardavėju per nurodytą terminą, šalys įsipareigoja šią pirkimo-pardavimo sutartį nutraukti, o sumokėtas 750 000 Lt avansas lieka pardavėjui kaip bauda už patirtus nuostolius dėl sutarties sąlygos atsiskaityti neįvykdymo. Be to, 2008 m. gegužės 9 d. paprastuoju vekseliu atsakovas UAB „Kauno projektas“, atstovaujamas direktorės I. B., įsipareigojo besąlygiškai sumokėti ieškovui 750 000 Lt iki 2008 m. rugpjūčio 9 d. Privačios žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartis buvo įregistruota viešame registre, kuriame taip pat įregistruotas atsakovo įsiskolinimo už įsigytą turtą faktas. Atsakovas per nustatytą laiką neatsiskaitė su ieškovu pagal minėtą pirkimo–pardavimo sutartį, todėl 2008 m. spalio 28 d. atsakovas, atstovaujamas direktorės ir ieškovas pasirašė pakvitavimą, kuriame nurodė, kad ieškovui grąžinamas 750 000 Lt avansas, nes šalys susitarė sutartį nutraukti nesant galimybių pirkėjui apmokėti likusią kainos dalį. Be to, 2008 m. spalio 28 d. ieškovas grąžino atsakovo vadovei vekselį. Sutarties šalys taip pat ketino šį sandorį nutraukti notarine tvarka, tačiau jiems nepavyko to padaryti, kadangi pirkėjo (atsakovo) kreditorių reikalavimu buvo areštuota ½ dalis ginčo žemės sklypo dalis ir notaras atsisakė tvirtinti tokį sandorį. Ieškovas, gindamas savo teises, kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo reikalavo panaikinti areštą ginčo žemės sklypui, o vėliau ieškinį patikslino ir reikalavo nutraukti pirkimo–pardavimo sutartį ir taikyti restituciją.

15Byloje kilo ginčas dėl to, ar įmonei (pirkėjui), kuris nėra atsiskaitęs pagal pirkimo–pardavimo sutartį, teisės aktai numato galimybę taikyti vieną iš galimų pardavėjo teisių sutartiniuose santykiuose gynimo priemonių – nutraukti sandorį.

16Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą bankrutuojančiai įmonei draudžiama vykdyti visas finansines prievoles, neįvykdytas iki bankroto bylos iškėlimo, įskaitant palūkanų, netesybų, mokesčių ir kitų privalomųjų įmokų mokėjimą, išieškoti skolas iš šios įmonės teismo ar ne ginčo tvarka (ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 3 punktas); nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos nė vienas įmonės kreditorius ar kitas asmuo neturi teisės perimti bankrutuojančiai įmonei priklausančio turto ar lėšų kitaip, negu nustatyta šio įstatymo (ĮBĮ 14 straipsnio 1 dalies 1 punktas); įtvirtinta įmonių turto pardavimo ir kreditorių reikalavimų tenkinimo tvarka bankroto proceso metu (ĮBĮ 33–36 straipsniai), tačiau pažymi, jog ĮBĮ nuostatos numato, jog kitų įstatymų normos taikytinos tiek, kiek jos neprieštarauja šio įstatymo nuostatoms, todėl laikytina, jog ĮBĮ šiuo atveju yra specialusis įstatymas CK atžvilgiu, tačiau CK normos, reglamentuojančios kreditoriaus teises sutartiniuose santykiuose, taikytinos tiek, kiek jos atitinka ĮBĮ nuostatas. Taigi kreditoriaus teisių gynimo priemonė, nustatyta CK normų, gali būti taikoma įvertinant Įmonių bankroto įstatymo nuostatas ir ypatingai atsižvelgiant į šiame įstatyme nustatytus principus, tarp jų ir kreditorių lygiateisiškumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-48/2012).

17CK 6.217 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šalis gali nutraukti sutartį, jeigu kita šalis sutarties neįvykdo ar netinkamai įvykdo ir tai yra esminis sutarties pažeidimas. Nustatant, ar pažeidimas yra esminis atsižvelgiama į tai, ar nukentėjusioji šalis iš esmės negauna to, ko tikėjosi iš sutarties, išskyrus atvejus, kai kita šalis nenumatė ir negalėjo protingai numatyti tokio rezultato (CK 6.217 str. 2 d. 1 p.). Be to, nagrinėjamo ginčo šalys privačios žemės pirkimo–pardavimo sutartyje aiškiai susitarė, kad neatsiskaitymo pagal sutartį atveju sutartis nutraukiama (Sutarties 4.3 punktas). Šiuo atveju pirkėjui (atsakovui) pažeidus pareigą atsiskaityti už įgytą turtą, pardavėjas (ieškovas) tiek pagal CK 6.217 str. 1 d., tiek pagal pirkimo–pardavimo sutarties 4.3 punktą įgijo teisę nutraukti šią sutartį. Iš byloje esančio 2008 m. spalio 28 d. pakvitavimo matyti, kad šalys sutarė pirkimo–pardavimo sutartį nutraukti, nes atsakovas neturi galimybių sumokėti likusią kainos dalį, nurodė, kad ieškovas grąžino atsakovui sumokėtą 750 000 Lt avansą bei paaiškino, kad tą pačią dieną ieškovas grąžino atsakovo vadovei paprastąjį vekselį. Šalys, norėdamos sutarties nutraukimo faktą įforminti notarine tvarka, to padaryti negalėjo dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių, o 2008 m. lapkričio 18 d. nutartimi atsakovui buvo iškelta bankroto byla. Byloje kilo ginčas, ar atsakovui iškėlus bankroto bylą, ieškovas (pardavėjas) gali pasinaudoti CK įtvirtintu savo teisių gynimo būdu ir reikalauti nutraukti sutartį.

18Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, nagrinėdamas tokio pobūdžio bylas, išaiškino, kad Įmonių bankroto įstatyme, reglamentuojančiame sudarytų sutarčių vykdymą, nenustatyta specialių taisyklių tiems atvejams, kai bankrutuojanti įmonė yra įsigijusi nekilnojamąjį turtą, už kurį nėra atsiskaičiusi. Bendrąja prasme Įmonių bankroto įstatymo normomis nedraudžiama tokiu atveju nutraukti sutartį, jei tokios sutarties nutraukimo sąlygos nustatytos sutartimi ar įstatymu. Pagal ĮBĮ reglamentuojamas bankroto administratoriaus teises ir bankroto administratoriui suteikta teisė spręsti dėl įmonės sandorių tolesnio vykdymo (ĮBĮ 11 straipsnio 13 punktas). Taigi, kai kreditorius savo teises gina siekdamas nutraukti sutartį ir taikyti restituciją, turi būti sprendžiama, ar tokia jo pasirinkta teisių gynimo priemonė neprieštaraus ĮBĮ nuostatoms, tarp jų ir kreditorių lygiateisiškumo principui. Kasacinės instancijos teismas yra pažymėjęs, kad sprendžiant dėl kreditoriaus pasirinkto teisių gynimo būdo taikymo tuo atveju, kai skolininkui yra iškelta bankroto byla, kreditorių lygiateisiškumo principui užtikrinti svarbus yra išviešinimo faktas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-48/2012).

19Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad pagal viešojo registro duomenis ginčo žemės sklypo savininku yra nurodytas atsakovas (pirkėjas UAB „Kauno projektas“), registre yra išviešintas šio turto įsigijimo pagrindas – 2008 m. gegužės 9 d. pirkimo–pardavimo sutartis bei skola už įsigytą turtą. Tokiu išviešinimu apie skolą už įsigytą turtą saugomos pardavėjo teisės ir bankroto atveju gali būti panaudotos prieš kitus kreditorius tuo atveju, kai kreditorius siekia sutartį nutraukti ir taikyti restituciją. Esant išviešintam skolos už įsigytą nekilnojamojo turto objektą faktui, kreditorius gali savo teises ginti, prašydamas nutraukti pirkimo–pardavimo sandorį ir taikyti restituciją bei nelaikytina, kad nagrinėjamu atveju yra pažeidžiamas kreditorių lygiateisiškumo principas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-48/2012).

20Teisėjų kolegija pastebi, kad sudarydamos sutartį šalys aiškiai numatė, kad neatsiskaitymo atveju ji bus nutraukta. Tokį patį susitarimą šalys patvirtino ir 2010 m. spalio 28 d. pasirašydamos pakvitavimą. Iš byloje esančių dokumentų ir šalių paaiškinimų matyti, kad dar iki bankroto bylos iškėlimo atsakovui sutarties šalys išreiškė valią nutraukti žemės pirkimo–pardavimo sutartį, tačiau sutarties nutraukimo fakto negalėjo įforminti notarine tvarka dėl atsakovui pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių – ginčo žemės sklypo arešto, pritaikyto atsakovo kreditorių iniciatyva. Šalims susitarus nutraukti sutartį, ieškovas ėmėsi priemonių (pareiškė reikalavimą teisme dėl arešto žemės sklypui panaikinimo), kad šis susitarimas būtų įformintas notarine tvarka. Teismui nagrinėjant bylą dėl arešto panaikinimo, paaiškėjo, kad atsakovui iškelta bankroto byla, todėl, pasikeitus aplinkybėms, ieškovas patikslino savo reikalavimus ir prašė teismo nutraukti žemės pirkimo–pardavimo sutartį bei taikyti restituciją. Kaip minėta, ieškovas ir atsakovo vadovė dar iki bankroto bylos iškėlimo susitarė nutraukti pirkimo–pardavimo sutartį, ėmėsi priemonių šiam faktui tinkamai įforminti – kreipėsi į notarą, teisme ginčijo pritaikytą areštą, tačiau šio sandorio neužbaigė dėl aplinkybių, kurios nepriklausė nuo šalių valios.

21Atsižvelgdama į minėtus argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju ieškovas turėjo teisę patikslinti reikalavimą ir prašyti nutraukti žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį bei taikyti restituciją, nes jis tiek sutarties sudarymo faktą, tiek skolos už šį turtą faktą išviešino viešame registre bei iki bankroto bylos iškėlimo ėmėsi priemonių pirkimo–pardavimo sutarties nutraukimo faktą tinkamai įforminti.

22Kai sutartis yra nutraukiama, šalis gali reikalauti grąžinti jai viską, ką ji buvo perdavusi kitai šaliai vykdydama sutartį, jeigu ji tuo pat metu grąžina kitai šaliai visa tai, ką buvo iš pastarosios gavusi (CK 6.222 str. 1 d). Nustačiusi, kad buvo pažeistos žemės pirkimo–pardavimo sutarties nuostatos, kolegija nusprendžia, kad yra pagrindas nutraukti žemės pirkimo–pardavimo sutartį bei turi būti sprendžiamas restitucijos klausimas.

23Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad, sudarydamas žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį, ieškovas patvirtino, jog jam buvo sumokėtas 750 000 Lt avansas. Tiek savo procesiniuose dokumentuose, tiek teismo posėdžio pirmosios instancijos metu ieškovas nurodė, kad pinigai realiai sumokėti nebuvo, o atsakovas buvo ieškovui išdavęs paprastąjį vekselį minėtai sumai. Paaiškėjus, kad atsakovas negalės atsiskaityti su ieškovu, šalys 2010 m. spalio 28 d. pasirašė pakvitavimą, kuriame nurodė, kad avanso suma yra grąžinama, o sutartis nutraukiama. Ieškovas teismui paaiškino, kad tą pačią dieną jis atsakovo vadovei grąžino vekselį. Ant byloje esančio vekselio kopijos nurodyta, kad jis buvo grąžintas 2010 m. spalio 28 d. Remiantis minėtais dokumentais ir ginčo šalių paaiškinimais, galima daryti išvadą, kad 750 000 Lt avansas ieškovui nebuvo sumokėtas, jis taip pat neturi reikalavimo teisės pagal vekselį, nes jis buvo grąžintas atsakovui. Byloje taip pat nėra duomenų, kad atsakovas būtų sumokėjęs ieškovui likusią kainos dalį. Atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra nustatyta, jog atsakovas būtų mokėjęs ieškovui bent dalį kainos už ginčo žemės sklypą, kolegija, taikydama restituciją, ieškovui priteisia ginčo žemės sklypą, o nesant įrodymų, kad atsakovas būtų mokėjęs kokias nors sumas pagal sutartį, tokių įrodymų nepateikus ir atsakovo administratoriui, atsakovui nėra priteisiamos jokios sumos. Kolegijos nuomone, atsakovo administratoriaus argumentai, kad vekselio grąžinimas atsakovui (skolininkui) reiškia mokėjimo prievolės įvykdymą, nėra reikšmingi sprendžiant restitucijos klausimą, nes ieškovas turi teisę pats nuspręsti, ar susitardamas nutraukti sutartį jis reikalaus sumokėti baudą už sutarties nutraukimą ar šia teise nepasinaudos.

24Atsižvelgdama į minėtas aplinkybes, teisėjų kolegija nusprendžia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria atmesti ieškovo reikalavimai nutraukti pirkimo–pardavimo sutartį ir taikyti restituciją, naikintina ir ieškovo reikalavimas išspręstinas iš esmės.

25CPK 322 straipsnio nuostatos numato, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba pareiškime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė aplinkybių, kurios galėtų būti vertintinos, kaip suteikiančios pagrindą spręsti, jog bylą yra būtina nagrinėti žodinio proceso tvarka. Pažymėtina, kad tokių aplinkybių ar kitų svarių argumentų nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka nenurodė ir prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka pareiškęs ieškovas G. P., todėl ieškovo prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka netenkintinas.

26Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Nutarė

27Kauno apygardos teismo 2011 m. balandžio 4 d. sprendimo dalį, kuria atmesti ieškinio reikalavimai, panaikinti ir dėl šios dalies priimti naują sprendimą – G. P. (a. k. ( - ) ir BUAB „Kauno projektai“ (j. a. k. 300091273) 2008 m. gegužės 9 d. sudarytą privačios žemės sklypo, unikalusis Nr. ( - ), esančio ( - ), pirkimo–pardavimo sutartį nutraukti, taikyti restituciją ir žemės sklypą (unikalusis Nr. ( - ), esantį ( - ).) priteisti ieškovui G. P. (a. k. ( - )

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,... 3.
  1. Ginčo esmė
...
4. Patikslintu ieškiniu ieškovas prašė nutraukti ieškovo su atsakovu 2008 m.... 5. Kauno apygardos teismas 2011 m. balandžio 4 d. sprendimu ieškovo ieškinį... 6. Apeliantas – ieškovas G. P. – apeliaciniu skundu prašo Kauno apygardos... 7. 1. Esminis sutarties pažeidimas nėra panaikinamas pačiu bankroto bylos... 8. 2. Teismas neteisingai aiškino ir taikė ĮBĮ ir ta apimtimi, kuria nebuvo... 9. 3. Teismų praktikoje yra aiškiai įtvirtinta, kad bankroto bylos iškėlimas... 10. 4. Apeliantas nesutinka su teismo pozicija, kad ieškovas atleido atsakovą nuo... 11. 5. Teisinė nuosavybės teisės registracija daugiau reikšminga išviešinimo... 12. 6. Būtina atsižvelgti į kasacinės instancijos teismo formuojamą praktiką... 13. Atsakovas BUAB „Kauno projektas“ prašo apeliacinį skundą atmesti ir... 14. Byloje nustatyta, kad ieškovas G. P. ir atsakovas UAB „Kauno projektas“... 15. Byloje kilo ginčas dėl to, ar įmonei (pirkėjui), kuris nėra atsiskaitęs... 16. Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad įsiteisėjus... 17. CK 6.217 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šalis gali nutraukti sutartį,... 18. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, nagrinėdamas tokio pobūdžio bylas,... 19. Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad pagal viešojo registro duomenis... 20. Teisėjų kolegija pastebi, kad sudarydamos sutartį šalys aiškiai numatė,... 21. Atsižvelgdama į minėtus argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, kad... 22. Kai sutartis yra nutraukiama, šalis gali reikalauti grąžinti jai viską, ką... 23. Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad, sudarydamas žemės sklypo... 24. Atsižvelgdama į minėtas aplinkybes, teisėjų kolegija nusprendžia, kad... 25. CPK 322 straipsnio nuostatos numato, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas... 26. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 27. Kauno apygardos teismo 2011 m. balandžio 4 d. sprendimo dalį, kuria atmesti...