Byla e2A-722-553/2017

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aldonos Tilindienės (pirmininkė ir pranešėja), Henricho Jaglinskio ir Eglės Surgailienės,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo BUAB „Kusta“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-06-22 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Las Statyba“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei ,,Kusta“ dėl daikto kainos priteisimo ir nuostolių atlyginimo bei atsakovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Kusta“ priešieškinį ieškovui uždarajai akcinei bendrovei ,,Las Statyba“ dėl sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu ir apmokėjimo už atliktus darbus priteisimo.

3Teisėjų kolegija,

Nustatė

4

  1. Ginčo esmė
  1. Ieškovas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Las statyba“ pareikštu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Kusta“ 26 892,7 EUR skolos, 902,24 EUR delspinigių ir 8,30 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Po ieškinio priėmimo ir bylos iškėlimo teisme ieškovas pateikė patikslintą ieškinį, kuriame reiškė naują papildomą reikalavimą priteisti iš atsakovo ieškovo naudai 61 967,53 EUR nuostoliams atlyginti.
  2. Nurodė, kad šalys 2015-01-22 pasirašė rangos sutartį Nr. 15/01/22-1, kurios objektas – pastato, esančio adresu ( - ), fasado šiltinimo darbai. Šalis sieja ne tik rangos, bet ir pirkimo – pardavimo teisiniai santykiai, nes šalys 2015-03-20 sudarė Medžiagų teikimo sutartį, pagal kurią ieškovas įsipareigojo atsakovui tiekti statybines medžiagas, o atsakovas įsipareigojo už jas sumokėti. Vykdydamas minėtą sutartį, ieškovas pateikė į rangos objektą atsakovui statybines medžiagas pagal 2015-04-30 PVM sąskaitą – faktūrą Nr. LAS ST 15/18 33 300,72 EUR sumai, įskaitant PVM, tačiau atsakovas už minėtas medžiagas nesumokėjo. Rangos darbų atlikimo metu tarp šalių kilo ginčas dėl sutartinių įsipareigojimų vykdymo, nes vykdant rangos sutartį ir atsakovui atliekant HPL plokščių, gautų iš ieškovo, montavimą rangos objekte, buvo nustatyti atsakovo atliekamo darbo trūkumai. Ieškovas ne kartą kreipėsi į atsakovą su reikalavimu dėl atliktų rangos darbų trūkumų pašalinimo ir likusių neatliktų darbų atlikimo, tačiau atsakovas į ieškovo reikalavimus nereagavo, o 2015-05-06 raštu Nr. KU-12115 informavo ieškovą, kad sustabdo rangos darbus ir apskritai atsisako nuo sutarties. Atsakovas 2015 m. gegužės mėnesį objekte paliko tik du darbuotojus dirbti skardinimo darbus, o birželio mėnesį visiškai pasišalino iš rangos objekto. Atsakovui atsisakius sutarties ir pasišalinus iš rangos objekto, tarp šalių buvo priešpriešinių reikalavimų, kurių įvykdymo terminas buvo suėjęs. Ieškovas buvo skolingas atsakovui 6 407,95 EUR už atliktus rangos darbus, o atsakovas skolingas ieškovui 33 300,72 EUR už iš ieškovo įsigytas statybines medžiagas. Todėl ieškovas 2015-08-05 atliko priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymą, t. y. UAB „Las statyba“ mokėtiną skolos sumą sumažino UAB „Kusta“ mokėtinos sumos dydžiu, apie atliktą įskaitymą informuodamas atsakovą. Pagal medžiagų tiekimo sutarties 2.1 punktą atsakovas turėjo atsiskaityti per 30 kalendorinių dienų nuo PVM sąskaitos – faktūros išrašymo dienos. 2015-04-30 PVM sąskaitos – faktūros Nr. LAS ST 15/18 apmokėjimo terminas suėjo 2015-05-30. Medžiagų tiekimo sutarties 2.3 punktu atsakovas įsipareigojo mokėti 0,02 proc. delspinigius nuo pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną uždelstą atsiskaityti dieną. Ieškovo apskaičiavimu, delspinigiai už laikotarpį nuo 2015-06-01 iki 2015-08-05 skaičiuojami nuo 33 300,72 EUR sumos sudaro 439,56 EUR; delspinigiai už laikotarpį nuo 2015-08-06 iki 2015-10-30 skaičiuojami nuo 26 892,77 EUR sumos sudaro 462,68 EUR. Ieškovas taip pat nurodė, jog dėl to, kad atsakovas sutartyje nustatytu terminu neatliko rangos sutartyje numatytų darbų, o atliktų darbų defektų nepašalino bei defektinio akto neginčijo, ieškovas buvo priverstas pasamdyti kitą rangovą uždarąją akcinę bendrovę „Nestata“, su kuriuo 2015-06-10 pasirašė susitarimą dėl atsakovo nekokybiškų darbų trūkumų pašalinimo, t. y. HPL plokščių permontavimo ašyje 6-1. Kadangi atsakovas nesilaikė rangos sutartyje nustatytų darbų atlikimo terminų, be to atsisakė šalinti trūkumus ašyje 6-1, pasišalino iš rangos objekto ir tokiu būdu faktiškai atsisakė nuo rangos sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, ieškovas 2015-07-20 pranešimu apie sutarties nutraukimą tinkamai pasinaudojo teise atsisakyti sutarties, nes sutarties įvykdymo terminas ir trūkumų pašalinimas buvo esminės sutarties sąlygos, kurių atsakovas nesilaikė. Ieškovas nurodė, kad dėl atsakovo atliktų rangos darbų trūkumų šalinimo bei kitų atsakovo įsipareigojimų nevykdymo, ieškovas tiesiogiai patyrė 53 554,40 EUR nuostolių. Prie šių nuostolių pridėjus uždarajai akcinei bendrovei „Nastata“ sumokėtas sumas už trūkumų šalinimą 8 413,13 EUR be PVM, viso ieškovo patirtų nuostolių suma sudaro 61 967,53 EUR. Ieškovo teigimu, minėta nuostolių suma turi būti priteista iš atsakovo.
  1. Atsakovas pateiktu atsiliepimu su pareikštu ieškiniu nesutiko.
  2. Paaiškino, kad techninė specifikacija (techninis darbo projektas) buvo suderinta su technine priežiūra 2015-03-04 ir tik po to techninė specifikacija buvo perduota atsakovui bei tik tada atsakovas galėjo pradėti darbus pagal rangos sutartį. Atsakovui vykdant darbus, 2015 m. balandžio mėn. buvo pastebėti techninės specifikacijos trūkumai, apie kuriuos atsakovas informavo ieškovą, tačiau ieškovas vengė bendradarbiauti su atsakovu. Atsakovas 2015-04-27 pateikė ieškovui atliktų darbų kiekius suderinimui, kurie buvo faktiškai atlikti 2015-04-27. Iš viso atsakovas 2015-04-27 buvo atlikęs darbų už 55 963,36 EUR be PVM. Tačiau atsakovas nurodė, kad atsakovas privalo į aktą privalo įrašyti ne faktiškai atliktus darbus, o taip, kokiu būdu ieškovas surašo aktus pagrindiniam užsakovui, t. y. procentais nuo sutarties vertės. Atsižvelgdamas į ieškovo nurodymą, atsakovas pateikė ieškovui 2015-04-30 atliktų darbų aktą 12 742,00 Lt be PVM vertei ir likusi darbų dalis liko į aktą neįtraukta. Tačiau ieškovas tikino, kad kitus atliktus darbus bus galimybė įrašyti į sekančio mėnesio atliktų darbų aktus. Atsakovui toliau vykdant darbus, 2015 m. gegužės mėn. iškilo būtinybė atlikti sutartyje nenumatytus papildomus darbus – palangių skardinimo darbus. Šalys sutartimi nebuvo susitarę dėl šių darbų atlikimo, o ieškovas reikalavo minėtus darbus atlikti. Atsakovas 2015-05-06 paskutinį kartą raštu kreipėsi į ieškovą, informuodamas apie būtinus papildomus darbus, taip pat prašydamas ištaisyti techninių dokumentų trūkumus bei bendradarbiauti. Atsakovas 2015-05-06 raštu informavo ieškovą dėl atsiradusių papildomų darbų objekte ir įspėjo, kad nesulaukus atsakymo, bus stabdomi darbai, taip pat informavo, kad techniniai dokumentai turi esminių trūkumų ir pareikalavo nurodyti lodžijų šiltinimo detales, fasadų užbaigimo prie lodžijų detales ir angokraščių tvirtinimo detales. Ieškovui per nustatytą terminą nepateikus atsakymo, atsakovas įgijo teisę stabdyti darbus pagal sutartį. Tačiau atsakovui nespėjus sustabdyti darbų objekte, ieškovas 2015 m. birželio mėnesį vienašališkai pasisamdė kitus subrangovus, kurie pradėjo vykdyti atsakovo prisiimtus darbus objekte. Šalių atstovai 2015-06-25 užfiksavo atsakovo faktiškai atliktų darbų kiekį ir raštu suderino, kad atsakovas visiškai atliko 779,82 kv. m fasado. Ieškovas tik 2015-07-20 pranešimu „Dėl rangos darbų trūkumų pašalinimo rangovo sąskaita ir informavimo apie rangos sutarties nutraukimą“ formaliai informavo atsakovą apie sutarties nutraukimą.
  1. Atsakovas pareiškė priešieškinį ieškovui, kuriuo prašė pripažinti vienašalį 2015-01-23 rangos sutarties nutraukimą neteisėtu, priteisti iš ieškovo UAB „Las statyba“ atsakovo UAB „Kusta“ naudai 58 051,35 EUR dydžio skolą už atsakovo atliktus statybos darbus, 3 192,82 EUR delspinigių bei 8,05 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
  2. Nurodė, kad atsakovas atliko ir faktiškai perdavė ieškovui statybos darbus pagal rangos sutartį, tačiau ieškovas vengė juos priimti, todėl atsakovas vienašališkai pasirašė atliktų darbų perdavimo aktą ir įgijo teisę reikalauti atlyginimo už atliktus darbus. Atsakovas taip pat nurodė, kad ieškovas neteisėtai nutraukė su atsakovu sudarytą rangos sutartį, sutarties nutraukimui nebuvo nei sutartyje, nei įstatyme nustatyto pagrindo.
  1. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
  1. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016-06-22 sprendimu ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė iš atsakovo UAB „Kusta“ ieškovo UAB „Las statyba“ naudai 26 892,77 EUR skolos ir 902,24 EUR delspinigių, viso 27 795,01 EUR; priteisė iš atsakovo UAB „Kusta“ ieškovo UAB „Las statyba“ naudai 8,30 proc. metinių palūkanų už priteistą 27 795,01 EUR sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2015-11-10 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Kitoje dalyje ieškinį atmetė. Priešieškinį patenkino iš dalies ir priteisė iš ieškovo UAB „Las statyba“ atsakovo UAB „Kusta“ naudai 214,67 EUR delspinigių; priteisė iš ieškovo UAB „Las statyba“ atsakovo UAB „Kusta“ naudai 8,05 proc. metinių palūkanų už priteistą 214,67 EUR sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2016-01-15 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Kitoje dalyje priešieškinį atmetė. Priteisė iš atsakovo UAB „Kusta“ ieškovo UAB „Las statyba“ naudai 625,39 EUR žyminio mokesčio ir 1 381,80 EUR išlaidų už advokato teisines paslaugas, viso 2 007,19 EUR bylinėjimosi išlaidų.
  2. Teismas nurodė, kad atsakovas nepagrįstai 2015-01-22 rangos sutartį ir 2015-03-20 medžiagų tiekimo sutartį traktuoja kaip vieno pobūdžio – rangos teisinius santykius tarp minėtų sutarčių šalių, nes minėtų sutarčių sąlygos patvirtina, jog šių sutarčių pagrindu tarp šalių susiklostė ne tik rangos, bet ir pirkimo – pardavimo teisiniai santykiai. Medžiagų tiekimo sutartį, nors ir sudarytą tarp tų pačių šalių tikslu aprūpinti atsakovą rangos sutartyje numatytų darbų atlikimui reikalingomis medžiagomis, teismas kvalifikavo kaip savarankišką pirkimo – pardavimo sutartį, sukuriančią atsakovui pirkėjo teises ir pareigas. Teismas, nustatęs, kad atsakovas ieškovo perduotas prekes priėmė, pretenzijų dėl jų kokybės ar kiekio nereiškė, įsipareigojo apmokėti, tačiau nustatytu terminu su ieškovu neatsiskaitė, todėl ieškovo reikalavimą priteisti iš atsakovo prekių kainą (26 892,77 EUR) laikė pagrįstu. Teismas taip pat iš atsakovo ieškovo naudai priteisė 902,24 EUR delspinigių už prievolės įvykdymo termino praleidimą.

    5Kitoje dalyje ieškinį atmetė, nes ieškovas neįrodė jo patirtų nuostolių, taip pat priežastinio ryšio tarp atsakovo netinkamo rangos sutarties vykdymo ir atsiradusių nuostolių. Teismas nustatė, kad rangos sutartyje nustatyta tvarka atsakovui nebuvo pranešta apie atliktų darbų trūkumus, todėl ieškovas neturi teisės reikalauti atsakovą atlyginti atitinkamų darbų trūkumų šalinimo išlaidas. Kitus ieškovo nurodytus nuostolius ir jų priežastinį ryšį su atsakovo netinkamu rangos sutarties vykdymu teismas laikė neįrodytais. Sprendė, kad ieškovas taip pat neįrodė savo faktinių išlaidų prašomai priteisti iš atsakovo nuostolių sumai, taip pat jog prašomų priteisti nuostolių priežastimi buvo neteisėti atsakovo veiksmai, todėl ieškinį dalyje dėl nuostolių priteisimo atmetė.

  3. Atsakovo priešieškinį teismas atmetė, nes vertino, kad atsakovas neįrodė, jog jis atliko ir perdavė ieškovui rangos sutartyje numatytus darbus priešieškiniu prašomai priteisti sumai. Sprendė, kad nėra įrodymų, patvirtinančių, jog sutartyje nustatyta tvarka ir terminais atsakovas pranešė ieškovui apie UAB „Kusta“ akte nurodytus už 2015 m. rugpjūčio mėn. atliktus darbus bei pasirengimą perduoti darbų rezultatą, minėtame akte nenurodyta jo surašymo data, pats aktas pateiktas atsakovui jau po rangos sutarties nutraukimo. Teismas nustatė, kad nėra įrodymų, patvirtinančių ieškovo nurodymą atsakovui neįtraukti į atliktų darbų perdavimo aktą visų atsakovo faktiškai atliktų darbų. Teismo vertinimu, byloje esantys rašytiniai įrodymai paneigė atsakovo priešieškinyje nurodytą 2015-04-27 atliktų darbų pagal rangos sutartį kiekį ir vertę. Teismas, remdamasis Rangos sutarties 10.1 punktu, iš ieškovo atsakovo naudai priteisė 0,05 proc. delspinigius nuo pavėluotai sumokėtos 6 407,95 EUR sumos viso už 67 dienas, kas sudaro 214,67 EUR. Dėl atsakovo reikalavimo pripažinti ieškovo vienašališką rangos sutarties nutraukimą netesėtu pažymėjo, jog tokio reikalavimo patenkinimas, t. y. vien tik teisimo konstatavimas, jog ieškovas neteisėtai nutraukė rangos sutartį, atsakovui nenurodant bei nereikalaujant jo, kaip kitos sutarties šalies, rangos sutarties nutraukimu pažeistų teisių gynimo (rangos sutarties nutraukimu padarytų nuostolių atlyginimo, netesybų priteisimo ir pan.), nesukels atsakovui jokių teisinių pasekmių.
  1. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
  1. Atsakovas UAB „Kusta“ apeliaciniu skundu prašo: panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-06-22 sprendimą dalyje ir priimti naują sprendimą – iš BUAB „Las Statyba“ priteisti 58 051,35 EUR dydžio skolą ir 3 192,82 EUR dydžio delspinigių BUAB „Kusta“ naudai už faktiškai atliktus statybos rangos darbus, priteisti bylinėjimosi išlaidas ir prijungti rašytinius įrodymus. Skundas grindžiamas šiais argumentais:
    1. Teismo išvada, kad nuo 2015-04-30 iki rangos sutarties nutraukimo 2015-07-20 UAB Kusta“ nebuvo pajėgi ir negalėjo atlikti bei perduoti statybos darbų priešieškinyje nurodytai 58 051,35 EUR sumai ir kad byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, jog po rangos sutarties nutraukimo 2015 m. rugpjūčio mėnesį atsakovas rangos objekte vykdė statybos darbus, prieštarauja visiems byloje surinktiems įrodymams ir šalių paaiškinimams.
    2. Vien aplinkybė, kad ieškovas ir atsakovas Sutarties nustatyta tvarka nesudarė atliktų darbų perdavimo-priėmimo aktų, negali būti pagrindas daryti išvadai, kad rangovas neįvykdė savo sutartinės pareigos – neatliko sutartyje nustatytų darbų ir todėl užsakovui neatsirado pareigos sumokėti už darbus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-11-07 nutartis c. b. Nr. 3K-3-423/2011).
    3. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad net nutraukus rangos sutartį dėl rangovo kaltės, užsakovas turi pareigą sumokėti už faktiškai atliktus darbus (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2007-11-27 nutartis c. b. Nr. 3K-3-484/2007). Taigi, vienašališkai nutraukdamas sutartį ieškovas privalėjo priimti atsakovo faktiškai atliktus darbus ir apmokėti už juos. Tokia pati nuostata įtvirtinta ir Sutarties 13.4 punkte.
    4. Statybos darbų žurnalą pildė ieškovas, bet ne atsakovas, todėl Statybos darbų žurnale atsakovo atliktų darbų kiekiai yra mažesni nei faktiški, todėl siekiant nustatyti atliktų darbų kiekį, būtina vertinti ir kitus byloje esančius įrodymus.
    5. Ieškovui atsisakius pasirašyti atliktų darbų aktą, atsakovas turėjo teisę CK 6.694 straipsnio 4 dalies tvarka vienašališkai surašyti atliktų darbų aktą. Ieškovas neginčijo atsakovo vienašališkai pasirašyto atliktų darbų priėmimo-perdavimo akto, tačiau pirmosios instancijos teismas šios aplinkybės netyrė ir nevertino.
  1. Ieškovas BUAB „Las Statyba“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-06-22 sprendimą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
    1. Kartu su skundu atsakovo pateikti rašytiniai įrodymai jau yra prijungti prie bylos pirmos instancijos teismo proceso metu.
    2. Nepateikdamas jokių naujų motyvų bei jų įrodymų, atsakovas apeliaciniame skunde nekorektiškai interpretuoja išimtus iš konteksto atskirus faktus ir daro bylos aplinkybių visumai prieštaraujančias išvadas.
    3. Priešingai nei teigia apeliantas, šalys turėjo prievolę bei visas galimybes tinkamai ir visapusiškai pagrįsti savo reikalavimus pirmos instancijos teismo proceso metu.
  1. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
  1. Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.
  2. Bendroji procesinė taisyklė yra ta, jog apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniu skundu nustatytų ribų (Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 2 dalis).
  3. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pagrindo nukrypti nuo bendrosios procesinės taisyklės ir peržengti šios bylos ribas, nustatytas apeliaciniu skundu.
  4. Išnagrinėjusi šią bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalis).
  5. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundą, privalo patikrinti, ar pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, išsiaiškino visas aktualaus klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ir ar teisingai taikė tuo metu galiojusius teisės aktus.
  6. Nagrinėjamu atveju apeliacijos dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priteisti atsakovui iš ieškovo skolą už faktiškai atliktus statybos darbus.
  7. Apeliantas apeliaciniu skundu iš esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų tyrimu ir vertinimu, susijusiu su atsakovo faktiškai atliktais darbų kiekiais.
  8. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 str.) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 str.). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 str. 1 d.). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Pažymėtina, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 liepos 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-372/2014).
  9. Apeliantas apeliacinį skundą grindžia ankstesniuose savo procesiniuose dokumentuose nurodytomis aplinkybėmis, kad ieškovas į 2015-04-30 atliktų darbų aktą atsakovui leido įrašyti tik tik 200 m2 fasado šiltinimo darbų, tačiau tokioms aplinkybėms pagrįsti nepateikė jokių naujų įrodymų. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas šį įrodymą, nustatė, kad ieškovo direktoriaus 2015-04-27 elektroniniame laiške atsakovui nėra nurodyta, kad ieškovas reikalautų darbų akte nurodyti mažesnį, nei faktiškai atliktų darbų kiekį. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su šia teismo padaryta išvada, kadangi byloje nėra įrodymų, leidžiančių aptariamą aplinkybę vertinti priešingai, tokių įrodymų atsakovas nepateikė ir kartu su apeliaciniu skundu.
  10. Apeliantas, siekdamas įrodyti, kad faktiškai buvo atliktas didesnis darbų kiekis, nurodo, jog dar 2015-04-07 raštu ieškovui pranešė, kad objekto ašyje 6-1 yra uždėjęs visą ventiliuojamo fasado vatą, o ašyje A-B atsakovas yra uždėjęs 90 m2 ventiliuojamo fasado vatos. Esą ieškovas, atsakydamas į atsakovo raštą, pripažino, kad atsakovas šiuos darbus yra atlikęs ir tai sudaro 30 proc. ventiliuojamo fasado darbų. Teisėjų kolegija šiuos apelianto argumentus vertina nepagrįstais, kadangi paminėtas raštas patenka į laikotarpį, kurio metu atliktus darbus šalys yra įtraukusios į 2015-04-30 aktą, ir už kuriuos ieškovas yra atsiskaitęs su atsakovu pagal atsakovo išrašytas sąskaitas. Be to, atkreipiamas dėmesys, jog pagal rangos sutartį šalys susitarė, kad sutarties kainą sudaro fasado sienų šiltinimo darbai su fasadiniu HPL plokščių tvirtinimu, taigi mokama ne už atskirus darbus, o už galutinį darbą, t.y. fasado sienų apšiltinimą su fasadinių HPL plokščių tvirtinimu. Pats atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmiausia dedama šiltinimo vata, tuomet vėjo izoliacija ir tuomet HPL plokštės. Atsižvelgus į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovo uždėta vata sudaro tik vieną dalį fasado sienų apšiltinimo su fasadinių HPL plokščių tvirtinimu darbų, už kuriuos ieškovas yra įsipareigojęs atsakovui sumokėti.
  11. Apeliantas apeliaciniame skunde taip pat nurodo, kad teismas nepagrįstai ranka šalių sudarytą ir pasirašytą 2015-06-25 atsakovo faktiškai atliktų darbų aktą vertino kaip ašies 6-1 kvadratūros ir detalizuotos kvadratūros skaičiavimą. Apelianto vertinimu, šis aktas yra dvišalis sandoris, sukeliantis atitinkamas teisines pasekmes abiems šalims. Teisėjų kolegija nesutinka su tokiu apelianto vertinimu, kadangi iš aptariamo dokumento turinio negalima nustatyti, ką konkrečiai šalys susitarė, ką reiškia dokumente nurodyti skaičiavimai ir atitinkamos sumos, kaip jos įtakoja atliktų ir pasirašytais darbų aktais priimtų darbų kiekius, kokias teises ir pareigas jie sukuria šalims. Apeliantas apeliaciniame skunde nepateikė detalių paaiškinimų, kurių pagrindu teismas galėtų nustatyti ir įvertinti minėtame dokumente užfiksuotų duomenų įtaką atliktų darbų apimčiai, nors tokią pareigą apeliantas turėjo (CPK 178 sr.). Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo vertinti šio dokumento kaip patikimo ir pagrįsto įrodymo bei remiantis juo daryti atitinkamas išvadas.
  12. Apeliaciniame skunde apeliantas remiasi ieškovo patikslinto ieškinio argumentais, jog ieškovo pasamdyta įmonė pašalino apie 820 m2 tariamų atsakovo darbų trūkumų, taigi bent tiek atsakovas sudėjo HPL plokščių, už kurias ieškovas turi sumokėti. Kaip buvo minėta anksčiau, teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Teisėjų kolegija sutinka su apeliantu, jog jo nurodoma aplinkybė gali būti reikšminga sprendžiant šalių ginčą, tačiau šios aplinkybės nepakanka daryti išvadai, kad būtent tiek darbų atsakovas įvykdė. Byloje nėra kitų pagrįstų ir nenuginčytų įrodymų, kurie patvirtintų apelianto nurodytas aplinkybes. Teismo sprendimas negali būti grindžiamas prielaidomis. Be to, dalies darbų atlikimas su trūkumais, jų neužbaigus ir tinkamai nepridavus užsakovui, nesukuria pareigos už tokius darbu atsiskaityti.
  13. Apelianto įsitikinimu, teismas nesiėmė aktyvių veiksmų, siekiant pagrįstai nustatyti, koks atsakovo faktiškai atliktų darbų kiekis liko ieškovo neapmokėtas, taip pat netyrė ir nevertino į bylą pateiktų įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovas po 2015-04-30 atliktų darbų aktų sudarymo toliau vykdė rangos darbus. CPK 179 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įrodymus pateikia šalys ir kiti dalyvaujantys byloje asmenys, o to paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog teismas turi teisę rinkti įrodymus savo iniciatyva tik CPK ir kitų įstatymų numatytais atvejais, taip pat kai to reikalauja viešasis interesas ir nesiėmus šių priemonių būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nagrinėjamuoju atveju nėra pagrindo konstatuoti teismo pareigos savo iniciatyva rinkti įrodymus, ginčo šalys privalėjo laikytis rungimosi principo ir įrodyti tas aplinkybes, kuriomis rėmėsi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12 straipsnis). Atsakovas, siekdamas įrodyti, jog jis tinkamai atliko darbus, turėjo pareigą tokias aplinkybes detaliai atskleisti ir pagrįsti patikimais ir pakankamais įrodymais, tačiau šios pareigos tinkamai neįvykdė. Apeliantas, teigdamas, kad teismas neįvertino pateiktų įrodymų, nenurodė, kurių konkrečiai įrodymų teismas neįvertino ir kokią įtaką šie įrodymai turi priimto sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.
  14. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą.
  15. Vadovaudamasis anksčiau išdėstytais motyvais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas ištyrė visas reikšmingas bylos aplinkybes, tinkamai taikė galiojančias teisės normas ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio nėra pagrindo naikinti ar keisti apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais.

6Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

7Apeliacinio skundo netekinti.

8Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai