Byla 2S-2281-803/2015
Dėl vartotojų teisių gynimo atsakovui MB „Muzijos industrija“ ir ieškinyje nurodytiems tretiesiems asmenims

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Petkuvienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi apelianto (ieškovo) Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 8 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal minėto ieškovo ieškinį dėl vartotojų teisių gynimo atsakovui MB „Muzijos industrija“ ir ieškinyje nurodytiems tretiesiems asmenims,

Nustatė

2I. Ginčo esmė

3Ieškovas Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba pateikė Vilniaus miesto apylinkės teisme ieškinį atsakovui „Muzijos industrija“, kuriame prašė: 1) pripažinti MB „Muzikos industrija“ pinigų už vartotojams suteiktas paslaugas (neįvykusius renginius) negrąžinimą (neteisėtą veikimą) viešojo intereso pažeidimu ir nutraukti viešojo intereso pažeidimą, įpareigojant atsakovą grąžinti vartotojams iš anksto už bilietus į renginius „P. M. – Magician without Limits“ ir „B. M. koncertas“ sumokėtus pinigus; 2) priteisti iš atsakovo ieškinyje nurodytiems tretiesiems asmenims ieškinio reikalavime nurodytas sumas. Nurodo, jog į ieškovą iki 2015 m. kovo 4 d. kreipėsi apie 200 vartotojų (ieškinyje nurodyti trečiaisiais asmenimis) dėl atsakovo negrąžinamų pinigų už atsakovo organizuotus ir neįvykusius renginius „P. M. – Magician without Limits“ ir „B. M. koncertas“, kuriuos vartotojai įsigijo per bilietų platintojus UAB „Tiketa“ ir UAB „NACIONALINIS BILIETŲ PLATINTOJAS“. Ieškovo teigimu, atsakovas nereagavo nė į vieną iš ieškovo atsiųstų raštų, nepateikė informacijos apie pinigų grąžinimą tretiesiems asmenims ir paaiškinimų dėl trečiųjų asmenų prašymuose išdėstytų aplinkybių. Ieškovas nurodo, jog pagal teisinį reglamentavimą tarp trečiųjų asmenų ir atsakovo sudarytos sutartys kvalifikuotinos kai vartojimo sutartys. Ieškovo teigimu, jis pagal Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo (toliau – Vartotojų teisių apsaugos įstatymas) 12 straipsnio 1 dalies 8 punktą yra vartotojų viešąjį interesą ginanti institucija, todėl pagal minėto įstatymo 32 straipsnio 1 dalį nustatęs pažeistą vartotojų viešąjį interesą turi kreiptis į pardavėją, paslaugų teikėją ir pasiūlyti jam per 14 dienų nuo pasiūlymo gavimo dienos nutraukti viešojo intereso pažeidimą, o pardavėjui ar paslaugų teikėjui nenutraukus viešojo intereso pažeidimo, kreiptis į teismą Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 49 straipsnio 1 dalies pagrindu dėl viešojo intereso gynimo (b. l. 1-49).

4II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5Vilniaus miesto apylinkės teismas skundžiama 2015 m. liepos 8 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovo ieškinį (CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Nurodė, kad pateikdamas ieškinį atsakovui ieškovas gina visų bilietus į koncertus įsigijusių asmenų interesus, o ieškinyje nurodyti tretieji asmenys kreipėsi į ieškovą dėl jų pažeistų teisių gynimo. Teismas sprendė, jog ieškovas įvykdė CPK 441³ straipsnyje nurodytas grupės ieškinio pareiškimo sąlygas, o ieškinys, pareikštas ieškovo, atstovaujamo 348 asmenų interesams, yra grupės ieškinys, kuris pagal proceso normas teismingas apygardų teismams (CPK 441¹ straipsnio 4 dalis). Pirmosios instancijos teismo teigimu, ieškovo ieškinio priėmimo klausimą nagrinėjamu atveju turėtų spręsti Vilniaus apygardos teismas, todėl jis pagal teismingumą negali būti priimamas Vilniaus miesto apylinkės teisme (b. l. 50).

6II. Atskirojo skundo argumentai

7Apeliantas (ieškovas) Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba pateikė atskirąjį skundą, prašydamas panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 8 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – priimti ieškinį viešajam interesui ginti. Nurodo, kad apeliantui pagal teisinį reglamentavimą pavesta ginti vartotojų viešąjį interesą, konstatavusi viešojo intereso pažeidimą, kreipiasi į paslaugų teikėją ar pardavėją, kuriam nenutraukus viešojo intereso pažeidimo, Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba kreipiasi į teismą dėl viešojo intereso pažeidimo. Apeliantas nurodo, jog 2015 m. vasario 13 d. raštu Nr. 4-1887 konstatavo vartotojų viešojo intereso pažeidimą ir apie tai informavo atsakovą, siūlydama per 14 dienų nuo pasiūlymo gavimo dienos nutraukti vartotojų viešojo intereso pažeidimą ir, kadangi pažeidėjas reikalavimo neįvykdė, ieškovas, pateikė teismui ieškinį gindamas vartotojų viešąjį interesą.

8III. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro apylinkės teismo nutarties, kuria apelianto (ieškovo) ieškinys atsisakytas priimti dėl teismingumo pažeidimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis, 338 straipsnis).

10Ieškovo Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos ieškinio pirmosios instancijos teismas nepriėmė CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punkte įvirtintu pagrindu, nusprendęs, jog ieškinys laikytinas grupės ieškiniu, todėl nėra teismingas Vilniaus miesto apylinkės teismui. Tokiam pirmosios instancijos teismo vertinimui apeliacinės instancijos teismas nepritaria.

11Civilinės bylos teismingumas konkrečiam teismui taip pat yra viena iš esminių sąlygų tinkamai įgyvendinti teisę kreiptis į teismą. Taikant rūšinio teismingumo taisykles turi būti tikrinama, kuris pirmosios instancijos teismas – apylinkės ar apygardos – turi nagrinėti bylą pagal konkretų ieškinį. CPK 26 straipsnyje numatyta, kad visas civilines bylas pirmąja instancija nagrinėja apylinkės teismai, išskyrus bylas, nurodytas CPK 27, 28 straipsniuose. Įstatyme numatytas nebaigtinis sąrašas civilinių bylų, kurias nagrinėja apygardų teismai kaip pirmosios instancijos teismai (CPK 27 straipsnis). Proceso įstatymas priskiria pirmąja instancija nagrinėti apygardų teismams pagal teismingumą ir civilines bylas, kuriose pareikštas grupės ieškinys (CPK 441¹ straipsnio 4 dalis).

12Ieškovas nurodo, jog pagal Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 8 punktą yra vartotojų viešąjį interesą ginanti institucija, todėl jo ieškinys nelaikytinas grupės ieškiniu, o ieškinį pareiškė remdamasis CPK 49 straipsnio 2 dalimi, reglamentuojančia, jog statymų numatytais atvejais valstybės ir savivaldybių institucijos ir kiti asmenys gali pareikšti ieškinį ar pareiškimą viešajam interesui ginti. Taigi ieškovo pateikto ieškinio teismingumui nustatyti svarbu įvertinti, ar įstatymai numato ieškovo teisę pagal CPK 49 straipsnį ginti viešąjį interesą kreipiantis į teismą.

13Teisės aktai, reglamentuojantys Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos veiklą, aiškiai ir nedviprasmiškai reglamentuoja, jog minėta tarnyba yra vartotojų viešąjį interesą ginanti institucija. Antai Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 12 straipsnyje įtvirtintos tarnybos funkcijos, tarp kurių yra numatytas ir vartotojų viešojo intereso gynimas įstatymo septintojo skirsnio nustatyta tvarka (12 straipsnio 1 dalies 8 punktas). Minėta funkcija nurodyta ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. balandžio 11 d. nutarimu Nr. 359 patvirtintuose Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos nuostatuose (galiojančios nutarimo redakcijos 10.1.11 punktas). Vartotojų teisių apsaugos įstatyme vartotojų viešojo intereso gynimas reglamentuotas 7 skirsnyje, kuriame numatyta Valstybinės vartotojų teisių tarnybos teisė pateikti teismui ieškinį ar pareiškimą (skundą) vartotojų viešajam interesui ginti (Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 30 straipsnio 2 dalis). Aplinkybę, jog vartotojų teisių gynimas vertinamas kaip viešasis interesas ne kartą savo jurisprudencijoje yra akcentavęs ir Lietuvos A. T. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2008; išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-581/2008; ir kt.). Taigi apeliacinės instancijos teismas, remdamasis tiek teisės aktais, reglamentuojančiais ieškovo veiklą, tiek Kasacinio teismo jurisprudencija, sutinka su apelianto atskirajame skunde nurodyta aplinkybe, jog apeliantas turi teisę pareikšti pagal CPK 49 straipsnį ieškinį viešajam interesui ginti, o tokiu atveju ieškinio teismingumas nustatomas pagal bendras proceso įstatyme įtvirtintas taisykles.

14Pirmosios instancijos teisme iškilo grupės ieškinio pagal CPK 441³ pateikimo klausimas. Teismų praktikoje minėto instituto klausimu kol kas nepasisakyta bei praktika nesuformuota. Tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškiniai, kuriais siekiama apginti viešąjį interesą, nelaikytini grupės ieškiniais, kadangi juos reiškiantys subjektai neveikia kaip tam tikros grupės atstovai, o ieškinius dėl viešojo intereso gynimo reiškia atlikdami jiems įstatymų nustatytą funkciją. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad grupės ieškiniais laikytini privačių fizinių ar juridinių asmenų sudarytų grupių ieškiniai, kadangi grupės ieškinio institutas skirtas didelių grupių, susidedančių iš asmenų, kuriuos vienija teisinis ir faktinis pagrindas byloje, interesams ginti, o jų ieškinius nagrinėti individualiai būtų neekonomiška ir neefektyvu. Nagrinėjamoje byloje tiek ieškinyje, tiek atskirajame skunde ieškovas aiškiai nurodė, kad reiškia ieškinį, siekdamas vartotojų teisių gynimo, vartotojus įtraukdamas į bylos nagrinėjimą trečiaisiais asmenimis. Tai pagal CPK 47 straipsnį reiškia, kad įgyvendindama savo pareigą Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnyba siekia pradėtu teismo procesu sukelti teisines pasekmes vartotojų teisėms, kurie kreipėsi į minėtą tarnybą, kad ši vykdytų įstatyme jai deleguotas funkcijas. Kasacinis teismas išaiškino, jog pareiškus ieškinį, bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme dalykas apibrėžiamas ieškinio ribomis. Šios nustatomos pagal ieškinio dalyką ir pagrindą. Taigi, asmuo, manydamas, kad jo materialinė subjektinė teisė ar įstatymo saugomas interesas pažeistas, ieškinyje nurodo tokio pažeidimo aplinkybes (faktinį pagrindą) bei pasirenka teisių gynimo būdą (ieškinio dalyką) (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2, 4 punktai). Ieškinio reikalavimo tenkinimo faktinis pagrindas yra ieškovo įrodytos ieškinio pagrindą sudarančios faktinės aplinkybės, o teisinis pagrindas – teisė, kurią teismas nurodo savo sprendime, kvalifikuodamas įrodytus faktus. Teisinio ieškinio pagrindo nurodymas nėra privalomas, nes tai – bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva. Teismas ištyręs ieškinio pareiškime nurodytas faktines aplinkybes ir atsakovo atsikirtimus, nustato faktus, atlieka jų teisinį vertinimą, kvalifikuoja ginčo santykius, aiškina teisės normas ir taiko jas ginčo santykiui. Ieškovo pareikštas reikalavimas yra pagrįstas ir tenkinamas tokia apimtimi, kokia buvo pažeistos ar ginčijamos jo teisės ar teisėti interesai. Jis yra nukreiptas daromam pažeidimui nutraukti ar padaryto pažeidimo padariniams pašalinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. K. v. G. D. ir kt., bylos Nr. 3K-3-191/2008).

15Įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neįvertino teisės aktuose reglamentuotos ieškovo teisės ginti vartotojų viešąjį interesą, laikydamas ieškovo ieškinį grupės ieškiniu, dėl ko neteisingai nustatė ieškovo ieškinio teismingumą Vilniaus apygardos teismui, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis naikinama ir ieškovo ieškinio priėmimo klausimas perduodamas spręsti Vilniaus miesto apylinkės teismui (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 338 straipsnis). Ieškovo atskirojo skundo reikalavimas priimti ieškovo ieškinį viešėjam interesui ginti apeliacinės instancijos teisme nenagrinėtinas, kadangi ieškinio atitikimas ieškinio ir procesinių dokumentų turinio ir formos reikalavimams, išskyrus ieškinio teismingumą, nebuvo vertinamas apylinkės teismo. Kaip jau buvo minėta, kilusį ginčą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais, todėl apeliacinės instancijos teismas patikrino tik priimtos nutarties pagrįstumą ir teisėtumą, ir visiškai nevertino ieškinio atitikimo proceso normų reikalavimams. Ieškovo ieškinio atitikimą proceso normose nurodytiems ieškinio reikalavimams vertins ir priėmimo klausimą spręs apylinkės teismas, kuriam teismingas ieškovo ieškinys.

16Teismas, vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Nutarė

17panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 8 d. nutartį ir ieškovo ieškinio priėmimo klausimą perduoti spręsti tam pačiam pirmosios instancijos teismui.

Proceso dalyviai
Ryšiai