Byla 2A-588-258/2017
Dėl skolos priteisimo

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rita Kisielienė apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovės J. O. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 29 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo 236-osios daugiabučių namo bendrijos ieškinį atsakovei J. O. dėl skolos priteisimo.

2Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Nustatė

3

  1. Ginčo esmė
  1. ieškovas pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašė priteisti iš atsakovės 263,64 EUR skolos. Nurodė, kad atsakovė J. O. yra buto, esančio adresu ( - ), Vilniuje, savininkė ir 236-osios daugiabučio namo savininkų bendrijos narė. Atsakovė, būdama šio buto savininkė ir daugiabučio namo bendrijos narė, jame gyvendama naudojasi ir visomis teikiamomis komunalinėmis paslaugomis, todėl turi prievolę pagal ieškovo pateiktas sąskaitas mokėti bendrijai mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas. Atsakovė jai priskirtų prievolių tinkamai nevykdė, todėl nuo 2012 m. kovo mėn. iki 2015 m. gegužės mėn. atsakovei yra susidariusi 263,64 EUR skola. Šią skolą konkrečiai sudaro įsiskolinimai už šilto ir šalto vandens tiekimą, buto šildymą bei kitas paslaugas. Atsižvelgiant į visas aplinkybes, ieškovas prašo ieškinį tenkinti.
  2. Atsakovė atsiliepimo į ieškinį nepateikė, tačiau buvo pateikusi teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuriame išdėstė savo poziciją dėl pareikšto ieškinio. Atsakovė pareiškime nurodė, kad ieškinio faktinis pagrindas nurodytas neteisingai, nes atsakovė nemoka ieškovei ne už komunalines paslaugas, o nemoka tik atlyginimo bendrijos pirmininkei. Atsakovės manymu, bendrijos pirmininkė E. B. ir dar ankstesnis bendrijos pirmininkas R. O. buvo išrinkti neteisėtai, todėl atitinkamai neteisėtai dabartinei bendrijos pirmininkei mokamas atlyginimas. Be to pažymėjo, jog atsakovės paskaičiavimais jos susidaręs įsiskolinimas už laikotarpį nuo 2012 m. kovo mėn. iki 2015 m. gegužės mėn. sudaro net didesnę sumą nei nurodyta ieškinyje – 274,03 EUR sumą. Atsakovė ne kartą dėl bendrijos pirmininkės neteisėtos veiklos kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybę ir į kitas institucijas, o šių institucijų atsakymai patvirtina atsakovės teiginius.
  1. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
  1. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. balandžio 29 d. sprendimu ieškinį tenkino. Teismas priteisė ieškovui 236-ajai daugiabučių namų savininkų bendrijai iš atsakovės J. O., 263,64 EUR skolos ir 400 EUR bylinėjimosi išlaidų.
  2. Teismas nurodė, kad pagal CK 4.83 straipsnio 4 dalį buto ir kitų patalpų savininkas (naudotojas) neprivalo apmokėti išlaidų, dėl kurių jis nėra davęs sutikimo ir kurios nesusijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais arba dėl kurių nėra priimtas butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo sprendimas.
  3. Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo 29 str. 1 d. 5, 6 p. numatyta bendrijos nario pareiga atsiskaityti nustatyta tvarka už teikiamas paslaugas, mokėti bendrijos nustatytas įmokas, apmokėti bendrijos nustatytas išlaidas, susijusias su namo bendrojo naudojimo objektų valdymu, priežiūra, remontu ar tvarkymu pagal įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytus privalomus statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, taip pat žemės sklypo naudojimu ir priežiūra, proporcingai jo daliai bendrojoje nuosavybėje.
  4. Bendrijos įstatų 12.5. punkte numatyta, kad bendrijos nariai privalo mokėti nustatytas įmokas ir rinkliavas (b.l. 11-16).
  5. Pirmosios instancijos teismas padarė išvada, kad atsakovė, kaip buto, esančio adresu ( - ), Vilniuje, savininkė ir 236-osios DNSB narė, privalo laiku mokėti bendrijai mokesčius už teikiamas paslaugas ir kitas bendrijos nustatytas išlaidas.
  6. Teismas konstatavo, kad byloje nėra duomenų, jog atsakovė ar kitas šios bendrijos narys būtų kreipęsis į teismą su ieškiniu dėl bendrijos narių visuotinio susirinkimo, kuriame buvo priimtas nutarimas išrinkti bendrijos pirmininko išrinkimo. Nesant nuginčytiems bendrijos susirinkimo sprendimams nėra pagrindo teismui nagrinėjamoje byloje remtis aplinkybe, jog bendrijos pirmininkas veikė bendrijoje ginčo laikotarpiu neteisėtai bei atitinkamai neturėjo pagrindo gauti bendrijoje atlyginimo.
  7. Teismas, atsižvelgdamas į bendrijos 2008-05-31 visuotinio susirinkimo protokolą su bendrijos narių balsavimo duomenimis (b.l. 92-97), kuriuo visuotiniame bendrijos narių susirinkime buvo sprendžiamas klausimas dėl atlygio bendrijos darbuotojams dydžio ir nutarta nuo buto mokėti 26,50 Lt. Šiam atlyginimo dydžiui buvo pritarta vienbalsiai. Šis bendrijos narių sprendimas nėra apskųstas teismui, nėra pripažintas negaliojančiu ar pakeistas, todėl nenuginčytas bendrijos narių susirinkimo sprendimas yra vykdytinas.

4III.

5Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

  1. Apeliantė (atsakovė) J. O. apeliaciniu skundu prašo teismo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-04-29 sprendimą ir perduoti bylą nagrinėti pirmos instancijos teismui iš naujo. Apeliacinį skundą grindžia argumentais:

610.1. Byloje teismas netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus, nusprendė patenkinti ieškinį, palikdamas šalis padėtyje, kaip iki kreipimosi į teismą, neatskleidė bylos esmės, neatkūrė teisinės taikos tarp ginčo šalių, neapgynė Bendrijos narės teisėtų interesų, nors iš teismui pateiktų dokumentų matosi, kad Bendrija nesilaiko susirinkimų pravedimo ir protokolų rašymo tvarkos, piktnaudžiauja ir neteisingai skaičiuoja administracines išlaidas, nesilaiko Bendrijos įstatuose numatytos veiklos principų.

710.2. Teismas nesiaiškino tikrųjų atsakovės J. O. ketinimų dėl atliktų mokėjimų, o prioritetą suteikė ieškovės pateiktiems skaičiavimams dėl skolos, nors ieškovė, pateikdama skolos suvestinę ( b.l. 5, 1 tomas ) ir nurodydama ieškinyje, kad atsakovė yra skolinga iš dalies (dalis komunalinių mokesčių yra apmokėta ) nuo 2012 metų kovo mėnesio iki 2015 metų gruodžio mėnesio nenurodė, nedetalizavo įsiskolinimo už „Kitos paslaugos“, į kurias įeina ir atlyginimai darbuotojams, išlaidos, su kurių mokėjimu nesutiko atsakovė.

810.3. Nors atsakovė J. O. šioje byloje nepareiškė priešieškinio, kad skolos skaičiavimas yra neteisėtas ir neprašė panaikinti tokios skolos dalį, susidariusią dėl rinkliavos neteisėtumo, teismas privalėjo išsiaiškinti, ar bendrija nepiktnaudžiavo skaičiuodama mokesčius, renkamus darbuotojų atlyginimams, kadangi atsakovė, pateikusi teismui savo atsikirtimus, paaiškinimus dėl skolos neteisėtumo, pati pateikė savo įsiskolinimo suvestinę (t. 1, b.l. 75), tačiau teismas savo sprendime nurodęs, kad tokie skaičiavimai yra nenuoseklūs, nepagrįstai konstatavo, kad atsakovės argumentai nepaneigia jos pareigos mokėti bendrijai už administravimo išlaidas, tarp jų ir algą darbuotojams.

910.4. Savo sprendime pirmos instancijos teismas rėmėsi byloje pateiktu 2008-05-31 Gyventojų visuotinio susirinkimo protokolu Nr. 12, kuriame buvo pažymėta, kad visuotinis bendrijos narių susirinkimas priėmė sprendimą „pakeiti atlygį darbuotojams nuo buto 25,50 Lt“. Teismas negalėjo remtis protokolo kopija ( b.l. 92, 1 tomas ) kaip pateiktu tinkamu rašytiniu įrodymu, kadangi jis galėjo būti suklastotas, kadangi yra pridėtas prierašas „pakartotinis“, nors byloje yra bei Vilniaus miesto savivaldybės administracinės veiklos skyriui buvo pateikta kopija be šio prierašo.

1010.5. Apeliantė, nesutikdama su pirmos instancijos teismo sprendimu, pateiktų byloje įrodymų formaliu vertinimu, mano, kad teismas privalėjo pareikalauti, kad ieškovė pateiktų tikslius buhalterinius paskaičiavimus, kiek buvo kiekvieną mėnesį išmokama lėšų darbuotojams, kokią sumą atsakovė turėjo sumokėti darbuotojų atlyginimams laikotarpyje nuo 2012 metų kovo mėnesio iki 2015 metų gegužės mėnesio, kadangi pažyma apie išmokėtus atlyginimus buhalterei O.B., R. O., V. B., R. V., E. B. neatitinka rašytinių įrodymų reikalavimų, nesuteikia informacijos apie šių lėšų panaudojimą. Nesant šių duomenų byloje, atsakovė jų gauti pati negalėjo.

1111. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-04-29 sprendimą. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, tokius argumentus:

1211.1. Apeliantė net neginčijo fakto, kad ieškovė atliko bendro naudojimo objektų priežiūrą: prižiūrėjo namo šildymo sistemą, namo bendro naudojimo objektai - stogas, laiptinė, rūsiai yra tvarkingi ir prižiūrimi, elektros instaliacija tvarkinga, komunalinės atliekos sutvarkytos, namo aplinka yra tvarkinga. Bendrija įsiskolinimų komunalines paslaugas teikiančioms įmonėms neturi. Šioje byloje net nėra ginčo dėl šių paslaugų teikimo kokybės.

1311.2. Remiantis CK 4.83 straipsnio 4 dalimi, vienas iš pagrindų atsisakyti mokėti išlaidas yra tuo atveju, kai nėra priimta administratoriaus ar butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo sprendimo CK 4.84 ir 4.85 straipsniuose nustatyta tvarka. 2008-05-31 vykusiame namo gyventojų susirinkime vienbalsiai buvo nutarta rinkti po 26 Lt nuo kiekvieno buto bendrijos darbuotojų atlyginimui. Taigi, namo gyventojų sprendimas šiuo klausimu buvo priimtas ir šis sprendimas nėra apskųstas.

1411.3. Byloje nesant ginčo dėl pačios skolos fakto (J. O. teigia esanti skolinga netgi daugiau nei ieškiniu reikalaujama sumokėti suma), o ir apeliantei nepateikus aiškių, paneigiančių ieškovės pateiktą skolos apskaičiavimo teisingumą, įrodymų, teismas pagrįstai tenkino ieškovės ieškinį.

1511.4. Apeliantė teismo proceso metu nepateikė pareiškimo, kad 2008 05 31 Gyventojų visuotinio susirinkimo protokolas Nr.12 yra suklastotas (CPK 184str.), be to žodinio bylos nagrinėjimo metu neneigė fakto, kad dalyvavo 2008 05 31 gyventojų susirinkime, balsavo už šį sprendimą (sprendimas priimtas vienbalsiai), ilgą laiką savanoriškai vykdė šio susirinkimo sprendimą mokėti po 26 Lt nuo kiekvieno buto bendrijos darbuotojų atlyginimams. Taigi, pati J. O. savo veiksmais pripažino šio sprendimo teisėtumą. Akivaizdu, kad tokiu atveju teismas neturėjo pagrindo abejoti 2008-05-31 gyventojų visuotinio susirinkimo priimto sprendimo teisėtumu, tuo labiau, kad šis sprendimas yra nenuginčytas ir iki šiol galiojantis.

1611.5. Teismas, vykdydamas apeliantės prašymą, išreikalavo iš ieškovo informaciją apie 236-osios DNSB darbuotojams, dirbusiems laikotarpiu nuo 2012m. kovo mėn. iki 2015m. liepos mėn., išmokėto darbo užmokesčio dydžius. Taip pat buvo pateiktos visos darbo sutartys bei kiti apeliantės reikalauti dokumentai. Iš esmės šie dokumentai, nesant pareikšto priešieškinio dėl pripažinimo E. B. ir R. O. neteisėtai išrinktais bendrijos pirmininkais, ši informacija yra perteklinė, nereikšminga nagrinėjant ieškovės pareikštą reikalavimą apeliantei.

17IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

18Apeliacinis skundas atmetamas.

1912. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str. 1 ir 2 d., Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 2006-09-21 nutarimas, VŽ, 2006, Nr. 102-3957). Apeliacinės instancijos teismas absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 str.).

2013. Nagrinėjamoje byloje tarp šalių kilo ginčas dėl namo bendrijos paskaičiuotų mokesčių apeliantei už laikotarpį nuo 2012 m. kovo mėn. iki 2015 m. gegužės mėn. pagrįstumo.

2114. Civilinio kodekso (toliau – CK) 4.82 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui (statiniui) išlaikyti ir išsaugoti, įstatymuose nustatyta tvarka mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas. Butų ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti. Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektams valdyti butų ir kitų patalpų savininkai steigia butų ir kitų patalpų savininkų bendriją (CK 4.83 straipsnio 3 dalis). Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo įstatymo 29 str. 1 d. 5, 6 p. numatyta bendrijos nario pareiga atsiskaityti nustatyta tvarka už teikiamas paslaugas, mokėti bendrijos nustatytas įmokas, apmokėti bendrijos nustatytas išlaidas, susijusias su namo bendrojo naudojimo objektų valdymu, priežiūra, remontu ar tvarkymu pagal įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytus privalomus statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, taip pat žemės sklypo naudojimu ir priežiūra, proporcingai jo daliai bendrojoje nuosavybėje. 236-osios DNS bendrijos įstatų 12.5. punkte įtvirtinta, kad bendrijos nariai privalo mokėti nustatytas įmokas ir rinkliavas (b.l. 11-16). Taigi, įstatymai įpareigoja daugiabučių gyvenamųjų namų butų ir kitų patalpų savininkus mokėti mokesčius už bendrojo naudojimo objektus, jų priežiūrą, remontą pagal to namo bendrijos nustatytus mokesčius.

2215. Bylos rašytiniais duomenimis nustatyta, kad apeliantei ieškovo 236-osios bendrijos prižiūrimame name Minties g. 17, Vilnius, privačios nuosavybės teise priklauso butas Nr. 57. 236-osios daugiabučių namų savininkų bendrijos pirmininkė E. B. išrinkta visuotiniame bendrijos narių susirinkime 2003-06-16 ir šis faktas įregistruotas 2005-10-19 (b.l. 17-18). 2011-12-09 E. B. visuotiniame bendrijos narių susirinkime buvo pakartotinai išrinkta bendrijos pirmininke, vėliau dar kartą perrinkta 2015-10-14 susirinkimo metu.

2316. Kasacinis Teismas yra nurodęs, jog buto savininkas, tiek esantis, tiek nesantis bendrijos nariu, nesutinkantis su bendrijos visuotinio susirinkimo sprendimu dėl išlaidų namui išlaikyti ir išsaugoti, gali ginčyti šį sprendimą teisme. Nenuginčijęs atitinkamo sprendimo teisme buto savininkas privalo jį vykdyti ir apmokėti išlaidas proporcingai savo daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-04-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-232-916/2016).

2417. Nustačius, kad apeliantei nuosavybės teise priklauso butas, esantis daugiabučiame name, jai kyla pareiga mokėti mokesčius, susijusius su bendrąja daline nuosavybe. Apeliantė nurodė, jog ji mokesčius už visas komunalines paslaugas yra sumokėjusi, tačiau nesutinka mokėti atlyginimų bendrijos darbuotojams, kadangi šie buvo išrinkti neteisėtai, pažeidžiant Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijos įstatyme numatytą į bendrijos pirmininkus skyrimo tvarką, taip pat ir kitų darbuotojų priėmimo tvarką. Ieškovas apeliantės pareigą sumokėti įsiskolinimą už suteiktas paslaugas grindė CK nuostatomis bei 236-osios daugiabučių namo bendrijos 2008-05-31 protokolu, kuriuo 45 gyventojai vienbalsiai nutarė pakelti atlygį bendrijos darbuotojams iki 26,50 Lt nuo buto. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, byloje nepateikta duomenų, kad priimtas protokolu nutarimas yra negaliojantis ar nuginčytas, todėl juo remtasi pagrįstai. Nors apeliantė nurodė, kad protokolu teismas negalėjo remtis, nes jis galimai suklastotas, tačiau pati apeliantė pirmos instancijos teismo posėdžio metu nurodė, kad šio susirinkimo pagrindu priimtu nutarimu, mokėjo ieškovui mokesčius, įskaitant ir bendrijos darbuotojams atlyginimus, iki 2012 m. kovo mėn., tokiu būdu pripažindama jo teisėtumą.

2518. Ieškovas į bylą pateikė duomenis, kad ginčo laikotarpiu buvo sudarytos sutartys su valdytoju R. O. (nuo 2012 m. gegužės mėn. iki 2012 m. spalio mėn.), santechniku F. L. (nuo 2012 m. vasario mėn. iki 2015 m. lapkričio mėn.), valdytoja E. B. (2012 m. vasario mėn. iki 2015 m. lapkričio mėn.), buhaltere R. V. (nuo 2012 m. vasario mėn. iki 2014 m. gruodžio mėn.), elektriku V. B. (nuo 2012 m. gegužės mėn. iki 2014 m. vasario mėn.), buhaltere O. B. (2013 m. rugsėjo iki 2014 m. sausio mėn.). Pirmos instancijos teismas, remdamasis byloje pateiktais rašytiniais įrodymais ir šalių paaiškinimais, nustatė kad 2012-05-03 R. O. buvo priimtas 236-osios DNSB valdytojo pareigoms ir laikotarpiu nuo 2012-05-03 iki 2012-09-02, esant daugumo gyventojų pritarimui, veikė kaip faktinis bendrijos pirmininkas-valdytojas, kuris dirbo vietoje E. B. laikotarpiu nuo 2012-05 iki 2012-10 ir gavo algą kaip bendrijos pirmininkas. Įvertinus aplinkybę, kad bendrija ginčo laikotarpiu, 2008-05-31 susirinkimo nutarimo pagrindu mokėjo bendrijos darbuotojams atlyginimus, ieškovė kaip ir kiti daugiabučio gyventojai turi pareigą prisidėti prie šių mokesčių mokėjimo.

2619. Ieškovo skaičiavimais apeliantė skola laikotarpiu nuo 2012 m. kovo mėn. iki 2015 m. gegužės mėn. sudaro 263,64 Eur, tai grindė teismui pateiktos suvestinės duomenimis (b.l. 5-7). Apeliantės skaičiavimais jos skola sudaro 274,03 Eur. Vadinasi, pripažinus, kad ieškovas pagrįstai skaičiavo darbuotojams atlyginimus 2008-05-31 susirinkimo pagrindu, kuriuos įtraukdavo į sąskaitą su kitais bendrijos mokamais mokesčiais, ginčo dėl 263,64 Eur dydžio apeliantės įsiskolinimo nėra. Ieškovas, įrodinėdamas skolos dydį, pateikė apskaičiavimą, kuriuo abejoti teismas neturi pagrindo. Tuo tarpu apeliantės paskaičiuotas dydis nėra aiškus, teismo posėdžio metu ji pati pripažino, kad šiame skaičiavime yra netikslumų, todėl pagrįstai pirmos instancijos teismas vadovavosi ieškovo pateiktu skaičiavimu dėl įsiskolinimo už bendrijos apeliantei suteiktas paslaugas. Be to, nebuvo teisinio pagrindo peržengti ieškinio ribas ir priteisti ieškovui daugiau skolos nei nurodoma ieškinyje.

2720. Pagal CPK 185 straipsnyje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK nustatytas išimtis. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas, remdamasis nurodyta įstatymo norma. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus. Dėl to teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą.

2821. Pirmos instancijos teismas priimdamas skundžiamą sprendimą išanalizavo visus byloje esančius įrodymus, taip pat liudytojos ir šalių paaiškinimus, nurodė, kuriais įrodymais vadovaujasi priimdamas sprendimą ir kurie įrodymai neturi įtakos ieškinio reikalavimų patenkinimui ar atmetimui. Apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs pirmos instancijos teismo sprendimą, argumentaciją, susijusią su visų byloje surinktų įrodymų vertinimu, turinį, apeliacinio skundo argumentus, konstatuoja, kad nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog būtų pažeistos procesinės įrodymų vertinimo taisyklės. Pirmos instancijos teismas detaliai išanalizavo byloje esančius įrodymus, jų įrodomąją reikšmę, todėl nepagrįstu laikytinas apeliacinio skundo argumentas, jog teismas priimdamas sprendimą rėmėsi tik ieškovo pateiktais įrodymais.

2922. Nėra pagrindo sutikti su apeliantės teiginiais, kad pirmos instancijos teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, nebuvo aktyvus, nereikalavo pateikti papildomus įrodymus - buhalterinius paskaičiavimus, kiek buvo kiekvieną mėnesį išmokama lėšų darbuotojams, kokią sumą atsakovė turėjo sumokėti darbuotojų atlyginimams laikotarpyje nuo 2012 metų kovo mėnesio iki 2015 metų gegužės mėnesio. Atkreiptinas dėmesys, jog teismų praktikoje ne kartą konstatuota, jog civilinės bylos teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi principo (LR CPK 13 str.). Atsižvelgiant į šį principą įstatymų leidėjas nustatė ne tik kiekvienos šalies pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis ji remiasi, t.y. vadinamąją įrodinėjimo pareigą, bet ir šią pareigą šalims paskirstė. Kiekviena šalis turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu (CPK 178 str.). Teismas turi teisę rinkti įrodymus savo iniciatyva tik Civilinio proceso kodekso ir kitų įstatymų numatytais atvejais, taip pat kai to reikalauja viešasis interesas ir nesiėmus šių priemonių būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 179 straipsnio 2 dalis). Be kita ko, apeliantės prašymas dėl įrodymų išreikalavimo pirmos instancijos teisme buvo patenkintas ir išreikalauti įrodymai apie 236-osios darbuotojus ginčo laikotarpiu ir jiems mokamų atlyginimo dydžius. Jei apeliantei šie įrodymai nebuvo pakankami, galėjo reikšti papildomus prašymus, susijusius su įrodymu išreikalavimu, tačiau savo iniciatyva to teismas daryti neprivalėjo.

3023. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinis teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė iš esmės pagrįstą ir teisėtą sprendimą, jį naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Dėl nurodytų aplinkybių ir motyvų spręstina, jog apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

3124. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 str. 1 d.). Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovas už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą turėjo 250 Eur teisinės pagalbos išlaidų (t.2, b.l. 112), todėl teismui nusprendus atmesti atsakovės apeliacinį skundą, šios išlaidos ieškovui priteistinos iš atsakovės (CPK 93 str. 1 d.).

32Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

33Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.

34Priteisti ieškovui 236-ajai daugiabučių namų savininkų bendrijai, į.k.. 125244351, iš atsakovės J. O., a.k. ( - ) 250 EUR bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rita Kisielienė... 2. Teismas, išnagrinėjęs bylą,... 3.
  1. Ginčo esmė
  1. ieškovas pateikė... 4. III.... 5. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
      6. 10.1. Byloje teismas netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus, nusprendė... 7. 10.2. Teismas nesiaiškino tikrųjų atsakovės J. O.... 8. 10.3. Nors atsakovė J. O. šioje byloje nepareiškė... 9. 10.4. Savo sprendime pirmos instancijos teismas rėmėsi byloje pateiktu... 10. 10.5. Apeliantė, nesutikdama su pirmos instancijos teismo sprendimu, pateiktų... 11. 11. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė prašo apeliacinį skundą... 12. 11.1. Apeliantė net neginčijo fakto, kad ieškovė atliko bendro naudojimo... 13. 11.2. Remiantis CK 4.83 straipsnio 4 dalimi, vienas iš pagrindų atsisakyti... 14. 11.3. Byloje nesant ginčo dėl pačios skolos fakto (J.... 15. 11.4. Apeliantė teismo proceso metu nepateikė pareiškimo, kad 2008 05 31... 16. 11.5. Teismas, vykdydamas apeliantės prašymą, išreikalavo iš ieškovo... 17. IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados... 18. Apeliacinis skundas atmetamas.... 19. 12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo... 20. 13. Nagrinėjamoje byloje tarp šalių kilo ginčas dėl namo bendrijos... 21. 14. Civilinio kodekso (toliau – CK) 4.82 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad... 22. 15. Bylos rašytiniais duomenimis nustatyta, kad apeliantei ieškovo 236-osios... 23. 16. Kasacinis Teismas yra nurodęs, jog buto savininkas, tiek esantis, tiek... 24. 17. Nustačius, kad apeliantei nuosavybės teise priklauso butas, esantis... 25. 18. Ieškovas į bylą pateikė duomenis, kad ginčo laikotarpiu buvo sudarytos... 26. 19. Ieškovo skaičiavimais apeliantė skola laikotarpiu nuo 2012 m. kovo mėn.... 27. 20. Pagal CPK 185 straipsnyje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal... 28. 21. Pirmos instancijos teismas priimdamas skundžiamą sprendimą išanalizavo... 29. 22. Nėra pagrindo sutikti su apeliantės teiginiais, kad pirmos instancijos... 30. 23. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinis teismas konstatuoja, kad... 31. 24. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi... 32. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326... 33. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 5 d. sprendimą palikti... 34. Priteisti ieškovui 236-ajai daugiabučių namų savininkų bendrijai, į.k.....