Byla 2-125-615/2015
Dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo

1Kauno apylinkės teismo teisėjas Mindaugas Plučas, sekretoriaujant V. M., dalyvaujant pareiškėjai A. I. E., suinteresuotam asmeniui G. L., nedalyvaujant suinteresuotiems asmenims R. P., Vilmai E. F., Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos A. I. E. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, R. P., G. L. ir Vilmai E. F., dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo

Nustatė

2Pareiškėja kreipėsi į teismą prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji A. I. E. priėmė savo sutuoktinio, M. E., mirusio 2006 11 02, palikimą, faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti.

3Pareiškėja pareiškime nurodė, kad 2006 m. lapkričio 2 d. mirė pareiškėjos A. I. E. sutuoktinis M. E.. Po vyro mirties į notarų biurą nesikreipė, paveldėjimo bylos neužvedė. Pareiškėja su sutuoktiniu M. E. pirmą kartą susituokė 1970 m. rugpjūčio 15 d. Kauno miesto Civilinės metrikacijos skyriuje. 1994 m. birželio 9 d. buvo įregistruota pareiškėjos ir jos sutuoktinio ištuoka. 2006 m. rugpjūčio 24 d. pareiškėja ir M. E. vėl susituokė, santuoka buvo įregistruota Kauno miesto Civilinės metrikacijos skyriuje. Pareiškėja pabrėžė, kad iki pat vyro mirties kartu gyveno jos vardu registruotame bute, esančiame adresu ( - ). Nors nurodytas butas ir įregistruotas pareiškėjos, A. I. E. vardu, tačiau priklausė pareiškėjai ir jos sutuoktiniu M. E. bendrosios jungtinės nuosavybės teise, kadangi buvo įgytas santuokos metu. Dar esant sudarytai pimąjai santuokai, pareiškėja su sutuoktiniui kartu gyveno jiems priklausančiame bute, tačiau 1994 m.birželio mėnesį jiems išsituokus, sutuoktinis M. E. išsikraustė, nurodytame bute liko gyventi pareiškėja, ji šiuo butu rūpinosi, mokėjo mokesčius. Tačiau, 2006 m. rugpjūčio mėn. susituokus antrą kartą, M. E., vėl apsigyveno bute, esančiame ( - ), kuriame gyveno iki pat savo mirties. Iki pat sutuoktinio M. E. mirties pareiškėja su sutuoktiniu kartu gyveno jiems priklausančiame bute, esančiame adresu ( - ), vedė ir tvarkė bendrą ūkį. Gyvenant kartu, pareiškėja rūpinosi sutuoktiniu, slaugė ir prižiūrėjo jį. Mirus vyrui, jį palaidojo, užsakė ir sumokėjo už jam skirtą paminklą. Po sutuoktinio mirties pareiškėja liko gyventi jai su sutuoktiniu priklausančiame bute, rūpinosi šiuo turtu, mokėjo visus, su buto išlaikymu susijusius komunalinius ir kitus mokesčius. Be to, po vyro mirties minėtame bute liko pareiškėjai ir sutuoktiniui bendrai priklausantys asmeniniai, namų apyvokos daiktai, buitinė technika ir baldai. Per įstatymo nustatytą terminą po sutuoktinio M. E. mirties, į notaro biurą pareiškėja nesikreipė, tačiau palikimą priėmė faktiškai pradėdama valdyti paveldimą turtą, juo rūpintis, perėmė vyro asmeninius ir bendrai priklausančius namų apyvokos daiktus. Nors sutuoktinio palikimą priėmė faktiškai pradėjusi turtą valdyti, ir pati yra aukščiau nurodyto turto dalies savininkė, tačiau pilnai disponuoti turtu galės tik teismui nustačius juridinę reikšmę turintį faktą, kad M. E. palikimą priėmė faktiškai pradėjusi paveldėtą turtą valdyti ir gavusi paveldėjimo teisės liudijimą.

4Teismo posėdžio metu pareiškėja A. I. E. pareiškimą palaikė, patvirtino raštu nurodytas aplinkybes, nurodė, kad po vyro mirties priėmė palikimą, mokėjo ir moka mokesčius už butą. Su sutuoktiniu turi tris bendrus vaikus, kitų vaikų sutuoktinis neturėjo. Ginčų dėl palikimo nebuvo ir nėra kilę.

5Suinteresuotas asmuo pareiškėjos ir mirusio M. E. dukra G. L., teismo posėdžio metu nurodė, kad pareiškimą palaiko. Patvirtino pareiškėjos nurodytas aplinkybes. Nurodė, kad ginčų dėl palikimo nėra ir nebuvo.

6Liudytoja, pareiškėjos dukterėčia, J. M. teismo posėdžio metu nurodė, kad po M. E. mirties butą, esantį ( - ), prižiūri, tvarko ir valdo pareiškėja. Nieko negirdėjo apie ginčus dėl M. E. palikimo.

7Suinteresuotas asmuo Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad dėl palikimo priėmimo, faktiškai pradėjus turtą valdyti, neprieštarauja. Bylos medžiagoje pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina prašomo juridinio fakto nustatymą. Prašo bylą nagrinėti jų atstovui nedalyvaujant.

8Suinteresuotiems asmenims Vilmai E. F. ir R. P. teismo praneišimai apie pateiktą pareiškimą įteikti asmeniškai pasirašant, apie teismo posėdį informuotos tinkamai. Prieštaravimų dėl pateikto pareiškimo nepateikė.

9Pareiškimas tenkintinas.

10Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu. Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Valdymu laikomas faktinis daikto turėjimas savo žinioje. CK 5.51 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad įpėdinis faktiškai valdo palikimą, kai paveldimą turtą naudoja, juo disponuoja, jį prižiūri, moka mokesčius ir kt. Sprendžiant klausimą ar įpėdinis priėmė palikimą, paėmęs konkretų daiktą ar kelis daiktus, ar jo nepriėmė, reikia įvertinti tokio įpėdinio elgesį paėmus daiktą: jis elgėsi kaip paveldimo turto savininkas (bendraturtis) ar kaip asmuo nepretenduojantis į palikimą, ar neturintis teisių į jį.

11Juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti tik tada, kai yra tam tikrų aplinkybių visuma: 1) prašomas nustatyti faktas turi būti juridiškai reikšmingas, t. y. nuo šio fakto priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (CPK 444 straipsnio 1 dalis); 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 straipsnis), o tam, kad asmens asmeninės ar turtinės teisės atsirastų, pasikeistų ar pasibaigtų, reikalinga turėti ir pateikti atitinkamus faktus patvirtinančius dokumentus. Nuostata, kad, tik esant išvardytų sąlygų visetui, galima nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus, nuosekliai atsispindi kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 21 d. civilinėje byloje pagal pareiškėjo A. K. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, byla Nr. 3K-3-552/2010; 2010 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje pagal O. L. pareiškimą, byla Nr. 3K-3-388/2010; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje V. A. v. A. P., Klaipėdos apskrities viršininko administracija, byla Nr. 3K-3-93/2009). Vienas iš juridinę reikšmę turinčių faktų yra palikimo priėmimas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Palikimo priėmimu įgyvendinami paveldėjimo teisiniai santykiai, kurių metu mirusio fizinio asmens turtinės teisės, pareigos ir kai kurios asmeninės neturtinės teisės pereina jo įpėdiniams. Palikimo priėmimo faktas nustatomas vadovaujantis palikimo atsiradimo momentu (palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas) paveldėjimo santykius reglamentavusiais įstatymais.

12Mirus fiziniam asmeniui, atsiranda paveldėjimo teisiniai santykiai. Jeigu fizinis asmuo savo turto arba jo dalies nepalieka testamentu, tada atsiranda paveldėjimas pagal įstatymą, kada įpėdiniais ipso jure pagal įstatyme nustatytą eilę tampa asmenys, turintys tokią teisę palikimo atsiradimo momentu (CK 5.2 straipsnio 1, 2 dalys, 5.11-5.14 straipsniai). Tam, kad įpėdinis įgytų palikimą, jis turi jį priimti. Palikimo priėmimas yra aktyvūs valiniai įpėdinio veiksmai, kuriais įpėdinis išreiškia savo valią įgyti nuosavybės teisę į visą palikimą, o esant įpėdinių daugetui– į įpėdiniui tenkančią visą jo palikimo dalį sudarantį turtą (t. y. turtą, turtines teises, pareigas ir kai kurias asmenines neturtines palikėjo teises). Taigi palikimo priėmimu pripažįstamas įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais sutikimą ir siekį įgyti visas teises į palikimą ir prisiėmimą visų pareigų, kylančių ar galinčių kilti iš palikimo. Įstatymo nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Tačiau jeigu įpėdinis palikimo nurodytais būdais nepriėmė, įstatymo įtvirtintas dar vienas, lygiavertis paminėtam, palikimo priėmimo būdas– palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti (CK 5.50 straipsnio 2 dalis, 5.51 straipsnis).

13Palikimo priėmimas faktiškai pradėjus valdyti paveldimą turtą– tai įpėdinių valios išreiškimas aktyviais veiksmais, patvirtinantis įpėdinių interesus įgyvendinti teises į visą palikimą. Faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog siekia priimti palikimą ir turėti į jį nuosavybės teises.

14Iš pareiškėjos pareiškime nurodytų aplinkybių, prie pareiškimo pateiktų rašytinių įrodymų, pareiškėjos, suinteresuoto asmens, liudytojos paaiškinimų teismo posėdžio metu nustatyta, kad M. E. buvo A. I. E. sutuoktinis (b.l. 11). M. E. mirė 2006-11-02 (b.l. 10). Butas, esantis ( - ), nuosavybės teise priklauso pareiškėjai A. I. E. (b. l 18). Pareiškėja 1991-09-30 deklaravo savo gyvenamąją vietą adresu ( - ) (b. l. 19). Notaro pateiktas atsakymas dėl informacijos apie paveldėjimo bylą patvirtina aplinkybę, kad dėl palikimo priėmimo po M. E. mirties į notarų biurą niekas nesikreipė, paveldėjimo byla nebuvo užvesta. Sąskaitos bei mokėjimo nurodymai patvirtina, kad A. I. E. mokėjo mokesčius už butą, adresu ( - ) (b.l. 26-45). Aptarti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad pareiškėja priėmė palikimą po M. E., kuris buvo pareiškėjos sutuoktinis, mirties 2006-11-02 pradėdama faktiškai valdyti jo turtą. Pareiškėja rūpinasi po sutuoktinio mirties likusiu turtu, moka mokesčius už sutuoktiniui ir jai nuosavybės teise priklausiusį turtą. Jokio ginčo dėl mirusiojo palikimo nebuvo ir nėra šiuo metu.

15Įvertinus visus byloje esančius įrodymus, darytina išvada, jog pareiškėja po savo sutuoktinio M. E. mirties priėmė jo palikimą, pradėdama faktiškai paveldimą turtą valdyti kaip savą (CPK 177, 178, 185 str.). Kadangi palikimo neleidžiama priimti iš dalies, su sąlyga ar išlygomis, o įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti, tai pareiškėjos pareiškimas tenkintinas – nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad pareiškėja A. I. E po savo sutuoktinio M. E., mirusio 2006-11-02, mirties priėmė jo palikimą faktiškai pradėjusi valdyti paveldimą turtą (CK 5.50 str. 1, 2 d., 5.51 str. 1d., CPK 177, 178, 185 str., 444 str. 2d. 8p.).

16Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu.

17Prašymą patenkinus, iš pareiškėjos priteistinos teismo turėtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 443 straipsnio 1 dalis).

18Teismas, vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 259 str., 263 str., 265 str., 268 str., 270 str., 444 str. 2 d. 8 p. ir 448 str.,

Nutarė

19Pareiškimą tenkinti.

20Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. I. E., a. k. ( - ) priėmė palikimą po sutuoktinio M. E., a. k. ( - ) ( - ), mirties, faktiškai pradėjusi valdyti paveldimą turtą.

21Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu.

22Priteisti iš pareiškėjos A. I. E., a. k. ( - ) 5,75 Eur (penkis eurus 75 ct) (19,86 Lt) teismo turėtų išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu– valstybei. Išieškotojas: Valstybinė mokesčių inspekcija, įm. k. 188659752, biudžeto pajamų surenkamoji sąsk. ( - ), įmokos kodas 5660.

23Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apylinkės teismo teisėjas Mindaugas Plučas, sekretoriaujant V. M.,... 2. Pareiškėja kreipėsi į teismą prašydama nustatyti juridinę reikšmę... 3. Pareiškėja pareiškime nurodė, kad 2006 m. lapkričio 2 d. mirė... 4. Teismo posėdžio metu pareiškėja A. I. E. pareiškimą palaikė, patvirtino... 5. Suinteresuotas asmuo pareiškėjos ir mirusio M. E. dukra G. L., teismo... 6. Liudytoja, pareiškėjos dukterėčia, J. M. teismo posėdžio metu nurodė,... 7. Suinteresuotas asmuo Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija... 8. Suinteresuotiems asmenims Vilmai E. F. ir R. P. teismo praneišimai apie... 9. Pareiškimas tenkintinas.... 10. Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą,... 11. Juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti tik tada, kai yra... 12. Mirus fiziniam asmeniui, atsiranda paveldėjimo teisiniai santykiai. Jeigu... 13. Palikimo priėmimas faktiškai pradėjus valdyti paveldimą turtą– tai... 14. Iš pareiškėjos pareiškime nurodytų aplinkybių, prie pareiškimo pateiktų... 15. Įvertinus visus byloje esančius įrodymus, darytina išvada, jog pareiškėja... 16. Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas paveldėjimo teisės liudijimo... 17. Prašymą patenkinus, iš pareiškėjos priteistinos teismo turėtos išlaidos,... 18. Teismas, vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 259 str., 263 str., 265 str.,... 19. Pareiškimą tenkinti.... 20. Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. I. E., a. k. ( - )... 21. Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas paveldėjimo teisės liudijimo... 22. Priteisti iš pareiškėjos A. I. E., a. k. ( - ) 5,75 Eur (penkis eurus 75 ct)... 23. Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas...