Byla e2-349-892/2019
Dėl nuosavybės teisių gynimo, tretieji asmenys A. M., UAB „Nemenčinės komunalininkas“, Vilniaus rajono savivaldybės administracija

1Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėja Ieva Pluirienė sekretoriaujant Liucynai Vasiliauskienei dalyvaujant ieškovo atstovei advokatei Aistei Bartkevičienei atsakovo UAB „Aldirma“ atstovui advokatui Nedui Šilaikai trečiajam asmeniui A. M. trečiojo asmens A. M. atstovei advokatei Eglei Subačienei trečiajam asmeniui Romui J. D. trečiojo asmens UAB "Nemenčinės komunalininkas" atstovui Voitech Šarko, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės A. P. ieškinį atsakovams UAB „Aldirmai“, M. N., R. V., M. Ž. dėl nuosavybės teisių gynimo, tretieji asmenys A. M., UAB „Nemenčinės komunalininkas“, Vilniaus rajono savivaldybės administracija,

Nustatė

21. Ieškovė patikslinusi reikalavimus prašė įpareigoti atsakovus per 1 (vieną) mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos atjungti įvadą į ieškovei nuosavybės teise priklausančius nuotekų šalinimo tinklus (unikalūs nuotekų šalinimo tinklų Nr. ( - ); ( - ); ( - )); atsakovams nevykdant teismo sprendimo, nustatyti, kad atsakovams solidariai už sprendimo nevykdymą skiriama 100 EUR bauda už kiekvieną uždelstą dieną iki visiško sprendimo įvykdymo; atsakovams nevykdant teismo sprendimo ilgiau nei 1 mėnesį, t.y. jeigu atsakovai neįvykdys teismo sprendimo per 2 (du) mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, suteikti teisę teismo sprendimą įvykdyti ieškovei atsakovo UAB „Aldirma“ sąskaita arba visų atsakovų sąskaita solidariai, priteisti iš atsakovo ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. 2. Ieškovė nurodė, kad savo lėšomis įrengė jai nuosavybės teise priklausančius inžinerinius tinklus, esančius ( - ), ieškovė, kaip inžinerinių tinklų savininkė, su trečiaisiais asmenimis (sklypų savininkais) sudaro sutartis, kuriomis šiems asmenims, sumokėjusiems nustatytą prisijungimo mokestį, leidžiama prisijungti ir naudotis inžineriniais tinklais. Sudaryti tokio pobūdžio sutartį su ieškove kreipėsi A. M., sklypo, esančio ( - ), unikalus Nr. ( - ), savininkas. 2014 m. gruodžio 4 d. ieškovė ir A. M. pasirašė inžinerinių tinklų pardavimo sutartį, pagal kurią A. M. įsipareigojo sumokėti sutartyje nurodytą kainą už galimybę prisijungti ir naudotis inžineriniais tinklais. 2015 m. birželio 9 d. tarp ieškovės ir A. M. buvo sudarytas papildomas susitarimas, kuriame įtvirtinta, kad A. M. be ieškovės sutikimo neturi teisės leisti tretiesiems asmenims jungtis prie inžinerinių tinklų, taip pat nurodyta, kad visi tretieji asmenys prie inžinerinių tinklų gali jungtis tik atlygintinai, t.y. sumokant ieškovei kompensaciją už inžinerinių tinklų įrengimą. Nepaisant aiškaus ir vienareikšmiško ieškovės ir A. M. susitarimo, 2017 m. balandžio 28 d. A. M. atsakovui UAB „Aldirma“ išdavė sutikimą, kuriuo nurodė neprieštaraująs, kad atsakovas „prisijungtų prie nuotekų tinklų, įrengtų <...> žemės sklype, unikalus Nr. ( - )“. Tokiu sutikimu A. M., pažeisdamas susitarimą su ieškove, suteikė teisę atsakovui prisijungti prie inžinerinių tinklų, prisijungimą atliekant būtent A. M. sklype. Ieškovės žiniomis, A. M. už sutikimo davimą iš atsakovo UAB „Aldirma“ gavo atlygį, taigi atsakovas UAB „Aldirma“ ir A. M. neteisėtus veiksmus atliko iš savanaudiškų paskatų: UAB „Aldirma“ sumokėjo trečiajam asmeniui, tačiau mažiau nei ieškovei priklausantis atlyginimas už naudojimąsi jai priklausančiais inžineriniais tinklais. Ieškovė teigė, kad UAB „Aldirma“ buvo žinoma, kad inžinerinių tinklų savininkė yra ieškovė, nes UAB „Nemenčinės komunalininkas“ pateikė informaciją, kad atsakovas UAB „Aldirma“ kreipėsi į UAB „Nemenčinės komunalininkas“, klausdamas, prie kokių nuotekų ir vandentiekio tinklų galima jungtis, ir UAB „Nemenčinės komunalininkas“ suteikė atsakovui ieškovės atstovo R. D. kontaktinį telefoną. Nepaisant to, atsakovas nei su ieškove, nei su jos atstovu niekada nesusisiekė ir nebandė teisėtai gauti leidimą jungtis prie inžinerinių tinklų. Atsakovas parengė vandentiekio ir nuotekynės techninį projektą, suderino jį su UAB „Nemenčinės komunalininkas“ ir prisijungė prie inžinerinių tinklų. Nepaisant to, UAB „Nemenčinės komunalininkas“ išdavė ir prisijungimo sąlygas, ir suderino techninį projektą, nors nebuvo pateiktas dokumentas, patvirtinantis ieškovės sutikimo buvimą. Ieškovės nuomone, atsakovė UAB „Aldirma“, jungdamasi prie inžinerinių tinklų, pažeidė ne tik ieškovės, bet ir kitų asmenų teises bei interesus, nes A. M. neteisėtai išdavė UAB „Aldirma“ leidimą jungtis prie inžinerinių tinklų ne kur kitur, o būtent A. M. priklausančiame žemės sklype, unikalus Nr. ( - ). Atsakovas UAB „Aldirma“ nuotekų vamzdžius tiesė bei prie inžinerinių tinklų prisijungė ne A. M., o kitiems asmenims priklausančiame sklype, kurio unikalus Nr. ( - ). Šis sklypas priklauso keliems bendraturčiams, iš kurių nei vienas atsakovui nedavė sutikimo sklype įrengti inžinerinius statinius ar atlikti kitus darbus, pastaroji aplinkybė akivaizdžiai atskleidžia UAB „Aldirma“ veiksmų nuoseklų tyčinį pobūdį bei nesąžiningą siekį gauti naudą kitų asmenų sąskaita. Ieškovė taip pat nurodė, kad ji kreipėsi į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją, prašydama nurodyti, ar asmuo, prisijungdamas prie nuotekų šalinimo tinklų, turi gauti šių tinklų savininko, sutikimą, ar jis nebūtinas ir prisijungimas galimas per trečiąjį asmenį (šiuo atveju - A. M.), ieškovė žinodama atsakovas UAB „Aldirma“ vamzdynus iki inžinerinių tinklų nutiesė be sklypo, per kurį tiesti vamzdžiai, savininkų sutikimo, inspekcijos teiravosi ir dėl būtinumo gauti sklypo savininkų sutikimą vykdyti statybas. Inspekcija, įvertinusi visas tiksliai nurodytas ginčo aplinkybės, pateikė išaiškinimą, kad būtent inžinerinių tinklų savininkas, o ne kitas asmuo, turi išduoti norinčiam prisijungti asmeniui sutikimą bei prisijungimo sąlygas, asmuo, vykdantis statybas kitiems asmenims priklausančiame žemės sklype, neabejotinai privalo gauti šių asmenų sutikimą. Ieškovės teigimu, teismų praktikoje panašaus pobūdžio bylose nuosekliai nurodoma, kad asmuo (šiuo atveju atsakovas), siekiantis naudotis kitam asmeniui (ieškovei) priklausančiu nuosavybės teisės objektu (inžineriniais tinklais), privalo gauti šio asmens sutikimą, atsižvelgiant į nuosavybės teisės absoliutų pobūdį, tik savininkas turi teisę šį sutikimą išduoti, o taip pat jo neišduoti arba nustatyti išdavimo sąlygas. Kaip matyti iš atsakovo UAB „Aldirma“ ir trečiojo asmens A. M. pateiktų atsakymų į ieškovės pretenziją tarp šalių kyla nesutarimas dėl ieškovės ir A. M. 2015 m. birželio 9 d. sudaryto susitarimo 2 punkto aiškinimo ir taikymo. Šiame punkte numatyta, kad „Pirkėjas [A. M.] leidžia prisijungti kaimyninių sklypų savininkams prie pagrindinės magistralės, tik gavus pardavėjo [Ieškovės] sutikimą (t.y. atsiskaičius su pardavėju už pagrindinę magistralę)“. A. M., kaip ir atsakovas UAB „Aldirma“, teigia, kad ši susitarimo nuostata suteikia teisę A. M., vos tik jis atsiskaito su ieškove, sklypų savininkams - potencialiems inžinerinių tinklų naudotojams - suteikinėti leidimus prisijungti prie inžinerinių tinklų. Ieškovės nuomone, atsakovas UAB „Aldirma“ ir A. M. minėtą susitarimo nuostatą aiškina akivaizdžiai neteisingai, minėtos nuostatos tikroji prasmė, kuri susitarimo sudarymo momentu buvo žinoma bei suprantama A. M., yra ta, kad pirkėjas (A. M.) leidžia jo sklype prisijungti kaimyninių sklypų savininkams prie pagrindinės magistralės ne tada, kai pats atsiskaito su ieškove, o tada, kai naujieji naudotojai sumoka ieškovei už prisijungimą. Nekilnojamojo turto registro duomenimis inžinerinių tinklų vidutinė rinkos vertė (o taip pat ir atkuriamoji vertė) yra 48 250 EUR, vandentiekio tinklų – dar 34 000 EUR. Ieškovės nuomone, vien iš objektų vertės ir jiems sukurti patirtų sąnaudų dydžio akivaizdu, kad nesąžiningas ir neteisingas būtų susitarimo aiškinimas, jog vos 2 896,20 Eur prisijungimo mokestį sumokėjęs A. M. įgyja teisę kitiems suinteresuotiems asmenims išdavinėti leidimus prisijungti prie inžinerinių tinklų, ieškovei už tokį prisijungimą negaunant jokio atlyginimo bei su ja nesuderinant jos nuosavybės naudojimo, akivaizdu, kad tokios prasmės susitarimui nebūtų suteikę protingai veikiantys asmenys (Civilinio kodekso 6.193 straipsnio 1 dalis), neabejotina, kad ieškovei prisijungiantys asmenys turi atlyginti už jos lėšomis sukurtą infrastruktūrą, o bet koks kitoks susitarimo aiškinimas neatitiktų protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principų. Ieškovė taip pat pažymėjo, kad kiekvieno naujo vartotojo prisijungimas prie inžinerinių tinklų padidina jų apkrovą, turi tiesioginę įtaką tinkamam jų veikimui, be inžinerinių tinklų savininkės (ieškovės) žinios niekas neturi teisės priimti sprendimų, turinčių tiesioginę įtaką jos nuosavybės teisės objektui, jo veikimui ir potencialiai žalai. Ieškovė dublike nurodė, kad atsakovas UAB „Aldirma“ nepagrįstai teigia, kad tretysis asmuo A. M. valdo nuotekų šalinimo tinklus, nes nuosavybės teises į nuotekų šalinimo tinklus savo darbu (darbų organizavimas, dokumentacijos tvarkymas ir kt.) bei lėšomis įgijo tik ieškovė vėliau suteikusi teisę prie jų prisijungti to pageidaujantiems kaimyninių sklypų savininkams tarp jų A. M., tačiau pastarajam buvo suteikta teisė naudotis tinklais, jų nuosavybės teise A. M. neįgijo, priešingu atveju Nekilnojamo turto registro išraše būtų nurodyta nuosavybės teise įgyto daikto (tinklų) dalis. 2018 m. gruodžio 30 d. prašyme ieškovė nurodė, kad atsakovas UAB „Aldirma“ dvibutį namą bei žemės sklypą perleido kitiems asmenis, kurie trauktini atsakovais ir yra įpareigotini atjungti įvadą į nuotekų tinklus. 3. Atsakovas UAB „Aldirma“ atsiliepime, triplike, atsiliepime į patikslintus reikalavimus su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad UAB „Aldirma“ tinklai nebuvo ir nėra fiziškai prijungti prie ieškovės tinklų, pagal teisės aktų nustatyta tvarka parengtą ir suderintą projektinę dokumentaciją įrengti nuotekų šalinimo tinklai šulinyje Nr. 51 prijungti ne prie ieškovei, bet prie trečiajam asmeniui A. M. priklausančių tinklų, atsakovas nedarė jokio fizinio ar kitokio poveikio ieškovės tinklams. Nekilnojamo turto registro duomenimis atsakovei priklausantys tinklai yra skirstomosios (kvartalinės) paskirties, tai yra priskiriami viešajai nuotekų tvarkymo infrastruktūrai, jų paskirtis – surinkti nuotekas iš įvadinių tinklų ir jas perduoti į magistralinius, ieškovė nepateikia argumentų ir įrodymų, kad toks jai priklausančių tinklų egzistavimas darytų žalą ar kitą neigiamą poveikį jai priklausantiems tinklams, nėra aišku, kokiu būdu skirstomųjų tinklų eksploatavimas pagal tiesioginę paskirtį ir projektinėje dokumentacijoje numatytomis sąlygomis darytų poveikį ieškovės vardu įregistruotiems tinklams, ieškovės procesiniuose dokumentuose nurodyta teismų praktika negali būti taikoma dėl skirtingo ginčo dalyko ir skirtingų bylos aplinkybių, be to vienoje iš ieškovės nurodytoje bylų kasacinis teismas ne tenkino ieškinį, bet grąžino bylą nagrinėti iš naujo atkreipdamas dėmesį į ieškovui priklausančių tinklų naudojimo sąlygas. Atsakovas teigė, kad teisėtai, turėdamas nuotekų tinklų savininko A. M. sutikimą statomo gyvenamojo namo nuotekų tinklus prijungė prie A. M. priklausančių nuotekų tinklų, tai patvirtina byloje esantys įrodymai – teisės aktų tvarka parengtas techninis projektas, UAB „Nemenčienės komunalininkas“ išduotos projektavimo (techninės sąlygos, nuotekų tinklų savininko sutikimas), 2014 m. gruodžio 4 d. sutartis, 2015 m. birželio 9 d. susitarimas, mokėjimo pavedimas A. S.. Atsakovas, susipažinęs su sudarytais sandoriais ir jų vykdymo dokumentais pagrįstai manė, kad prisijungia prie teisėtai A. M. nuosavybės teise valdomų ir naudojamų tinklų. Atsakovas pabrėžė, kad nedalyvavo sudarant minėtus susitarimus, todėl su jais susijusių aplinkybių paaiškinti negali, iš esmės šioje byloje yra kilęs ginčas tarp ieškovės ir trečiojo asmens dėl tarpusavio sutarčių aiškinimo ir taikymo, kuris nėra susijęs su atsakovu, kita vertus byloje esantys duomenys patvirtina, kad A. M., kaip ir kiti kvartalo gyventojai, savo lėšomis finansuodami inžinierinių tinklų Rytmečio g. įrengimą tapo jų bendrasavininkais ir įgijo teise naudotis bei suteikti leidimus prie tinklų prisijungti kitiems asmenims, todėl ieškovės argumentai dėl tariamo A. M. įsipareigojimų pažeidimo nepagrįsti, ieškovo ir trečiojo asmens sudarytus sandorius vertinant ir aiškinant taip, kaip nurodo ieškovė, būtų pagrįsta ieškovės teisė reikšti reikalavimus trečiajam asmeniui A. M. dėl sutarties pažeidimo, bet ne reikalauti atsakovą atsijungti nuo A. M. teisėtai priklausančių nuotekų tinklų. Atsakovas atsiliepime į patikslintą ieškinį nurodė, kad su ieškiniu pateiktas 2017 m. kovo 22 d. elektroninis laiškas negali būti laikomas tinkamu ir pakankamu įrodymu ieškovės reikalavimams šioje byloje pagrįsti, atsakovas ne kartą bandė susisiekti su „p. Romu“ laiške nurodytu telefono numeriu, tačiau šis asmuo jokių dokumentų, patvirtinančių jo nuosavybės teisę į inžinerinius tinklus pateikti nesugebėjo, nors nuolat reikalavo ženklių piniginių sumų už tariamą leidimą prijungti inžinerinius tinklus, nepavykus gauti reikiamos informacijos iš „p. Romo“, atsakovas UAB „Aldirma“ buvo priverstas statomo gyvenamojo namo nuotekų tinklų įvadus prijungti prie trečiajam asmeniui A. M. priklausančių tinklų. Atsakovas UAB „Aldirma“ teigė, kad nuotekų šalinimo infrastruktūros priklausomybė ir naudojimosi ja reglamentuojama viešosios teisės (imperatyviomis) normomis, pagal Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 16 straipsnio 4 dalį geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūra, skirta viešajam geriamojo vandens tiekimui ir nuotekų tvarkymui, nuosavybės teise turi priklausyti savivaldybei arba viešajam geriamojo vandens tiekėjui ir nuotekų tvarkytojui, išskyrus atvejus, nurodytus šio straipsnio 6 ir 8 dalyse ir šio įstatymo 13 straipsnio 4 dalyje. Atitinkamai to paties įstatymo straipsnio 6 dalis nustato, kad geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūra, kuri nuosavybės teise priklauso kitiems asmenims ir yra reikalinga bei tinkama viešajam geriamojo vandens tiekimui ir (arba) nuotekų tvarkymui <...>, turi būti savivaldybės institucijos iniciatyva perduodama savivaldybei arba viešajam geriamojo vandens tiekėjui ir nuotekų tvarkytojui ar paviršinių nuotekų tvarkytojui vadovaujantis Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros objektų išpirkimo tvarkos apraše nustatyta tvarka. Jeigu dėl geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros ar paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros išpirkimo ir perdavimo savivaldybės arba viešojo geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo ar paviršinių nuotekų tvarkytojo nuosavybėn susitarti nepavyksta, savivaldybės institucijos iniciatyva turi būti sudaromos sutartys dėl geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudojimo (nuomos, panaudos, jungtinės veiklos) ir geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo paslaugų teikimo. To paties įstatymo straipsnio 8 dalis nustato, kad jeigu dėl šio straipsnio 6 dalyje nurodytų geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo, paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros perdavimo ir (arba) jos naudojimo sąlygų susitarti nepavyksta, geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo, paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudojimo sąlygas ir tvarką nustato teismas. Įstatymo 13 straipsnio 4 dalis nustato, kad savivaldybės viešojo geriamojo vandens tiekimo teritorijoje kitas (ne viešasis) geriamojo vandens tiekėjas ir (arba) nuotekų tvarkytojas gali tiekti geriamąjį vandenį ir (arba) teikti nuotekų tvarkymo paslaugas tik tuo atveju, jeigu tiekė geriamąjį vandenį ir (arba) teikė nuotekų tvarkymo (išskyrus paviršines nuotekas) paslaugas iki viešojo geriamojo vandens tiekimo teritorijos nustatymo, jo tiekiamas geriamasis vanduo ir (arba) teikiamos nuotekų tvarkymo paslaugos atitinka teisės aktų reikalavimus ir jis turi geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo licenciją, išduotą pagal šio įstatymo 27 straipsnio reikalavimus. Atsakovas pažymėjo, kad byloje nėra duomenų, jog ieškovė pagal teisės aktų nustatyta tvarka išduotą licenciją turėtų teisę vykdyti geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugas, atsakovo UAB „Aldirma“ užsakymu parengtoje projektinėje dokumentacijoje numatytas ir įgyvendintas statomo gyvenamojo namo geriamojo vandens įvado prijungimas prie magistralinių (viešų) vandentiekio tinklų, nurodytas tinklas pagal nurodytas imperatyvias įstatymo nuostatas turi priklausyti savivaldybei ar geriamojo vandens tiekėjui (šiuo atveju – UAB „Nemenčinės komunalininkas“), tuo atveju, jei inžineriniai tinklai nėra perduoti viešajam asmeniui, juos vis tiek naudoja ir eksploatuoja viešąsias paslaugas teikiantys asmenys sutartyje su tinklų savininku ar teismo sprendime nustatyta tvarka. Tokiu būdu, atsakovas UAB „Aldirma“, statomo gyvenamojo namo įvadą prijungdamas prie viešo (magistralinio) vandentiekio tinklo, nepažeidė jokių teisės aktų reikalavimų, o viešųjų vandentiekio ir nuotekų tinklų naudojimo viešosioms paslaugoms teikti klausimai gali būti tik tokių tinklų savininko ir viešąsias pasaugas teikiančio asmens (savivaldybės ar jos funkcijas vykdančios įmonės) ginčo dalyku. 4. Atsakovai R. V. ir M. Ž. atsiliepime su patikslintu ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad nuosavybės teises į žemės sklypo dalį ir butą įgijo 2018 m. liepos 20 d. sutartimi nežinodami apie vykstantį ginčą. Pažymėjo, kad jiems priklausantis butas tiesiogiai nėra prijungtas prie ieškovei priklausančių tinklų, pareikšdama ieškinį ieškovė nenurodė, kokiu būdu buvo pažeista jos nuosavybės teisė į tinklus dėl buto prijungimo prie inžinierinių tinklų per A. M. buitinių nuotekų vamzdyną, prisijungimas buvo atliktas pagal UAB „Nemenčinės komunalininkas“ išduotas sąlygas, ieškovė nepateikė duomenų, kokio dydžio žalą patyrė dėl jos nuomone neteisėtų UAB „Aldirma“ veiksmų. 5. Tretysis asmuo A. M. atsiliepime nurodė nesutinkantis su teiginiu, kad inžineriniai tinklai buvo įrengti tik ieškovės lėšomis, pagal 2014 m. gruodžio 4 d. inžinerinių tinklų pirkimo- pardavimo sutarties nuostatas ieškovė įsipareigojo įrengti inžinerinius tinklus, o tretysis asmuo įsipareigojo už juos sumokėti, sutartyje nurodyta, kad sumokėjus nurodytą kainą tretysis asmuo tampa tinklų bendrasavininku, kiekvienas iš bendraturčių turi teisę inžineriniais tinklais naudotis, juos valdyti bei jais disponuoti savo nuožiūra, ieškovė su gretimų sklypų savininkais yra sudariusi analogiškas sutartis tokiu būdu inžinerinių tinklų įrengimo sąnaudas padalindama tuo metu buvusiems sklypų savininkams, todėl visi tinklų bendrasavininkai turi į juos nuosavybės teises. 2016 m. sausio 25 d. rašte informuojama, kad pavyko įregistruoti tinklus VĮ „Registrų centras“, siunčiamas sutikimas bei renkami parašai visų tinklų statybos dalyvių, kad tinklai būtų neatlygintinai perduoti ar parduoti Vilniaus rajono savivaldybei. Tretysis asmuo A. M. nurodė, kad ieškovė nepranešė tinklų bendrasavininkams bei negavo sutikimo įregistruoti tinklų kaip asmeninę nuosavybę. Tretysis asmuo teigė, kad jam sutartimi nustatyta inžinerinių tinklų kaina buvo didelė, todėl papildomu susitarimu buvo sutarta, kad jis finansinę naštą galės susimažinti leidęs jungtis prie inžinerinių tinklų kitų žemės sklypų savininkams, tai netiesiogiai buvo numatyta papildomame susitarime, kuris suteikė trečiajam asmeniui teisę kaimyninių sklypų savininkams leisti prisijungti prie inžinierinių tinklų nuo tada, kai tretysis asmuo sumokės visą sutartyje numatytą kainą, tai buvo padaryta 2015 m. rugsėjo 11 d., todėl atsiskaičius su ieškove papildomo susitarimo 1 - ame punkte nurodytu terminu be ieškovės atskiro sutikimo (juo laikytinas visiškas atsiskaitymas pagal sutartį ir papildomą susitarimą) jis įgijo teisę leisti prisijungti kaimyninių tinklų savininkams prie inžinerinių tinklų. Tretysis asmuo teigė, kad ieškovė nuotekų tinklus įrengė kitam kvartalui, nuotekų ir vandentiekio tinklus (trasos ilgis 72,88 m.) tretysis asmuo įsirengė tik savo lėšomis bei prisijungė prie ieškovės nurodyto taško, įrengdamas tinklus tretysis asmuo turėjo papildomų išlaidų, kurių dalį padengė atsakovas UAB „Aldirma“, nes jis jungėsi tik prie trečiojo asmens lėšomis įrengtų tinklų, todėl, trečiojo asmens nuomone, jis turi teisę pasidalinti finansine našta su asmenimis, kurie naudosis trečiojo asmens sukurtu turtu. 2019 m. vasario 19 d. rašytiniuose paaiškinimuose tretysis asmuo pažymėjo, kad jis prisijungė tik prie ieškovės įrengtų nuotekų šalinimo tinklų, o prie vandentiekio neprisijungė, tuo tarpu R. D. pasiūlė pasirašyti papildomą susitarimą, kuriuo A. M. būtų leidžiama likusią kainos dalį sumokėti tada, kai prie tinklų prisijungs kaimyninių sklypų savininkai. Turėdamas ieškovės atstovo R. D. pritarimą, A. M. 2017 m. balandžio 28 d. vienašaliu sandoriu Nr. 04/28 išdavė sutikimą atsakovui. Tretysis asmuo taip pat atkreipė dėmesį, kad, nors jis davė sutikimą atsakovui prisijungti jo sklype, faktiškai UAB „Aldirma“ prisijungimą atliko trečiajam asmeniui Romui J. D. priklausančiame sklype. 6. Vilniaus rajono savivaldybė atsiliepime nurodė, kad ji neturi daiktinių teisių į objektus, nuo kurių yra prašomą įpareigoti atsijungti atsakovą, prašė bylą spręsti teismo nuožiūra. 7. Tretysis asmuo UAB „Nemenčinės komunalininkas“ atsiliepimo nepateikė, pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad UAB „Aldirma“ gyvenamojo namo vandentiekio įvadas buvo prijungtas prie magistralinių tinklų, nuosavybės teise priklausančių UAB „Nemenčinės komunalininkas“, ne ieškovei. 8. Ieškovės atstovė teismo posėdyje ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti. Paaiškino, kad ieškovė pastatė didelės vertės nekilnojamo turto objektą, atsakovas pasinaudojo juo neatlygintinai, aplinkybė, ar daikto įgijėjas buvo sąžiningas, yra svarbi vindikacinio, bet ne negatorinio ieškinio atveju, pripažino, kad susitarimas naudotis tinklais galiojo nuo 2014 m. gruodžio 4 d., faktiškai tinklų statyba buvo baigta 2015 m. gegužės – rugpjūčio mėnesiais, yra sudaryta apie 10 panašaus pobūdžio sutarčių dėl teisės prisijungti prie tinklų, 2014 m. gruodžio 4 d. sutarties projektą rengė Romas J. D., atsakovas UAB „Aldirma“ nuotekų tinklus prijungė prie A. M. vamzdžio, vedančio į ieškovės nuotekų tinklus. 9. 2019 m. vasario 27 d. teismo posėdyje tretysis asmuo R J. D. paaiškino, kad paskambino UAB „Aldirma“ vadovui, pasiūlė jungtis prie tinklų, įmonės vadovas kalbėtis nenorėjo, vėliau 2017 metais iš UAB „Aldirma“ kažkas paskambino, prašė atvykti į vietą pasikalbėti, nuvykus UAB „Aldirma“ atstovai paklausė, kur yra tinklai, tretysis asmuo parodė šulinį, kurį sumontavo A. M. ir pasakė, kad jis norės už dalį vamzdžio kompensacijos, buvo pasikalbėta apie kainą, toliau iniciatyvą perėmė A. M., daugiau kontaktų su UAB „Aldirma“ nebuvo. Tretysis asmuo taip pat paaiškino, kad 2017 m. balandžio 27 d. gavo A. M. elektroninį laišką, kad nėra parašo 2014 m. sutartyje ir 2015 m. susitarime ir prašoma minėtus dokumentus pasirašyti, nurodoma, kad jam reikia pasirašyti sutartį su UAB „Nemenčinės komunalininkas“. Tretysis asmuo teigė, kad žinojęs, jog prašoma pasirašyti 2014 m. ir 2015 m. sutartį bei susitarimą dėl to, kad būtų išduotas sutikimas UAB „Aldirma“ dėl prisijungimo, jis susitarimų nebūtų pasirašę. R J. D. teismo posėdyje taip pat paaiškino, kad buvo parengtas detalus planas, sutvarkyti sklypų dokumentai, pradėjus juos pardavinėti sklypuose reikėjo įrengti inžinerinius tinklus, todėl buvo užsakytas projektas. Pažymėjo, kad perkantiems sklypą asmenims reikėjo suteikti tikrumą dėl teisės naudotis tinklais, tuo tarpu į sklypo kainą įrašyti, kad sklypas parduodamas su tinklais, nebuvo galimybės, nes jie nebuvo įregistruoti registre ieškovės vardu, todėl buvo sudaromos atitinkamo pobūdžio sutartys. Tretysis asmuo nurodė, kad visi privatūs tinklai pagal Vyriausybės nutarimą turėjo būti perduoti savivaldybei, todėl buvo žinoma, kad pastačius tinklus, bus organizuojamas jų perdavimas savivaldybei, tačiau tai nepavyko, nes vienas iš sklypo savininkų nesutiko, šiuo metu yra planuojama tinklus perduoti asmenims, kurie sumokėjo už prisijungimą. Kuomet bus parduoti visi sklypai, bus aiškus žmonių skaičius, tuomet bus įformintas notarine tvarka inžinerinių tinklų dalies įgijimo sandoris, taip pat pažymėjo, kad nėra logikos turėti turtą, kuris reikalauja priežiūros išlaidų (per du metus buvo sumokėta apie 400 Eur), nurodė, kad tinklai nebuvo perduoti UAB „Nemenčinės komunalininkas“ dėl nustatytų infrastruktūros defektų. 10. Teismo posėdyje UAB „Aldirma“ atstovas palaikė procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus, prašė ieškinį atmesti. Pažymėjo, kad UAB „Aldirma“ nėra tinkamas atsakovas šioje byloje, be to, bylos duomenys patvirtina, kad ieškovė už atlygį sutiko leisti kitam asmeniui valdyti, naudotis jos sukurtu turtu, taigi, ji atsisakė absoliučių teisių į turimą nuosavybę, perleido kitam asmeniui teisę išduoti leidimą naudotis ieškovės turtu, tai realizuota 2015 m. birželio 9 d. susitarimu, kurio nuostatos konkrečiai nukeiptos į teisės duoti sutikimą prisijungti prie tinklų realizavimą, teismo posėdyje R J. D. patvirtino nurodęs, kad yra galimybė prisijungti prie ieškovės tinklų per A. M. tinklus. 11. Teismo posėdyje atsakovas R. V. nurodė palaikantis atsiliepime išdėstytą poziciją, prašė ieškinį atmesti. 12. Trečiojo asmens A. M. atstovė teismo posėdyje palaikė procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus, pažymėjo, kad nėra įrodyta antra negatorinio ieškinio sąlyga - ieškovės teisių pažeidimas, ją paneigia 2014 m. gruodžio 4 d. sutartis ir 2015 m. birželio 9 d. papildomas susitarimas, kuriais ieškovė apribojo savo nuosavybės teises. 13. Trečiojo asmens UAB „Nemenčinės komunalininkas“ atstovas prašė bylą spręsti teismo nuožiūra, paaiškino, kad patikrinus ieškovės įrengtą buitinių nuotekų infrastruktūrą nustatyta, jog ieškovės įrengti nuotekų šalinimo tinklai yra netinkami eksploatuoti, dėl to jie negalėjo būti perduoti savivaldybei.

3Ieškinio reikalavimai netenkintini 14. Remiantis byloje VĮ „Registrų centras“ išrašais nustatyta, kad ieškovės vardu registruotos nuosavybės teisės į nuotekų šalinimo tinklus: 1) buitinių nuotekų vamzdyną, unikalus Nr. ( - ), daikto naudojimo paskirtis – nuotekų šalinimo tinklų, nuotekų linijos reikšmė – skirstomoji (kvartalinė), nuotekų linijos rūšis – renkamoji; 2) buitinių nuotekų vamzdyną, unikalus Nr. ( - ), daikto naudojimo paskirtis – nuotekų šalinimo tinklų, nuotekų linijos reikšmė – skirstomoji (kvartalinė), nuotekų linijos rūšis – renkamoji; 3) slėginių nuotekų vamzdyną, unikalus Nr. ( - ), naudojimo paskirtis – slėginių nuotekų vamzdynas, nuotekų linijos reikšmė – skirstomoji (kvartalinė), nuotekų linijos rūšis – slėginė. Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad Vilniaus rajono savivaldybės administracija 2014 m. rugsėjo 26 d. išdavė ieškovei rašytinį pritarimą statybos projektui Nr. RPP-08-140926-00137 Vandentiekio ir buitinės nuotekynės sklypams, esantiems Rytmečio g. Avižienių sen., 2015 m. spalio 18 d. Deklaracijos apie statybos užbaigimą/paskirties pakeitimą Nr. 01 pagrindu ieškovė įregistravo nuosavybės teises į minėtus objektus savo vardu. Taigi, ieškovė nuosavybės teises į minėtus nekilnojamus daiktus įgijo statybos būdu (CK 4.47 str. 4 p.). Remiantis VĮ „Registrų centras“ išrašu, bendra minėtų nekilnojamų daiktų rinkos vertė 2015 m. rugsėjo 10 d. buvo 48 250 Eur, vidutinis rinkos vertės nustatymo būdas – atkuriamoji vertė. 15. Atsakovams R. V., M. Ž., M. N. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso dalis žemės sklypas, unikalus Nr. ( - ), esantis ( - ). Minėtame žemės sklype yra pastatas – dvibutis gyvenamasis namas. Atsakovei M. N. nuosavybės teise priklauso butas, esantis adresu ( - ), atsakovams R. V. ir M. Ž. – butas, esantis adresu ( - ). Minėtus butus atsakovai R. V., M. Ž., M. N. įgijo iš atsakovo UAB „Aldirma“ 2018 m. liepos 15 d. bei 20 d. pirkimo – pardavimo sutartimis. Kaip matyti iš pirkimo – pardavimo sutarčių, sandorių sudarymo metu turto įgijėjai nebuvo informuoti apie šios bylos nagrinėjimą. R. N. turto banko išrašu, atsakovams priklausančių butų, esančių ( - ) bei ( - ), nurodytas nuotekų šalinimas – komunalinis. 16. Į bylą buvo pateikta 2014 m. gruodžio 4 d. tarp ieškovės ir trečiojo asmens A. M. sudaryta Inžinierinių tinklų pirkimo – pardavimo sutartis, kurioje nurodyta, kad ja šalys susitaria dėl Kvartalinių vandentiekio ir nuotekų inžinerinių tinklų (sutarties įvadinė dalis). Minėtoje sutartyje taip pat buvo numatyta, kad: 16.1. pardavėjas pagal patvirtintą projektą ir Vilniaus rajono savivaldybės leidimą statybos darbams įsipareigoja įrengti kvartalinius tinklus adresu ( - ), ir parduoti pirkėjui teisę prisijungti prie šių tinklų, o pirkėjas, įsigijęs sklypą kvartale ( - ), už 3-iame punkte nurodytą kainą įsipareigoja nupirkti teisę pasijungti ir neribotai naudotis tinklais. Sumokėjus tinklų kainą, pirkėjas tampa tinklų bendrasavininku. Kiekviena šalis valdys, naudos ir disponuos savo nuožiūra, kiekviena šalis atsisako pirmumo teisės pirkti minėtų tinklų dalis iš kitų bendraturčių bei sutinka, kad kiti bendraturčiai savo nuožiūra naudotų, valdytų ir disponuotų jiems priklausančiu turtu (Sutarties I dalies 1 punktas); 16.2. Šalių susitarimu pardavimo kaina buvo numatyta 10 000 Lt, pirkėjas įsipareigojo sumokėti 5 000 Lt avansą per vieną dieną nuo sutarties pasirašymo, likusią kainos dalį įsipareigojo sumokėti pardavėjui prijungus įrengtus tinklus prie miesto vandentiekio ir nuotekų tinklų kaip numatyta projekte, pardavėjas raštu ar elektroniniu paštu informuoja pirkėją apie galimybę naudotis vandentiekių ir nuotekų tinklais (sutarties II dalis, 3,4 punktai); 16.3. pardavėjas įsipareigoja įrengti tinklus ir juos prijungti prie „Nemenčinės komunalininkas“ aptarnaujamų tinklų iki 2015 m. rugpjūčio 30 d. (sutarties 5 punktas), pardavėjas įsipareigoja nuo sutarties pasirašymo dienos tinkamai naudotis tinklais, nedaryti jokių pertvarkymų, rekonstrukcijų, pakeitimų ar kitokių veiksmų, kurie kaip nors galėtų pakenkti perduodamiems tinklams, šioje sutartyje nurodytų tinklų atskirai nuo sklypo su namu ar be namo neparduoti, neperleisti, neįkeisti ar kitaip neapsunkinti savo nuosavybės teisių į šiuos tinklus be raštiško išankstinio pardavėjo sutikimo (sutarties 7 punktas), pirkėjas neturi teisės neleisti, nesutikti ar kaip nors kitaip prieštarauti jungtis prie tinklų kietiems ( - ) kvartalo gyventojams, įsigijusiems sklypus šiame kvartale (sutarties 9 punktas). 16.4. jei pirkėjas negali prisijungti ir naudotis Tinklais dėl pardavėjo kaltės (tinklai neįrengti, neprisijungia, neveikia ir pan.), pardavėjas per 5 darbo dienas grąžina pirkėjui gautą 5000 Lt (penkių tūkstančių litų) avansą (kas atitinka 1 448,10 Eur), jei pirkėjas atsisako jungtis prie įrengtų ir veikiančių tinklų, pirkėjo sumokėtas avansas 5 000 Lt, kas atitinka 1 448,10 Eur, negrąžinamas, pirkėjas tai supranta, žino ir įsipareigoja nereikšti jokių pretenzijų ateityje (13.2 punktas), sutartis įsigalioja šalims ją pasirašius ir pirkėjui sumokėjus Tinklų kainos dalį pagal sutarties 4 punktą (sutarties 17 punktas). 17. Į bylą buvo pateiktas 2015 m. birželio 9 d. ieškovės ir trečiojo asmens A. M. susitarimas, kuriame buvo numatyta, kad: 1) pirkėjas A. M., prisijungęs prie vandentiekio ir nuotekų tinklų likusią dalį 5 000 Lt (1 448,10 Eur) sumokės, kai į jo paklotą vandentiekio ir kanalizacijos trasą prisijungs kaimyninių sklypų savininkai, bet ne vėliau kaip iki 2016 m. liepos 1 d.; 2) pirkėjas leidžia prisijungti kaimyninių sklypų savininkams prie pagrindinės magistralės tik gavus pardavėjo sutikimą (tai yra atsiskaičius su pardavėju už pagrindinę magistralę); 3) pirkėjui neįvykdžius 1 ir 2 punktų, naudojimasis vandentiekio tinklais bus sustabdytas; 4) šis susitarimas yra neatskiriama sutarties, pasirašytos 2014 m. gruodžio 4 d., dalis. 18. Remiantis trečiųjų asmenų A. M. ir R. D. paaiškinimais nustatyta, kad tiek 2014 m. gruodžio 4 d. sutartis, tiek 2015 m. birželio 9 d. susitarimas juose nurodytu metu pasirašyti nebuvo, faktiškai jie buvo pasirašyti 2017 metais. Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad 2014 m. gruodžio 5 d. tretysis asmuo A. M. sumokėjo ieškovei 5 000 Lt už vandentiekio ir kanalizacijos tinklus Rytmečio gatvėje, 2015 m. rugsėjo 11 d. sumokėjo ieškovei 1 448,01 Eur už vandentiekio ir kanalizacijos tinklus. Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad 2014 m. lapkričio 24 d. UAB „Neo3“ sumokėjo ieškovei 5 000 Lt (mokėjimo paskirtyje nurodyta pagal inžinierinių tinklų pardavimo sutartį), A. T. 2014 m. lapkričio 24 d. sumokėjo ieškovei 5 000 Lt (mokėjimo paskirtyje nurodyta pagal inžinierinių tinklų pardavimo sutartį 2014 m. lapkričio 24 d.), D. S. 2012 m. gruodžio 8 d. sumokėjo ieškovei 3 500 Lt (mokėjimo paskirtyje nurodyta H2O), A. M. 2014 m. gruodžio 8 d. sumokėjo ieškovei 5 000 Lt bei 1 448,10 Eur už vandentiekio ir kanalizacijos tinklus (mokėjimo paskirtyje nurodyta už vandentiekio ir kanalizacijos tinklus Rytmečio g.), UAB „Ginota“ sumokėjo 2018 m. sausio 17 d. sumokėjo ieškovei 3 000 Eur (mokėjimo paskirtyje nurodyta mokėjimas pagal sutartis dėl prisijungimo prie Nuotekų tinklų), A. T. 2018 m. vasario 5 d. sumokėjo ieškovei 4 500 Eur (mokėjimo paskirtyje nurodyta pagal susitarimą dėl leidimo prisijungti prie inžinerinių tinklų), UAB „Joksita“ 2018 m. rugpjūčio 22 d. bei 2018 m. rugsėjo 17 d. sumokėjo ieškovei 1 750 Eur (mokėjimo paskirtyje nurodyta avansas už prisijungimą prie nuotekų sistemos), M. M. 2018 m. rugpjūčio 22 d. bei 2018 m. rugsėjo 7 d. sumokėjo ieškovei 1 750 Eur (mokėjimo paskirtyje nurodoma už prijungimą pagal 2018 m. rugpjūčio 16 d. susitarimą). Teismo posėdyje liudytojai D. S. ir A. T. parodė, kad jie su ieškove sudarė analogiško turinio sutartis, kaip į bylą pateiktoji 2014 m. gruodžio 4 d. Inžinerinių tinklų pardavimo sutartis. Liudytojas A. T. parodė, kad iš viso už teises prisijungti prie ieškovės sukurtų tinklų sumokėjo jai 30 000 Lt, nes norėjo įgyti teisę prijungti tris objektus, iš esmės kaina buvo 10 000 Lt už vieną prijungimą. 19. Remiantis 2016 m. sausio 25 d. elektroniniu laišku nustatyta, kad R. D. informavo A. M., D. S. bei kitus asmenis apie tai, kad pavyko įregistruoti vandentiekio ir nuotekų tinklus VĮ „Registrų centre“, nurodė, kad toliau bus bandoma tolimesnei eksploatacijai perduoti ar parduoti už 1 Eur Vilniaus rajono savivaldybei, pažymėjo, kad tokiam veiksmui atlikti reikalingi sutikimai, kuriuos prisega. Prie minėto laiško pridėtame 2016 m. sausio 25 d. sutikime nurodyta, kad žemiau pasirašę asmenys sutinka, kad statiniai, vandentiekio tinklai – vandentiekio vamzdynas, unikalus Nr. ( - ), nuotekų šalinimo tinklai – Buitinių nuotekų vamzdynas su siurbline, unikalus Nr. ( - ), kurių statyboje dalyvavo kaip dalininkai, tolimesnei eksploatacijai ir aptarnavimui neatlygintinai būtų perduoti ar parduoti (už minimalią kainą) Vilniaus rajono savivaldybei. Iš VĮ „Registrų centras“ išrašo matyti, kad ieškovės nuosavybės teisės į nuotekų šalinimo tinklus – buitinių nuotekų vamzdyną, unikalus Nr. ( - ), bei vandentiekio tinklus – vandentiekio vamzdyną, unikalus Nr. ( - ), įregistruotos nuo 2015 m. lapkričio 25 d. Taigi, po nuosavybės teisių įregistravimo į nuotekų tinklus ieškovės vardu asmenys, sumokėję už prisijungimą prie ieškovės vardu įregistruotų tinklų (ieškovės nuosavybės), buvo informuoti apie jų perdavimą Vilniaus rajono savivaldybei, tretysis asmuo R J. D. informavo asmenis, kurie buvo sumokėję ieškovei už prisijungimą prie nuotekų tinklų bei pasirašę Kvartalinių vandentiekio ir nuotekų inžinierinių tinklų sutartis, apie būtinumą pasirašyti sutikimą dėl nekilnojamo turto objektų, kurių savininkais asmenys nebuvo, perdavimo kitam asmeniui. Iki bylos išnagrinėjimo aukščiau paminėti nuotekų šalinimo infrastruktūros objektai savivaldybei perduoti nebuvo. Iš 2016 m. sausio 25 d. elektroninio laiško matyti, kad tokiam veiksmui prieštaravo E. M.. Teismo posėdyje trečiojo asmens UAB „Nemenčinės komunalininkas“ atstovas paaiškino, kad toks sandoris sudarytas nebuvo nustačius, kad tinklai nėra tinkami eksploatavimui. Aplinkybę, kad tinklai turi trūkumų, dėl kurių jie negali būti perduoti savivaldybei, 2019 m. vasario 27 d. teismo posėdyje pripažino ir R J. D.. 2019 m. vasario 27 d. teismo posėdyje R J. D. taip pat paaiškino, kad tokį sandorį ketinama sudaryti, artimiausiu metu bus rengiamas asmenų, sumokėjusių už prisijungimą prie tinklų, susirinkimas spręsti klausimus, susijusius su tinklų nuosavybe. Taigi, bylos nagrinėjimo iš esmės metu tretysis asmuo R J. D. patvirtino ieškovės siekį jai nuosavybės teise priklausančius nuotekų šalinimo tinklus, nuo kurių yra prašoma atjungti atsakovams R. V., M. Ž., M. N. priklausančius butus, perduoti viešam naudojimui neatlygintinai arba už minimalią kainą, arba juos perduoti bendrasavininkams, tai yra asmenims, kurie sumokėjo už teisę prisijungti prie tinklų pagal Inžinerinių tinklų pardavimo sutartis. Pažymėtina, kad ieškovė A. S. bylos nagrinėjimo iš esmės metu negalėjo paaiškinti jokių šiai bylai reikšmingų aplinkybių, patvirtino, kad visuose ginčo santykiuose jai atstovavo jos senelis R J. D.. 20. Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad 2017 m. balandžio 4 d. tretysis asmuo A. M. vienašaliu sandoriu pareiškė neprieštaraujantis, kad žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), savininkas UAB „Aldirma“ prisijungtų prie nuotekų tinklų, įrengtų A. M. priklausančiame žemės sklype, unikalus Nr. ( - ). Remiantis trečiųjų asmenų paaiškinimais, mokėjimų nurodymais nustatyta, kad išduodamas atsakovui UAB „Aldirma“ sutikimą dėl prisijungimo prie nuotekų tinklų jam priklausančiame žemės sklype tretysis asmuo A. M. buvo sumokėjęs 2014 m. gruodžio 4 d. Inžinerinių tinklų pirkimo – pardavimo sutartyje numatytas įmokas, sutartis buvo pasirašyta, taigi, galiojanti (sutarties 17 punktas, CK 6.189 straipsnis). 21. Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad 2017 m. sausio 17 d. UAB „Nemenčinės komunalininkas“ išduotuose Projektavimo techninėse sąlygose pareiškėjui UAB „Aldirma“ nurodyta nutekamųjų vandenų nuleidimui suprojektuoti ir įrengti vietinius nuotekų tvarkymo įrenginius laikinai naudotis, paklojus centralizuotus nuotekų tinklus prisijungti prie jų, projektą derinti su UAB „Nemenčinės komunalininkas“. UAB „Aldirma“ užsakymu 2017 m. UAB „Vandens gręžiniai“ paruošė Vandentiekos ir nuotekynės dvibučiam gyvenamajam namui, esančiam ( - )., kadastrinis Nr. ( - ), techninį projektą, kurio 3 dalyje nurodyta, kad buitinės nuotekos iš dvibučio gyvenamojo namo savitakiniu nuotekų tinklu iš PVC DN-160 vamzdžių nuvedamos į Rytmečio g. esamą nuotekynės šulinį Nr. 51(81), projektas 2017 m. birželio 29 d. suderintas su UAB „Nemenčinės komunalininkas“. 22. Remiantis ieškovės, atsakovo UAB „Aldirma“ atstovų, trečiųjų asmenų ir jų atstovų paaiškinimais, rašytiniais įrodymais nustatyta, kad atsakovas UAB „Aldirma“ dvibučio gyvenamojo namo, esančio adresu ( - ), nuotekų tinklus prijungė ne prie ieškovės, bet prie A. M. įrengtos nuotekų šalinimo infrastruktūros šulinyje Nr. 51(81), kaip buvo numatyta techniniame projekte. Taigi, bylos nagrinėjimo iš esmės metu nekilo ginčo dėl to, kad faktiškai atsakovas UAB „Aldirma“ nuotekų tinklus prijungė prie A. M. nuotekų tinklų, vedančių į ieškovės nuotekų tinklus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2018 m. spalio 5 d. nutartyje (civilinė byla Nr. e3K-364-684/2018) išaiškino, kad geriamojo vandens naudojimo įrenginių prijungimas prie daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančios geriamojo vandens tiekimo infrastruktūros, kuri sujungta su geriamojo vandens tiekėjui priklausančia infrastruktūra, reiškia šių įrenginių prijungimą ir prie geriamojo vandens tiekėjui priklausančios infrastruktūros, kas šios bylos kontekste reiškia, kad atsakovui UAB „Aldirma“ gyvenamojo namo nuotekų tinklus prisijungus prie trečiojo asmens A. M. įrengtos nuotekų šalinimo infrastruktūros buvo prisijungta ir prie ieškovei priklausančios nuotekų šalinimo infrastruktūros.

4Dėl ieškovės teisių pažeidimo 23. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl CK 4.98 straipsnio taikymo sąlygų, yra konstatavęs, kad ieškovas, pareiškęs negatorinį ieškinį, turi įrodyti du dalykus: 1) kad jis yra turto savininkas; 2) kad jo teisės yra pažeistos. Savininkas neturi įrodinėti, kad jo teises pažeidžiantis asmuo elgiasi neteisėtai. Priešingai, esant įrodytiems pirmiau nurodytiems faktams, atsakovas pagal negatorinį ieškinį turi įrodyti, jog jo elgesys visiškai atitinka teisės aktų reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-285/2010 ir kt.). Remiantis byloje esančiais įrodymais, tai yra Vilniaus rajono savivaldybės administracijos 2014 m. rugsėjo 26 d. rašytiniu pritarimu statinio projektui, UAB „Inžineriniai statiniai“ statybos projektu, nustatyta, kad ieškovė buvo inžinerinių tinklų – magistralinių vandentiekio, nuotekų surinkimo bei nuotekų slėginių tinklų, skirtų kvartalui Rytmečio g., Avižienių seniūnijoje, statytoja. 2015 m. spalio 18 d. Deklaracijos apie statybos užbaigimą/paskirties pakeitimą Nr. 01 pagrindu ieškovė įregistravo nuosavybės teises į minėtus objektus savo vardu. Remiantis CK 4.262 straipsniu, įrašyti į viešą registrą duomenys laikomi teisingais ir išsamiais, kol nenuginčijami įstatymo nustatyta tvarka. Remiantis šalių, trečiųjų asmenų paaiškinimais, rašytiniais įrodymais, liudytojo parodymais nustatyta, kad ieškovė išduodavo kitų žemės sklypų savininkams leidimus prisijungti prie nuotekų šalinimo tinklų sumokėjus tam tikrą mokestį, tokiam sandoriui įforminti būdavo pasirašomos Inžinerinių tinklų pirkimo – pardavimo sutartys, analogiškos byloje esančiai 2014 m. gruodžio 4 d. tarp ieškovės ir trečiojo asmens A. M. pasirašytai Inžinerinių tinklų pirkimo – pardavimo sutarčiai, kurios 1 punkte buvo numatyta, kad sumokėjus tinklų kainą, pirkėjas tampa tinklų bendrasavininku, tačiau byloje nėra pateikta įrodymų, kad buvo pasirašytos notarinės nekilnojamo daikto pirkimo – pardavimo sutartys dėl minėtų daiktų (nekilnojamo daikto dalių) įgijimo (CPK 178 straipsnis, CK 6.393 straipsnis). Šioje byloje nebuvo pareikšta priešieškinio dėl ieškovės nuosavybės teisių į nuotekų tinklus nuginčijamo. Aplinkybės, kad asmenys už teisę prisijungti prie tinklų sumokėdavo ieškovei tam tikrą pinigų sumą bei aplinkybės, susijusios su minėtų tinklų įrengimo finansavimu (daikto statyba buvo finansuota vien iš ieškovės ar, ir kitų asmenų lėšų) sprendžiant dėl ieškovės nuosavybės teisių į nekilnojamą daiktą fakto teisinės reikšmės neturi. Dėl nurodyto, teismas konstatuoja įrodytą vieną iš negatorinio ieškinio sąlygų – ieškovės nuosavybės teisę į nuotekų tinklus. 24. Pagal CK 4.37 straipsnio 1 dalį nuosavybės teisė – tai teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti. Remiantis CK 4.39 straipsnio 1 dalimi, nuosavybės teisė gali būti apribota paties savininko valia, įstatymų arba teismo sprendimo. Byloje nustatyta, kad 2014 m. gruodžio 4 d. tarp ieškovės ir trečiojo asmens A. M. buvo Inžinerinių tinklų pirkimo – pardavimo sutartis, pagal kurią ieškovė įsipareigojo įrengti kvartalinius tinklus adresu Rytmečio g. Avižieniai, Vilniaus raj. sav., ir parduoti trečiajam asmeniui teisę prisijungti prie šių tinklų, o tretysis asmuo už 3-iame punkte nurodytą kainą įsipareigojo nupirkti teisę pasijungti ir neribotai naudotis tinklais. Sutartyje buvo numatyta, kad kiekviena šalis valdys, naudos ir disponuos savo nuožiūra, kiekviena šalis atsisako pirmumo teisės pirkti minėtų tinklų dalis iš kitų bendraturčių bei sutinka, kad kiti bendraturčiai savo nuožiūra naudotų, valdytų ir disponuotų jiems priklausančiu turtu (Sutarties I dalies 1 punktas); pirkėjas neturi teisės neleisti, nesutikti ar kaip nors kitaip prieštarauti jungtis prie tinklų kitiems ( - ) kvartalo gyventojams, įsigijusiems sklypus šiame kvartale (sutarties 9 punktas). Į bylą buvo pateiktas 2015 m. birželio 9 d. ieškovės ir trečiojo asmens A. M. susitarimas, kuriame buvo numatyta, kad: 1) pirkėjas A. M., prisijungęs prie vandentiekio ir nuotekų tinklų likusią dalį 5 000 Lt (1 448,10 Eur) sumokės, kai į jo paklotą vandentiekio ir kanalizacijos trasą prisijungs kaimyninių sklypų savininkai, bet ne vėliau kaip iki 2016 m. liepos 1 d. (susitarimo 1 punktas); 2) pirkėjas leidžia prisijungti kaimyninių sklypų savininkams prie pagrindinės magistralės tik gavus pardavėjo sutikimą (tai yra atsiskaičius su pardavėju už pagrindinę magistralę); 3) pirkėjui neįvykdžius 1 ir 2 punktų, naudojimasis vandentiekio tinklais bus sustabdytas; 4) šis susitarimas yra neatskiriama sutarties, pasirašytos 2014 m. gruodžio 4 d., dalis. Tretieji asmenys A. M. bei R J. D. pripažino, kad tiek 2014 m. gruodžio 4 d. sutartis, tiek 2015 m. birželio 9 d. susitarimas buvo pasirašyti ne juose nurodytu metu, o 2017 m., tačiau byloje nekilo ginčo dėl to, kad 2017 m. balandžio 4 d. trečiojo asmens A. M. leidimo UAB „Aldirma“ prisijungtų prie jo įrengtų nuotekų tinklų išdavimo metu A. M. buvo sumokėjęs 2014 m. gruodžio 4 d. Inžinerinių tinklų pirkimo – pardavimo sutartyje (2015 m. birželio 9 d. susitarime) numatytas įmokas bei prisijungęs prie ieškovės sukurtų tinklų, taigi, minėti susitarimai buvo galiojantys (2014 m. gruodžio 4 d. sutarties 16 punktas, CK 6.189 straipsnis). 25. Byloje kilo ginčas dėl šalių teisių ir pareigų pagal 2014 m. gruodžio 4 d. bei 2015 m. birželio 9 d. sutartis aiškinimo. Remiantis CK 6.193 straipsniu numatyta, kad sutartys turi būti aiškinamos sąžiningai. Aiškinant sutartį, pirmiausia turi būti nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai, o ne vien remiamasi pažodiniu sutarties teksto aiškinimu. Jeigu šalių tikrų ketinimų negalima nustatyti, tai sutartis turi būti aiškinama atsižvelgiant į tai, kokią prasmę jai tokiomis pat aplinkybėmis būtų suteikę analogiški šalims protingi asmenys (1 d.); visos sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir tikslą bei jos sudarymo aplinkybes. Aiškinant sutartį, reikia atsižvelgti ir į įprastines sąlygas, nors jos sutartyje nenurodytos (2 d.); jeigu abejojama dėl sąvokų, kurios gali turėti kelias reikšmes, šioms sąvokoms priskiriama priimtiniausia, atsižvelgiant į tos sutarties prigimtį, esmę bei jos dalyką, reikšmė (3 d.); kai abejojama dėl sutarties sąlygų, jos aiškinamos tas sąlygas pasiūliusios šalies nenaudai ir jas priėmusios šalies naudai. Visais atvejais sutarties sąlygos turi būti aiškinamos vartotojų naudai ir sutartį prisijungimo būdu sudariusios šalies naudai (4 d.) aiškinant sutartį, taip pat turi būti atsižvelgiama į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių tarpusavio santykių praktiką, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir papročius (5 d.). Kasacinio teismo praktikoje akcentuojama, kad taikant įstatymo įtvirtintas ir teismų praktikoje pripažintas sutarčių aiškinimo taisykles, turi būti kiek įmanoma tiksliau išsiaiškinta šalių valia, išreikšta joms sudarant sutartis ir prisiimant iš tokių sutarčių kylančius įsipareigojimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-128/2010). 26. Ieškovės atstovė teismo posėdyje teigė, kad 2014 m. gruodžio 4 d. sutartis bei 2015 m. birželio 9 d. susitarimas suteikė teisę A. M. prisijungti, naudotis ieškovės sukurtais tinklais bei leisti prie jų prisijungti kitiems asmenims, kai pastarieji sumoka ieškovei už prisijungimą. Ieškinyje bei patikslintame ieškinyje ieškovė nurodė, kad 2015 m. birželio 9 d. susitarime buvo įtvirtinta, jog A. M. be ieškovės sutikimo neturi teisės leisti tretiesiems asmenims jungtis prie inžinierinių tinklų, taip pat nurodyta, kad visi tretieji asmenys prie inžinierinių tinklų gali jungtis tik atlygintinai, tai yra sumokant ieškovei kompensaciją už inžinerinių tinklų įrengimą (patikslinto ieškinio 9 pastraipa). Remiantis ieškovės pateiktu 2015 m. birželio 9 d. susitarimo aiškinimu bei susitarimo tekstu, darytina išvada, kad minėto susitarimo pagrindu tarp ieškovės ir trečiojo asmens A. M. susiklostė atstovavimo santykiai - ieškovė išdavė trečiajam asmeniui A. M. įgaliojimą leisti kitiems asmenims prisijungti prie jos pastatytų/statomų kvartalinių tinklų (CK 2.132 straipsnis, 2.137 straipsnis). Ieškovės atstovės nuomone, tokio leidimo išdavimas sietinas su trečiųjų asmenų atsiskaitymu su ieškove faktu. Tačiau, atkreiptinas dėmesys, ieškovė bylos nagrinėjimo metu neatskleidė būtinumo suteikti A. M. teisę leisti kitiems asmenims naudotis ieškovės nuosavybe tik, kai jie atsiskaito su ieškove, nes tokį sandorį su kitais asmenims ieškovė galėjo sudaryti tiesiogiai, arba, kaip matyti iš faktinių bylos aplinkybių, faktiškai sudarydavo per trečiąjį asmenį Romą J. D.. Taigi, aiškinimas, kad pagal 2015 m. birželio 9 d. susitarimo nuostatas trečiojo asmens A. M. teisė leisti kitiems asmenims prisijungti prie ieškovės tinklų sietina su lėšų sumokėjimu ieškovei, yra nelogiškas bei nepagrįstas bylos duomenimis, nes ieškovė nepagrindė tokio įgaliojimo išdavimo tikslo (CPK 3 straipsnio 7 dalis, 185 straipsnis). Pažodžiui vertinant 2015 m. birželio 9 d. susitarimo tekstą pažymėtina, kad jo 2 punkte nėra nurodytas asmuo, kurio atsiskaitymo su pardavėju faktas yra teisiškai reikšminga aplinkybė, reiškianti ieškovės sutikimą suteikti trečiajam asmeniui teisę leisti prisijungti kitų kaimyninių sklypų savininkams prie pagrindinės magistralės. Sistemiškai vertinant 2015 m. birželio 9 d. susitarimo nuostatas matyti, kad jos reglamentavo tik ieškovės ir trečiojo asmens A. M. teises ir pareigas, susitarimo 1 punktas numatė dalies mokėjimo pagal 2014 m. gruodžio 4 d. sutartį atidėjimą trečiajam asmeniui A. M. jį siejant su kitų sklypų savininkų prisijungimu prie trečiojo asmens tinklų, sutarties 2 punkte reglamentuota trečiojo asmens A. M. teisė leisti prisijungti kitiems sklypų savininkams prie ieškovės tinklų nenurodant, kad tokia prisijungimo sąlyga yra kitų asmenų sumokėjimas ieškovei už naudojimąsi tinklais. Taigi, remiantis pažodiniu teksto aiškinimu, nėra pagrindo išvadai, kad trečiojo asmens A. M. teisė leisti prisijungti prie ieškovės sukurtų tinklų sietina su trečiųjų asmenų atsiskaitymu su ieškove. Teismas sutinka su ieškovės atstovės argumentu, kad 2014 m. gruodžio 4 d. sutarties 1 punkto nuostata, suteikianti trečiajam asmeniui A. M. teisę neribotai naudotis ieškovės sukurtais tinklais, nesuteikia pastarajam teisių ieškovės sukurtą nuosavybę perduoti kitiems. Byloje nustatyta, kad nepaisant to, kad pagal 2014 m. gruodžio 4 d. sutarties nuostatas buvo numatyta, jog A. M. tampa tinklų bendrasavininku, nuosavybės teisė į Rytmečio kvartalo nuotekų šalinimo tinklus buvo įregistruotos ieškovės vardu. Kita vertus, pagal CK 4.75 straipsnio nuostatas, vien nuosavybės teisės turėjimas bendrojoje dalinėje nuosavybėje taip pat nesuteikia bendrasavininkui teisės ja disponuoti savo nuožiūra. Sutiktina su ir ieškovės atstovės argumentu, kad 2014 m. gruodžio 4 d. sutarties 9 punkto pažodinis tekstas, kad pirkėjas (A. M.) neturi teisės neleisti, nesutikti ar kaip nors kitaip prieštarauti jungtis prie tinklų kitiems Rytmečio g. Avižienių kvartalo gyventojams, nesuponuoja A. M. teisės vienasmeniškai išduoti leidimą kitiems asmenims naudotis ieškovės pastatytais nuotekų šalinimo tinklais, tačiau atkreiptinas dėmesys, jog 2019 m. vasario 27 d. teismo posėdyje R J. D. pripažino, kad pagal 2014 m. gruodžio 4 d. sutartį A. M. privalėjo leisti kitiems asmenims prie jų prisijungti (2019 m. vasario 27 d. garso įrašo 2:24:46, 3:09). 27. Vertinant kitus byloje esančius įrodymus, pagrindžiančius šalių tikrąją valią sudarant 2014 m. gruodžio 4 d. bei 2015 m. birželio 9 d. susitarimus pažymėtina, kad teismo posėdyje tretysis asmuo R J. D. pripažino, jog susitarimo tekstus A. M. pateikė jis, tačiau tinkamai, nuosekliai, užtikrintai negalėjo paaiškinti 2015 m. birželio 9 d. susitarimo sudarymo aplinkybių, turinio, tikslo. Tokia išvada grindžiama šiomis aplinkybėmis: 1) 2019 m. vasario 27 d. teismo posėdyje tretysis asmuo R J. D. nurodė, kad 2014 m. gruodžio 4 d. sutarties tikslingumas ir galiojimas neaiškūs, nes nusiuntus sutartį/susitarimą jie pasirašyti nebuvo, nors pinigai mokami, procesas vyksta, pasijungimas įvykdomas (posėdžio garso įrašas nuo 2:08 iki 2:11); 2) aiškindamas 2015 m. birželio 9 d. susitarimo sudarymo aplinkybes R J. D. nurodė, kad A. M. 2015 metais buvo prisijungęs ir turėjo sumokėti antrą įmoką, prašė jos mokėjimą atidėti, todėl 2015 m. jis parengė susitarimą dėl mokėjimo atidėjimo, tuo tarpu kitų 2015 m. birželio 9 d. susitarimo nuostatų turinio bei tikslo Romas J. D., atstovavęs ieškovę santykiuose dėl tinklų sukūrimo, naudojimosi jais ir rengęs minėtą susitarimą neatskleidė – nurodė, kad tai yra „jo fantazijos trūkumas“ (2019 m. vasario 27 d. posėdžio garso įrašo 2:22), vėliau paaiškino, kad buvo atidėtas apmokėjimas ir numatyta, kad jeigu atsiras savininkai, jis gaus pinigų ir galės atsiskaityti (2019 m. vasario 27 d. posėdžio garso įrašo 2:23); vėliau paaiškino, kad 31 metrai vamzdžio yra pakloti A. M., todėl buvo susitarta, kad UAB „Aldirma“ prisijungus prie A. M. įrengtos nuotekų infrastruktūros dalies „už šitą dalyką jie faktiškai turėtų pasidalinti per pusę tą sumą“, paklausus kokią sumą – tretysis asmuo nurodė, kad tai „31 metrų nuotekų vamzdžio suma“, kokia tai suma – jam nėra žinoma (2019 m. vasario 27 d. posėdžio garso įrašo 2:23 - 2:24); vėliau nurodė nepamenantis, ar buvo pokalbis dėl kainos sumažinimo, neigė, kad buvo toks pokalbis, tvirtino, kad 2015 m. birželio 9 d. reiškė tik susitarimą dėl kainos sumokėjimo atidėjimo, kitų sąlygų nebuvo (2019 m. vasario 27 d. garso įrašo 3:17 – 3:18). Atkreiptinas dėmesys, kad byloje nėra duomenų, jog 2015 metais trečiajam asmeniui tariantis su A. M. dėl mokėjimo už prisijungimą prie tinklų atidėjimo/sumažinimo, buvo žinoma apie UAB „Aldirma“ ketinimą prisijungti prie tinklų, nes R J. D. ankstesniuose paaiškinimuose nurodė, kad tretysis asmuo UAB „Aldirma“ dėl prisijungimo prie komunikacijų pradėjo domėtis tik 2017 metais. Kita vertus, 2015 m. birželio 9 d. susitarime nėra jokių nuostatų apie trečiojo asmens A. M. įrengtų nuotekų šalinimo infrastruktūros dalies išlaidas ir jų atlyginimą. Ieškovės sutikimas dėl to, kad kiti asmenys prisijungtų prie A. M. įrengtų ir jam priklausančių tinklų, nėra būtinas, nes A. M. savo nuosavybe gali valdyti, naudotis ir ja disponuoti savo nuožiūra (CK 4.37 straipsnis). Ieškovė neįrodinėjo, kad A. M. atkarpą iki ieškovės tinklų nutiesė ne asmeniam naudojimui, bet siekiant suteikti teisę ja naudoti kitiems asmenims ir gauti iš tokių veiksmų/atliktų darbų finansinę naudą. Tuo tarpu tretysis asmuo J. R. D. neneigė, kad tinklai buvo įrenginėjami turinti tikslą parduoti kitiems asmenims prisijungimą prie jų, siekiant efektyviau parduoti toje vietovėje esančius žemės sklypus (2019 m. vasario 27 d. teismo posėdžio garso įrašo 2:37 ir kt.). Teismo posėdyje tretysis asmuo R. J. D. pripažino žinojęs, kad A. M. leidimas UAB „Aldirmai“ prisijungti prie jo įrengto vamzdžio sąlygos naudojimąsi ieškovės įrengta nuotekų šalinimo infrastruktūra, kitų galimybių UAB „Aldirma“ naudotis ieškovės nuotekų tinklais nebuvo (2019 m. vasario 27 d. garso įrašo 2:24:46). Nagrinėjamoje byloje svarbią reikšmę turi tai, kad teismo posėdyje R. J. D. pripažino, kad būtent jis UAB „Aldirma“ nurodė galimą prisijungimo prie ieškovės įrengtų tinklų vietą, tai yra vietą, kurioje faktiškai prisijungimas ir buvo atliktas, taigi, konkliudentiniais veiksmais išreiškė sutikimą, kad UAB „Aldirma“ prisijungtų prie ieškovės sukurtų tinklų pažymėdamas, kad tokius veiksmus jie turi derinti ir su A. M.. Įrodymų, kad leidimas naudotis ieškovės sukurta infrastruktūra buvo susietas su tam tikro atlyginimo sumokėjimu, į bylą nebuvo pateikta, patikslintame ieškinyje ieškovė nurodė, kad A. M. neteisėtus veiksmus atliko iš savanaudiškų paskatų, nes atsakovas UAB „Aldirma“ sumokėjo trečiajam asmeniui už prisijungimą, tačiau mažiau nei ieškovei priklausantis atlyginimas už naudojimąsi inžinieriniais tinklais, visgi, kokio dydžio atlyginimas jai priklauso ieškovė neįrodinėjo, reikalavimo atlyginti dalį tinklų įrengimo išlaidų neteikė, nors būtent tokia kasacinio teismo praktika rėmėsi ieškinyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-588/2013). 28. Teismo posėdyje tretysis asmuo A. M. paaiškino, kad 2014 m. gruodyje susitarus dėl prisijungimo prie tinklų, 2015 m. supratęs, kad jam nėra būtinumo jungtis prie ieškovės įrenginėjamos vandentiekio infrastruktūros, be to, trūkstant pinigų dėl vykdomų namo statybų jis kreipėsi į Romą J. D. dėl įmokos už tinklus sumažinimo, jam buvo paaiškinta, kad dalį sumokėtos sumos jam kompensuos kiti asmenys, prisijungę prie ieškovės tinklų per trečiojo asmens tinklus, siekiant įforminti tokias susitarimo sąlygas tretysis asmuo R. J. D. atsiuntė A. M. 2015 m. birželio 9 d. susitarimą. 2019 m. vasario 27 d. teismo posėdyje R. J. D. neigė buvus tokias susitarimo sąlygas (teismo posėdžio garso įrašo 3:19), nurodė, kad „tai buvo kalba apie tą vamzdį, kurį paklojai, 31 metrą, kad gausi iš UAB „Aldirmos“ kompensaciją“ (teismo posėdžio garso įrašo 3:20)“. Tačiau minėta, kad 2015 m. birželio 9 d. nebuvo žinoma apie UAB „Aldirmos“ ketinimą naudotis ieškovės sukurta nuotekų šalinimo infrastruktūra, 2015 m. birželio 9 d. susitarime nėra nuostatų apie trečiojo asmens A. M. įrengtus nuotekų tinklus, taigi, minėti trečiojo asmens Romo J. D. paaiškinimai neatitinka kitų byloje nustatytų aplinkybių, todėl laikytini neįtikinamais. Šiame kontekste pažymėtina, kad 2019 m. vasario 27 d. teismo posėdyje R. J. D. taip pat paaiškino, kad „buvo kalbama apie nuotekų pasijungimą, nes A M vandentiekį jau turėjo, jis turėjo vandentiekį anksčiau nei mes paleidom trasą į Rytmečio gatvę, jis vandenį jau turėjo, iš seno vandentiekio buvo pasijungęs, kainą sutarėm už nuotekas (teismo posėdžio garso įrašo 3:20)“. Nors ieškovė 2019 m. kovo 5 d. prašyme dėl papildomų įrodymų prijungimo nurodė, kad, jos nuomone, tretysis asmuo A. M. vandentiekį prijungė prie ieškovės sukurtos infrastruktūros, paminėti trečiojo asmens Romo J. D. paaiškinimai paneigia tokius argumentus. Tokias aplinkybes paneigė ir trečiojo asmens UAB „Nemenčinės komunalininkas“ atstovas 2019 m. kovo 7 d. teismo posėdyje. Trečiojo asmens Romo J. D. 2019 m. vasario 27 d. teismo posėdyje teiktus paaiškinimus, kad 2014 m. gruodžio 4 d. sutartyje nurodyta kaina buvo sutarta tik už prisijungimą už nuotekų tinklus paneigia ir kiti byloje esantys įrodymai: 1) 2014 m. gruodžio 4 d. sutarties įvadinės dalies ir 1 punkto nuostatos, pagal kurias suteikiama teisė prisijungti prie nuotekų šalinimo bei vandentiekio tinklų; 2) 2014 m. gruodžio 5 d. bei 2015 m. rugsėjo 11 d. A. M. mokėjimo pavedimai, kuriuose nurodoma, kad mokama už vandentiekio ir kanalizacijos tinklus; 3) duomenys apie kitų asmenų sumokėtas sumas už analogiškas teises. Pažymėtina, kad trečiojo asmens Romo J. D., faktiškai atstovavusio ieškovę ginčo santykiuose, paaiškinimų neaiškumas, neatitikimas kitiems byloje esantiems įrodymams menkina jų įrodomąją vertę, sudaro pagrindą abejoti minėtų įrodymų patikimumu (CPK 3 straipsnio 7 dalis, 185 straipsnis). Tuo tarpu byloje nenustatyta aplinkybių, sudarančių pagrindą abejoti trečiojo asmens A. M. paaiškinimais dėl tikrosios šalių valios sudarant 2015 m. birželio 9 d. susitarimą, nes jie buvo nuoseklūs, aplinkybių, sudarančių pagrindą abejoti minėtų trečiojo asmens A. M. paaiškinimų patikimumu, ieškovės atstovė nenurodė. Ieškovės atstovės ir trečiojo asmens Romo J. D. nurodoma aplinkybė, kad A. M. neinformavo ieškovės prieš išduodant UAB „Aldirma“ 2017 m. balandžio 28 d. sutikimą, teisinės reikšmės nagrinėjamoje byloje neturi, nes tokio informavimo pareigos sutartyse nebuvo numatyta, aplinkybė, kokias sutarčių pasirašymo būtinumo priežastis A. M. nurodė 2017 m. elektroniniame laiške, taip pat nėra reikšminga. Trečiojo asmens Romo J. D. paaiškinimai, jog žinodamas, kad A. M. prašo pasirašyti 2014 m. gruodžio 4 d. ir 2015 m. birželio 9 d. susitarimus dėl to, kad išduotų sutikimą UAB „Aldirma“ dėl prisijungimo, jis sutarčių nebūtų pasirašęs, taip pat nėra teisiškai svarbi byloje nustačius, kad minėtų sutarčių faktinio pasirašymo metu jos jau buvo vykdomos, taigi, galiojo (CK 6.162 str., 6.189 str.). 29. Byloje nustačius, kad 2014 m. gruodžio 4 d. bei 2015 m. birželio 9 d. susitarimus trečiajam asmeniui A. M. pateikė R.J. D., faktiškai atstovavęs ieškovę sprendžiant klausimus, susijusius su naudojimusi nuotekų infrastruktūra, Romo J. D. paaiškinimams dėl 2015 m. birželio 9 d. susitarimo sudarymo aplinkybių, tikrųjų ketinimų, turinio esant nenuosekliems, neaiškiems, prieštaraujantiems kitiems byloje esantiems įrodymams, nenustačius aplinkybių, sudarančių pagrindo abejoti trečiojo asmens A. M. paaiškinimams dėl šalių valios sudarant minėtą susitarimą, teismas daro išvadą, kad ieškovė 2015 m. birželio 9 d. susitarimu suteikė trečiajam asmeniui A. M. teisę leisti prisijungti kaimyninių sklypų savininkams prie jos sukurtos pagrindinės nuotekų magistralės per A. M. sukurtus nuotekų šalinimo tinklus A. M. sumokėjus 2014 m. gruodžio 4 d. sutartyje bei 2015 m. birželio 9 d. susitarime numatytas įmokas (CPK 3 straipsnio 7 dalis, 185 straipsnis, CK 6.200 straipsnis, 6.193 straipsnis). Ieškovė nurodė, kad patikslintame ieškinyje papildomo susitarimo 2 punkto nuostatos aiškinimas siejant leidimą prisijungti prie ieškovės tinklų A. M. sumokėjus prisijungimo prie tinklų kainą būtų nelogiškas, nes reikštų ieškovės sutikimą, jog A. M. leistų naudotis ieškovės nuosavybe be jokio atlygio neapibrėžtam asmenų ratui, tačiau byloje nekilo ginčų dėl to, kad dėl techninių sąlygų, patogumo, ekonominių ar kitų veiksnių per A. M. įrengtus nuotekų šalinimo tinklus naudotis ieškovės tinklais galėtų ribotas asmenų ratas, todėl atmestinas ieškovės argumentas, kad aukščiau padaryta išvada dėl šalių tikrosios valios sudarant 2015 m. birželio 9 d. susitarimą, būtų nelogiška, prieštarautų teisingumo, protingumo principams. 30. Byloje nustačius, kad ieškovė 2015 m. birželio 9 d. susitarimu suteikė trečiajam asmeniui A. M. teisę leisti prisijungti kaimyninių sklypų savininkams prie jos sukurtos pagrindinės nuotekų magistralės A. M. atsiskaičius už teisę prisijungti prie tinklų, byloje esant įrodymams, kad 2017 m. balandžio 28 d. sutikimu A. M. leido UAB „Aldirma“ prisijungti prie jos sukurtų tinklų, iki tokio leidimo išdavimo buvo sumokėjęs ieškovei 2015 m. birželio 9 d. susitarime numatytas įmokas, faktiškai santykiuose dėl prisijungimo prie inžinerinių tinklų ieškovę atstovavusiam Romui J. D. pripažinus, kad jis nurodė UAB „Aldirma“ atstovams prisijungimo prie tinklų vietą, pasiūlė tolimesnes prisijungimo sąlygas derinti su A. M., teismas laiko neįrodytu ieškovės argumentą, kad UAB „Aldirma“ prijungdama gyvenamojo namo, esančio ( - ), nuotekų tinklus prie ieškovei nuosavybės teise priklausančių tinklų pažeidė ieškovės nuosavybės teises, nes byloje esančių įrodymų visuma sudaro pagrindą laikyti nustatytu, jog iki minėtų veiksmų atlikimo ieškovė buvo apribojusi nuosavybės teises į nuotekų tinklus savo paties valia (CK 2.132 str., 2.137 str., 4.39, 6. 6.189 str.). Dėl nurodyto, darytina išvada, kad ieškovė neįrodė negatoriniam ieškiniui tenkinti būtinų sąlygų (CPK 178 str., 185 str., CK 4.98 str.). Ieškovė ieškinyje taip pat nurodė, kad atsakovas prisijungė prie ieškovės tinklų kitiems asmenims priklausančiame žemės sklype negavęs iš jų sutikimo, taigi, pažeisdamas Statybos įstatymo 2 straipsnio 44 dalį, 27 straipsnio 2 dalies 1 punktą, 27 straipsnio 5 dalies 6 punktą, tačiau ieškovė nepateikė įrodymų, kad ji yra įgaliota ginti žemės sklypo, kuriame buvo prijungti UAB „Aldirma“ statyto gyvenamojo namo nuotekų tinklai, savininkų teises, tokie asmenys, žinodami apie bylos nagrinėjimą, savarankiškų reikalavimų nereiškė (CK 4.103 straipsnio 2 dalis). Taip pat sutiktina su atsakovo UAB „Aldirma“ atstovo bei trečiojo asmens A. M. atstovės argumentais, kad ieškovės ieškinyje nurodytos kasacinio teismo nutartys yra priimtos bylose, kurių faktinės aplinkybės nėra tapačios šioje byloje nustatytoms aplinkybėms. Remiantis ieškovės nurodyta kasacinio teismo praktika, nėra pagrindo laikyti ieškinio reikalavimus pagrįstais ir juos tenkinti, nes: 1) Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 8 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2012, nėra duomenų, kad šalys buvo sudariusios susitarimus dėl teisių perleidimo, sudariusius šios bylos nagrinėjimo dalyką; 2) civilinėje byloje Nr. 3K-3-101-313/2018 kasacinis teismas ne paliko/pakeitė teismų sprendimus, bet grąžino bylą nagrinėjimui nurodydamas, kad turi būti išsiaiškinta, ar patenkinus ieškovės reikalavimą ir įpareigojus atsakovus atsijungti nuo ieškovės dujotiekio, ieškovės dujotiekis ar jo dalis bus laikoma vietine gamtinių dujų bendrojo naudojimo sistema; jeigu būtų nustatyta, kad ir atjungus atsakovus nuo ieškovės dujotiekio jis ar jo dalis vis tiek laikytina vietine bendrojo naudojimo sistema, tada sistemos savininkas ar dujų įmonė privalo prijungti atsakovus prie ginčo dujotiekio, šiems įvykdžius viešai skelbiamas sąlygas. Šioje byloje tretysis asmuo R. J. D. pripažino, kad ieškovės įrengtus nuotekų tinklus ketinama perduoti savivaldybei, tai nėra padaryta dėl infrastruktūros trūkumų, tokias aplinkybes patvirtino UAB „Nemenčinės komunalininkas“ atstovas. Minėti duomenys patvirtina, kad ieškovės sukurta nuotekų šalinimo infrastruktūra ateityje taps viešojo geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo nuosavybe, todėl reikalavimo atjungti atsakovų butus ieškovės sukurtos nuotekų infrastruktūros tenkinimas atsižvelgiant į kasacinio teismo išaiškinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K3-101-313/2018 44 punktas) prieštarautų proporcingumo principui; 3) civilinėje byloje Nr. 3K3-588/2013 ieškovės teisės buvo ginamos ne tenkinant reikalavimą atjungti atsakovą nuo buitinių nuotekų šalinimo tinklų, bet įpareigojant atsakovą kompensuoti panaudotų išlaidų bendrijos infrastruktūros įrengimui dalį, proporcingą bendrijos objektų, prisijungusių prie šios infrastruktūros ir ja besinaudojančių, kiekiui. Pažymėtina, kad ieškovė šioje byloje reikalavimo dėl kompensacijos priteisimo nereiškė, nors į tokį teisių gynimo būdą buvo ne kartą atkreipdamas dėmesys; 4) civilinėje byloje Nr. 3K3-674/2013 buvo sprendžiama dėl žemės sklypo savininko ar kitoks teisėto valdytojo sutikimo ar nesutikimo panaudoti savo žemės sklypą kito neturinčio teisių į sklypą asmens statybų reikmėms, tačiau, kaip jau pasisakyta aukščiau, ieškovė nėra žemės sklypo, kuriame UAB „Aldirma“ faktiškai įvykdė prisijungimą prie nuotekų tinklus darbus, savininkė, tuo tarpu minėto sklypo savininkai savarankiškų reikalavimų byloje nereiškė. 31. Apibendrinus paminėtą, ieškovės ieškinys kaip nepagrįstas atmestinas. Papildomai pažymėtina, kad net išaiškinus 2015 m. birželio 9 d. susitarimo nuostatas ieškovės nurodomu būdu nebūtų pagrindo ieškinio tenkinti, nes atsižvelgiant į byloje esančių įrodymų visumą, trečiojo asmens Romo J. D. paaiškinimus, kad tinklai buvo kuriami su tikslu perduoti juos savivaldybei, tokius veiksmus yra planuojama atlikti bei paaiškinimus, kad šio proceso tikslas yra gauti iš atsakovo UAB „Aldirma“ mokestį už tinklus (2019 m. kovo 27 d. teismo posėdžio garso įrašo 3:22), ieškovės teisių gynimas pagal jos pasirinktą būdą, teismo vertinimu, būtų neproporcingas, prieštarautų teisingumo, protingumo principams, neatitiktų CPK 2 straipsnyje, 5 straipsnio 1 dalyje, CK 1.138 straipsnyje numatytų tikslų.

5Bylinėjimosi išlaidos ir kiti klausimai 32. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, išlaidos šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). 33. Trečiojo asmens A. M. atstovė advokatė Eglė Subačienė į bylą pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo (už laikotarpį nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. kovo 7 d.). Prie prašymo pridėta teisinių paslaugų suvestinė, 2019 m. vasario 5 d., 2019 m. vasario 22 d. bei 2019 m. kovo 1 d. sąskaitų išrašai, iš kurių matyti, kad trečiasis asmuo A. M. už teisines paslaugas sumokėjo iš viso 4 083,75 Eur pagal 2019 m. vasario 5 d. (1 452 Eur sumai), 2019 m. vasario 22 d. (726 Eur sumai), 2019-02-22 (1 089 Eur sumai) 2019 m. vasario 28 d. (816,75 Eur sumai) išrašytas PVM sąskaitas – faktūras. Teisinių paslaugų suvestinėje nurodyta, kad laikotarpiu nuo 2019 sausio 1 d. iki 2019 m. kovo 7 d. suteiktos paslaugos sudarė: pasirengimas ir atstovavimas 2019 m. sausio 28 d., 2019 m. vasario 27 d., 2019 m. kovo 7 d., posėdžiuose (iš viso 14,66 val. po 181,5 Eur/val.) – 2 518,69 Eur; rašytinių paaiškinimų ir prašymo prijungti įrodymus rengimas – 726 Eur; dokumentų pateikimas el. būdu – 2,94 Eur; susirašinėjimas el. paštu su klientu (0,17 val.) – 24,52 Eur; prašymo iškviesti liudytojus rengimas – 152,01 Eur; pokalbis telefonu, informacijos rinkimas (0,33 val.) – 49,04 Eur; pokalbis telefonu su klientu (0,63 val.) – 93,17 Eur; susipažinimas su civilinės bylos medžiaga (3,12 val.) – 458,48. 34. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė nurodė nesutinkanti su trečiojo asmens patirtų bylinėjimosi išlaidų dydžiu, kadangi jis neatitinka rekomendacijose nurodytų maksimalių advokato užmokesčio dydžių. Teismas pažymi, kad Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakyme Nr. 1R-85 (LR Teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (toliau – Rekomendacijos) nustatyti maksimalūs advokato maksimalūs dydžiai už teisinę pagalbą. M. R. 7 punkte nurodyta, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Nagrinėjamu atveju užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinės bruto darbo užmokestis sudaro 935,70 Eur. Teismas iš dalies sutinka su ieškovės atstovės pozicija dėl trečiojo asmens atstovės suteiktų teisinių paslaugų apmokėjimo dydžio neatitikimo minėtoms Rekomendacijoms, kadangi iš teisinių paslaugų suvestinės matyti, kad už atstovavimo teisme, pasirengimo atstovauti teisme valandą skaičiuojamas įkainis už 1 valandą – 181,50 Eur. Rekomendacijų 8.19 bei 8.20 punktuose nurodyta, kad už vieną teisinių konsultacijų, atstovavimo teisme, pasirengimo teismo ar parengiamajam posėdžiui valandą, dalyvavimo derybose dėl taikos sutarties sudarymo valandą ar asmens atstovavimo ikiteisminėse ginčų sprendimo institucijose, jeigu tas pats ginčas vėliau tapo teisminiu, valandą – 0,1 koeficientas, kitų teisinių paslaugų, nenurodytų šių rekomendacijų 8.1–8.19 punktuose, teikimo valandą – 0,1 koeficientas, t.y. 93,50 Eur/val. (935,70 Eur x 0,1). Atkreiptinas dėmesys, kad minėtoje teisinių paslaugų suvestinėje nurodyta, kad atstovavimas, pasirengimas atstovauti teisme, bendravimas su klientu, susipažinimas su bylos medžiaga, informacijos rinkimas iš viso sudarė 18,91 val., suapvalinus – 19 val. (Rekomendacijų 9 punktas). Vadinasi, remiantis Rekomendacijų 8.19 bei 8.20 punktuose nustatytais maksimaliais advokato užmokesčio dydžiais už išvardintas teisines paslaugas, suma sudarytų 1 776,50 Eur (19 val. x 93,57 Eur). Vertinant lentelėje nurodytus kitų procesinių dokumentų rengimo įkainius konstatuotina, kad jie neviršija Rekomendacijų 8.16. punkte numatyto dydžio (0,4 koeficientas), t.y. rašytiniai paaiškinimai ir prašymo prijungti įrodymus rengimas (4 val.) – 726 Eur; prašymo iškviesti liudytojus rengimas (1,03 val.) – 152,01 Eur. 35. Teismų praktikoje išaiškinta, kad ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo, o spręsdamas dėl išlaidų dydžio, teismas turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į Rekomendacijose nurodytus kriterijus, bylos sudėtingumą, advokato darbo ir laiko sąnaudas (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-533/2008; Nr. 3K-3-212/2009; Nr. 3K-3-31/2011, taip pat Šiaulių apygardos teismo nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-84-368/2016, Vilniaus apygardos teismo nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-1023-275/2016 ir kt.). Atsižvelgiant į išdėstytą, į bylos esmę, jos sudėtingumą ir apimtį, į atliktus trečiojo asmens atstovo procesinius veiksmus ir jų kiekį, apimtį, taip pat vadovaujantis Rekomendacijoje nustatytais maksimaliais advokato užmokesčio dydžiais, trečiojo asmens A. M. prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos mažintinos iki 2 657,46 Eur (1776,50 Eur + 152,01 Eur + 2,94 Eur + 726 Eur), ieškinio netenkinus, 2 657,46 Eur bylinėjimosi išlaidos trečiojo asmens naudai priteistinos iš ieškovės (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 4 dalis). 36. Atsakovas UAB „Aldirma“ pateikė įrodymus dėl faktiškai patirtų 2 904 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato teisinę pagalbą (2019 m. kovo 5 d. AB SEB banko išrašas 1472,40 Eur sumai; 2018 m. gruodžio 3 d. SEPA mokėjimo nurodymo išrašas 1161,60 Eur sumai). Atsakovo atstovas advokatas Nedas Šilaika pateikė į bylą sąskaitas už teisines paslaugas, kuriose nurodyta šioje byloje atliktų teisinių paslaugų pobūdis, trukmė bei įkainiai. 2019 m. kovo 1 d. sąskaitoje už teisines paslaugas nurodytos paslaugos sudaro: pasirengimas ir atstovavimas 2019 m. sausio 28 d. teismo posėdyje (4 val. po 80 Eur) – 320 Eur be PVM; atsiliepimo į patikslintus ieškinio reikalavimus parengimas ir pateikimas teismui (3 val. po 80 Eur) – 240 Eur be PVM; pasirengimas ir atstovavimas 2019 m. vasario 27 d. ir 2019 m. kovo 7 d. teismo posėdžiuose (11 val. po 80 Eur) – 880 Eur be PVM. 2018 m. lapkričio 30 d. sąskaitoje už teisines paslaugas nurodytos paslaugos sudaro: atsiliepimo į ieškinį parengimas ir pateikimas teismui (4 val. po 80 Eur) – 320 Eur be PVM; atsiliepimo į patikslintą ieškinį parengimas ir pateikimas teismui (3 val. po 80 Eur) – 240 Eur be PVM; tripliko parengimas ir pateikimas teismui (3 val. po 80 Eur) – 240 Eur be PVM; pasirengimas ir atstovavimas 2018 m. gruodžio 3 d. teismo posėdyje – (2val. po 80 Eur) – 160 Eur be PVM. 37. Atsižvelgiant į bylos esmę, jos sudėtingumą ir apimtį, į atliktus atsakovo atstovo procesinius veiksmus ir jų kiekį, į aplinkybę, kad nagrinėjant bylą buvo surengti keturi teismo posėdžiai, kuriuose dalyvavo atsakovo atstovas ir kurių trukmė iš viso sudarė 12 h 40 min, taip pat į tai, kad minėta teisinės pagalbos išlaidų suma neviršija Rekomendacijose nustatytų maksimalių dydžių už tokias teisines paslaugas, įvertinus tai, kad sąskaitose už teisines paslaugas išsamiai nurodytas teisinių paslaugų susidarymo pobūdis, teismas, vadovaujantis teismų praktika sprendžiant klausimus dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo (žr. pvz. Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-38-186/2018), konstatuoja, kad mažinti bylinėjimosi išlaidų nėra pagrindo. Pažymėtina, kad teismui netenkinus ieškinio, iš ieškovės atsakovo naudai priteistina 2 904 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 2 dalis). 38. Teismo turėtos pašto išlaidos sudarė 31,95 Eur, kurios, teismui netenkinus ieškinio, valstybės naudai priteistinos iš ieškovės A. P. (CPK 96 straipsnio 2 dalis). Remdamasis tuo, kas išdėstyta teismas

Nutarė

6Ieškinio netenkinti.

7Priteisti iš ieškovės A. S. (a.k. ( - ) atsakovo UAB „Aldirma“ (į.k. 302479538) naudai 2 904 Eur (du tūkstančius devynis šimtus keturis eurus) bylinėjimosi išlaidų.

8Priteisti iš ieškovės A. S. (a.k. ( - ) trečiojo asmens A. M. (a.k. ( - ) naudai 2 657,46 Eur (du tūkstančius šešis šimtus penkiasdešimt septynis eurus 46 ct) bylinėjimosi išlaidų.

9Priteisti iš ieškovės A. S. (a.k. ( - ) valstybės naudai 31,95 Eur (trisdešimt vienas Eur, 94 ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų (gavėjas Vilniaus apskrities Valstybinė mokesčių inspekcija, į. k. 188659752, bankas „Swedbank“ AB, a. s. Nr. ( - ), įmokos kodas 5660).

10Spendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono.

Proceso dalyviai
Ryšiai