Byla e2A-767-524/2020
Dėl 2015 m. gegužės 18 d., 2016 m. gegužės 1 d. ir 2017 m. gegužės 18 d. panaudos sutarčių pripažinimo negaliojančiomis ir negautų pajamų priteisimo

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Erikos Misiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Almanto Padvelskio, Danutės Žvinklytės,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės R. G. apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo 2020 m. kovo 3 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės R. G. ieškinį atsakovams P. G., A. G., R. G. dėl 2015 m. gegužės 18 d., 2016 m. gegužės 1 d. ir 2017 m. gegužės 18 d. panaudos sutarčių pripažinimo negaliojančiomis ir negautų pajamų priteisimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

51.

6Ieškovė ieškiniu ir patikslintu ieškiniu prašo pripažinti absoliučiai negaliojančiomis nuo jų sudarymo momento 2015 m. gegužės 18 d., 2016 m. gegužės 1 d. panaudos sutartis, o 2017 m. gegužės 18 d. panaudos sutartį pripažinti negaliojančia, kaip apsimestinį sandorį, sudarytą siekiant pridengti nuomos sandorį, kuriuo buvo nuomojamas butas ( - ); priteisti ieškovės naudai iš P. G. 1/2 dalį visų gautų pajamų 2015 m., 2016 m., 2017 m., nuomojant patalpas ( - ), pagal pateiktas iš VMI pajamų deklaracijas – 14 738,00 Eur; priteisti solidariai iš R. G., A. G., Pranciškos G. R. G. naudai visas turėtas bylinėjimosi išlaidas.

72.

8Ieškovė nurodo, kad 2015 m. gegužės 18 d., 2016 m. gegužės 1 d. panaudos sutarčių sudarymo momentu R. G., kaip panaudos davėjas, bendrosios dalinės nuosavybės teise valdė tik 1/2 dalį buto Nr. 1, adresu ( - ), todėl jis negalėjo vienas be ieškovės žinios pasirašyti šių panaudos sutarčių ir perduoti tretiesiems asmenims komerciniams tikslams naudoti ir jos nuosavybės teise valdomą 1/2 buto, adresu ( - ), dalį. Todėl, ieškovės nuomone, akivaizdu, kad sudarant minėtas panaudos sutartis buvo pažeistas sutarčių teisėtumo principas, dėl to jos nuo sudarymo momento laikytinos niekinėmis ir absoliučiai negaliojančiomis. Ieškovė taip pat pažymi, kad dar gerokai iki santuokos nutraukimo su R. G. jie faktiškai nebegyveno kartu įprastinio sutuoktinių gyvenimo ir bendro ūkio nebevedė. R. G. nuo pat 2006 m., kai iš DNB banko buvo gauta paskola namui ( - ), visus procesus, susijusius su šio įgyto turto rekonstravimu, sandorius (pardavimą R. J., minimus niekinius panaudos sandorius) vykdė nederindamas su ieškove. Jai nebuvo žinoma, kokiomis sąlygomis jis, išvykdamas gyventi į V., yra davęs valdyti savo broliui turtą (( - )), kuris po 2016 m. lapkričio 28 d. Lietuvos apeliacinio teismo nutarties civ. byloje Nr. 2A-756-1801/2016 visas tapo jų bendrąja daline nuosavybe. Kadangi santuoka buvo nutraukta, o turtas ir prievolės padalytos po lygiai po 1/2 dalį, esant dviem butams, su buvusiu sutuoktiniu sutarė, kad turtu ( - ) naudosis taip: R. G. – butu Nr. 1 (( - )), R. G. – butu Nr. 2 (( - )). 2017 metų gegužės mėnesį A. G. kreipėsi į ieškovę prašydamas leisti išsinuomoti butą ( - ) iki 2017 m. rugsėjo 30 d., pasiūlė 3 000 Eur. Su pasiūlymu ji sutiko. A. G. pateikė pasirašyti rašytinį susitarimą, kurį įvardijo kaip panaudos sutartį, jam užtikrinti A. G. pasirašė du vekselius po 1 500 Eur, tai patvirtina, kad butas buvo perduotas naudotis už atlygį ir tai neatitinka panaudos santykių. Ieškovė mano, kad pasirašyta sutartis atitinka apsimestinio sandorio požymius, kadangi panaudos sutartimi faktiškai buvo įforminta nuomos sutartis nustačius nuomos mokestį – 3 000 Eur, todėl įforminta panaudos sutartis, kuri savo esme yra neatlygintinė, neatitinka faktinių sąlygų. Dėl nurodytų aplinkybių 2017 m. gegužės 18 d. panaudos sutarties turi būti pripažinta apsimestiniu sandoriu, sudaryta siekiant pridengti nuomos santykius. Išnuomodama butą A. G. pagal aptartas sąlygas, jį davė naudotis nuomos teise savų poreikiams tenkinti, tačiau paaiškėjo, kad jos nuomojamas butas yra naudojamas komerciniais tikslais, o tai neatitinka jų aptartų nuomos sąlygų. Tokio leidimo naudotis nuomojamomis patalpomis tretiesiems asmenims ieškovė nedavė ir nesutinka, kad tai būtų daroma. Todėl nuomininko A. G. veiksmai, perduodant nuomojamą butą naudotis tretiesiems asmenims, turi būti laikomi neteisėtais veiksmais, neatitinkančiais sutarties šalių valios ir pažeidžiančiais jos, kaip sutarties šalies, teises. Mano, kad turi teisėtą pagrindą reikalauti, kad 2017 m. gegužės 18 d. panaudos sutarties šalis A. G. nutrauktų neteisėtus veiksmus ir nustotų nuomoti panaudos sutartimi įgytas patalpas, nes tokie veiksmai daro realią žalą, didinama namo amortizacija ir jo nusidėvėjimas. Šiuo metu hipotekos turėtojas yra pradėjęs išieškojimą iš įkeisto turto, namo nusidėvėjimas turės realios reikšmės jo kainai. Esant mažesnei parduodamo namo kainai, didesnė liks neįvykdytos prievolės dalis kredito įstaigai. Pasak ieškovės, rašytiniai įrodymai patvirtina atsakovės P. G. gautas ir deklaruotas pajamas, vykdant patalpų ( - ), nuomą 2015 m., 2016 m., 2017 m., atitinkamai 2015 m. – 12 000 Eur, 2016 m. – 10 000 Eur, 2017 m. – 7475 Eur, iš viso per nurodytus metus – 29 475,00 Eur. Atsižvelgiant į ieškovės reikalavimą grąžinti patalpas jų savininkams ir priteisti jai 1/2 dalį P. G. gautų pajamų už patalpų ( - ), nuomą, iš atsakovės ieškovei turėtų būti priteista 14 738,00 Eur.

9II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

103.

11Plungės apylinkės teismas 2020 m. kovo 3 d. sprendimu ieškovės R. G. ieškinį tenkino iš dalies, pripažino negaliojančiomis atsakovų R. G. ir A. G. 2015 m. gegužės 1 d. ir 2016 m. gegužės 1 d. sudarytas panaudos sutartis nuo jų sudarymo momento, kitą ieškovės R. G. ieškinio dalį atmetė, priteisė iš atsakovo R. G. ieškovei R. G. 144 Eur bylinėjimosi išlaidas, priteisė iš atsakovo R. G. 150 Eur žyminį mokestį valstybei, priteisė iš ieškovės R. G. 684 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovo A. G. naudai.

124.

13Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog byloje kyla ginčas dėl panaudos sutarčių galiojimo. Ieškovė R. G. prašo panaikinti 2015 m. gegužės 18 d. ir 2016 m. gegužės 1 d. panaudos sutartis nuo jų sudarymo momento kaip niekines, nes jų sudarymo momentu R. G., kaip panaudos davėjas, bendrosios dalinės nuosavybės teise valdė tik 1/2 dalį buto Nr. 1, esančio ( - ), todėl jis negalėjo vienas be ieškovės žinios pasirašyti šių panaudos sutarčių ir perduoti tretiesiems asmenims komerciniams tikslams naudoti ir jos nuosavybės teise valdomą 1/2 dalį buto ( - ). 2017 m. gegužės 18 d. panaudos sutartį ieškovė prašo pripažinti negaliojančia kaip apsimestinį sandorį, sudarytą siekiant pridengti nuomos sandorį, kuriuo buvo nuomojamas butas ( - ). Dėl 2015 m. gegužės 18 d. ir 2016 m. gegužės 1 d. panaudos sutarčių galiojimo pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog panaudos sutartyse nurodyta, kad R. G. perduoda neatlygintinai A. G. panaudai patalpas, esančias ( - ), nekonkretizuojant, kurios tai patalpos. Šioje byloje esančių įrodymų pagrindu pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog panaudos sutarčių pasirašymo metu panaudai perduotos patalpos – butas ( - ), unikalus Nr. ( - ), R. G. ir R. G. priklausė bendrosios dalinės nuosavybės teise po 1/2 dalį. Butas ( - ), unikalus Nr. ( - ), panaudos sutarties sudarymo metu nuosavybės teise priklausė B. J.. Sutartyje ne tik nėra nurodyta, kokios konkrečios bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo turto dalys (kokios konkrečios patalpos) perduodamos naudotis A. G., tačiau nenurodyta ir kuris butas. Nepaisant to, tarp šalių nekilo ginčas, jog panaudos sutartys buvo sudarytos dėl buto ( - ), unikalus Nr. ( - ), panaudos, todėl darytina išvada, kad šios sutartys sudarytos būtent dėl šio buto. Vis tik, remiantis kasacinio teismo praktika, nesant nustatytos naudojimosi bendru turtu tvarkos ar kitu būdu nesuderinus su ieškove, kokį konkretų turtą (jo dalį) vienas iš bendraturčių gali suteikti panaudai tretiesiems asmenims, R. G. neturėjo teisės perduoti neidentifikuotą bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo nekilnojamojo turto dalį naudotis atsakovui A. G. panaudos teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-12-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-498-248/2016). Tai padaręs atsakovas R. G. pažeidė CK 4.75, 4.78 straipsnių nuostatas. Nors atsakovai P. G. ir A. G. tvirtino, kad ieškovė, žinodama, jog jie naudojasi jai priklausančia turto dalimi, tam neprieštaravo, t. y. faktiškai davė savo sutikimą, tačiau kadangi šalys sudarė panaudos sutartis, reiškia, kad šalys siekė reguliuoti tarpusavio santykius ne faktiškai, o teisiškai juos įformindamos, todėl sudarant panaudos sutartis ieškovės R. G. sutikimas buvo būtinas. Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, teismas konstatavo, kad atsakovas R. G., sudarydamas panaudos sutartis su atsakovu A. G. be ieškovės R. G. sutikimo, pažeidė CK 4.75 straipsnio nuostatas, kurios reguliuoja tarpusavio bendraturčių vidinius santykius, ir CK 4.78 straipsnio nuostatą sudarydamas panaudos sutartį be ieškovės, kaip bendraturtės, sutikimo, nesant nustatytos naudojimosi bendru turtu tvarkos, todėl panaudos sutartys pripažintinos negaliojančiomis CK 1.80 straipsnio 1 dalies pagrindu. Dėl 2017 m. gegužės 18 d. panaudos sutarties pripažinimo apsimestiniu sandoriu pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog Klaipėdos apygardos teismo 2016-03-03 sprendimu, taikius restituciją, R. G. ir R. G. priteistas natūra butas, kurio bendras plotas 103,94 kv. m, unikalus Nr. ( - ), esantis adresu ( - ). Pagal VĮ Registrų centro duomenis, šis butas R. G. ir R. G. priklausė po 1/2 dalį. 2017-05-18 panaudos sutartyje nurodyta, kad panaudai perduodamos patalpos ( - ), nekonkretizuojant, kurios patalpos perduodamos pagal panaudą. Pagal ieškovę, panaudos sutartis yra negaliojanti dėl to, kad tai buvo apsimestinis sandoris, kuriuo buvo siekiama pridengti nuomos sandorį, ir tai patvirtina A. G. išduoti vekseliai. Kadangi ieškinio elementai apibrėžia teisminio nagrinėjimo dalyką, nustato bylos nagrinėjimo ribas, nesant pareikšto priešieškinio, dėl sandorio galiojimo / negaliojimas sprendžiama tik pagal ieškovės nurodytą pagrindą. Ieškovė teigia, kad A. G. 2017-05-17 išduoti vekseliai yra nuomos mokestis už patalpas ( - ). Atsakovai A. G. ir P. G. su šiais argumentais nesutinka ir tvirtina, kad jie ir siekė sudaryti panaudos, o ne nuomos sutartį, nes R. G. ir R. G. ir taip jiems jau buvo skolingi, o vekselius išdavė patvirtinti savo įsipareigojimą R. G. atiduoti apibrėžtą dalį iš poilsiautojų gautų lėšų. Plungės apylinkės teismo Skuodo rūmų 2018-11-07 sprendime buvo nustatyta, kad 2017-05-18 tarp A. G. ir R. G. sudaryta panaudos sutartis dėl atsakovei nuosavybės teise priklausančių patalpų, esančių ( - ), dalies neatlygintinės panaudos neatsiejamai, kaip galima užtikrinimo priemonė, buvo susijusi su A. G. išduotais vekseliais ir jis pats siekė tam tikros ekonominės naudos iš naudojimosi R. G. priklausančia dalimi patalpų, esančių ( - ). Šioje byloje nustatyti faktai turi prejudicinę reikšmę šioje byloje nagrinėjamam ginčui (CPK 182 straipsnio 2 punktas). Taigi, įsiteisėjusiu teismo sprendimu jau buvo nustatyta, kad tikroji šalių valia buvo panaudos, o ne nuomos sutarties sudarymas, o vekseliuose apskritai nėra nurodyta, kokiai prievolei įvykdyti jie yra išduodami, tuo labiau kad, kaip nustatyta Plungės apylinkės teismo Skuodo rūmų sprendime, A. G. pagal R. G. naudai išduotus vekselius apskritai neketino pinigų mokėti, nes buvo įsitikinęs, kad pati ieškovė kartu su atsakovu R. G. jam yra skolinga. Todėl R. G. argumentai dėl panaudos sutarties pripažinimo apsimestiniu sandoriu atmestini. Dėl sandorių negaliojimo pasekmių pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog ieškovė reikalauja priteisti jai 1/2 dalį visų atsakovės P. G. gautų pajamų 2015 m., 2016 m. ir 2017 m. nuomojant patalpas ( - ), pagal VMI pateiktas deklaracijas – 14 738 Eur. Nagrinėjamu atveju ginčijamų sandorių objektai buvo patalpos ( - ), ir ( - ). Taigi, pripažinus, kad panaudos sutartys yra negaliojančios, atsakovai panaudos gavėjai A. G. ir P. G. panaudos davėjams R. G. ir R. G. privalėtų grąžinti šias patalpas. Tačiau iš bylos duomenų nustatyta, kad patalpos panaudos davėjams yra grąžintos dar nesuėjus panaudos sutartyse nurodytiems terminams, todėl taikyti restituciją natūra šiuo atveju nebėra pagrindo, nes panaudos gavėjai yra įvykdę pareigą grąžinti daiktą. Ieškovė taip pat prašo iš atsakovės P. G. priteisti pusę pajamų, gautų išnuomojus neteisėtos panaudos sutarties pagrindu valdytas patalpas poilsiautojams kaip kompensaciją už nepagrįstą naudojimąsi turtu. Šiuo atveju P. G. pripažintų negaliojančiomis panaudos sutarčių pagrindu valdytas patalpas naudojo pagal verslo liudijimą – poilsiautojų ir kitai trumpalaikio apgyvendinimo veiklai, ir iš šios veiklos gavo pajamų, į kurių dalį pretenduoja ieškovė. Vis tik ieškovė reikalauti šių pajamų gali tik tuo atveju, jeigu atsakovai P. G. ir A. G. būtų pripažinti nesąžiningais arba restitucija turėjo būti taikoma dėl jų kaltės. Atsakovai P. G. ir A. G. atsiliepimuose tvirtino, kad nežinojo, jog R. G. ir R. G. ginčo patalpos ( - ), priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise, nes šie duomenys buvo išviešinti tik 2017 m. gruodžio 21 d., todėl manė, kad jas asmeninės nuosavybės teise valdo R. G.. Tai patvirtina ir VĮ Registrų centro išrašas. Be to, šalys jau ilgą laiką nesutarė ir jų santykiai buvo įtempti dėl vykstančių teisminių ginčų. Taigi, sutiktina, jog atsakovas A. G. galėjo nežinoti, kad patalpos priklauso ne vienam R. G., kad jo ir ieškovės santuoka yra nutraukta ir sudarant panaudos sutartį būtinas ieškovės, kaip bendraturtės, sutikimas, todėl negalima pripažinti, jog A. G. nebuvo pakankamai rūpestingas ir atidus, kiek tai buvo įmanoma toje situacijoje, ir buvo nesąžiningas, juo labiau kad gauti bendraturtės sutikimą privalėjo R. G., kuriam buvo žinoma, kad po santuokos nutraukimo patalpos jam priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise su R. G.. Vadinasi, būtent R. G., sudarydamas panaudos sutartis be bendraturtės sutikimo, elgėsi nesąžiningai. Teismas sprendžia, kad A. G. sudarydamas panaudos sutartis elgėsi sąžiningai. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, pripažintina, kad atsakovė P. G. neprivalo grąžinti iš turto gautų pajamų ieškovei.

14III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

155.

16Apeliaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti ieškinį, tinkamai paskirstyti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

175.1.

18Skundžiamas sprendimas turi absoliučių sprendimo negaliojimo požymių. Byla išnagrinėta šališko teismo, kadangi P. G. ir A. G. atstovavo advokatas R. G., kuris su bylą nagrinėjusia teisėja Ingrida Krušiene daug metų kaip kolegos dirbo prokuratūroje, vėliau Klaipėdos miesto apylinkės teisme teisėjais; be to, trečiojo asmens AB DNB banko pašalinimas iš bylos, nesant tam jokio pagrindo, ir bylos išnagrinėjimas jam nedalyvaujant sudaro absoliučius teismo sprendimo negaliojimo pagrindus.

195.2.

20Pirmosios instancijos teismas pažeidė materialinės ir procesinės teisės normas, ir tai sudaro procesinės teisės numatytus pagrindus, kuriems esant teismo sprendimas laikomas neteisėtu ir nepagrįstu:

215.2.1.

22Dėl reikalavimo 2017 m. gegužės 18 d. panaudos sutartį pripažinti negaliojančia kaip apsimestinį sandorį pirmosios instancijos teismas padarė neteisingą išvadą, jog įsiteisėjusiu Plungės apylinkės teismo Skuodo rūmų 2018 m. lapkričio 7 d. sprendimu jau buvo nustatyta, kad tikroji šalių valia buvo panaudos, o ne nuomos sutarties sudarymas, o vekseliuose nėra nurodyta, kokiai prievolei užtikrinti jie buvo išduoti. Pažymėtina, jog išnagrinėtoje byloje nebuvo sprendžiama dėl panaudos sandorio teisėtumo ir teismas neturėjo jokios pareigos ex officio vertinti šio sandorio galiojimo.

235.2.2.

24Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė taikyti restituciją ir priteisti 1/2 dalį atsakovų gautų pajamų, kas sudaro 14 738 Eur, motyvuodamas tuo, kad A. G. kaip sandorio, pripažinto negaliojančiu nuo jo sudarymo momento, šalis elgėsi sąžiningai. Ieškovės vertinimu, A. G. gautos pajamos pagal pripažintus negaliojančiais nuo jų sudarymo momento sandorius atitinka įstatymo nustatytus pagrindus, dėl kurių įgytos pajamos, išnykus jų teisiniam įgijimo pagrindui, laikytinos neteisėtu praturtėjimu. Be to, A. G. negalima laikyti sąžininga sandorio šalimi, kadangi jis elgėsi nesąžiningai viso teisinio proceso metu.

255.3.

26Pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė patenkintų reikalavimų proporcijos dalį ir todėl netinkamai paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Be to, netinkamai įvertino Audriaus ir P. G. procesinį elgesį šio teisminio ginčo nagrinėjimo metu.

276.

28Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovai prašo apeliacinį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo šiuos motyvus:

296.1.

30Ieškovė visiškai nepagrįstai apeliaciniame skunde nurodo, kad tariamai skundžiamą sprendimą priėmusi teisėja Ingrida Krušienė buvo šališka dėl to, kad ji ir atsakovų G. atstovas advokatas R. G. anksčiau kartu yra dirbę prokuratūroje bei Klaipėdos miesto apylinkės teisme. Advokatas R. G. P. apylinkės prokuratūroje dirbo nuo 2000 iki 2005 metų, tuo metu teisėja I. Krušienė šioje įstaigoje nedirbo. R. G. advokato praktika verčiasi jau beveik dešimt metų, todėl visiškai nepagrįstas ieškovės argumentas dėl teisėjos tariamo šališkumo vien dėl to, kad prieš daugelį metų advokatas ir teisėja dirbo tame pačiame teisme.

316.2.

32Ieškovė nepagrįstai apeliaciniame skunde nurodo, jog trečiojo asmens AB DNB banko pašalinimas iš bylos ir bylos nagrinėjimas jam nedalyvaujant sudaro absoliučius sprendimo negaliojimo pagrindus. AB DNB bankas trečiuoju asmeniu buvo įtrauktas į civilinę bylą Nr. e2-1052-549/2017, kuri buvo nutraukta ir nutartis šioje dalyje yra įsiteisėjusi. Minėtoje byloje pareikšti R. G. savarankiški reikalavimai dėl panaudos sutarčių pripažinimo negaliojančiomis kaip ieškinio reikalavimai buvo perduoti ir nagrinėjami naujoje civilinėje byloje Nr. e2-1224-549/2018 (vėliau numeris keitėsi į e2-57-549/2019). Ieškovei R. G. buvo nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti – išreikšti savo valią dėl A. ir P. G. procesinės padėties. Kartu ieškovė turėjo teisę ir galimybę išreikšti nuomonę dėl AB DNB banko įtraukimo į bylą trečiuoju asmeniu, tačiau šio asmens į bylą Nr. e2-1224-549/2018 įtraukti ieškovė neprašė, nenurodė, kokią įtaką banko teisėms ir pareigoms turi jos pareikšti reikalavimai dėl panaudos sutarčių pripažinimo negaliojančiomis ir dėl atsakovų G. dalies gautų pajamų jai priteisimo, todėl AB DNB bankas į bylą trečiuoju asmeniu nebuvo įtraukta. Nei proceso metu, nei apeliaciniame skunde ieškovė taip ir nenurodė pagrindų, dėl kurių bankas turėtų dalyvauti byloje trečiuoju asmeniu, todėl atitinkami apeliacinio skundo argumentai visiškai nepagrįsti.

336.3.

34Pirmosios instancijos teismas teisingai sprendime konstatavo, jog tikroji šalių valia sudarant 2017 m. gegužės 18 d. sutartį buvo būtent panaudos, o ne nuomos sutarties sudarymas. 2017 m. gegužės 18 d. panaudos sutarties sudarymo tikslas ir aplinkybės buvo atskleistos ne tik šioje, bet ir Plungės apylinkės teismo nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-151-1054/2018. Įsiteisėjusiu teismo sprendimu yra nustatyta, jog 2017 m. gegužės 18 d. panaudos sutarties šalys – R. G. ir A. G., susitarė ir sudarė R. G. nuosavybės teise priklausančių patalpų ( - ), panaudos sutartį, pagal kurią R. G. neatlygintinai A. G. perdavė patalpas, o A. G. kaip sutarties įvykdymo užtikrinimo priemonę R. G. 2017 m. gegužės 17 d. išdavė du vekselius, bendros 3 000 Eur sumos. Tokie teismo nustatyti prejudiciniai faktai patvirtina šioje byloje atsakovų nurodomas aplinkybes apie tai, kad R. G. savo valia siekė sudaryti ir sudarė būtent patalpų panaudos sutartį ir už leidimą atsakovams neatlygintinai naudotis patalpomis ieškovė gavo ekonominę naudą – 3 000 Eur. Atsižvelgiant į tai, absoliučiai nesąžiningu, neteisėtu ir nepagrįstu laikytinas ieškovės siekis gauti dvigubą naudą – ne tik minėtus 3 000 Eur, bet ir 1/2 dalį atsakovų iš patalpų naudojimo gautų pajamų.

356.4.

36Ieškovės apeliacinio skundo argumentai „dėl restitucijos taikymo“ nesuprantami, nemotyvuoti. Pirmosios instancijos teismas teisingai sprendime konstatavo, kad šiuo atveju restitucijos taikyti nėra pagrindo, kadangi ginčo patalpos, kurios atsakovams buvo perduotos pripažintų negaliojančiomis sutarčių pagrindu, dar iki sprendimo priėmimo buvo grąžintos ieškovei ir ginčo byloje dėl to nebuvo. Teismas pagrįstai sprendime konstatavo tai, jog A. G., sudarydamas panaudos sutartis, elgėsi sąžiningai, kadangi atsakovų G., R. G. ir R. G. santykiai buvo konfliktiški, šie asmenys tarpusavyje bendravo tik esant būtinybei, jokio artimo kontakto nebuvo, todėl G. nežinojo ir negalėjo žinoti, kad ieškovės ir R. G. santuoka yra nutraukta, o ginčo patalpos pasidalytos po 1/2 dalį, nes toks faktas viešame registre buvo išviešintas tik 2017 m. gruodžio 21 d.

376.5.

38Ieškovės argumentai, kad atsakovai tariamai buvo nesąžiningi, nes savo teises gynė teismuose reikšdami ieškinius, apskritai nesusiję su jos ginčytais sandoriais ir jų sudarymo aplinkybėmis, todėl neturi teisinės reikšmės ir dėl jų plačiau nepasisakytina.

396.6.

40Ieškovės apeliacinio skundo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų nemotyvuota, todėl nėra galimybės dėl jos pasisakyti. Atsakovų nuomone, teismas teisingai nustatė ieškovės patenkintų ir atmestų reikalavimų dalį ir pagal jas teisingai paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

416.7.

42Absoliučiai nepagrįsti ieškovės argumentai dėl tariamai nesąžiningo G. procesinio elgesio – prevencinį ieškinį dėl draudimo naudotis turtu jie pareiškė dėl neteisėtų R. G. veiksmų trukdant teisėtai šiuo turtu naudotis, į civilinę bylą Nr. e2-1052-549/2017 R. G. buvo įtraukta ne atsakove, o trečiuoju asmeniu. Kadangi panaudos sutartis baigėsi greičiau, nei buvo išnagrinėta minėta byla ir patalpas G. grąžino savininkams, logiška buvo pareikšto ieškinio atsisakyti, kadangi išnyko ieškinio pagrindas. Pati R. G. agresyviai reaguodama (labiausiai dėl kito jai Klaipėdos apygardos teisme G. pareikšto ieškinio) pareiškė savarankiškus reikalavimus, kurie vėliau virto ieškiniu šioje byloje, didžioji dalis šių reikalavimų teismo sprendimu pripažinti nepagrįstais. Taigi, bylą inicijavo pati R. G., atsakovai privalėjo joje reikšti atsiliepimą į ieškinį, naudotis atstovų teisine pagalba ir tam patyrė išlaidas.

43Teisėjų kolegija

konstatuoja:

44IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

457.

46Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

478.

48Apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, tačiau apeliacinės instancijos teismas skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka turi teisę, jei, teismo nuomone, žodinis bylos nagrinėjimas, atsižvelgiant į bylos esmę, yra būtinas (CPK 321 straipsnis, 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį motyvus, nenustatė išskirtinių aplinkybių, dėl kurių bylos apeliacinės instancijos teisme nebūtų galima išnagrinėti rašytinio proceso tvarka.

49Ginčo apeliacinės instancijos teisme esmė

509.

51Ieškovė patikslintu ieškiniu, pateiktu 2019 m. birželio 5 d., prašė pripažinti absoliučiai negaliojančiomis nuo jų sudarymo momento 2015 m. gegužės 18 d., 2016 m. gegužės 1 d. panaudos sutartis, o 2017 m. gegužės 18 d. panaudos sutartį pripažinti negaliojančia, kaip apsimestinį sandorį, sudarytą siekiant pridengti nuomos sandorį, kuriuo buvo nuomojamas butas ( - ); priteisti ieškovės naudai iš P. G. 1/2 dalį visų gautų pajamų už 2015 m., 2016 m., 2017 m., nuomojant patalpas ( - ), pagal pateiktas iš VMI pajamų deklaracijas – 14 738,00 Eur.

5210.

53Byloje nustatyta, kad 2015-05-01 R. G. ir A. G. sudarė Patalpų panaudos sutartį, pagal kurią R. G. laikotarpiui nuo 2015-05-01 iki 2015-09-31 perdavė neatlygintinai A. G. panaudai patalpas, esančias ( - ). Taip pat 2016-05-01 R. G. ir A. G. pasirašė Patalpų panaudos sutartį, kuria R. G. laikotarpiui nuo 2016-05-01 iki 2018-09-30 perdavė neatlygintinai A. G. panaudai patalpas, esančias ( - ).

5411.

552017-05-18 A. G. ir R. G. pasirašė sutartį, kuria R. G. perdavė A. G. panaudai patalpas, esančias ( - ), laikotarpiui nuo 2017-05-18 iki 2017-09-15.

5612.

57Iš VĮ Registrų centro 2017-06-30 duomenų nustatyta, kad butas, unikalus Nr. ( - ), esantis ( - ), nuosavybės teise priklauso R. G.. Taip pat VĮ Registrų centro 2017-06-30 duomenys patvirtina, kad butas, esantis ( - ), unikalus Nr. ( - ), po 1/2 dalį 2016-03-03 apygardos teismo sprendimu Nr. 2-185-163/2016 nuosavybės teise priklauso R. G. ir R. G.. Įrašas galioja nuo 2017-01-17( rašytinės medžiagos t.1., b.l. 9-13).

5813.

59Iš VĮ Registrų centro 2018-04-04 duomenų nustatyta, kad butas, unikalus Nr. ( - ), esantis ( - ), po 1/2 dalį pagal 2015-02-03 apylinkės teismo sprendimą Nr. 2-157-588/2015 asmeninės nuosavybės teise priklauso R. G. ir R. G.. Įrašas galioja nuo 2017-12-21 ( rašytinės medžiagos t.1., b.l. 183).

6014.

612017-05-17 A. G. pasirašyti du paprastieji neprotestuotini vekseliai, pagal kuriuos A. G. įsipareigojo be sąlygų sumokėti atsakovei R. G. bendrą pagal abu vekselius 3000 Eur (po 1500 Eur pagal kiekvieną vekselį) sumą.

6215.

63Pirmosios instancijos teismas pasisakė dėl ginčijamų sandorių pripažinimo negaliojančiais, netaikė restitucijos ir ieškinio dalį dėl sandorio pripažinimo apsimestiniu atmetė.

6416.

65Pagal suformuluotus ieškinio reikalavimus šios bylos ginčo dalykas buvo ir ieškovės prašymas priteisti jai 1/2 dalį visų atsakovės P. G. gautų pajamų 2015, 2016 ir 2017 m. nuomojant patalpas ( - ), pagal VMI pateiktas deklaracijas – 14 738,00 Eur, tačiau šią ieškinio dalį pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo kaip reikalavimą dėl restitucijos taikymo.

6617.

67Pagal apeliacinio skundo motyvus pasisakytina dėl apeliantės nurodomo teismo šališkumo šioje byloje, dėl absoliutaus teismo sprendimo negaliojimo pagrindo, dėl ginčo esmės.

68Dėl apeliantės nurodomo pirmosios instancijos teismo šališkumo šioje byloje

6918.

70Apeliaciniame skunde ieškovė nurodo, kad byla išnagrinėta šališko teismo, kadangi P. G. ir A. G. atstovavo advokatas R. G., kuris su bylą nagrinėjusiai teisėja Ingrida Krušiene daug metų kaip kolegos dirbo prokuratūroje, vėliau Klaipėdos miesto apylinkės teisme teisėjais.

7119.

72Siekiant užtikrinti realų teisės į nešališką ir objektyvų teismą įgyvendinimą, CPK normose įtvirtintas nušalinimo institutas. Byloje dalyvaujantis asmuo, manantis, kad jo bylą nagrinėjantis teisėjas gali būti neobjektyvus ir šališkas, remdamasis CPK 65 ir 66 straipsniuose nurodytomis aplinkybėmis, gali teikti motyvuotą teisėjo nušalinimo pareiškimą.

7320.

74Asmuo, konstatuodamas, jog buvo išnagrinėta neobjektyviai ir šališkai, šią aplinkybę turi pagrįsti, t. y. nurodyti konkrečias aplinkybes ir pateikti jas patvirtinančius įrodymus, kurie patvirtintų tokį pagrindą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gegužės 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. G. v. AB „VST“, bylos Nr. 3K-3-234/2012).

7521.

76Sprendžiant dėl šio apeliacinio skundo motyvo darytina išvada, jog jis iš esmės grindžiamas abejone dėl galimų atsakovų atstovo advokato R. G. ir Plungės apylinkės teismo teisėjos I. Krušienės galimų ryšių, pagrįstų buvusiais darbo santykiais, galinčių turėti įtakos bylos baigčiai.

7722.

78Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnio 2 dalyje, taip pat Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau– ir CPK) 21 straipsnyje įtvirtintas teismų ir teisėjų nepriklausomumo ir nešališkumo principas, kuris numato, kad teisėjai ir teismai, vykdydami teisingumą, yra nepriklausomi ir nešališki.

7923.

80Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje pabrėžiama, kad nešališkumas paprastai reiškia išankstinio nusistatymo, tendencingumo nebuvimą ir Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies kontekste gali būti nagrinėjamas dviem aspektais. Teismas turi būti subjektyviai nešališkas, šia prasme atsižvelgtina į asmeninius teisėjo įsitikinimus ir elgesį, t. y. nė vienas teismo narys neturi turėti išankstinio nusistatymo ar būti tendencingas. Pagal objektyvųjį kriterijų vertintina, ar pats teismas ir, be kitų aspektų, jo sudėtis „pateikia“ pakankamas garantijas, pašalinančias bet kokią abejonę dėl jo nešališkumo (EŽTT 1993 m. vasario 24 d. sprendimas byloje Fey prieš Austriją, peticijos Nr. 14396/88; Wettstein prieš Šveicariją, peticijos Nr. 33958/96; 2008 m. sausio 15 d. sprendimas byloje Micallef priš Maltą (GC), peticijos Nr. 17056/06). Teisė į nešališką teismą turi būti nagrinėjama dviem aspektais – subjektyviuoju ir objektyviuoju (žr., pvz., EŽTT didžiosios kolegijos 2015 m. balandžio 23 d. sprendimą byloje Morice prieš Prancūziją, peticijos Nr. 29369/10).

8124.

82Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad teisėjo asmeninis nešališkumas (subjektyvusis aspektas) yra preziumuojamas, jeigu nėra tam prieštaraujančių įrodymų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-402/2008).

8325.

84Pasisakydamas dėl objektyviųjų teismo ir teisėjo nešališkumo aspektų, EŽTT yra pabrėžęs, kad turi būti nustatyta realių faktų, kurie kelia abejonių dėl teisėjų nešališkumo. Sprendžiant, ar priežastis abejoti teismo nepriklausomumu ar nešališkumu yra pagrįsta, bylos šalies išreikšta abejonė yra svarbi, bet ne lemiama (žr., pvz., EŽTT 2016 m. vasario 18 d. sprendimą byloje Rywin prieš Lenkiją, peticijų Nr. 6091/06, 4047/07, 4070/07). Lemiamą reikšmę turi tai, ar nuogąstavimas gali būti laikomas objektyviai pagrįstu (žr., pvz., EŽTT 2000 m. gruodžio 21 d. sprendimą byloje Wettstein prieš Šveicariją, peticijos Nr. 33958/96). Objektyvusis testas dažniausiai yra susijęs su hierarchiniais ar kitokiais teisėjo ir kitų proceso dalyvių ryšiais (žr., pvz., EŽTT 2004 m. spalio 26 d. sprendimą byloje Miller ir kiti prieš Jungtinę Karalystę, peticijų Nr. 45825/99, 45826/99 ir 45827/99; cituotą sprendimą byloje Wettstein prieš Šveicariją). Kiekvienu konkrečiu atveju turi būti sprendžiama, ar aptariamo ryšio pobūdis ir laipsnis yra toks, kad rodytų teismo nešališkumo stoką (žr. EŽTT 1996 m. birželio 10 d. sprendimą byloje Pullar prieš Jungtinę Karalystę, peticijos Nr. 22399/93).

8526.

86Šiuo atveju pareiškėjas nuogąstauja dėl Klaipėdos apygardos teismo teisėjų šališkumo ir atsakovų atstovo įtakos pirmosios instancijos teismo teisėjai, kadangi ji dirbo viename teisme ir prokuratūroje su atsakovų atstovu advokatu R. G.. Vertinant šiuos nušalinimo pareiškimo argumentus atkreiptinas dėmesys į Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudenciją, pagal kurią, panašiose situacijose sprendžiant dėl nuogąstavimų dėl teisėjo šališkumo objektyvaus pagrįstumo, gali būti reikšmingos tokios aplinkybės, kaip laikas, praėjęs nuo darbo santykių pabaigos, bendro darbo trukmė, įstaigos (darbo vietos) dydis, pareigų pobūdis, tęstinių santykių su buvusia darboviete palaikymas ir kt. (žr., mutatis mutandis, Walston v. Norway, no. 37372/97, decision of 11 December 2001, Podoreški v. Croatia, no. 13587/03, 19 July 2007).

8727.

88Iš atsiliepimo į apeliacinį skundą, iš viešų duomenų nustatyta, kad advokatas R. G. verčiasi advokato praktika nuo 2010 m. spalio 22 d., t. y. beveik 10 metų. Įvertinus paminėtus Europos Žmogaus Teisių Teismo išaiškinimus, kolegijos nuomone, vien apeliantės nurodoma aplinkybė dėl buvusių darbo santykių objektyviuoju aspektu nesudaro pagrindo abejoti bylą išnagrinėjusios teisėjos Ingridos Krušienės nešališkumu. Jokių hierarchinių (pavaldumo), giminystės ar kitokių ryšių, kurie galėtų turėti įtakos nešališkam ir teisingam bylos išnagrinėjimui, neįrodyta. Be to, pagrindą nušalinti teisėją (teisėjus) sudarytų tik artimesnio pobūdžio teisėjo ir byloje dalyvaujančio asmens bendravimas, sudarantis pagrindą manyti, jog teisėjui gali būti daroma įtaka, sprendžiant byloje keliamus klausimus. Šiuo atveju apeliantė apeliaciniame skunde nenurodo, jog teisėja I. Krušienė ir advokatas R. G. palaiko tęstinius santykius, kurie sudarytų prielaidas manyti, kad byla šiame teisme galėjo būti išnagrinėta šališkai ar neobjektyviai, todėl šis apeliacinio skundo motyvas atmestinas.

89Dėl absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindo – įkaito turėtojo neįtraukimo į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų

9028.

91Byloje nustatyta, kad Klaipėdos apygardos teismo 2016-03-03 sprendimu tenkintas ieškovės AB DNB banko ieškinys ir pripažinta, kad butas, kurio bendras plotas 96,47 kv. m, unikalus Nr. ( - ), esantis adresu ( - ), ir butas, kurio bendras plotas 103,94 kv. m, unikalus Nr. ( - ), esantis adresu ( - ), yra įkeisti AB DNB banko naudai, užtikrinant R. G. ir R. G. įsipareigojimų AB DNB bankui pagal 2006-09-13 kreditavimo sutartį Nr. 06/423-1035 ir 2007-07-02 susitarimą dėl jos pakeitimo vykdymą.

9229.

93Apeliantė nurodo, jog įkaito turėtojas turėjo būti įtrauktas į bylos nagrinėjimą trečiuoju asmeniu, tačiau šis apeliacinio skundo motyvas yra nepagrįstas, nes pagal CK 6.629 straipsnio 1 dalį panaudos sutartimi viena šalis (panaudos davėjas) perduoda kitai šaliai (panaudos gavėjui) nesunaudojamąjį daiktą laikinai ir neatlygintinai valdyti ir juo naudotis, o panaudos gavėjas įsipareigoja grąžinti tą daiktą tokios būklės, kokios jis jam buvo perduotas atsižvelgiant į normalų susidėvėjimą arba sutartyje numatytos būklės. Panaudos gavėjas privalo išlaikyti, saugoti jam pagal sutartį perduotą daiktą (CK 6.636 straipsnis) ir naudoti jam perduotą daiktą tik pagal sutartyje numatytą paskirtį (CK 6.637 straipsnio 1 dalis). Todėl ginče dėl panaudos sutarčių pripažinimo negaliojančiomis dėl įkaito turėtojo teisių nepasisakytina, nes šis ginčas nėra susijęs su įkeisto turto nuosavybės teisės perleidimu.

9430.

95CK 6.642 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog kiekviena daikto neatlygintinio naudojimo sutarties šalis bet kada turi teisę nutraukti neterminuotą panaudos sutartį, įspėjusi apie tai kitą šalį prieš tris mėnesius, jeigu sutartis nenustato kitokio termino.

9631.

97Byloje nustatyta, kad AB DNB bankas trečiuoju asmeniu buvo įtraukta į civilinę bylą Nr. e2-1052-549/2017, kuri buvo nutraukta ir ši nutarties dalis yra įsiteisėjusi. Minėtoje byloje pareikšti R. G. savarankiški reikalavimai dėl panaudos sutarčių pripažinimo negaliojančiomis kaip ieškinio reikalavimai buvo perduoti ir nagrinėjami naujoje civilinėje byloje Nr. e2-1224-549/2018 (vėliau numeris keitėsi į e2-57-549/2019), todėl darytina išvada, jog įkaito turėtojas yra informuotas apie iškeltą ginčą ir teismas neturėjo pareigos savo iniciatyva įtraukti šio asmens į procesą trečiuoju asmeniu.

9832.

99CPK 266 straipsnis draudžia teismui nuspręsti dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ir pareigų, o nusprendimas dėl tokių asmenų materialiųjų teisių ir pareigų yra absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas (CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad įstatymo draudžiama teismui nagrinėjant bylą spręsti klausimus dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ar pareigų (CPK 266 straipsnis), šis įstatymo imperatyvas sukuria bylą nagrinėjančiam teismui pareigą, nustačius tikėtiną teisinę sprendimo įtaką ne tik bylos dalyviams, bet ir kitiems asmenims, imtis priemonių įtraukti juos į prasidėjusį procesą. Sisteminis CPK 266 straipsnio ir 329 straipsnio 2 dalies 2 punkto normų vertinimas leidžia daryti išvadą, kad absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas yra ne visais atvejais, kai teismas neįtraukia į procesą visų teisinį suinteresuotumą turinčių asmenų, o tik tais atvejais, kai tai susiję su įstatymo nurodytomis pasekmėmis – sprendimu turi būti nuspręsta ir dėl tokių asmenų teisių ir pareigų. Nusprendimas suprantamas kaip teisių ir pareigų asmeniui nustatymas, pripažinimas, pakeitimas, panaikinimas ar kitoks nusprendimas, kuris turi įtakos neįtraukto dalyvauti byloje asmens teisinei padėčiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-159/2007.). CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatant absoliutų teismo sprendimo negaliojimo pagrindą, siekiama užtikrinti, jog teismuose nebūtų nagrinėjami su asmens teisėmis bei pareigomis susiję klausimai, šiam apie tokį nagrinėjimą nežinant ir negalint išreikšti savo pozicijos, t. y. ši teisės norma skirta užtikrinti asmens teisę būti išklausytam (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-343/2010). Nagrinėjamoje byloje nenustatyta, kokią įtaką banko teisėms ir pareigoms turi ieškovės pareikšti reikalavimai dėl panaudos sutarčių pripažinimo negaliojančiomis ir dėl atsakovės P. G. dalies gautų pajamų jai priteisimo, todėl AB DNB bankas į bylą trečiuoju asmeniu nebuvo įtraukta pagrįstai.

100Dėl ginčo šalių sutartinių teisinių santykių ir bylos esmės atskleidimo

10133.

102Iš pirmosios instancijos teismo sprendimo darytina išvada, jog ieškinio reikalavimą dėl

10314 738,00 Eur priteisimo iš P. G., kaip 1/2 dalį visų gautų pajamų 2015 m., 2016 m., 2017 m., nuomojant patalpas ( - ), pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo kaip reikalavimą dėl restitucijos taikymo panaikinus ginčijamas panaudos sutartis, todėl byloje yra pagrindas padaryti išvadą, jog nebuvo atskleista bylos esmė.

10434.

105Restitucijos, kaip prievolinio teisinio pažeistų teisių gynimo būdo, esmė – šalys, gavusios turtą nuginčyto sandorio vykdymo metu, privalo jį grąžinti viena kitai, taip atkurdamos šalių turtinę padėtį. Tai reiškia, kad, pritaikius restituciją, asmuo negali gauti mažiau, negu iš jo buvo paimta, tačiau negali gauti ir daugiau, nei turėjo. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl pirmosios instancijos teismo išvadų teisėtumo, pažymi, kad, pripažinus sandorį negaliojančiu nuo jo sudarymo momento ir sprendžiant dėl taikytino restitucijos būdo, būtina nustatyti, ar juo bus pasiekti restitucijos tikslai – atkurta iki ginčo sandorio sudarymo buvusi šalių padėtis. Įvertinus šalių teisinius santykius kaip restitucija šioje byloje negali būti prašymas priteisti iš P. G. 1/2 dalį visų gautų pajamų, nes panaikinus panaudos teisinius santykius turtas yra grąžinamas jo savininkui, t. y. iš esmės sandorio negaliojimo pasekmės yra siejamos su sutarties nutraukimu.

10635.

107Iš suformuluoto ieškinio pagrindo ir dalyko darytina išvada, jog šis reikalavimas yra savarankiškas ir turi būti šioje bylos dalyje renkami įrodymai dėl ginčo sumos, t. y. teismas turi siūlyti teikti įrodymus dėl P. G. visų gautų pajamų 2015 m., 2016 m., 2017 m., nuomojant patalpas ( - ), ir ieškovės sutikimo nuomoti šias patalpas. Teisiškai svarbus aspektas šioje bylos dalyje yra siūlymas teikti įrodymus dėl kredito dengimo iš lėšų, gautų iš šių patalpų nuomos ginčo laikotarpiu. Šios nutarties 28 p. nurodyti įrodymai leidžia padaryti išvadą, jog ieškovės patalpos, kurios jai priklauso kartu su R. G., yra įkeistos AB DNB banko naudai, užtikrinant R. G. ir R. G. įsipareigojimų AB DNB bankui pagal 2006-09-13 kreditavimo sutartį Nr. 06/423-1035 ir 2007-07-02 susitarimą dėl jos pakeitimo vykdymo. Todėl nagrinėjant bylą iš naujo būtina aiškinti aplinkybes ir siūlyti šalims teikti įrodymus dėl paminėtų asmenų solidarios paskolos dydžio, jų susitarimo dengti paskolą iš nuomos pagrindu gautų lėšų ieškovės nurodomu laikotarpiu 2015 m., 2016 m., 2017 m. Šios bylos dalies nagrinėjimo dalykas yra ieškovės sutikimas nuomoti jai nuosavybės teise priklausančių patalpų dalį, todėl būtina siūlyti šalims teikti įrodymus dėl tokio ieškovės sutikimo. Ieškovė šią ieškinio dalį suformulavo prašydama ginčo sumą priteisti iš P. G., todėl būtina ieškovei siūlyti teikti tikslius įrodymus, nuo kada iki kada ir kokias ieškovės patalpas nuomojo ši atsakovė, ar buvo ieškovės sutikimas nuomoti patalpas ir kokias lėšas gavo per ieškinyje nurodomą laikotarpį nuomodama ieškovės patalpų dalį.

10836.

109Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad teisinė ginčo šalių santykių kvalifikacija, teisės normų aiškinimas ir taikymas šiems santykiams yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva; proceso įstatymai nereikalauja, kad į teismą besikreipiantis asmuo nurodytų įstatymus, kuriais grindžia savo reikalavimus, t. y. teisiškai kvalifikuotų ginčą. Nepaisant to, ar besikreipiančio teisminės gynybos asmens procesiniame dokumente nurodytas ginčo teisinis kvalifikavimas ir ar jis nurodytas teisingai, tik bylą nagrinėjantis teismas sprendžia, koks įstatymas turi būti taikomas. Taigi byloje taikytinų teisės normų nustatymas, jų turinio išaiškinimas ir šalių sutartinių santykių kvalifikavimas priklauso teismo kompetencijai; šalių pateiktas teisės aiškinimas teismo, nagrinėjančio bylą, nesaisto. Netgi tais atvejais, kai teismas, spręsdamas ginčą pagal nustatytas byloje faktines aplinkybes, nurodo teisinius argumentus ar taiko teisės normas, kuriomis nesiremia šalys ar dalyvaujantys byloje asmenys, tai nėra ieškinio pagrindo keitimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugsėjo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-475-684/2015).

11037.

111Tinkamo įrodinėjimo proceso užtikrinimas yra neatskiriamas nuo tinkamo įrodinėjimo naštos paskirstymo. Įrodinėjimo pareigos turinys yra aiškiai atskleistas proceso įstatyme (CPK 178 straipsnis, 179 straipsnio 1 dalis), vis dėlto teismas, jeigu egzistuoja toks procesinis poreikis, turi patikslinti arba paskirstyti šalių naštą įrodinėti (CPK 225 straipsnio 1 punktas). Kaip minėta, teismas bendrais procesiniais atvejais savo iniciatyva nerenka įrodymų, kita vertus, teismas, manydamas, kad bylai teisingai išspręsti neužtenka pateiktų įrodymų, gali pasiūlyti šalims pateikti papildomus įrodymus (CPK 179 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad teismas privalo bendradarbiauti su bylos šalimis (CPK 8 straipsnis), o pirmiau nurodytų procesinių veiksmų, susijusių su įrodinėjimo procesu, ėmimasis būtent ir yra kooperacijos (bendradarbiavimo) principo išraiška, orientuota į bylos teisingą išsprendimą ir teisinės taikos tarp ginčo šalių atkūrimą (CPK 2 straipsnis).

11238.

113Be to, ieškovė ieškiniu prašė pripažinti 2017 m. gegužės 18 d. panaudos sutartį apsimestiniu sandoriu, sudarytu siekiant pridengti nuomos sandorį, kuriuo buvo nuomojamos patalpos, esančios ( - ). CK 6.632 straipsnyje imperatyviai nustatyta, kad perduoti daiktą neatlygintinai naudotis kitam asmeniui turi teisę tik to daikto savininkas arba kiti įstatymų ar daikto savininko įgalioti asmenys. Nagrinėjamu atveju būtina nustatyti, ar ieškovė, sudarydama patalpų panaudos sutartį, tikrai norėjo ir siekė perduoti savo (ir ne tik savo) turtą atsakovui naudotis neatlygintinai, ar siekė turtą išnuomoti ir gauti už tai atlygį. Todėl ši bylos dalis yra siejama ne su 14 738,00 Eur priteisimu iš P. G. kaip išvestiniu reikalavimu, o su ieškovės iškeltu ginču dėl jos įrodinėjamų nuomos teisinių santykių, kurių esmė yra nuomos sutarties šalių sutartas nuomos mokestis, o ne gautos pajamos iš šio buto nuomos. Todėl ieškovei turi būti siūloma tikslinti šią ieškinio reikalavimo dalį nurodant aplinkybes bei įrodymus dėl faktiškai susiklosčiusių nuomos santykių egzistavimo pagal jos ir A. G. sudarytą 2017 m. gegužės 18 d. patalpų, esančių ( - ), panaudos sutartį. Tik nustačius, ar ieškovė su A. G. tarėsi dėl nuomos, o ne dėl panaudos, ieškovei įrodžius sutartą nuomos mokesčio dydį, terminą, spręstinas klausimas dėl A. G. 2017-05-17 išduotų vekselių teisinės reikšmės šioje byloje, t. y. kaip nuomos mokesčio už patalpas ( - ).

11439.

115CK 1.87 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu sandoris sudarytas kitam sandoriui pridengti, taikomos sandoriui, kurį šalys iš tikrųjų turėjo galvoje, taikytinos taisyklės, o ne taikoma restitucija.

11640.

117Kai kyla ginčas dėl sandorio pripažinimo apsimestiniu, teismas, vadovaudamasis sutarčių aiškinimo taisyklėmis (CK 6.193 straipsnis), turi aiškintis tikruosius sandorio šalių ketinimus, tikslus, atsižvelgti į sandorio sudarymo aplinkybes, šalių tarpusavio santykius, kitas svarbias aplinkybes, kurios padėtų nustatyti, ar sandorį sudariusių šalių valia iš tikrųjų atitiko jų valios išorinę išraišką, ar buvo siekiama kitų tikslų, kurių sandoryje užfiksuota šalių valia neatitinka, o priešingai – juos pridengia. Sprendžiant klausimą dėl panaudos sutarties apsimestinumo dėl sandorio dalyko, svarbu nustatyti, ar asmuo, sudaręs panaudos sutartį, iš tikrųjų ketino neatlygintinai perleisti naudotis šiuo turtu panaudos gavėjui, ar, priešingai, ketino gauti nuomos mokestį konkrečiu panaudos laikotarpiu, todėl ieškovė, reikšdama šį reikalavimą privalo teikti įrodymus dėl paminėtų aplinkybių, t. y. dėl faktinių nuomos santykių susiklostymo tarp jos ir A. G. pagal 2017 m. gegužės 18 d. patalpų, esančių ( - ), panaudos sutartį.

11841.

119Teigdama, kad sandoris yra ne toks, koks nurodytas sutartyje, sandorio šalis privalo įrodyti savo argumentų pagrįstumą. Minėta, kad ieškovė teigia, jog šalys sudarė apsimestinę sutartį. Taigi ieškovei tenka pareiga įrodyti, jog tokia sutartis ir buvo sudaryta, nes CPK 178 straipsnyje įtvirtinta šalių procesinė pareiga įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių šio Kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką, CPK 178 straipsnio norma reiškia, kad joje įtvirtinta bendroji įrodinėjimo pareiga – ji nustatyta tam asmeniui, kuris teigia, o ne tam, kuris neigia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gegužės 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-208/2007; 2009 m. vasario 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-20/2009).

120Apeliacinės instancijos teismo išvada

12142.

122Teisėjų kolegija, apibendrindama tai, kas išdėstyta, mano, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias panaudos sutarties pripažinimą apsimestiniu sandoriu ir pajamų gavimą iš patalpų, kurios buvo nuomojamos be panaudos davėjo sutikimo, todėl netinkamai nusistatė bylos nagrinėjimo ribas. Be to, nesiaiškino svarbiausių faktinių ir teisinių bylos aplinkybių dėl ieškovės sutikimo suteikiant patalpas panaudai nurodomai atsakovei P. G., ieškovės kreditinio įsipareigojimo, kuris galbūt buvo dengiamas iš šių patalpų nuomos bei atsakovės P. G. pajamų, gautų iš ieškovei priklausančios patalpų dalies nuomos, dydžio. Pagal CPK 179 straipsnį pirmosios instancijos teismas turi siūlyti šalims teikti paminėtus įrodymus, be to, ieškovė turėtų tikslinti ieškinio dalį dėl 2017 m. gegužės 18 d. panaudos sutarties pripažinimo apsimestiniu sandoriu, sudarytu su A. G., ir teikti įrodymus dėl nurodomo nuomos sandorio sudarymo aplinkybių. Atkreiptinas dėmesys, jog ieškinio reikalavimas dėl 14 738,00 Eur kaip 1/2 dalies visų gautų pajamų 2015 m., 2016 m., 2017 m., nuomojant patalpas ( - ), priteisimo iš P. G. yra savarankiškas reikalavimas, o ne pripažintų negaliojančiais sandorių restitucijos būdas. Pirmosios instancijos teismas pripažino negaliojančiomis atsakovų R. G. ir A. G. 2015-05-01 ir 2016-05-01 sudarytas panaudos sutartis nuo jų sudarymo momento, tačiau dėl šios bylos dalies apeliacinis skundas nepaduotas, todėl ši sprendimo dalis paliktina nepakeista.

12343.

124Naikintina sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, nes, pakartotinai išnagrinėjus bylos dalį, jos turės būti perskaičiuojamos pagal CPK 93 str. nustatytas taisykles išnagrinėjus visą bylą.

12544.

126Skundžiamo teismo sprendimo dalys naikintinos ir bylos dalys, dėl kurių paduotas apeliacinis skundas, perduotinos nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

127Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 325–333 straipsniais, teisėjų kolegija

Nutarė

128Plungės apylinkės teismo 2020 m. kovo 3 d. sprendimo dalis, kuriomis atmestas ieškinys dėl 2017-05-18 panaudos sutarties, kaip apsimestinio sandorio pripažinimo negaliojančia ir prašymas priteisti ieškovei iš P. G. 1/2 dalį visų gautų pajamų 2015, 2016, 2017 m. nuomojant patalpas ( - ), pagal pateiktas iš VMI pajamų deklaracijas – 14 738,00 EUR, panaikinti ir šias bylos dalis perduoti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.

129Panaikinti Plungės apylinkės teismo 2020 m. kovo 3 d. sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

130Kitas sprendimo dalis palikti nepakeistas.

Ryšiai
1. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės... 3. Teisėjų kolegija... 4. I. Ginčo esmė... 5. 1.... 6. Ieškovė ieškiniu ir patikslintu ieškiniu prašo pripažinti absoliučiai... 7. 2.... 8. Ieškovė nurodo, kad 2015 m. gegužės 18 d., 2016 m. gegužės 1 d. panaudos... 9. II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė... 10. 3.... 11. Plungės apylinkės teismas 2020 m. kovo 3 d. sprendimu ieškovės R. G.... 12. 4.... 13. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog byloje kyla ginčas dėl panaudos... 14. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai... 15. 5.... 16. Apeliaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo... 17. 5.1.... 18. Skundžiamas sprendimas turi absoliučių sprendimo negaliojimo požymių. Byla... 19. 5.2.... 20. Pirmosios instancijos teismas pažeidė materialinės ir procesinės teisės... 21. 5.2.1.... 22. Dėl reikalavimo 2017 m. gegužės 18 d. panaudos sutartį pripažinti... 23. 5.2.2.... 24. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė taikyti restituciją ir... 25. 5.3.... 26. Pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė patenkintų reikalavimų... 27. 6.... 28. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovai prašo apeliacinį skundą... 29. 6.1.... 30. Ieškovė visiškai nepagrįstai apeliaciniame skunde nurodo, kad tariamai... 31. 6.2.... 32. Ieškovė nepagrįstai apeliaciniame skunde nurodo, jog trečiojo asmens AB DNB... 33. 6.3.... 34. Pirmosios instancijos teismas teisingai sprendime konstatavo, jog tikroji... 35. 6.4.... 36. Ieškovės apeliacinio skundo argumentai „dėl restitucijos taikymo“... 37. 6.5.... 38. Ieškovės argumentai, kad atsakovai tariamai buvo nesąžiningi, nes savo... 39. 6.6.... 40. Ieškovės apeliacinio skundo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų nemotyvuota,... 41. 6.7.... 42. Absoliučiai nepagrįsti ieškovės argumentai dėl tariamai nesąžiningo G.... 43. Teisėjų kolegija... 44. IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai... 45. 7.... 46. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų... 47. 8.... 48. Apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, tačiau... 49. Ginčo apeliacinės instancijos teisme esmė... 50. 9.... 51. Ieškovė patikslintu ieškiniu, pateiktu 2019 m. birželio 5 d., prašė... 52. 10.... 53. Byloje nustatyta, kad 2015-05-01 R. G. ir A. G. sudarė Patalpų panaudos... 54. 11.... 55. 2017-05-18 A. G. ir R. G. pasirašė sutartį, kuria R. G. perdavė A. G.... 56. 12.... 57. Iš VĮ Registrų centro 2017-06-30 duomenų nustatyta, kad butas, unikalus Nr.... 58. 13.... 59. Iš VĮ Registrų centro 2018-04-04 duomenų nustatyta, kad butas, unikalus Nr.... 60. 14.... 61. 2017-05-17 A. G. pasirašyti du paprastieji neprotestuotini vekseliai, pagal... 62. 15.... 63. Pirmosios instancijos teismas pasisakė dėl ginčijamų sandorių pripažinimo... 64. 16.... 65. Pagal suformuluotus ieškinio reikalavimus šios bylos ginčo dalykas buvo ir... 66. 17.... 67. Pagal apeliacinio skundo motyvus pasisakytina dėl apeliantės nurodomo teismo... 68. Dėl apeliantės nurodomo pirmosios instancijos teismo šališkumo šioje... 69. 18.... 70. Apeliaciniame skunde ieškovė nurodo, kad byla išnagrinėta šališko teismo,... 71. 19.... 72. Siekiant užtikrinti realų teisės į nešališką ir objektyvų teismą... 73. 20.... 74. Asmuo, konstatuodamas, jog buvo išnagrinėta neobjektyviai ir šališkai,... 75. 21.... 76. Sprendžiant dėl šio apeliacinio skundo motyvo darytina išvada, jog jis iš... 77. 22.... 78. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnio 2 dalyje, taip pat Lietuvos... 79. 23.... 80. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje pabrėžiama, kad nešališkumas... 81. 24.... 82. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad teisėjo asmeninis... 83. 25.... 84. Pasisakydamas dėl objektyviųjų teismo ir teisėjo nešališkumo aspektų,... 85. 26.... 86. Šiuo atveju pareiškėjas nuogąstauja dėl Klaipėdos apygardos teismo... 87. 27.... 88. Iš atsiliepimo į apeliacinį skundą, iš viešų duomenų nustatyta, kad... 89. Dėl absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindo – įkaito turėtojo... 90. 28.... 91. Byloje nustatyta, kad Klaipėdos apygardos teismo 2016-03-03 sprendimu... 92. 29.... 93. Apeliantė nurodo, jog įkaito turėtojas turėjo būti įtrauktas į bylos... 94. 30.... 95. CK 6.642 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog kiekviena daikto neatlygintinio... 96. 31.... 97. Byloje nustatyta, kad AB DNB bankas trečiuoju asmeniu buvo įtraukta į... 98. 32.... 99. CPK 266 straipsnis draudžia teismui nuspręsti dėl neįtrauktų dalyvauti... 100. Dėl ginčo šalių sutartinių teisinių santykių ir bylos esmės atskleidimo... 101. 33.... 102. Iš pirmosios instancijos teismo sprendimo darytina išvada, jog ieškinio... 103. 14 738,00 Eur priteisimo iš P. G., kaip 1/2 dalį visų gautų pajamų 2015... 104. 34.... 105. Restitucijos, kaip prievolinio teisinio pažeistų teisių gynimo būdo, esmė... 106. 35.... 107. Iš suformuluoto ieškinio pagrindo ir dalyko darytina išvada, jog šis... 108. 36.... 109. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad teisinė ginčo šalių santykių... 110. 37.... 111. Tinkamo įrodinėjimo proceso užtikrinimas yra neatskiriamas nuo tinkamo... 112. 38.... 113. Be to, ieškovė ieškiniu prašė pripažinti 2017 m. gegužės 18 d. panaudos... 114. 39.... 115. CK 1.87 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu sandoris sudarytas kitam... 116. 40.... 117. Kai kyla ginčas dėl sandorio pripažinimo apsimestiniu, teismas,... 118. 41.... 119. Teigdama, kad sandoris yra ne toks, koks nurodytas sutartyje, sandorio šalis... 120. Apeliacinės instancijos teismo išvada... 121. 42.... 122. Teisėjų kolegija, apibendrindama tai, kas išdėstyta, mano, kad pirmosios... 123. 43.... 124. Naikintina sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, nes,... 125. 44.... 126. Skundžiamo teismo sprendimo dalys naikintinos ir bylos dalys, dėl kurių... 127. Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 325–333 straipsniais, teisėjų... 128. Plungės apylinkės teismo 2020 m. kovo 3 d. sprendimo dalis, kuriomis atmestas... 129. Panaikinti Plungės apylinkės teismo 2020 m. kovo 3 d. sprendimo dalis dėl... 130. Kitas sprendimo dalis palikti nepakeistas....