Byla 2A-2127-221/2014
Dėl žalos atlyginimo

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Lozoraitytės (pranešėja), Arūno Rudzinsko (pirmininkas) ir Egidijaus Tamašausko, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų G. U. ir R. U. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. birželio 23 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1665-435/2014 pagal ieškovės akcinės bendrovės „Kauno energija“ ieškinį atsakovams G. U. ir R. U. dėl žalos atlyginimo.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu (b. l. 3–6), prašydama priteisti solidariai iš atsakovų 6 045,79 Lt žalą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

5Ieškovės atstovas teismo posėdžio metu patikslino prašomos priteisti iš atsakovų žalos dydį, nurodė, kad žalos dydį sudaro 5 682,79 Lt mokėjimas UAB „Magistralė“ už savavališko prisijungimo prie šilumos tiekimo tinklų likvidavimą ir 181,50 Lt už antstolio faktinių aplinkybių konstatavimą. Prašė ieškinį tenkinti ir priteisti solidariai iš atsakovų 5 864,29 Lt žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

6Ieškinyje nurodė, kad 2013 m. vasario 20 d. ieškovės darbuotojai patikrinimo metu nustatė termofikacinio vandens nutekėjimą tarp šilumos kameros ŠK 9K-15-1 ir pastato, esančio ( - ). Tiksliai nutekėjimo vietai nustatyti, žemės kasimo darbams atlikti buvo pasamdyta UAB „Magistralė“. Atliekant darbus nustatyta, kad į ieškovei priklausantį šilumos tiekimo tinklą be suderinimo, be projekto, savavališkai buvo prijungti vamzdžiai termofikaciniam vandeniui naudoti. UAB „Magistralė“ plastikinius vamzdžius nupjovė ir skyles metaliniuose vamzdžiuose užvirino, ieškovė už darbus UAB „Magistralė“ sumokėjo 5 682,79 Lt. 2013 m. vasario 25 d. ieškovės darbuotojai atvyko į atsakovams priklausančias patalpas (garažą) ( - ), ir, dalyvaujant atsakovui G. U., konstatavo, kad atsakovams priklausančių patalpų pamate yra įrengti du vamzdžiai su uždaromąja armatūra. Patikrinimo metu padaryta išvada, kad įvykdytas savavališkas prisijungimas prie šilumos perdavimo tinklų. Ieškovė bandė išspręsti žalos atlyginimo klausimą neteisminiu būdu, tačiau atsakovai kategoriškai atsisakė priimti ir pasirašyti ieškovės dokumentus dėl žalos atlyginimo. Atsakovai 2010 metais taip pat buvo savavališkai prisijungę prie šilumos tinklų, už ką buvo nubausti administracine tvarka.

7Atsakovai patikslintu atsiliepimu į ieškinį (b. l. 86–87) su juo nesutiko, prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą ir neįrodytą. Nurodė, kad ieškovės prašomos priteisti žalos dydis nesutampa su ieškinio prieduose nurodytomis sumomis, be to, kai kurie atliktų darbų akte Nr. M12-185 nurodyti darbai yra nesusiję su prisijungimo prie šilumos tinklų likvidavimu (kanalo išvalymas, vamzdžių nuvalymas). Darbų atlikimo akte nurodyta, kad darbų objektas – šiluminės trasos remontas, o ne neteisėto prisijungimo prie šilumos tinklų likvidavimas, todėl mano, kad ieškovė ieškiniu siekia kompensuoti sau šiluminių trasų einamąjį remontą. Ieškovė nurodė, jog ji patyrė žalą dėl atsakovų neteisėtų veiksmų savavališkai prisijungiant prie jai priklausančių šilumos tinklų, tačiau toks reikalavimas neteisėtas ir nepagrįstas jokiais įrodymais. Aplinkybė, jog atsakovas buvo baustas administracine tvarka už savavališką prisijungimą prie ieškovei nuosavybės teise priklausančių šilumos tiekimo tinklų, nepatvirtina ir neįrodo, kad po to atsakovas dar kartą prisijungė prie šilumos tiekimo tinklų. Atsakovų patalpose yra įrengta vietinė šildymo sistema dujomis, kuri veikė apžiūros metu, todėl atsakovai neturi jokio intereso naudotis ieškovei priklausančiais šilumos tinklais.

8II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

9Kauno apylinkės teismas 2014 m. birželio 23 d. sprendimu (b. l. 103–108) ieškinį tenkino: priteisė solidariai iš atsakovų ieškovei 5 864,29 Lt žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (nuo 5 864,29 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme (2013 m. lapkričio 19 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir lygiomis dalimis – 184,80 Lt bylinėjimosi išlaidas, tai yra po 92,40 Lt iš kiekvieno atsakovo; priteisė lygiomis dalimis iš atsakovų valstybei 26,46 Lt išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų siuntimu, tai yra po 13,23 Lt iš kiekvieno atsakovo.

10Teismo vertinimu, ieškovės pateikti įrodymai patvirtina ieškovės nurodytą aplinkybę, kad į AB „Kauno energija“ priklausantį šilumos tiekimo tinklą savavališkai buvo pajungti du plastikiniai vamzdžiai termofikaciniam vandeniui naudoti, todėl darė išvadą, kad ieškovės nurodytos aplinkybės, jog prie AB „Kauno energija“ priklausančių šilumos tiekimo tinklų buvo prisijungta savavališkai, yra įrodytos. Siekiant nustatyti už neteisėtų veiksmų atlikimą atsakingą asmenį, ieškovės atstovai, dalyvaujant atsakovui G. U., patikrino atsakovams bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančias negyvenamąsias patalpas, esančias ( - ), ir 2013 m. vasario 25 d. akte pažymėjo, kad pastato pamate yra matomi du plastikiniai vamzdžiai su uždaromąją armatūra, nupjauti už įėjimo į pamatą. Atsakovai ginčijo šiuos ieškovės pateiktus rašytinius įrodymus teigdami, jog ieškovės pateikti dokumentai neįrodo 2013 m. vasario mėnesį buvus atsakovų savavališką prisijungimą prie ieškovei priklausančių šilumos tinklų, teigė, jog konstatuota aplinkybė, kad vamzdžiai buvo nupjauti ir niekur nepajungti, neįrodo atsakovų savavališko prisijungimo fakto, be to, nurodydami aplinkybę, kad patalpose yra vietinė šildymo sistema dujomis, teigė, jog atsakovai neturi intereso naudotis ieškovei priklausančiais šilumos tinklais. Teismas nurodė, kad atsakovų atsikirtimai į ieškovės reikalavimą yra paneigiami teismo posėdyje apklaustų liudytojų parodymais. Įvertindamas aplinkybę, kad į atsakovo garažą ieškovės darbuotojai pateko praėjus keturioms dienoms po antstolio R. B. faktinių aplinkybių konstatavimo, teismas sprendė esant įrodytą ieškovės nurodytą aplinkybę, jog būtent iš atsakovams nuosavybės teise priklausančių patalpų buvo savavališkai prisijungta prie ieškovės šilumos tinklų. Teismas nurodė, kad atsakovai neįrodė aplinkybės, kad jie ieškovės nurodytu laikotarpiu nebuvo prisijungę prie ieškovės šilumos tinklų. Teismo vertinimu, žala AB „Kauno energija“ atsirado likviduojant savavališką prisijungimą prie ieškovės šilumos tinklų, žalos dydis pagrįstas byloje esančiais įrodymais. Byloje konstatavus atsakovų neteisėto prisijungimo prie ieškovės šilumos tinklų faktą bei ieškovės patirtą žalą likviduojant savavališką prisijungimą, nustačius, kad tarp neteisėtų padarinių ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys, teismas darė išvadą, kad nagrinėjamu atveju CK 6.248 straipsnio 1 dalimi nurodyta prezumpcija (atsakovų kaltė) nepaneigta, kadangi atsakovai prisijungė prie ieškovės šilumos tinklų neturėdami prisijungimo projekto, nesuderinę su ieškove, tai yra pažeisdami Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių nuostatas. Teismas konstatavo, kad nagrinėjamoje byloje yra įrodytos visos deliktinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai, žala, kaltė ir priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos, todėl atsakovams atsiranda pareiga atlyginti padarytus nuostolius (žalą), nes dėl jų neteisėtų veiksmų ieškovė patyrė žalą.

11III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

12Apeliaciniu skundu (b. l. 114–119) atsakovai prašo teismo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2014 m. birželio 23 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti kaip nepagrįstą ir neįrodytą; priteisti iš ieškovės atsakovams bylinėjimosi išlaidas.

13Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

141. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, netinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas. Teismas netinkamai vertino CK įtvirtintų deliktinės civilinės atsakomybės sąlygų (CK 6.246–6.249 straipsniai) egzistavimą šioje byloje. Nagrinėjamoje byloje pagal ieškovės pateiktus įrodymus buvo nustatyta tik žala, atsiradusi ieškovei dėl nenustatyto neteisėto savavališko prisijungimo prie šilumos tinklų, tačiau nebuvo nustatyta nei neteisėtų atsakovų veiksmų, nei kaltės, nei priežastinio ryšio. Ieškovė siekia įrodyti, kad patyrė žalą būtent dėl atsakovų neteisėtų veiksmų, tačiau atsakovai nebuvo prisijungę prie AB „Kauno energija“ priklausančių šilumos tinklų, o kadangi nebuvo jokių neteisėtų veiksmų, tai negali būti nustatytas ir priežastinis ryšys.

152. Pirmosios instancijos teismas, grįsdamas neteisėtų atsakovų veiksmų egzistavimą, vadovavosi CPK 12 straipsniu, 176 straipsnio 1 dalimi, 178 straipsniu, 185 straipsniu, tačiau nė vienas iš šių straipsnių, reglamentuojančių įrodinėjimo procesą, niekaip neleidžia pagrįsti, jog būtent atsakovai atliko neteisėtus veiksmus ieškovės atžvilgiu. Jokių įrodymų apie tai, kad atsakovai atliko kokius nors neteisėtus veiksmus, byloje nebuvo pateikta. Atsakovai jokio intereso savavališkai neteisėtai naudotis AB „Kauno energija“ šilumos tinklais neturėjo ir to nedarė, kadangi šildėsi dujomis nuo 2010 m. Teismas, vertindamas byloje esančius įrodymus, neatkreipė dėmesio į kai kurias svarbias bylai aplinkybes, neteisingai interpretavo antstolio R. B. konstatuotas aplinkybes. Apeliantų nuomone, jų neteisėtų veiksmų, kaip būtinosios sąlygos deliktinei atsakomybei kilti, nebuvo nustatyta, o pirmosios instancijos teismas, pažeisdamas įrodymų vertinimo taisykles, priėmė neteisingą ir nemotyvuotą sprendimą.

163. Teismas netinkamai vertino ieškovės patirtos žalos dydį, neatsižvelgė į atsakovų argumentus, kad ieškovė ieškiniu siekė kompensuoti sau nuosavybės teise priklausančių šiluminių trasų einamąjį remontą ir ieškovės nurodomas turinės žalos dydis yra neteisingas. Kaip matyti iš UAB „Magistralė“ atliktų darbų akto Nr. M12-185, kai kurie darbai buvo susiję ne su AB „Kauno energija“ patirtos žalos likvidavimu, bet su einamojo šiluminės trasos remonto darbais.

17Atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 123–124) ieškovė prašo teismo apeliacinį skundą atmesti, Kauno apylinkės teismo 2014 m. birželio 23 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-1665-435/2014 palikti nepakeistą.

18Nurodė, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas byloje esančiais įrodymais. Bylos nagrinėjimo metu buvo įrodytos visos deliktinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai, žala, kaltė, priežastinis ryšis tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Apeliantai nurodo, kad jų patalpose veikia vietinė dujų šildymo sistema, todėl jie neturėjo intereso neteisėtai naudotis AB „Kauno energija“ tiekiama šiluma. Tačiau gamtinių dujų pirkimo–pardavimo sutarties buvimas neužkerta kelio savavališkam prisijungimui prie šilumos tiekimo tinklų. 2013 m. vasario 5 d. akte konstatuota, kad patalpų pamate yra matomi du plastikiniai vamzdžiai su uždaromąja armatūra. Apeliantai nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių tai, kad minėti vamzdžiai būtų įrengti pagal projektą. Pakartotinas vamzdžių aptikimas atsakovų patalpose patvirtina pakartotinį savavališką prisijungimą prie šilumos tiekimo tinklų. Ieškovė nesutinka, kad ji neįrodė savavališko apeliantų prisijungimo prie šilumos tinklų. Ieškovės nuomone, atsakovų kaltė pasireiškia tiesiogine tyčia. Kadangi šilumos tiekimo tinklai yra po žeme, todėl norint prie jų prisijungti, reikalinga juos atkasti. O tai jau yra sąmoningas veiksmas. Kadangi ieškovei reikėjo likviduoti savavališką prisijungimą, todėl ji patyrė nuostolius. Ieškovė sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvu, kad atsakovai savo kaltės nepaneigė, prie šilumos tiekimo tinklų prisijungė savavališkai, be projekto ir suderinimo su ieškove.

19IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

20Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas, t. y. apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 263 straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2, 3 dalys).

21Bylos duomenimis nustatyta, kad 2013 m. vasario 20 d. ieškovės darbuotojai patikrinimo metu nustatė termofikacinio vandens nutekėjimą tarp šilumos kameros ŠK 9K-15-1 ir pastato, esančio ( - ). Tiksliai nutekėjimo vietai nustatyti, žemės kasimo darbams atlikti buvo pasamdyta UAB „Magistralė“, kuriai už darbus sumokėjo 5 682,79 Lt. Atliekant darbus nustatyta, kad į ieškovei priklausantį šilumos tiekimo tinklą savavališkai buvo prijungti vamzdžiai termofikaciniam vandeniui naudoti. 2013 m. vasario 25 d. ieškovės darbuotojai atsakovams priklausančiose patalpose (garaže), ( - ), dalyvaujant atsakovui G. U., konstatavo, kad atsakovams priklausančių patalpų pamate yra įrengti du vamzdžiai su uždaromąja armatūra. Patikrinimo metu padaryta išvada, kad įvykdytas savavališkas prisijungimas prie šilumos perdavimo tinklų. Pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino – priteisė iš atsakovų solidariai ieškovei 5 864,29 Lt žalos atlyginimą, procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.

22Apeliantai (atsakovai) nesutinka su priimtu teismo sprendimu, motyvuodami tuo, kad teismas netinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, nes byloje, anot apeliantų, nustatyta tik žala, nebuvo nustatyta neteisėti atsakovų veiksmai, priežastinis ryšys ir kaltė. Su tokiais apeliantų argumentais teisėjų kolegija nesutinka.

23Taigi byloje kilo ginčas dėl civilinės atsakomybės taikymo. Civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, nuostolius) (CK 6.245 straipsnio 1 dalis). Tam, kad atsirastų civilinės atsakomybės santykiai, turi būti nustatomas faktinių aplinkybių visetas: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, kaltė (CK 6.246–249 straipsniai). Nesant civilinės atsakomybės sąlygų viseto, civilinė atsakomybė negalima. Pažymėtina, kad skolininko kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), todėl įrodyti, kad nėra kaltės konkrečiu atveju yra atsakovų pareiga, kitas civilinės atsakomybės sąlygas turi įrodyti ieškovė.

24CK 6.246 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.

25Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, jog ieškovė įrodė atsakovų neteisėtus veiksmus. Tokia išvada darytina iš byloje esančių įrodymų – ieškovės atstovo paaiškinimo, liudytojų parodymų, rašytinių įrodymų: faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo (b. l. 14–21), atliktų darbų akto (b. l. 26–28), 2013 m. vasario 25 d. akto (b. l. 31), pateiktos schemos (b. l. 96). Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantais, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai vertino antstolio R. B. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, liudytojo T. S. parodymus. Anot apeliantų, iš faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo spręstina, kad jokio savavališko prisijungimo nebuvo, nes, kaip nurodyta protokole, vamzdžiai nupjauti, skylės užvirintos. Teisėjų kolegijos nuomone, išvada apie savavališką prisijungimą prie šilumos tinklų padaryta ne vien tik iš faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo, bet iš visų jau nurodytų įrodymų visumos. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad, kaip nurodyta pačiame ieškinyje, tiksliai šilumos nutekėjimo vietai nustatyti, žemės kasimo darbams atlikti buvo pasamdyta UAB „Magistralė“, kuri iškasė duobę, nupjovė metalinius vamzdžius, juos užvirino, ką vėliau ir konstatavo antstolis. Liudytojas T. S. patvirtino, kad, atkasus duobę, rado vamzdelius, pajungtus prie šiluminio vamzdžio, vamzdeliai buvo sujungti su senais vamzdžiais ir vedė į atsakovams priklausančius garažus, konkrečiai į statinio pamatus, ir tai, kad tą pačią dieną į garažus nebuvo įleisti. Liudytojas R. K. patvirtino analogiškas aplinkybes, taip pat tai, kad patekę į atsakovų garažą, rado išsikišusius vamzdelius su uždaromąja armatūra, kurie leidžia atjungti vandenį, nors tuo metu jie nebuvo pajungti, tačiau bet kada galima prisijungti ir šildyti patalpas.

26Apeliantai nurodo, kad jų patalpose veikia vietinė dujų šildymo sistema, ką patvirtino ir liudytojai R. K., ir tai konstatuota akte, atsakovai sudarę sutartį dėl dujų tiekimo, todėl jiems savavališkai jungtis prie šilumos tinklų nebuvo jokio poreikio. Teisėjų kolegijos nuomone, pateikta gamtinių dujų pirkimo–pardavimo sutartis neįrodo, kad nebuvo prisijungta prie šilumos tinklų, ir kaip teisingai nurodo ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą, jos buvimas neužkerta kelio savavališkam prisijungimui prie šilumos tiekimo tinklų. Apeliantai jokių kitų įrodymų savo kaltei paneigti nepateikė, nors turėjo galimybę pateikti įrodymus apie suvartotą dujų kiekį, sąskaitas už suvartotas dujas, apmokėjimus už patalpų šildymui suvartotas dujas. Pažymėtina ir tai, kad apeliantai naudojosi advokatės paslaugomis. Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvu, kad atsakovai savo kaltės nepaneigė, prie šilumos tiekimo tinklų prisijungė savavališkai, be projekto ir suderinimo su ieškove.

27Apeliantai apeliaciniame skunde teigia, kad konkrečiu atveju byloje pagal ieškovės pateiktus įrodymus buvo nustatyta tik žala. Apeliantų nuomone, pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino patirtos žalos dydį, neatsižvelgė į atsakovų argumentus, kad ieškovė ieškiniu siekė kompensuoti šiluminių trasų remontą. Su šiais argumentais teisėjų kolegija nesutinka. Pažymėtina, kad šilumos tiekimo tinklai yra po žeme, todėl turint duomenų apie termofikacinio vandens nutekėjimą tarp šilumos kameros ŠK 9K-15-1 ir pastato ( - ), siekiant nustatyti prisijungimo vietą, reikalinga juos atkasti. Tam, kaip nustatyta byloje, ieškovė samdė UAB „Magistralė“, kuri atliko visus savavališko prisijungimo nustatymo ir likvidavimo darbus, už kuriuos ieškovė yra atsiskaičiusi (b. l. 25–30). Kolegijos nuomone, tai, kad UAB Magistralė“ atliktus darbus įvardijo kaip trasos remontą, nereiškia, kad ieškovės užsakymu buvo atliekamas būtent trasos remontas, o ne savavališko prisijungimo prie šilumos tinklų nustatymo ir likvidavimo darbai. Kokius darbus reikėjo atlikti, nurodė ir liudytojas R. K., kuris patvirtino, kad visi atliktų darbų akte (b. l. 26–28) nurodyti darbai buvo būtini norint atstatyti šilumos tinklus likviduojant savavališką prisijungimą prie šilumos tinklų. Įvertinus byloje esančius įrodymus, spręstina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino ieškovę įrodžius žalos dydį.

28Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad įrodinėjimo procesas yra skirtas išsiaiškinti konkrečiai civilinei bylai reikšmingų aplinkybių buvimą ar nebuvimą (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, kasacinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai tai leidžia byloje esančių įrodymų visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2006; 2007 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2007; 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-427/2008 ir kt.). Reikalavimas vertinti įrodymus, vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, yra teismo nepriklausomumo principo išraiška, nes niekas negali nurodyti teismui, kaip vertinti vieną ar kitą įrodymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2009). Esant byloje surinktų įrodymų prieštaravimams, kilę neaiškumai vertinami atsižvelgiant į šalims tenkančią įrodinėjimo pareigą.

29Kiti apeliacinio skundo argumentai sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui įtakos neturi, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų plačiau nepasisako. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas ištyrė teisingam ginčo išsprendimui svarbias aplinkybes, visapusiškai, pilnai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, tinkamai išaiškino ir taikė materialines bei procesines teisės normas, motyvavo savo išvadas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

30Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325-326 straipsniais,

Nutarė

31Kauno apylinkės teismo 2014 m. birželio 23 d. sprendimą paikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą,... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu (b. l. 3–6), prašydama priteisti... 5. Ieškovės atstovas teismo posėdžio metu patikslino prašomos priteisti iš... 6. Ieškinyje nurodė, kad 2013 m. vasario 20 d. ieškovės darbuotojai... 7. Atsakovai patikslintu atsiliepimu į ieškinį (b. l. 86–87) su juo nesutiko,... 8. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 9. Kauno apylinkės teismas 2014 m. birželio 23 d. sprendimu (b. l. 103–108)... 10. Teismo vertinimu, ieškovės pateikti įrodymai patvirtina ieškovės nurodytą... 11. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai... 12. Apeliaciniu skundu (b. l. 114–119) atsakovai prašo teismo panaikinti Kauno... 13. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:... 14. 1. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, netinkamai aiškino ir... 15. 2. Pirmosios instancijos teismas, grįsdamas neteisėtų atsakovų veiksmų... 16. 3. Teismas netinkamai vertino ieškovės patirtos žalos dydį, neatsižvelgė... 17. Atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 123–124) ieškovė prašo teismo... 18. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir... 19. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 20. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas... 21. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2013 m. vasario 20 d. ieškovės darbuotojai... 22. Apeliantai (atsakovai) nesutinka su priimtu teismo sprendimu, motyvuodami tuo,... 23. Taigi byloje kilo ginčas dėl civilinės atsakomybės taikymo. Civilinė... 24. CK 6.246 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civilinė atsakomybė atsiranda... 25. Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, jog... 26. Apeliantai nurodo, kad jų patalpose veikia vietinė dujų šildymo sistema,... 27. Apeliantai apeliaciniame skunde teigia, kad konkrečiu atveju byloje pagal... 28. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad įrodinėjimo procesas yra... 29. Kiti apeliacinio skundo argumentai sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui... 30. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso... 31. Kauno apylinkės teismo 2014 m. birželio 23 d. sprendimą paikti nepakeistą....