Byla e2A-143-577/2017
Dėl sumokėto avanso priteisimo, trečiasis asmuo V. L

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Alvydo Barkausko, Jadvygos Mardosevič (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Astos Pikelienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės V. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 3 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. N. ieškinį atsakovei V. P. dėl sumokėto avanso priteisimo, trečiasis asmuo V. L..

2Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,

Nustatė

3

  1. Ginčo esmė

41.

5Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovės 2 000 Eur sumokėtą avansą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškinį grindė tuo, jog 2015-05-14 ieškovas A. N. ir atsakovė V. P. sudarė preliminarią pirkimo - pardavimo sutartį, pagal kurią atsakovė įsipareigojo ne vėliau kaip 2015-09-01 už 23 000 Eur parduoti ieškovui sodo sklypą su namu, kurių unikalūs Nr. ( - ) ir Nr. ( - ), esančius adresu ( - ). Ieškovas preliminarios sutarties sudarymo dieną atsakovei sumokėjo 2 000 Eur avansą. Anot ieškovo, pirkimo - pardavimo sutartis nebuvo sudaryta dėl pardavėjos kaltės, nes atsakovė neįvykdė dviejų preliminariosios sutarties sąlygų: laiku tinkamai neparengė parduodamo turto dokumentų ir nepašalino turto suvaržymo (sutarties 3.2, 4.1, 4.3. punktai), todėl ji privalo grąžinti sumokėtą avansą.

62.

7Atsakovė su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Procesiniuose dokumentuose bei bylos nagrinėjimo metu paaiškino, jog ieškovas buvo supažindintas su Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašu ir jo turiniu prieš pasirašant sutartį, todėl ieškovui aplinkybė apie parduodamo turto suvaržymą buvo žinoma. Iš hipotekos kreditoriaus R. G. buvo gautas rašytinis sutikimas dėl sklypo pardavimo. Sandoris nebuvo sudarytas ne dėl atsakovės kaltės, o dėl to, kad ieškovas neturėjo reikalingos nuosavų lėšų sumos sandoriui įvykdyti, o bankas atsisakė ieškovui suteikti paskolą. Pagal preliminarios sutarties sąlygas pirkėjas privalėjo pasirašymo momentui turėti visą reikiamą sumą (23 000 Eur) arba būti sudaręs paskolos sutartį šiai sumai su kredito įstaiga. Šalys buvo susitikusios 2015-09-14, atsakovė pasiūlė pratęsti preliminariosios sutarties terminą ir sandorį įvykdyti, tačiau ieškovas atsisakė. Atsakovė nurodė, kad ieškovo sumokėta suma yra atsakovės patirti nuostoliai dėl neįvykusio sandorio.

83. Trečiasis asmuo V. L. prašė ieškinį tenkinti. Paaiškino, kad jis su atsakove 2015-03-17 sudarė tarpininkavimo sutartį, pagal kurią turėjo surasti klientą parduodamam sodo sklypui su namu. 2015-05-04 buvo pasirašyta preliminarioji sutartis, pagal kurią atsakovė įsipareigojo parduoti sodo sklypą su namu ieškovui. Ieškovas atsakovei sumokėjo 2 000 Eur avansą. Atėjus preliminarios sutarties galiojimo terminui pagrindinė pirkimo - pardavimo sutartis nebuvo sudaryta, nes atsakovė neįvykdė preliminarios sutarties įsipareigojimų: laiku tinkamai neparengė parduodamo turto dokumentų ir nepašalino turto suvaržymo. Atsakovei buvo žinoma, kad ieškovas žemės sklypą pirks su banko paskola, todėl turėjo atlikti kadastrinius matavimus, nes kitu atveju bankas negalėtų suteikti paskolos. Taip pat reikėjo įregistruoti papildomus priestatus, nes jie nėra įregistruoti Registrų centre. Atsakovė nors pradėjo kadastrinių matavimų atlikimo procedūrą, tačiau neužbaigė, vėliau atsakovė pradėjo vilkinti procesą, vengdama atsiskaityti su matininkais. Atsakovė ir jo įgaliotinė žadėjo, kad hipoteka bus panaikinta.

  1. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

94. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. spalio 3 d. sprendimu ieškinį tenkino. Priteisė iš atsakovės V. P. ieškovui A. N. 2 000 Eur avansą, 5 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2015-11-13) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 745,00 eurų bylinėjimosi išlaidų.

104.1. Pirmos instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, laikė nepagrįstais ieškovo argumentus dėl naujų kadastrinių matavimų būtinybės, nurodydamas, kad tokie reikalavimai parduodamam atsakovės sklypui nebuvo numatyti nei Preliminariojoje sutartyje, nei įstatyme. Tačiau pirmos instancijos teismas, nustatęs, jog atsakovė iki pagrindinės sutarties sudarymo nebuvo panaikinusi hipotekos parduodamam sklypui, sprendė, kad atsakovė pažeidė preliminariosios sutarties 4.1 punktą, ir ieškovo reikalavimus dėl avanso priteisimo tenkino.

11III.

12Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

135.

14Atsakovė V. P. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 3 d. sprendimą, priimti naują sprendimą, ieškinį atmesti ir priteisti atsakovei patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą iš esmės grindžia argumentais dėl hipotekos teisinių santykių aiškinimo, kiek tai susiję su ginčo preliminaria sutartimi ir Pagrindinės sutarties nesudarymo priežastimi; nurodo, kad:

155.1. Pirmos instancijos teismas neįvertino svarbių byloje nustatytų aplinkybių, todėl padarė nepagrįstą išvadą dėl tikrosios priežasties, dėl kurios nebuvo sudaryta pagrindinė sutartis. Preliminariąją sutartį parengė, atspausdino ir šalims pasirašyti pateikė trečiasis asmuo byloje V. L., veikdamas kaip profesionalus sandorio tarpininkas. Ieškovas visos 23 000 Eur sumos atsakovės parduodamam turtui įsigyti neturėjo. Prieš pasirašant Preliminarią sutartį 2015-05-08 buvo atspausdintas Nekilnojamo turto registro centrinio duomenų banko išrašas apie atsakovei priklausantį parduodamą ginčo sklypą, kuriame aiškiai matyti, kad parduodamam sklypui yra įregistruota hipoteka, todėl ieškovui aplinkybė apie parduodamo turto suvaržymą buvo žinoma. Pažymėtina, kad byloje nėra jokių duomenų ar juolab įrodymų, kad per visą laikotarpį nuo Preliminarios sutarties pasirašymo (2015-05-14) iki Sutarties pabaigos termino (2015-09-01) ieškovas būtų pareiškęs atsakovei kokių nors pageidavimų ar reikalavimų dėl hipotekos panaikinimo, todėl pirmos instancijos teismas privalėjo atsižvelgti į šią aplinkybę, aiškindamas Preliminarios sutarties 3.2. ir 4.1. punktus, nes to reikalauja LR CK 6.193 str. 1 dalies nuostatos.

165.2. Teismas neįvertino tos aplinkybės, jog V. L. sutartiniuose santykiuose veikė kaip pardavimo tarpininkas-profesionalas, o ieškovas ir atsakovė – kaip vartotojai. Pirmos instancijos teismas nesigilino į tą aplinkybę, kad tarpininko V. L. pateikta Sutartis buvo surašyta su klaidingais duomenimis, nes joje nurodyti tikrovės neatitinkantys duomenys apie turto suvaržymus bei apie pirkėjo (ieškovo) mokumą, ir kad abi šalys pasirašė tokią sutartį. Atsakovės tvirtinimu, bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad ieškovas Preliminarios sutarties sudarymo dieną neturėjo reikiamos pinigų sumos turtui įsigyti; jis pats bylos nagrinėjimo metu aiškino, kad paskolos iš banko negavo dėl to, kad nebuvo atlikti nauji sklypo kadastriniai matavimai, tačiau nei įstatyme, nei Sutartyje nebuvo numatyta pareiga parduodamame ginčo sklype atlikti naujus kadastrinius matavimus.

175.3. Pirmos instancijos teismas neteisingai nustatė šalių kaltę ir atsakomybę. Byloje turimas 2015 m. gegužės 1 d. rašytinis sutikimas patvirtina, jog atsakovės kreditorius R. G. sutinka, kad jam įkeistas turtas būtų parduotas, bei sutinka atvykti pas notarą ir pasirašyti dokumentus, reikalingus parduodant hipoteka įkeistą turtą – ginčo sklypą. Pažymėjo, jog CK 4.170 str. nuostatų kontekste hipoteka nėra kliūtis įsigyti ginčo sklypą ir gauti banko paskolą. Pasak atsakovės, byloje nėra jokių duomenų, kad ieškovas banko paskolos negavo dėl perkamo turto suvaržymo hipoteka; pats ieškovas aiškino, kad banko paskolos negavo dėl naujų kadastrinių matavimų nebuvimo. Todėl visiškai nesuprantama, kuo remdamasis pirmos instancijos teismas hipotekos kreditoriaus sutikimą aiškina būtent ieškovo naudai, darydamas nepagrįstą prielaidą, jog atsakovės kreditorius esą nebūtų panaikinęs hipotekos parduodant turtą, nors atsakovė ne sykį teismui nuosekliai aiškino, jog sklypą siekė parduoti tikslu atsiskaityti su hipotekos kreditoriumi.

185.4. Pirmos instancijos teismas ignoravo sutarties 4.5 punkto turinį, kuriame nurodyta: „Pirkėjas pareiškia, kad jis finansiškai yra pajėgus sumokėti šioje sutartyje numatytą Turto kainą. Tuo atveju, jei dėl šios garantijos neatitikimo nebus sudaryta pagrindinė Turto pirkimo-pardavimo sutartis, bus laikoma, kad ji nesudaryta dėl Pirkėjo kaltės“. Pasak apeliantės, būtent tas punktas įtvirtino, kad jau preliminariosios sutarties sudarymo momentui ieškovas privalėjo turėti arba nuosavas lėšas, arba turėti sudarytą sutartį su banku; ieškovui esant nemokiam, laikytina, jog sutartis nesudaryta dėl jo kaltės.

195.5. Teismas, ignoruodamas sutarties 4.5 p. ir neteisingai aiškindamas sutarties 4.1 p. nuostatas, kuris numatė pardavėjo kaltę dėl sutarties nesudarymo tik tuo atveju, jeigu dėl turto suvaržymų nebus galima sudaryti pagrindinės sutarties, nenustatė tikrosios pagrindinės sutarties nesudarymo priežasties bei neteisingai nustatė šalių kaltę ir atsakomybę. Pasak apeliantės, pirmos instancijos teismas neatskleidė ginčo esmės, netinkamai taikė ir aiškino hipotekos institutą reglamentuojančias teisės normas, neatskleidė esminių ginčui bylos aplinkybių tarpusavio ryšio, netinkamai aiškino preliminariosios sutarties sąlygas, o tai sudaro pagrindą pirmos instancijos teismo sprendimą panaikinti.

206. Ieškovas A. N. atsiliepime prašo atsakovės apeliacinį skundą atmesti, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą, iš atsakovės priteisti 400 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

216.1. Ieškovas ketino pirkti mūrinį namą su sodo sklypu, tačiau jokių duomenų, kad atsakovė nuo 2015-05-14 iki 2015-09-01 Nekilnojamojo turto registre įregistravo mūrinį namą, byloje nėra; iš išrašo matyti, kad įregistruotas rąstinis namas. Pati apeliantė bylos nagrinėjimo metu negalėjo paaiškinti, kokiu būdu galėjo būti parduotas mūrinis namas, kuris pagal kadastro duomenis yra medinis.

226.2. Sutarties 4.2 p. apeliantė įsipareigojo ne vėliau kaip iki pagrindinės turto pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo dienos sumokėti visus būtinus su turtu susijusius mokėjimus, padengti skolas turtui, tačiau jokių įrodymų, patvirtinančių šių įsipareigojimų įvykdymą, nepateikė. Pasak ieškovo, sutarties 3.2. ir 4.1. punktų sąlygos sudaro pagrindą teigti, jog šalys aiškiai susitarė dėl esminės sąlygos – jog turtas pagrindinės sutarties sudarymo momentu turi būti be suvaržymų. Nors, anot apeliantės, ji pateikė kreditoriaus sutikimą dėl įkeisto turto pardavimo, tačiau iš sutikimo turinio neaišku, nei kas yra kreditorius, nei apeliantės įsipareigojimų kreditoriui apimtis, nei, kad kaip teigia apeliantė, kad pardavus turtą hipoteka būtų panaikinta.

236.3. Apeliantės nurodoma aplinkybė, kad ieškovas pradėjo derybas dėl sodo sklypo su mūriniu namu pirkimo neturėdamas pakankamai nuosavų lėšų ir trūkstamas ketino skolintis iš banko, nereiškia, kad jis derybas pradėjo lengvabūdiškai, neapdairiai ir nesąžiningai, todėl apeliantė neturi grąžinti ieškovui avanso. Pažymėjo, jog atsakovė nuo 2015-05-14 iki 2015-09-01 neatliko nei vieno veiksmo, kad sandoris būtų įvykdytas.

247. Trečiasis asmuo atsiliepime į apeliacinį skundą prašo palikti galioti pirmos instancijos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-10-03 sprendimą civilinėje byloje Nr. e-2-2918-960/2016, apeliacinį skundą atmesti. Nurodė, jog pirmos instancijos teismas, tinkamai įvertinęs tiek sutarties 3.2 p., tiek 4.1 p. turinį bei nustatęs, kad ginčo turto hipoteka nebuvo panaikinta, pagrįstai sprendė, jog pagrindinė sutartis nebuvo įvykdyta dėl atsakovės esminių preliminariosios sutarties sąlygų neįvykdymo.

  1. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

258.

26Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

277.

28Byloje nustatyta, kad atsakovei V. P. pagal 1997 m. birželio 18 d. dovanojimo sutartį asmeninės nuosavybės teise priklausė žemės sklypas, unikalus Nr. ( - ), ir pastatas – sodo pastatas, unikalus Nr. ( - ), esantys ( - ).; turtas nuo 2013 m. gruodžio 12 d. yra apsunkintas hipoteka. 2015 m. kovo 11 d. tarp atsakovės V. P. ir trečiojo asmens V. L. buvo sudaryta tarpininkavimo paslaugų sutartis Nr. VL-0001, pagal kurią šalys susitarė, jog parduodant turtą skelbime nurodoma kaina 29 000 eurų, V. L. tarpininkaus ir bus vienintelis Turto pardavimo skelbėjas, o atsakovė ir kiti asmenys nesiims jokių Turto pardavimo veiksmų. 2015 m. gegužės 7 d. tarp V. L. ir A. N. buvo pasirašyta rezervacijos sutartis pagal kurią V. L., atstovaujantis atsakovei, įsipareigojo tik A. N. parduoti Turtą už 23 000 eurų kainą. 2015 m. gegužės 14 d. tarp ieškovo A. N. ir atsakovės V. P. buvo pasirašyta preliminarioji sutartis dėl aptariamo V. P. nuosavybės teise priklausančio turto pirkimo – pardavimo, kuria šalys įsipareigojo ne vėliau kaip iki 2015 m. rugsėjo 1 d. sudaryti pagrindinę turto pirkimo – pardavimo sutartį už 23 000 eurų kainą. Sutarties 5.1. punkte šalys sulygo, kad ieškovas atsakovei sumoka 2 000 eurų sumą, kuri pagrindinės sutarties sudarymo metu įskaitoma į bendrą pirkėjo mokėtiną pirkimo – pardavimo kainą; sutarties 6 p. buvo aptartos šalių atsakomybės sąlygos ir nustatyta, kad tuo atveju, jei pagrindinė turto pirkimo-pardavimo sutartis iki sutartyje numatyto termino nebus sudaryta dėl pirkėjo kaltės (įskaitant atsisakymą sudaryti sutartį), tai jo sumokėta pardavėjui sutarties 5.1 p. numatyta suma atliks prievolės įvykdymo užtikrinimo funkciją, t.y. ši suma liks pardavėjui, kaip šalių aptartas ir pardavėjo patirtų minimalių nuostolių atlyginimas (sutarties 6.1 p.), sutarties 6.2 p. numatė, kad pagrindinės sutarties nesudarymo atveju dėl pardavėjo kaltės, pardavėjas per 10 d. nuo sutarties 2.1 p. numatyto termino pabaigos privalės grąžinti pirkėjui pastarojo sumokėtą sutarties 5.1 p. numatytą sumą ir sumokėti 5.1 p. nurodyto dydžio sumą, kaip šalių aptartus minimalius nuostolius.

298. Sutartinių santykių teisinio kvalifikavimo ir sutarčių aiškinimo taisyklės reglamentuotos CK 6.193–6.195 straipsniuose bei suformuotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje. Esant ginčui dėl sutarties turinio bei jos sąlygų, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes. Kartu sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu, būtina vadovautis ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais. Taikant įstatymo įtvirtintas ir teismų praktikoje pripažintas sutarčių aiškinimo taisykles, turi būti kiek įmanoma tiksliau išsiaiškinta šalių valia, išreikšta joms sudarant sutartis ir prisiimant iš tokių sutarčių kylančius įsipareigojimus (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-03-20 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-128/2010; 2011-07-11 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-318/2011; kt.).

309. Pagrindinė sutartis tarp šalių sudaryta nebuvo, atsakovė atsisakė grąžinti ieškovui jo sumokėtą avansą. Anot ieškovo, pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta dėl atsakovės kaltės, todėl prašo priteisti iš atsakovės ieškovo sumokėtą 2 000 Eur avansą. Pirmos instancijos teismas, įvertinęs įrodymus, padarė išvadą, kad atsakovė neįvykdė esminės sutarties sąlygos – iki pagrindinės sutarties sudarymo panaikinti hipoteką; konstatavo, kad sutartis nebuvo sudaryta dėl atsakovės kaltės, todėl ieškovo reikalavimus tenkino. Apeliantė su teismo sprendimu nesutinka, prašo jį panaikinti, priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti; skundą grindžia iš esmės tokiais argumentais: pirmos instancijos teismas netinkamai įvertino byloje nustatytas aplinkybes, todėl padarė nepagrįstą išvadą dėl tikrosios priežasties, dėl kurios nebuvo sudaryta pagrindinė sutartis; pirmos instancijos teismas neteisingai nustatė šalių kaltę ir atsakomybę, pasak atsakovės, pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta dėl ieškovo kaltės, nes tai jis neturėjo piniginių lėšų sandoriui sudaryti.

319. Preliminariąsias sutartis reglamentuojančiose teisės normose nustatyta, kad jeigu šalys per sutartyje nustatytą terminą nesudaro pagrindinės sutarties, tai prievolė sudaryti šią sutartį pasibaigia (CK 6.165 straipsnio 5 dalis), tačiau jeigu preliminariąją sutartį sudariusi šalis nepagrįstai vengia ar atsisako sudaryti pagrindinę sutartį, ji privalo atlyginti kitai šaliai dėl sutarties nesudarymo padarytus nuostolius (CK 6.165 straipsnio 4 dalis). Atsižvelgiant į tai, šalys, sudarydamos preliminariąją sutartį, joje nustatytų sutartinių prievolių įvykdymui užtikrinti gali susitarti dėl netesybų (CK 6.258 straipsnio 1 dalis). Netesybos yra viena iš sutartinės civilinės atsakomybės formų. Sutarties šaliai neįvykdžius sutartinės prievolės, jos kompensuoja kitos šalies patirtus nuostolius, jų dydžio nereikia įrodinėti (CK 6.71 straipsnis 1 dalis).

3210. Nagrinėjamu atveju Preliminariojoje sutartyje nustatytas sumokėtas avansas atliko keletą funkcijų: a/ išankstinės įmokos už įgyjamą turtą ir turėjo būti įskaičiuotas į parduodamo turto mokėtiną kainą pardavėjui įvykdžius sutartį; b/ pardavėjo galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimo netesybomis funkciją, jeigu bus nustatyta, kad pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta dėl pirkėjo kaltės (įskaitant atsisakymą bei vengimą sudaryti sutartį). Taip pat sutarties 6.2 p. šalių buvo sulygta dėl sumokėto avanso grąžinimo, jeigu pagrindinė sutartis nebus sudaryta dėl pardavėjos kaltės (įskaitant atsisakymą bei vengimą).

3312. Iš Preliminariosios sutarties turinio matyti, kad sutartyje nebuvo aptarti ir nurodyti turto naudojimo ir /ar disponavimo apribojimai/ suvaržymai (sutarties 3.1 p.); sutarties 4.1. p pardavėja pareiškė, kad turtas priklauso jai nuosavybės teise ir nėra jokių kitų turto naudojimo /disponavimo suvaržymų, kurie nenurodyti sutarties 3.2 p.; be kita ko, tame pačiame punkte pardavėja įsipareigojo turto naudojimo/ disponavimo suvaržymus pašalinti savo sąskaita ne vėliau, kaip iki pagrindinės turto pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo. Tuo atveju, jei dėl šių suvaržymų nebus galima sudaryti pagrindinės sutarties, bus laikoma, kad dėl jos nesudarymo kalta pardavėja. Be to, pardavėja įsipareigojo ne vėliau, kaip iki pagrindinės turto pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo dienos, sumokėti visus būtinus su turtu susijusius mokėjimus, padengti skolas turtui (sutarties 4.2p.).

3413. VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro banko išrašo duomenimis aptariamas turtas nuo 2013 m. gruodžio 11 d. buvo apsunkintas hipoteka; iki 2015 m. rugsėjo 1 d., t.y. pagrindinės sutarties sudarymo termino, turto hipoteka nebuvo panaikinta. Kaip minėta, duomenys apie parduodamo turto hipoteką nebuvo įrašyti preliminariojoje sutartyje, tačiau esant byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms, kurios sudaro pagrindą spręsti, kad sutarties sudarymo metu sutarties šalims apie turto hipoteką buvo žinoma, kolegijos vertinimu, vien šių duomenų neįrašymas neatleido apeliantės nuo sutarties 4.1 p. prisiimtų įsipareigojimų dėl turto disponavimo suvaržymų pašalinimo savo sąskaita ne vėliau kaip iki pagrindinės Turto pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo dienos vykdymo. Pritartina pirmos instancijos teismo išvadai, kad sutarties 3.2, 4.1 p. sąlygos sudaro pagrindą spręsti, jog šalys aiškiai susitarė dėl vienos iš sutarties esminių sąlygų – kad turtas pagrindinės sutarties sudarymo momentu turi būti be jokių suvaržymų. Atsakovė esminės sutarties sąlygos neįvykdė, todėl pirmos instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog sutartis nebuvo sudaryta dėl pardavėjos kaltės ir jį privalo grąžinti ieškovui jo sumokėtą avansą.

3514. Iš apeliantės pateikto 2015 m. gegužės 1 d. rašytinio sutikimo matyti, kad R. G. atstovauja juridinio asmens UAB „Monodija“ ir ko, interesams, bei nurodoma, jog R. G. sutinka, kad jam įkeistas turtas būtų parduotas, ir sutinka atvykti pas notarą ir pasirašyti dokumentus, reikalingus parduodant hipoteka įkeistą turtą. Aptariamo rašto turinys suteikia pagrindą jį vertinti kaip hipotekos kreditoriaus sutikimą dėl turto perleidimo sandorio sudarymo, bet jis negali būti vertinamas kaip hipotekos kreditoriaus sutikimas dėl hipotekos panaikinimo; vėlgi apeliantė, išskyrus savo paaiškinimus, nepateikė jokių svarių įrodymų, sudarančių pagrindą spręsti, kad hipoteka būtų panaikinta ir sudarius pagrindinį sandorį.

3615. Bendroji įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė yra ta, kad kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 178 straipsnis). Formuodamas įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių taikant CPK 176 ir 185 straipsnius praktiką Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-11-02. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2010; 2011-08-08 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011; 2016-05-12 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-273-219/2016; kt.). Taigi įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė reiškia ne tik tai, kad ieškovas turi įrodyti ieškinio pagrindą, bet ir tai, kad atsakovas privalo įrodyti nesutikimo su ieškiniu pagrindą, t.y. įrodyti savo atsikirtimus į ieškinį. Šaliai neįrodžius aplinkybių, kuriomis ji remiasi, atsiranda neigiamos teisinės pasekmės – tokios aplinkybės pripažįstamos neįrodytomis, o šalies reikalavimai ar atsikirtimai netenkinami.

3716.

38Iš sutarties 4.5 p. turinio visiškai aišku, kad ieškovas turėjo būti pajėgus sumokėti už parduodamą turtą pagrindinės sutarties sudarymo dieną. Byloje nustatyta, kad ieškovas turto įsigijimui siekė gauti banko paskolą; tačiau byloje nėra duomenų, sudarančių pagrindą išvadai, kad pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta ne dėl atsakovės esminės sutarties sąlygos pažeidimo, o dėl to, kad ieškovas neturėjo lėšų. Apeliantė nepateikė jokių duomenų, pagrindžiančių savo teiginius dėl ieškovo padaryto sutarties 4.5 p. pažeidimo (CPK 178 str.). Dėl aukščiau nurodyto apeliantės argumentai, kad pirmos instancijos teismas neteisingai nustatė šalių kaltę ir atsakomybę, o pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta dėl ieškovo kaltės, nes tai jis neturėjo piniginių lėšų sandoriui sudaryti, atmestini kaip visiškai nepagrįsti.

3917.

40Kiti šalių argumentai nėra reikšmingi ginčo nagrinėjimui, todėl dėl jų teisėjų kolegija nepasisako. Taip pat pažymėtina, kad pagal kasacinio teismo praktiką įstatyminė teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-05-27 nutartis civilinėje Nr. 3K-3-219/2009; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-06-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010 ir kt.). Tokia teismo sprendimo (nutarties) motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61).

4128.

42Vadovaudamasi tuo, kad išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė materialinės ir procesinės teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį atsakovės apeliacinio skundo motyvais keisti arba naikinti nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmestinas, o skundžiamas pirmos instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

4329. Iš apeliantės ieškovui priteistina 400 Eur ieškovo bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme (CPK 98 str.3d.).

44Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

Nutarė

45Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.

46Priteisti iš atsakovės V. P., a.k. ( - ) ieškovui A. N., a.k. ( - ) 400 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,... 3.
  1. Ginčo esmė
...
4. 1.... 5. Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš... 6. 2.... 7. Atsakovė su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Procesiniuose... 8. 3. Trečiasis asmuo V. L. prašė ieškinį tenkinti.... 9. 4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. spalio 3 d. sprendimu ieškinį... 10. 4.1. Pirmos instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, laikė... 11. III.... 12. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai... 13. 5.... 14. Atsakovė V. P. apeliaciniu skundu prašo panaikinti... 15. 5.1. Pirmos instancijos teismas neįvertino svarbių byloje nustatytų... 16. 5.2. Teismas neįvertino tos aplinkybės, jog V. L.... 17. 5.3. Pirmos instancijos teismas neteisingai nustatė šalių kaltę ir... 18. 5.4. Pirmos instancijos teismas ignoravo sutarties 4.5 punkto turinį, kuriame... 19. 5.5. Teismas, ignoruodamas sutarties 4.5 p. ir neteisingai aiškindamas... 20. 6. Ieškovas A. N. atsiliepime prašo atsakovės... 21. 6.1. Ieškovas ketino pirkti mūrinį namą su sodo sklypu, tačiau jokių... 22. 6.2. Sutarties 4.2 p. apeliantė įsipareigojo ne vėliau kaip iki pagrindinės... 23. 6.3. Apeliantės nurodoma aplinkybė, kad ieškovas pradėjo derybas dėl sodo... 24. 7. Trečiasis asmuo atsiliepime į apeliacinį skundą prašo palikti galioti... 25. 8.... 26. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Civilinio proceso kodekso (toliau... 27. 7.... 28. Byloje nustatyta, kad atsakovei V. P. pagal 1997 m.... 29. 8. Sutartinių santykių teisinio kvalifikavimo ir sutarčių aiškinimo... 30. 9. Pagrindinė sutartis tarp šalių sudaryta nebuvo, atsakovė atsisakė... 31. 9. Preliminariąsias sutartis reglamentuojančiose teisės normose nustatyta,... 32. 10. Nagrinėjamu atveju Preliminariojoje sutartyje nustatytas sumokėtas... 33. 12. Iš Preliminariosios sutarties turinio matyti, kad sutartyje nebuvo aptarti... 34. 13. VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro banko išrašo... 35. 14. Iš apeliantės pateikto 2015 m. gegužės 1 d. rašytinio sutikimo matyti,... 36. 15. Bendroji įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė yra ta, kad kiekviena... 37. 16.... 38. Iš sutarties 4.5 p. turinio visiškai aišku, kad ieškovas turėjo būti... 39. 17.... 40. Kiti šalių argumentai nėra reikšmingi ginčo nagrinėjimui, todėl dėl jų... 41. 28.... 42. Vadovaudamasi tuo, kad išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, jog... 43. 29. Iš apeliantės ieškovui priteistina 400 Eur ieškovo bylinėjimosi... 44. Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1... 45. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 3 d. sprendimą palikti... 46. Priteisti iš atsakovės V. P., a.k. (...