Byla 2-1475/2012
Dėl kreditorių susirinkimo nutarimo pripažinimo negaliojančiu bankrutavusios individualios įmonės R. M. prekybos namai ,,Tuktukas“ bankroto byloje

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko (teisėjų kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Rasos Gudžiūnienės ir Egidijaus Žirono, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo akcinės bendrovės SEB banko ir trečiojo asmens Valstybės įmonės Turto banko atskiruosius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2012 m. gegužės 7 d. nutarties dėl kreditorių susirinkimo nutarimo pripažinimo negaliojančiu bankrutavusios individualios įmonės R. M. prekybos namai ,,Tuktukas“ bankroto byloje.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Byloje sprendžiamas ginčas dėl kreditorių susirinkimo nutarimo panaikinimo.

5Atskiruoju skundu keliamas teismo nutarties, kuria atmestas pareiškėjo skundas dėl kreditorių susirinkimo nutarimo pripažinimo negaliojančiu, teisėtumo klausimas.

6Pareiškėjas AB SEB bankas kreipėsi į teismą su skundu, kuriuo prašė panaikinti bankrutavusios individualios įmonės R. M. prekybos namai ,,Tuktukas“ 2004 m. liepos 23 d. kreditorių susirinkimo nutarimą 3-iuoju darbotvarkės klausimu dėl ,,Administravimo išlaidų sąmatos patvirtinimo“ ir pripažinti bankrutavusios individualios įmonės R. M. prekybos namai ,,Tuktukas“ administratoriaus sprendimą administravimo išlaidų dengimui skirti 315 000 Lt neteisėtu. Nurodė, kad 2004 m. liepos 23 d. įvyko bankrutavusios individualios įmonės R. M. prekybos namų ,,Tuktukas“ kreditorių susirinkimas, kurio metu 3-iuoju darbotvarkės klausimu buvo nutarta už administravimo paslaugas paskirti 3500 Lt mėnesinę išlaidų sumą, įskaitant visus su tuo susijusius mokesčius bei kitas išlaidas, taip pat nutarta, kad, esant reikalui, kreditorių susirinkimas ar kreditorių komitetas mokėjimo sąlygas, priklausomai nuo aplinkybių, gali pakeisti. Nurodė, kad pareiškėjas į kreditorių sąrašą buvo įtrauktas 2011 m. birželio 6 d. Kauno apygardos teismo nutartimi, o apie skundžiamą kreditorių susirinkimo nutarimą sužinojo tik 2012 m. vasario 7 d. vykusiame įmonės kreditorių susirinkime. Pažymėjo, kad skundžiamas kreditorių susirinkimo nutarimas nenumatė konkrečios, apibrėžtos administravimo išlaidų sąmatos, todėl tai, kad bankroto administratorius iš už bankui įkeisto turto pardavimą gautų 410000 Lt (iš viso įmonės sąskaitoje yra sukaupta 412154,03 Lt) administravimo išlaidoms panaudojo 315 000 Lt sumą, o hipotekos kreditoriui pervedė tik 97 154,03 Lt, pažeidė kreditorių interesus gauti savo reikalavimo patenkinimą iš įmonės lėšų. Nurodė, kad administravimo išlaidų dydis neatitinka faktiškai atlikto darbo.

7Atsakovas bankrutavusi individuali įmonė R. M. prekybos namai ,,Tuktukas“ atsiliepimu į skundą prašė jį atmesti. Nurodė, jog skundo argumentai nepagrįsti, kadangi administratorius per visą bankroto procedūrų laikotarpį vykdė LR Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) nuostatas, teismo pavedimus ir kreditorių susirinkimo nutarimus, surengė 5 kreditorių susirinkimus, dalyvavo 47 teismų posėdžiuose. Pažymėjo, kad kreditorių susirinkimuose nebuvo keliamas klausimas dėl per didelės administravimo išlaidų sumos, tik paskutiniame kreditorių susirinkime kreditoriai nepatvirtino administratoriaus ataskaitos. Nurodė, kad pareiškėjas apie skundžiamą nutarimą sužinojo 2012 m. sausio 12 d., gavęs informaciją iš bankroto administratoriaus. Todėl skundas paduotas praleidus 14 dienų terminą, o pareiškėjas šio termino neprašė atnaujinti.

8Administratorius B. A. P. prašė skundą atmesti. Nurodė, kad pareiškėjas informaciją apie administravimo išlaidas gavo 2012 m. sausio 16 d., todėl praleido terminą kreditorių susirinkimo nutarimui dėl jų patvirtinimo apskųsti. Pažymėjo, kad bankroto byla nagrinėjama nuo 2004 m. gegužės 14 d., tuo metu kreditoriais buvo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba (toliau – VSDFV) ir Valstybinė mokesčių inspekcija (toliau – VMI), o pareiškėjas atsisakė įstoti į bylą. Pažymėjo, kad administratorius patyrė daug išlaidų, kadangi samdė advokatus, tačiau kreditoriai nereiškė jokių pretenzijų dėl jo atlyginimo, kuris, atsižvelgiant į tai, kad procesas truko 90 mėnesių, sudarė 1200 Lt per mėnesį, administravimo išlaidų dydį apibrėžė ir pavedimo sutartis.

9Tretysis asmuo VĮ Turto bankas atsiliepimu į skundą prašė jį tenkinti. Nurodė, jog skundo argumentai pagrįsti, kadangi iš priskaičiuotų 315 000 Lt išlaidų administratoriaus atlyginimas sudaro 279 000 Lt ir yra akivaizdžiai neprotingas pagal įmonėje atliktų darbų apimtis ir pobūdį. Pažymėjo, kad bankrutuojanti įmonė atsakovu buvo tik vienoje byloje, o visose kitose dalyvavo trečiuoju asmeniu, kuriose ieškinių reikalavimų dydį įrodinėjo ir jiems pagrįsti įrodymus teikė patys kreditoriai. Nurodė, kad, pasiskaičiuodamas akivaizdžiai neprotingas ir neatitinkančias darbų apimties administravimo išlaidas, administratorius pažeidė kreditorių interesus.

10Tretysis asmuo VSDFV Marijampolės skyrius atsiliepimu į skundą prašė jį tenkinti.

11II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

12Kauno apygardos teismas 2012 m. gegužės 7 d. nutartimi pareiškėjo skundą dėl kreditorių susirinkimo nutarimo panaikinimo atmetė.

13Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas ginčija bankrutavusios individualios įmonės R. M. prekybos namai „Tuktukas“ kreditorių susirinkimo, įvykusio 2004 m. liepos 23 d., nutarimą dėl administravimo išlaidų sąmatos tvirtinimo, kuriuo buvo nutarta už administravimo paslaugas paskirti 3500 Lt mėnesinę išlaidų sumą, įskaitant visus su tuo susijusius mokesčius bei kitas išlaidas, už kiekvieną darbo mėnesį, o, esant reikalui, kreditorių susirinkimui ar kreditorių komitetui suteikta teisė, priklausomai nuo aplinkybių, mokėjimo sąlygas pakeisti. Nurodė, jog šį nutarimą priėmė tuo metu įmonėje buvę du kreditoriai (Marijampolės apskrities VMI ir VSDFV Marijampolės skyrius) 100 proc. balsų dauguma ir jo pagrindu įpareigojo kreditorių susirinkimo pirmininkę pasirašyti su administratoriumi pavedimo sutartį. Pažymėjo, kad ginčijamas nutarimas buvo priimtas 2004 m. liepos 23 d., tačiau pareiškėjas AB SEB bankas kreditoriumi bankroto byloje tapo tik Kauno apygardos teismo 2011 m. birželio 6 d. nutartimi patvirtinus jo reikalavimą 221 877,37 Lt sumai, o apie ginčijamą kreditorių susirinkimo nutarimą sužinojo tik 2012 m. vasario 7 d., todėl nepraleido ĮBĮ 24 straipsnio 5 dalyje numatyto termino. Pažymėjo, kad pareiškėjas nenurodo jokių pagrindų, kurie pagrįstų priimto nutarimo neteisėtumą ar jo nepagrįstumą tuo metu, kai jis buvo priimtas. Nutarimo ydingumą pareiškėjas grindė tik tuo, kad dėl užsitęsusios bankroto procedūros buvo priskaičiuotos nepagrįstai didelės administravimo išlaidos, kurios paskaičiuotos ne už faktiškai atliktą darbą, o savaiminę laiko trukmę. Teismas sprendė, kad kreditoriai gali realizuoti savo teisę pakeisti administravimo išlaidų sąmatą, todėl nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo panaikinti anksčiau priimtą kreditorių susirinkimo nutarimą, kurio neteisėtumo pagrindų jo priėmimo metu nebuvo nurodyta ir nebuvo nustatyta.

14III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

15Atskiruoju skundu pareiškėjas AB SEB bankas prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2012 m. gegužės 7 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – tenkinti AB SEB bankas 2012 m. vasario 20 d. atskirąjį skundą. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

161. Teismas nepagrįstai sprendė, kad kreditoriai turi teisę pakeisti kreditorių susirinkimo nutarimą dėl administravimo išlaidų, neginčijant anksčiau priimto nutarimo, t. y. kreditoriai gali apginti savo teises nesikreipdami į teismą, o pakeisdami administravimo išlaidų sąmatą. Pareiškėjas negali inicijuoti administravimo išlaidų pakeitimo už praėjusį laikotarpį. Byloje vyksta ginčas dėl administratoriaus atlyginimo dydžio pagrįstumo už praėjusį beveik aštuonerių metų laikotarpį. Nepanaikinus ginčijamo kreditorių susirinkimo nutarimo, negalima keisti administravimo išlaidų sąmatos. Šiuo metu iš 315 000 Lt administravimo išlaidų administratorius sau yra priskaičiavęs 279 000 Lt atlyginimą (2/3 visų bankroto pajamų), todėl hipotekos kreditoriui AB SEB bankui administratorius pervedė tik 97 154,03 Lt (liko nepatenkinta 124 723,34 Lt AB SEB bankas reikalavimo dalis). Kitų kreditorių reikalavimų apskritai nebuvo tenkinami.

172. Skundžiamas kreditorių susirinkimo nutarimas nenumatė konkrečios, apibrėžtos administravimo išlaidų sąmatos. Bankroto administratorius, pasinaudojęs sąmatos neapibrėžtumu, panaudojo administravimo išlaidoms nepagrįstai didelę sumą, tuo pažeisdamas kreditorių interesus gauti savo reikalavimo patenkinimą iš įmonės lėšų.

183. Atsižvelgiant į bankroto administratoriaus darbų apimtis – bankrutuojančios įmonės vardu per visą bankroto laikotarpį nebuvo pareikšta ieškinių, tik vienoje byloje įmonė buvo atsakovu, visas turtas tebuvo tik butas ir įmonė veiklos nevykdė – administratoriaus prisiskaičiuotas 315 000 Lt atlyginimas už įmonės administravimą yra akivaizdžiai neprotingos ir pažeidžiančios protingumo, teisingumo, sąžiningumo bei ĮBĮ 36 straipsnio 5 dalies nuostatas. Administratorius savo paslaugas įvertino 279 000 Lt suma arba 2/3 dalimis (67,69%) visų įmonės sukauptų lėšų.

194. Pasiskaičiuodamas akivaizdžiai neprotingas ir neatitinkančias darbų apimties administravimo išlaidas administratorius turėjo suprasti, kad tokiais savo veiksmais pažeidžia anksčiau minėtas teisės aktų nuostatas bei tai, kad hipotekos kreditorius negaus pilno savo reikalavimo patenkinimo, o antros eilės kreditoriai, atstovaujantys valstybę, nedengs nei dalies savo kreditorinių reikalavimų.

20Atskiruoju skundu tretysis asmuo VĮ Turto bankas prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2012 m. gegužės 7 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – tenkinti pareiškėjo AB SEB bankas 2012 m. vasario 20 d. atskirąjį skundą. Atskirąjį skundą grindžia tokiais pačiais argumentais kaip ir pareiškėjas AB SEB bankas.

21Atsiliepimais į pareiškėjo AB SEB bankas ir trečiojo asmens VĮ Turto bankas atskiruosius skundus tretysis asmuo VSDFV Marijampolės skyrius prašo tenkinti juose išdėstytus reikalavimus.

22Atsiliepimu į pareiškėjo AB SEB bankas ir trečiojo asmens VĮ Turto bankas atskiruosius skundus bankroto administratorius B. A. P. prašo Kauno apygardos teismo 2012 m. gegužės 7 d. nutartį palikti nepakeistą, o pareiškėjo AB SEB banko skundą atmesti. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

231. 2004 m. liepos 23 d. pavedimo sutartyje, sudarytoje tarp kreditorių ir administratoriaus, aiškiai išdėstyta, kad administratoriui sutarties 3.2 punktu paskirtas mėnesinis 3 500 Lt atlyginimas ir kartu su tuo susiję visi mokesčiai. Administratorius dirba pagal individualios veiklos išduotą VMI pažymą, tad privalo mokėti visus mokesčius, kaip moka juridinis asmuo. Vien tik nuo 2007 m. iki 2011 m. gruodžio 20 d. Kauno apygardos teisme įvyko 19 teismo posėdžių, Vilniaus apygardos teisme - 3 teismo posėdžiai, Lietuvos apeliaciniame teisme - 8 teismo posėdžiai, Vilniaus apygardos teisme - 1 teismo posėdis, Vilniaus miesto pirmajame apylinkės teisme - 5 teismo posėdžiai ir Lietuvos Aukščiausiame Teisme - 7 teismo posėdžiai. Visos šios procedūros iš administratoriaus pareikalavo didelių laiko bei materialinių sąnaudų ruošiant procesinius dokumentus.

242. Administratoriui niekada nebuvo pareikšta jokių priekaištų ar pastabų dėl neatliktų bankroto procedūros veiksmų ar kreditorių reikalavimo nevykdymo. Visa bankroto procedūra vyko sklandžiai. Administratorius savo veikloje nepažeidė jokių ĮBĮ nuostatų. Administratoriui dar 2005 m. gegužės 16 d. raštu Nr. 203 pasiūlius bankui perimti R. M. priklausiusį butą ir administratoriui sumokėti tik 38 500 Lt administravimo išlaidų, bankas atsisakė tai daryti, nors šiuo atveju tiek hipotekos kreditorius AB SEB bankas, tiek kiti kreditoriai būtų atgavę žymią dalį savo reikalavimų. Per 90 mėnesių trukusią bankroto procedūrą (iki 2012 m. gruodžio 19 d.) vidutinis mėnesinis administratoriaus atlyginimas būtų tik 1200 Lt, kas sudaro 48,76 % nuo vidutinio Lietuvos Respublikoje dirbančio darbuotojo atlyginimo už 2011 metus.

253. Kauno apygardos teismas pagrįstai sprendė, kad kreditoriai gali realizuoti savo teisę pakeisti administravimo išlaidų sąmatą, todėl nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo panaikinti anksčiau priimtą kreditorių susirinkimo nutarimą, kurio neteisėtumo pagrindų jo priėmimo metu nebuvo nurodyta ir nebuvo nustatyta.

26IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai

27Byloje yra sprendžiama dėl kreditorių susirinkimo nutarimo, kuriuo patvirtinta administravimo išlaidų sąmata, pripažinimo negaliojančiu pagal kreditoriaus pareikštą skundą.

28Kol kreditoriaus reikalavimas nėra patvirtintas teismo, jis turi tik teises, nustatytas ĮBĮ 21 straipsnio 1 dalyje. Tik įsiteisėjus teismo nutarčiai, kuria patvirtinamas jo finansinis reikalavimas, bankrutuojančios įmonės kreditorius tampa byloje dalyvaujančiu asmeniu ir įgyja visas kreditoriaus teises, tame tarpe ir teisę skųsti kreditorių susirinkimo nutarimus. Įstatyme yra įtvirtintas 14 dienų kreditorių susirinkimo nutarimų apskundimo terminas, kurio pradžia siejama su diena, kada kreditorius sužinojo arba turėjo sužinoti apie nutarimo priėmimą (ĮBĮ 24 str. 5 d.). Nagrinėjamu atveju Kauno apygardos teismo 2012 m. gegužės 7 d. nutartimi nustačius, jog kreditorius AB SEB bankas 2012 m. vasario 20 d. paduodamas skundą dėl 2004 m. liepos 23 d. kreditorių susirinkimo nutarimo, kuriuo patvirtinta administravimo išlaidų sąmata, pripažinimo negaliojančiu nepraleido įstatyme numatyto termino 14 dienų termino, skaičiuotino nuo 2012 m. vasario 7 d., kai kreditorius sužinojo apie skundžiamo nutarimo priėmimą, o apeliantui ar kitiems dalyvaujantiems byloje asmenims savo atskirajame skunde ir atsiliepimuose į jį neginčijant minėtos pirmosios instancijos teismo išvados pagrįstumo, teisėjų kolegija pripažįsta, jog byloje nėra ginčo dėl kreditoriaus AB SEB bankas teisės ginčyti atsakovo bankrutavusios individualios įmonės R. M. prekybos namai „Tuktukas“ kreditorių susirinkimo 2004 m. liepos 23 d. nutarimą, kuriuo buvo patvirtinta administravimo išlaidų sąmata.

29Vienas iš kreditorių susirinkimo kompetencijai priskirtinų bankroto proceso metu spręstinų klausimų yra administravimo išlaidų sąmatos patvirtinimas, jos keitimas (ĮBĮ 23 str. 5 p.). Kreditorių susirinkimo nutarimu patvirtintas administravimui skirtų išlaidų dydis turi tiesioginę reikšmę teismo patvirtintų kreditorių reikalavimų patenkinimui, kadangi tiek vienu, tiek kitu atveju bankrutuojanti ir bankrutavusi įmonė šiuos savo įsipareigojimus vykdo iš tų pačių lėšų, gautų pardavus įmonės turtą, įskaitant ir įkeistą, įmonei grąžintų skolų, ūkinės veiklos, turto nuomos ir kitų bankroto proceso metu gautų lėšų. Be to, ĮBĮ 36 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta įmonės bankroto administravimo išlaidų apmokėjimo pirmenybė, lyginant su kreditorių reikalavimų patenkinimu. Todėl pinigų sumos, skiriamos bankrutuojančios įmonės administravimo išlaidoms padengti, yra tiesiogiai susijusios su kreditorių teisėmis ir jų reikalavimo patenkinimo galimybėmis – kuo daugiau lėšų bus skirta įmonės administravimui, tuo mažiau jų liks kreditorių reikalavimams tenkinti. Nagrinėjamu atveju egzistuojančio ginčijamo kreditorių susirinkimo nutarimo, kuriuo patvirtinta administravimo išlaidų sąmata, įtaką kreditoriaus AB SEB banko reikalavimų patenkinimo galimybei akivaizdžiai patvirtina ir šioje byloje nustatytos faktinės aplinkybės, jog pardavus individualios įmonės R. M. prekybos namai „Tuktukas“ savininko turtą, buvo gauta 412 154,03 Lt (įskaitant palūkanas), iš kurių atėmus administravimo išlaidoms padengti reikalingas lėšas (315000 Lt), kreditoriui AB SEB bankui, kaip įkaito turėtojui, buvo pervesta 97154,03 Lt įsiskolinimo suma, nors jo šios įmonės bankroto byloje teismo patvirtintų reikalavimų suma sudarė 221877,37 Lt.

30Teisėjų kolegija laiko nepagrįstomis pirmosios instancijos teismo išvadas, kad kreditoriaus AB SEB banko pasirinktas pažeistų teisių gynimo būdas, ginčijant administravimo išlaidų sąmatą patvirtinusį kreditorių susirinkimo nutarimą, vertintinas kaip netinkamas, atsižvelgiant, kad tas pačias teisines pasekmes galėtų sukelti egzistuojanti administravimo išlaidų sąmatos keitimo galimybė. Pažymėtina, jog administravimo išlaidų sąmatos tvirtinimas, keitimas, disponavimo administravimo išlaidomis tvarkos nustatymas ĮBĮ priskirtas bankrutuojančios įmonės kreditorių susirinkimo kompetencijai (ĮBĮ 36 str. 2 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. rugsėjo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-440/2004). Pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką, net jei paskesnio kreditorių susirinkimo nutarimo priėmimas nagrinėjamais klausimais rodo kreditorių susirinkimo valią tam tikrus klausimus po šio nutarimo priėmimo spręsti kitaip, tai nepašalina iki tol galiojusiu kreditorių susirinkimo nutarimu sukurtų teisinių padarinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. sausio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-112/2012). Ypač šių kreditorių susirinkimo nutarimo dėl administravimo išlaidų sąmatos patvirtinimo sukeliamų teisinių padarinių klausimas tampa aktualus, jei vėlesniu kreditorių susirinkimo nutarimu būtų siekiama sumažinti administravimo išlaidų sąmatą, atsižvelgiant į administratoriaus įmonės vardu prisiimtus įsipareigojimus ir faktines administravimo išlaidas, įvertinus atliktus mokėjimus. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija pripažįsta, jog egzistuojanti administravimo išlaidų sąmatos keitimo galimybė negali suvaržyti kreditoriaus teisės skųsti tokią sąmatą patvirtinusį kreditorių susirinkimo nutarimą, kaip savarankiško pažeistų teisių gynybos būdo, kurio pasirinkimas priklauso kreditoriui, jei jis įgyvendinamas laikantis įstatyme nustatytų reikalavimų.

31Nors kompetencija tvirtinti administravimo išlaidų sąmatą priklauso kreditorių susirinkimui, tačiau teismas, apskundus tokį kreditorių susirinkimo nutarimą, atlieka administravimo išlaidų sąmatos kontrolę. Teismas, nagrinėdamas skundą dėl kreditorių susirinkimo nutarimo administravimo išlaidų klausimu teisėtumo, turi vertinti, ar patvirtintoje sąmatoje nurodytos išlaidos pagal teisinę prigimtį atitinka administravimo išlaidų sampratą ir ar išlaidų dydžiai atitinka protingumo ir teisingumo kriterijus, ar nutarimas neprieštarauja ĮBĮ nuostatoms. Kadangi įstatymu teismui suteikta prerogatyva patikrinti kreditorių susirinkimo nutarimo teisėtumą, tai teismas, nustatęs jo neatitiktį įstatymo reikalavimams, turi teisę panaikinti kreditorių susirinkimo nutarimą ir perduoti klausimą kreditorių susirinkimui nagrinėti iš naujo.

32Iš bylos medžiagos nustatyta, jog Kauno apygardos teismo 2004 m. gegužės 14 d. nutartimi atsakovui individualiai įmonei R. M. prekybos namams „Tuktukas“ buvo iškelta bankroto byla. Iki pirmojo kreditorių susirinkimo teismas patvirtino 10840 Lt sumą, kurią administratorius įgijo teisę naudoti administravimo išlaidoms apmokėti. 2004 m. liepos 23 d. kreditorių susirinkimo nutarimu buvo nutarta: „už administravimo paslaugas paskirti 3500 Lt mėnesinę išlaidų sumą, įskaitant visus su tuo susijusius mokesčius, bei kitas išlaidas, už kiekvieną darbo mėnesį. Esant reikalui kreditorių susirinkimas ar kreditorių komitetas mokėjimo sąlygas, priklausomai nuo aplinkybių, gali pakeisti. Įpareigoti kreditorių susirinkimo pirmininkę D. Š. pasirašyti su administratoriumi pavedimo sutartį“ (b.l. 15-16). Iš byloje esančios 2004 m. liepos 23 d. įmonės su administratoriumi sudarytos pavedimo sutarties sąlygų, nustatančių administravimo išlaidas, matyti, jog šalys susitarė dėl 3500 Lt dydžio mėnesinio atlyginimo administratoriui nustatymo, įskaitant visus su tuo susijusius mokesčius (3.2 punktas) (b.l. 27-28). Nepaisant pastaruosiuose dokumentuose egzistuojančio prieštaravimo dėl to, kokios išlaidos patenka į kreditorių susirinkimo nutarimu patvirtintą fiksuotą 3500 Lt sumą, iš administratoriaus 2012 m. vasario 7 d. veiklos ataskaitos matyti, jog tarp pavedimo sutarties šalių nėra ginčo, jog į šią sumą patenka visos administravimo išlaidos.

33ĮBĮ 36 straipsnio 3 dalyje nustatytas išlaidų, kurios gali būti priskirtos prie administravimo išlaidų, sąrašas, pagal kurį bankroto administravimo išlaidas sudaro atlyginimas administratoriui, įmonės darbuotojų, kuriems būtina dalyvauti bankroto procese, išskyrus dalyvaujančius ūkinėje komercinėje veikloje, su darbo santykiais susijusios išlaidos, išlaidos įmonės auditui, turto vertinimo, pardavimo, atliekų, užteršto dirvožemio ir grunto sutvarkymo bei kitos kreditorių susirinkimo patvirtintos išlaidos. Šioje teisės normoje nustatytas administravimo išlaidų sąrašas nėra baigtinis, nes tokiomis išlaidomis pripažįstamos ir kitos kreditorių susirinkimo patvirtintos išlaidos, t. y. tokios, kurios atitinka administravimo išlaidų teisinę prigimtį ir paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-112/2011). Kasacinio teismo praktikoje, aiškinant nurodytą ĮBĮ teisės normą, laikomasi nuostatos, kad į administravimo išlaidas įtraukiamos tik tokios išlaidos, kurios būtinos bankroto procedūroms tinkamai atlikti. ĮBĮ 36 straipsnyje nepateikiami kriterijai, pagal kuriuos turėtų būti nustatomas administravimo išlaidų, išskyrus administratoriaus atlyginimą, dydis. Administratoriui, teikiančiam kreditorių susirinkimui tvirtinti administravimo išlaidų sąmatą, tenka pareiga motyvuotai pagrįsti, kodėl atitinkamos administravimo išlaidos yra būtinos ir kodėl būtent toks išlaidų dydis reikalingas, norint užtikrinti bankrutuojančios įmonės administravimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2010). Taigi kreditorių susirinkimo nutarime dėl būsimų įmonės administravimo išlaidų tvirtinimo turi būti nustatytos atskiros išlaidų rūšys ir jų dydžiai. Bankroto administratorius įmonės lėšomis gali disponuoti tik patvirtintų administravimo išlaidų pagal išlaidų rūšis ribose ir turi atsiskaityti kreditorių susirinkimui (komitetui) už visas faktiškai patirtas išlaidas.

34Ginčijamu kreditorių susirinkimo nutarimu patvirtinta įmonės administravimo išlaidų sąmata (2004 m. liepos 23 d. kreditorių susirinkimo nutarimas) nedetalizuota: visoms administravimo išlaidoms, įskaitant atlyginimą administratoriui, nutarta skirti po 3500 Lt per mėnesį. Tuo tarpu visos patirtos išlaidos turi atitikti administravimo išlaidų teisinę prigimtį ir paskirtį, t. y. jos turi būti būtinos bankroto procedūroms tinkamai atlikti.

35Nepaisant paties ginčijamo kreditorių susirinkimo nutarimo formuluotės ydingumo, teisėjų kolegija administravimo išlaidų dydžio pagrįstumą pagal jų rūšis vertina, atsižvelgdama į 2012 m. vasario 7 d. įmonės administratoriaus veiklos ataskaitą, kuri, nors ir nebuvo patvirtinta 2012 m. vasario 7 d. vykusio kreditorių susirinkimo metu, tačiau kartu su to susirinkimo metu administratoriaus pateiktais paaiškinimais sudaro pagrindą atlikti administravimo išlaidų būtinumo ir jų dydžio pagrįstumo įvertinimą. Nagrinėjamu atveju ginčijamu kreditorių susirinkimo nutarimu patvirtintos administravimo išlaidų sąmatos vertinimui reikšmės turi tai, jog šiuo metu vyksta bankrutavusios įmonės likvidavimas ir įmonės administratorius yra atlikęs visus veiksmus, susijusius su turto pardavimu. Todėl, sprendžiant dėl administravimo išlaidų sąmatos pagrįstumo, vertinamos ne būsimos išlaidos, bet buvusios išlaidos, šalia kurių būsimos išlaidos sudaro mažąją šios sąmatos dalį.

36Iš 2012 m. vasario 7 d. kreditorių susirinkimo protokolo matyti, jog administratorius, teikdamas ataskaitą dėl 315000 Lt administravimo išlaidų panaudojimo (3500 Lt x 90 mėn.) nurodė, jog 279 000 Lt sudaro atlyginimas administratoriui, įskaitant mokesčius, o likusi 36 000 Lt išlaidų dalis – kitos administravimo išlaidos, kurios apima atlyginimą advokatui, transporto išlaidas, patalpų nuomos išlaidas už dvejus metus (b.l. 29-30).

37ĮBĮ 36 straipsnio 5 dalyje nurodyti kriterijai administratoriaus atlyginimo už teikiamas paslaugas dydžiui nustatyti, t. y. administratoriaus atlyginimo suma nustatoma atsižvelgiant į tai, ar bankrutuojanti (bankrutavusi) įmonė tęsia (vykdo) veiklą, į parduodamo įmonės turto rūšį ir jo kiekį, taip pat į įmonei iškeltų bylų ir pareikštų civilinių ieškinių sudėtingumą bei jų kiekį. Be to, kreditorių susirinkimo nustatytas atlyginimo administratoriui dydis turi atitikti protingumo, teisingumo ir sąžiningumo kriterijus (CK 1.5 str. 1 d.) ir užtikrinti tiek administratoriaus, tiek bankrutuojančios įmonės kreditorių interesų pusiausvyrą.

38Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, jog įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti atsakovui individualiai įmonei R. M. prekybos namams „Tuktukas“ bankroto bylą, ši įmonė bankroto proceso metu nesivertė jokia ūkine komercine veikla. Teismas šios įmonės bankroto byloje yra patvirtinęs trijų kreditorių finansinius reikalavimus. Kauno apygardos teismo 2004 m. liepos 5 d. nutartimi buvo patvirtinti dviejų kreditorių finansiniai reikalavimai, kurių bendra suma 400 528,43 Lt - Marijampolės apskrities VMI (246 356,43 Lt) ir VSDFV Marijampolės skyriaus (154 172 Lt), o Kauno apygardos teismo 2005 m. liepos 11 d. nutartimi vietoje Marijampolės apskrities VMI kreditoriumi buvo įtrauktas AB „Turto bankas“. Kauno apygardos teismo 2011 m. birželio 6 d. nutartimi buvo patvirtintas kreditoriaus AB SEB banko 221 877,37 Lt reikalavimas. Byloje nėra jokių duomenų apie įmonės debitorius. Remiantis teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, nenustatyta, jog Lietuvos Respublikos teismuose buvo ar šiuo metu yra nagrinėjamos civilinės bylos, kuriose įmonės administratorius būtų pareiškęs reikalavimus įmonės skolininkams arba reikalavimus dėl įmonės sandorių, priešingų įmonės veiklos tikslams ir (arba) galėjusių turėti įtakos tam, kad įmonė negali atsiskaityti su savo kreditoriais, pripažinimo negaliojančiais. Pažymėtina, jog įmonė neturi jokio turto, kurį pardavus būtų patenkinti kreditorių reikalavimai, išskyrus įmonės savininkui priklausiusį ir kreditoriui AB SEB bankui įkeistą butą, kurio pardavimas iš varžytynių bankroto procedūrų metu jau yra įvykdytas. Remiantis teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, įmonė atsakovu buvo patraukta vienintelėje civilinėje byloje, kai buvo kilęs turto pardavimo iš varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu klausimas (minėtoje civilinėje byloje atsakovą atstovavo advokatas). Remiantis Kauno apygardos teisme nagrinėjamos atsakovo bankrutavusios individualios įmonės R. M. prekybos namų „Tuktukas“ bankroto bylos Nr. B2-11-230/2012 duomenimis, šioje bankroto byloje administratoriaus vykdomų bankroto procedūrų metu buvo kilę ginčai dėl kreditorių susirinkimo 2005 m. rugsėjo 20 d. nutarimo pripažinimo negaliojančiu, kreditorių AB „Turto bankas“ ir VSDFV Marijampolės skyriaus finansinių reikalavimų pripažinimo pasibaigusiais, suėjus priverstinio išieškojimo senaties terminui, taip pat kilęs Kauno apygardos teismo 2011 m. birželio 6 d. nutarties, kuria AB SEB bankas buvo įtrauktas į kreditorių sąrašą su 221 877,37 Lt dydžio reikalavimu, teisėtumo klausimas. Pažymėtina, jog absoliuti teismo posėdžių dauguma vyko rašytinio proceso tvarka, o byloje nėra duomenų, kiek ir kokių procesinių dokumentų parengė pats administratorius, o ne advokatas, nors į administravimo išlaidas administratorius yra įtraukęs ir išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti.

39Atsižvelgiant į šioje byloje nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija pripažįsta, jog 279 000 Lt dydžio atlyginimo administratoriui nustatymas neatitinka jo darbo apimties, sudėtingumo ir kitų ĮBĮ 36 straipsnio 5 dalyje nustatytų kriterijų, kurių atitiktį turi užtikrinti teismo kontrolė. Atsakovo administratoriaus argumentai, jog nuo jo atlyginimui tenkančios lėšų sumos, atskaičius mokėtinus mokesčius, jam, atsižvelgiant į bankroto procedūrų trukmę, tektų 1200 Lt suma per mėnesį, neturi teisinės reikšmės ginčijamo kreditorių susirinkimo nutarimo teisėtumo vertinimui, atsižvelgiant į tai, jog administratorius tuo pačiu metu administruoja ne vieną bankrutuojančią ar bankrutavusią įmonę ir iš šios veiklos gauna atlyginimą. Tai patvirtina ir Įmonių bankroto valdymo departamento prie Ūkio ministerijos internetiniame puslapyje skelbiami duomenys apie šio fizinio bankroto administratoriaus vykdomas ir baigtas bankroto procedūras (http://www.bankrotodep.lt/Administratorius.php?Tipas=1&Id=498). Be to, pažymėtina, jog kitos administravimo išlaidos, kurių dydis, administratoriaus teigimu, sudaro 36000 Lt, nėra pagrįstos jokiais tinkamai įformintais įmonės buhalterinės apskaitos dokumentais, taigi teisėjų kolegija negali įvertinti, ar šios išlaidos pagal teisinę prigimtį atitinka administravimo išlaidų sampratą ir ar šių išlaidų dydžiai atitinka protingumo ir teisingumo kriterijus.

40Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija pripažįsta nagrinėjamu atveju esant teisiniam pagrindui panaikini skundžiamą Kauno apygardos teismo 2012 m. gegužės 7 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – tenkinti pareiškėjo AB SEB banko skundą, panaikinant atsakovo bankrutavusios individualios įmonės R. M. prekybos namų „Tuktukas“ kreditorių susirinkimo 2004 m. liepos 23 d. nutarimą trečiuoju darbotvarkės klausimu „Administravimo išlaidų sąmatos tvirtinimas“. Panaikinus šį nutarimą, kreditorių susirinkimas klausimą dėl administravimo išlaidų sąmatos patvirtinimo turėtų svarstyti iš naujo. Pareiškėjas AB SEB bankas skundu taip pat prašo pripažinti neteisėtu bankrutavusios individualios įmonės R. M. prekybos namų „Tuktukas“ administratoriaus sprendimą administravimo išlaidų dengimui skirti 315 000 Lt. Kadangi iš administratoriaus veiksmų akivaizdu, jog jis yra pradėjęs 315 000 Lt administravimo išlaidų apmokėjimo veiksmus, šis jo veiksmais išreikštas sprendimas pripažintinas neteisėtu, kadangi yra vykdomas panaikinto kreditorių susirinkimo nutarimo pagrindu.

41Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Nutarė

42Kauno apygardos teismo 2012 m. gegužės 7 d. nutartį panaikinti.

43Panaikinti bankrutavusios individualios įmonės R. M. prekybos namų „Tuktukas“ kreditorių susirinkimo 2004 m. liepos 23 d. nutarimą trečiuoju darbotvarkės klausimu „Administravimo išlaidų sąmatos tvirtinimas“.

44Pripažinti neteisėtu bankrutavusios individualios įmonės R. M. prekybos namų „Tuktukas“ administratoriaus sprendimą administravimo išlaidų dengimui skirti 315 000 Lt.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. Byloje sprendžiamas ginčas dėl kreditorių susirinkimo nutarimo panaikinimo.... 5. Atskiruoju skundu keliamas teismo nutarties, kuria atmestas pareiškėjo... 6. Pareiškėjas AB SEB bankas kreipėsi į teismą su skundu, kuriuo prašė... 7. Atsakovas bankrutavusi individuali įmonė R. M. prekybos namai ,,Tuktukas“... 8. Administratorius B. A. P. prašė skundą atmesti. Nurodė, kad pareiškėjas... 9. Tretysis asmuo VĮ Turto bankas atsiliepimu į skundą prašė jį tenkinti.... 10. Tretysis asmuo VSDFV Marijampolės skyrius atsiliepimu į skundą prašė jį... 11. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 12. Kauno apygardos teismas 2012 m. gegužės 7 d. nutartimi pareiškėjo skundą... 13. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas ginčija bankrutavusios individualios... 14. III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į juos argumentai... 15. Atskiruoju skundu pareiškėjas AB SEB bankas prašo panaikinti Kauno apygardos... 16. 1. Teismas nepagrįstai sprendė, kad kreditoriai turi teisę pakeisti... 17. 2. Skundžiamas kreditorių susirinkimo nutarimas nenumatė konkrečios,... 18. 3. Atsižvelgiant į bankroto administratoriaus darbų apimtis –... 19. 4. Pasiskaičiuodamas akivaizdžiai neprotingas ir neatitinkančias darbų... 20. Atskiruoju skundu tretysis asmuo VĮ Turto bankas prašo panaikinti Kauno... 21. Atsiliepimais į pareiškėjo AB SEB bankas ir trečiojo asmens VĮ Turto... 22. Atsiliepimu į pareiškėjo AB SEB bankas ir trečiojo asmens VĮ Turto bankas... 23. 1. 2004 m. liepos 23 d. pavedimo sutartyje, sudarytoje tarp kreditorių ir... 24. 2. Administratoriui niekada nebuvo pareikšta jokių priekaištų ar pastabų... 25. 3. Kauno apygardos teismas pagrįstai sprendė, kad kreditoriai gali realizuoti... 26. IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai... 27. Byloje yra sprendžiama dėl kreditorių susirinkimo nutarimo, kuriuo... 28. Kol kreditoriaus reikalavimas nėra patvirtintas teismo, jis turi tik teises,... 29. Vienas iš kreditorių susirinkimo kompetencijai priskirtinų bankroto proceso... 30. Teisėjų kolegija laiko nepagrįstomis pirmosios instancijos teismo išvadas,... 31. Nors kompetencija tvirtinti administravimo išlaidų sąmatą priklauso... 32. Iš bylos medžiagos nustatyta, jog Kauno apygardos teismo 2004 m. gegužės 14... 33. ĮBĮ 36 straipsnio 3 dalyje nustatytas išlaidų, kurios gali būti priskirtos... 34. Ginčijamu kreditorių susirinkimo nutarimu patvirtinta įmonės administravimo... 35. Nepaisant paties ginčijamo kreditorių susirinkimo nutarimo formuluotės... 36. Iš 2012 m. vasario 7 d. kreditorių susirinkimo protokolo matyti, jog... 37. ĮBĮ 36 straipsnio 5 dalyje nurodyti kriterijai administratoriaus atlyginimo... 38. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, jog įsiteisėjus teismo nutarčiai... 39. Atsižvelgiant į šioje byloje nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija... 40. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija pripažįsta... 41. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 42. Kauno apygardos teismo 2012 m. gegužės 7 d. nutartį panaikinti.... 43. Panaikinti bankrutavusios individualios įmonės R. M. prekybos namų... 44. Pripažinti neteisėtu bankrutavusios individualios įmonės R. M. prekybos...