Byla e2-692-241/2017
Dėl bankroto bylos iškėlimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Gasiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Kazio Kailiūno ir Egidijaus Žirono,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „All time group“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. sausio 31 d. nutarties civilinėje byloje Nr. eB2-1628-866/2017 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „All time group“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Virgio rūkyklos transportas“ dėl bankroto bylos iškėlimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5

  1. Vilniaus apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 1 d. nutartimi iškelta UAB „Virgio rūkyklos transportas“ bankroto byla, bankroto administratoriumi paskirtas R. G., ieškovei UAB „All time group“ iš atsakovės BUAB „Virgio rūkyklos transportas“ priteista 1 045,68 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato paslaugas. Nutartis įsiteisėjo 2016 m. rugsėjo 13 d.
  2. Bankroto administratorius pateikė teismui prašymą patvirtinti BUAB „Virgio rūkyklos transportas“ kreditorių reikalavimus, tarp jų – ir ieškovės UAB „All time group“ 1 645,68 Eur dydžio reikalavimą.
  3. Ieškovė UAB „All time group“ pateikė teismui rašytinius paaiškinimus dėl administratoriaus prašymo patvirtinti BUAB „Virgio rūkyklos transportas“ kreditorių finansinius reikalavimus. Prašė teismo patvirtinti 600 Eur dydžio kreditorinį reikalavimą atsakovės bankroto byloje, taip pat prašė išaiškinti, kad įsiteisėjusia 2016 m. rugsėjo 1 d. nutartimi ieškovei priteistos 1 045,68 Eur bylinėjimosi išlaidos turi būti padengtos iš atsakovės administravimui skirtų lėšų. Nurodė, kad kaip trečiosios eilės finansinis reikalavimas turėtų būti tvirtinamas 600 Eur dydžio reikalavimas, atsiradęs iki bankroto bylos iškėlimo, o 1 045,68 Eur suma, ieškovei teismo priteista 2016 m. rugsėjo 1 d. nutartimi kaip bylinėjimosi išlaidos, turėtų būti atlyginama iš administravimui skirtų lėšų. Bylinėjimosi išlaidas ieškovė patyrė inicijuodama bankroto bylą atsakovei, jos atsirado ne iki bankroto bylos iškėlimo, bet jau iškėlus bankroto bylą. Šios išlaidos ieškovei yra priteistos įsiteisėjusia teismo nutartimi atsakovės bankroto byloje, todėl teismui nėra pagrindo pakartotinai spręsti jų priteisimo (patvirtinimo) klausimo. Teismų praktikoje kreditoriui priteistos išlaidos taip pat išmokamos iš bankrutuojančios įmonės administravimui skirtų lėšų.
  4. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. sausio 2 d. nutartimi patvirtino BUAB „Virgio rūkyklos transportas“ kreditorių ir jų reikalavimų sąrašą, tarp jų – ir ieškovės UAB „All time group“ 600 Eur dydžio trečios eilės reikalavimą. Klausimą dėl 1 045,68 Eur dalies reikalavimo teismas nutarė spręsti teismo posėdyje 2017 m. sausio 31 d., 9 val., rašytinio proceso tvarka.

6II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

7

  1. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. sausio 31 d. nutartimi patvirtino bendrą trečiosios eilės kreditorės UAB „All time group“ 1 645,68 Eur dydžio reikalavimą.
  2. Teismas sprendė, kad iš administravimo lėšų gali būti dengiamos tik vykdant bankroto procedūras patirtos bylinėjimosi išlaidos, t. y. patirtos po bankroto bylos iškėlimo.
  3. Teismas nesutiko su ieškovės argumentais, kad patirtos bylinėjimosi išlaidos, priteistos teismo nutartimi, kuria iškelta įmonės bankroto byla, turi būti priskiriamos prie bankroto proceso metu atsiradusių išlaidų ir todėl dengiamos iš administravimo lėšų. Teismo vertinimu, šios išlaidos nėra susijusios su bankroto procedūrų vykdymu.
  4. Teismas konstatavo, kad teismo nutartimi priteistos bylinėjimosi išlaidos negali būti priskiriamos prie skolininkės bankroto administravimo išlaidų, todėl ši suma priskirtina prie finansinių reikalavimų, tenkintinų trečiąja eile. Įvertinęs tai, teismas sprendė, kad trečiosios eilės kreditorės UAB „All time group“ finansinis reikalavimas didintinas iki 1 645,68 Eur dydžio sumos.

8III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

9

  1. Ieškovė UAB „All time group“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. sausio 31 d. nutartį dalyje, kuria buvo nuspręsta patvirtinti ieškovės trečiosios eilės 1 045,68 Eur dydžio finansinį reikalavimą, ir išspręsti klausimą iš esmės – nustatyti, kad Vilniaus apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 1 d. nutartimi ieškovei priteistos bylinėjimosi išlaidos išmokėtinos iš atsakovės administravimui skirtų lėšų. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
    1. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad ieškovės patirtos ir teismo priteistos bylinėjimosi išlaidos nėra susijusios su bankroto procedūrų vykdymu. Bankroto bylos iškėlimas laikytinas bankroto procedūra, nes nuo šio veiksmo yra pradedamas bankroto procesas. Kreditoriaus bankroto procedūrų pradėjimo išlaidas turi proporcingai padengti visi kreditoriai iš įmonės administravimui skirtų lėšų. Tai lemia aplinkybė, kad kreditorius, inicijuodamas bankroto bylos iškėlimą, patiria bylinėjimosi išlaidų, o netiesioginę naudą (galimybę pareikšti finansinius reikalavimus) gauna ir visi kiti kreditoriai. Kitoks situacijos aiškinimas pažeistų bankroto bylos iškėlimą inicijuojančio kreditoriaus teises.
    2. Bylinėjimosi išlaidas ieškovė patyrė inicijuodama bankroto bylą atsakovei, jos atsirado ne iki bankroto bylos iškėlimo, bet jau iškėlus bankroto bylą.
    3. Bylinėjimosi išlaidos ieškovei yra priteistos įsiteisėjusia teismo nutartimi atsakovės bankroto byloje, todėl teismui nebuvo pagrindo pakartotinai spręsti jų priteisimo (patvirtinimo) klausimo.
    4. Teismų praktikoje kreditoriui priteistos išlaidos taip pat išmokamos iš bankrutuojančios įmonės administravimui skirtų lėšų.
  2. Atsakovės BUAB „Virgio rūkyklos transportas“ bankroto administratorius R. G. prašo atskirąjį skundą atmesti ir Vilniaus apygardos teismo 2017 m. sausio 31 d. nutartį palikti nepakeistą, taip pat priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas atsakovės patirtas advokato pagalbai apmokėti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
    1. Ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos negali būti priskiriamos ir apmokamos iš atsakovės bankroto administravimo lėšų, nes šios išlaidos yra patirtos ir susijusios su atsakovės bankroto bylos iškėlimu, o ne su bankroto proceso administravimu, ne ginantis nuo bankroto byloje pareikštų kreditorių reikalavimų ar administratoriui ginant įmonės kreditorių interesus. Todėl bylinėjimosi išlaidos laikytinos atsiradusiomis iki bankroto bylos iškėlimo ir neatlygintinos iš administravimo lėšų. Jos atlygintinos bendra Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ir ĮBĮ) 35 straipsnyje numatyta tvarka, o ne pagal ĮBĮ 36 straipsnio nuostatas.
    2. Įmonės bankroto procesas prasideda nuo nutarties iškelti įmonei bankroto bylą įsiteisėjimo, todėl iki šio procesinio sprendimo patirtos išlaidos negali būti prilyginamos bankroto administravimo išlaidoms.
    3. Bankrutuojančios įmonės kreditoriai gali reikalauti taikyti civilinę atsakomybę įmonės vadovui ar kitiems asmenims už žalą, kurią kreditoriai patyrė dėl to, kad įmonės vadovas nepateikė teismui pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo ar pavėlavo jį pateikti. Atlyginti tokią žalą gali pareikalauti ir bankroto administratorius.

10IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados

11Dėl bylos nagrinėjimo ribų

  1. Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria kreditoriui teismo priteistos bylinėjimosi išlaidos įtrauktos į bankrutuojančio skolininko kreditorių reikalavimų sąrašą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 straipsniai). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad byloje nėra pagrindo peržengti atskirajame skunde nustatytas ribas.

12Dėl bylos faktinių aplinkybių

  1. 2016 m. liepos 28 d. Vilniaus apygardos teisme gautas ieškovės UAB „All time group“ pareiškimas, kuriuo buvo prašoma iškelti bankroto bylą atsakovei UAB „Virgio rūkyklos transportas“, taip pat taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Vilniaus apygardos teismo 2016 m. rugpjūčio 2 d. nutartimis ieškovės pareiškimas priimtas, prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmestas.
  2. 2016 m. rugpjūčio 10 d. teisme gautas ieškovės prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, kuriuo prašoma priteisti iš atsakovės 561,68 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro informacijos viešuose registruose apie atsakovę surinkimas, atsakovės finansinės būklės teisinis vertinimas – 450 Eur (be PVM), taip pat užklausos Nekilnojamojo turto registrui, Turto arešto aktų registrui, Juridinių asmenų registrui – 14,20 Eur (be PVM), iš viso – 561,68 Eur (su PVM). Prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidas ieškovė grindė 2016 m. liepos 29 d. PVM sąskaita-faktūra Nr. ZETA-16-1326, Paslaugų perdavimo aktu pagal nurodytą PVM sąskaitą-faktūrą ir 2016 m. rugpjūčio 9 d. mokėjimo pavedimo išrašu.
  3. 2016 m. rugsėjo 1 d. teisme gautas ieškovės prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, kuriuo prašoma papildomai priteisti iš atsakovės 484 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo parengimas – 400 Eur (be PVM). Prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidas ieškovė grindė 2016 m. rugpjūčio 29 d. PVM sąskaita-faktūra Nr. ZETA-16-1343, paslaugų perdavimo aktu pagal nurodytą PVM sąskaitą-faktūrą ir 2016 m. rugpjūčio 31 d. mokėjimo pavedimo išrašu.
  4. Pirmosios instancijos teismo 2016 m. rugsėjo 1 d. nutartimi atsakovei UAB „Virgio rūkyklos transportas“ iškelta bankroto byla, bankroto administratoriumi paskirtas R. G., ieškovei UAB „All time group“ iš atsakovės BUAB „Virgio rūkyklos transportas“ priteista 1 045,68 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato paslaugas. Nutartis įsiteisėjo 2016 m. rugsėjo 13 d.
  5. 2016 m. spalio 3 d. bankroto administratorius gavo ieškovės prašymą dėl finansinio reikalavimo įtraukimo į BUAB „Virgio rūkyklos transportas“ kreditorių sąrašą ir priteistų išlaidų teisinei pagalbai sumokėjimo, kuriuo ieškovė prašė atsakovės bankroto administratoriaus sumokėti jai priteistas 1 045,68 Eur bylinėjimosi išlaidas ir pateikti bankroto bylą nagrinėjančiam teismui tvirtinti ieškovės 600 Eur dydžio kreditorinį reikalavimą. Prašymą dėl 1 045,68 Eur bylinėjimosi išlaidų sumokėjimo ieškovė grindė tuo, kad šias išlaidas ieškovė patyrė inicijuodama atsakovės bankroto bylą, jos atsirado bankroto bylos nagrinėjimo metu, o ne iki bankroto bylos iškėlimo, taigi šios išlaidos, pasak ieškovės, laikytinos einamosiomis BUAB „Virgio rūkyklos transportas“ išlaidomis, atlygintinomis iš įmonės administravimui skirtų lėšų.
  6. 2016 m. gruodžio 1 d. teisme gautas bankroto administratoriaus prašymas patvirtinti BUAB „Virgio rūkyklos transportas“ kreditorių ir jų reikalavimų sąrašą, taip pat ir ieškovės UAB „All time group“ 1 645,68 Eur dydžio reikalavimą.
  7. 2016 m. gruodžio 12 d. teisme gauti ieškovės rašytiniai paaiškinimai dėl administratoriaus prašymo patvirtinti BUAB „Virgio rūkyklos transportas“ kreditorių sąrašą. Ieškovė prašė teismo patvirtinti 600 Eur dydžio kreditorinį reikalavimą atsakovės bankroto byloje, taip pat prašė teismo išaiškinti, kad įsiteisėjusia 2016 m. rugsėjo 1 d. nutartimi ieškovei priteistos 1 045,68 Eur bylinėjimosi išlaidos turi būti padengtos iš atsakovės bankroto administravimui skirtų lėšų. Šį prašymą ieškovė grindė iš esmės tais pačiais argumentais, kurie nurodyti 2016 m. spalio 3 d. bankroto administratoriui pateiktame ieškovės prašyme dėl jos reikalavimo įtraukimo į BUAB „Virgio rūkyklos transportas“ kreditorių sąrašą ir priteistų išlaidų teisinei pagalbai sumokėjimo.
  8. Pirmosios instancijos teismas 2017 m. sausio 2 d. nutartimi patvirtino BUAB „Virgio rūkyklos transportas“ kreditorių finansinių reikalavimų sąrašą, tarp jų – ir ieškovės UAB „All time group“ 600 Eur dydžio reikalavimą. Klausimą dėl ginčo reikalavimo dalies – 1 045,68 Eur, teismas nutarė spręsti kitame teismo posėdyje.
  9. Ieškovės skundžiama 2017 m. sausio 31 d. nutartimi teismas patvirtino bendrą trečios eilės kreditorės UAB „All time group“ 1 645,68 Eur dydžio finansinį reikalavimą, t. y. 2017 m. sausio 2 d. nutartimi patvirtintą 600 Eur dydžio kreditorinį reikalavimą padidino 1 045,68 Eur bylinėjimosi išlaidų suma, priteista 2016 m. rugsėjo 1 d. nutartimi. Tokį procesinį sprendimą teismas grindė tuo, kad ieškovės patirtos 1 045,68 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidos nėra susijusios su bankroto procedūrų vykdymu. Teismo vertinimu, iš administravimo lėšų gali būti dengiamos tik po bankroto bylos iškėlimo vykdant bankroto procedūras patirtos bylinėjimosi išlaidos.

13Dėl bylos esmės

  1. Šioje byloje keliamas esminis klausimas – kokia tvarka turi būti vykdomos bankrutuojančios įmonės piniginės prievolės dėl teismo priteistų bylinėjimosi išlaidų, atsiradusios iki bankroto bylos iškėlimo. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi sprendė, kad teismo priteistos apeliantės patirtos bylinėjimosi išlaidos įtrauktinos į bankrutuojančios atsakovės kreditorių ir jų reikalavimų sąrašą. Apeliantė, nesutikdama su tokia teismo išvada, teigia, kad šios išlaidos turėtų būti išmokamos iš bankrutuojančios atsakovės administravimui skirtų lėšų.
  2. Apeliacinės instancijos teismas visų pirma pažymi, kad kreditorius į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įsiskolinusiai įmonei, kitaip negu įmonės vadovas, savininkas (savininkai) ir likvidatorius, kreiptis neprivalo. Kreditorius pats įvertina skolininko bankroto privalumus ir trūkumus, galimybę atgauti skolą ir nusprendžia dėl kreipimosi į teismą tikslingumo. Kaip nurodoma Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje, civiliniame procese galiojantis dispozityvumo principas reiškia, jog kiekvienas asmuo yra laisvas pasirinkti savo teisių gynybos būdą, todėl kreditorius savo teises gali įgyvendinti bet kuriuo įstatymo neuždraustu būdu, taigi ir inicijuodamas bankroto bylą skolininkui (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. sausio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-185/2012). Todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantė, turėdama savarankišką, aiškiai apibrėžtą teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi, nepagrįstai siekia kitų bankrutuojančios įmonės kreditorių prisidėjimo prie jos patirtų bylinėjimosi išlaidų, šias išlaidas įtraukiant į įmonės bankroto administravimo išlaidas, kurios atlyginamos iš visų įmonės lėšų prioritetine tvarka kreditorių reikalavimų tenkinimo atžvilgiu.
  3. Administravimo išlaidos yra ĮBĮ 36 straipsnio 3 dalyje išvardintos išlaidos: atlyginimas administratoriui, su darbo santykiais susijusios išmokos įmonės darbuotojams (įskaitant mokesčius, apskaičiuojamus nuo susijusių su darbo santykiais išmokų), kuriems būtina dalyvauti bankroto procese, išskyrus darbuotojus, dalyvaujančius ūkinėje komercinėje veikloje, išlaidos įmonės auditui, turto įvertinimo, pardavimo, atliekų, užteršto dirvožemio ir grunto sutvarkymo bei kitos kreditorių susirinkimo patvirtintos išlaidos; prie bankroto administravimo išlaidų negali būti priskiriamos išlaidos, susijusios su ūkine komercine veikla, išskyrus iš ūkinės komercinės veiklos gaunamų pajamų administratoriui už vadovavimą ūkinei komercinei veiklai mokamą atlyginimo dalį. Taigi iš esmės administravimo išlaidos – bankroto procedūrų vykdymo metu atsirandančios išlaidos, t. y. išlaidos, be kurių negali būti sėkmingai užbaigta bankroto procedūra, atliekamas administratoriaus darbas, funkcijos (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-125/2008). Įstatymas nustato bankrutuojančios (bankrutavusios) įmonės išlaidų, kurios priskiriamos administravimo išlaidoms, sąrašą, kuris nors ir nėra baigtinis, tačiau pakankamai konkretus, o pati ĮBĮ norma, reglamentuojanti tokias išlaidas, leidžia daryti išvadą, kad administravimo išlaidų paskirtis yra užtikrinti kuo sklandesnį bankroto procedūrų vykdymą bei greitesnį jų užbaigimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-198/2008).
  4. Kasacinio teismo praktikoje, aiškinant ĮBĮ 36 straipsnio 3 dalies teisės normą, laikomasi nuostatos, kad į administravimo išlaidas įtraukiamos tik tokios išlaidos, kurios būtinos bankroto procedūroms tinkamai atlikti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-234/2011; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-230/2011; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-250/2012; kt.). Nustatant, ar išlaidos priskirtinos prie administravimo išlaidų, visų pirma reikia atsižvelgti į tokių išlaidų paskirtį, teisinę prigimtį, subjektus, kurių naudai tos išlaidos apmokamos, taip pat jų atsiradimo laiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-112/2011). Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pasisakyta, kad visos patirtos išlaidos turi atitikti administravimo išlaidų teisinę prigimtį ir paskirtį, t. y. jos turi būti būtinos bankroto procedūroms tinkamai atlikti (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1475/2012).
  5. Jeigu tam tikros išlaidos pagal savo teisinę prigimtį skirtos bankroto procedūroms atlikti, kreditorių interesams bankroto procedūrų metu ginti, įmonės veiklai (išskyrus ūkinę komercinę veiklą) užtikrinti, tai tokios išlaidos turi būti dengiamos iš administravimo išlaidų sąmatos. Jeigu įmonė patyrė išlaidų po bankroto bylos iškėlimo, svarstytina, ar jos neturėtų būti priskirtos prie administravimo išlaidų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2013). Bankroto teisės doktrinoje taip pat laikomasi pozicijos, kad administravimo išlaidos atsiranda tik nuo bankroto bylos iškėlimo dienos. Išlaidos, patirtos ir nebuvusios padengtos iki bankroto bylos iškėlimo, nėra administravimo išlaidos, o savo reikalavimo patenkinimo negavęs subjektas turėtų reikšti kreditoriaus reikalavimą bendrąja ĮBĮ nustatyta tvarka (Kavalnė, S.; Norkus, R. Bankroto teisė. Antroji knyga. Vilnius: Justitia, 2011, p. 228). Nagrinėjamoje byloje apeliantės bylinėjimosi išlaidos atsirado iki bankroto bylos atsakovei iškėlimo (nutarties 13-15 punktai), todėl vien jau ši aplinkybė, teisėjų kolegijos vertinimu, yra pakankama spręsti, kad ginčo bylinėjimosi išlaidos negali būti laikomos administravimo išlaidomis, pagal savo prasmę ir paskirtį atsirandančiomis tik nuo bankroto bylos iškėlimo.
  6. Nors bylinėjimosi išlaidų atsiradimą lėmė apeliantės siekis teisme pareikšti reikalavimą iškelti atsakovei bankroto bylą, tačiau tokia sąsaja su bankroto procesu teisėjų kolegijai neleidžia daryti išvados, kad apeliantės patirtos bylinėjimosi išlaidos buvo būtinos bankroto procedūroms iškeltoje bankroto byloje tinkamai atlikti. Pažymėtina, kad bylinėjimosi išlaidų būtinumo kriterijus nėra tapatus administravimo išlaidų būtinumo požymiui, t. y. aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas pripažino, jog apeliantės patirtos bylinėjimosi išlaidos buvo būtinos ir jas jai priteisė savaime nereiškia, kad jos laikytinos būtinomis ir bankroto procedūroms tinkamai atlikti. Kaip jau minėta, apeliantė, inicijuodama bankroto bylos atsakovei iškėlimą, laisva valia pasirinko tokį savo teisių gynybos būdą, pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos atsakovei iškėlimo apeliantė neturėjo (nutarties 22 punktas). Apeliantei inicijavus teisminį bankroto bylos atsakovei iškėlimą, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos įmonių bankroto proceso prasme negali būti prilygintos tiesioginėms atsakovės bankroto administravimo išlaidoms, kurių paskirtis – užtikrinti bankroto procedūras ir kuo greitesnį jų užbaigimą. Taip pat apeliantės kreipimasis į teismą dėl bankroto bylos atsakovei iškėlimo nelaikytinas nei kitų kreditorių teisių, nei viešojo intereso gynimu.
  7. Administravimo išlaidos apmokamos iš tų pačių bankrutuojančios (bankrutavusios) įmonės lėšų, iš kurių yra tenkinami ir kreditorių reikalavimai (ĮBĮ 36 straipsnio 1 dalis), todėl pinigų sumos, skiriamos bankrutuojančios įmonės administravimo išlaidoms padengti, yra tiesiogiai susijusios su kreditorių teisėmis ir jų reikalavimo patenkinimo galimybėmis – kuo daugiau lėšų bus skirta įmonės administravimui, tuo mažiau jų liks kreditorių reikalavimams tenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2010). Įvertinus tai, kad bankroto proceso paskirtis ir tikslas yra per įstatyme nustatytų bankroto procedūrų vykdymą užtikrinti, jog būtų visiškai arba iš dalies patenkinti įrodymais pagrįsti bankrutuojančios įmonės kreditorių reikalavimai ir apsaugoti bankrutuojančios įmonės interesai, darytina išvada, kad administravimo išlaidų samprata negali būti aiškinama plečiamai, t. y. apeliantės iki bankroto bylos atsakovei iškėlimo patirtos bylinėjimosi išlaidos, nors plačiąja prasme ir susijusios su bankroto procesu, jo inicijavimu, nelaikytinos atsakovės bankroto administravimo išlaidomis ĮBĮ 36 straipsnio 3 dalies prasme.
  8. Pirmosios instancijos teismas, 2016 m. rugsėjo 1 d. nutartimi iškeldamas bankroto bylą atsakovei ir priteisdamas apeliantei už advokato paslaugas patirtas bylinėjimosi išlaidas, neišsprendė tokių išlaidų pobūdžio ir jų atlyginimo tvarkos. Ginčijamą nutartį priėmęs teismas, nagrinėjantis bankroto bylą, kuriam ĮBĮ nuostatomis nustatyta kompetencija spręsti visus su įmonės bankroto procesu susijusius klausimus, įskaitant kreditorių reikalavimų tvirtinimą (ĮBĮ 10 straipsnio 4 dalis, 26 straipsnio 1 dalis), turėjo išnagrinėti klausimą dėl priteistų bylinėjimosi išlaidų apmokėjimo tvarkos įmonės bankroto byloje. Tokia teismo nutartis, kuria išspręstas apeliantei priteistų bylinėjimosi išlaidų apmokėjimo klausimas, nelaikytina pakartotiniu bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimo sprendimu, ji 2016 m. rugsėjo 1 d. nutarties nepakeitė ir nepanaikino. Todėl atmestinas apeliantės argumentas, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priėmė dar vieną procesinį sprendimą dėl jau išspręsto klausimo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
  9. Apeliantė atskirąjį skundą grindžia teismų formuojama praktika. Apeliantės nuomone, jos dėstomus argumentus dėl ginčo bylinėjimosi išlaidų priskyrimo bankroto administravimo išlaidoms pagrindžia Vilniaus apygardos teismo 2016 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. eB2-3224-562/2016. Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis (CPK 179 straipsnio 3 dalis) nustatyta, kad šia apeliantės nurodyta nutartimi (šių metų bylos Nr. eB2-2651-562/2017) kitos įmonės bankroto byloje buvo priteistos bylinėjimosi išlaidos UAB „All time group“ naudai. Tačiau teismas nenustatė, kad tokios išlaidos turi būti išmokėtos būtent iš bankrutuojančios įmonės bankroto administravimo išlaidų, jis apskritai nesprendė klausimo dėl priteistų bylinėjimosi išlaidų apmokėjimo tvarkos įmonės bankroto byloje, kaip apeliantė prašo nagrinėjamoje byloje. Taigi, minima Vilniaus apygardos teismo nutartis, teisėjų kolegijos vertinimu, niekaip nepagrindžia atskirojo skundo argumentų nagrinėjamoje byloje reikšmingais klausimais.

14Dėl kitų atskirojo skundo argumentų

  1. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi esminės teisinės reikšmės klausimo dėl skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo išnagrinėjimui, bylos galutiniam rezultatui, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako. Teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą (nutartį) nėra suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą ar apeliacinės instancijos teismui išsamiai pakartoti pirmosios instancijos teismo argumentus, kuriems jis pritaria. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Helle v. Finland, judgment of 19 December 1997, Reports 1997-VIII, p. 2930, par. 59-60, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-296/2009, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, 2011 m. vasario 15 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-52/2011).

15Dėl bylos procesinės baigties

  1. Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė ĮBĮ normas, todėl padarė pagrįstą ir teisėtą išvadą, kad apeliantės nurodytos bylinėjimosi išlaidos nelaikytinos bankrutuojančios atsakovės administravimo išlaidomis, todėl neįtrauktinos į administravimo išlaidų sudėtį. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas ieškovės patirtas ir teismo priteistas bylinėjimosi išlaidas pagrįstai įtraukė į bankrutuojančios atsakovės kreditorių reikalavimų sąrašą. Todėl skundžiama nutartis paliktina nepakeista, o atskirasis skundas atmestinas kaip nepagrįstas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

16Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

  1. Atsakovės bankroto administratorius prašo apeliacinės instancijos teismo priteisti 120 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato teisines paslaugas (atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą), kurių faktą ir dydį patvirtina pridėta 2017 m. vasario 15 d. sąskaita Nr. 2017/02/003 ir 2017 m. vasario 15 d. pinigų priėmimo kvitas serija LAT Nr. 773614. Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kad prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų dydis neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (2015 m. kovo 19 d. įsakymo redakcija), šias išlaidas priteisia atsakovei, atstovaujamai bankroto administratoriaus, iš apeliantės (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

17Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

18palikti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. sausio 31 d. nutartį nepakeistą.

19Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „All time group“, juridinio asmens kodas 302480145, atsakovei bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „Virgio rūkyklos transportas“, juridinio asmens kodas 124719845, atstovaujamai bankroto administratoriaus R. G., 120 Eur (vieną šimtą dvidešimt Eur) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Proceso dalyviai
Ryšiai