Byla 2S-700-492/2010
Dėl neteisėto kreditavimo sutarties nutraukimo

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės (pranešėjos) Virginijos Volskienės, teisėjų Romualdos Janovičienės, Andžej Maciejevski, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovų V. P. ir E. P. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2010 m. sausio 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-235-653/09 pagal ieškovų V. P. ir E. P. ieškinį atsakovui Nordea Bank Finland Plc dėl neteisėto kreditavimo sutarties nutraukimo.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

3ieškovai V. P. ir E. P. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydami: 1) pripažinti atsakovo Nordea Bank Finland Plc vienašališką 2007-11-28 kreditavimo sutarties Nr. KK 07/11/89D (toliau – sutartis) nutraukimą neteisėtu ir įpareigoti atsakovą vykdyti sutartį, 2) pripažinti sutarties 13.1. punktą dėl atsakovo teisės vienašališkai nutraukti kreditavimo sutartį negaliojančiu nuo sutarties sudarymo dienos, 3) pakeisti sutarties nuostatas, palūkanų ir kitų sumų mokėjimo terminus atidedant dvejiems metams (atitinkamai pratęsiant galutinius kredito grąžinimo ir palūkanų mokėjimo terminus), skaičiuojant nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo datos, tokiu būdu atkuriant šalių sutartinių prievolių pusiausvyrą, 4) priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

4Nurodė, kad ieškovai V. P. ir E. P. sudarė su banku kreditavimo sutartį Nr. KK 07/11/89D, kurios pagrindu ieškovai gavo 499 887,15 EUR paskolą. Kreditavimo sutarties tinkamas vykdymas užtikrintas 2007-12-05 hipotekos lakštu, identifikavimo Nr. ( - ) įkeičiant kreditoriaus naudai skolininkams bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantį turtą. Atsakovas 2007-12-11, pažeisdamas ieškovo V. P. ir atsakovo sudarytos 2007-11-26 banko sąskaitos sutarties Nr. PBS-194881 sąlygas, imperatyvias LR CK bei LR MĮ nuostatas, be ieškovų žinios, nurodymo ir sutikimo iš V. P. asmeninės sąskaitos nuskaitė ir tretiesiems asmenims pervedė 1 606 606 Lt. Dėl to ieškovai negalėjo įvykdyti savo prievolių pagal 2007-11-28 kreditavimo sutartį, o bankas be jokio teisinio pagrindo taikė 2007-11-28 kredito sutarties 13.1.p. ir vienašališkai nutraukė sutartį.

5Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2010 m. sausio 5 d. nutartimi ieškovų V. P. ir E. P. ieškinį atsisakė priimti. Išaiškino ieškovams, kad jie su ieškiniu turi teisę kreiptis į Vilniaus apygardos teismą. Nurodė, kad ieškinys yra dėl kreditavimo sutarties, kurios dalykas yra kredito suma, t.y. piniginės lėšos. Remiantis ieškinio priedais, ieškovų skola atsakovui yra 539 911,11 Eur. Taigi akivaizdu, jog ieškiniu bus sprendžiamas tarp šalių kilęs turtinis ginčas, nes neturtiniais ginčais pripažįstami tik tokie ginčai, kurie neturi tiesioginio ryšio su kokiu nors konkrečiu turtu. Be to, bet kokiu atveju, teismo sprendimas sukurs turtines teisines pasekmes: atmetus ieškinį - ieškovams liktų turtinė pareiga padengti likusią kredito sumą bankui, kuri šiuo metu viršija pusę milijono litų. Tuo tarpu ieškinio tenkinimo atveju - bankas patirtų turtinių praradimų. Dėl nurodytų priežasčių laikė, kad ieškinio reikalavimas yra turtinio pobūdžio, ieškinio suma viršija 100 000 Lt, todėl, remiantis CPK 27 str. 1 p., ieškinys yra teismingas Vilniaus apygardos teismui.

6Atskiruoju skundu ieškovai V. P. ir E. P. prašė Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2010 m. sausio 5 d. nutartį panaikinti ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Rėmėsi be kitų, ir Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. spalio 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-785/2008, kurioje teismas nurodė, jog reikalavimas dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, jeigu neprašoma ar nėra pagrindo taikyti restituciją, yra neturtinio pobūdžio, kadangi jo patenkinimo atveju tik konstatuojamas faktas, o ieškovas savaime negauna turtinės naudos. Pažymėjo, kad atsakovo kreditavimo sutarties vienašališkas nutraukimas yra vienašalis sandoris, todėl prašydami pripažinti vienašalį sandorį negaliojančiu, ieškovai nesiekia gauti turtinės naudos, teisiniai santykiai nėra modifikuoti tokiu būdu, jog būtų pagrindas taikyti restitucijos institutą ir grąžinti šalis į buvusią pradinę padėtį – po vienašališko nutraukimo nei viena iš šalių negavo jokio turto, kuris būtų grąžintinas. Vadinasi, toks ieškinys negali būti įkainotas pagal skundžiamoje nutartyje nurodytas teisės normas. Ieškovai ieškiniu tesiekia išsaugoti sutartinius kreditavimo teisinius santykius bei toliau vykdyti kooperacijos ir kitus iš sutarčių teisės kylančius principus. Atkreipė dėmesį, kad pats ieškovų įsipareigojimas nėra ginčijamas, ginčijami atsakovo neteisėti veiksmai. Ieškovai siekia, jog sutartiniai santykiai tęstųsi, ieškovų reikalavimas nėra susijęs su tam tikro turto priteisimu, o patenkinus ieškinį, bankas nepatirtų jokių turtinių praradimų, todėl skundžiama nutartis nepagrįsta ir naikintina.

7Ieškovų V. P. ir E. P. atskirasis skundas netenkintinas.

8Civilinės bylos teismingumas konkrečiam teismui yra tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlyga. LR CPK yra numatytos taisyklės, pagal kurias nustatoma konkretaus teismo jurisdikcinė kompetencija. LR CPK 26 straipsnyje nustatyta rūšinio teismingumo taisyklė, kad visas civilines bylas pirmąja instancija nagrinėja apylinkės teismai, išskyrus bylas, nurodytas šio kodekso 27, 28 straipsniuose. LR CPK 27 straipsnio 1 punktas nustato, kad civilines bylas, kuriose ieškinio suma didesnė kaip vienas šimtas tūkstančių litų, išskyrus šeimos teisinių santykių bylas dėl turto padalijimo, nagrinėja apygardos teismai. Taigi ieškinio pobūdis – turtinis ar ne, bei jo suma (jei ieškinys turtinis), apsprendžia, į kokį teismą asmuo turėtų kreiptis. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad ginčas dėl sandorio yra turtinis ginčas, o jo įkainojimo klausimas sprendžiamas priklausomai nuo ieškiniu siekiamų ir ginčo sprendimu sukuriamų teisinių pasekmių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m liepos 27 d. nutartis, civ. b. Nr. 3K-3-334/2009; 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartis civ.b. Nr. 3K-3-350/2009). Taigi pagal formuojamą teismų praktiką turtinio ginčo įkainojimą lemia jo teisinis turinys ir sprendimo pasekmės, kurios sukuria kokius nors apskaičiuojamus turtinius praradimus.

9Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo sutikti su apeliantų atskirojo skundo argumentu, kad jų ieškinio reikalavimai yra neturtiniai. Ieškovai siekia, kad kreditavimo sutarties Nr. KK 07/11/89D 13.1. punktas dėl atsakovo teisės vienašališkai nutraukti kreditavimo sutartį būtų pripažintas negaliojančiu, taigi būtų pripažintas negaliojančiu ir pats vienašališkas sutarties nutraukimas, kurio sukeliama pasekmė – pareiga iš karto sugrąžinti visą kredito sumą savo esme yra materialinė, turtinė. Taip pat ieškovai siekia atidėti palūkanų ir kitų sumų mokėjimo terminus dvejiems metams. Įvertinus šių reikalavimų esmę matyti, kad ieškovai ginčija turtinę atsakovo teisę gauti skolą iš karto, nutraukus sutartį. Laikytina, kad pareikštu ieškiniu ginčijamos ieškovų pareigos grąžinti kredito sumą ir mokėti palūkanas. Nors, kaip atskirajame skunde teigė ieškovai, jie nevengia skolos mokėjimo, pats ieškovų įsipareigojimas neginčijamas, o ginčijami atsakovo neteisėti veiksmai, tačiau prašydami palūkanų ir kitų sumų mokėjimo terminą atidėti dvejiems metams, apeliantai iš esmės nori naudotis kreditavimo sutartimi gautais pinigais du metus, nemokėdami palūkanų. O tai susiję su atitinkamais atsakovo turtiniais praradimais.

10Apeliantai atskirajame skunde rėmėsi teismų praktika dėl ieškinių pripažinimo neturtiniais, ypač akcentuodami Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. spalio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-785/2008, kurioje teismas nurodė, jog reikalavimas dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, jeigu neprašoma ar nėra pagrindo taikyti restituciją, yra neturtinio pobūdžio, kadangi jo patenkinimo atveju tik konstatuojamas faktas, o ieškovas savaime negauna turtinės naudos. Pažymėtina, kad ir šioje nutartyje, vertindamas, ar ieškinio reikalavimai turtinio pobūdžio, ar ne, teismas vadovavosi aukščiau minėta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, t.y. vertino, pasekmes, kurias patirs šalys, tenkinus ar netenkinus ieškinio. Kadangi nagrinėjamu atveju, patenkinus ieškinį, ieškovai neprivalėtų iš karto sumokėti visos sumos, kurios iš jų reikalauja atsakovas, nutraukęs kreditavimo sutartį Nr. KK 07/11/89D, be to, dvejiems metams būtų atidėtas palūkanų ir kitų sumų mokėjimas, taigi, ieškovai galėtų neatlygintinai du metus naudotis kredito suma, o atsakovas dėl to patirtų atitinkamus turtinius praradimus, šio ieškinio ir jame keliamų reikalavimų laikyti neturtiniais negalima. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad ieškovų V. P. ir E. P. ieškinys atsakovui Nordea Bank Finland Plc dėl neteisėto kreditavimo sutarties nutraukimo yra turtinis ir atsižvelgiant į tai, kad skolos suma yra žymiai didesnė nei 100 000 Lt, o to neginčija ir patys ieškovai, jie šį ieškinį turėtų pareikšti Vilniaus apygardos teismui.

11Pirmos instancijos teismas teisingai taikė civilinio proceso teisės normas, nustatydamas ieškovų V. P. ir E. P. ieškinio atsakovui Nordea Bank Finland Plc dėl neteisėto kreditavimo sutarties nutraukimo teismingumą. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2010 m. sausio 5 d. nutartį naikinti.

12Remiantis Vilniaus apygardos teismo pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, šioje byloje apeliacinės instancijos teismas turėjo 2,80 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Kadangi atskirasis skundas netenkintas, procesinių dokumentų siuntimo išlaidos priteistinos iš ieškovų (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92 str., 96 str.).

13Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 336 str., 337 str. 1 p., 339 str., teisėjų kolegija

Nutarė

14Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2010 m. sausio 5 d. nutartį palikti nepakeistą.

15Priteisti iš ieškovų V. P. ir E. P. po 1,40 Lt dokumentų siuntimo išlaidų į valstybės biudžetą.

Proceso dalyviai
Ryšiai