Byla 2A-359-198/2014
Dėl vienašališko sutarties nutraukimo pripažinimo bei sumokėto avanso priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, - UAB „Ometa“

1Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Birutės Jonaitienės,

2kolegijos teisėjų: Ramunės Čeknienės ir Zinos Mickevičiūtės teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės J. B. apeliacinį skundą dėl Kupiškio rajono apylinkės teismo 2014 m. sausio 28 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-484-783/2013 pagal ieškovės UAB „Rileris“ ieškinį atsakovei J. B. dėl skolos priteisimo bei pagal atsakovės J. B. priešieškinį ieškovei UAB „Rileris“ dėl vienašališko sutarties nutraukimo pripažinimo bei sumokėto avanso priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, - UAB „Ometa“ ir

Nustatė

3Ieškovė UAB „Rileris“ ieškiniu prašė iš atsakovės J. B. priteisti 7998,00 Lt skolos už parduotus gaminius bei atliktus darbus, 211,20 Lt delspinigių, 5 % metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško sprendimo įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodė, jog 2012 m. lapkričio 17 d. tarp ieškovo UAB „Rileris“ ir atsakovės J. B. buvo sudaryta pirkimo pardavimo sutartis Nr. 9, pagal kurią ieškovė įsipareigojo atsakovei parduoti ir sumontuoti dvejus plokštuminius garažo vartus, dvivėrius garažo vartus bei dvejas duris į pagalbines patalpas adresu S. D. – ( - ) Atsakovė įsipareigojo ieškovei įvykdžius sutartinius įsipareigojimus atsiskaityti per 5 kalendorines dienas nuo PVM sąskaitos – faktūros išrašymo dienos. Sutarties pasirašymo dieną atsakovė sumokėjo ieškovei 3000 Lt avansą. Ieškinyje nurodoma, jog ieškovė sutartinius įsipareigojimus įvykdė, tai yra sumontavo gaminius ieškovės nurodytu adresu 2013 m. sausio 4 d. ir juos perdavė, tą pačią dieną išrašė PVM sąskaitą-faktūrą 10 997,99 Lt sumai, kurią atsakovė turėjo sumokėti iki 2013 m. sausio 11 d. Tačiau atsakovė iki šiol nėra sumokėjusi likusios 7998,00 Lt dalies už jai parduotus ir sumontuotus gaminius. Ieškinyje teigiama, jog tokiais veiksmais atsakovė nesilaikė CK 6.676 straipsnio 2 dalyje ir CK 6.687 straipsnio 1 dalyje nustatyto reikalavimo apmokėti už atliktus statybos darbus statybos rangos sutartyje nustatytais terminais ir tvarka. Į atsakovę ieškovas kreipėsi 2013 m. vasario 1 d. su prašymu apmokėti likusią skolą, tačiau skola nebuvo apmokėta. Mano, jog atsakovė tokiais savo veiksmais pažeidė CK 6.38, 6.200, 6.205 straipsnius, reglamentuojančius sutarčių vykdymo principus, jai, remiantis CK 6.256 straipsnio 1 ir 2 dalimis kyla sutartinė atsakomybė už netinkamą sutartinių prievolių nevykdymą, kas taip pat lemia atsakovės pareigą atlyginti ieškovo patirtus nuostolius bei sumokėti netesybas, kurios, remiantis Sutarties 2.3 p., yra 0,02 % dydžio delspinigiai už kiekvieną uždelstą atsiskaityti dieną nuo visos neapmokėtos sumos bei ieškinio pateikimo dieną sudaro 211,20 Lt. Ieškiniu 5 % dydžio palūkanas nuo civilinės bylos iškėlimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo prašoma priteisti remiantis CK 6.37 str. 2 d. pagrindu.

4Atsakovė J. B. pareiškė priešieškinį, kuriuo prašė pripažinti 2013 m. vasario 1 d. pretenziją vienašaliu vartojimo pirkimo-pardavimo sutarties nutraukimu, priteisti iš ieškovo UAB „Rileris“ 3000 Lt sumokėtą avansą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Priešieškinyje nurodė, jog 2012 m. lapkričio 17 d. atsakovės motinai priklausančio namo teritorijoje, esančioje S. D. ( - ), su ieškovo atstovais buvo deramasi dėl dviejų garažų vartų, vienų daržinės vartų bei dviejų pagalbinių patalpų lauko durų įsigijimo bei įrengimo. Ieškovės atstovai, pristatydami savo siūlomą produkciją, atsakovei pristatė pateikdami gaminių gamintojų katalogus, iš kurių atsakovė ir turėjo išsirinkti norimus užsakyti gaminius. Šiuose kataloguose, kaip nurodyta atsakovės procesiniame dokumente, be gaminių nuotraukų buvo pateikiama tik neesminė informacija, kuri eiliniam vartotojui buvo nesuprantama ir reikalaujanti papildomo paaiškinimo. Derantis dėl garažų vartų atsakovė pageidavo, kad ieškovas sumontuotų segmentinius vartus, tačiau jai buvo paaiškinta, kad tai atlikti neįmanoma dėl pernelyg žemos esamos vartų staktos aukščio ir kaip alternatyva jai buvo pasiūlyti bei rekomenduoti plokštuminiai vartai. Tačiau atsakovei nei minėto susitikimo, nei vėliau nebuvo tinkamai išaiškintos ir/ar pademonstruotos ne tik garažų vartų, bet ir kitų gaminių konstrukcijos, jų veikimo principai, sudėtinės dalys, naudojamos medžiagos, kokybė, naudojami kokybės standartai ir kita, o apsiribota vien tik ieškovo atstovų pateiktuose kataloguose esančiomis gaminių nuotraukomis, iš kurių atsakovė turėjo išsirinkti pageidaujamus gaminius. Ieškovė minėto susitikimo metu atsakovei nurodė preliminarią gaminių įsigijimo ir įrengimo darbų sąmatą, tačiau galutinė kaina tarp šalių nebuvo suderinta, atsakovei buvo nurodyta, jog kaina dar gali kisti, todėl bus derinama vėliau. Kadangi atsakovė buvo įtikinta, jog ieškovo gaminiai yra aukštos kokybės ir atitinkantys Lietuvos Respublikoje nustatytus ir deklaruojamus kokybės standartus bei technines sąlygas, atsakovė sumokėjo ieškovei 3000 Lt avansą ir nurodė pradėti užsakymo vykdymą. Pinigų sumokėjimą atsakovė patvirtino tuščiame A4 formato lape atlikdama įrašą „Įmokėtas avansas. 3000 Lt /parašas/“, jokia rašytinė pirkimo-pardavimo sutartis nebuvo sudaryta. 2013 m. sausio 3 d. ieškovė atsakovės užsakytus gaminius pristatė ir sumontavo šalių suderintu adresu, tai yra S. D. – ( - ), tačiau jokie darbų (gaminių) priėmimo-perdavimo aktai nebuvo surašyti. Kadangi gaminiai buvo užsakyti ir montuojami ne atsakovės, o jos motinos gyvenamojoje vietoje, atsakovė apie pristatytus ir sumontuotus gaminius informaciją gavo iš savo motinos. Nuvykusi įvertinti pristatytų gaminių bei atliktų darbų kokybės buvo priblokšta, kadangi jos užsakyti gaminiai neatitiko nei sudėties, nei veikimo, nei žadėtų kokybės reikalavimų. 2013 m. sausio 4 d. už gaminius ir jų montavimo darbus atsakovei buvo pateikta PVM sąskaita-faktūra bendrai 10 997,99 Lt sumai ir nurodyta apmokėti ne vėliau kaip iki 2013 m. sausio 11 d., tačiau ši suma neatitiko ne tik sumos, kuri buvo nurodyta sąmatoje, bet nebuvo iki galo suderinta ir su atsakove. Atsakovė atsižvelgdama į tai, kad ieškovė tinkamai neįvykdė savo sutartinių prievolių, sustabdė savo sutartinių prievolių vykdymą ir nustatytu laiku neatliko nurodyto mokėjimo. 2013 m. vasario 1 d. bei 2013 m. kovo 15 d. pretenzijomis ieškovė kreipėsi į atsakovę dėl likusios dalies sumos sumokėjimo, atsakovė po 2013 m. vasario 1 d. pretenzijos gavimo, tą pačią dieną taip pat pateikė rašytinę pretenziją, kurioje aiškiai nurodė, kad pristatyti gaminiai neatitiko žadėtos kokybės, kurios buvo pagrįstai tikėtasi, nurodė, kad atsisako sumontuotų gaminių, tai yra vienašališkai nutraukia pirkimo-pardavimo sutartį, pareikalavo grąžinti jos sumokėtą 3000 Lt dydžio avansą. Grįsdama priešieškinį atsakovės atstovė nurodo, jog jokia rašytinė pirkimo-pardavimo sutartis tarp jos atstovaujamosios ir ieškovės nebuvo sudaryta, atsakovė, pasirašė tuščiame A4 formato lape ir šis lapas vėliau buvo panaudotas atspausdinant jame sutarties paskutinį lapą. Šiame lape esantis atsakovės parašas tik patvirtina avanso sumokėjimą, bet ne sutarties pasirašymą. Tą aplinkybę, jog šios sutarties atsakovė nepasirašė, patvirtina tai, kad jos parašo jam skirtoje vietoje nėra, taip pat nėra nurodyti jokie būtini rekvizitai (vietoje atsakovės gyvenamosios vietos nurodytas sutarties įvykdymo vieta, kuri nesutampa su jos gyvenamąja vieta). Todėl atsakovės atstovė teigia, jog vadovaujantis įrodymų pakankamumo taisykle, grindžiama tikimybių pusiausvyros principu, iš pateiktų įrodymų labiau tikėtinas faktas, kad 2012 m. lapkričio 17 d. Pirkimo-pardavimo sutartis tarp šalių niekada nebuvo sudaryta rašytine forma. Atsižvelgus į tai, kad rašytinė sutartis tarp šalių nebuvo sudaryta, remiantis CK 6.351 straipsniu, 6.356 straipsnio 1, 2 dalimis, Pirkimo-pardavimo sutartis tarp šalių gali būti laikoma sudaryta tik nuo to momento, kada gaminiai buvo pristatyti į atsakovės nurodytą vietą. Atsakovė mano, jog toks sutarties sudarymas konkliudentiniais šalių veiksmais, tai yra atsakovės – užsakymo pateikimo, o ieškovo – prekių pristatymo faktais, nepatvirtina aplinkybės, kad atsakovė buvo tinkamai supažindinta su visomis pirkimo-pardavimo sąlygomis ir kad tarp šalių buvo sudaryta rašytinė pirkimo-pardavimo sutartis, kurioje turėjo būti aptartos visos esminės sutarties sąlygos, tai yra gaminių kaina ir kokybė, pristatymo ir sumontavimo terminas, nustatytos garantijos, pretenzijų pareiškimo tvarka, šalių atsakomybė ir kita. Priešieškinyje nurodoma, jog ieškovė nesilaikė CK 6.353 str. 1 d. pareigos suteikti pirkėjui būtiną, teisingą ir visapusišką informaciją apie parduodamus daiktus: jų kainą (įskaitant visus mokesčius), kokybę, vartojimo būdą ir saugumą, kokybės garantijos terminą, tinkamumo naudoti terminą bei kitas daiktų ir jų naudojimo savybes, atsižvelgiant į daiktų pobūdį, jų paskirtį, vartotojo asmenį bei mažmeninės prekybos reikalavimus, dėl to turi atlyginti pirkėjo, šiuo atveju, atsakovės patirtus nuostolius. Pardavėjas, nesudaręs galimybės pirkėjui gauti atitinkamą informaciją apie daiktus, atsako už daiktų trūkumus, atsiradusius po daiktų perdavimo pirkėjui, jeigu pirkėjas įrodo, kad trūkumai atsirado dėl to, kad jis neturėjo atitinkamos informacijos. Atsižvelgiant į tai, jog nebuvo rašytinio sutarties teksto, atsakovei nebuvo žinoma nei galutinė sutarties kaina, nei konkreti prekių sudėtis, charakteristika ir/ar garantuojama kokybė, be kita ko, nebuvo aiškūs nei sutarties įvykdymo ir/ar atsiskaitymo terminai, nei darbų priėmimo-perdavimo nuostatos ar tuo labiau, pretenzijų pareiškimo tvarka ir terminai, atsakovė laiko, kad ieškovė pažeidė savo pareigą, nustatytą CK 6.353 str. 1 d., tai yra parduodama atsakovei gaminius nesuteikė atsakovei visos būtinos, teisingos ir visapusiškos informacijos apie parduodamus gaminius, jų naudojimo savybes, todėl atsakovė buvo suklaidinta ir įsigijo gaminius, kurie neatitiko jos pagrįstų lūkesčių. Atsakovė nurodė, jog dėl nurodytos priežasties jai pristatytų gaminių kokybė, savybės ir techninės charakteristikos neatitiko tų, kurių buvo pagrįstai tikėtasi, tai yra pristatyti gaminiai buvo su akivaizdžiais trūkumais, todėl atsakovė 2013 m. vasario 1 d. pretenzija pagrįstai atsisakė ieškovui sumokėti likusią pinigų sumą už pristatytus gaminius, nurodydama, kad ji atsisako nurodytų gaminių, tai yra vienašališkai nutraukia pirkimo-pardavimo sutartį ir reikalauja grąžinti sumokėtą avansą. Atsakovės atstovė nurodė, jog atsakovė gaminius išsirinko iš ieškovės pateiktų katalogų ir neturėjo galimybės šių gaminių kokybės įvertinti pagal esamus gamintojo pavyzdžius, tuo labiau, net neturėdama rašytinės pirkimo-pardavimo sutarties teksto, kuriame aiškiai būtų nurodyta įsigyjamų gaminių sudėtis, kaina ir kokybiniai-techniniai parametrai. Atsakovė pasikliovė ieškovės atstovo žodinėmis garantijomis, kad gaminiai yra kokybiški, jų techninės savybės yra puikios bei savo asmenine patirtimi, žinant įprastai tokiems daiktams keliamus pagrįstus bei protingus kokybės reikalavimus. CK 6.327 straipsnyje reglamentuojami parduodamų daiktų kokybės, kiekio ir kiti kriterijai, atsakomybė dėl neatitikimo tiems kriterijams, CK 6.363 str. numatyti garantijos suteikimo pagrindai. Kadangi, atsakovės teigimu, jai parduodamų gaminių kokybė, kiekis ir kiti kriterijai neatitiko atsakovei žadėtų ir jos pagrįstai lauktų lūkesčių, laikoma, kad pardavėjas, šiuo atveju ieškovė, pažeidė savo pareigą, nustatytą CK 6.327 str. 1 d., ir privalo atsakyti, kaip tai nustatyta CK 6.327 str. 3 d. bei 6.363 str. 8 d., suteikiančio teisę pirkėjui vienašališkai nutraukti sutartį ir pareikalauti grąžinti sumokėtą kainą. Mano, jog atsakovės nustatyti gaminių trūkumai, kurie nebuvo pristatyti atsakovei gaminių užsakymo metu ir kurie negali būti ieškovės pašalinami kitaip, kaip tik nutraukiant pirkimo-pardavimo sutartį, todėl atsakovės atstovė prašo pripažinti 2013 m. vasario 1 d. pretenzijos pateikimą ieškovei vienašališku vartojimo pirkimo-pardavimo sutarties nutraukimu ir įpareigoti ieškovę grąžinti atsakovei sumokėtą 3000 Lt avansą, priteisti 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priešieškinio priėmimo (civilinės bylos iškėlimo) dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos.

5Kupiškio rajono apylinkės teismas 2014 m. sausio 28 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies ir iš atsakovės J. B. ieškovės UAB „Rileris“ naudai priteisė 7000 Lt skolos, 5 % dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (7000 Lt) nuo civilinės bylos iškėlimo 2013 m. gegužės 24 d. iki visiško sprendimo įvykdymo bei 2215,90 Lt bylinėjimosi išlaidų, kitoje dalyje ieškinį atmetė. Priešieškinį atmetė. Priteisė iš atsakovės J. B. valstybės naudai 43,29 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų. Teismas darė išvadą, jog šalys – ieškovė, besiverčianti prekyba, ir atsakovė 2012-11-17 sudarė žodinę sutartį dėl gaminių įsigijimo atsakovės motinos ūkio reikmėms. Teismas sprendė, jog atsakovė neįrodė, jog jai dėl nepakankamos informacijos buvo parduoti netinkamos kokybės daiktai, todėl nepagrįstai atsisakė apmokėti už iš ieškovės įsigytus gaminius, jos 2013 m. vasario 1 d. pretenzija nepripažįstama vienašaliu sutarties nutraukimu. Atsižvelgdamas į tai, kad atsakovė yra fizinis asmuo, esant nesutarimui dėl kainos, pripažino, jog ieškovė įrodė reikalavimą dėl 7 000 Lt priteisimo (išskaičiavus sumokėtą ieškovės 3000 Lt avansą), tai yra tą sumą, kurios iš esmės neginčija atsakovė, o ieškinį dalyje dėl 997,99 Lt priteisimo, nesant pateiktų kitų įrodymų, patvirtinančių susitarimą dėl tokios kainos, teismas atmetė. Teismas pripažino, jog ieškovė, būdamas profesionalus verslininkas, privalėjo atidžiau sudarinėti sutartis ir pateikti rašytinius įrodymus dėl kainos (ne tik PVM sąskaitą-faktūrą, kurioje vienašališkai, nesant rašytinės sutarties ar sutarimo su pirkėju, pats yra nurodęs kainą), jų nepateikęs, prisiima su tuo susijusius pasekmes, jeigu kaina yra ginčijama.

6Apeliaciniu skundu atsakovė prašo Kupiškio rajono apylinkės teismo 2014-01-28 sprendimą pakeisti ieškovės UAB „Rileris“ ieškinį atmesti, o atsakovės priešieškinį patenkinti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

71.Teismas nagrinėdamas civilinę bylą pažeidė LR CPK 14 str. įtvirtintą betarpiškumo principą, kuris numato, kad teismas privalo tiesiogiai ištirti visus byloje esančius įrodymus, išskyrus LR CPK numatytus atvejus. Liudytojo D. Š. duoti paaiškinimai teismo nebuvo tiriami ir vertinami, nors įstatymas teismą imperatyviai įpareigoja tiesiogiai ištirti visus byloje esančius įrodymus.

82. Teismas pažeidė rungimosi (LR CPK 11 str.) bei šalių procesinio lygiateisiškumo principus (LR CPK 17 str.). Teismas, atmesdamas atsakovės motinos paaiškinimus kaip šališkus, turėjo vadovautis tuo pačiu principu vertindamas ir su ieškove susijusių asmenų, apklaustų kaip liudytojų, duotus parodymus.

93. Teismas padarydamas išvadą, jog atsakovė neįrodė, jog gaminiai yra netinkamos kokybės LR CK 6.237 str. prasme, todėl įvykdyti sutartinius įsipareigojimus sumokėti likusią kainą LR CK 6.363 str. 8 d. pagrindais atsakovė neturėjo teisės – nepagrįstai susiaurino „gaminių kokybės“ sąvoką, kadangi neatsižvelgė į nagrinėjamos bylos faktines aplinkybes. Atsakovei esant įtikintai, kad jai siūlomų gaminių (plokštuminių vartų) gamyboje naudojamos medžiagos, surinkimo technologija bei kokybė niekuo nesiskirs nuo segmentinių vartų, išskyrus jų montavimo ir atidarymo technologijos, ji buvo nepagrįstai suklaidinta ir esant kitoms aplinkybėms tokios sutarties nebūtų sudariusi.

104. Teismas neteisingai tarp šalių paskirstydamas įrodinėjimo pareigą, nepagrįstai atmetė atsakovės atstovės ir pačios atsakovės paaiškinimus, jog atsakovei nebuvo pateikta pakankama informacija apie įsigyjamus gaminius. Pareiga įrodyti, kad atsakovei buvo suteikta visa esminė, reikšminga ir būtina informacija apie gaminius, atsižvelgiant į konkrečius vartotojo poreikius teko ieškovei, tačiau šių aplinkybių ieškovė neįrodė.

115. Teismas tinkamai neištyrė ir neįvertino liudytojų apklausos metu duotų paaiškinimų, susijusių su gaminių užsakymo aplinkybėmis, kas turėjo tiesioginės įtakos neteisėto ir nepagrįsto teismo sprendimo priėmimui. Visų derybų metu kalba ėjo tik apie segmentinių ir plokštuminių vartų montavimo ir darinėjimosi technines galimybes ir, kad apie pačias vienų ar kitų vartų savybes bei technologinius skirtumus nebuvo kalbama, todėl atsakovė pagrįstai tikėjosi, kai jai siūlomi plokštuminiai vartai bus identiški tiems, kurių ji pageidauja – segmentiniams, o skirsis tik jų atsidarymo mechanizmas.

12Atsakovė atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, teismo sprendimą palikti nepakeistą, bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Mano, jog apeliacinis skundas nepagrįstas. Nurodo, jog D. Š. teismo posėdžio metu buvo apklaustas liudytoju, šio liudytojo duotus parodymus teismas pripažino įrodymais ir juos vertino kartu su šalių paaiškinimais, kitų liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais. Nurodo, jog asmuo, pareiškęs reikalavimą dėl daikto netinkamos kokybės, šias aplinkybes turi įrodyti, kitaip jo reikalavimas atmetamas kaip neįrodytas. Teigia, jog byloje nėra nustatyta aplinkybių, dėl kurių turėtų būti nukrypstama nuo rungtyniškumo principo, todėl turi būti taikoma bendroji įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė. Teismas liudytojos B. T. parodymus vertino kaip šališkus todėl, jog nebuvo pateikta jokių objektyvių įrodymų, dėl kurių 2013-02-01 buvo pagrindas vienašališkai nutraukti sutartį ir kurie patvirtintų priešieškinio pagrįstumą. Atsakovė prieš sutarties sudarymą ir jos sudarymo momentu nei ieškovei nei trečiojo asmens atstovui net neužsiminė apie jos namuose naudojamus segmentinius vartus, todėl akivaizdu, kad ieškovė negalėjo atsakovei pateikti informacijos, kad ieškovės parduodami gaminiai bus identiški atsakovės namuose naudojamiems segmentiniams vartams, tik skirsis montavimo bei atidarymo technologija. Nurodo, jog parduodama gaminius atsakovei negalėjo ir neprivalėjo numanyti, jog atsakovė pageidauja storesnės durų skardos ar kitokių laikančių konstrukcijų už jų sutartą kainą.

13Apeliacinis skundas atmestinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas ( CPK 326 str. 1 d. 1p.)

14Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str.1 d.). CPK 329 str. 2 d. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

15Byloje nustatyta, kad ieškovė UAB „Rileris“ ir atsakovė J. B. 2012 m. lapkričio 7 d. žodžiu tarėsi dėl dviejų plokštuminių garažo vartų, dvivėrių garažo vartų, dvejų durų į pagalbines patalpas (toliau – gaminiai) įsigijimo, jų sumontavimo adresu S. D. – ( - ), buvo atlikti pirminiai išmatavimai (T. 1, b.l. 119-126), 2012 m. lapkričio 17 d., UAB „Ometa“ atstovui atlikus tikslius gaminių išmatavimus, šalys žodžiu susitarė dėl pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo, atsakovė ieškovei sumokėjo 3000 Lt avansinę įmoką (T. 1, b.l. 85-86). 2013 m. sausio 3 d. UAB „Ometa“ priėmimo-perdavimo aktu sumontuotus gaminius perdavė UAB „Rileris“, o šis juos priėmė (T. 1, b.l. 87), tą pačią dieną UAB „Ometa“ bendrovei UAB „Rileris“ už pateiktus gaminius, jų sumontavimą išrašė PVM sąskaitą-faktūrą OME Nr. 0106502 dėl 9528,50 Lt sąskaitos apmokėjimo (T. 2, b.l. 14). 2013 m. sausio 4 d. elektroniniu paštu ieškovė išsiuntė atsakovei PVM sąskaitą-faktūrą RIL Nr. 4655 dėl apmokėjimo už gaminius ir jų sumontavimą 10 997,99 Lt sumai (T. 1, b.l. 9, 93). 2013 m. vasario 1 d. ieškovė išsiuntė pretenziją dėl sąskaitos dalies neapmokėjimo (T. 1, b.l. 10), atsakovė tą pačią dieną - 2013-02-01 dieną ieškovei išsiuntė pretenziją (T. 1, b.l. 62), kurioje nurodė, jog dėl ją netenkinančios gaminių sudėties, jų veikimo ir kokybės atsisako jai sumontuotų gaminių bei prašo grąžinti sumokėtą avansą. UAB „Rileris“ per laikotarpį nuo 2013-01-28 iki 2013-08-20 bendrovei UAB „Ometa“ pervedė 9528,50 Lt pagal jiems pateiktą PVM sąskaitą-faktūrą OME Nr. 0106502 (T. 2, b.l. 12).

16Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atsakovės apeliacinio skundo argumentus, sprendžia, jog nagrinėjamu atveju apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, kuris yra pagrįstas ir teisėtas. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06-01 nutarti, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2011 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011) ir kt.). Todėl teisėjų kolegija, sutikdama su pirmosios instancijos teismo argumentais, motyvais ir išvadomis, visų jų išsamiai nekartoja, o pasisako tik dėl apeliacinio skundo argumentų.

17Atsakovė J. B. apeliacinio skundo argumentą dėl LR CPK 14 straipsnyje įtvirtinto betarpiškumo principo pažeidimo grindžia tuo, jog pirmos instancijos teismas nevertino liudytojo D. Š. paaiškinimų. Su šiuo apeliacinio skundo argumentu teisėjų kolegija nesutinka. Skundžiamą sprendimą įvertinusi pirmiau išdėstytų išaiškinimų kontekste, teisėjų kolegija nagrinėjamoje byloje nenustatė įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimo. Ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Nustatyta, kad D. Š. teismo posėdžio metu buvo apklaustas liudytoju. Teismo posėdžio metu D. Š. paaiškino, jog nežino ar durys kokybiškai pagamintos, kadangi nėra meistras (b.l. 150 1 t.). Teismo sprendime išdėstytos aplinkybės akivaizdžiai patvirtina, jog minėto liudytojo parodymus teismas vertino kartu su šalių paaiškinimais kitų liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais. Teisėjų kolegija pažymi, kad teisines išvadas apie tam tikrų teisinių santykių egzistavimą ir jų teisinę reikšmę teismas padaro įvertinęs ir tinkamai kvalifikavęs faktines bylos aplinkybes. Dėl to byloje itin reikšminga ištirti ir įvertinti abiejų ginčo šalių argumentus, trečiųjų asmenų parodymus ir juos patvirtinančias (paneigiančias) faktines aplinkybes, pridėtus rašytinius įrodymus, teismo posėdžio metu teikiamus paaiškinimus. (CPK 177 straipsnio 1, 2 dalys). Priimdamas skundžiamą teismo nutartį, pirmos instancijos teismas tyrė šalių interesams nustatyti reikšmingas aplinkybes ir tik įvertinęs jų visetą darė išvadas. Teismo sprendime nurodyti liudytojai, tame tarpe ir D. Š., kurių parodymų pagrindu buvo nustatytos konkrečios aplinkybės reikšmingos nagrinėjamai bylai. Kolegija atkreipia dėmesį, kad teismo procesiniame sprendime neturi būti pasisakoma dėl absoliučiai kiekvieno byloje esančio rašytinio įrodymo, o glausta forma nurodomi ir teisiškai įvertinami tie, kuriais grindžiamas teismo priimamas sprendimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. kovo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Ž. K. ir kt. v. AB „Vilniaus Sigma“, bylos Nr. 3K-3-124/2012). Atmesdama apeliacinio skundo argumentus teisėjų kolegija nurodo, jog teismas liudytojos B. T. parodymus negalėjo vertinti kaip nešališkus įrodymus ne todėl, kad ši liudytoja yra atsakovės J. B. motina ir jos abi yra suinteresuotos bylos baigtimi, o todėl, kad nebuvo pateikta jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių liudytojos B. T. parodymus dėl jos nurodytų Gaminių kokybės trūkumų, dėl kurių 2013-02-01 buvo pagrindas vienašališkai nutraukti sutartį ir kurie patvirtintų priešieškinio pagrįstumą. Atsižvelgdama į išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad minėti apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo spręsti dėl jame nurodomų proceso teisės normų pažeidimo.

18Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo išvada, jog atsakovė neįrodė, jog jos įsigyti gaminiai yra netinkamos kokybės ir ji neturėjo teisės atsisakyti įvykdyti sutartinius įsipareigojimus apmokėti likusią kainą LR CK 6.363 str. 8 d. pagrindu, jog jai nebuvo pateikta pakankama informacija apie įsigyjamus gaminius. Bendrieji parduodamam daiktui keliami reikalavimai išdėstyti CK 6.327 straipsnio 1 dalyje, kurioje nurodyta, kad pardavėjas privalo perduoti daiktus, atitinkančius sutartyje numatytus kokybės, kiekio ir kitus kriterijus, o jeigu sutartyje nėra nurodymų – įprastus reikalavimus. Daiktui keliami reikalavimai gali būti tiesiogiai nustatyti ir apibūdinti sutartyje, tačiau apie parduodamiems daiktams keliamus reikalavimus galima spręsti ir iš kitokių aplinkybių, pvz., iš daiktams taikomų standartų, iš pardavėjo pateikiamos daiktų reklamos, kurioje nurodomos konkrečios daiktų savybės, taip pat iš jo siūlomų daiktų pavyzdžių, modelių, prekių aprašymų, katalogų ir pan. Užtikrinti parduodamų daiktų kokybę yra pardavėjo pareiga, kuri laikytina garantija pagal įstatymą ir pasižymi didžiausiu vykdymo intensyvumu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-499/2009; 2010 m. vasario 1 d.nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2010 ir kt.). Tai, kad gaminiai yra kokybiški, patvirtina byloje esantis ieškovės pateiktas kokybės sertifikatas (Atitikties deklaracija) (T. 1, b.l. 117), šiems gaminiams yra išrašytas garantinis talonas (10 m. antikorozinis garantinis laikotarpis cinkuotoms ir dažytoms metalo konstrukcijoms, 2 m. garantinis laikotarpis vartų konstrukcijai, 5 m. garantinis laikotarpis montavimo darbams) (T. 1, b.l. 88). Kaip matyti iš bylos medžiagos, įrodymų, patvirtinančių kokybės trūkumus, byloje nebuvo pateikta. Apeliantė nurodo, jog buvo suklaidinta ir įsigijo gaminius, kurie neatitiko jos pagrįstų lūkesčių, pristatytų gaminių kokybė, savybės ir techninės charakteristikos neatitiko tų, kurių buvo pagrįstai tikėtasi. Apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas šiuos apeliacinio skundo argumentus, atkreipia dėmesį į tai, jog byloje nustatyta, kad atsakovė prieš sutarties sudarymą ir jos sudarymo momentu nei ieškovei, nei trečiojo asmens atstovui savo namuose įrengtų vartų nerodė, todėl sutiktina, kad ieškovė negalėjo atsakovei pateikti informacijos, kad ieškovės parduodami gaminiai bus identiški atsakovės namuose naudojamiems segmentiniams vartams ir tik skirsis montavimo bei atidarymo technologija. Todėl teisėjų kolegija visiškai sutinka su apylinkės teismo argumentais, kad ieškovė, parduodama gaminius, negalėjo ir neprivalėjo numatyti, jog atsakovė pageidauja storesnės durų skardos ar kitokių laikančių konstrukcijų už jų sutartą kainą, juolab, kad nei atsakovė nei jos sutuoktinis D. B. net nežino už kokią kainą yra įrengti jų namuose esantys segmentiniai vartai, apie kuriuos be kita ko atsakovė J. J. B. bylos nagrinėjimo metu nepateikė jokių faktinių duomenų. Todėl nepagrįsti atsakovės apeliacinio skundo argumentai, kad atsakovė buvo suklaidinta ir įsigijo gaminius, kurie neatitiko jos pagrįstų lūkesčių, kad atsakovei pristatytų gaminių kokybė, savybės ir techninės charakteristikos neatitiko tų, kurių buvo pagrįstai tikėtasi. Ieškovė pareigos užtikrinti parduodamų daiktų kokybę nepažeidė, įrodė, kad gaminiai yra kokybiški, paaiškino jų montavimo bei atidarymo technologiją, tačiau, kaip pagrįstai nurodo ieškovė, ji negalėjo ir neprivalėjo numatyti, jog atsakovė pageidauja storesnės durų skardos ar kitokių laikančių konstrukcijų už jų sutartą kainą. Tuo tarpu atsakovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių priešieškinio pagrįstumą. Įstatyme nustatytos įrodinėjimo pareigos ir jų paskirstymo taisyklės ( CPK 176–185 straipsniai). Įrodinėjimo pareiga pagal šias taisykles tenka tam, kas teigia – ieškovui reikia įrodyti ieškinio, atsakovui – atsikirtimų faktinį pagrindą, kita vertus, kai kuriose civilinėse bylose materialiosios teisės normos nustato kitokį įrodinėjimo pareigų paskirstymą ir jose nurodoma, kuri šalis ir ką konkrečiai turi įrodyti. Kai materialiosios teisės normos nustato kitokią įrodinėjimo pareigų paskirstymo tvarką negu CPK normos, reikia vadovautis materialiosios teisės normomis nustatytomis prezumpcijomis bei teismų praktikos suformuota įrodinėjimo civiliniame procese taisyklėmis. Pagal bendrąją įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklę ta šalis, kuri teigia tam tikrų įrodinėtinų aplinkybių egzistavimą, turi pateikti jas patvirtinančius įrodymus, o ne jas neigianti šalis (CPK 178 straipsnis). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo išvados priimant skundžiamą procesinį sprendimą pagrįstos įrodymais, kurie nekelia abejonių savo įrodomąja galia, leistinumu ir tarpusavio ryšiu (CPK 177, 180, 183 ir 185 str.), tinkamai taikant materialinės ir procesinės teisės normas. Teisėjų kolegija sprendžia, kad apylinkės teismas, spręsdamas ginčą, tinkamai taikė ir aiškino įrodinėjimą reglamentuojančias teisės normas ir pagrįstai padarė išvadą, kad atsakovė neįrodė, jog jai dėl nepakankamos informacijos buvo parduoti netinkamos kokybės daiktai, todėl nepagrįstai atsisakė apmokėti už iš ieškovės įsigytus gaminius, jos 2013 m. vasario 1 d. pretenzija nepripažįstama vienašaliu sutarties nutraukimu. Esant šioms aplinkybėms, apeliacinis skundas atmestinas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

19Apeliacinį skundą atmetus iš apeliantės priteistinos ieškovės apeliacinėje instancijoje turėtos išlaidos (CPK 93 str. 2 d.). Ieškovė UAB „Rileris“ už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą sumokėjo 500 Lt ir pateikė tai pagrindžiančius įrodymus ( b. l. 54, 2t.). Ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos nelaikytinos pernelyg didelės, neviršija Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr.1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, todėl nurodyta suma iš apeliantės priteistina ieškovei.

20Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio1 dalies 1 punktu

Nutarė

21Kupiškio rajono apylinkės teismo 2014 m. sausio 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.

22Priteisti iš J. B., a.k. ( - ) ieškovės UAB „Rileris“, j.a.k. 164783250, naudai 500 Lt (penkis šimtus litų) bylinėjimosi išlaidų.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti... 2. kolegijos teisėjų: Ramunės Čeknienės ir Zinos Mickevičiūtės teismo... 3. Ieškovė UAB „Rileris“ ieškiniu prašė iš atsakovės J. B. priteisti... 4. Atsakovė J. B. pareiškė priešieškinį, kuriuo prašė pripažinti 2013 m.... 5. Kupiškio rajono apylinkės teismas 2014 m. sausio 28 d. sprendimu ieškinį... 6. Apeliaciniu skundu atsakovė prašo Kupiškio rajono apylinkės teismo... 7. 1.Teismas nagrinėdamas civilinę bylą pažeidė LR CPK 14 str. įtvirtintą... 8. 2. Teismas pažeidė rungimosi (LR CPK 11 str.) bei šalių procesinio... 9. 3. Teismas padarydamas išvadą, jog atsakovė neįrodė, jog gaminiai yra... 10. 4. Teismas neteisingai tarp šalių paskirstydamas įrodinėjimo pareigą,... 11. 5. Teismas tinkamai neištyrė ir neįvertino liudytojų apklausos metu duotų... 12. Atsakovė atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą... 13. Apeliacinis skundas atmestinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas... 14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis... 15. Byloje nustatyta, kad ieškovė UAB „Rileris“ ir atsakovė J. B. 2012 m.... 16. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atsakovės apeliacinio skundo argumentus,... 17. Atsakovė J. B. apeliacinio skundo argumentą dėl LR CPK 14 straipsnyje... 18. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo išvada, jog... 19. Apeliacinį skundą atmetus iš apeliantės priteistinos ieškovės... 20. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326... 21. Kupiškio rajono apylinkės teismo 2014 m. sausio 28 d. sprendimą palikti... 22. Priteisti iš J. B., a.k. ( - ) ieškovės UAB „Rileris“, j.a.k. 164783250,...