Byla e2A-1123-777/2017
Dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmos Čuchraj, Jolantos Gailevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Erinijos Kazlauskienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės (toliau – AB) „Lietuvos draudimas“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo

22017-03-21 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) saugos tarnybai „Argus“ dėl turtinės žalos atlyginimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, ieškovės pusėje – UAB ,,Stiksas‘‘, atsakovės pusėje – AAS ,,Gjensidige Baltic‘‘ Lietuvos filialas.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4

  1. Ginčo esmė
  1. Ieškovė 2016-08-11 Klaipėdos miesto apylinkės teismui pateikė ieškinį, juo prašė priteisti iš atsakovės 4 426,58 Eur turtinės žalos atlyginimą, 392,93 Eur palūkanas, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
  2. Ieškovė nurodė, kad 2005-12-01 R. Jonaičio IĮ „Argus“ saugos tarnyba (2013-12-13 savininko sprendimu iš individualiosios įmonės pertvarkyta į uždarąją akcinę bendrovę (toliau – UAB) saugos tarnybą „Argus“) ir UAB „Stiksas“ sudarė apsaugos sutartį Nr. V/EA-0511-STIK (toliau – apsaugos sutartis), kurios pagrindu atsakovė įsipareigojo, gavusi aliarmo signalą, reiškiantį, kad objekto (UAB „Stiksas“ biuras, pagalbinės ir sandėlio patalpos, esančios adresu Oslo g. 1, Vilnius (toliau – objektas) saugumui gresia pavojus, nedelsiant atvykti į objektą ir atidžiai jį apžiūrėti (apsaugos sutarties 2.1 ir 2.1.1 punktai). Objekte sumontuota elektroninė apsaugos sistema. Signalizacijos davikliai reaguoja į šilumos judėjimą.
  3. Ieškovė nurodė, kad 2014-09-20 22.51 val. suveikė objekte signalizacija. Suveikus patalpų signalizacijai, atsakovės darbuotojai atvyko į įvykio vietą, tačiau įsilaužimo į saugomą pastatą požymių nepastebėjo. 2014-09-22, apie 9.00 val., UAB „Stiksas“ darbuotojai, užėję į sandėlį, pastebėjo, kad išlaužta sandėlio patalpos plytų mūro siena ir iš sandėlio pavogti nerūdijančio plieno vamzdžiai.
  4. Ieškovė nurodė, kad vadovaujantis draudimo sutartimi, įvykis pripažintas draudžiamuoju. Apskaičiuodama nuostolį ir išmokėdama draudimo išmoką, ieškovė vadovavosi Verslo turto draudimo taisyklėmis Nr. 068-1 (2012 m. gruodžio 19 d. redakcija, galioja nuo 2013 m. vasario 2 d.) (toliau – Taisyklės). Pagal Taisyklių 42 punktą, nuostolius nustato draudikas, vadovaudamasis surašytu turto sunaikinimo ar sugadinimo aktu, gautais iš draudėjo ir kompetentingų įstaigų dokumentais, reikalingais turto sunaikinimo ar sugadinimo priežastims ir nuostolių dydžiui nustatyti. Pagal UAB „Stiksas“ darbų sąmatą Nr. 201409221, pastato – sandėlio sienos remonto kaštai – 1 625,94 Lt arba 470,90 Eur. Kompensuodama pastato sienos remonto kaštus, ieškovė išmokėjo 470,90 Eur dydžio draudimo išmoką. Pagal UAB „Stiksas“ prekių inventorizacijos aktą ir Medžiagų nurašymo aktą Nr. INV-1409221, iš sandėlio pavogtų atsargų vertė – 4 245,30 Eur (14 658,16 Lt). Ieškovė nurodė, kad kompensuodama dėl atsargų vagystės atsiradusį nuostolį, ieškovė išmokėjo 3 955,68 Eur (13 658,16 Lt, išskaičiuota 1 000 Lt besąlyginė išskaita) dydžio draudimo išmoką. Iš viso ieškovė UAB „Stiksas“ išmokėjo 4 426,58 Eur draudimo išmoką.
  5. Ieškovė nurodė, kad signalizacijos davikliai patalpose sureagavo į šilumą skleidžiančių objektų judėjimą patalpų viduje. Prie saugomo objekto atvykę atsakovės darbuotojai apžiūrėjo sandėlio patalpas tik iš Oslo gatvės, Vilniuje, pusės, tačiau neapžiūrėjo patalpų iš Šiltnamių g., Vilniuje, pusės. Ieškovė nurodė, kad atsakovė netinkamai įvykdė sutartinę pareigą atidžiai apžiūrėti saugomą objektą, šios pareigos netinkamas vykdymas tiesiogiai susijęs su atsiradusiais nuostoliais, kadangi neatidžiai apžiūrėjus ir nepastebėjus išlaužtos pastato sienos į saugomas patalpas patekę asmenys liko nepastebėti ir pavogė UAB „Stiksas“ turtą.
  6. Ieškovė nurodė, kad atsakovė privalo atlyginti žalą, atsiradusią dėl jos darbuotojų, einančių savo darbines (tarnybines) pareigas, kaltės. Ieškovė nurodė, kad pretenzijomis ragino atsakovę geranoriškai atlyginti padarytą turtinę žalą, tačiau žalos atsakovė neatlygino.
  1. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
  1. Pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovės atsakovei 800 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
  2. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad atsakovė tinkamai vykdė apsaugos sutarties

    52.1.2 punkte prisiimtą pareigą informuoti atsakingą asmenį apie apsaugos sistemos suveikimą, nes suveikus apsaugos sistemai, atsakovė turėjo pareigą apžiūrėti objekto perimetrą tik iš išorės, galimybę patikrinti objektą iš vidaus atsakovė turėtų tik tuo atveju, jeigu atsakovei informavus atsakingą asmenį apie apsaugos sistemos suveikimą, atsakingas asmuo būtų įvykdęs savo pareigą (apsaugos sutarties 3.1.4 punktas) organizuoti įgaliotų asmenų atvykimą į saugomą objektą nedelsiant po apsaugos darbuotojo iškvietimo.

  3. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad žalą patyrusio asmens (reikalavimą perėmusio draudiko) ir atsakovės sutartiniai santykiai nesiejo, todėl reikalavimas dėl žalos atlyginimo gali būti reiškiamas tik deliktinės atsakomybės, o ne sutartinės civilinės atsakomybės pagrindu.
  4. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad atsakovė, būdama apdairi ir rūpestinga, kiek tomis aplinkybėmis buvo objektyviai įmanoma, apžiūrėjo objektą, nenustatė pažeidimų. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog nėra atsakovės neteisėtų veiksmų (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.246 straipsnis), o nagrinėjant civilinės atsakomybės draudimo klausimus, atsakovė gali būti įpareigota atlyginti žalą, tik esant priežastiniam ryšiui tarp teisei priešingų veiksmų ir kilusios žalos. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog ieškovė neįrodė būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų, todėl ieškovės ieškinys yra atmestinas kaip nepagrįstas bei neįrodytas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 176–179 straipsniai).
  5. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad apsaugos sutarties 4.5.11 punkte numatyta, kad apsaugos tarnyba nekompensuoja nuostolių, jeigu nuostoliams nustatyti inventorizacijos metu po įsilaužimo užsakovas – UAB „Stiksas“ neiškvietė apsaugos įgaliotų atstovų. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad ieškovė, išmokėdama išmoką už UAB „Stiksas“ patirtus nuostolius, neatsižvelgė į galimą prekių nuvertėjimą. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovės nurodytas žalos dydis nepagrįstas tinkamais įrodymais.
  1. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
  1. Ieškovė (toliau – apeliantė) pateikė apeliacinį skundą, juo prašė panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
  2. Apeliantė nurodė, kad pirmosios instancijos teismas be teisėto pagrindo taikė deliktinę civilinę atsakomybę reglamentuojančias teisės normas, nes nagrinėjamu atveju tarp šalių (UAB „Stiksas“ ir atsakovės) buvo susiklostę sutartiniai teisiniai santykiai, kurių pagrindas – apsaugos sutartis Nr. V/EA-0511-STIK. Apeliantė nurodė, kad apsaugos sutartyje atsakovė įsipareigojo gavusi aliarmo signalą, reiškiantį, kad objekto saugumui gresia pavojus, nedelsiant atvykti į objektą ir atidžiai jį apžiūrėti (apsaugos sutarties 2.1 ir 2.1.1 punktai). Išdėstytos aplinkybės sudaro teisėtą pagrindą taikyti atsakovei sutartinę civilinę atsakomybę.
  3. Apeliantė nurodė, kad nepagrįsti teismo argumentai, kad atsakovės darbuotojai atidžiai neapžiūrėjo objekto dėl UAB „Stiksas“ atsakingo asmens veiksmų ir kad nuostoliai yra šio asmens veiksmų rezultatas, nes norint pastebėti išardytą pastato sieną būtų pakakę apžiūrėti objektą iš visų pusių, nebuvo būtina apžiūrėti objektą iš vidaus.
  4. Apeliantė nurodė, kad atsakovės darbuotojui bendrovės atsakingas asmeniui pranešė, kad akivaizdžių įsilaužimo į patalpas požymių nematyti ir kad signalizacijos veikimas atsinaujino, tokiu pranešimu bendrovės atsakingas asmuo atsakovo darbuotojų buvo suklaidintas ir dėl suklydimo priėmė sprendimus nevykti apžiūrėti patalpų iš vidaus ir atšaukti fizinę objekto apsaugą prie objekto, todėl atsiradę nuostoliai yra tiesioginis atsakovės pareigos atvykus į saugomą objektą atidžiai jį apžiūrėti netinkamo vykdymo rezultatas.
  5. Apeliantė nurodė, kad teismas nepagrįstai nevertino, kad atsakovės darbuotojų elgesys, atvykus prie saugomo objekto, neatitiko profesinės veiklos standarto, sutartinių įsipareigojimų, kas leidžia daryti išvadą, kad tiek įvykio metu, tiek ir dabar atsakovė turėjo ir tebeturi realias galimybes atidžiai apžiūrėti saugomą objektą, o objekto atidžiai neapžiūrėjo dėl savo nerūpestingumo.
  6. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė prašė apeliantės skundo netenkinti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
  7. Atsakovė nurodė, kad sutinka su apeliantės argumentu, jog teismas turėjo taikyti ne deliktinę, bet sutartinę atsakomybę, tačiau vien netinkamos teisės normos pritaikymas, jeigu, pritaikius tinkamą teisės normą, rezultatas išliktų toks pat, nėra pagrindas naikinti iš esmės teisėtą teismo sprendimą (nutartį), nes įstatymo draudžiama naikinti teismo sprendimą (nutartį) formaliais pagrindais (CPK 328 straipsnis).
  8. Atsakovė nurodė, kad tiek deliktinės atsakomybės atveju, tiek sutartinės civilinės atsakomybės atveju už netinkamai atlygintinų paslaugų teikimo sutarčių vykdymą taikomos tos pačios civilinės atsakomybės, numatytos CK 6.246–6.249 straipsniuose, normos. Nurodė, kad teismas visapusiškai įvertino visas būtinas nustatyti ir šioje byloje taikytinas civilinės atsakomybės sąlygas, analizavo paslaugų sutarties nuostatas ir vertino, ar sutartis buvo pažeista, ir tinkamai bei pagrįstai konstatavo, kad šių sąlygų visumos ieškovė tinkamai neįrodė.
  9. Atsakovė nurodė, kad darbuotojai, vykdydami sutartyje įtvirtintas prievoles, buvo pakankamai apdairūs ir rūpestingi, kiek tomis aplinkybėmis buvo būtina ir įmanoma, o UAB „Stiksas“, priešingai, ignoravo ginčo sutartyje įtvirtintus saugumą užtikrinančius reikalavimus, kas ir lėmė vagystės iš objekto patalpų įvykdymą. Atsakingam asmeniui atvykus ir apžiūrėjus objektą iš vidaus, būtų buvęs neabejotinai nustatytas pažeidimas ir, galbūt, rasti įsilaužę asmenys, o žala nebūtų atsiradusi. Teismas, teisėtai ir pagrįstai, išsamiai ir sistemingai įvertinęs visus byloje surinktus įrodymus, taip pat nustatė, kad priežastinio ryšio ieškovė neįrodė, nors būtent ji turi pareigą įrodyti neteisėtų veiksmų, žalos ir priežastinio ryšio egzistavimą.
  10. Atsakovė nurodė, kad darbuotojai tinkamai vykdė apsaugos sutarties 2.1.2 punkte prisiimtą pareigą informuoti atsakingą asmenį apie apsaugos sistemos suveikimą. Atsakovė, suveikus apsaugos sistemai, turi pareigą apžiūrėti objekto perimetrą tik iš išorės, galimybę patikrinti objektą iš vidaus atsakovė turėtų tik tuo atveju, jeigu atsakovei informavus atsakingą asmenį apie apsaugos sistemos suveikimą, atsakingas asmuo būtų įvykdęs savo pareigą (apsaugos sutarties 3.1.4 p.) organizuoti įgaliotų asmenų atvykimą į saugomą objektą nedelsiant po apsaugos darbuotojo iškvietimo. UAB „Stiksas“ atsakingas darbuotojas tokios savo pareigos nevykdė ir tokiais savo veiksmais prisiėmė riziką bei atsakomybę dėl kilusių padarinių.
  11. Atsakovė nurodė, kad nenustačius fakto dėl atsakovės neteisėtų veiksmų ir priežastinio ryšio, atsakovės kaltės klausimas nėra reikšmingas, sprendžiant civilinės atsakomybės taikymo klausimą.
  12. Atsakovė nurodė, kad teismas taip pat išsamiai ir visapusiškai įvertino ir kitą būtinąją civilinės atsakomybės kilimo sąlygą – žalą (nuostolius) ir pagrįstai konstatavo, jog įsilaužimo metu patirtus nuostolius pagrindžiantys dokumentai nepatikimi.
  13. Atsakovė nurodė, kad vien draudimo išmokos faktas nėra pagrindas tenkinti subrogacinį reikalavimą. Turi būti nustatyta, kad įvyko draudžiamasis įvykis ir kad draudimo išmokos dydis atitinka padarytus nuostolius, taip pat ar nebuvo kitų teisėtų pagrindų išmoką mažinti ar jos nemokėti.

6Teisėjų kolegija

konstatuoja:

  1. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

7Apeliacinis skundas atmestinas.

  1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys). Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje.
  2. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, tai, kad šalių atstovai dalyvavo nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, sprendžia, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą.
  3. Rašytinė bylos medžiaga patvirtina, jog 2005-12-01 R. Jonaičio IĮ „Argus“ saugos tarnyba (2013-12-13 savininko sprendimu iš individualiosios įmonės pertvarkyta į uždarąją akcinę bendrovę saugos tarnybą „Argus“) ir UAB „Stiksas“ sudarė apsaugos sutartį

    8Nr. V/EA-0511-STIK. Sutartimi atsakovė įsipareigojo gavusi aliarmo signalą, reiškiantį, kad UAB „Stiksas“ objekto saugumui gresia pavojus, nedelsiant atvykti į objektą ir atidžiai jį apžiūrėti (apsaugos sutarties 2.1 ir 2.1.1 punktai). 2014-09-20 22.51 val. suveikė objekte signalizacija. Suveikus patalpų signalizacijai, atsakovės darbuotojai atvyko į įvykio vietą, tačiau įsilaužimo į saugomą pastatą požymių nenustatė. 2014-09-22, apie 9.00 val., UAB „Stiksas“ darbuotojai, užėję į sandėlį, pastebėjo, kad išlaužta sandėlio patalpos plytų mūro siena ir iš sandėlio pavogti nerūdijančio plieno vamzdžiai.

  4. Pareikštu ieškiniu atsakovės civilinė atsakomybė kildinama iš netinkamo sutarties vykdymo (CK 6.245 str.), nors pirmosios instancijos teismas apeliantės ir atsakovės civilinę atsakomybę vertino kaip deliktinę. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, jog tiek deliktinės atsakomybės, tiek sutartinės civilinės atsakomybės atveju turi būti įrodytos būtinosios civilinės atsakomybės sąlygos – neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys tarp tų veiksmų ir žalos, kaltė ir žala, o iš šių sąlygų tik kaltė yra preziumuojama, nustačius atsakovės veiksmų neteisėtumą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.246–6.249 straipsniai). Neįrodžius bent vienos iš išvardytų būtinųjų sąlygų, civilinės atsakomybės turtinės žalos atlyginimo forma negali būti taikoma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-07-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-377/2012, 2009-06-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2009).
  5. Apeliantė tvirtina, jog yra nustatytos visos sąlygos atsakovės civilinei atsakomybei kilti, tačiau kolegija nesutinka su šiais apeliantės argumentais ir pritaria pirmosios instancijos teismo padarytai išvadai, jog nėra nustatyti atsakovės neteisėti veiksmai, dėl to negalima ir civilinė atsakomybė (CK 6.246 straipsnis). Teisėjų kolegija taip pat pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, jog nenustačius fakto dėl atsakovės neteisėtų veiksmų ir priežastinio ryšio, atsakovės kaltės klausimas nėra reikšmingas, sprendžiant civilinės atsakomybės taikymo klausimą.
  6. Byloje nustatyta, kad UAB „Stiksas“ ir UAB „Argus“ siejo 2005-12-01 apsaugos sutartis. Apeliantė reikalaudama priteisti iš atsakovės nuostolius, atsiradusius dėl 2014-09-20 įvykdytos vagystės iš jos valdomų ir atsakovei pagal sutartį saugotų patalpų, nurodė, kad atsakovė netinkamai vykdė sutartinius patalpų apsaugos įsipareigojimus ir dėl to ji patyrė nuostolių. Taigi, apeliantė, reikalaudama atlyginti iš sutartinių teisinių santykių kilusius nuostolius, pagal bendrąsias sutartinės civilinės atsakomybės sąlygas privalo įrodyti atsakovės neteisėtus veiksmus, t. y. sutartinių įsipareigojimų nevykdymą arba netinkamą vykdymą, ir šių veiksmų priežastinį ryšį su patirtais nuostoliais (CK 6.246–6.249 straipsniai).
  7. Byloje nustatyta, kad UAB „Stiksas“ patalpose suveikus jutimo davikliams, atsakovės darbuotojai į įvykio vietą atvyko nedelsiant ir ją apžiūrėjo (apsaugos sutarties 2.1.1 punktas). Šalių ginčo dėl atvykimo laiko nėra. Viena iš sąlygų, numatytų 2.1.1 punkte, yra ne tik atvykimo laikas, bet ir atidus objekto apžiūrėjimas, dėl ko tarp šalių ir kilo esminis ginčas. Apklaustas liudytojas apsaugos darbuotojas Gintas Danilevičius teismo posėdžio metu paaiškino, kad atvykęs į įvykio vietą, jis pagal turimas galimybes objektą apžiūrėjo tinkamai, t. y. perlipo per pagrindinę fasadinę tvorą, apžiūrėjo objekto fasadinę pusę, užsilipęs ant šuns būdos, pasišviesdamas prožektoriumi, kiek buvo įmanoma, apžiūrėjo vidinę teritorijos dalį, automobiliu apvažiavo teritoriją iš gatvės pusės. Pulto darbuotojas, kaip numatyta apsaugos sutarties 2.1.2 punkte, apie aliarmo signalą informavo UAB „Stiksas“ atsakingą asmenį, kuris į įvykio vietą atvykti atsisakė. Apsaugos sutarties 2.1.3 punkte numatyta, kad apsaugos darbuotojai turi saugoti įvykio vietą, iki atvyks įgaliotas asmuo ar atšauks fizinę objekto apsaugą prie objekto. Galima daryti išvadą, kad pranešus apie aliarmo suveikimą atsakingam asmeniui ir šiam atsisakius atvykti į įvykio vietą, buvo atšaukta fizinė objekto apsauga, todėl atsakovės darbuotojai neturėjo pareigos toliau saugoti objektą. Svarbu pažymėti, kad apsaugos sutarties 3.1.4 punkte numatyta, jog įgaliotas asmuo į įvykio vietą gali atsisakyti atvykti tik savo atsakomybe. Teismo posėdžio metu E. G. paaiškino, kad į objektą vykti jis atsisakė, nes buvo suklaidintas apsaugos darbuotojo, neva signalizacijos veikimas atsinaujino. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad byloje nėra pateikta patikimų įrodymų, patvirtinančių suklaidinimo faktą, be to, pačioje apsaugos sutartyje nėra numatyta jokių aplinkybių ir išimčių, dėl kurių atsakingas asmuo galėtų neatvykti į objektą (apsaugos sutartis 3.1.4 punktas). Kitų įrodymų, kurių pagrindu apeliantė patvirtintų atsakovės darbuotojų netinkamą objekto apžiūrėjimą, apeliantė nepateikė, juolab kad nepaneigė ir tos aplinkybės, kad patalpoje galėjo likti asmenys, todėl suveikė aliarmas, o atvykę apsaugos darbuotojai dėl šios priežasties negalėjo pamatyti išlaužtos sienos. Taigi apeliantė neįrodė, kad atsakovės darbuotojai netinkamai vykdė savo pareigas, numatytas apsaugos sutartyje. Svarbu pažymėti, kad atsakovės darbuotojai, suveikus apsaugos sistemai, turėjo netgi ribotą galimybę apžiūrėti objektą net ir iš išorės, nes UAB „Stiksas“ teritorija yra aptverta pakankamai aukšta tvora, kuri yra spygliuota, o sandėlio matomumą per tvorą užstojo vidiniai statiniai. Esant tokioms aplinkybėms teisėjų kolegija daro pagrįstą išvadą, jog UAB „Stiksas“, nesudarydama atsakovės darbuotojams tinkamų sąlygų atidžiai apžiūrėti saugomą objektą ne tik iš vidaus, bet ir iš išorės, nesudarė galimybės atsakovei sutartį vykdyti tinkamai, o UAB „Stiksas“ atsakingas asmuo atsisakęs atvykti į objektą ne tik pažeidė apsaugos sutarties sąlygas (3.1.4 punktas), bet ir bendruosius sutarties vykdymo principus sutartis vykdyti tinkamai ir sąžiningai; vykdant sutartis bendradarbiauti ir kooperuotis; dėti maksimalias pastangas sutarčiai įvykdyti (CK 6.200 straipsnis). Teisėjų kolegija konstatuoja, jog UAB „Stiksas“, turėdama sutartinę pareigą atvykti į saugomą objektą ir taip sudaryti sąlygas jį apžiūrėti (apsaugos sutarties 3.1.4 punktas), ne tik kad nepakankamai kooperavosi ir bendradarbiavo su apsaugą vykdančiais asmenimis, bet netinkamai vykdė apsaugos sutarties sąlygas, dėl to prisiėmė atsakomybę (apsaugos sutarties 31.1.4 punktas). Esant anksčiau paminėtoms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, jog neįrodyta, kad atsakovė netinkamai vykdė sutartinę pareigą, o nustatyti duomenys leidžia pagrįstai teigti, jog atsakovės darbuotojai į saugomą objektą atvyko laiku, jį apžiūrėjo pagal turimas galimybes, informavo UAB „Stiksas“ atsakingą atstovą apie aliarmą saugomame objekte (apsaugos sutarties 2.1.1, 2.1.2 punktai), t. y. pagal UAB „Stiksas“ jai suteiktas galimybes įvykdė sutartines sąlygas.
  8. Esant anksčiau nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, padaręs išvadą, jog nėra pagrindo taikyti atsakovės civilinę atsakomybę, rėmėsi byloje pateiktų įrodymų visetu, savo išvadas tinkamai motyvavo, todėl proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, nepažeidė (CPK 176, 178, 179, 185 straipsniai).
  9. Apeliantė nurodė, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas nepagrįstas vien dėl to, jog teismas taikė netinkamą materialinės teisės normą, nurodydamas, jog šalis siejo ne sutartinė atsakomybė, o deliktinė. Teisėjų kolegija anksčiau nurodytais argumentais sutiko su apeliantės argumentu dėl civilinės atsakomybės netinkamos rūšies nurodymo, tačiau laiko nepagrįstais apeliantės argumentus, jog vien dėl to sprendimas turi būti panaikintas. Teisėjų kolegija pažymi, jog kasacinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad nėra pagrindo naikinti materialiąja teisine prasme teisėtą teismo sprendimą tik dėl to, kad pritaikyta ne ta teisės norma, jeigu, pritaikius tinkamą teisės normą, rezultatas išliktų toks pat (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-04-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-164/2009 ir joje nurodyta teismo praktika). Vien netinkamos teisės normos pritaikymas, jeigu, pritaikius tinkamą teisės normą, rezultatas išliktų toks pat, nėra pagrindas naikinti iš esmės teisėtą teismo sprendimą (nutartį), nes įstatymo draudžiama naikinti teismo sprendimą (nutartį) formaliais pagrindais (CPK 328 straipsnis) (2008-03-03 nutartis, priimta civilinėje byloje

    9Nr. 3K-3-135/2008; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012-12-18 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-448/2012). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nors pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialinę teisės normą, nagrinėdamas galimus atsakovės neteisėtus veiksmus, kaip deliktinę, o ne sutartinę civilinę atsakomybę, tačiau priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį keisti ar naikinti atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo.

  10. Dėl kitų apeliantės procesiniuose dokumentuose išdėstytų argumentų apeliacinės instancijos teismas atskirai nepasisako, nes jie neturi esminės reikšmės tinkamam bylos išnagrinėjimui ir procesiniam rezultatui byloje.
  11. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, visapusiškai ir nuodugniai ištyrė šalių pateiktus įrodymus ir juos tinkamai įvertino, tinkamai aiškino ir taikė procesinės ir materialinės teisės normas (išskyrus anksčiau nurodytą dėl deliktinės atsakomybės), todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, jį apeliacinio skundo motyvais naikinti ar keisti nėra teisinio pagrindo ir jis paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

10Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo apeliacinės instancijos teisme

  1. Apeliacinį skundą atmetus, apeliantės turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos (CPK

    1193 straipsnio 1 dalis).

  2. Atsakovė atsiliepime į apeliacinį skundą prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas, tačiau duomenų apie atsakovės turėtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teismui nepateikė, todėl jų atlyginimo klausimas nespręstinas.
  3. Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326–331straipsniais, teisėjų kolegija

Nutarė

12Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017-03-21 sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai