Byla e2-8923-1051/2018
Dėl žalos atlyginimo priteisimo

1Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Irma Valiuškienė,

2sekretoriaujant Kornelijai Jakubauskienei,

3dalyvaujant ieškovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „B.“ bankroto administratoriaus uždarosios akcinės bendrovės „Bankroto vizija“ atstovams V. K., D. Š.,

4atsakovei J. V., jos atstovei adv. Erikai Jasiūtei-Baranauskienei,

5liudytojai D. P.,

6viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „B.“ bankroto administratoriaus uždarosios akcinės bendrovės „Bankroto vizija“ ieškinį atsakovei J. V. dėl žalos atlyginimo priteisimo.

7Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Nustatė

8Ginčo esmė, byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimai

91.

10Ieškovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – BUAB) „B.“ bankroto administratorius uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Bankroto vizija“ pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašė priteisti iš atsakovės J. V. 1532,24 Eur padarytos žalos, 5 proc. dydžio procesines palūkanas nuo teismo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.

112.

12Ieškovas nurodė, kad Šiaulių apygardos teismo 2017 m. spalio 30 d. nutartimi UAB „B.“ iškėlus bankroto bylą, bankroto administratorius patikrino bankrutuojančios įmonės sandorius ir nustatė, kad pagal 2017 m. lapkričio 15 d. sudarytą įmonės balansą įmonės turto didžiąją dalį sudaro per vienerius metus gautinos sumos – 1528,00 Eur, remiantis balanso smulkesne detalizacija matyti, kad tai yra gautina suma iš atskaitingo asmens J. V.. Taip pat, kad atsakovė skolinga įmonei įrodo 2017 m. lapkričio 15 d. Avanso apyskaita, kurioje matyti, kad įmonei skolos likutis – 1532,24 Eur. Taigi, atsakovė, kaip atskaitingas asmuo skolinga įmonei 1532,24 Eur. Atsakovė J. V. buvo BUAB „B.“ direktorė.

133.

14Atsakovė J. V. pateikė atsiliepimą, kuriuo su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad nėra asmeniškai kaip direktorė atlikusi jokių neteisėtų veiksmų ar neveikimo, neprisidėjo ir nieko nepadarė, kad susidarė įmonės skolos, todėl nemano, kad jas turėtų asmeniškai dengti. Ji nėra niekada asmeniškai gavusi iš įmonės pinigų ir jų negrąžinusi į įmonę.

154.

16Bylą nagrinėjant teismo posėdyje ieškovo atstovė D. Š. prašė ieškinį patenkinti jame nurodytais argumentais ir motyvais. Nurodė, kad tinkamas buhalterinės apskaitos vedimas yra numatytas įstatymuose ir atsakovė, kaip įmonės vadovė, atsako už tinkamą buhalterijos tvarkymą. Tam, kad būtų galima taikyti įmonės vadovo civilinę atsakomybę, būtina savarankiškai nustatyti šio asmens civilinės atsakomybės sąlygas, t. y. neteisėtus veiksmus, dėl jų atsiradusią žalą, priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį. Nustačius vadovo neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 str. 1 d.), todėl ieškovas neprivalo įrodinėti, kad bendrovės vadovas kaltas. Paneigti šią prezumpciją, siekdamas išvengti atsakomybės, remdamasis kaltės nebuvimu, turėtų bendrovės vadovas. Avanso apyskaitos yra suvestiniai dokumentai, kurie pildomi atitinkamam mėnesiui pasibaigus ir kuriuose fiksuojami atskaitingo asmens, šiuo atveju atsakovės gauti iš įmonės pinigai ir jos išleisti pinigai, sumokant kitiems ūkio subjektams. Įmonės vadovo civilinė atsakomybė dėl įmonei padarytos žalos kyla tuomet, kai įmonės vadovas disponuodamas tam tikra įmonės pinigų suma, kad galėtų sumokėti už įmonės perkamas prekes, suteiktas paslaugas, mokėti avansus įmonės vardu, apmokėti įmonės skolas grynaisiais pinigais, tačiau nepateikia dokumentų, įrodančių šių pinigų panaudojimą įmonės reikmėms tenkinti. Iš bankroto administratoriui perduotų BUAB „B.“ dokumentų akivaizdžiai matyti, kad pagal 2017-11-01 sudarytą Avansinę apyskaitą atsakovė įmonei liko skolinga 1532,24 Eur. Darytina išvada, kad atsakovės padaryta žala įmonei yra 1532,24 Eur, nes ši pinigų suma neperduota bankroto administratoriui, negrąžinta įmonei bei nepanaudota įmonės reikmėms tenkinti.

175.

18Bylą nagrinėjant teismo posėdyje ieškovo atstovas V. K. palaikė ieškinio reikalavimus, ieškinį prašė tenkinti. Papildomai nurodė, kad atsakovė yra įtraukta į bankrutuojančios įmonės debitorių sąrašą, nes taip tvarkomi įmonės dokumentai, asmenys, kurie yra skolingi įmonei, pagal buhalterinės apskaitos dokumentus yra įmonės debitoriai. Tačiau reikalavimas atsakovei yra reiškiamas dėl žalos atlyginimo kaip iš atskaitingo asmens.

196.

20Bylą nagrinėjant teismo posėdyje atsakovė J. V. ieškinį prašė atmesti. Nurodė, kad tokios pinigų sumos niekada nėra gavusi iš įmonės. Ji prekiavo gėlėmis ir padėvėtais rūbais, už minėtas prekes turėdavo atsiskaityti su tiekėjais. Ji yra mokėjusi ir už elektros gedimų šalinimą, taip pat dar 2017 m. vasario mėnesį yra atsiskaičiusi su UAB „Maxima LT“, tačiau ieškovas į tai neatsižvelgė. Ji jokių rašytinių dokumentų minėtiems atsikaitymams pagrįsti neturi. Gal mokėjo UAB „Maxima LT“ per „Perlo“ terminalą, dokumentai kažkur dingo, nusimetė. Ji įmonės buhalterijos netvarkė, buhalteriją vedė įmonės buhalterė D. P.. Kokius dokumentus turėjo, viskas perduota bankroto administratoriui. Jos namuose dar yra įmonės vardu pirkti du šaldytuvai, jie bankroto administratoriui nėra perduoti, šaldytuvai nedideli, veikiantys, kokių 4-5 metų senumo, buvo skirti gėlių laikymui.

217.

22Bylą nagrinėjant teismo posėdyje atsakovės atstovė adv. Erika Jasiūtė-Baranauskienė ieškinį prašė atmesti. Nurodė, kad ieškovas, kalbėdamas apie atsakovės kaltę, remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-335/2009 ir nurodo, jog bendrovės vadovo civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti visas jos taikymo sąlygas - neteisėtus veiksmus, žalą, priežastinį ryšį ir kaltę. Ieškovas privalo įrodyti neteisėtus atsakovės veiksmus, padarytos žalos faktą ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį. Nustačius, kad atsakovė atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos, nuostolių atsiradimą, jos kaltė preziumuojama, todėl ieškovas neprivalo įrodinėti, kad bendrovės vadovė kalta ir paneigti šią prezumpciją gali pats bendrovės vadovas. Šiuo atveju pats ieškovas aiškina šią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį, siaurindamas jos prasmę, akcentuodamas, kad savo nekaltumą turi įrodinėti bendrovės vadovas. Tačiau remiantis teismo formuojama praktika ši prezumpcija taikoma tik tada, kai nustatyti bendrovės vadovo neteisėti veiksmai. Tokiu būdu ieškovas privalo įrodyti bendrovės vadovo neteisėtus veiksmus, žalos faktą ir priežastinį ryšį, ir tik įrodžius šias civilinės atsakomybės kilimo sąlygas, bendrovės vadovo kaltė yra preziumuojama. Šiuo atveju nėra ir negali būti jokių atsakovės neteisėtų veiksmų, nebuvo pradėtas joks ikiteisminis tyrimas, ji nebuvo nuteista, kad būtų taikoma kaltės prezumpcija. Ieškovas teigia, kad atsakovė yra įmonės debitorė, tačiau reiškia reikalavimą dėl žalos atlyginimo.

23Teismas

konstatuoja:

24Ieškinys tenkintinas

25Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

268.

27Šiaulių apygardos teismo 2017 m. spalio 30 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. eB2-408-440/2018 (buvęs bylos Nr. eB2-993-440/2017) UAB „B.“ iškelta bankroto byla, bankroto administratoriumi paskirta UAB „Bankroto vizija“ (b. l. 25-29). Teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis nustatyta, kad UAB „B.“, teikdama atsiliepimą dėl bankroto bylos iškėlimo, pateikė ir įmonės debitorių sąrašą, iš kurio matyti, kad įmonės debitore yra nurodyta J. V. su 2195,20 Eur debitorine skola (b. l. 58). Šiaulių apygardos teismo 2017 m. spalio 30 d. nutartyje, kuria įmonei UAB „B.“ iškelta bankroto byla, taip pat konstatuota, kad bankroto bylos iškėlimo dienai UAB „B.“ turi vieną debitorę J. V., kurios įsiskolinimas įmonei yra 2195,20 Eur dydžio (b. l. 27). Šiaulių apygardos teismo 2018 m. vasario 7 d. ir 2018 m. kovo 21 d. nutartimis patvirtinti BUAB „B.“ kreditoriniai reikalavimai, tarp jų ir UAB „Maxima LT“ 498,07 Eur kreditorinis reikalavimas (b. l. 30-31). Byloje nėra ginčo, kad atsakovė J. V. iki bankroto bylos UAB „B.“ iškėlimo buvo įmonės vadovė. Iš UAB „B.“ 2017 m. lapkričio 15 d. Avanso apyskaitos nustatyta, kad 2017-11-01 UAB „B.“ buvo 1899,43 Eur grynųjų pinigų, per 2017 m. lapkričio mėnesį išleista 382,49 Eur, 2017-11-15 likutis 1532,24 Eur, minėta apyskaita apyskaita pasirašyta atsakingo asmens, t. y. atsakovės J. V., ir buhalterės D. P., parašai neginčijami, tiek atsakovė J. V., tiek byloje liudytoja apklausta D. P. patvirtino, kad tai jų parašai (b. l. 5). Byloje apklausta liudytoja – buvusi UAB „B.“ buhalterė D. P., nurodė, kad įmonės pajamos matosi pagal kasos aparatą, o išlaidos vedasi avanso apyskaitoje. Įmonėje nebuvo tarpinio žmogaus, kuris vestų kasą ir į ją įneštų ar išimtų pinigus, viską darė direktorė. Buhalterė grynųjų pinigų nemato, kasos aparatu naudodavosi tik direktorė.

28Dėl bylos esmės

299.

30Įmonės vadovo civilinė atsakomybė kyla, kai nustatomos visos jos sąlygos – neteisėti veiksmai, atsiradusi žala, priežastinis neteisėtų veiksmų ir žalos ryšys bei kaltė. Pagal bendrąją taisyklę, reikšdamas reikalavimą įmonės vadovui taikyti civilinę atsakomybę, ieškovas turi pareigą įrodyti, kad įmonė patyrė žalos bei kad tai įvyko dėl jos vadovo neteisėtų veiksmų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-297-378/2017). Nustačius, kad įmonės vadovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 str. 1 d.), todėl ieškovas neturi įrodinėti, kad bendrovės vadovas kaltas. Paneigti šią prezumpciją, siekdamas išvengti civilinės atsakomybės, remdamasis kaltės nebuvimu, turi bendrovės vadovas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-60-687/2016). Tačiau įrodinėjimo naštos perkėlimas atsakovui civilinės atsakomybės sąlygų nustatymo procese yra išimtis, todėl ji turėtų būti taikoma tik kai neabejotinai nustatomos sąlygos perkelti įrodinėjimo naštą. Tokios sąlygos pripažintinos nustatytomis, jei vadovas netinkamai organizavo finansinę apskaitą ir dėl to negalima nustatyti, kur yra turtas, ir nėra aplinkybių, kurios rodytų, kad turtas prarastas dėl kitų asmenų veiksmų.

3110.

32Byloje 2018 m. rugsėjo 20 d. teismo posėdyje apklausta liudytoja D. P. patvirtino ir nurodė, kad ji UAB „B.“ buhaltere dirbo iki 2017 m. pabaigos. UAB „B.“ ji dirbo ir tuo metu, kai įmonei buvo iškelta bankroto byla, ją atleido bankroto administratorius. Nurodė, kad įmonės pajamos buvo apskaitomos per kasos aparatą, t. y. iš kasos aparato direktorė išsiimdavo pinigus ir juos inkasuodavo. Pinigai patekdavo pas direktorę, kuri juos kaip apyvartines lėšas išleidinėjo pirkti prekėms, atsiskaityti su tiekėjais, Sodra, išmokėti atlyginimams. Po to direktorė jai pateikdavo dokumentus, o ji juos suvesdavo į apskaitą. Mėnesio gale ji pasiimdavo kasos knygą ir matydavo fiksuotas įplaukas ir pinigų išėmimus. UAB „B.“ kasos nebuvo, buvo tik kasos aparatas. Nurodė, kad jos sudarytoje 2017-11-15 avanso apyskaitoje matyti, kad 2017-11-01 pas vadovę buvo 1899,43 Eur grynųjų pinigų, per 2017 m. lapkričio mėnesį išleista 382,49 Eur, 2017-11-15 likutis yra 1532,24 Eur. Patvirtino, kad šią avanso apyskaitą ji suformavo ir pasirašė, taip pat pasirašė direktorė J. V.. Direktorė niekada nesakydavo, kad nežino, ką pasirašo. Iš 2017-10-23 suminių skolų pažymos (b. l. 58) matyti, kad debitoriumi nurodyta J. V., tai suformuota pagal avanso apyskaitą. Pajamos matosi pagal kasos aparatą, o išlaidos vedasi avanso apyskaitoje. Įmonėje nebuvo tarpinio žmogaus, kuris vestų kasą ir į ją įneštų ar išimtų pinigus, viską darė direktorė. Kasos aparatu naudodavosi tik direktorė. Pavyzdžiui, jei direktorė už sukneles išleido 500 Eur, jie užsifiksavo avanso apyskaitoje, o suknelių savikaina rašosi į atsargas. Tam pinigų išleidimas esmės neturi, nebent direktorė nupirko prekes ir nepristatė dokumentų į buhalteriją, tuomet buhalteriškai nėra kaip pateisinti išlaidų. Kai buvo iškelta bankroto byla, liudytoja rėmėsi duomenimis, kuriuos turėjo, vesdama apskaitą. Į avanso apyskaitą įtraukiami ir kasos aparato duomenys, ir išlaidos. Paskutinė suformuota avanso apyskaita yra 2017-11-01 dienai, tai paskutinis likutis, kurį liudytoja turėjo pagal pateiktus buhalterijai dokumentus. Avanso apyskaita yra vedama kas mėnesį, ji turi pradinį likutį mėnesio pirmai dienai, kuris persikelia iš praeito mėnesio paskutinės dienos likučio, paskui vyksta pinigų judėjimas, t. y. išimami pinigai iš kasos aparato ir jie išleidžiami. Rezultatas būna mėnesio gale, t .y. prie likučio pridedame, ką gauname, atimame, ką išleidžiame, ir lieka likutis. Tas pats likutis keliasi į kitą mėnesį. Jei įmonės direktorė gaudavo grynųjų pinigų, jie būdavo mušami į kasos aparatą, spausdinamas kaso čekis, tai matydavosi kasos aparato likutyje. Pasiėmimas iš kasos aparto pinigų vadinamas inkasacija, nes yra inkasuojama kasa.

3311.

34Pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 21 str. 1 d. už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas. Teismas atkreipia dėmesį, kad už šios pareigos nevykdymą vadovui taikoma ne materialinė, o civilinė atsakomybė, kadangi tai išimtinai valdymo organui įstatymu nustatyta pareiga. Teismas konstatuoja, kad atsakovės veiksmai, pasireiškę Buhalterinės apskaitos įstatymo 21 str. 1 d. įtvirtintų pareigų pažeidimu, nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste vertintini kaip didelis neatsargumas, sudarantis pagrindą civilinei atsakomybei kilti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-180-378/2017).

3512.

36Teismas, atsižvelgdamas į nustatytas ir atsakovės nepaneigtas aplinkybes, kad įmonės pajamos buvo apskaitomos tik per kasos aparatą, į tai, kad įmonėje nebuvo tarpinio žmogaus, kuris vestų kasą ir į ją įneštų ar išimtų pinigus, o viską darė atsakovė – įmonės direktorė J. V., sprendžia, kad atsakovė J. V., kaip įmonės vadovė, netinkamai organizavo finansinę apyskaitą ir dėl to negalima nustatyti, kur yra turtas, šiuo atveju 1532,24 Eur piniginės lėšos (CPK 185 str.). Įrodymų, kad jos kaltės nėra dėl netinkamai organizuotos finansinės apyskaitos, ko pasėkoje neaišku, kur dingo įmonės 1532,24 Eur piniginės lėšos, atsakovė nepateikė (CPK 178 str.).

3713.

38Tai, kad atsakovė netinkamai ir atmestinai organizavo jos vadovaujamos įmonės apskaitą patvirtina ir jos pačios duoti paaiškinimai 2018 m. rugsėjo 20 d. vykusio teismo posėdžio metu. Atsakovė nurodė, kad ji, neva, yra atsiskaičiusi su kreditoriumi UAB „Maxima LT“ dar 2017 m. pradžioje, tačiau kur ir kaip atsiskaitė nurodyti negalėjo. Atkreiptinas dėmesys, kad 2018 m. rugpjūčio 1 d. parengiamojo teismo posėdžio metu atsakovė teigė, kad su minėtu kreditoriui atsiskaitė, pervesdama pinigus iš įmonės sąskaitos, esančios AB „Šiaulių bankas“, prašė teismo išreikalauti banko sąskaitų išrašus (b. l. 43). Tačiau iš AB „Šiaulių bankas“ gauta pažyma patvirtina, kad įmonė UAB „B.“ nebuvo banko klientė, o sąskaita banke įmonės vardu atidaryta 2018-0-31 (b. l. 44), t. y. po bankroto bylos įmonei iškėlimo. Teismui pagarsinus 2018 m. rugsėjo 20 d. teismo posėdyje minėtos banko pažymos turinį, atsakovė teigė, kad gal ji kreditoriui UAB „Maxima LT“ mokėjo iš savo asmeninės sąskaitos, o gal per terminalą „Perlas“, tačiau nei savo sąskaitos išrašo nei kitų sumokėjimą patvirtinančių dokumentų nepateikė. Nors atsakovė prašė teismo išreikalauti iš UAB „Maxima LT“ turimus duomenis apie tai, kad UAB „B.“ yra sumokėjusi minėtam kreditoriui 495,07 Eur sumą dar 2017 m. pradžioje apie sausio – vasario mėnesį, tačiau teismas tokio prašymo netenkino, atsižvelgiant į tai, kad įsiteisėjusiomis Šiaulių apygardos teismo 2018 m. vasario 7 d. ir 2018 m. kovo 21 d. nutartimis patvirtinti BUAB „B.“ kreditoriniai reikalavimai, tarp jų ir UAB „Maxima LT“ 498,07 Eur kreditorinis reikalavimas (b. l. 30-31) (CPK 182 str. 2 p.). Be to, ieškovė nuo 2018 m. rugpjūčio 1 d. (parengiamasis teismo posėdis) turėjo laiko teikti atsikirtimus į ieškinį, tačiau rašytinu prašymu į UAB „Maxima LT“ kreipėsi tik 2018 m. rugsėjo 10 d., o prašymas išsiųstas el. paštu tik 2018-09-18 (b. l. 52, 53), nors atsakovei buvo žinoma apie tai, kad teismo posėdis byloje paskirtas 2018 m. rugsėjo 20 d..

3914.

40Be to, atsakovė pati savo parašu dar 2017 m. spalio 23 d. yra patvirtinusi, kad įmonė UAB „B.“ yra skolinga UAB „Maxima LT“ 495,07 Eur sumą (b. l. 58), tačiau, nepaisant to, teigdama, kad yra atsiskaičiusi su minėtu kreditoriumi, iki Šiaulių apygardos teismo 2018 m. vasario 7 d. nutarties priėmimo nei bankroto administratoriui, nei bankroto bylą nagrinėjančiam teismui tokių įrodymų neteikė ir prieštaravimų nereiškė. Kas tik patvirtina išvadas, kad atsakovė buvo labai aplaidi ir netinkamai ir atmestinai organizavo jos vadovaujamos įmonės apskaitą. Dėl likusio ieškovo reikalavimo dydžio atsakovė jokių argumentų ir įrodymų neteikė, tik nurodė, kad nesutinka su ieškiniu, jokių pinigų nėra paėmusi iš įmonės. Todėl anksčiau konstatavus, kad atsakovė J. V., kaip įmonės vadovė, netinkamai organizavo finansinę apyskaitą ir dėl to negalima nustatyti, kur yra turtas, šiuo atveju 1532,24 Eur piniginės lėšos, teismas šioje dalyje plačiau nebepasisako (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-249-686/2017).

4115.

42Kaip minėta, tam, kad būtų galima taikyti įmonės administracijos vadovo civilinę atsakomybę, būtina savarankiškai nustatyti šio asmens civilinės atsakomybės sąlygas, t. y. neteisėtus veiksmus, dėl jų atsiradusią žalą, priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį. Nustačius vadovo neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 str. 1 d.), todėl ieškovas neprivalo įrodinėti, kad bendrovės vadovas kaltas. Paneigti šią prezumpciją, siekdamas išvengti atsakomybės, remdamasis kaltės nebuvimu, turėtų bendrovės vadovas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2011; 2017 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-145-415/2017).

4316.

44Byloje nustatyta, kad atsakovė – buvusi įmonės vadovė, teismui nepateikė 1532,24 Eur sumą pagrindžiančių dokumentų, kaip ši suma buvo panaudota. Be to, 2017 m. lapkričio 15 d. Avanso apyskaitoje yra ne tik buhalterės, bet ir pačios atsakovės – atsakingo asmens parašas, kas patvirtina, jog 2017-11-01 dienai pas vadovę buvo 1899,43 Eur grynųjų pinigų, per 2017 m. lapkričio mėnesį išleista 382,49 Eur, 2017-11-15 likutis yra 1532,24 Eur. Todėl darytina išvada, kad atsakovė, kaip bendrovės vadovė, tinkamai neužtikrino įmonės buhalterinių dokumentų tvarkymo, kas vertintina kaip žalos bendrovei padarymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-553/2012; 2017 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-145-415/2017).

4517.

46Nustačius atsakovės neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, atsakovės kaltė preziumuojama (CK6.248 str. 1 d.). Paneigti šią prezumpciją (kaltės nebuvimą), siekiant išvengti atsakomybės, kaip jau buvo konstatuota, turi bendrovės vadovas – atsakovė. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atsakovė šios prezumpcijos nepaneigė. Todėl ieškovo reikalavimas pripažintinas pagrįstu ir tenkintinas pilnai, iš atsakovės ieškovo naudai priteistina 1532,24 Eur žalos atlyginimo.

47Dėl procesinių palūkanų

4818.

49Vadovaujantis CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 1 d. atsakovė privalo mokėti ieškovui 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 1532,24 Eur sumą, nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. nuo 2018-06-21, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Todėl šioje dalyje ieškinys tenkintinas.

50Dėl bylinėjimosi išlaidų

5119.

52Ieškinį patenkinus, žyminis mokestis, nuo kurio mokėjimo ieškovas atleistas pagal įstatymą, priteistinas valstybei iš atsakovės, viso 34,00 Eur (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 7 d., 83 str. 1 d. 8 p., 93 str. 1 d., 96 str. 1 d.).

5320.

54Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos yra 3,34 Eur, todėl ieškinį patenkinus, iš atsakovės valstybei priteistina 3,34 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 2 d., 96 str. 1 d.).

5521.

56Ieškovas įrodymų apie turėtas teisinės pagalbos išlaidas nepateikė, todėl jos iš atsakovės ieškovui nepriteistinos (CPK 98 str. 1 d.).

57Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263, 265, 268–270, 279, straipsniais,

Nutarė

58Ieškinį patenkinti.

59Priteisti iš atsakovės J. V. (a k. ( - )) ieškovui BUAB „B.“ (j. a. k. 145676518) 1532,24 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus trisdešimt du eurus ir 24 centus) žalos atlyginimą, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 1532,24 Eur sumą, skaičiuojamą nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. nuo 2017-06-21, iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

60Priteisti iš atsakovės J. V. (a k. ( - )) valstybei 34,00 Eur (trisdešimt keturis eurus) žyminį mokestį ir 3,34 Eur (tris eurus ir 34 centus) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, šias sumas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. LT247300010112394300 (gavėjo įmonės kodas 188659752, įmokos kodas 5660).

61Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Irma Valiuškienė,... 2. sekretoriaujant Kornelijai Jakubauskienei,... 3. dalyvaujant ieškovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „B.“... 4. atsakovei J. V., jos atstovei adv. Erikai Jasiūtei-Baranauskienei,... 5. liudytojai D. P.,... 6. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą... 7. Teismas, išnagrinėjęs bylą,... 8. Ginčo esmė, byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimai... 9. 1.... 10. Ieškovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – BUAB)... 11. 2.... 12. Ieškovas nurodė, kad Šiaulių apygardos teismo 2017 m. spalio 30 d.... 13. 3.... 14. Atsakovė J. V. pateikė atsiliepimą, kuriuo su ieškiniu nesutiko. Nurodė,... 15. 4.... 16. Bylą nagrinėjant teismo posėdyje ieškovo atstovė D. Š. prašė ieškinį... 17. 5.... 18. Bylą nagrinėjant teismo posėdyje ieškovo atstovas V. K. palaikė ieškinio... 19. 6.... 20. Bylą nagrinėjant teismo posėdyje atsakovė J. V. ieškinį prašė atmesti.... 21. 7.... 22. Bylą nagrinėjant teismo posėdyje atsakovės atstovė adv. Erika... 23. Teismas... 24. Ieškinys tenkintinas... 25. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės... 26. 8.... 27. Šiaulių apygardos teismo 2017 m. spalio 30 d. nutartimi, priimta civilinėje... 28. Dėl bylos esmės... 29. 9.... 30. Įmonės vadovo civilinė atsakomybė kyla, kai nustatomos visos jos sąlygos... 31. 10.... 32. Byloje 2018 m. rugsėjo 20 d. teismo posėdyje apklausta liudytoja D. P.... 33. 11.... 34. Pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 21 str. 1 d. už apskaitos... 35. 12.... 36. Teismas, atsižvelgdamas į nustatytas ir atsakovės nepaneigtas aplinkybes,... 37. 13.... 38. Tai, kad atsakovė netinkamai ir atmestinai organizavo jos vadovaujamos... 39. 14.... 40. Be to, atsakovė pati savo parašu dar 2017 m. spalio 23 d. yra patvirtinusi,... 41. 15.... 42. Kaip minėta, tam, kad būtų galima taikyti įmonės administracijos vadovo... 43. 16.... 44. Byloje nustatyta, kad atsakovė – buvusi įmonės vadovė, teismui nepateikė... 45. 17.... 46. Nustačius atsakovės neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių)... 47. Dėl procesinių palūkanų... 48. 18.... 49. Vadovaujantis CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 1 d. atsakovė privalo mokėti... 50. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 51. 19.... 52. Ieškinį patenkinus, žyminis mokestis, nuo kurio mokėjimo ieškovas... 53. 20.... 54. Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos yra 3,34 Eur, todėl ieškinį... 55. 21.... 56. Ieškovas įrodymų apie turėtas teisinės pagalbos išlaidas nepateikė,... 57. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259,... 58. Ieškinį patenkinti.... 59. Priteisti iš atsakovės J. V. (a k. ( - )) ieškovui BUAB „B.“ (j. a. k.... 60. Priteisti iš atsakovės J. V. (a k. ( - )) valstybei 34,00 Eur (trisdešimt... 61. Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas...