Byla 2K-433/2010

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Alvydo Pikelio, Tomo Šeškausko ir pranešėjo Gintaro Godos,

2sekretoriaujant Dianai Šataitytei,

3dalyvaujant prokurorui Arūnui Meškai,

4nuteistajam J. Ž.,

5teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų J. M. ir J. Ž. kasacinius skundus dėl Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 9 d. nuosprendžio.

6Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 9 d. nuosprendžiu panaikintas Plungės rajono apylinkės teismo 2008 m. kovo 21 d. nuosprendis, kuriuo J. Ž. išteisintas pagal BK 229 straipsnį, nuteisiant jį už veikos, numatytos BK 229 straipsnyje, padarymą, skiriant laisvės atėmimą vieneriems metams ir dviem mėnesiams, vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 7 punktu, bausmės vykdymą atidedant dvejiems metams ir įpareigojant be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms. Plungės rajono apylinkės teismo 2008 m. kovo 21 d. nuosprendžiu J. M. nuteista pagal BK 229 straipsnį vienerių metų ir dviejų mėnesių laisvės atėmimu, vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 7 punktu, bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams, įpareigojant be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms; jos apeliacinis skundas Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 9 d. nuosprendžiu atmestas.

7Plungės rajono apylinkės teismo 2008 m. kovo 21 d. nuosprendžiu civiliniai ieškiniai tenkinti ir iš Lietuvos šaulių sąjungos J. B. priteista 760 Lt turtinės ir 100 000 Lt neturtinės žalos, I. A. – 700 Lt turtinės ir 100 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Solidariai iš J. M. ir K. M. J. B. ir I. A. priteista po 1000 Lt turėtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti, taip pat po 104,30 Lt proceso išlaidų valstybei. Šiuo nuosprendžiu K. M. pripažintas kaltu pagal BK 229 straipsnį ir nuteistas vienerių metų ir dviejų mėnesių laisvės atėmimu; vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 7 punktu, bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams, įpareigojant be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms. Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 9 d. nuosprendžiu K. M. išteisintas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

8Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 9 d. nuosprendžiu J. B. ir I. A. priteista po 500 Lt iš J. Ž. ir J. M. kiekvienai išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Iš J. Ž. ir J. M. priteista po 104,30 Lt proceso išlaidų valstybei.

9Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nuteistojo J. Ž., prašiusio jo kasacinį skundą patenkinti, prokuroro, prašiusio kasacinius skundus atmesti, paaiškinimų,

Nustatė

10J. Ž. pagal BK 229 straipsnį nuteistas už tai, kad, būdamas valstybės tarnautojui prilygintas asmuo – Lietuvos šaulių sąjungos Telšių apskrities Žemaitijos šaulių 8–osios rinktinės vadas, savo 2005 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. 08-030 „Dėl mobiliosios vasaros stovyklos Alsėdžiuose“ įsakęs 2005 m. birželio 19–25 dienomis organizuoti „Mobiliąją vasaros stovyklą – 2005“, šio įsakymo 3.1 punktu stovyklos viršininke paskyręs savo pavaduotoją J. M. ir jai pavedęs suformuoti stovyklos aptarnavimo personalą, paskirti trūkstamus pareigūnus efektyvesniam stovyklos darbui užtikrinti, garantuoti stovyklos drausmės, tvarkos ir dienotvarkės laikymąsi, suformuoti instruktorių ir apsaugos būrius, užtikrinti efektyvų jų darbą bei pagal įsakymo 8 punktą pats privalėdamas kontroliuoti jo vykdymą, sutartimis su stovyklos dalyvėmis V. B. ir V. A. bei jų tėvais – J. B. ir A. A. – įsipareigojęs maksimaliai užtikrinti vaikų saugumą, netinkamai vykdė savo pareigas: nekontroliavo, kaip vykdomas jo įsakymas, neužtikrino Alsėdžių mobiliosios stovyklos nuostatų vykdymo, neatsakingai atliko mobiliosios vasaros stovyklos vadų bei aptarnaujančio personalo atranką, tinkamai neįvertino jų kompetencijos bei turimų įgūdžių, būdamas informuotas apie stovykloje tvyrančią netvarką, nesklandumus, apie stovyklos viršininko bei kitų prie stovyklos organizavimo prisidedančių asmenų konfliktus ir nesutarimus, tinkamai nereagavo, laiku nesiėmė adekvačių priemonių reikiamam bei saugiam stovyklos veiklos organizavimui, stovykloje dalyvavusių asmenų tinkamoms sąlygoms ir stovyklos dalyvių – vaikų – saugumui užtikrinti, neužtikrino, kad būtų laikomasi švietimo ir mokslo ministro 2005 m. kovo 1 d. įsakymo Nr. ISAK-330 „Dėl vaikų turizmo renginių organizavimo aprašo“ reikalavimų, neužtikrino ir nekontroliavo, kad rengiant žygio programą būtų numatytas detalus maršrutas, atsižvelgta į žygio dalyvių amžių, jų pasirengimo lygį ir fizinę būklę, kad grupės nariai būtų supažindinti su pirmosios pagalbos teikimu, aplinkosaugos, priešgaisrinės saugos bei maudymosi taisyklių reikalavimais, kad saugos instruktažas su vaikais būtų registruotas tam skirtame žurnale, neužtikrino ir nekontroliavo, kad būtų paskirti ekstremaliam žygiui pasiruošę instruktoriai, dėl to 2005 m. birželio 24 d. žygio metu, apie 18.45 val., Plungės rajone, Alsėdžių miestelyje esančiame tvenkinyje, nuskendo žygyje dalyvavusios stovyklos dalyvės V. B. ir V. A., taip buvo padaryta didelė žala fiziniams asmenims.

11J. M. pagal BK 229 straipsnį nuteista už tai, kad, būdama valstybės tarnautojui prilygintas asmuo – Lietuvos šaulių sąjungos Telšių apskrities Žemaitijos šaulių 8–osios rinktinės vado pavaduotoja, Lietuvos šaulių sąjungos Telšių apskrities Žemaitijos šaulių 8–osios rinktinės vado J. Ž. 2005 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. 08-030 „Dėl mobiliosios vasaros stovyklos Alsėdžiuose“ paskirta mobiliosios vasaros stovyklos viršininke ir įpareigota suformuoti stovyklos aptarnavimo personalą, paskirti trūkstamus pareigūnus garantuojant efektyvesnį stovyklos darbą, užtikrinti stovyklos drausmės, tvarkos ir dienotvarkės laikymąsi, suformuoti instruktorių ir apsaugos būrius bei užtikrinti efektyvų jų darbą; pagal Alsėdžių mobiliosios stovyklos viršininko pareiginius nuostatus būdama atsakinga už stovyklautojų saugumą netinkamai atliko savo pareigas, t. y. nevykdė rinktinės vado įsakymo: nepaskyrė trūkstamų pareigūnų efektyvesniam stovyklos darbui garantuoti, neužtikrino stovyklos drausmės ir tvarkos laikymosi, nesuformavo instruktorių ir apsaugos būrių, neužtikrino efektyvaus jų darbo, nesilaikė savo pareiginių nuostatų V dalies 8.2 punkto reikalavimo laiku pateikti teisingą ir išsamią informaciją rinktinės vadui, tinkamai nereagavo, laiku nesiėmė adekvačių priemonių reikiamam bei saugiam stovyklos veiklos organizavimui, stovykloje dalyvavusių asmenų tinkamoms sąlygoms ir stovyklos dalyvių – vaikų – saugumui užtikrinti, rengdama žygio programą nenumatė detalaus žygio maršruto, neatsižvelgė į žygio dalyvių amžių, jų pasirengimo lygį ir fizinę būklę, nesupažindino grupės narių su pirmosios pagalbos teikimu bei maudymosi reikalavimais, neregistravo saugos instruktažo su vaikais tam skirtame žurnale, kaip tai nustatyta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2005 m. kovo 1 d. įsakymo Nr. ISAK-330 „Dėl vaikų turizmo renginių organizavimo aprašo“ 14 punkte; dėl to 2005 m. birželio 24 d. žygio metu, apie 18.45 val., Plungės rajone, Alsėdžių miestelyje esančiame tvenkinyje, nuskendo stovyklos dalyvės V. B. ir V. A., taip padaryta didelė žala fiziniams asmenims.

12Kasaciniu skundu nuteistoji J. M. prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 9 d. nuosprendžio dalį, kuria ji buvo pripažinta kalta padariusi nusikaltimą, numatytą BK 229 straipsnyje, ir jai paskirta vienerių metų ir dviejų mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kurios vykdymas atidėtas, įpareigojant be bausmės vykdymą prižiūrinčios institucijos sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms bei priteista J. B. ir I. A. po 500 Lt advokato pagalbai apmokėti ir 104,30 Lt proceso išlaidų valstybei, ir bylą nutraukti.

13Kasaciniame skunde nuteistoji J. M. teigia, kad jos veikoje nėra visų nusikalstamos veikos, numatytos BK 229 straipsnyje, sudėties požymių: veika nebuvo nukreipta į konkrečius asmenis, prieš kuriuos buvo įvykdytas nusikaltimas ir padaryta žala (nėra nusikalstamos veikos objekto); norint patraukti kasatorę baudžiamojon atsakomybėn, buvo būtina nustatyti, ar ji privalėjo veikti atitinkamu būdu ir ar jos neveikimas turėjo priežastinį ryšį su mergaičių žūtimi. Anot kasatorės, teismo nurodymas, kad ji nepaskyrė trūkstamų pareigūnų efektyvesniam stovyklos darbui užtikrinti, neužtikrino stovyklos drausmės ir tvarkos laikymosi, nesuformavo instruktorių ir apsaugos būrių, neužtikrino efektyvaus jų darbo, nesilaikė savo pareiginių nuostatų V dalies 8.2 punkto reikalavimo, t. y. „nepateikė savalaikės, teisingos ir pilnos informacijos rinktinės vadui, tinkamai nereagavo, nesiėmė savalaikių ir adekvačių priemonių tinkamam bei saugiam stovyklos veiklos organizavimui, stovykloje dalyvavusių asmenų tinkamoms sąlygoms bei stovyklos dalyvių – vaikų saugumui užtikrinti“, nepagrįstai traktuojamas kaip netinkamas pareigų atlikimas. Pasak kasatorės, šie kaltinimai yra kazuistinio pobūdžio. J. M. savo skunde nurodo, kad ji savo pareigas atliko tinkamai: stovyklautojai buvo supažindinti su stovyklos taisyklėmis, žygis įtrauktas į stovyklos programą; už jį buvo numatyti atsakingi asmenys, žygeivius prižiūrėjo du būrio vadai, žygio dalyviai patvirtino, jog vienas jų ėjo priekyje, o kitas – būrio gale. Buvo suformuoti instruktorių ir apsaugos būriai, tačiau jokiuose teisės norminiuose aktuose nenurodyta, kiek reikėjo tokių instruktorių ir kas būtų pasikeitę, jeigu žygio metu stovyklautojus būtų lydėję daugiau asmenų. Lokaliniuose Šaulių sąjungos aktuose nebuvo numatyta, kiek instruktorių turi lydėti vaikus žygio metu. Švietimo ir mokslo ministro 2005 m. kovo 1 d. įsakymo 12 punkte numatyta, kad didesnėms nei 15 vaikų grupėms skiriami du turizmo renginio vadovai. Šiuo atveju žygio metu vaikams vadovavo du būrio vadai, tad negalima teigti, jog trūko priežiūros ir nebuvo užtikrintas saugumas. Kasatorė abejoja, ar kas nors būtų pasikeitę, jei žygio metu būtų buvę ne du, o trys ar keturi žygio vadovai.

14Nuteistoji J. M., be to, pažymi, kad pagal BK 229 straipsnį ji nėra tinkamas subjektas, nes pagal BK 230 straipsnio 3 dalį neturi šiame straipsnyje numatytų požymių – jokių administracinių įgaliojimų nei Šaulių sąjungoje, nei rinktinėje, nei stovykloje teikti viešąsias paslaugas. Ji, būdama Telšių šaulių rinktinės vado pavaduotoja, net neturėjo teisės leisti įsakymų ir negalėjo atlikti viešojo administravimo. Taip pat pažymėtina, kad byloje yra prokuroro rašytinis nurodymas tyrėjui išsiaiškinti, ar rinktinių vadai ir pavaduotojai yra pareigūnai, tačiau byloje nėra jokių duomenų, kad šis prokuroro nurodymas buvo įvykdytas. Kasatorei nebuvo paskirta jokių pareigų, susijusių su žygiu, todėl ji neturėjo numatyti galimų kokių nors neigiamų padarinių būtent šio žygio metu, taip pat akivaizdu, kad, būdama už kelių kilometrų nuo žygio dalyvių, ji niekaip negalėjo numatyti, kad būrio vadai juos ves tvenkinio pakraščiu, žygio dalyviai nepaklausys būrio vado nurodymo apeiti į tvenkinį nuvirtusį medį, o spontaniškai ims plaukti. Galimybę numatyti neigiamus padarinius būtų galima įžvelgti nebent tuo atveju, jei ji būtų buvusi kartu su žygio dalyviais, mačiusi išdykaujančius vaikus, nujautusi galimą nelaimę ir nesiėmusi, būdama viršesnė pareigūnė, atitinkamų veiksmų neigiamiems padariniams išvengti. Apie jos atsakomybę būtų galima galvoti tuo atveju, jei vaikams būtų liepta plaukti nežinant tvenkinio gylio, neįsitikinus, kad vaikai moka plaukti, liepiant įveikti įvairias vandens kliūtis, kurioms įveikti reikia specialaus pasiruošimo, fizinių savybių ir pan., nesilaikant elementarių atsargumo reikalavimų; šiuo atveju tarp kasatorės veiksmų ir kilusių padarinių nėra priežastinio ryšio.

15Nuteistoji J. M. nurodo, kad tiesioginė ir pagrindinė nelaimės priežastis – nedrausmingas vaikų elgesys: saugumo taisyklių nesilaikymas, vadų nurodymų nevykdymas bei savarankiškas spontaniškas apsisprendimas apiplaukti į tvenkinį nuvirtusį medį. Dėl 2005 m. kovo 1 d. švietimo ir mokslo ministro įsakymo kasatorė nurodo, kad jai inkriminuoti įsakymo pažeidimai yra deklaratyvūs: neįrodyta, jog ji netikrino tvarkdarių tarnybos; siūlyti keisti rinktinės vadui intendantą ir komendantą nebuvo jokios priežasties; būrių vadai taip pat tinkamai atliko savo pareigas. Kasatorė teigia, kad neaišku, kokiais teisės norminiais aktais vadovaudamasis apeliacinės instancijos teismas nusprendė, jog ji neturėjo teisės paskirti atsakingu už žygį asmeniu L. M., jaunųjų šaulių instruktorius ir būrių vadus, nes jie, pasak teismo, „nebuvo tarnautojai, tiesiogiai atsakingi už stovyklautojų saugumą“. Taip pat kasatorė nurodo, kad turėti žygio maršrutą ir aprašymą nereikalavo joks teisės norminis aktas, o švietimo ir mokslo ministro 2005 m. kovo 1 d. įsakymo „Dėl vaikų turizmo renginių organizavimo aprašo“ reikalavimais kasatorė nesivadovavo, nes nežinojo, kad yra toks įsakymas ir kad juo privalu vadovautis. L. M. parodymai, kad ji jo paprašiusi išvesti vaikus į žygį, neatitinka tikrovės ir faktinių bylos aplinkybių. L. M. netikrino žygio trasos, nekūrė jos aprašymo, teisme jo duoti parodymai iš esmės prieštarauja liudytojų E. B., T. Š., K. M. ir T. K. parodymams. Anot kasatorės, melagingi ir liudytojos D. A. parodymai, kad apie organizuojamą žygį ji sužinojo atsitiktinai, nes vaikų vasaros stovyklos Alsėdžiuose 2005 m. birželio 19–25 d. tvarkaraštis buvo įdėtas skelbimų lentoje, apie žygį buvo informuojami būrių vadai, instruktoriai, vaikai, apie tai buvo kalbama pasitarimuose, kuriuose dalyvaudavo ir D. A. Apkaltinamasis nuosprendis, anot kasatorės, priimtas, vadovaujantis spėjimu, kad jei ji būtų dalyvavusi sudarant maršruto schemą, planą, ne rečiau kaip vieną kartą per naktį patikrinusi tvarkdarių tarnybą, tai nelaimė nebūtų įvykusi. Be to, nuteistoji J. M. pažymi, kad buvo pažeistas BPK 20 straipsnis, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis, grindžiant jos apkaltinamąjį nuosprendį prielaidomis, visas abejones aiškinant ne jos naudai. Taip pat skunde akcentuojama, kad liudytojas J. Š., kuris yra Šaulių sąjungos vadas, bei E. S., kuris yra Šaulių sąjungos vado pavaduotojas, teisme paliudijo, jog Šaulių sąjunga 2005 m. kovo 1 d. įsakymu nesivadovavo. Kasatorė teigia nežinojusi, kad yra toks įsakymas, su jo nuostatomis nebuvo supažindinta. Šaulių sąjungoje privalu vadovautis aukštesnių vadų nurodymais ir įsakymais, tad jei ji būtų jais nesivadovavusi, už tai galėjo būti nubausta. Taip pat kaltinimas, kad ji nesuformavo instruktorių bei apsaugos būrių, išgalvotas ir nepagrįstas jokiais faktais. Iš instruktorių, dalyvavusių mobiliojoje vasaros stovykloje Alsėdžiuose sąrašo matyti, kad stovykloje dalyvavo net 13 instruktorių, taigi teigti, jog nebuvo suformuotas instruktorių būrys, negalima. Iš susipažinimo su stovyklos taisyklėmis protokolo matyti, kad buvo suformuotas ne tik apsaugos būrys, bet ir medicinos personalas. Tai, kad apeliacinės instancijos teismas neva nustatė, jog nebuvo suformuoti instruktorių ir apsaugos būriai, prieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms, liudytojų parodymams; iš instruktorių, dalyvavusių mobiliojoje vasaros stovykloje Alsėdžiuose sąrašo matyti, jog stovykloje dalyvavo 13 instruktorių. Už turistinį žygį buvo atsakingas L. M., jaunųjų šaulių instruktoriai ir būrių vadai, tai matyti iš vasaros stovyklos Alsėdžiuose tvarkaraščio, tai teismo posėdžio metu patvirtino ir liudytojas K. M., taigi teigti, kad atsakingi už turistinį žygį asmenys nebuvo paskirti, negalima. Šaulių sąjungos įstatymas kasatorei nesuteikia viešojo administravimo funkcijų. Kasaciniame skunde nurodoma, kad jei Šaulių sąjungos darbuotojams atlikti viešąjį administravimą suteikia kiti įstatymai, kurie kasatorei nežinomi, tai apeliacinės instancijos teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, privalėjo nurodyti konkretų įstatymą. Iš Šaulių sąjungos įstatymo 3 straipsnio 1 dalies matyti, kad Šaulių sąjunga neturi nei viešojo juridinio asmens statuso, nei viešojo administravimo subjekto teisių, tai ir Šaulių sąjungoje dirbantiems asmenims negali būti prilyginamas valstybės tarnautojo statusas ir negali būti taikoma viešojo administravimo subjektų samprata. Kasatorė atkreipia dėmesį į tai, kad įstatymų leidėjas, apibrėždamas „prilyginimą valstybės tarnautojui“, vartoja kitą terminiją, kuri apsiriboja vienu terminu – „viešojo administravimo įgaliojimai“. Terminas „viešojo administravimo įgaliojimai“ gali būti susijęs tik su išoriniu administravimu. Šia prasme jis labiau atitinka valstybės tarnautojo požymį „valdžios atstovo funkcijos“. Šaulių sąjunga neturi viešojo administravimo subjekto teisių, todėl negali teikti viešojo administravimo paslaugų ir atlikti valdžios atstovo funkcijų.

16Kasaciniame skunde taip pat nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismo procesinis dokumentas buvo priimtas pažeidžiant BPK 302–307 straipsnių nuostatas.

17Nuteistasis J. Ž. kasaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 9 d. nuosprendžio dalį, kuria jis buvo pripažintas kaltas padaręs nusikaltimą, numatytą BK 229 straipsnyje, ir jam paskirta laisvės atėmimo bausmė vieneriems metams dviem mėnesiams, kurios vykdymas atidėtas, įpareigojant be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms, sumokėti J. B. ir I. A. kiekvienai po 500 Lt advokato pagalbai apmokėti ir 104,30 Lt proceso išlaidų valstybei, ir bylą nutraukti.

18Kasaciniame skunde nurodoma, kad nenustatyta, jog kasatoriaus veikoje yra nusikaltimo, numatyto BK 229 straipsnyje, sudėtis. Neįrodyta, kad jo veika buvo nukreipta į žuvusių mergaičių gyvybes. Kasatorius pabrėžia, kad jam pateikti kaltinimai yra kazuistinio pobūdžio, teismas, inkriminuodamas kasatoriui netinkamą pareigų atlikimą, daro nelogiškas išvadas, nes tokiu atveju atsakomybę turėtų prisiimti Šaulių sąjungos vadas J. Š., nes jis įsakė jam organizuoti stovyklą, o įsakymo kontrolę pasiliko sau, kariuomenės vadas, nes jis skyrė pavaldžius karius į stovyklą, bet nekontroliavo jų veiksmų, krašto apsaugos ministras, kuris Šaulių sąjungos vadui įsakė organizuoti stovyklą, o įsakymo vykdymo kontrolę pasiliko sau. Neįrodyta, kad mergaičių žūtį lėmė netinkamas įsakymo vykdymas. Taip pat kasatorius teigia, kad jis nėra tinkamas subjektas pagal BK 229 straipsnį, nes neturi pagal įstatymą jokių administracinių įgaliojimų teikti viešąsias paslaugas nei Šaulių sąjungoje, nei rinktinėje, nei stovykloje. Tai, kad jis, kaip Telšių rinktinės vadas, turėjo teisę leisti įsakymus, neįrodo, kad tai yra viešųjų paslaugų teikimas ir kad jis galėjo atlikti viešąjį administravimą. Šie įsakymai skirti tik Šaulių rinktinei pavaldiems asmenims, susiję su jų teisėmis ir pareigomis. Taip pat kasatorius teigia, kad jam nebuvo paskirta jokių pareigų, susijusių su šiuo žygiu, todėl jis neturėjo numatyti galimybių, kokių nors neigiamų padarinių būtent šio žygio metu; būdamas už keliolikos kilometrų nuo žygio dalyvių, jis niekaip negalėjo numatyti, kad būrio vadai ves žygio dalyvius tvenkinio pakraščiu, o šie neklausys būrio vado nurodymo apeiti į tvenkinį nuvirtusį medį ir spontaniškai ims plaukti. Jo veikoje nėra kaltės. Pasak kasatoriaus, jei jo veikoje nėra kaltės, tai nėra ir motyvo bei tikslo taip veikti. Nuteistasis J. Ž. pagrindine įvykio priežastimi laiko nedrausmingą vaikų elgesį: saugumo taisyklių nesilaikymą, vadų nurodymų nevykdymą ir savarankišką spontanišką apsisprendimą apiplaukti į tvenkinį nuvirtusį medį. Nuteistasis J. Ž. pažymi, kad apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje nurodyta, jog rekomenduojamoje mokymo programoje mobiliųjų vasaros stovyklų metu tarp mokomųjų dalykų yra paminėtas ir turizmo elementas – persikėlimas per vandens kliūtį. J. Ž. žinojo apie būsimą žygį, kurio metu nuskendo dvi stovyklautojos, tačiau nesiėmė jokių priemonių patikrinti, kaip rengiamasi žygiui, ar sudaromi maršrutai, planai, schemos. Su tokia teismo išvada kasatorius nesutinka, nes stovyklos tvarkaraštis buvo patvirtintas stovyklos viršininkės J. M., kuriame nurodoma, kad 2005 m. birželio 24 d. organizuojamas turistinis žygis ir stovyklos tvarkaraštyje nebuvo numatytas persikėlimas per vandens kliūtį. Pasak kasatoriaus, 2005 m. birželio 14 d. įsakyme Nr. 08-030 nurodyti punktai buvo įvykdyti: paskirti atsakingi stovyklos pareigūnai, kurie atvyko į stovyklą ir pradėjo vykdyti savo pareigas, patvirtinti stovyklos viršininko ir komendanto nuostatai, su jais buvo supažindinti stovyklos viršininkė J. M. ir komendantas K. M., jis kontroliavo, ar šie asmenys yra stovykloje ir vykdo savo pareigas. Kasatorius teigia, kad būtent šiais veiksmais ir apsiriboja jo 2005 m. birželio 14 d. įsakymo Nr. 08-030 kontrolė. Visą atsakomybę teigia perdavęs stovyklos viršininkui ir komendantui. Apkaltinamąjį nuosprendį, anot kasatoriaus, teismas priėmė vadovaudamasis spėjimu, t. y. ne įrodymais, o prielaida, kad jeigu jis būtų dalyvavęs, sudarant maršruto schemą, planą, instruktuojant vaikus, tai nelaimė nebūtų įvykusi. Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas spėjimais. Buvo pažeista, pasak kasatoriaus, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis, BPK 20 straipsnis. Taip pat pabrėžiama, kad liudytojai J. Š., kuris yra Šaulių sąjungos vadas, bei E. S., kuris yra Šaulių sąjungos vado pavaduotojas, teisme paliudijo, kad Šaulių sąjunga šiuo įsakymu nesivadovavo. Nors Šaulių sąjunga yra visuomeninė organizacija, bet jos struktūra pagrįsta pavaldumo principu – žemesnė grandis pavaldi aukštesnei grandžiai ir privalo vykdyti aukštesniųjų vadų nurodymus ir įsakymus. Jam inkriminuojama, kad jis nesivadovavo švietimo ir mokslo ministro 2005 m. kovo 1 d. įsakymo Nr. ISAK-330 reikalavimais, nors teismo posėdžio metu aukštesni vadai pateikė jį teisinančius liudijimus, jog jis tuo įsakymu vadovautis neprivalėjo. Anot nuteistojo J. Ž., teismai, nepagrįstai atmesdami liudytojų J. Š. ir E. S. parodymus, buvo šališki, su tuo įsakymu kasatorius nebuvo supažindintas. Taip pat kasatorius pažymi, kad Konstitucijos 7 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad įstatymo nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės, tačiau švietimo ir mokslo ministro įsakymas nėra įstatymas, tad šio nežinojimas, pasak kasatoriaus, atleidžia jį nuo atsakomybės. Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija 2008 m. liepos 10 d. išteisinamajame nuosprendyje nurodė, kad pagrindinė nelaimės priežastis – vaikų nedrausmingumas; nesant naujų įrodymų, esant toms pačioms aplinkybėms, Klaipėdos apygardos teismas 2010 m. kovo 9 d. priėmė apkaltinamąjį nuosprendį. Tai, kad nelaimė būtų neįvykusi, jei būtų dalyvavę daugiau suaugusiųjų, yra tik prielaida, kuria grįsti apkaltinamąjį nuosprendį negalima.

19Kasatorius teigia, kad įvykio metu jis buvo Šaulių sąjungos Telšių rinktinės vadas, t. y. visuomeninės organizacijos samdomas darbuotojas ir dirbo pagal darbo sutartį, turėjo visiškai kitą teisinį statusą; visuomeninės organizacijos darbuotojo negalima prilyginti valstybės tarnautojui. Kadangi BK 230 straipsnio 1 dalyje valstybės tarnautojo samprata siejama su darbu valstybės ar savivaldybių institucijose, o jis nedirbo nei valstybės, nei savivaldybės institucijose ir neturėjo valstybės tarnautojo statuso, tai negali būti traktuojamas kaip valstybės tarnautojas, taigi negali būti ir nusikaltimo subjektas pagal BK 229 straipsnį. J. Ž. taip pat negali būti laikomas asmeniu, prilygintu valstybės tarnautojui. Jei Šaulių sąjungos darbuotojams atlikti viešąjį administravimą suteikia kiti įstatymai, kurie kasatoriui nežinomi, tai apeliacinės instancijos teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, privalėjo nurodyti, koks įstatymas tai suteikia. Taip pat nurodoma, kad tik vėlesnėje Šaulių įstatymo redakcijoje pažymima, kad Šaulių sąjunga yra viešasis juridinis asmuo. „Viešojo administravimo“ įgaliojimai pagal Viešojo administravimo įstatymo nuostatų gramatinį–loginį aiškinimą gali būti susiję tik su išoriniu administravimu. Be to, nuteistasis J. Ž. pažymi, kad apeliacinį skundą dėl Plungės rajono apylinkės teismo išteisinamojo nuosprendžio pateikė tik prokuroras. Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės I. A. ir J. B. apeliacinių skundų dėl kasatoriaus išteisinimo Klaipėdos apygardos teismui nepateikė, tai, pasak kasatoriaus, reiškia, kad jos Klaipėdos apygardos teismo neprašė iš jo priteisti turėtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Neprašė 2008 m. balandžio 9 d. apeliaciniame skunde apmokėti advokato išlaidas ir prokuroras; taigi kasatorius abejoja, kuo vadovaudamasis apeliacinės instancijos teismas priteisė turėtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti kiekvienai nukentėjusiajai po 500 Lt, jei pačios nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės to apeliacinės instancijos teismo neprašė. Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija 2008 m. liepos 10 d. nuosprendžiu išteisino J. M. ir K. M., o prokuroro apeliacinį skundą atmetė. Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės I. A. ir J. B. Lietuvos Aukščiausiajam Teismui pateikė kasacinį skundą tik dėl J. M. ir K. M. išteisinimo, bet kasaciniame skunde nepateikė reikalavimo panaikinti Plungės rajono apylinkės teismo išteisinamojo nuosprendžio jam. Pasak kasatoriaus, pabloginti nuteistojo ar išteisintojo padėtį galima tik esant visų BPK 320 straipsnio 4 dalyje numatytų proceso subjektų apeliaciniams skundams.

20Kasaciniai skundai atmestini.

21

22Dėl BK 229 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties objekto

23Kasaciniuose skunduose nepagrįstai teigiama, kad nusikalstamos veikos objekto (tų teisinių gėrių, į kuriuos kėsinamasi nusikalstama veika) aspektu J. Ž. ir J. M. veikose nėra nusikalstamos veikos sudėties. Kasaciniuose skunduose pabrėžiama, kad veikos nebuvo nukreiptos į asmenis, kuriems buvo padaryta žala, į mergaičių gyvybes. Pažymėtina, kad BK 229 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties tiesioginis objektas – ne asmens sveikata ar gyvybė, o valstybės, savivaldybės įstaigų bei institucijų, tarptautinių institucijų, taip pat valstybinių, nevalstybinių ar privačių įstaigų, įmonių, organizacijų ir profesine veikla besiverčiančių asmenų, turinčių atitinkamus administracinius įgaliojimus ar teikiančių viešąsias paslaugas, normali, veiksminga, autoritetinga pagal Konstituciją, įstatymus ir kitus teisės aktus, vykdoma veikla. Žmogaus sveikata, gyvybė gali būti papildomas BK 229 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties objektas. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai pagrįstai nurodė, kad J. M. ir J. Ž. (tik apeliacinės instancijos teismo sprendimu) veikoje yra visi nusikalstamos veikos sudėties elementai ir požymiai, iš jų – ir nusikalstamos veikos objektas. Apeliacinės instancijos teismas, ištaisęs kasacinės instancijos teismo nurodytus ankstesniame baudžiamojo proceso etape padarytus teisės taikymo pažeidimus, nusprendė, kad J. M. ir J. Ž., būdami valstybės tarnautojams prilyginti asmenys, nevykdė teisės aktais apibrėžtų savo pareigų ir neveikimu padarė BK 229 straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką. Kasatoriai dėl neatsargumo (nusikalstamo nerūpestingumo forma) sutrikdė Šaulių sąjungos veiklos veiksmingumą, tinkamumą ir autoritetingumą, pagrįstą hierarchinio pobūdžio teisės aktais nustatytų įsipareigojimų vykdymu, dėl to kilo sunkūs padariniai – dviejų mergaičių žūtis.

24Dėl BK 229 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties subjekto

25

26Kasatoriai pagrįstai pripažinti BK 229 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos subjektais. Pagal BK 229 straipsnį baudžiamojon atsakomybėn gali būti traukiamas valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo. Šio specialaus subjekto sąvoka išaiškinta BK 230 straipsnyje. Kiekvienu konkrečiu atveju asmens, traukiamo baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 229 straipsnį, teisinis statusas analizuojamas vadovaujantis įstatymais bei kitais norminiais teisės aktais, apibrėžiančiais jo teisinį statusą. Kasacine tvarka apskųstuose teismų sprendimuose pagrįstai nurodyta, kad Šaulių sąjunga, kaip institucija, be kitų funkcijų plėtojanti ir valstybės gynybos švietėjišką veiklą (Šaulių sąjungos įstatymo 3 straipsnis), organizuodama ir vykdydama mobiliąją vasaros stovyklą Alsėdžiuose turėjo vadovautis švietimo ir mokslo ministro 2005 m. kovo 1 d. įsakymu „Dėl vaikų turizmo renginių organizavimo aprašo“. Kasatorių teiginiai, kad jie nebuvo supažindinti su šiuo įsakymu, jų atsakomybės nešalina. Veikų padarymo metu galiojusios Šaulių sąjungos įstatymo redakcijos 17 straipsnio 2 dalis numatė, kad rinktinių vadai ir padalinių vadai tiesiogiai atsako už teisės aktų laikymąsi jiems pavaldžiose rinktinėse ir padaliniuose, jų vidaus tvarką. Kasatoriai nesilaikė ir pareigų, numatytų 2005 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. 08-030 „Dėl mobiliosios vasaros stovyklos Alsėdžiuose“.

27Kasatoriai, būdami etatiniai Šaulių sąjungos rinktinės darbuotojai ir organizuodami mobiliosios vasaros stovyklos darbą, vykdė veiklą, numatytą Švietimo ir mokslo ministro 2005 m. kovo 1 d. įsakyme, vasaros stovyklos organizavimas, vadovavimas jai laikytini viešųjų paslaugų teikimu ir jų administravimu. Tai reiškia, kad kasatoriai atitinka BK 230 straipsnio 3 dalyje pateiktą valstybės tarnautojui prilyginamo asmens apibrėžimą – „valstybės tarnautojui prilyginamas asmuo, kuris dirba bet kokioje valstybinėje, nevalstybinėje ar privačioje įstaigoje, įmonėje ar organizacijoje ar verčiasi profesine veikla ir turi atitinkamus administracinius įgaliojimus arba turi teisę veikti šios įstaigos, įmonės ar organizacijos vardu, ar teikia viešąsias paslaugas“. Viešojo administravimo samprata pagal Viešojo administravimo įstatymą ir administracinių įgaliojimų samprata pagal BK 230 straipsnio 3 dalį neprieštarauja viena kitai. Administraciniai įgaliojimai apima viešojo administravimo įgaliojimus ir kitus administracinius įgaliojimus, pavyzdžiui, įgaliojimus, kuriais užtikrinamas juridinio asmens funkcijų atlikimas. Aplinkybė, kad asmuo dirba pagal darbo sutartį, nėra kliūtis tokį asmenį prilyginti valstybės tarnautojui. Įstaigos, įmonės ar organizacijos rūšis taip pat nėra lemiantis asmens prilyginimą valstybės tarnautojui veiksnys. Veikų padarymo metu galiojusios Šaulių sąjungos įstatymo redakcijos 5 straipsnio 1 dalyje buvo numatyta, kad Sąjungos rinktinės yra juridiniai asmenys. Sąjungos rinktinės vado ir Sąjungos rinktinės vado pavaduotojos pareiginiuose nuostatuose apibrėžtos pareigos ir teisės akivaizdžiai rodo, kad rinktinės vadas ir jo pavaduotojas turėjo tiek vidinius (rinktinės veikimą užtikrinančius), tiek ir išorinius (pavyzdžiui, renginių jaunimui organizavimas) administracinius įgaliojimus. Šaulių sąjungos įstatymo, Sąjungos rinktinės vado pareiginių nuostatų, Sąjungos rinktinės vado pavaduotojos pareiginių nuostatų analizė leidžia daryti išvadą, kad tiek rinktinės vadas, tiek vado pavaduotojas laikytini asmenimis, turinčiais administracinius įgaliojimus pagal BK 230 straipsnio 3 dalį.

28Dėl J. Ž. nusikalstamos veikos

29J. Ž. veikos apimtis nustatyta tinkamai vadovaujantis teisės norminiais aktais.

30Pagal Sąjungos rinktinės vado pareiginius nuostatus Sąjungos rinktinės vadas leidžia rinktinės įsakymus, kurie privalomi visiems rinktinės šauliams, ir kontroliuoja, kaip jie vykdomi. J. Ž. išleido 2005 m. birželio 14 d. įsakymą Nr. 08-030, kurio vykdymo kontrolę adresavo sau pačiam. Pats J. Ž. proceso metu neneigė, kad jis žinojo, jog J. M. vadovauti vasaros stovyklai Alsėdžiuose gali būti per sunku, tačiau, net ir žiodamas, kad ji yra nekompetentinga, nesiėmė visų priemonių stovyklos viršininkei J. M. pavestų funkcijų kontrolei užtikrinti, žinojo apie būsimą žygį, tačiau nesiėmė priemonių patikrinti, kaip rengiamasi šiam žygiui. Be to, J. Ž. taip pat privalėjo kontroliuoti, kaip pirmiau minėtų jo reikalavimų laikosi mobiliosios vasaros stovyklos Alsėdžiuose viršininkė J. M. Tarp nuteistojo J. Ž. veikos ir kilusių padarinių yra dėsningas priežastinis ryšys, jo veika, pasireiškusi nurodytų teisės aktų nuostatų nesilaikymu, buvo tiesioginė didelės žalos atsiradimo priežastis ir būtina jos atsiradimo sąlyga. Abejingas požiūris į savo pareigas apibūdinamas tuo, kad J. Ž. nenumatė, jog dėl netinkamo mobiliosios vasaros stovyklos Alsėdžiuose organizavimo, didesnės jam pavaldžių asmenų kontrolės nesiėmimo kils sunkūs padariniai, tačiau pagal savo asmenines savybes (teisinių įsipareigojimų žinojimas ir supratimas, dalyvavimas, kartu su J. M., mobiliųjų vasaros stovyklų organizavimo seminare) bei veikos aplinkybes (žinojimas apie mobiliojoje vasaros stovykloje vykusius paskirtų ir „neformalių“ vadovų konfliktus) galėjo ir turėjo tai numatyti.

31Dėl J. M. nusikalstamos veikos

32Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 9 d. nuosprendžiu buvo išanalizuoti teisės aktais apibrėžti tiek J. M., tiek ir J. Ž. įgaliojimai: sistemiškai išanalizavus Šaulių sąjungos įstatymo, Švietimo įstatymo nuostatas dėl Šaulių sąjungos statuso, pagrįstai pripažinta, kad 2005 m. kovo 1 d. švietimo ir mokslo ministro įsakymas Šaulių sąjungai ir Šaulių sąjungoje dirbusiems asmenims – J. M. (Telšių apskrities Žemaitijos šaulių 8–osios rinktinės vado pavaduotoja) ir J. Ž. (Telšių apskrities Žemaitijos Šaulių sąjungos 8–osios rinktinės vadas) – buvo privalomas taikyti.

33Veikos apimtis J. M. buvo nustatyta, vadovaujantis jos, kaip Sąjungos rinktinės vado pavaduotojos, pareiginiais nuostatais, rinktinės vado 2005 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. 08-030, kuriame numatytos stovyklos viršininkės pareigos (stovyklos tvarkaraščių sudarymas, vidaus tvarkos padaliniuose tikrinimas, kontroliavimas, kaip vykdo pareigas jai pavaldūs stovyklos pareigūnai, atsakomybė už stovyklos saugumą, nepavėluotos, teisingos ir išsamios informacijos pateikimas rinktinės vadui), švietimo ir mokslo ministro 2005 m. kovo 1 d. įsakymu (detalaus žygio maršruto numatymas, atsižvelgiant į dalyvių amžių, jų pasirengimo lygį ir fizinę būklę; supažindinimas vaikų su pirmosios pagalbos teikimu ir naudojimusi pirmosios pagalbos vaistinėle, maudymosi, kitais saugos reikalavimais; stovyklautojų saugumo žygio metu užtikrinimas, susidarius situacijai, gresiančiai vaikų saugai, maršruto pakeitimas). Žygį vesti buvo paskirti vadai iš pačių stovyklautojų, nesupažindinant jų su būrio vadų pareiginiais nuostatais. V. A. ir V. B. mirtis – didelės žalos pagal BK 229 straipsnyje numatytą požymį turinys. Tarp veikos ir padarinių turi egzistuoti priežastinis ryšys: šiuo atveju numatytų pareigų visumos nevykdymas dėsningai lėmė didelės žalos atsiradimą – dviejų stovyklautojų mirtį. Pabrėžtina, kad kasaciniame J. M. skunde priežastinis ryšys akcentuojamas netiesiogiai nurodant dėl tyčinės veikos padarymo. Tačiau pažymėtina, kad BK 229 straipsnyje numatytos veikos padarymas galimas tik dėl neatsargumo. Šioje byloje tai nusikalstamo nerūpestingumo forma. J. M., tinkamai nevykdydama jai, kaip stovyklos Alsėdžiuose vadovei, paskirtų funkcijų, nenumatė, kad jos veika gali lemti didelės žalos atsiradimą, tačiau pagal savo asmenines savybes (nepaisant to, kad tai buvo pirmoji jos vadovaujama stovykla, tačiau byloje yra duomenys apie jos dalyvavimą mobiliųjų vasaros stovyklų organizavimo mokymuose) ir veikos aplinkybes (į žygį ėjo įvairaus amžiaus vaikai, dalis – labiau socialiai pažeidžiami, tikslių jų sąrašų nebuvo, iš stovyklautojų parinkti du būrio vadai, kurių kvalifikacija ir atsakomybės ribos neapibrėžtos) turėjo tai numatyti.

34

35Dėl kitų kasacinių skundų argumentų

36

37Kasaciniame J. Ž. skunde nurodoma, kad jo teisinė padėtis priimant apeliacinės instancijos teismo procesinį sprendimą buvo neteisėtai pabloginta netinkamai taikant BPK 320 straipsnio 4 dalį. Pažymėtina, kad kasatorius netinkamai aiškina BPK 320 straipsnio 4 dalį, teigdamas, kad teisinę padėtį galima pabloginti tik esant visiems straipsnio dalyje nurodytų subjektų paduotiems skundams, t. y. ir prokuroro (privataus kaltintojo), ir nukentėjusiojo, ir civilinio ieškovo skundams. Pažymėtina, kad ši teisės norma aiškintina sistemiškai, t. y. nurodant ir tai, kad nuteistojo ar išteisintojo padėtis negali būti pabloginta daugiau, negu to prašoma apeliaciniame skunde, t. y. bet kurio iš BPK 320 straipsnio 4 dalyje nurodytų proceso subjektų apeliaciniame skunde.

38Taip pat pažymėtina ir tai, kad tiek J. Ž., tiek J. M. savo kasaciniuose skunduose analizuoja daugelio liudytojų parodymus, kitus įrodymus byloje, pateikia jų vertinimo galimybes. Pagal BPK 376 straipsnio 1 dalį kasacinės instancijos teismas, nagrinėdamas kasacinę bylą, teisės taikymo aspektu patikrina priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas. Iš naujo pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų įvertinti įrodymai kasacinio proceso metu nevertinami. Bylos nagrinėjimas tik teisės taikymo aspektu reiškia, kad kasacinės instancijos teismas pagal gautus kasacinius skundus gali tik tikrinti, ar žemesnės instancijos teismai tirdami ir vertindami įrodymus nepadarė esminių BPK pažeidimų. Nagrinėjamoje byloje tokių pažeidimų nepadaryta, reikšmingos bylai aplinkybės nustatytos tinkamai, nepašalintų abejonių, kurios turėtų būti vertinamos kaltinamųjų naudai, byloje nėra.

39Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 382 straipsnio 1 punktu,

Nutarė

40Nuteistųjų J. M. ir J. Ž. kasacinius skundus atmesti.

1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų... 2. sekretoriaujant Dianai Šataitytei,... 3. dalyvaujant prokurorui Arūnui Meškai,... 4. nuteistajam J. Ž.,... 5. teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal... 6. Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos... 7. Plungės rajono apylinkės teismo 2008 m. kovo 21 d. nuosprendžiu civiliniai... 8. Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos... 9. Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nuteistojo J. Ž.,... 10. J. Ž. pagal BK 229 straipsnį nuteistas už tai, kad, būdamas valstybės... 11. J. M. pagal BK 229 straipsnį nuteista už tai, kad, būdama valstybės... 12. Kasaciniu skundu nuteistoji J. M. prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo... 13. Kasaciniame skunde nuteistoji J. M. teigia, kad jos veikoje nėra visų... 14. Nuteistoji J. M., be to, pažymi, kad pagal BK 229 straipsnį ji nėra tinkamas... 15. Nuteistoji J. M. nurodo, kad tiesioginė ir pagrindinė nelaimės priežastis... 16. Kasaciniame skunde taip pat nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismo... 17. Nuteistasis J. Ž. kasaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos apygardos... 18. Kasaciniame skunde nurodoma, kad nenustatyta, jog kasatoriaus veikoje yra... 19. Kasatorius teigia, kad įvykio metu jis buvo Šaulių sąjungos Telšių... 20. Kasaciniai skundai atmestini. ... 21. ... 22. Dėl BK 229 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties objekto... 23. Kasaciniuose skunduose nepagrįstai teigiama, kad nusikalstamos veikos objekto... 24. Dėl BK 229 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties... 25. ... 26. Kasatoriai pagrįstai pripažinti BK 229 straipsnyje numatytos nusikalstamos... 27. Kasatoriai, būdami etatiniai Šaulių sąjungos rinktinės darbuotojai ir... 28. Dėl J. Ž. nusikalstamos veikos... 29. J. Ž. veikos apimtis nustatyta tinkamai vadovaujantis teisės norminiais... 30. Pagal Sąjungos rinktinės vado pareiginius nuostatus Sąjungos rinktinės... 31. Dėl J. M. nusikalstamos veikos... 32. Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos... 33. Veikos apimtis J. M. buvo nustatyta, vadovaujantis jos, kaip Sąjungos... 34. ... 35. Dėl kitų kasacinių skundų argumentų... 36. ... 37. Kasaciniame J. Ž. skunde nurodoma, kad jo teisinė padėtis priimant... 38. Taip pat pažymėtina ir tai, kad tiek J. Ž., tiek J. M. savo kasaciniuose... 39. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 382 straipsnio 1... 40. Nuteistųjų J. M. ir J. Ž. kasacinius skundus atmesti....