Byla 1-19-908/2019
Dėl to apmokant šias paslaugas padaryta didelė – 3 127 625,08 Lt (su PVM) (905 822,83 eurų) – turtinė žala ir didelė neturtinė žala

1Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Eglė Gruodienė,

2sekretoriaujant Laimai Avižienytei, Neringai Dargytei, Virginijai Miliauskienei, Markui Dobrovolskiui, Sandrai Biziulevičienei,

3dalyvaujant prokurorams Vilmai Vidugirienei, Romualdui Betingiui, Jūratei Karčinskienei,

4kaltinamajam R. V., jo gynėjui advokatui Arūnui Petrauskui,

5viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. V., asmens kodas: ( - ) gimęs ( - ) Klaipėdoje, Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, aukštojo išsilavinimo, dirbantis UAB ( - ) direktoriumi, gyvenantis ( - ), Vilniuje, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 228 straipsnio 1 dalį.

6Teismas

Nustatė

7R. V., būdamas valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu, t. y. uždarosios akcinės bendrovės "A" kuri pagal Lietuvos Respublikos 2007-06-28 atominės elektrinės įstatymą Nr. X-1231 buvo Projekto įgyvendinimo bendrovė ir jos pagrindinė veikla pagal 2008-07-29 steigimo aktą yra naujos atominės elektrinės Lietuvos Respublikoje projekto parengimas, įskaitant, bet neapsiribojant projektines studijas, strateginį planavimą ir rizikų valdymą, investicinį planavimą, parengiamųjų projekto darbų organizavimą, vykdymą ir kontrolę (nuo 2013-08-05 "B" toliau – UAB ,,A“) bei kurios 100 procentų valstybei nuosavybės teise priklausančių akcijų patikėjimo teise valdo, naudoja ir disponuoja Lietuvos Respublikos finansų ministerija, generaliniu direktoriumi, įgyvendinant Lietuvos Respublikos Seimo 2012-06-26 nutarimu Nr. XI-2133 patvirtintos Nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategijos gaires turinčiu teisę veikti Projekto įgyvendinimo bendrovės – juridinio asmens – "A" – vardu, pagal "A" įstatų, 2011-02-11 įregistruotų Juridinių asmenų registre, 10 straipsnį privalėdamas veikti bendrovės ir visų bendrovės akcininkų naudai, pagal 40 straipsnį turėdamas teisę organizuoti "A" veiklą, jai vadovauti ir veikti jos vardu, turėdamas teisę vienvaldiškai sudaryti sandorius, vadovaujantis tų pačių įstatų 41 straipsnio 3 punktu, turėdamas teisę leisti įsakymus, reguliuojančius "A" darbuotojų darbą, vadovaujantis tų pačių įstatų 41.6 punktu, turėdamas teisę disponuoti bankų sąskaitose esančiomis "A" lėšomis, vadovaujantis "A" valdybos 2011-10-24 sprendimu patvirtintų generalinio direktoriaus pareigybės nuostatų 1.2 punktu, būdamas vienasmenis "A" valdymo organas, vadovaujantis šių nuostatų 4.1.1 punktu, turėdamas teisę duoti "A" darbuotojams privalomus vykdyti nurodymus bei pavedimus, susijusius su "A" vykdomomis funkcijomis bei kontroliuoti pastarųjų vykdymą, laikotarpiu nuo 2012-09-14 iki 2013-01-28 piktnaudžiaudamas tarnybine padėtimi, nevykdant privalomų viešojo pirkimo procedūrų, nesant sudarytos sutarties papildomoms paslaugos teikti, neteisėtai nurodė apmokėti papildomai teikiamas paslaugas, viršijančias 2012-09-03 viešojo pirkimo-pardavimo Nr. MIS_2012-67 sutartyje nurodytą sumą, dėl to apmokant šias paslaugas padaryta didelė – 3 127 625,08 Lt (su PVM) (905 822,83 eurų) – turtinė žala ir didelė neturtinė žala.

8būdamas "A" vardu, pagal jo paties įsakymu sudarytos Pirkimo komisijos atlikti žiniasklaidos planavimo paslaugų viešąjį pirkimą 2012-08-16 sprendimą, kaip generalinis direktorius pasirašęs 2012-09-03 viešojo pirkimo-pardavimo sutartį Nr. MIS_2012-67 (toliau – Sutartis) su UAB "C" (toliau – "C") dėl viešųjų ryšių paslaugų teikimo, kurios 5.1 punkte nurodyta, kad bendra numatoma perkamų paslaugų vertė – iki 1 200 000 Lt (be PVM) (347 544,02 eurų) (1 452 000 Lt (su PVM) (420 528,27 eurų), jis, R. V., "A" patalpose, esančiose ( - ), Vilniuje, dar nesibaigus Sutartyje numatytam paslaugų teikimo terminui ir "C" tebeteikiant paslaugas, žinodamas, kad papildomoms paslaugoms pirkti nebus organizuojamas viešasis pirkimas, 2012-09-14, gavo "A" valdybos pritarimą komunikacijos biudžeto rezervo panaudojimui pagal Komunikacijos strategijos taktinių veiksmų planą, kurį pagal iš anksto žinomą rezervo lėšų sumą buvo parengusi UAB "C" Privalėdamas papildomai skirtai sumai perkamoms komunikacijos paslaugoms įsigyti sudaryti viešojo pirkimo komisiją bei paskelbti viešąjį pirkimą papildomoms paslaugoms įsigyti, parenkant tinkamiausią paslaugų teikėją, jis, R. V., pažeisdamas Viešųjų pirkimų įstatymo 16 straipsnio 1 dalies reikalavimus, numatančius, kad perkančioji organizacija pirkimui organizuoti ir atlikti privalo (supaprastintiems pirkimams, kurie pagal to paties įstatymo 2 straipsnio 15 dalies nuostatas organizuojant prekių ar paslaugų pirkimo vertei esant mažesnei kaip 100 000 Lt (28.962,00 eurai) (be PVM), – gali) sudaryti viešojo pirkimo komisiją, nustatyti jai užduotis ir suteikti visus įgaliojimus toms užduotims vykdyti; 18 straipsnio 1 dalies reikalavimus, numatančius, kad perkančioji organizacija sudaryti pirkimo sutartį siūlo tam dalyviui, kurio pasiūlymas pripažintas laimėjusiu, 3 straipsnio 1 dalies reikalavimus, numatančius, jog perkančioji organizacija užtikrina, kad atliekant pirkimo procedūras ir nustatant laimėtoją būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų, 3 straipsnio 2 dalies reikalavimus, kad pirkimų tikslas yra, vadovaujantis šio įstatymo reikalavimais sudaryti pirkimo sutartį, leidžiančią įsigyti perkančiajai organizacijai ar tretiesiems asmenims reikalingų prekių, paslaugų ar darbų, racionaliai naudojant tam skirtas lėšas, po to, kai "A" išnaudojo Sutartyje numatytą 1 200 000 Lt (be PVM) (347 544,02 eurų) (1 452 000 Lt (su PVM) (420 528,27 eurų) sumą komunikacijos paslaugoms įsigyti, neatliko savo funkcijų, t. y. nenurodė sau pavaldiems "A" darbuotojams parengti viešojo pirkimo sąlygas, dėl to nebuvo tinkamai nustatyta, kokios konkrečiai reikalingos paslaugos, koks paslaugų kiekis yra reikalingas, bei kaip bendrovės generalinis direktorius viešojo pirkimo komisijos organizuoti ir atlikti viešąjį pirkimą viešųjų ryšių papildomoms komunikacijų paslaugoms pirkti nesudarė, neorganizavo jokio pobūdžio viešojo pirkimo (įskaitant ir pirkimus neskelbiamų derybų būdu, supaprastinto atviro konkurso būdu ar atviro konkurso būdu, ar kt. Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatyme numatytu būdu, t. y. atliekant bent minimalius veiksmus, siekiant nustatyti kitų galimų tiekėjų siūlytinas pigesnes viešųjų ryšių paslaugų kainas), tam, kad būtų teisės aktų nustatyta tvarka parinktas tinkamiausias papildomų paslaugų teikėjas. Pasinaudodamas jam, kaip bendrovės generaliniam direktoriui, suteiktais įgalinimais, neteisėtai, nesant sudarytos sutarties su "C" papildomam paslaugų kiekiui ir sumai teikti, išnaudojus Sutartyje numatytą 1 200 000 Lt (be PVM) (347 544,02 eurų) sumą, neorganizuojant konkurso toliau pirko paslaugas iš vienintelio, ne norminių aktų nustatytu būdu pasirinkto, tiekėjo – "C" bei nurodė sau pavaldiems "A" darbuotojams toliau priimti ir apmokėti "C" papildomai teikiamas viešųjų ryšių paslaugas. Taip neįvertino galimybių viešųjų ryšių paslaugas įsigyti pigiau, ir, nesilaikydamas viešųjų pirkimų tvarką reglamentuojančių norminių aktų, neteisėtai suteikė pirmenybę teikti viešųjų ryšių paslaugas vienam, savo nuožiūra parinktam, paslaugos tiekėjui – "C" o bendrovės darbuotojams atsisakius pasirašyti papildomų darbų, viršijančių 2012-09-03 sutartyje nurodytą 1 452 000 Lt (su PVM) (420 528,27 eurų) sumą, tik pats pasirašė papildomų paslaugų priėmimo-perdavimo aktus bei "C" pateiktas sąskaitas-faktūras ir vienvaldiškai davė nurodymą apskaitos vadovei E. S. apmokėti "C" už papildomai teikiamas paslaugas, dėl to "A" apmokėjo "C" už papildomai, nesant šių paslaugų teikimo sutarties, suteiktas 3 127 625,08 Lt (su PVM) (905 822,83 eurų) vertės viešųjų ryšių paslaugas, taip R. V., tyčia piktnaudžiaudamas tarnybine padėtimi neteisėtai nurodė apmokėti už suteiktas 3 127 625,08 Lt (su PVM) (905 822,83 eurų) vertės paslaugas, dėl to valstybė, kaip "A" akcininkė, patyrė 3 127 625,08 Lt (su PVM) (905 822,83 eurų) turtinės žalos.

9Aukščiau nurodytais veiksmais R. V. padarė ir didelės neturtinės žalos valstybei, nes būdamas valstybinės reikšmės strateginio objekto – UAB "A" vadovas, t. y. užimdamas itin svarbias pareigas, darančias didžiausią įtaką šio juridinio asmens autoritetui ir pasitikėjimui juo, duodamas nurodymus sau pavaldiems darbuotojams priimti ir apmokėti dokumentus dėl papildomai teikiamų viešųjų ryšių paslaugų, neturint tam jokio teisinio pagrindo, o šiems tai daryti atsisakius, pats tokius dokumentus vienasmeniškai priimdamas ir patvirtindamas bei finansinius atsiskaitymus vykdančiam asmeniui duodamas nevienkartinius nurodymus tokius dokumentus apmokėti ir taip savo veiksmais užtikrindamas labai didelės sumos 3 127 625,08 Lt niekuo nepagrįstą išmokėjimą, R. V. ne tik veikė priešingais UAB "A" interesais, neracionaliai naudojo jo žinioje esančias lėšas, bet ir savo elgesiu viešai demonstravo kaltinime nurodomų tesiės aktų reikalavimų ignoravimą sau pavaldžių darbuotojų akivaizdoje bei žodžiu reikalaudamas skatino juos elgtis neteisėtai. Piktnaudžiaudamas jam suteiktais įgaliojimais, savo veiksmais R. V. sumenkino UAB "A" generalinio direktoriaus vardą, šios valstybinės reikšmės juridinio asmens autoritetą, sudarydamas sąlygas abejoti tokias pareigas užimančio asmens sugebėjimu įmonei vadovauti teisingai bei tinkamai, dirbti valstybės labui skaidriai bei laikantis teisės aktų reikalavimų, pakirto pasitikėjimą tokias pareigas užimančiu asmeniu ir vadovaujamo valstybinės reikšmės juridinio asmens galimybėmis tinkamai realizuoti savo paskirtį – laikantis tesiės aktų reikalavimų įgyvendinti projektą, tikslingą valstybės energetiniam saugumui užtikrinti.

10R. V. teisme kaltu neprisipažino, nurodė, kad į UAB "A" generalinio direktoriaus pareigas buvo paskirtas 2011 m. spalio mėnesį. Lietuvos elektros energetikos įmonių grupėje pradėjo dirbti 2008 m. pabaigoje, kai Lietuvos Respublikos Seimo sprendimu buvo įkurta viešojo ir privataus kapitalo įmonė AB „LL.“. Iki darbo UAB "A" jis dirbo vadovaujamo pobūdžio darbą energetikos bendrovėse AB „R“, AB „LL“, AB „V“. Tuo metu vyko intensyvūs elektros energetikos sistemos pertvarkos darbai. 2008 m. pasikeitus vyriausybei, suaktyvėjo politinės diskusijos dėl Lietuvos energetikos ūkio ateities, ar šalis liks branduolinės energetikos valstybe. 2009 m. pabaigoje buvo sustabdytas antrasis Ignalinos atominės elektrinės reaktorius. UAB "A" buvo sukurta, kaip atominės elektrinės ir su ja susijusios infrastruktūros projektas „LL“ sudėtyje, o pastarąjį likvidavus, UAB "A" teisiškai pertvarkyta į patronuojančią elektros energetikos įmonių grupės kompaniją. 100 proc. įmonės akcijų priklausė valstybei ir buvo valdomos per Energetikos ministeriją (toliau – ir Ministerija). Lietuvos Respublikos Vyriausybė, įgyvendindama Nacionalinę energetikos strategiją, patvirtintą Lietuvos Respublikos Seimo, priėmė nutarimą, patvirtinantį „Naujos atominės elektrinės projekto Lietuvoje įgyvendinimo strategines kryptis“. Šiame nutarime, naujos atominės elektrinės projekte dalyvaujančios įmonės, vadovaujant "A" buvo įpareigotos parengti ir atlikti visus reikalingus projekto darbus. Lietuvos Respublikos Vyriausybė nusprendė, kad šis projektas toliau bus vystomas, atrenkant strateginį investuotoją, turintį branduolinės energetikos objektų statybos patirtį ir finansinius išteklius investuoti į šį projektą. "A" kartu su tarptautine konsultacine bendrove, parengė tarptautinį konkursą strateginiam investuotojui atrinkti. Pradėjus tiesiogines derybas su galimais investuotojais, gauti pasiūlymai iš Korėjos energetikos bendrovės „K“, kuri po dviejų savaičių atsiėmė savo pasiūlymą (Atominės energetikos komisijos pirmininkas R. Ž. tvirtino, turėjęs žinių, kad Rusija šantažu ir vilionėmis atbaidė kitus potencialius investuotojus į Lietuvos projektą). Tai rodė, kad "A" projektas yra tarptautinės ir šalies vidinės politikos padidinto dėmesio objektas. Speciali komisija 2011 m. liepos mėn. nusprendė, kad ekonomiškai ir technologiškai geriausią pasiūlymą investuoti į naujos atominės elektrinės statybas pateikė Japonijos kompanijos „H“ ir „HGE N. E.“ konsorciumas. Derybose su atrinktu strateginiu investuotoju – Japonijos-JAV korporacija „H GE N. E.“ – bei Estijos ir Latvijos energetinėmis bendrovėmis (toliau – regioniniai partneriai) sudaryta Koncesijos sutartis, parafuota 2012-03-30 Lietuvos Respublikos Vyriausybės, kuri 2012-05-09 nutarė pritarti koncesijos sutarties su strateginiu investuotoju ir projekto įgyvendinimo projektui, paskirti "A" naujos branduolinės (atominės) elektrinės nacionaliniu investuotoju. "A" svarbą ir įmonės atliekamų darbų aktualumą pažymi per labai trumpą laiką priimti Lietuvos Respublikos Seimo ir Vyriausybės sprendimai: 2012-06-21 „Lietuvos Respublikos įstatymas dėl koncesijos suteikimo ir Lietuvos Respublikos esminių turtinių įsipareigojimų prisiėmimo Visagino branduolinės (atominės) elektrinės projekte“; 2012-06-21 „Lietuvos Respublikos atominės elektrinės įstatymo pakeitimo įstatymas“; 2012-06-26 nutarimas „Dėl Nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategijos patvirtinimo“. Tai patvirtino Lietuvos Respublikos Vyriausybės apsisprendimą, investavimo tikslus ir prioritetus. Minėtais teisės aktais buvo užtikrintas parengiamųjų naujosios atominės elektrinės darbų tęstinumas. Po sprendimų priėmimo, "A" regioninių partnerių bei strateginio investuotojo derybos stipriai suaktyvėjo, tačiau 2012-07-16 Lietuvos Respublikos Seimas nutarė paskelbti konsultacinį (patariamąjį) referendumą dėl naujos atominės elektrinės statybos Lietuvoje. Neeilinės sesijos posėdyje priimtu nutarimu nuspręsta referendumą vykdyti su Seimo rinkimais 2012-10-14.

11Kaltinamojo nuomone, jo veiksmai neturi būti vertinami izoliuotai, atsiribojant nuo konkrečios politinės ir ekonominės situacijos šalyje, nuo įmonės akcininkų sprendimų ir veiksmų. Nutarimas skelbti referendumą rimtai sujaudino projekto dalyvius (regioninius partnerius, strateginį investuotoją), kilo klausimų dėl Lietuvos, kaip projekto iniciatorės, pasiryžimo vykdyti projektą. Už trijų mėnesių turėsiantis įvykti referendumas Lietuvos Respublikos Vyriausybei, Energetikos Ministerijai, nacionaliniam investuotojui ir kaltinamajam, kaip vadovui, iškėlė nenumatytas užduotis. Kilo papildomų diskusijų Seime ir Vyriausybėje. Viešumoje pasisakantys politikai, visuomenės atstovai, masinės informacijos priemonių diskusijų dalyviai reikalavo iš esmės padidinti informacijos teikimą apie projektą, tam, kad dalyvaujantys referendume piliečiai galėtų atsakyti į jiems rūpimus klausimus. Svarbią įtaką darė ir dėl informacijos apie naujosios atominės elektrinės projektą poreikį ne kartą pasisakę Lietuvos Respublikos Prezidentė, Seimo Pirmininkė, partijų lyderiai. Padidėjęs informacijos poreikis atsispindėjo masinės informacijos priemonėse vykusiose diskusijose. Išaugo ir projektui prieštaraujančių pasisakymų skaičius įvairiose žiniasklaidos priemonėse, jis, kaip vėliau paaiškėjo, buvo sąlygotas išorinių jėgų. Išorinių finansavimo šaltinių pagalba, kurių tuo metu nustatyti nebuvo galima, buvo suburtos negirdėtos ir iki tol nepasireiškusios grupės, kurios rengė diskusijas branduoline tematika, rašė įvairius straipsnius, daugiausiai vienapusiškai nušviesdamos branduolinės energetikos netobulumus. Šis fonas rodė, kad, nesiimant papildomų priemonių, informacinių srautų konkurencinė kova bus pralaimėta projektą vystančiosios pusės. Kadangi iki tol "A" viešųjų pirkimų poreikis buvo santykinai nedidelis, papildomų darbuotojų šioms funkcijoms atlikti nebuvo specialiai priimta. Paskelbus referendumą, esamų komunikacijos skyriaus darbuotojų darbo krūvis ženkliai išaugo. Jis, kaip "A" direktorius, derybinės grupės vadovas, privalėjo didžiąją savo darbo laiko dalį skirti naujai priimtų projekto vystymui skirtų nutarimų vykdymui, nes tuo metu vyko intensyviausios projekto organizacijos steigimo derybos tiek užsienyje, tiek Lietuvoje. Daug laiko dirbta su strateginiu investuotoju ir regioniniais partneriais Estijoje, Latvijoje, Lenkijoje.

12Ikiteisminio tyrimo metu liudytojai, buvę Energetikos ministerijos atstovai: ministras A. S., viceministrai A. D., Ž. V. patvirtino, kad valstybė, per savo institucijas vadovavo strateginiams tikslams. Jis (R. V.) buvo tik vienas iš daugelio tų tikslų vykdytojų. Atominės elektrinės statyba buvo aiškiai siejama su Valstybės energetiniu nepriklausomumu ir nacionaliniu saugumu bei gebėjimu savarankiškai apsirūpinti elektros energija. Valstybė, atstovaujama Vyriausybės, buvo suinteresuota šio projekto įgyvendinimu, siekė šio tikslo, skirdama ne tik materialinius išteklius, bet ir įvairių institucijų žmogiškuosius resursus, keisdami teisinę normatyvinę bazę, kad darbas sėkmingai vyktų. Informacija apie "A" vykdomą projektą 2011-2012 m. laikotarpiu buvo viešai pateikiama visuomenei, tačiau ji buvo bendresnio pažintinio pobūdžio. Žinių sklaidai "A" visą laiką viešųjų pirkimo būdu samdė viešinimo paslaugų įmones, tačiau detali projekto parengiamųjų darbų eiga ir vykstančių derybų informacija buvo traktuojama kaip konfidenciali, todėl negalėjo būti plačiai komunikuojama. Teikiamos detalios informacijos kiekis buvo apribotas sutartimis. Laikotarpis nuo energetikos įstatymų paketo priėmimo iki referendumo paskelbimo buvo vos mėnuo, iki referendumo dienos – trys mėnesiai. Tai buvo vasaros vidurys, atostogų metas, konkretiems klausimams nagrinėti nebuvo galimybės sukvieti atsakingų darbuotojų. Tokiu svarbiu referendumo klausimu neturėjo galimybės susirinkti Nacionalinis Saugumo Komitetas, nors Vyriausybė tai inicijavo. Atsiradus nenumatytam daug didesnės apimties projekto viešinimo poreikiui, buvo ieškoma būdų, kaip jį patenkinti. Energetikos, Ūkio ministerijų, Vyriausybės atstovai kalbėjo, kad gali būti, jog viešinimui galima gauti lėšas ir iš kitų institucijų, finansuojant iš valstybės biudžeto, tačiau šiai idėjai nebuvo pritarta, atsižvelgiant, į tai, kad kartu su referendumu vyks ir rinkimai į Lietuvos Respublikos Seimą. "A" valdybos pirmininkas A. D. valdybos pasitarime siūlė informacijos sklaidai panaudoti 10 proc. Europos Sąjungos lėšų, skirtų skirtingų ministerijų programų viešinimui finansuoti. Susitikimuose Vyriausybėje, Energetikos ministerijoje buvo nuspręsta, kad "A" bus atsakinga už informacijos viešinimą. Pasitarusi su akcininkais (Energetikos ministerija, Vyriausybės atstovais), įmonės valdyba nusprendė skelbti konkursą šių paslaugų teikimo įmonės atrankai. Paskelbtas viešasis pirkimas, kaip to reikalauja Viešųjų pirkimų įstatymas. Iki referendumo likus mėnesiui, 2012-09-03 buvo pasirašyta paslaugų teikimo sutartis. "A" ir rangovui patvirtinus viešinimo pagrindinius darbus, atsakingi darbuotojai pradėjo vykdyti veiksmų planą. Tuo metu suaktyvėjo raginimai iš Vyriausybės, Energetikos Ministerijos, Seimo padidinti informacijos kiekį, kad visuomenė gautų reikiamą pagrindą sprendimui referendume padaryti. Politikos ir visuomenės lyderiai, referendumo iniciatoriai, iš "A" akcininkų, t. y. Energetikos Ministerijos, reikalavo daug daugiau informacijos, nes oponuojanti pusė veikė intensyviai ir agresyviai, neigiamos informacijos kiekis augo didžiuliais tempais. Energetikos Ministerija 2012-09-13 "A" pateikė raštą Nr. (11.9-13) 3-3453 „Dėl informacijos sklaidos“, kuriame sakoma, jog sulaukiama raginimų ir pastabų, kad visuomenei trūksta informacijos apie įgyvendinamą naujos atominės elektrinės projektą bei išaugusį poreikį skubiai aktyvinti visuomenės informavimą. Rašte teigiama, kad būtina iki 2012-10-14 visomis galimomis priemonėmis ir būdais informuoti visuomenę apie "A" Įmonės valdybos nutarimu parengtas išplėstinis detalus komunikacijos planas, kuris, atsižvelgus į tarptautines metodikas, įvertinančias informacijos pasiekiamumo lygį, turėjo užtikrinti galimybę visuomenei susipažinti su informacija jai prieinamais informavimo kanalais, apimančiais visas pagrindines informavimo priemones: televiziją, radiją, interneto portalus, spaudą. Planas buvo pristatytas "A" valdybai, kuri, atsižvelgdama į numatytas priemones, 2012-09-14 priėmė sprendimą leisti naudoti komunikacijos biudžeto rezervą šiam priemonių planui vykdyti. Papildomas komunikacijos biudžetas neturėjo viršyti nustatyto 4 000 000 Lt limito. Reikia nepamiršti, kad tuo pat metu vyko intensyvios derybos su regioniniais partneriais ir strateginiu investuotoju, o kaltinamasis asmeniškai dalyvavo visuose aukštesniojo-aukščiausiojo lygio susitikimuose, vyko į komandiruotes, lankėsi Vyriausybėje, ministerijose, posėdžiavo su strateginiu investuotoju bei regioniniais partneriais. Konkrečių užduočių įmonės "A" viduje vykdymui administracinio darbo krūvis teko įmonės darbuotojams, tiesiogiai atsakingiems už funkcines sritis. Už komunikacijos bei viešinimo darbų paslaugų teikimo priežiūrą ir apskaitos kontrolę buvo atsakingi komunikacijos ir projekto priežiūros darbuotojai. Vyko diskusijos dėl išaugusios informacijos sklaidos poreikio su Energetikos ministru A. S., viceministru, atsakingu už branduolinę energetiką, Ž. V., ministru pirmininku A. K., vyriausybės patarėju energetikai K. Š., valdybos nariais, Ūkio viceministru A. A. A.. Kaltinamasis gaudavo nuorodas, kad svarbiausia vykdyti atominės elektrinės projekto parengiamuosius darbus ir derybas su projekte dalyvaujančiomis šalimis, nes tai yra strateginis valstybės projektas ir būtina vykdyti naujai priimtą energetikos strategiją bei „Lietuvos Respublikos branduolinės (atominės) elektrinės įstatymą“. Ne kartą buvo pabrėžta jo, kaip įmonės vadovo, asmeninė atsakomybė už šių įstatymų vykdymą, jam buvo aiškiai sakoma, kad, svarbiausia vykdyti projekto derybas, rengiantis pasirašyti projekto bendrovės sutartį. Jis jautė spaudimą iš Seimo, Vyriausybės, Energetikos Ministerijos, valdybos narių didinti komunikacijos srautą, o priemonės, kaip tai pasiekti, jau buvo kitas klausimas. Kaip sakė liudytoja A. R., cituodama A. A. A.: „ne mano reikalas - kaip nori, taip nupirk“. Analogiškai liudijo ir buvęs energetikos ministras A. S.: „jei R. V. nebūtų vykdęs politikų keliamų nurodymų, jis būtų atleistas iš savo pareigų“.

13Kaltinime sakoma, kad paslaugos buvo teikiamos be sutarties, t. y. „baigus vykdyti 2012-09-03 sutartį Nr. MIS 2012-67“. Šios sutarties 7.2 punktas nurodo, kad paslaugų teikėjas įsipareigoja suteikti paslaugas iki 2013-01-01. Taigi, formaliai sutartis tebegaliojo ir darbai buvo vykdomi pagal joje nustatytus įkainius. Nebuvo formalaus pranešimo, kad lėšos yra išnaudotos ir sutartis pasibaigė. Komunikacijos vadovo S. B. tarnybinis pranešimas Nr. 2 informavo, kad komunikacijos detalusis planas gali būti įvykdytas, tik viršijus sutarties MIS 2012-67 apimtį, tačiau Valdybos patvirtintas komunikacijos biudžetas nebus viršijamas. Jis dalyvavo keliuose pasitarimuose, kuriuose buvo keliamas komunikacijos programos vykdymo klausimas Energetikos Ministerijoje, Vyriausybėje, "A" valdyboje. Jam buvo aišku, kad "A" valdybos sprendimas skirti papildomą biudžetą pakankamas toliau vykdyti komunikacijos darbus. Šias aplinkybes puikiai žinojo ne tik valdybos nariai, bet ir Energetikos Ministerijos, vyriausybės vadovybė. Akcininkai ragino aktyviau dirbti dėl strateginių siekių įgyvendinimo. Dar vienas svarbus aspektas: iki referendumo paskelbimo parengiamiesiems "A" projekto darbams buvo investuota beveik 150 000 000 Lt. Tai buvo didžiulė investicija. Dideles investicijas buvo padarę ir projekto regioniniai partneriai bei strateginis investuotojas, kuriam reikėjo parengti detalų projekto pasiūlymą per labai trumpą laiką. Šių investicijų dydis stiprino poreikį apsaugoti jas, kad neigiamai pasibaigęs referendumas nesukeltų grėsmės prarasti į "A" investuotas lėšas. Jis, kaip vadovas, siekė išsaugoti investuotas lėšas, suvokė tiesioginę grėsmę prarasti visą įdirbį ir pasiektą lyderystę prieš regioninius konkurentus, Rusijoje, Kaliningrado srityje, bei Baltarusijoje, Astrave, ketinančius statyti atomines elektrines. Šie du objektai buvo pradėti be tarptautinius susitarimus atitinkančių parengiamųjų darbų ir kėlė ne tik ekonominę konkurenciją, bet ir fizinį pavojų šalies gyventojams. "A" užduotis buvo visomis priemonėmis užtikrinti pradėto projekto darbus ir išsaugoti investicijas. Tai buvo vadovybės strategija ir "A" keliama užduotis. Taip būtų darę bet kurios verslo įmonės vadovai ir akcininkai. Šiuo atžvilgiu, paskelbtas politinis sprendimas dėl referendumo buvo priešingas ką tik priimtiems Lietuvos Respublikos Seimo ir Vyriausybės nutarimams, kurie įpareigojo "A" kaip nacionalinį investuotoją, vystyti projekto darbus. Paskelbtasis referendumas didelės apimties (17 milijardų vertės) projektui, - nacionalinės reikšmės klausimas, kuris turėjo būti atitinkamai įvertintas, numatant iš kokių lėšų parengti visuomenės informavimo galimybę. Įmonė neturėjo kitų priemonių atlikti jai keliamus uždavinius, užtikrinant nacionalinės energetikos strategijos įgyvendinimą, nes šiems uždaviniams vykdyti ji ir buvo įkurta. Jei šie tikslai tapo nebeaktualūs, įmonės valdyba, akcininkai turėjo priimti sprendimus sustabdyti įmonės veiklą. Jis (R. V.) įdėjo daug savo jėgų ir sveikatos, kad Lietuvos Respublikos branduolinės (atominės) elektrinės įstatymu numatytas projektas būtų įvykdytas. Visos projekto sąskaitos yra apmokėtos, paslaugos suteiktos, atliktus darbus galima rasti informacijos šaltinių, per kuriuos vyko komunikacija, archyvuose. "A" nepareiškė patyrusi žalą, akcininkai taip pat nesikreipė dėl žalos atlyginimo, nes žala nepadaryta ir negalėjo būti padaryta. Visi suderinti darbai buvo atlikti, priimti, patikrinti ir apmokėti. Jo veiksmai buvo nukreipti "A" darbo rezultatų išsaugojimui, pradėto labai didelės vertės (150 milijonų litų) projekto investicijų ir darbų tęstinumo užtikrinimui, Valstybės, kaip akcininko, tarptautinio prestižo išsaugojimui, koncesijos sutartyje numatytų, strateginio investuotojo bei regioninių partnerių tiesioginėms užsienio investicijoms, bendrai projekto vertei (17 milijardų litų) užtikrinimui.

14Kaltinime neatsižvelgta į 2012 m. liepos-rugsėjo mėnesių laikotarpio geopolitinę situaciją, Lietuvos Respublikos Seimo ir Vyriausybės, priimtus sprendimus, siekius įgyvendinti strateginius energetikos projektus. Viešųjų pirkimų įstatyme nėra numatyti atvejai, kai viešieji pirkimai negalimi dėl neįvykdytinų paslaugų pirkimo terminų, pasikeitusių po politinių sprendimų. Energetikos nacionalinės strategijos kertinis projektas negalėjo būti vykdomas dėl Seimo priimto nutarimo rengti referendumą kolizijos su priimtais įstatymais atominės elektrinės statybai. Jo (R. V.) veiksmai nebuvo nukreipti prieš įmonės ar akcininko interesus. Jis veikė būtino reikalingumo sąlygomis, vadovavosi ekonomine logika, kuri turėjo būti naudinga tiek įmonei, tiek visuomenei. Per informacijos viešinimo laikotarpį 2012 rugsėjo-spalio mėnesiais buvo parengta išsami informavimo programa apie projektą, kuri pasiekė daugumą Lietuvos gyventojų. Ši informacija bus naudinga ateityje, vėl kilus poreikiui išaiškinti visuomenei atominės energetikos konkurencinius privalumus. Jis nepiktnaudžiavo savo pareigomis, o vykdė bendrovės akcininko strategines užduotis. Jam inkriminuojamo nusikaltimo nepadarė, savo veiksmais žalos nesukėlė, visada stengėsi savo pareigas atlikti sąžiningai ir iki galo, todėl prašo jį išteisinti.

15Kaltinamasis R. V., atsakydamas į proceso dalyvių klausimus, nurodė, kad projekto viešinimui panaudodamas sumą, numatytą kaltinime, vadovavosi ekonomine logika. Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatos buvo vykdomos jam suprantamu būdu. Viešieji pirkimai ir darbai vyko nuo sutarties pasirašymo 2012-09-03 iki 2012-10-14, darbų apimtis buvo padidinta su valdybos sprendimu didinti biudžetą. Mėnuo labai trumpas laiko tarpas. Viskas vyko taip, kaip reikalauja įstatymas, kaip jį suprato. Ar buvo padaryta Viešųjų pirkimų įstatymo pažeidimų, ar jis konsultavosi su teisininkais? Įmonės žmonės buvo atsakingi už Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatų vykdymą. Nebuvo konkretaus sakymo, kad šiandien baigėsi sutartyje numatyta suma ir šiandien reikia kažką daryti. Vienintelis dokumentas apie tai – S. B. laiškas, kuriame pasakyta, kad, norint informuoti visuomenę, reikalingos papildomos lėšos. Sutarties su "C" suma buvo 1 200 000 Lt. Nebuvo aiškios ribos, kada išnaudota 1 200 000 Lt, o kada 1 400 000 Lt. Viskas vyko per 1 mėn. Komunikacijos darbai buvo padaryti. Mokėjimai buvo „išsitempę“ per laikotarpį. Į klausimą, ar suprato, kad viršyta sutarties suma, kai komercijos direktorius nustojo pasirašinėti ant dokumentų ir tai teko daryti jam vienam, gali atsakyti, kad visada pasirašydavo ant dokumentų, kai jam paaiškindavo, dėl ko rašosi. Pasirašinėdavo tada, kai žinodavo, koks tai dokumentas. Jei nežinodavo, prašydavo paaiškinti. "A" vyko diskusijos, siekiant kad būtų priimtas valdybos sprendimas dėl papildomo biudžeto. Jis pats nėra viešųjų pirkimų specialistas ar teisininkas. Tiek teisininkai, tiek viešųjų pirkimų specialistai dirbo prie to klausimo ir turėjo pasakyti, kaip tai padaryti juridiškai. Iš paties A. Ą. A. liudijimų matyti, kad pozicija buvo tokia: jei reikia daryti pirkimą, tai reikia daryti. "A" viešųjų pirkimų specialistė buvo A. R.. Jo, kaip vadovo, logika buvo grįsta tuo, kad reikia vykdyti valdybos sprendimą, padidinti komunikacijos apimtis. Koks teisinis pagrindas viršyti sutarties sumą, negali pasakyti. Mano, kad tai buvo biudžeto skyrimas valdybos sprendimu vykdyti toliau paslaugų pirkimą pagal įkainius nustatytus viešojo pirkimo būdu. Per mėnesį rinkos situacija dėl įkainių nepasikeitė. Visi įkainiai, paslaugų dydis įvertinti sutartyje. Apie du sutarties variantus sužinojo ikiteisminio tyrimo metu, apie juos negali nieko pasakyti. Po referendumo (2012-10-16) buvo pasirašyta jo ir L. Š. sąmata (T. 6, b. l. 156) dėl tyrimo atlikimo, nes pasibaigus procesui buvo atliktas tyrimas, siekiant nustatyti, kiek buvo pasiekta, koks komunikacijos projekto rezultatas. Sutartis tarp "A" ir "C" buvo pasirašyta 2012-09-03, joje kalbama apie 1 200 000 Lt, bet dar 2012-08-21 valdybos protokolo Nr. 13 1 punkte nutarta patvirtinti biudžeto pakeitimo projektą, numatant 4 000 000 Lt rezervą komunikacijai įgyvendinti, nes "A" biudžeto rezervas komunikacijai buvo iš karto numatytas didesnis, tačiau, kad reikės tokio dydžio biudžeto komunikacijai prieš referendumo paskelbimą nebuvo manoma. Dar 2012 m. birželį niekas apie tai nežinojo, neplanavo tokio biudžeto panaudojimo. Mano, kad paskelbus referendumą 2012-07-17, jau tada turėjo kalbėti apie didesnį biudžetą dėl informavimo, tačiau, kad tai nebuvo padaryta, buvo vasaros padarinys, nes nusikėlė valdybos sprendimai. Pirkimas buvo inicijuotas 2012 m. liepos pabaigoje. Dėl ne tarptautinio viešojo pirkimo apribojimo maksimali suma 1 200 000 Lt. Apie didesnį biudžetą viešinimui valdyboje buvo galvota. Pirkimas buvo netarptautinis. Tuo metu, kai buvo paskelbtas netarptautinis pirkimas, nežinojo kad neužteks lėšų. Vyriausybėje ir valdyboje buvo nuspręsta viešinti iš "A" lėšų. S. B. valdybai pateikė komunikacijos planą, kaip jis atsirado valdyboje nežino. Jis buvo tik valdybos narys, kaip ir kiti. Valdyboje papildomo balso neturėjo. Jam buvo svarbus valdybos sprendimas. Iš valdybos neįmanoma „išprašyti“ papildomo biudžeto, jei nėra poreikio. Valdyba atsakinga už savo sprendimus pagal bendrovės įstatymus.

16Į priemonių planą įėjo visos priemonės, kad būtų pasiektas kuo didesnis procentas žmonių. Buvo metodikos, kad žmonės išgirstų šią žinią. Neužteko vieną kartą pranešti per televiziją. Turėjo būti informacijos intensyvumas. Komunikacijos planas buvo sudarytas pagal metodikas taip, kad atitiktų žmonių išsilavinimo lygį, supratimą. Nežino, per kiek laiko "C" išnaudojo 2012-09-03 sutarties sumą. Tokia žinia, kad šiandien jau išnaudojome lėšas, nebuvo duota. Darbai vyko intensyviai. TV klipo sukūrimas, straipsnio parašymas trunka tam tikrą laiką. Sąskaitos dar ėjo ir po referendumo pasibaigimo. Nežino, kaip vertinti, kada sumokėtas 1 200 000 Lt: ar tada, kai sudaryta sąmata, ar kai sąskaita apmokėta. Kada sužinojo, kad reikalingos papildomos lėšos? Dar 2012 m. rugpjūtį valdyba svarstė šį klausimą, įsivaizduodama, kad reikia daug specialių žinių. Pagrindinis konsultantas komunikacijos klausimu buvo "C" Ji sakė, kad tam, jog pasiekti keliamus tikslus, komunikacijos planas turi būti būtent tokios apimties. Sutartis buvo savo ruoštu, o išplėstinis planas buvo pateiktas valdybai. Kada buvo milijonas sumokėtas, ar kai sąmatos pasirašytos, ar po referendumo, negali pasakyti. Vyko intensyvus spaudimas iš visos aplinkos. Su "C" pradėta bendrauti nuo rugsėjo mėnesio. Iki tol pažinojo M. K. iš buities. Yra susitikę ir ankstesniuose konkursuose. Be t šiuo atveju jis nežinojo, kad "C" dalyvauja viešajame konkurse ir iki sutarties pasirašymo su M. K. šiuo konkrečiu atveju nesikalbėjo. Jis nebuvo atsakingas už viešuosius pirkimus. Nelabai gilinosi, kas tai per įmonė "C" M. K. pažįsta, bet su juo nebendravo prieš konkursą šiuo klausimu. Jį yra matęs premjero aplinkoje ar Energetikos ministerijoje koncesijos sutarties plotmėje. "A" bendradarbiavimas su "D" vyko iki sutarties su šia įmone pabaigos, su jais bendravimo netęsėme, nes jie nelaimėjo konkurso. Buvo paskirta viešojo konkurso komisija ir ji dirbo savo darbą. Kandidatų kriterijų nagrinėjimas – komisijos funkcija. Reikia klausti valdybos, kodėl dar nepasirašius sutarties su viešojo konkurso laimėtoju (2012-08-21 valdybos sprendimas), buvo žinoma, kad reikės 4 000 000 Lt. Tai kilo iš valdybos pirmininko, nors jis pats liudija, kad jam menkai rūpėjo šis klausimas, tačiau kiekvienas narys išsakė savo nuomonę šiuo klausimu. Jis pats dalyvavo šiame pasitarime. Praėjus mėnesiui po referendumo paskelbimo, grįžus į darbus, vyriausybėje suprasta, kad reikalinga didelė informacijos skaida. Jis neįsivaizduoja, ar gali būti, kad jau 2012-09-14 buvo išeikvotas 1 200 000 Lt. 2012-09-14 valdybos posėdyje valdyba įpareigojo įmonę parengti ir pristatyti išplėstinės komunikacijos planą, jis buvo pateiktas, ir jo pagrindu priimtas sprendimas panaudoti biudžeto rezervą. Jis suprato, kad gali panaudoti 4 mln., nes bendras komunikacinis biudžetas šiam pirkimui – 4 mln. Lt. Dėl to, kaip juridiškai buvo įformintas toks sprendimas, gali pasakyti, kad tuo laikotarpiu labai intensyviai dirbo ir praktiniams dalykams buvo likę mažai laiko – tik 5 savaitės. Ar dėl teisinio tokio sprendimo „įforminimo“, buvo konsultuotasi, tai tokio teisinio klausimo jis pats neinicijavo. Jis ne teisininkas. Tai buvo įmonės biudžetas, lėšos įmonės valdybos skirtos vyriausybės programai įgyvendinti neeilinės situacijos metu. Jis nepamena, kad šiuo klausimu būtų konsultuotasi su Viešųjų pirkimų tarnyba. Jei tai būtų buvę, tai turėjo būti formalus raštas. Jis pasirašė 2012-09-03 sutartį su UAB "C" L. Š. pirmą kartą pamatė, kai "C" buvo paskelbti nugalėtojais. Jis nežino, kaip paaiškinti, kodėl du kartus pasirašyta 2012-09-03 sutartis. Jam tai buvo siurprizas. Nežino, kam antras variantas buvo reikalingas. Suma vis tiek apibrėžta sutartyje (1 200 000 Lt). Du skirtingi sutarties egzemplioriai – galėjo būti darbinių derinimų išdava. Jis pats neskaitė sutarties eilutė po eilutės. Tuo metu intensyviai dirbo, buvo ir daugiau daug didesnių sutarčių, kai kurios anglų kalba. Neatkreipė dėmesio, kad vėl rašosi. Gal jam buvo paaiškinta, kad reikia antro egzemplioriaus, jis pasitikėjo savo žmonėmis. Diskusijų, kad reikia sutartį keisti ar tobulinti, nebuvo. 2013-09-03 sutarties pasirašymas vyko kabinete, jokios sutarties pasirašymo ceremonijos nebuvo. Kartu su L. Š. sutarties nepasirašė. Galimai "C" atvežė savo egzempliorių. Dabar negali atsakyti, kas sutartį pasirašė pirmiau. Jis pasirašė savo sutarties egzempliorių, o jie atnešė pasirašytą iš savo pusės.

17Pats viešinimo klausimas vyko politiniame lygmenyje. Reikia prisiminti, kad referendumas ir rinkimai vyko tą pačią dieną. Viešumoje buvo įvairių kandidatų gąsdinimų, kad kreipsis į prokuratūrą. Juk tiek buvo nuveikta "A" projekte per 4 m. Darbų vystant šį projektą buvo atlikta už 150 mln. Lt, buvo padarytas didelis darbas, dirbo tarptautiniai ir vietos rangovai, tačiau tuo metu nebuvo jokių kreipimųsi. Mano, kad tai buvo Seimo posėdžio dėl referendumo tikslingumo tąsa. Įmonė tapo šio proceso įkaite, o jis, juo tapo, kadangi buvo įmonės vadovas. Įgyvendinti tokį didelį projektą reikėjo visų žmonių susitelkimo, nes prieš jį buvo paleista didelė informacijos mašina, ir tik vėliau suprato, kas vyksta ir iš kur (T. 10, b l. 152-156).

18R. V. 2019-03-19 teismo posėdyje parodė, kad susipažino su pakeistu kaltinimu, jo pozicija nepasikeitė. Jam neaiškus galutinis kaltinimas. Po referendumo požiūris į jį, kaip vadovą, nepasikeitė, reputacijos jis neprarado, iš karto po rinkimų buvo paskirtas vadovauti įmonės valdybai, buvo atsakingas už atominės energetikos vystymą. Finansų ministerijos buvo paskirtas naujos valdybos nariu iki 2013 m. rugpjūčio mėn. Jis liko bendrovės valdyboje, liko generaliniu "A" specialioje paskirtoje bendrovėje, toliau valdė tą projektą, sprendė, kuria kryptimi eiti, priklausomai nuo politinės valios, nuo akcininko. Nejaučia, kad padarė finansinę ar moralinę žalą, kuri būtų pakenkusi įmonei ar Lietuvos Respublikai. Jis pamena rinkimų metu prasidėjusius tyrimus, kaip vyksta viešinimas dėl politikų, jų pavaduotojų kreipimosi į prokuratūrą dėl tyrimo pradėjimo. Nori atkreipti dėmesį, kad tai prasidėjo rinkimų metu. Jis ilgai nežinojo, koks tyrimas vyksta. Jam buvo keista matyti prokuratūros darbuotojus besilankančius įmonėje. Be to, Seime vyko didžiulis parlamentinis energetikos sistemos tyrimas. Nežinojo, kad tai nukreipta į jį. Buvo tiriama visa energetikos organizacija. Negali pasakyti, ar tai visuomenė buvo apie tai informuota. Jis dirbo toliau. Iš minėto darbo išėjo 2014 m. gegužę savo noru. Nuo 2013 m. rugpjūčio buvo "A" SPB direktoriumi (SPB – specialios paskirties bendrovė), kuri turėjo šią užduotį. UAB "A" pakeitė pavadinimą į "B" taip yra iki šiol. UAB "A" pavadinimas išnyko iš registrų. Dėl reputacijos praradimo, tai nebūtų jo priėmę eiti „VB“ generalinio direktoriaus pareigas. Jo pozicija dėl moralinės ar materialinės žalos nesikeičia. Apie gilinimąsi į viešuosius pirkimus, gali pasakyti tai, kad viskas turi būti vertinama to laikmečio įvykių kontekste, atsižvelgiant, kad viskas vyko per 3 mėnesius. Nuo 2012 m. birželio mėnesį Seimo priimtų atitinkamų įstatymų branduolinės energetikos srityje vyko aktyvios derybos. 2012 m. liepos 19 d. sužino, kad politiškai viskas keičiasi. Jis konkrečiai tuo metu neturėjo laiko į gilintis detales dėl viešųjų pirkimų. Negalėjo gilintis į kiekvieną paslaugą, kuri buvo suteikta, nes turėjo daug darbų. Ant dokumentų dėdamas parašus, aiškindavosi: jei byla ant jo stalo, tai reiškia, kad ji išnagrinėta atsakingų asmenų. Ant jo stalo būdavo tik patikrinti dokumentai. Jis negali pakomentuoti konkrečių sąskaitų, taip pat ir už teisines paslaugas išrašytos sąskaitos (2012-01-29 sąskaita). Joje minima organizacija yra tarptautinė, tai gali būti susiję su partnerių latvių, estų kontekstu. Buvo didelė skuba iki referendumo, o po jo, jeigu ir buvo apmokėtos sąskaitos, tai už paslaugas, kurios buvo suteiktos. Sutartį turėjo šiame etape vieną. Ji buvo sudaryta iki metų pabaigos. Sudarant sutartį niekas negalėjo žinoti, kad referendumo skelbimas įvyks. Jis įvyko 2012 m. liepos mėn. Ar pasirašant 2012-09-03 sutartį, kurioje darbai buvo išdėstyti iki metų pabaigos, buvo žinoma, kad sutartyje numatytų lėšų viešinimui neužteks, jis gali atsakyti, kad valdyba padidino biudžetą 2012 m. rugsėjo 14 d., ir tada padidėjo darbų apimtis, kurie buvo numatyti iš pat pradžių. Jis pats su UAB "C" atstovais dėl papildomų darbų teikimo nesiderėjo. Jis nėra viešųjų pirkimų specialistas, tokios teisės neturėjo. Tokią teisę derėtis turėjo viešojo pirkimo komisijos nariai. Jis, nebūdamas komisijos nariu, neturėjo teisės įtakoti. Kiek žino, teisiškai realaus būdo iš esmės padidinti biudžetą nėra galimybės, nebent maža dalimi. Tai buvo akcininkų, valdybos sprendimas esmingai padidinti biudžetą. Į tai, kad UAB "A" valdyba 2012-08-19 pritarė rezervo panaudojimui, o 2012-08-20 – patvirtino 4 mln. Biudžetą, o sutartis buvo pasirašyta 2012-09-03, jis gali pasakyti, kad biudžeto rezervo numatymas nėra leidimas juo naudotis. 2012-09-14 buvo gautas pritarimas panaudoti rezervą. Tai buvo tik dviejų savaičių laikotarpis. Jo lygio darbai nebuvo techniniai, jis sprendė strateginius klausimus. Klausimai buvo svarstomi strateginiam lygmenyje su milijardiniu investuotoju „H“, regioniniais partneriais – kolegomis latviais ir estais. Turėjo politinius sutikimus kiekvieną dieną. Jis negerai jaučiasi, kad tokia yra byla iškelta rinkiminio periodo metu. Jis buvo informuotas, kad jo kolegos iš UAB "A" gavo VPT skirtas baudas. Jie jo klausė, už ką baudos. Jie neturėjo kito pasirinkimo. Jis administracine tvarka nebuvo nubaustas, nes jis nebuvo viešojo pirkimo komisijos nariu. Už visas teisines procedūras atsakinga komisija. Šio pirkimo koordinatorius bendrąja prasme buvo S. B. (komunikacijos vadovas), nes tai viešųjų ryšių pirkimas, G. K. buvo viešųjų ryšių ekspertė, o A. R. buvo atsakinga, kaip viešųjų pirkimų specialistė. Vienas buvo atsakingas, kaip procedūrinis vadovas, kitas – kaip dalykinis. S. B. dėjo parašus, nes visas procesas toliau vyko (T. 11, 58-60).

19Liudytoja A. S., apklausta teisme, paaiškino, kad dirbo UAB "A" teisininke, o R. V. buvo pagrindinis vadovas. Ji rengdavo sutartis, standartinių sutarčių sąlygas kartu su tiesioginiu viršininku M. B.. Bylos aplinkybių, susijusių su 2012 m. vasaros – rudens įvykiais "A" neatsimena. Pamena, tik kad "A" buvo perkamos viešųjų ryšių paslaugos, buvo įtraukta į viešųjų pirkimų komisiją. Viešųjų ryšių specialistas kuravo viešųjų pirkimų klausimus, o jie, teisininkai, „sužiūrėdavo“ teisines sutarties sąlygas. Kuo 2012-09-03 viešojo pirkimo sutartis skyrėsi nuo standartinių sutarčių, nepamena. Standartine sutartimi vadina tokią, kurios sąlygos atitinka bendrąsias CK įtvirtintas sąlygas. Ji dalyvavo kai kuriuose viešųjų pirkimų komisijos posėdžiuose, nedalyvavo, kai buvo atostogose. Nežino, ar buvo keičiamos 2017-09-03 sutarties sąlygos. Įprastai sutarčių sąlygos įmonėje buvo keičiamos, kai tokia galimybė buvo nurodyta pačioje sutartyje, pirkimo dokumentuose. Kilus poreikiui keisti sutarties sąlygas, tai buvo derinama su viešųjų ryšių specialistais, ne su teisininkais. Viešųjų ryšių specialistai „įjungdavo žalią šviesą“. 2012-09-03 sutarties keitimo aplinkybių nepamena. Buvo raštas iš Energetikos ministerijos, kurio nematė, bet žinojo, kad skubiai reikia, kad yra paliepimas iš valdžios. Tai buvo vasaros pabaiga. Po to, turbūt, buvo rengiama ši 2012-09-03 sutartis.

20Pagarsinus liudytojos parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (T. 8, b. l. 112-113, 115-116) liudytoja A. S. juos patvirtino ir papildomai paaiškino, kad ikiteisminio tyrimo metu ji nurodė, kaip buvo keičiamos 2012-09-03 sutarties sąlygos. Ji negalėtų pasakyti, ar tuo metu pas juos jau buvo patvirtinta „Sutarčių sudarymo keitimo tvarka“, jei ji jau buvo, tai turėjo būti laikomasi tvarkos. Žinoma, keičiant sutartį, reikėjo laikytis Viešųjų pirkimų įstatymo reikalavimų. Kai būdavo viešasis pirkimas, jie buvo pasiskirstę, kas ką ruošia: buvo pirkimo iniciatorius, kuris nustatydavo, kiek ir ko perkama, kokia galima pirkimų suma. Teisininkai buvo atsakingi už bendrąsias sutarties sąlygas. Sutarties parengimas susideda iš kelių dalių: pirkimo iniciatorius nurodydavo sumą, kokių paslaugų, kokiam tikslui reikės. Teisininkai atsakingi už sutarčių sąlygas, o viešųjų pirkimų specialistas – už sutarties atitikimą Viešųjų pirkimų įstatymui, ar sutarties suma neviršija viešojo pirkimo vertės. Ji šiais dalykais nesidomėjo. Pas juos už viešųjų pirkimų dalį buvo atsakinga A. R.. Dėl to, kad pavizavo tos pačios 2012-09-03 sutarties du variantus su skirtingu turiniu, gali pasakyti, kad žiūrėjo tik tą sutarties dalį, už kurią buvo atsakinga, visos sutarties neskaitė, tiesiog pasitikėjo kolegomis. Pasirašė antrą kartą tą pačią sutartį su skirtingu turiniu dėl žmogiškojo faktoriaus. Niekas nenorėjo nieko padaryti blogai, bet gali būti kad kartais, tarkim, blogai atsispausdina. Ne kartą buvo, kad atneša kolega tik paskutinį lapą ir prašo antrą kartą pasirašyti. Kas atnešė antrą kartą sutartį vizuoti, nepamena. Sutarčių būdavo labai daug. Ji net neprisimena, kad šią sutartį du kartus vizavo. Ji jai eilinė sutartis. Nors buvo ypatinga skuba, bet ši sutartis jai, kaip teisininkei, buvo eilinė sutartis, nebuvo kažkokių įtarimų, kad ją reikėtų žiūrėti kažkaip labiau nei kitas. Skuba buvo susijusi su pačia aplinka. Dėl sutarties punktų – 4.1 ir 5.1, jai atrodo, kad ji už juos nebuvo atsakinga. Viename buvo sutarties terminas, kitame – sutarties suma – tai pirkimo iniciatoriaus sritis, kuris tai kuruoja, geriausiai išmano tą sritį (kainas, terminus). Jeigu būtų žinojusi, kad antrame sutarties variante minėti sutarties punktai yra pakeisti, ji tos sutarties iš karto nebūtų vizavusi, o būtų pasiaiškinus, dėl ko keičiama. Būtų kalbėjusi su kolege, ar viskas gerai viešųjų pirkimų prasme. Žino, kad sutarties pirkimo pradinė suma vėliau padidėjo, bet tuo nesidomėjo, kaltinamasis dėl to su ja nesikonsultavo.

21Atsakydama į teismo ir proceso dalyvių klausimus liudytoja A. S. nurodė, kad dėl ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, kad sutarties punktus (5.1 p.), kuriuose kaina ir atsiskaitymo tvarka, išskyrus paslaugų sumą, rengė ji, atsiskaitymo sąlygos yra standartinės, kurių paprastai niekas nekeičia, turbūt ji nepasižiūrėjo ir pasirašė. Galbūt, skaitė, bet nekrito į akis. Nebuvo pasidėjusi palyginimui abiejų variantų – pirminės sutarties egzemplioriaus ir vėlesnio. Paslaugų suma nėra teisinis dalykas. Jai niekas neaiškino, kodėl reikia keisti sutartį. Ji neatsimena, ar matė, kad sutartį vizavo du kartus. Nepamena, kas jai pateikė vizuoti sutartį, taip pat nepamena, ar tas pats žmogus pateikė pasirašyti du kartus. Paprastai sutartį vizuoti pateikdavo pirkimo iniciatorius, arba jam pavaldus asmuo, atsakingas už sutarties objektą, bet taip formaliai nebūdavo. Gal atnešė vizuoti asmenys, kurie dirbo su viešaisiais pirkimais. Jai atrodo, S. B. buvo šio pirkimo iniciatorius. G. K., V. K. su šia sutartimi dirbo. Paprastai atnešdavo tie, kas susiję su pirkimu. Vizuodavo grandinėle. Sutartis būdavo nešama pas visus vizuojančius asmenis, kartais pas kurį nors užsilaikydavo. Nebūtinai teisininkai paskutiniai vizuodavo sutartį. Sutartį į sistemą įkeldavo administratorius. Fizinis pasirašyto dokumento įkėlimas į sistemą nebūtinai vykdavo tą pačią dieną, kai vizuojama sutartis. Tuo metu už sutarčių įkėlimą į sistemą buvo atsakinga G. L., kuri jas nuskanuodavo su parašais ir sukeldavo į sistemą. Įkėlimas į sistemą galėjo būti vėlesnis, nei fizinis sutarties pasirašymas. Neprisimena, kaip vyko šis viešasis pirkimas, pasiūlymų vertinimas, nors turėjo dalyvauti komisijos posėdžiuose. Pats pasiūlymų vertinimas nebuvo jos kompetencija, tai spręsdavo viešųjų pirkimų specialistai. Ji turėjo būti toje patalpoje, kur buvo atplėšti vokai su pasiūlymais. Negalėtų sakyti, kad buvo vienas asmuo, atsakingas už pirkimą. Visi buvo atsakingi už savo sritį. Už pačių paslaugų apimtį buvo atsakingas pirkimo iniciatorius, S. B. Kas vertino kandidatus, nepasakys. Ekonominį vertingumą vertino tas, kas dirba šioje srityje – viešųjų ryšių specialistas, nepamena, ar G. K., ar V. K. vertino (T. 9, b. l. 161-170).

22Liudytojas M. B., apklaustas teisme paaiškino, kad kartu su R. V. dirbo "A" R. V. buvo jo tiesioginis vadovas, o jis vadovavo teisės skyriui. R. V. tapus "A" direktoriumi, situacija įmonėje buvo nelengva. 2010 m. buvo istorija su užsienio investuotoju, kuris pabėgo, todėl reikėjo mobilizuotis, atrenkant kitą investuotoją. Atsirado kompanija „H“. Komanda dirbo daug. 2012 m. birželį Seimas priėmė visą įstatymų paketą, reikalingą atominės elektrinės projekto vystymui. Iš karto po to, 2012 m. liepos mėnesį, Seimas nusprendė pasiklausti visuomenės nuomonės dėl projekto reikalingumo. Pirma priėmė įstatymą, o po to nutarė atsiklausti, ar teisingai priėmė. Įmonė dirbo sudėtingomis sąlygomis. Iš politinės pusės buvo kartojama, kad referendumas 2012 m. spalio mėnesį, tad reikia viešinti informaciją, kad piliečiai suprastų, kas ta elektrinė, dėl ko jos reikia. Buvo nuspręsta atlikti viešuosius pirkimus viešinimo paslaugoms įsigyti. Tuo metu niekas negalvojo, koks tai mastas. Kai prasidėjo kompanija, prasidėjo įvairūs politikų pasisakymai, kad reikia intensyvinti viešinimą, jog kuo didesnį ratą piliečių pasiektų informacija. Laiko buvo nedaug, dirbo intensyviai. Tuo metu vyko įvairūs susitikimai su ministerijų, Vyriausybės atstovais, dėliojama strategija, kaip tą kompaniją pakreipti, kad žmonės gautų objektyvią informaciją. Viešųjų pirkimo sutarties sumos pradinėje jos apimtyje nepakako, buvo nueita tuo keliu, kad papildomai buvo perkamos paslaugos. Toks įstatyminis reguliavimas, koks buvo ar net koks yra, nėra pakankamas reaktyviai reaguoti į pasikeitusias aplinkybes. Įmonei tai buvo pirma tokia patirtis. Politikai ragino imtis veiksmų, kad didesnę dalį žmonių pasiektų informacija, tačiau įstatymas nenumatė greito papildomų paslaugų nusipirkimo. Jis asmeniškai nekuravo 2012-09-03 sutarties, bet dalyvavo jos ruošime, pasitarimuose su politikais kartu su R. V.. Matė R. V., kaip jis vaikšto į pasitarimus, kaip jis derina strategiją. Įmonei buvo svarbu išlaikyti investuotoją. Politinių žaidimų metu buvo svarbu nepadaryti klaidos. Viskas pasisuko todėl, kad Seimas buvo nenuoseklus. Tie visi raginimai (Prezidentūros, Vyriausybės, ministrų) privedė prie to, kad tos lėšos buvo panaudotos. Kiek jis tame dalyvavo, matė, kad pinigai buvo išleidžiami realiems dalykams. Nebuvo tokių paslaugų, kurių įmonė nenupirko ar jai nesuteikė. Buvo sudarytas sutarties kontrolės mechanizmas. Buvo žmonės, kurie tikrindavo atliktus darbus, sąskaitas, aiškindavosi su tiekėjais, už ką viena ar kita eilutė, sąskaita buvo išrašyta. Įmonė veikė sudėtingoje aplinkoje. Vienas VSD žmogus buvo nuolat šalia, kuris kontroliavo, prižiūrėjo viską. Tai buvo valstybės strateginis projektas. Buvo daug interesų. Tuo metu tų priešų, tų klaidintojų buvo būrys. Be abejo, 1 200 000 Lt sumos nepakako. Per trumpą laiką reikėjo papasakoti žmonėms apie sudėtingą dalyką, buvo labai intensyvus ir koncentruotas viešinimas, su dideliu kiekiu informacijos. Tie pinigai, einant laikui, labai greitai eikvojosi, buvo užduota labai didelė aprėptis, tai buvo ir regioninė spauda ir televizija. Ar jis pats dalyvavo viešųjų pirkimų komisijoje negali pasakyti, reikėtų pasikelti dokumentus. 2012-09-03 sutarties pakeitimo neatsimena. Sutartį kuravo jo darbuotoja A. S.. Kiek atsimena, buvo debatai dėl keitimo. Ar tai debatai dėl nuostatų, atsiradusių per klaidą, ar ne per klaidą, negali pasakyti.

23Pagarsinus liudytojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (T. 8, b. l. 86-88, 89-91) liudytojas M. B. nurodė, kad juos tvirtina. Papildomai paaiškino, kad jo ikiteisminio tyrimo metu nurodytos aplinkybės, kaip atsirado sutarties pakeitimo punktai, buvo pasakytos prieš 5 m., dabar tiksliai nepamena. Esmė buvo tokia, kad buvo diskusijos, buvo pokalbiai, jeigu pamena, ir tyrėjui sakė, tą sutarties pakeitimą jie nagrinėjo, bet jis jokios sutarties esmės nekeitė, todėl neįsivaizduoja, kodėl buvo padarytas. Jie vadovaujasi pirkimo dokumentais, todėl, ar sutartyje buvo viena nuostata, ar kita, ji nesudarė jokių prielaidų didesniam lėšų įsisavinimui, nei numatyta sutartyje (1 200 00 Lt). Mano, kad didesnės sumos, nei nurodyta sutartyje (1 200 000 Lt) išleisti nebuvo galima, nevykdant viešojo pirkimo, nes toks buvo įstatymas, nepriklausomai, ar jis geras, ar ne. Jeigu būtų daromas viešasis pirkimas, pasibaigus tai sutarčiai, tai to padaryti nebuvo įmanoma, buvo per mažai laiko iki referendumo. Visuomenės informavimas buvo daromas ir prieš sutartį, bet jis nebuvo toks intensyvus. Buvo krūvos interesų. Kaltinamasis R. V. tarėsi su juo, kaip išspręsti tą situaciją dėl didesnių lėšų panaudojimo. Sutarties fondas ėjo į pabaigą, o iki referendumo dar buvo likę laiko, informavimas turėjo būti iki referendumo dienos, negalėjo likus 5-10 dienoms iki referendumo nutraukti informavimo. Kaltinamasis R. V. tarėsi su juo, kaip išspręsti tą situaciją: ar pirkti papildomas paslaugas iš to paties subjekto (VPĮ leidžia tik 30 proc.), ar iš kitų, tačiau laiko atlikti formaliam pirkimui nebuvo. Buvo politinis spaudimas viešinti. Ir jis pats dalyvavo susitikimuose, kai buvo dėliojama strategija, kaip pasiekti viešinimo tikslus, kad referendumas būtų rezultatyvus projekto atžvilgiu. Iš politikų lūpų tai nuolat skambėjo. Įmonė gavo iš Energetikos ministerijos raštą, kad reikia viešinti, kalbėti apie projektą, teikti informaciją piliečiams. Buvo daromas spaudimas. Su R. V. ieškojo variantų, kaip viską išspręsti, kad viešinimas tęstųsi, bet teisiškai tai buvo nerealu. Buvo pasirinkimas – arba viešinti, arba neviešinti. Buvo rizika, kad respektabilaus investuotojo įmonė pabėgs. Į tai buvo daug investuota įmonės mastu, įmonė daug išleido pinigų, negalima buvo suklupti dėl kažkokio referendumo. Jo, kaip teisininko, formalus patarimas vadovui R. V. buvo paprastas: šios situacijos, darant viešąjį pirkimą ar papildomai perkant paslaugas pagal įstatymą negalima išspręsti. Ar apie pakeitimus informavo Viešųjų pirkimų tarnybą, nepamena. Kas šiuo atveju konkrečiai fiziškai sutartyje darė pakeitimus, kas nešė vizuoti antrą egzempliorių, nepamena. Už sutartį atsakingas vykdytojas – Viešųjų ryšių skyrius. Kas tai darė šiuo konkrečiu atveju, nežino. Ikiteisminio tyrimo metu kalbėjo apie šių klausimų svarstymą su viceministru A. Ą. A.: jis pats dalyvavo keliuose posėdžiuose ir jį matė. Buvo kalbama apie viešinimo strategijos efektyvinimą. Dalyvavo ir R. V., kuris nuolat vykdavo į vyriausybę.

24Atsakydamas į teismo ir proceso dalyvių klausimus liudytojas M. B. nurodė, kad nežino, kiek laiko praėjo nuo 2012-09-03 sutarties pasirašymo iki keitimo. Ar kitai šaliai ta sutartis su pakeitimais buvo teikiama, nėra tikras. Kita sutarties šalis, be abejo, turi žinoti apie pakeitimus. Jam atrodo, jie įsivertino riziką pas save, kaip situaciją išspręsti, o kuo baigėsi, negali pasakyti. Jis tame nedalyvavo. Kas nunešė pasirašyti, kas vizavo tą pakeistą sutartį, nepasakys. Jis netikrino ar paslaugos realiai buvo atliktos. Buvo „seimūnų“ užklausimas dėl kontrolės. Teikė duomenis „post factum“. Jam kolegos papasakojo ir iš to jis susidarė įspūdį. Pinigų išleidimui pagal sutartį buvo užtikrintas kontrolės mechanizmas. Yra girdėjęs, kad, pasibaigus sutartyje nurodytai sumai, įmonės darbuotojai ant priėmimo aktų nepasirašinėjo, tik direktorius R. V. Referendumas vyko 2012 m. spalio mėnesio turbūt pirmoje pusėje. Tai, kad viešinimo paslaugos vyko iki gruodžio mėnesio ir ar jos buvo reikalingos po referendumo, nežino. Įmonėje atvejai, kai būtų sprendžiama, kaip vykdyti sutartį peržengiant įstatymo ribas, nebuvo dažni. Neįsidėmėjo šios konkrečios situacijos. Praėjo daug laiko, turėjo daug sutarčių. Tai buvo atvejis, kuris buvo vertintas iš profesinės pusės. Tie sutarties pakeitimai, padaryti jo kompiuteryje, sutarties esmės nepakeitė. Nurodymus atlikti pakeitimus davė R. V. Nepamena ar jis aiškino, kam jų reikia. Sprendė, kaip pasielgti išeikvojus sutarties biudžetą, ar atlikti naują pirkimą, ar papildomai pirkti. Tie pakeitimai, jie situacijos nekeitė, svarbiausi viešųjų pirkimų dokumentai. Tais pakeitimais buvo siekiama didesnės sumos įsisavinimo. Buvo vertinama daug priemonių, kaip eiti toliau. Su R. V. jis apie tai kalbėjo, jam paaiškino, kad tie pakeitimai sutarties vertės nekeičia. Viešąjį pirkimą paskelbti užtrunka. Jeigu turi 1 200 000 Lt, tai daugiau nei mėnesį – apie du mėnesius. Jeigu išauga į tarptautinį pirkimą – pusę metų, jeigu niekas neapskundžia. Seimas priėmė nutarimą dėl referendumo – tai buvo 2012 m. liepos 9 d. Iki referendumo buvo apie 1,5 mėnesio. Šį viešąjį pirkimą už 1 200 000 Lt suorganizavo supaprastinta tvarka, toks pirkimas vyksta greičiau. Tie pakeitimai atsirado su generaliniu direktoriumi kalbant, jo pavedimu, įsivertinant tą punktą. R. V. dažnai susitikdavo su vyriausybės atstovais. Ar jis juos informavo, kad pasibaigė sutarties biudžetas, negali pasakyti. Tuo laiku įmonę kuravo Energetikos ministerija ir šiek tiek Ūkio ministerija. R. V. derindavosi su politikais savo žingsnius, su kuruojančiomis ministerijomis, Vyriausybe. Tas pakeitimas užėmė daug laiko, nes ir patys daug diskutavo ir vertino. R. V., gaudavo iš ministerijų nuorodas, kokiu keliu eiti. Valdyboje tas klausimas buvo sprendžiamas, buvo sprendžiama dėl biudžeto padidinimo, skirtų komunikavimui, viešinimui didinti eilutės. Valdyboje dalyvavo ir ministerijos atstovai. Jis pats (M. B.) dalyvaudavo tuose posėdžiuose. Buvo pristatyta visa situacija – apie tai, kad lėšos pasibaigė. Sutartis buvo 1 200 000 Lt sumai. Sutarčiai baigiantis ir buvo svarstoma, ką daryti. Koks buvo valdybos sprendimas, nepasakys, bet buvo pritarta biudžeto pakeitimui, kad gauti daugiau lėšų. Politikai kalbėjo, kad reikia intensyvinti viešinimą. Iš Vyriausybės narių taip pat girdėjo pasakymų, kad valstybei svarbu, jog tas strateginis projektas nežlugtų, tai nebuvo tik įmonės reikalas. Iš Energetikos ministerijos buvo atėjęs raštas, kad intensyvinti viešinimą. Buvo aiškinamasi, ką dar padaryti reikia. Čia nebuvo R. V. asmeninė bendrovė, tai valstybės valdoma atskaitinga politikams įmonė. Vyriausybės interesas buvo, kad tas projektas nežlugtų, taigi, buvo daromas spaudimas, kad padaryti viską, jog referendumas būtų sėkmingas. Intensyvinti viešinimą, kad atmušti priešininkų melo informacijos skleidimą. R. V. dirbo profesionaliai, įdėjo daug pastangų. Papildomą viešinimo paslaugų sumą skaičiavo tas, kas atsakingas už tą įmonės biudžeto eilutę. Tas įvertino realią situaciją. Kadangi teikė valdybai, tai valdybai teikė informaciją iš komunikacijos skyriaus. Jie ir turėjo paskaičiuoti. Negali pasakyti sutartyje numatyto viešinimo termino. 2012 m. liepą paskelbta referendumo data, sutartis sudaryta 2012-09-03, darbai prasidėjo rugsėjo mėnesį. Tai buvo įmonei pirmas atvejis, kai per trumpą laiką buvo iškeltas išspręsti sudėtingas uždavinys. Buvo priimtas sprendimas tęsti sutartį, viršijant jos biudžetą. Tai nebuvo papildomas pirkimas (t. 9, b. l. 161-170).

25Apklaustas teisme liudytojas S. B. paaiškino, kad 2012 m. kovo mėnesį pradėjo dirbti įmonėje atsakingu už komunikaciją. R. V. buvo jo tiesioginis vadovas. Buvo labai svarbus etapas, susijęs su komunikacijos veiksmais. Iki 2012 m. antrojo ketvirčio didesnė komunikacija nebuvo vykdoma. Suaktyvėjimas buvo susijęs su tuo, kad birželio mėnesį Seime buvo priimtas paketas įstatymų. Tuo metu reikėjo ruoštis vykdyti didelę komunikacijos kompaniją. Apie 2012 m. gegužės mėnesį, dar iki Seimui priimant paketą įstatymų, buvo valdybai pateiktas papildomas biudžetas su pasiūlymu, kokios priemonės turi būti įgyvendintos, tas sprendimas valdybos buvo priimtas šiek tiek vėliau. Tuo metu valdyba patvirtino didesnį biudžetą. Buvo papildomos sąlygos, kurios sakė, kad reikia pateikti kaip rezervą, kurį galima panaudoti. 2012 m. gegužės mėnesį valdybai buvo pateikta bendra suma iki 4 000 000 Lt. Reikalai pakrypo į kitą pusę, nes praėjus 2-3 savaitėms po įstatymų paketo priėmimo, buvo priimtas prieštaringas sprendimas dėl referendumo. Tuo metu spaudimas papildomai informuoti visuomenę, žymiai suaktyvėjo. Įmonė inicijavo komunikacijos paslaugų pirkimą. Tas pirkimas buvo 1 200 000 Lt vertės. Dėl procedūrinių priežasčių, dėl pirkimų reikalavimų – už didesnę sumą pirkti tuo metu negalėjo. Biudžetas labai susijęs su pirkimais. Negalima inicijuoti pirkimo, jeigu neturi pinigų. Valdybos leidimas panaudoti tą rezervą buvo suteiktas, buvo pateiktas komunikacijos planas rugsėjo mėnesį, po to, kai jau buvo pirkimas vykdomas. Toliau buvo pradėta vykdyti sutartį, pagal tą pirkimą. Pirkimo apimtis nebuvo pakankama. Komunikacijos detalus planas, patvirtintas valdybos, numatė žymiai didesnę komunikacijos apimtį, tuos rezultatus kuriuos reikėtų pasiekti. Ta sutartis buvo viršyta, paslaugų buvo gauta daugiau, negu numatyta pagal tą sutartį. Atsiradus poreikiui viešinti informaciją, 2012 m. pradžioje buvo atliktas tyrimas dėl visuomenės žinojimo apie projektą, rodikliai buvo maži. Žinomumas apie projektą ir palaikymas visuomenės buvo labai žemai nukritęs, o lūkestis iš akcininkų, politikų, spaudimas iš visuomenės dėl informacijos buvo, nes žmonės, eidami į referendumą, turėjo gauti informaciją. Jiems buvo keliamas uždavinys, ir tas valdybos patvirtintas detalus planas, kad visuomenė būtų informuota, žinotų apie projektą. Kai buvo viršyta suma, dėl teisinių aspektų jis atsisakė pasirašyti dokumentus. Vėliau, kai buvo atliekamas auditas, jo teiravosi, kodėl nepasirašė. Tuo momentu, kai tas limitas buvo viršytas, jis, be abejo, pastebėjo tą dalyką. Mano, kad buvo informuotas apie tai R. V.. Paruošė tuo klausimu tarnybinį pranešimą. Tame pranešime buvo informuojama, kokia yra situacija, nurodė, kad rezultato pasiekti, neviršijant sutarties, neįmanoma. Dėl paties tarnybinio pranešimo diskusijos su vadovu nebuvo, bet apie situaciją, kad biudžetas viršytas, su R. V. kalbėjo. Dėl sutarties sumos: generalinio direktoriaus buvo paskirtas žmogus iš finansų departamento, kuris nuolat sekė skaičius ir fiksavo tai, buvo informuojama elektroniniais laiškais apie pasekmes, sekama informacija. Tai buvo atsakomybės prisiėmimas. Visi suprato, kad buvo būtinybė komunikuoti, nes tai buvo projekto išlikimo klausimas. Projektas dėl komunikacijos galėjo žlugti. Mano, kad vadovas prisiėmė atsakomybę. Dėl tos problemos buvo daug kalbama. Tai nebuvo kažkoks slaptas dalykas, buvo diskutuojama, kaip pasielgti. Jo pozicija, kaip iš komunikacijos profesionalo pusės, tai buvo vienintelis būdas pasiekti tikslą – komunikacija. Buvo visų lūkestis, kad informacija pasiektų visuomenę. Suprato, kad tos priemonės buvo neteisėtos, dėl to ir nepasirašė dokumentų. Pirkimo pradžioje sutarties pradinė vertė buvo 1 200 000 Lt, šią sumą paėmė, nes ji buvo pirminiame biudžeto variante metų pradžioje. Ta suma buvo maksimali, ką jie galėjo paimti. Ten buvo ir pagrindimas, kas jiems reikalinga. Paprastai surašomi darbai, kuriuos reikia pirkti, ekspertai įvertina, kiek gali kainuoti, pagal tai nustatoma suma, bet tuo atveju buvo apribojimas. Buvo tariamasi dėl sumos: komunikacijos skyrius dalyvavo, pirkimų žmonės patarė, kokius resursus galima naudoti. Biudžete eilutė neatsiranda be pagrindimo. Reikia valdybą įtikinti. Jau pradžioje žinojo, kad ta suma per maža. Buvo svarstomi įvairūs variantai dėl galimybės numatyti sutartyje papildomas sąlygas dėl didesnės sumos. Daugybę kartų diskutavo, kaip surasti tą sprendimą. Anksčiau viešinimas taip pat vyko, bet buvo nepakankamas. Buvo visą laiką bendro pobūdžio informacija (apie branduolinę energetiką, apie naudas). Referendumas buvo neprognozuotas dalykas. Buvo atliktas supaprastintas pirkimas, nes patarė pirkimų žmonės, kokį variantą pasirinkti. Buvo pirkimų komisijos pirmininkas, komunikacijos skyriaus vadovė buvo įtraukta kaip ekspertė, ji ir vertino ekonominį naudingumą. Ekonominio naudingumo kriterijus tokiais atvejais – vienintelis kelias. Komunikacijos strategijos detalų planą parengė konkursą laimėjusi įmonė. Ji pateikė ir pasiūlymą, rengė specifikacijas. Pirminis ir vėlesnis pasiūlymas skyrėsi apimtimi. Komunikacijos apimtis buvo svarbi. Komunikacijos strategijos detaliame plane buvo apie 4 mln. Lt suma. Tą detalų planą žiūrėjo, buvo su juo susipažinęs, neturi priekaištų. Nors vyko papildomas paslaugų pirkimas, bet nebuvo sudaryta viešųjų pirkimų komisija, toks variantas nebuvo svarstomas, nes tai neturi jokio juridinio pagrindo, nes buvo vykdomas tęstinis projektas. Sprendimas, kai pirkimo suma iš 1 200 000 Lt peraugo į apie 4 000 000 nebuvo rastas. Paslaugos buvo teikiamos, pateikiamos sąmatos. Akivaizdu, jog buvo einama prieš įstatymą, dėl to jis ir nepasirašinėjo dokumentų. Iš verslo pusės buvo akligatvis, tai buvo vienintelis būdas tą projektą išgelbėti. Su R. V. apie tai, kad nepasirašė dokumentų, nekalbėjo. Davė parodymus specialiųjų tyrimų tarnybai apie skirtingas sutartis, mano, kad buvo atliktas techninio pobūdžio dalykas. Žinojo, kad vyksta sutarties keitimas. Ir teisės departamento žmonės apie tai žinojo, ir direktorius. Mano, kad tai buvo punkto patikslinimas. Tas pakeitimas sutarties vertės nepakeitė. Mano, tas punktas buvo naudingas jų bendrovei, bet tai niekaip nesusiję su verte. Buvo kolegialus aptarimas dėl to. Mano, kad pinigai buvo panaudoti racionaliai. Kiek pamena, pasibaigus projektui, buvo pateikti duomenys, 96 proc. užsibrėžto tikslo buvo pasiekti. Su pirmine sutarties suma to pasiekti būtų nepavykę. Pradžioje, surengus viešąjį pirkimą, pateikus 3 dalyviams pasiūlymus, jie suprato, kad suma bus per maža. Konkursą laimėjo "C" Pagal ekonominį naudingumą ekspertė vertino kiekvieną pasiūlymą, skaičiavo, pateikė sprendimą.

26Pagarsinus liudytojo parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu (t. 8, b. l. 58-60, 62-63) S. B. juos patvirtino, atsakydamas į teismo ir proceso dalyvių klausimus nurodė, kad negali pasakyti, kada paslaugos buvo baigtos teikti, reikia žiūrėti dokumentus. Paslaugas buvo reikalinga teikti iki referendumo. Po referendumo taip pat galėjo būti teikiamos sąskaitos už paslaugas. Tai galėjo būti nuomonės tyrimas, rezultatų aptarimo prasme, bet ne pati komunikacija. Negali nieko pasakyti apie tai, kodėl sutartis buvo sudaryta laikotarpiui iki 2012 m. pabaigos, bet mano, kad tai normalus dalykas, nes gali būti liekamųjų darbų. Ankstesnė sutartis su kita įmone taip pat buvo sudaryta iki metų pabaigos, darbai buvo atliekami panašūs, o pagrindinis sutarties dalykas buvo informaciniai centrai, darbai per žiniasklaidą. Tai buvo planiniai normalūs veiksmai, kurie buvo pradėti daryti, nesitikint, kad užgrius skuba dėl referendumo. Jie nebuvo susiję su „anšlagu“, kuris vėliau kilo. Viešojo pirkimo komisijos ekspertė pateikė sprendimus raštu dėl pateiktų pasiūlymų naudingumo. Jis pats skaitė tuos dokumentus ir patvirtino. Vertino strategiją, kuri buvo paruošta, buvo labai koncentruotai, informacijos skaida dengė praktiškai visus Lietuvoje egzistuojančius televizijos kanalus, pagrindinius dienraščius, portalus, pasitelkiant ekspertus. Mano, kad kitaip kažko padaryti fiziškai neįmanoma. Negali atsakyti, kokius priekaištus ekspertė pateikė dėl "D" pateikto pasiūlymo. Tai ne mažiausios kainos pirkimas. Neatsimena, kas vyko pirkimo dieną, nes buvo atostogose. Sugrįžęs rado pateiktus dokumentus, iš dokumentų ir vertino. Buvo pateikiamos sąmatos, jos patvirtinamos, išrašoma sąskaita. 2012 m. birželį valstybei paviešinus investuotoją, valstybė stengėsi išlaikyti šį investuotoją projektui. Mano, kad visi šie nesusipratimai, tai kas dabar čia įvyko, tai yra daugiau bendrovės klausimas. Jo vertinimu, jie neturėjo pakankamai viešųjų pirkimų resursų, kad galėtų normaliai valdyti procesą. Atsiranda sprendimas papildyti biudžetą, tačiau jį leidžiama naudoti, tik kai bus tikslus komunikacijos planas, o jį gali parengti tik tas, kas laimės konkursą. Mano, kad Vyriausybė dėjo visas pastangas. Jie jautė spaudimą, bet jis buvo gerąja prasme – darykit, informuokit, kad būtų paskleista informacija. Spaudimas ėjo ir iš žiniasklaidos, iš Prezidentūros, akcininkų, Vyriausybės. Opozicijos sprendimas inicijuoti referendumą išbalansavo projektą. Valdybos nariai, politikai nesakė daryti komunikacijos, nesilaikant Viešųjų pirkimų įstatymo, nes tie, kurie tą spaudimą, nesigilino į procedūras (T. 9, b. l. 161-170).

27Apklausta teisme liudytoja G. L. paaiškino, kad 2012 m. buvo biuro administratorė-sekretorė, registravo įeinančius-išeinančius dokumentus, pasitikdavo svečius. Jos vadovė – A. J., iš jos gaudavo nurodymus. Ji sėdėjo arčiau posėdžių salės, turėjo kabinetuką. Buvo didelis srautas dokumentų, todėl ne tą pačią dieną visus užregistruodavo. Gaudavo popierinį dokumentą, atidarydavo „folderį“, užpildydavo, kokia sutartis, su kuo sudaryta, gaudavo numeriuką, jį užrašydavo, nuskanuodavo ir įkeldavo į sistemą. Registruodavo dokumentus ir A. J., turėjusi priėjimą prie šios sistemos. Terminų, per kiek užregistruoti dokumentus, nebuvo, aišku, kad kuo greičiau. Ilgai neregistruotų dokumentų nelaikydavo, dažniausia užregistruodavo savaitės bėgyje. Dokumentai buvo klasifikuojami (sutartys, kiti dokumentai). Paliepimą užregistruoti gaudavo iš vadovės, dažniausiai ji atnešdavo sutartis. Nelabai žiūrėdavo, ar sutartis su parašais. Nebuvo akcentuoti sutarčių pakeitimai, ką pateikdavo, tą užregistruodavo, visus iš eilės. Buvo techninis darbuotojas. Nebuvo taip, kad užregistruotų tą pačią sutartį du kartus. Sutarčių neskaitė. Nauja sutartis turėdavo naują numeriuką. Nepasakys, ar pakeista sutartis gaudavo naują numerį. Tas sutartis atnešdavo A. J., teisininkai. Su R. V. bendraudavo, bet labiau viską darydavo per A. J.. Nebūdavo taip, kad pats R. V. atneštų užregistruoti sutartį. Neatsimena, ar galėjo būti nustatytas 20 dienų terminas sutarties įkėlimui. Konkretaus atvejo nepamena, galėjo būti, kad nespėjo. Nepamena, ar sistemoje buvo matyti, kad sutartis tuo pačiu numeriu jau įkelta. Būdavo, kad sistema neteisingai veikia, būna, kad neišsisaugoja dokumentas. "A" dirbo pora metų. Po to dar dirbo „B“, kur sistema buvo kita. Dėl to, kad du kartus įkelta ta pati sutartis, negali pasakyti, nieko nepamena. Tvarkos dėl dokumentų kėlimo į sistemą keitėsi.

28Pagarsinus liudytojos parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu (T. 8, b. l. 106-108) liudytoja G. L. nurodė, kad juos tvirtina. Papildomai paaiškino, kad matyti 2012 m. sutarčių numeracija. To paties numerio duoti sutarčiai negalima. Gal ir galima tai pačiai sutarčiai duoti tą patį numerį, jeigu matai, kad yra kokie nors jos pakeitimai. Sutartis siųsdavo ir paštu. Atnešdavo sutarčių du egzempliorius. Vieną įsegdavo į segtuvą, kitą išsiųsdavo kitai šaliai. Visada vienas egzempliorius dedamas į segtuvą. Neišima nieko iš segtuvo, pateikus pakeistą sutartį. Neatsimena ar dėjo tą pakeistą sutartį prie sutarties originalo, turėjo dėti (T. 9, b. l. 177-185).

29Apklausta teisme liudytoja E. S. paaiškino, kad daug metų dirbo su R. V., kuris puikus vadovas, vienas geriausių. Nedaug pamena to meto situaciją, nes daug pakeitė darbų, pareigų. Tuo metu dirbo "A" vyriausiąja buhaltere, rengdavo finansines ataskaitas, buvo atsakinga už apskaitą, vizuodavo sutartis, sąskaitas. Jos, kaip vyriausiosios buhalterės, užduotis – susipažinti su sutarties turiniu, suprasti, ką įmonė patirs, pasirašydama vieną ar kitą sutartį, įsigydama vieną ar kitą prekę, ar bus leidžiami apskaitymai, t. y. ar apmokestinami kokiais mokesčiais. Vizuodama įvertindavo, ar paslaugos, kurias įsigydavo, įprastinės įmonės veiklai, ar neturi kažkokių papildomų apmokestinimo reikalavimų. Nėra susipažinusi su viešųjų pirkimų reikalavimais. Jai nebuvo skirtumo, ar paslauga nupirkta viešo pirkimo būdu ar ne. Svarbu žinoti, kad yra įmonėje nupirktos tokios paslaugos ir teisingai jas apskaityti, apmokestinti. Įmonė buvo atsakinga už projekto vystymą – naujos elektrinės statybas. Norint, kad tas projektas būtų patvirtintas tiek visuomenės, tiek politikų, turėjo jį viešinti. Išlaidos, susijusios su viešinimo paslaugomis, buvo įprastinės įmonės veikloje. Kažkokių papildomų mokesčių neatsiranda. Tikslių sumų nepasakys, nes ne jos darbas planuoti išlaidas. Išlaidas planuoja, biudžetus sudaro finansų skyrius, kuriam vadovavo D. K.. Jis sudarydavo biudžetą, pristatydavo vadovybei, tada vykdydavo biudžeto kontrolės procedūras. Kai yra įmonė nedidelė, tai visas funkcijas atlieka vyriausiasis finansininkas (ruošia pavedimus, apmoka, suveda sąskaitas, parengia biudžetą). "A" buvo aiškiai atskirta apskaita ir finansų valdymas. Finansų valdymo funkcija: planuoti, kontroliuoti, prižiūrėti biudžetą, stebėti ar nėra kažkokių skirtumų; apskaitos funkcija (tuo metu ją vykdė liudytoja): rengti ketvirtines finansines ataskaitas ir mokesčių apskaitą, laiku sumokėti mokesčius, tiksliai parengti finansines ataskaitas. Norint parengti finansines ataskaitas, turi susipažinti su sutartimi. Jos darbui neaktualu, kad pateikiamos sutartys su skirtingomis sąskaitomis. Negali pasakyti kam tai aktualu, reikia žiūrėti tvarkas. Ji pavizavo 2012-09-03 sutartį ir laukė sąskaitų. Sutarties vykdymą prižiūri ir kontroliuoja sutarties savininkas. Nežino, kas šios sutarties savininkas. Negali prisiminti, kas pateikė šią sutartį jai. Susipažino, kad yra perkama tokia paslauga. Įsigijus tam tikrą dalį paslaugų, buvo pateikiamos sąskaitos, kurias ji turėjo vizuoti, įsitikinus, ar apmokestinimas teisingas, ar nėra neleidžiamo apmokestinimo, suprasti kurioje pelno/nuostolio eilutėje turėtų atsispindėti ta suma. Užvizavusi sąskaitą, atiduodavo pirminės apskaitos vykdytojoms, buhalterėms, kurios padarydavo įrašus apskaitos sistemoje. Buhalterės suveda sąskaitą, sumą, tada sąskaita apskaityta, ateina laikas ją apmokėti, sąskaitoje dažniausiai yra nurodytas apmokėjimo terminas, kuris įvedamas į programą. Programa periodiškai tai dienai surinktus mokėjimus atspausdina ir padaromas pavedimas. Už savalaikį sąskaitų pateikimą buvo atsakingas sutarties savininkas. Sutarties savininkas atsakingas už sutarties vykdymą, tai turbūt apima ir papildomas paslaugas. Visi dokumentai, susiję su tomis paslaugomis, yra pateikiami. Jai buvo aktualu pavizuoti sutartį, kad žinotų, jog sąskaita, kuri bus išrašyta sutartyje nurodyto paslaugų teikėjo, yra tos išlaidos, jos apmokestinamos pelno mokesčiais ir pan. Tai apskaitos dalykai. Sutarties savininkas turėjo sutarties kontrolę. Tai nebuvo apskaitos funkcija. Kad referendumas vyks, žinojo, nes ta sutartis ir buvo tuo tikslu pasirašyta. Jai visos sutartys vienodai svarbios, kiek jos susiję su įmonės veikla. Įmonės užduotis užtikrinti, kad projektas pavyktų, kad visuomenė apie tai sužinotų. Kadangi tai yra sutartis dėl paslaugų, už kurią atsakinga įmonė, tai jai jokių abejonių nekilo. Visos sąskaitos, kurios atkeliauja iki jų, turi būti apmokėtos.

30Atsakydama į teismo ir proceso dalyvių klausimus liudytoja E. S. nurodė, kad negali pasakyti, ar buvo kažkokių vidinių taisyklių, instrukcijų, kur būtų aprašyta, kada sąskaita negali būti apmokėta. Kiek prisimena, visos sąskaitos, kurios pavizuotos, jos yra apmokamos. Matomai, pas juos ateidavo sąskaitos tos, kurios būtinos apmokėti. Tik negali tvirtinti, kad jos viza galutinė, kad tas apmokėjimas įvyktų, nes daug laiko praėjo. Sutarties savininkas turėjo kontroliuoti sutarties vykdymą, kontroliuoti sąskaitų galimumą apmokėti. Sakytų turėtų būti tos sutarties savininko viza, kuri reikštų, kad sutarties savininkas peržiūrėjo viską. Nežino įmonės, kad sąskaitos būtų neapmokėtos. Jeigu nėra savininko vizos, tai galima tą vizą paimti. Apmokėdavo visas sąskaitas, nes neapmokėjus, paslaugos teikėjas tau gali pateikti pretenzijų, pateikti į skolų išieškojimo įmonę. Ji nesidomėjo, iš kur tos sąskaitos ateina, ar atlikta tai, kas sąskaitoje yra nurodyta, ar atitinka suma. Visos sąskaitos, kurios pasiekdavo ją, buvo apmokamos ir suvedamos į didžiąją knygą. Jeigu paaiškėja, kad sąskaita klaidinga, tai po tam tikro laiko atsiranda kreditinė sąskaita. Ji neatsakinga už sutarties vykdymą. Jai sutartis aktuali tiek, kad matytų, kas yra nupirkta, kad žinotų, gavusi sąskaitą, kurios sumą reikia suvesti į didžiąją knygą. Su vadovais bendravo nedaug. Vadovų užduotis buvo vykdyti projektą, o jos nustatytais terminais parengti ketvirčio ataskaitas. Buvo didžiuliai krūviai. Jeigu buvo avansiniai mokėjimai, tai turi būti avansinė sąskaita. Ji atsimena, kad viską apmokėjo, o kokios tai sutartys, negali pasakyti. Jos funkcija apskaityti ir apmokėti sąskaitas. Pagarsinus liudytojos parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu (t. 8, b. l. 103-105) liudytoja E. S. nurodė, kad juos tvirtina (T. 9, b. l. 177-185).

31Apklausta teisme liudytoja A. J. paaiškino, kad R. V. buvo jos vadovas. "A" ten ji iš pradžių buvo administratore, vėliau biuro vadove, viešųjų pirkimų komisijos nare- sekretore. Su teisininkų pagalba rengdavo protokolus. Mažai ką atsimena. Negali pasakyti, ar visuose pirkimų komisijos posėdžiuose dalyvaudavo, dviejuose tikrai dalyvavo. Buvo kalbama ir apie sumas, buvo pristatoma medžiaga, kokia reklama būtų daroma. Sumų, apie kurias buvo kalbama, neatsimena. Dokumentams registruoti buvo numatyta tvarka. Turėjo programą, kurioje dirbdavo ir atitinkamai registruodavo dokumentus. Gavus sutartį, ją užregistruodavo ir siųsdavo kitai šaliai. Tai atlikdavo administratorė. Tuo administratorė buvo G. L., o jai nesant liudytoja pati registruodavo sutartis. Neprisimena, kas būtent registravo 2012-09-03 sutartį. Sutarties registravimas vykdavo taip: elektroninėje sistemoje gavus numerį iš eilės, užrašydavo ant sutarties tą numerį, toliau sutartį skanuodavo, įkeldavo į sistemą. Teko ir jai pačiai skanuoti sutartis. Sutarties pakeitimai lygiai taip pat buvo registruojami sistemoje. Sistemoje atitinkamai buvo numatyta vieta priedams, pakeitimams. Sistemoje būtų nuoroda į priedus, pakeitimus, prisegtus prie sutarties. Skanuodavo jau pasirašytą galutinę sutartį. Teoriškai galėjo būti įregistruojama jau pakeista sutartis į tą vietą sistemoje. Priėjimą prie sistemos turėjo administratorė, ji, teisininkai, IT specialistai. Kas galėjo daryti pakeitimus, ar išimti įdėti dokumentus, negali pasakyti. S. R., IT specialistas, valdė visą šią sistemą, turėjo pilnas administratoriaus teises. Teisininkas turėjo redagavimo teisę. Teisininkai paprastai pateikdavo jiems sutartis. Apie 2012-09-03 sutartį yra girdėjusi, kad vyko tas pirkimas. Kas atnešė registruoti antrą sutarties variantą, nepamena. Apskritai, nepamena aplinkybių apie du sutarties variantus. Sutartis galėjo atnešti ir jai, ir G.. Viešųjų pirkimų komisijoje jos užduotis buvo sekretoriauti. Kai buvo atplėšiami vokai, dalyvaudavo teisininkai. Neprisimena, ar ji pati dalyvavo. Komisijoje ji vaidino epizodinį vaidmenį. G. K., M. B. taip pat buvo toje komisijoje. Nežino, ar jie vertino pasiūlymus.

32Pagarsinus liudytojos parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (T. 8, b. l. 82-85), nurodė, kad juos tvirtina.

33Atsakydama į teismo ir proceso dalyvių klausimus liudytoja A. J. nurodė, kad pas juos nebuvo įprasta keisti sutartis, t. y. iš pradžių į sistemą prikabinti vieną, po to, po mėnesio, kitą prikabinti. G. L. buvo administratorė, o ji buvo biuro vadovė, ta kuri prižiūrėdavo techniškai, kokioje vietoje dokumentas turi atsidurti, bet paties sutarties turinio ji neprižiūrinėjo. Tas, kas turi redagavimo teises, gali atlikti pakeitimus, antrą kartą tuo pačiu numeriu prikabinti tą pačią sutartį. Tai S. R., M. B.. Ji galėjo duoti nurodymą užregistruoti sutartį G. L.. Sutartis kuruodavo teisininkai. Sistema leisdavo tai daryti tam, kas turėjo administratoriaus teises. Kas turėjo „super“ administratoriaus teises, galėjo tuo pačiu numeriu antrą kartą sistemoje redaguoti sutartį. Sistema yra tokia, galima matyti iš IT pusės, kas buvo išimta, kas prikabinta. Bet kuris IT specialistas sistemoje pasakys pagal datą, kas buvo išimta, kada buvo prikabinta. Dvi sutartys su iš dalies skirtingu turiniu įdėtos į tą patį registracijos dokumentą galėjo atsirasti, jeigu kažkas prisegė antrą variantą, neišėmęs pirmo. Nežino, kodėl prisegė antrą variantą. Pirmą kartą girdi, kad buvo prisegtas antras egzempliorius. Sutarčių originalai buvo saugomi segtuvuose, spintoje. Sutartys greičiausiai buvo pas teisininkus. Galėjo būti ir prie jos spintoje, ten kur sėdėjo R. V.. Ten buvo dokumentų spinta. Antras, šiek tiek pakeistas sutarties originalas su visais parašais galėjo lygiai taip pat atsidurti segtuve. Bet kuriuo atveju, sutarties originalas turėjo būti segtuve. Vienas originalas tikrai buvo, neturi jokios informacijos, kad buvo du originalai. Kad jis galėjo ten atsidurti, tai neatmeta tokios galimybės. Sutartis į spintą įdėdavo ji, galėjo įdėti teisininkas. Pas juos nebuvo dažna praktika, kad tuo pačiu numeriu atsiranda du skirtingi sutarties egzemplioriai. Daug ko galėjo nežinoti, nes nebuvo tas žmogus, kuris viską žinojo. G. L. neturėjo redagavimo teisių, kad būtų galėjusi keisti, įdėti kažkokius egzempliorius kitos sutarties. Yra „super“ administratoriaus teisės, kurios leidžia redaguoti, išimti, įdėti. Ir buvo tokių, kurias turint, galima tik matyti, kad dokumentai prisegti. Buvo skirtingos prieigos. Pagal pareigybę, tai vienareikšmiškai G. L. turėtų pasakyti, kad jai atnešė kažkokią naują sutartį ir liepė įkelti prie tos pačios, nesuteikiant naujo numerio, neįregistruojant pakeitimo. Paprastai ji informuodavo. M. B. buvo pagrindinis teisininkas įmonėje, jis rengdavo visas sutartis. Jeigu jos nebūdavo darbe, su G. L. bendrais bruožais apkalbėdavo, kas įvyko (T. 9, b. l. 177-185).

34Liudytojas D. K., apklaustas teisme paaiškino, kad dirbo finansų kontrolės ir iždo vadovu, pagrindinės funkcijos - įmonės finansų kontrolė, biudžetų planavimas, iždo funkcijos užtikrinimas, finansavimo užtikrinimas, mokėjimo operacijų atlikimas. Komunikacijos paslaugų pirkimas buvo numatytas įmonės biudžete, negali pasakyti, kad tai buvo kažkoks neteisėtas pirkimas, tai buvo numatyta biudžete. Jo funkcija buvo ta, kad suplanuoti ir užtikrinti, jog už tas paslaugas būtų atsiskaityta. Paslaugos buvo atliktos, buvo pateiktas mokėjimas per buhalterinės apskaitos sistemą ir už tas paslaugas buvo atsiskaityta. Sudalyvavo biudžetavime ir apmokėjime. Biudžetas sudaromas metų pabaigoje, kitiems metams. Metų eigoje būna atliekami ir biudžeto pakeitimai. Tais metais biudžetas koreguojamas, tie pakeitimai teikiami bendrovės valdybai tvirtinti. Tai buvo gal pavasarį, gegužės, birželio mėnesiais. Biudžetas buvo koreguojamas dėl šių paslaugų pirkimo, patvirtintas valdyboje, vėliau įgyvendintas. Negali pasakyti kokiai sumai buvo koreguojamas biudžetas. Tyrimui buvo teikiami visi dokumentai. Ne finansų žmonių kompetencija nustatyti sumą kokios reikės. Vidury metų kolegos, atsakingi už komunikacijos biudžetą, pranešė, kad reikalingi biudžeto tikslinimai, pateikė sumą kokios reikia. Sumos neatsimena. Naują biudžetą sudėliojo, asmeniškai teikė valdybai. Turbūt birželio mėnesį vyko valdybos posėdis. Atsimena, kad valdybos posėdyje diskusija tikrai buvo, bet detalių nepasakys, sprendimas buvo patvirtintas vienbalsiai. Biudžeto pagrindimą aiškino komunikacijos žmonės. Jie aiškino, kad atsirado poreikis tų paslaugų pirkimui. Įmonės veikla finansuojama dukterinių įmonių dividendais, pagrindinis finansavimo šaltinis buvo iš dukterinių įmonių valdymo, dividendų. Tikslingumo klausimo nesprendžia. Tai sprendžia atsakingi už tai žmonės. Jo pareigose, tuo metu, kaip finansų kontrolės ir iždo vadovo – nebuvo biudžeto reikalingumo vertinimas. Pačių projektų vykdymą, kiek reikia konkrečiam projektui pinigų, nebuvo tuo metu jo atsakomybei vertinti. Nebuvo valdybos narys, nebuvo atsakingas už sprendimų priėmimą kokio biudžeto reikia. Už tai buvo atsakingi funkciniai ekspertai. Pagrindinė įmonės veikla buvo susijusi su Visagino atominės elektrinės projekto parengiamaisiais darbais. Buvo komunikacijos padalinys, jie formavo poreikius. Darbe bendraudavo su R. V., apie šį projektą su kaltinamuoju asmeniškai nebendravo. Su Komunikacijos departamentu apie tai bendravo. Apie viešojo pirkimo sutartį 2012-09-03, nieko negali papasakoti, tos sutarties sudarymo nekuravo. Poreikis didinti biudžetą buvo susijęs su šia sutartimi, bet nieko negali paaiškinti apie ją. Apie sutartį yra girdėjęs, bet jos nematęs. Pačios sutarties rengime nedalyvavo. Sutarties sąlygų nežino. Kontroliavo tik konkrečią sumą. Koks buvo poreikis, tokią ir sumą kontroliavo. Kontroliuoja pagal įvykdymą. Susiplanuoja tokį biudžetą kokia suma, vėliau atliekami mokėjimai. Iš sistemos už apskaitą atsakingas žmogus sutikrina ar neviršija numatytos sumos, jis gavęs iš apskaitos dokumentą apie mokėjimą, patvirtina. Jeigu sutarties suma viršijama, tai tokio mokėjimo sistema negali atlikti. Šiuo atveju nebuvo viršytas numatytas biudžetas. Seka ne sutartį, o biudžetą. Jo funkcijose nebuvo kontroliuoti sutarties. Kontroliuoja pagal biudžetą. Nebuvo atsakingas už sutarties vykdymą, jo atsakomybė - numatyti biudžete tam tikrą sumą ir atlikti mokėjimą. Tą sutartį kuruoja teisininkai ar apskaitos žmonės. Ne jo atsakomybei kontroliuoti ar sutartyje viršijama suma. Kontroliavo biudžetą, jam buvo svarbu pateikti biudžetą, teikė jį valdybai, valdyba patvirtino, buvo matyt paslaugos atliktos, atsakingi žmonės patikrino turbūt ar tos paslaugos atliktos. Tada iš įmonės atėjo sąskaita į buhalteriją. Buhalterija apskaitoje sutikrino, ar ta sąskaita yra už paslaugas pagal tam tikrą sutartį, ir tokią sąskaitą, atlikę savo atsakomybėje esančią kontrolę, pateikė į sistemą mokėjimui. Jeigu ateina į sistemą kas reikia sumokėti tą jis ir padaro. Negali pasakyti kas tikrino ar tos paslaugos atliktos. Jam ateina per sistemą suformuotas mokėjimas, jis patvirtina mokėjimo pavedimą. Pasitiki, kad žmonės turintys atsakomybę gerai atlieka savo darbą. Už tai buvo atsakingi komunikacijos žmonės. Mato, kad yra suformuotas mokėjimas iš paslaugų eilutės, jeigu suma neviršija biudžeto atlieka mokėjimą. Atsakydamas į teismo ir proceso dalyvių klausimus liudytojas D. K. nurodė, kad ne jo kompetencija buvo vertinti, ar teisingai vykdomos sutartys. Pagal kiekvieną sutartį netikrina. Žiūri, kad bendras biudžetas, faktiniai mokėjimai neviršytų numatyto biudžeto. Žmonės paprastai jeigu mato, kad viršis suma biudžetą, tai ateina pasitikrinti ar bus pinigų, ir pasitvirtina. Nebūdavo taip, kad viršytų sumos biudžetą. Galutinį sprendimą dėl biudžeto priima valdyba, valdyba priėmė sprendimą dėl biudžeto padidinimo, šis sprendimas jam yra privalomas. Nėra dalyvavęs pokalbiuose šiais klausimais ministerijoje, pokalbiuose su A. Ą. A. Tuo metu buvo politinė aplinka, klausimai susijęs su šio projekto vykdymu buvo aktualūs, buvo referendumo klausimai, būtina buvo šio projekto viešinimą suintensyvinti, kad būtų visuomenė informuota apie šį projektą. Vizuoja sutartį, kad numatyta suma būtų biudžete. Į jo pareigas neįeina patikrinti ar yra nauja sutartis, kai padidėja biudžetas. Jeigu neviršija eilutės biudžeto, nebuvo pareiga tikrinti kiek tų sutarčių, ar atitinka sumos. Už sutarties sudarymą buvo atsakingi teisininkai, paslaugų teikėjai. Apskaitos žmonės – mokestiniai klausimai. Už sutarties sudarymą – vadovas atsakingas, tas kuris tvirtina. Pagarsinus liudytojo parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu (t. 8, b. l. 18-19) liudytojas D. K. nurodė, kad juos tvirtina. Atsakydamas į teismo ir proceso dalyvių klausimus liudytojas D. K. nurodė, kad pagal užimamas pareigas, sutartyje jo vizavimas reiškia, mokėjimo atsiskaitymo terminus, atsiskaitymo sąlygas, kaip reikės užtikrinti sutarties finansavimą. Jo viza reiškia – kad šiai sumai sutarties finansavimas užtikrintas, kad poreikis numatytas biudžete. Sutartyje vizavo savo dalies pusę . Kitų specialistų vizos reiškia pagal jų atsakomybes pagal pareigybes, už ką atsakingi, tai patvirtina savo sritis. Kai ateina dokumentai iš sistemos iki jo, tai buvo pasitikėjimas žemesniais darbuotojais. Nebuvo nepasitikėjimo kitų darbuotojų darbu. Negali kiekvieno darbo pertikrinti. Manymas paprastai būna pagrįstas tam tikru žinojimu. Jeigu ateitų sąskaita įvykdyti nedelsiant, o jeigu terminai yra kitokie, tai netvirtintų, šiuos dalykus kontroliuoja, jeigu apmokėjimas yra padarytas ne pagal sutartį. Sutartyje numatyti apmokėjimo terminai. Su visais tiekėjais sudaromos sutarties apmokėjimo sąlygos. Tos sąlygos numatytos sutartyje, jis stebėjo, jeigu nukrypsta nuo standartinių sąlygų, tada žiūrima, kodėl taip yra. Jeigu sutartyje numatyta suma viršijama, paprastai žiūrima ar sukauptų sutarčių krepšelis neviršija biudžeto (t. 9, b. l. 196-201).

35Liudytojas Š. A., apklaustas teisme, paaiškino, kad R. V. buvo jo bendradarbis, iš pradžių atsakingas už bendravimą su investuotojais, komunikaciją, vėliau tapo "A" vadovu, atsakingu už projekto vystymą Lietuvoje, o jis (liudytojas) 2012 m. buvo projekto finansavimo vadovas. "A" buvo strateginis Lietuvos Respublikos Vyriausybės projektas, kurį kartu su regioniniais partneriais (iš pradžių Estija ir Latvija), vystė gal nuo 2006-2007 metų. Buvo pasirašytas bendradarbiavimas politiniame lygmenyje. 2009 m. prisijungė prie projekto, prieš paskelbiant strateginio investuotojo konkursą. Jis dirbo Ekonomikos departamente, atsakingame už finansavimo, ekonomikos klausimus, prezentacijų rengimą, pagalbą derybose su strateginiais investuotojais. 2012 m. vasarą Seime buvo pritarta patariamajam referendumui, jį buvo nuspręsta daryti 2012 m. spalio mėnesį. "A" nutarta įsigyti viešinimo paslaugas, kurios užtikrintų aiškią komunikaciją, informacijos suteikimą, nes buvo daug komunikacijos ir iš išorės. Poreikis komunikacijai kilo dėl patariamojo referendumo. Jis, R. V. paprašytas, vadovavo projekto finansavimui, nes reikėjo papildomų rankų, pažiūrėti, kad dokumentacija ateitų laiku. Jo po 2012-09-03 sutarties pasirašymo paprašė padėti Viešųjų ryšių departamentui, kad srautas dokumentų ir sąskaitų būtų tvarkingos. Nuo sutarties pasirašymo iki referendumo vyko didelė viešinimo kompanija – lankstinukai, radijas, TV laikas – visa tai turėjo sutilpti į dviejų, trijų savaičių laiką. Jis buvo vienas iš asmenų, kuris dalyvavo vizavimo procese. Sutartys vizuojamos keleto asmenų pagal kompetenciją. Jis dalyvavo sąskaitų vizavimo procese. Buvo vizos finansų, viešųjų ryšių, kt. Pagal 2012-09-03 sutartį gaudavo rangovo sąskaitas-faktūras, galimai "C" Dėjo vizas, tikrino, kad būtų tvarkingas darbų srautas, kad būtų savaitę ar dvi atliekami darbai. Viešųjų ryšių kolegos irgi tikrino. Jo viza reiškė, kad tie darbai atlikti, užtikrino sklandų dokumentacijos vaikščiojimą. Generalinio direktoriaus galutinis parašas reiškia, kad galimas apmokėjimas. Buvo trumpalaikiai terminai, didelė sutarties apimtis, todėl buvo paprašyta jo prisidėti. Gavęs sąskaitą, dėdavo vizą, paklausdavo viešųjų ryšių žmonių, pasiskambindavo su rangovu, pažiūrėdavo, kokia pinigų suma. Žino, kad pirminė darbinė suma buvo mažesnė, o galutinė didesnė. Buvo atliekamas papildomas pirkimas. Buvo nupirkta, nes buvo poreikis didesnei darbų apimčiai, viešajam papildomų darbų pirkimui nebuvo laiko atlikti. Pastebėjo, kad nors suma viršyta, bet darbai toliau atliekami. Sąskaitos eina, o suma viršijama. Visi tą pastebėjo. Buvo informuotas vadovas. Jis su R. V. ir asmeniškai kalbėjo, ir elektroniniu paštu rašė. Visi tai žinojo. Viršytos sumos nevizavo. Sutarė, kad padės toliau savo darbo valandomis, bet nevizuos. Dalyvaus tolimesniame procese, bet neprisiims atsakomybės už viršytas sumas. Nėra atsakingas už išlaidas. Epizodiškai sudalyvavo šiame darbų sraute, nes reikėjo pagalbos. Didžioji dalis žmonių, kurie tiesiogiai dalyvavo, tai žinojo, netiesiogiai dalyvaujantys nežinojo. Žino, kad buvo svarstoma, ką daryti, bet kas konkrečiai, nepasakys.

36Atsakydamas į teismo ir proceso dalyvių klausimus liudytojas Š. A. nurodė, kad strateginis investuotojas „H“ valstybės visuomenei buvo paskelbtas gal 2011 m. Paskelbus strateginį investuotoją, valstybės pozicija buvo įgyvendinti "A" projektą su strateginiu investuotoju, pasirašyti sutartį. Galimai 2012 m. birželį Seimas priėmė strateginių įstatymų paketą dėl šio projekto. Seimo sprendimas dėl referendumo buvo labai netikėtas jam asmeniškai, nes tris metus buvo daromas nuoseklus darbas, buvo tiek Seime, tiek Vyriausybėje palaikymas visiems strateginiams projektams. 2012 m. liepos mėnesį paskelbė, o spalį turėjo įvykti referendumas. Tai trumpa laiko apimtis. Didelės apimties viešinimo kompanija vyko visos Lietuvos mastu. Jis nėra viešųjų ryšių specialistas.

37Pagarsinus liudytojo parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu (T. 8, b. l. 134-136) Š. A. nurodė, kad juos tvirtina. Papildomai paaiškino, kad buvo finansų kontrolės departamento vadovas. Pagal jo pareigas jam nepriklausė atlikti visų tų darbų, juos atliko žodiniu nurodymu. Tuo metu turėjo laiko, jo prašė, tai neišėjo iš kompetencijos ribų (t. 9, b. l. 196-201).

38Apklausta teisme liudytoja A. R. paaiškino, kad kaltinamasis R. V. buvo jos direktorius. Jos pareigos – buvo viešųjų pirkimų vyriausioji vadybininkė, atsakinga už viešuosius pirkimus, ji vykdė visas funkcijas, dalyvavo pirkimų planavime, komisijos posėdžiuose. Buvo tiesiogiai pavaldi direktoriui, vėliau pavaldumas pakeistas teisininkui M. B. Poreikis pirkti paslaugas atsirado, kai prasidėjo kalbos, kad reikalingas referendumas dėl Visagino atominės elektrinės. Tuo metu ir Prezidentė viešoje erdvėje ir Seimo nariai teigė, kad trūksta visuomenei informacijos. "A" Viešųjų ryšių skyrius inicijavo pirkimą, iš pradžių mažesnei sumai, nes nesitikėjo, kad referendumas realiai tikrai vyks. Buvo inicijuotas pirmas pirkimas už maždaug 1 200 000 Lt. Ji atėjo į įmonę dirbti rudenį, gal 2011 m. pabaigoje. Iki to laiko "A" daug ką savo jėgomis darė Viešųjų ryšių skyrius. Prasidėjus referendumo etapui, iš pradžių tam skyriui vadovavo G. K., vėliau prisidėjo S. B. Ko gero vasarą jau pradėjo pirkti paslaugas. Iki tol viską darė savo jėgomis, nors buvo įmonė, kuri, esant reikalui pagelbėdavo su viešaisiais ryšiais. G. K. su S. B. rengė inicijavimą dėl šių paslaugų pirkimo. Jų pareiga buvo apspręsti sumą. Prieš tai iš tos pačios įmonės buvo nupirkę už 200 000-300 000 Lt, bet neužteko tų paslaugų. Po to ir kitas buvo pirkimas iš tos pačios įmonės, nes jie laimėjo konkursą. Tai buvo paslaugų tęstinumas. Biudžetą kaip ir jie numatydavo, G. K. ir S. B.. Jie buvo atsakingi už tą sritį. Ji, kaip viešųjų ryšių specialistė, apie tą sumą gali pasakyti, kad tai peržengė tarptautinio pirkimo ribą, tos specifikos nežino. Su ja tarėsi, kaip tą konkursą organizuoti. Bet jau Seimo buvo nuspręsta, kad bus tas referendumas ir tarptautiniams pirkimams laiko nebuvo, nes jie užtrunka 2-3 mėn. Ji pasakė valdybai, direktoriui, apie tai, kad tai beviltiška atlikti pagal viešųjų pirkimų įstatymą. Buvo tariamasi, ką daryti. Ji dalyvavo viešojo pirkimo komisijoje, kurio suma buvo 1 200 000 Lt. Kad bus vertinama pagal ekonominio naudingumo kriterijų sprendė viešųjų pirkimų skyrius (negali pirkti bet kokios reklamos, reikia žiūrėti kūrybiškai). Iš pradžių prieš atplėšiant vokus, turi būti įvertinta kūrybinė pusė, tai vertino G. K., davė balus, atplėšė vokus, įvertino kainas. "C" kaina didelė, bet tos įmonės buvo aukštas ekonominis įvertinimas. Kadangi matėsi, jog trūksta pinigų, tai valdyba skyrė daugiau pinigų. Buvo kalbama, kaip tą skubiai padaryti. Su Viešųjų pirkimų tarnyba buvo tartasi su Ūkio ministerija. A. Ą. A. juos suvedė su moterimis, kurios patvirtino, kad nėra galimybės per viešuosius pirkimus nupirkti. Susitikime Ūkio ministerijoje dalyvavo ji su M. B., lyg buvo ir S. B.. Informavo direktorių, kad viešojo pirkimo būdu neįmanoma nupirkti tų paslaugų. Per kelias dienas, neįmanoma teisiškai nupirkti viešojo pirkimo būdu, tų paslaugų, nes tai peržengė tarptautinio prikimo ribas. R. V. nevertė komisijos daryti nusikaltimo. Kolegė iš komisijos pasakė, kad taip negalima, A. M. pasakė, kad abejoja, ar gali priimti sprendimą. R. V. tada atsakė, kad jis abejoja, ar apskritai ji gali būti komisijoje. Gal ikiteisminio tyrimo metu ji ir pasirašė parodymus, kad jos ateitis įmonėje svarstytina, bet taip nebuvo. Už tos sutarties vykdymą atsakingas buvo S. B. su G. K.. Nežino, kada jie pamatė, jog trūksta pinigų. Rengė sutarties sąlygas, ko gero tai buvo bendras komisijos sprendimas, buvo ir direktorius ir teisininkai, ir viešųjų ryšių specialistai. Kai buvo A. Ą. A. valdybos narys ar pirmininkas, ji buvo iškviesta iš atostogų, tai buvo vasarą, rugpjūčio gale, prieš pasirašant 2012-09-03 sutartį. Ją iškvietė S. B., sakydamas, kad ji negali atostogauti, nes reikia rengti sutartį. Pasakė, kad A. Ą. A. ją kviečia. Reikia paruošti visus dokumentus apie viešojo pirkimo paslaugas. Tiesiog, kad reikės daugiau pinigų. Ko gero su A. Ą. A. buvo susitikusi du kartus. Dėl to papildomo pirkimo paslaugų, kalbėjo direktoriaus kabinete su A. Ą. A., dalyvavo G. K.. Nepamena, ar buvo S. B.. Susitikime direktorius R. V. pasakė, kad pagal įstatymą neišeis nupirkti papildomų paslaugų, o A. Ą. A. pasakė, kad tai ne jo reikalas, kad, kaip nori, taip tegul daro. Ne vieną kartą važiavo į Ūkio ministeriją. A. Ą. A. buvo tas, kuris suvedė su Ūkio ministerija, ten bandė rasti teisinį būdą, tačiau moterys pasakė, kad nėra tokio būdo. Jam dar kartą pasakė, kad viešojo pirkimo būdu nepirks, nes komisija nenori prisiimti atsakomybės. Ji direktoriui sakė, kad nėra teisinės galimybės nupirkti papildomų paslaugų. Kalbėjo ir susirinkimo metu. Negali pirkti, nes darytų pažeidimą. Negali pasakyti, ką M. B., kaip teisininkas, dar su direktoriumi kalbėjo. Vykdavo bendri susirinkimai. M. B. gal bandė rasti mažiausią blogybę iš tos visos situacijos, nes nupirkti reikėjo. Jis, turbūt, buvo už tai, kad prisiimtų viešųjų ryšių skyrius. Jai buvo siūloma vadovauti pirmajai viešojo pirkimo komisijai, bet ji atsisakė: juk buvo ir Viešųjų ryšių skyriaus viršininkė G. K., S. B., ji tik vadybininkė. Buvo išaiškinimas, kad komisijos primininku turi būti skiriamas aukštesnes pareigas einantis asmuo. Išaiškino, kad visi komisijos nariai neša atsakomybę. Nežino, kodėl jai siūlė būti komisijos pirmininke. Tuo labiau, kad ne ji inicijavo tą pirkimą. M. A. – konsultantas, su juo asmeniškai nebendravo, turbūt, G. K. bendravo. Su jais jau anksčiau su buvo dirbę. Jai atrodo, kad iš S. B. sužinojo apie tą kitą sumą. Jis priimdavo paslaugas, pasirašinėjo sąskaitas, jis pasakė, kad viršyta suma ir, ar nieko bebus, jei jis pasirašys. Jis ateidavo pas ją konsultuotis, ar tai gerai viešųjų pirkimų prasme. Tai buvo jau „post factum“ Ji įtarė, kad S. B. nepasirašinėjo sąskaitų. Kadangi baiginėjosi teisėta suma, informavo Viešųjų ryšių skyrių, kad reikia tai viešinti. Tada prasidėjo iš jų pusės delsimas pasakyti, kada paskutinis mokėjimas, kad ji galėtų tai paviešinti. Tiesiog, kai tas laiko terminas ėjo, ji kalbėjo su G. K. ir S. B., kad reikia tai paviešinti. Ji buvo atsakinga už tokį paviešinimą, jiems sakė, kad reikia paskutinio mokėjimo datos ir sumos. G. K. pasakė, dar palaukti ir neviešinti. Neatsimena, ar ji R. V. pasakė apie paskutinio mokėjimo datos paviešinimo būtinybę. Jai pasakė, kad ji yra pavaldi M. B., o ne direktoriui R. V. Ji daug nebendravo su R. V., su M. B. bendraudavo labiau. Kiek pamena pokalbius su R. V., ji kalbėjo apie tai, kad reikia teisėtų būdų ieškoti, o tada įsitraukė A. Ą. A. Direktorius tiesiog neišsakė savo pozicijos. Buvo aiškiai pasakyta, kad teisėtų būdų nėra, dėl to ir A. Ą. A. įsijungė. S. B. pas ją atėjo tartis. Jos su A. S. tikrai pasakė, kad negalima. Jie nebuvo viešųjų pirkimų specialistai, todėl jiems nebuvo aktualu nepriiminėti neteisėtų sprendimų. A. S. pasakė, kad ji nemano, kad gali priimti sprendimą pirkti už didesnę sumą. M. B., S. B. ir G. K. būtų nupirkę ir be jų su A. S.

39Atsakydama į teismo ir proceso dalyvių klausimus liudytoja A. R. nurodė, kad ją klausinėjo du tyrėjai ikiteisminio tyrimo metu, kiekvieną kartą buvo klausimai iš skirtingų pirkimų. Viskas vyko painiai. Tada atsakinėdama nemelavo. Pagarsinus liudytojos parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu (t. 8, b. l. 92-94) liudytoja nurodė, kad iš dalies juos tvirtina – kai kur aštrokai parašyta, bet iš esmės sutinka su parodymais. Liudytoja papildomai paaiškino, kad buvo laikas po 2012-09-03 sutarties pasirašymo, kai ji nerado tos sutarties, „prikabintos“ sistemoje. Sutartis tvarkydavo A. J., todėl jos paklausė, kodėl nėra „prikabintos“ sutarties. Paskui ta sutartis atsirado, bet ji buvo kitokia. Tą pastebėjo, nes tuo metu juos tikrino Viešųjų pirkimų tarnyba, pati turėjo rašyti paaiškinimus, jai reikėjo visų dokumentų, turėjo „word“ variantus, rašė paaiškinimus, pastebėjo, kad buvo išimta ta sutartis, kas ją išėmė, negali pasakyti. Tas sutarties pakeitimas nieko nepadės, nes svarbu kokia vertė buvo pradedant pirkimą. O pradžioje jau buvo patvirtintas dokumentas su 1 200 000 Lt suma. Gal tokiu būdu galvojo, kad bus galima išleisti daugiau, nei 1 200 000 Lt. Ji matė ir popierinį variantą. Už visas sutartis buvo atsakinga A. J., jos buvo segtuvuose. Negalėjo tos sutarties gauti. Tuo metu A. J. buvo komisijoje. Prašė A. J. pasižiūrėti sutartį, bet tuo metu nedavė. Raštą parašė iš savo „word“ sutarties. Į Viešųjų pirkimų tarnybą kreipėsi pozicija, todėl viską tikrino. Po kiekvieno pirkimo įvykdymo, jie informuodavo raštu Viešųjų pirkimų tarnybą. Nežino, ar Viešųjų pirkimų tarnyba žinojo apie tą 4 000 000 Lt sumą. Neatsimena, ar R. V. buvo pokalbyje, kai ją iškvietė iš atostogų. Jeigu ją kvietė S. B., tai ko gero R. V. nedalyvavo. A. Ą. A. praktiškai ten gyveno.

40Pagarsinus liudytojos parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu (T. 8, b. l. 96-97) liudytoja A. R. nurodė, kad juos tvirtina. Atsakydama į teismo ir proceso dalyvių klausimus, nurodė, kad pats Seimas pastatė "A" į tokią padėtį, nes praktiškai nupirkti paslaugas per tokį laiką yra labai mažai vilties, o reikia įvykdyti. Jie konsultavosi ir su Viešųjų pirkimų tarnyba, su Ūkio ministerija, susipažino ir su teisine praktika. Reikėjo pasirinkti mažiausią blogybę. Pagal Viešųjų pirkimų įstatymą, skubų pirkimą galima daryti, tik įvykus gamtos stichijai. Jie buvo buvo įsprausti į kampą. Ji niekada su A. Ą. A. nebuvo viena, visada buvo M. B., taip pat būdavo S. B., G. K.. Visi jį informavo. A. Ą. A. žodžiai buvo: „R., nesvarbu, kokiu būdu, turime nupirkti, turi būti“. „Ant karštųjų“ viskas buvo. Tai R. V. buvo įspraustas į kampą, nes direktoriui privalomi valdybos sprendimai. Derybos gali būti neskelbiamos, kai kvieti tiekėjus, kai reikia tęstinių paslaugų (t. 10, b. l. 1-4).

41Liudytoja V. K.-P., apklausta teisme paaiškino, kad dirbo Komunikacijos skyriaus vadove. Pirkimas buvo, tačiau detalių nepamena. Pirkimo komisijoje ji nedalyvavo. Vykdė konkrečias užduotis dėl komunikacijos šiame projekte. Pagal sutartį reikėdavo paruošti informaciją, vyko reklamos teikimas, komunikacija. Prieš 2012 m. referendumą buvo informacinis turas per Lietuvą skirtinguose miestuose. Viena iš sutarčių buvo su viešųjų ryšių agentūra "C" Sutarčių priežiūra nebuvo jai priskirta. Jos tiesioginiai vadovai buvo G. K. ir S. B. Ji pati buvo labiau darbų vykdytoja. "D" taip pat vykdė atominės elektrinės statybos viešinimą. Dėl to organizuotas viešasis pirkimas. Ji dalyvavo kaip specialistė. Viešųjų ryšių srityje teko atlikti tam tikras užduotis, susijusias su straipsnių turiniu ir pan. Prieš referendumą viešinimas buvo ženkliai aktyvesnis. Iki tol daugiau buvo dirbama su spauda. Apie "A" su "C" pasirašytą sutartį žinojo bendrais principais, kokios paslaugos teikiamos. Paties biudžeto ir užsakymo nesekė. Vykdė tik konkrečias užduotis, dėl viršyto biudžeto sužinojo vėliau, bet negali pasakyti, ar tuomet, kai apklausos prasidėjo, ar prieš referendumą. Jokiame svarstymo procese nedalyvavo. Užduotis duodavo S. B., G. K. Už biudžeto priežiūrą nebuvo atsakinga. Dirbo su komunikacijos žmonėmis, padėjo su citatomis ir pan.

42Atsakydama į teismo ir proceso dalyvių klausimus liudytoja nurodė, kad su R. V. bendravo darbiniais klausimais (dėl derino straipsnių turinį ir pan.), tačiau ne dėl užduočių. Nežino, kas nustatė paslaugų pirkimo-pardavimų sumą, nežino, kokius įgaliojimus turėjo G. K. dėl šios sutarties.

43Pagarsinus liudytojos parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu (T. 8, b. l. 10) liudytoja juos patvirtino. Atsakydama į teismo ir proceso dalyvių klausimus, nurodė, kad dalyvavo pirkimo inicijavimo procese. Dirbo komunikacijos skyriuje, todėl į komisiją buvo įtrauka dėl specifikacijos ruošimo. Nepamena, kas ir kokią sumą pasiūlė. Suma būdavo siūloma iniciavimo metu. Projekto biudžetas nebuvo jos kompetencijoje. Komisijos susitikimai vykdavo. Su viešųjų pirkimų partneriais jai neteko bendrauti. Susipažino tik su viešųjų pirkimų laimėtoju. Laikas buvo intensyvus, nes buvo inicijuotas referendumas, o laiko tarpas buvo trumpas. Buvo daug informavimo darbų. Veiksmai buvo vykdomi per skirtingas informavimo priemones. Viešinimas apėmė visas televizijas, vyko diskusijos laidose. Ji dirbo prie straipsnių spaudoje, atskiro leidinio ruošimo, televizijos reklamų. Su piniginiais klausimais nebuvo susijusi. Už pirkimus buvo atsakinga darbuotoja – A. R. Dėl pirkimo būdo, balsavo visa komisija, rekomendacijas teikė Audronė. Direktorius iniciavimo sprendime, kiek pamena, nedalyvavo, o vėliau ji ir pati nedalyvavo. Mano, kad tai buvo ne generalinio direktoriaus atsakomybė (t. 10, b. l. 32-37).

44Liudytoja G. K., apklausta teisme, paaiškino, kad su kaltinamuoju dirbo "A" Jis iš pradžių buvo jos tiesioginis vadovas, vėliau – generalinis direktorius. Jos pareigos – viešųjų ryšių vadovė, jai vadovavo S. B. Projektas buvo viešinamas labai skubant. Viskas vyko labai greitai. Buvo spaudimas iš viešosios erdvės. Juos nuomone, buvo elgiamasi neatsakingai, nes pats projektas 60 m. trukmės, finansiškai didelės apimties ir vystytas nuo 2007 m. Pradėjo dirbti su viešinimu nuo parengiamųjų darbų. Branduolinių projektų komunikacijoje labai svarbu į viską įsigilinti. Svarbu įsigilinti į projekto etapus, kurie nėra viešinami. Su "D" teko dirbti, viešinimas vyko tam tikru etapu. Tai buvo agentūra, laimėjusi pirkimą. Tame tarpe vyko ir derybos, projektas buvo pateiktas Seimo nariams. Vyko investuotojų atranka. Nepamena, ar dalyvavo projekto viešinimo inicijavime, ar S. B. pateikė iniciavimo raštą. Nepamena, iš kur atsirado tokia sutarties suma (1 200 000 Lt). Sutartis buvo pasirašyta, ją pasirašant ji nebuvo sutarties vadove, tačiau jos darbų spektras buvo platus, nes labai daug nusimanė, prisidėjo kaip ekspertė prie šio dalyko. Bendravo su direktoriumi, tardavosi. R. V. dalyvaudavo laidose, reikėdavo rengti atsakymus, ataskaitas.

45Atsakydama į teismo ir proceso dalyvių klausimus liudytoja G. K. nurodė, kad dėl viršytos sumos su direktoriumi, turbūt, buvo kalbama, tačiau ji nežino. Negali atsakyti, ar žinojo apie projekto viršytą sumą. Dažnai būdavo ekspertė dėl pateiktų pasiūlymų tiekėjų paslaugoms. Viešojo pirkimo pasiūlymus, turbūt, vertino ji, tačiau nepamena, kaip buvo vertinama. Reiktų žiūrėti pagal sutartį. Laimėjo "C" nes buvo nustatyti kriterijai, kuriuos ji atitiko. Šiuo atveju labiausiai atsižvelgta į pirkimo sąlygas, tačiau svarbus ir kūrybiškumas, situacijos vertinimas ir pan. kriterijai. Tai, kad "D" buvo ankstesnis partneris ir orientavosi situacijoje, nėra vienintelis kriterijus, pagal kurį vertinama įmonė. Žmonės rengia, pateikia įžvalgas, todėl keičiasi komunikacijos bendrovė. Jei reiktų konkrečiai kalbėti apie šį pirkimą, reikėtų žiūrėti į sutarties sąlygas. Pasiūlymai būna įvairūs, šiuo atveju nepamena apimties. Pasiūlymo įvertinimas gali užtrukti skirtingą laiko tarpą. Kadangi ji buvo komunikacijos specialistė, todėl tai galėjo padaryti ganėtinai greitai. Dėl sumos nusprendžia iniciatorius, įvertinęs darbų apimtį. Priklausomai nuo organizacijos, nuo projekto, gali kisti projekto sutarties numatyta suma. "A" projekte niekas negalėjo numatyti projekto konkrečios sumos, nes tai buvo iššūkis visiems planuojantiems. Planuojant projekto sumą, eigoje galėjo išryškėti sumos trūkumas. Viešuosius pirkimus organizuoja Viešųjų pirkimų skyrius. Ji mano, kad viršyti numatytos projekto sumos negalima. Paslaugų sumą vertina ekspertas su visais gautais pasiūlymais. Šiuo atveju S. B. buvo komunikacijos ekspertas. Gali būti, kad buvo tariamasi, kalbama apie konkretesnę sumą. Dėl referendumo, tai nebuvo galima nieko numatyti. Dėl papildomų lėšų iniciavimo reiktų žiūrėti dokumentus. Darbas vyksta tam tikrais etapais. Konfidencialaus partnerio buvo ieškoma gal nuo 2009 m. pradžios, tačiau tiksliai nežino, o 2011 m. buvo atrinktas investuotojas. Visą šį laikotarpį buvo paskelbta, kad bus ieškomas investuotojas. Per tą laikotarpį keitėsi investuotojas. Vėliau buvo pereita prie kito etapo – derybų. 2012 m. vasarą Seimui iškomunikuota ir pateiktas įstatymo projektas prieš referendumo paskelbimą. Kadangi buvo labai trumpas laikas, projektas nepavyko. Buvo daryti tyrimai, kad žmonių supratimas apie projektą padidėjo. Viskas turėjo vykti ramiau. Referendumą iniciavo vienas Seimo narys. Buvo du bandymai surinkti balsus iš visuomenės ir inicijuoti referendumą, tačiau nepavyko. Taigi, visuomenė arba neryžtinga buvo, arba nelinkusi tokio sprendimo priėmimui. Apskritai kalbant apie šio projekto vykdymą, galima remtis tik tarptautine praktika, Lietuvos pajėgumai maži. Projektas 60 m.

46Pagarsinus liudytojos parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu (T. 8, b. l. 75-80) liudytoja G. K. nurodė, kad juos tvirtina. Atsakydama į teismo ir proceso dalyvių klausimus, paaiškino, kad vertinimo kriterijai nurodomi pirkimų sąlygose, nemano, kad dalyvavo jų rengime, nes paprastai tai koordinuoja viešųjų pirkimų specialistai. Sprendimus vertina viešųjų pirkimų sudaryta komisija. Buvo skuba, buvo įtampa, didelis tempas. Ji vertino tik kūrybinę dalį kelias valandas, o visa kita buvo vertinama komisijos. Apie sutarties pasirašymą su šiais partneriais, apie sutarties vykdymą buvo sužinota skyriuje. Vykdydama sutartį, derino vaizdinę medžiagą, rengė informaciją, buvo prašoma įžvalgų, vyko peržiūros. Ką gaudavo iš S. B., tą vykdydavo. Darbai užfiksuojami darbų priėmimo-perdavimo aktais arba leidiniais, kurie vėliau išplatinami. Nepamena, kada, iš kur ir kaip sužinojo apie 1 200 000 Lt sumos viršijimą. Buvo kalbos apie sumos viršijimą. Viešoje erdvėje gal 2013 m. jau buvo paskelbta apie sumos viršijimą. Kontroliuoti biudžetą pagal sutartį nebuvo jos kompetencija. Nebuvo šios sutarties projektų vadovė. Projekto vadovas ne tik prižiūri darbus, bet ir projektą koordinuoja, žiūri darbus, pasirašinėja dokumentus, tikrina lėšas. Projekto vadovas buvo S. B. (t. 10, b. l. 32-37).

47Liudytojas K. Š., apklaustas teisme paaiškino, kad 2012 m. buvo "A" valdybos narys. Pamena, kad valdybos posėdžiuose svarstė klausimą dėl 2012 m. biudžeto. Dėl lėšų skyrimo, susijusių su referendumo viešinimu, buvo keli posėdžiai. 2012 m. liepos mėnesį Seimas netikėtai priėmė sprendimą, kad rudenį kartu su Seimo rinkimais vyks ir referendumas dėl naujos elektrinės statybos. Visa tai buvo susiję su įstatymo dėl "A" įgyvendinimu. Valdyba svarstė klausimą dėl to, kad reikėtų daugiau paaiškinti visuomenei apie projektą ir skyrė lėšų informacijos viešinimui. Svarstymas buvo ne vienas, yra dokumentai, iš kurių tai tiksliai galima pamatyti. Tvirtinant įprastinį biudžetą, visada numatomos lėšos ir jos buvo skirtos, tačiau tai buvo įprastinei veiklai. Svarstymai valdyboje buvo keli, tačiau viename tikrai buvo svarstomas klausimas dėl beveik 4 milijonų litų viešinimui. Diskusijos buvo ne posėdžių metu. Darbotvarkes sudarydavo valdybos pirmininkas. Buvo apie tai kalbama ir ne posėdžiuose, kadangi tai buvo neeilinis Vyriausybės projektas. Jis Valdyboje buvo deleguotas "A" akcininko – Energetikos ministerijos, tačiau jo darbovietė buvo – Vyriausybės kanceliarija, buvo patarėjas energetikos klausimais. Darbotvarkė būdavo ta, kurią pasiūlydavo valdybos pirmininkas A. D., suderinęs su "A" Pačiame posėdyje esminių prieštaravimų ar esminių diskusijų nebuvo, nes klausimas buvo akivaizdus, abejonių dėl reikšmingumo nebuvo, kadangi buvo mažas laiko tarpas iki referendumo, šis klausimas buvo svarstomas likus 3 mėnesiams iki jo. Tai buvo neeilinis klausimas ir buvo kalbama tik šiuo klausimu. Nebuvo ilgas svarstymas, nes svarbą visi suprato. Viešinimas turėjo įvykti per glaustą laiko tarpą, kalbų, kaip viešąjį konkursą tokiai sumai įvykdyti, apie paties projekto įgyvendinimą valdyboje didelių klausimų nebuvo. Jis, kaip valdybos narys, nebuvo susipažinęs su įstatymais šiuo klausimu. Valdybos nariai formaliai nebuvo pasiskirstę klausimus pagal savo kompetenciją, tačiau neformaliai – taip buvo. Jo kompetencija buvo – strateginiai projektai. Teisinius klausimus kuravo įmonės teisininkai. Teisininkai dalyvaudavo valdybos posėdžiuose. Prieš posėdžius būdavo teikiamos teisininkų išvados. Kiek pamena, posėdžiuose tikrai būdavo pasisakoma ir nevienareikšmiškai dėl teisininkų išvadų. Šiuo klausimu nepamena, kad būtų buvusi teisininkų išvada, jog tokiomis sąlygomis nebus galima tinkamai organizuoti viešinimo projekto. Nepamena, kad būtų buvusi neigiama teisininkų išvada šiuo klausimu. Buvo kalbų dėl laiko glaustumo ir dėl lėšų panaudojimo ir tokio projekto įgyvendinimo bei sunkumo, o, kad su R. V. konkrečiai dėl to būtų jis pats kalbėjęs, nepamena. 2012-08-21 valdybos posėdis dėl biudžeto pakeitimo buvo susijęs su Seimo priimtais sprendimais. Valdybos svarstymų dėl viešinimo buvo ne vienas, tie dalykai galėjo būti ir anksčiau aptariami, viskas turi būti užfiksuota protokoluose. Proceso dalyviams susipažinus su baudžiamojoje byloje esančiu valdybos posėdžio protokolu (b. t. 1, b. l. 77), atsakydamas į teismo ir proceso dalyvių klausimus liudytojas K. Š. nurodė, kad šis valdybos posėdis pirminis dėl papildomų lėšų skyrimo. Šis sprendimas galėjo būti priimtas ir administracijos iniciatyva. 2012-08-21 valdybos posėdžio metu nepamena, ar komisijai jau buvo žinoma, kad vyksta viešasis pirkimas dėl viešinimo paslaugų už 1 200 000 Lt. Viešinimo tvarka buvo svarstoma ne viename posėdyje. 2012-08-21 valdybos posėdis tikrai buvo dėl biudžeto pakeitimo, nes tai gali spręsti tik valdyba, tačiau kokie valdybos sprendimai buvo dėl biudžeto, nepamena. Iki 2018-08-21 biudžetas buvo nepakeistas. Čia buvo papildomi pinigai, dėl kurių valdyba turi priimti atskirą sprendimą. Dėl ankstesnio biudžeto patvirtinimo, jis nepamena ar valdyba tvirtino. Valdyba priima svarbiausius ir strateginius klausimus, o kaip juos gyvendinti ir ar tai įmanoma, ar ne, tai jau administracijos prerogatyva. Buvo aiškus supratimas, kad laiko tarpas labai trumpas ir tai nėra paprasta, tačiau nebuvo nei teisininkų, nei administracijos pasakyta, jog tai neįmanoma. Kadangi pinigai buvo dideli, todėl buvo svarstomas klausimas dėl pinigų panaudojimo plano, kadangi sprendimai dėl pinigų turi būti pagrįsti. Rugsėjo mėnesį toks planas buvo pateiktas, kuris buvo įprastas. Ar formaliai "A" valdyboje 2012 m. rugsėjį buvo svarstomas klausimas dėl viešojo pirkimo atlikimo, nepamena, bet pamena, kad tikrai buvo svarstoma neformaliai. Kalbėta dėl terminų glaustumo ir per kiek kaip greitai galima tai įvykdyti, nepažeidžiant įstatymų. Jis, kaip valdybos narys, dėl to su teisininkais nekalbėjo, bet ir nepamena, kad būtų buvusi kokia nors neigiama teisininkų išvada. Apie galimus pažeidimus, panaudojant 4 milijonus litų, jis sužinojo tada, kai buvo pakviestas į STT, tačiau konkrečių pažeidimų taip ir nesužinojo. Valdyba dėl proceso nesprendžia. Kada Vyriausybė paskelbė, kad "A" yra strateginis objektas ir paskelbė strateginį investuotoją, nepamena, tačiau strateginio investuotojo parinkimas, visų darbų organizavimas prasidėjo Vyriausybei gavus įgaliojimus. Pagrindiniai paruošiamieji darbai prasidėjo 2009 m. Pirmas etapas dėl investuotojo sąlygų atrinkimo (patvirtinimas) įvyko nuo 2009 m. pabaigos iki 2010 m. rudens, o antras etapas buvo 2010 m. Visi teisiniai sprendimai Vyriausybės lygmeniu buvo priimti apie 2010 m. Nepamena, kada buvo pateiktas įstatymų paketas dėl "A" statymo. Nepamena, kad būtų buvęs įstatymas dėl "A" Sąlygų patvirtinimas su parinktu investuoju vyko 2012 m. pavasario sesijos metu. Pačių įstatymų keitimo nepamena, jie nebuvo kažkokie svarbūs ar ypatingi, nes tai buvo galima daryti, remiantis Vyriausybės programa. Mano, kad valdybos nutarimai yra privalomi administracijai. 2012-08-23 buvo priimtas sprendimas dėl pinigų panaudojimo. Teisininkai nepateikė jokių išvadų dėl sunkumų panaudoti 4 000 000 Lt per 1.5 mėnesį. Biudžeto pakeitimas nėra nurodymas administracijai kažką daryti. Valdyba žinojo referendumo datą, tai galėjo būti 2012-10-14. 4 000 000 litų buvo paskirti viešinimui. Valdybos nariai priima sprendimus, o procedūrų vykdymas nėra valdybos kompetencijoje. Valdybos nariai, priimdami savo sprendimus, vadovaujasi įstatymais. Po įstatymo paketo priėmimo 2012 m. birželio 21 d. ir Seimo neeilinio posėdžio, priimant sprendimą dėl referendumo jis iš Vyriausybės narių negirdėjo minčių, kad nereikia "A" projekto. Kai buvo priimtas politinis sprendimas dėl referendumo, iš Vyriausybės niekas neprašė stabdyti projektą. Su R. V. bendraudavo ne tik posėdžiuose (jis (liudytojas) buvo Ministro Pirmininko patarėjas energetikos klausimais). Jis girdėjo nuogąstavimą dėl galimybių įvykdyti viešinimą, ar tai įmanoma padaryti per tokį laiką, tačiau tai jau buvo specialistų užduotis. Jam nežinoma, kad R. V. buvo daromas spaudimas dėl viešinimo vykdymo.

48Pagarsinus liudytojo parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu (t. 8, b. l. 138, 140) K. Š. nurodė, kad juos tvirtina (t. 10, b. l. 43-46).

49Apklaustas teisme liudytojas M. Z. paaiškino, kad buvo "A" valdybos narys. Su viešinimo projektu susijusius valdybos posėdžius prisimena, bet tik dalinai, nes praėjo kokie 5-6 m. Jeigu neklysta, pirmasis dėl šito projekto viešinimo klausimą iškėlė jis 2012 m. ankstyvą pavasarį, gal kovo mėn. Buvo aišku, kad visiškai nesuprantamomis žiniomis, nesuprantamais pinigais yra kuriama viešoji nuomonė prieš atominės elektrinės uždarymą. Kadangi jis vienas buvo nepriklausomas valdybos narys, o kiti keturi buvo politinio pasitikėjimo, jo su akcininku ir bendrove nesiejo jokie tiesioginio ar netiesioginio pavaldumo ar giminystės ryšiai, o pagrindinis tikslas buvo atstovauti įmonės ir akcininkų interesus vienodai ir teisingai pagal jo mandatą, kreipėsi į tuometinį valdybos pirmininką A. D. ir viename iš Valdybos posėdžių išsakė savo nuogąstavimą apie tai, ar jie mato, jog žiniasklaidoje ir ypač „Facebook“ socialiniame tinkle, vykdoma didelė agitacija prieš atominės elektrinės projektą. Sakė, kad metas susirūpinti "A" įvaizdžiu, nes žmonės gali nepalaikyti to projekto, nesvarbu, kiek tas strateginis tikslas užduotas. Tokiu atveju būtų gerai pradėti viešinti, pasakoti, kodėl tai yra daroma, nes įmonė turi tokį strateginį tikslą. Atsimena būtent šitą valdybos posėdį. Posėdyje valdybos pirmininkas jam pasakė, kad įmonės pinigus labai lengva „išvaistyti“. Su R. V. buvo pažįstamas gal 20 m., jų pažintis buvo sporadiška. R. V. kažkada turėjo japonišką kavinę, kurioje teko valgyti. Be to, R. V. buvo kelių bendrovių narys, jiedu susitikdavo konferencijose, buvo pažįstami. Privačiuose renginiuose nebendravo. Dėl 2012 m. pavasario posėdžio, tai tikrai nepamena, ar tuo klausimu kalbėjo su R. V., nes tai buvo ne direktoriaus, o valdybos sprendimas. Kalbėti su R. V. šia tema nebuvo jokios prasmės, nes jis pats negali skirti kažkam pinigų. 2012 m. rugpjūčio 21 d. įvyko valdybos posėdis, kuriuo buvo pakeistas 2012 m. biudžetas. Kiek gali prisiminti, labai stipriai per vasarą pasikeitė kontekstas. Seimas priėmė sprendimą, kad bus už projektą balsuojama referendumo būdu. Tada, nepamena kas, ar valdybos pirmininkas, ar vienas iš valdybos narių, iškėlė klausimą, kad viešinimas yra reikalingas. Nepamena, ar anksčiau buvo kalbama apie viešinimą. Valdybos posėdis įvyko 2012 m. rugpjūčio 21 d., balsuojant raštu. Tai reiškia, kad jiems buvo atsiųstas pagrindimas. Neatsimena, ar taip buvo padaryta. „Atpalaidavo“ 4 000 000 Lt. komunikacijos biudžetą. Kiek atsimena, jiems turėjo būti atsiųstas pagrindimas, turėjo būti atsiųstas biudžetas ir turėjo būti atsiųstas balsavimo protokolas, kuriame matosi ar jie „už“ balsuoja, ar „prieš“. Kiek prisimena, tokio dalyko, kaip susilaikymas, nebuvo – nebuvo galima susilaikyti. Kiekvienas turėjo šiuos dokumentus išsianalizuoti ir išsiųsti sprendimą. Galimai, prieš tai vyko valdybos pasitarimas tuo klausimu, tai turėtų būti užprotokoluota. Ten turėjo būti valdybos pasitarimo protokolas, jei toks buvo likęs, tikrai neatsimena. Jis balsavo „už“, nes manė, kad viešinimas buvo nepakankamas, labai aiškiai matėsi kitos valstybės interesas. Tuo metu, jei prisimena kontekstą, konkuravo trys atominių elektrinių projektai: vienas buvo Lietuvos Respublikos teritorijoje, kiti – Baltarusijoje ir Kaliningrado srityje. Dėl to buvo lengva suvokti, kad bandoma kėsintis į tą projektą Lietuvos Respublikos teritorijoje. Energetika yra Rusijos geopolitikos įrankis. Balsuoti „prieš“ viešinimą, kai vykdoma masinės dezinformacijos kampanija, būtų nepilietiška ir neatsakinga. Visų pirma, neatsakinga įmonės, kurios valdyboje dirbo, atžvilgiu. Pasvėrus už ir prieš, balsavo „už“, vienintelis dalykas, kad, jo galva, tai buvo daroma jau per vėlai, reikėjo anksčiau daryti. Jei dirbi valdyboje, visada dirbi su ateitimi. Ateitis nėra tikslus mokslas. Nėra tikslaus atsakymo, kas bus ateityje. Yra informacija šiai dienai, pagal kurią sprendi ką daryti, sprendimą reikia priimti čia ir dabar, o sprendimas yra į ateitį. Valdyba neturėjo nė vieno komunikacijos specialisto, kuris galėtų pasakyti, kaip padaryti teisingai. Administracija turėjo komunikacijos vadovą, neatsimena pavardės, gal S. B. Tiesiog administracijos vadovas R. V. su savo komanda ir turėjo 4 000 000 Lt komunikacijos biudžeto rezervą panaudoti teisingai ir pasiekti maksimalų efektą, o Valdyba negali spręsti kaip, tegali pasakyti tiktai, ką daryti. Jei neklysta, buvo planas pagal kurį jie balsavo. Klausimas aptarinėjamas, ar valdybos posėdyje, ar pasitarime. Bet tai 5-6 m. senumo įvykiai, gali neatsiminti. Ten buvo pasakyta, kad R. V. ir jo komandai duotas nurodymas užtikrinti maksimaliai efektyvius komunikacijos veiksmus, priemones. Kas dėl tų komunikacijos priemonių teisėtumo, tai jokiomis kitomis priemonėmis, nei teisėtos priemonės, jie, bent jau jis, kaip valdybos narys, negalvojo, kad tai gali įvykti. Preziumuoja, kad administracijos vadovas viską įvykdys tik teisėtomis priemonėmis, jei jis to neįgyvendina teisėtomis priemonėmis, jis turi būti nušalintas ir teisiamas. Valdyba jokiu būdu, jo žiniomis, nedavė jokio nurodymo R. V. daryti tai neteisėtomis priemonėmis. Kiek pamena, R. V. nekėlė klausimo valdyboje, kad teisėtomis priemonėmis nelabai įmanoma minėtos pinigų sumos įsisavinti. Valdyba davė direktoriui nurodymus, toliau jau jo dalykas organizuoti pirkimą. Jei jis negali įgyvendinti, jis turi grįžti ir pasakyti valdybai, kad jis negali įgyvendinti. Neatsimena, kad jis taip būtų daręs. Jei jis būtų atėjęs ir pasakęs, ar parašęs raštu, kad negali įgyvendinti, tada valdyba turėtų pasakyti „stop“, bet tokio dalyko tikrai neatsimena. Jam R. V. to tikrai nėra sakęs. Tuo labiau per posėdžius. Nepamena ar valdybai buvo pateiktas išsamus vykdytinų priemonių planas. 2012-09-14 valdybos posėdyje, kiek atsimena, jau turėjo kitą valdybos pirmininką. Jis kėlė klausimą apie struktūros pakeitimus. Buvo kuriamas struktūros pakeitimo planas. Ar buvo kalbama apie galimybę atlikti viešuosius pirkimus, nepasakys. Reikėtų susipažinti su dokumentais, kad būtų aiškiau. Ar realu įgyvendinti viešinimo projektą iki referendumo, jiems turėjo pasakyti administracija. Jie negali to žinoti – realu ar ne. Kiek pamena, tokių diskusijų su administracija nebuvo. Buvo administracijai pavesta užduotis viešinti projektą. Jeigu administracija būtų mačiusi, kad tai nerealu, tai administracija būtų grįžusi ir pasakiusi, kad tai nerealu. Iš administracijos, pagrinde, posėdžiuose dalyvaudavo keli žmonės: tai buvo R. V., kuris dalyvaudavo kiekviename posėdyje, kartais ateidavo vyr. finansininkas. Viename iš posėdžių tikrai buvo S. B. Valdybai, iš administracijos pusės, nebuvo keliami klausimai dėl to, nes taip neįmanoma. Jeigu administracija gauna neįmanomą užduotį, tai ji ir turi pasakyti, kad gauta neįmanoma užduotis, kurios negalima įvykdyti, tada valdyba turi spręsti iš naujo. Nepamena, kad būtų gautas toks signalas iš administracijos. Kadangi jis buvo nepriklausomas valdybos narys, mano, kad ne viskas buvo jam sakoma. Nežino, ar administracijos vadovui dėl projekto viešinimo buvo daromas spaudimas. Tokių duomenų neturėjo. Kiek pamena, tą rudenį administracijos vadovas atrodė tikrai įsitempęs, paprastai jis būna gan atsipalaidavęs, bet tas ruduo jam buvo sunkus. Nėra artimi draugai, todėl apie tai jo neklausė. R. V. nebuvo lengva, tai matėsi. Apie 2012-09-03 pasirašytą viešojo pirkimo-pardavimo sutartį jam nežinoma. Kad juos informavo, jog kažkokios sutartys yra pasirašomos, turbūt taip. Negali pasakyti, ar žinojo 2012-08-21 posėdyje, jog jau vyksta viešasis pirkimas. Tas posėdis vyko raštu. Jų tikrai neinformavo, kad vykdomi darbai. Nebuvo vyriausybės narys tuo metu, todėl į šį reikalą vyriausybės požiūrio nežino. Atominės elektrinės statyba buvo tarp valstybės prioritetų. Vienos atominės elektrinės užtektų patenkinti viso regiono poreikius, tik klausimas, ar ši elektrinė atsirastų Lietuvoje ir pastatoma būtų saugiomis priemonėmis, ar tokia elektrinė atsirastų Baltarusijoje, šalia Vilniaus, kuri būtų statoma naudojant nesaugias, Černobylio tipo technologijas, ar ji būtų Kaliningrado srityje. Geopolitinė situacija buvo tokia. Įmonė, kuriai buvo pavesta statyti elektrinę, turi konkuruoti su ta jėga, kuri buvo politizuota. Buvo naudojama, kaip geopolitinis įrankis, naudojama labai didelė ir stipri dezinformacijos kampanija. Po 2012 m. jie matė ir pasikartojimus. Buvo daugybė „youtube“ įkeltų filmukų, skrajučių, pokalbių laidose. Buvo aišku, kad konkurencinė aplinka buvo ne vien tarp "A" ir „R.“, matėsi, kad yra žymiai didesnis konkurentas. Jų paprastais įvertinimais, lėšos, kurios buvo mestos dezinformacijai apie "A" siekė 12-15 mln. litų. Viešinimui skirtos lėšos, jo nuomone, buvo nepakankamos. Valdyba priėmė sprendimą padidinti finansavimą, o įgyvendinimas buvo administracijos reikalas. R. V., kaip vadovą, matė vienerius metus, kai buvo valdyboje. Tai išmintingas, diplomatiškas žmogus, kartais pritrūkdavo jam kietumo, kad pasakytų ne.

50Pagarsinus liudytojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (T. 8, b. l. 150-152) M. Z. nurodė, kad juos tvirtina. Papildomai paaiškino, kad buvo vienas valdybos posėdis arba pasitarimas, kai atėjo A. Ą. A., kažką kalbėjo, tai A. D. jam atsakė kažką, tada sako: „galit išeiti“. Ką tiksliai pasakojo, nežino. Mano, A. Ą. A. net nebuvo įtrauktas į valdybos darbotvarkę, o po to, ironiška, kad tas pats A. Ą. A. tapo valdybos pirmininku. Jam nebuvo pateikta ataskaita, kokiu būdu buvo panaudoti tie 4 mln. litų. Jei būtų pateikta, tai turėjo pasirašytinai perimti tuos dokumentus, jei buvo jam dokumentai duoti nepasirašytinai, tai juos grąžino, nes buvo toks susitarimas. Kiek pamena, ataskaitos negavo (T. 10, b. l. 55-60).

51Liudytojas A. S., apklaustas teisme, paaiškino, kad 2012 m. buvo ministras. "A" projekto viešinimas vyko iki 2012 m. Šis projektas buvo ir yra energetikos strategijos plano dalis. "A" Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu įvardintas, kaip svarbus projektas, įtvirtintas „Visagino atominės elektrinės įstatyme“. Tai buvo vienas Vyriausybės veiklos prioritetų, todėl jam, kaip ir jo viešinimui, buvo skiriama daug dėmesio. Už šio projekto įgyvendinimą tiesiogiai buvo atsakingas R. V., paskirtas įmonės direktoriumi 2011 m. rudenį. Liudytojas tam paskyrimui pritarė, nes R. V. sąžiningas, pareigingas, turintis patirties tarptautiniuose santykiuose ir šioje srityje, jis atsakingai ėmėsi šio projekto. R. V. buvo keliami dideli reikalavimai, kadangi Vyriausybės kadencija ėjo į pabaigą ir reikėjo atlikti kuo daugiau darbų. R. V. savo, kaip vadovo, pareigas vykdė labai sąžiningai. Iki 2012 m. vasaros – rudens projektas ėjo įprasta tvarka. 2012 m. vasaros pabaigoje buvo priimtas politinis sprendimas dėl referendumo surengimo. Projektas tapo politizuotas, buvo juntamas spaudimas iš politikų. Buvo padarytas viešasis pirkimas dėl šio projekto viešinimo visuomenei iki referendumo paskelbimo. Viešasis pirkimas buvo nupirktas, viešinimas buvo daromas. Viešinimo programa nebuvo matoma, visada buvo deklaruojama, kad apie šį projektą girdima bei matoma per mažai. Kai buvo paskelbtas referendumas, kilo poreikis didinti viešinimo apimtis, pirkti daugiau paslaugų, ką ir darė R. V.. Buvo patvirtintas papildomas projekto biudžetas – finansavimas. Buvo keliami klausimai, kaip panaudoti lėšas, kaip pirkti tas paslaugas. Buvo trumpas laiko tarpas, tai buvo politinis reikalavimas iš ministerijos, Seimo, Vyriausybės. Daugelis matė atskirus faktus, trūko pilno vaizdo apie šį projektą, tai buvo sudėtingas projektas, kilo reikalavimas daugiau aiškinti. Tai buvo politinis privalomas reikalavimas dėl papildomo viešinimo pirkimo. Jei to R. nebūtų daręs sąžiningai, tai būtų dar daugiau reikalauta viešinti. Jei jis nebūtų viešinęs, jis būtų praradęs politinį pasitikėjimą ir būtų praradęs darbą, jis viską turėjo atlikti per 2 mėnesius. R. V. kėlė klausimą, kaip visa tai įvykdyti. Jis sakė, kad jie ieško kelių. Jis turėjo kalbėti su valdyba, kuri skyrė biudžetą. Kreipėsi į jį (A. S.). Jam aiškiai sakė, kad viešinimas turi būti daromas sąžiningai, aiškiai ir iš numatyto biudžeto. Suprato, kad viešinimo laiko tarpas buvo trumpas. R. kėlė įvarius klausimus dėl susidariusių situacijų. Kita organizacija taip pat nebūtų galėjusi įvykdyto tokio viešinimo, ji nebūtų sugebėjusi, nes pasiruošti reikėjo ir laiko, ir pastangų. Be to, tai įmonės tiesioginė pareiga buvo viešinti. Valdybos pirmininkas buvo A. D. Buvo ir daugiau žmonių, susijusių su šiuo projektu, tai Ž. V. bei kiti ministerijos darbuotojai. Buvo nuo Strateginių projektų skyriaus asmuo – L., jis turėjo visas žinias. Ministerija labiau užsiėmė politiniais klausimais. Jis pats (A. S.) pasisakydavo dėl viešinimo, bet pagrindinė atsakomybė dėl viešinimo buvo įmonei. Viešųjų pirkimų sutartis buvo 1 200 000 litų vertės. Valdyba skyrė papildomas lėšas, jie sakė, kad turi būti plečiamas viešinimas ir to buvo reikalaujama. Kiek pamena, su R. V. buvo kalbama, kad turi naudoti tas pačias organizacines priemones, tą pačią agentūrą, kanalus, per kuriuos jau buvo viešinama. Buvo tęsiamas tas pats darbas su tais pačiais įkainiais. Ministerija nesvarsto klausimo dėl sutarčių sudarymo. Kiek įmanoma, projektas atitiko maksimaliai įstatymų keliamas normas. Politiškai buvo aiškus reikalavimas – viešinti projektą, nes kitaip būtų R. V. atleistas dėl politinio nepasitikėjimo.

52Atsakydamas į teismo ir proceso dalyvių klausimus liudytojas A. S. nurodė, kad buvo siekiama maksimaliai atitikti įstatymus, t. y. maksimaliai laikytis įstatymų ir vykdyti politinę valią, išreikšta Seimo, Vyriausybės bei visuomenės. Leido tuos pinigus leisti. Mano, kad Viešųjų pirkimų įstatymas šioje situacijoje netaikytinas. Klausimas dėl viešinimo buvo keliamas Vyriausybėje. A. D. buvo valdybos pirmininkas. Kai jis buvo su R. V., klausimai taip pat buvo keliami ir Vyriausybėje, ir ministerijoje. Buvo padaryta nepakankami. A. Ą. A. pas jį ateidavo pasikonsultuoti, pasigilinti (T. 10, b. l. 72-76).

53Apklaustas teisme liudytojas A. D. paaiškino, kad kaltinamasis buvo "A" direktorius, o jis iki 2013-10-28 buvo valdybos pirmininkas. "A" valdyba dar 2012 m. pradžioje patvirtino biudžetą, jame buvo pinigai, numatyti komunikacijai. Komunikacijos tikslai lėšos buvo labai greitai išnaudojamos, buvo kreiptasi į įmonę su paklausimu, kodėl taip greitai išnaudojamos piniginės lėšos. Tai buvo 2012 m. gegužę ar birželį. 2012 m. Valdybos protokoluose viskas užfiksuota. Įmonė kreipėsi dėl komunikacijos biudžeto padidinimo. Tuo metu dar nebuvo valdybai pateiktas konkretus komunikacijos planas, kokie tikslai ir kokia suma. Posėdžiai būdavo atidedami, nes Valdybai neužtekdavo pateiktos informacijos. Galutinis planas buvo patiektas rugsėjo mėnesį. Liepos mėnesį taip pat buvo pateiktas, tačiau jo kokybė nebuvo gera. 2012-09-13 gautas raštas, kuriuo buvo prašoma pateikti kuo daugiau informacijos apie naują projektą.2012-09-14 įvyko Valdybos posėdis, Valdyba padidino biudžeto eilutę. Buvo patvirtintas komunikacijos planas. 2012-09-26 vyko kitas Valdybos posėdis. 2012 m. rugsėjo mėnesį vyko visuotinis susirinkimas. 2012-09-28 jį atšaukė iš Valdybos, kadangi negalėjo eiti kelių pareigų, kurios nesuderinamos vienam asmeniui. Jo, kaip Valdybos pirmininko pareigos, baigėsi galioti 2012-09-28. Biudžetas buvo paskirtas 3 760 000. Jie leido tuos pinigus. Birželio mėnesį buvo priimtas sprendimas dėl referendumo, tada pradėjo jausti spaudimą. Seimo nariai reikalavo informacijos apie projektą. Buvo važinėjama po Lietuvą aiškinant. Reikėjo papildomų lėtų keliamų tikslų įgyvendinimui. Valstybėje ir įmonėje taikomas principas, kad įmonė gali viršyti nustatytą limitą, jei galės paaiškinti pinigų reikalingumą. Valdyba dėl to galėjo sutikti. Šiuo atveju, jei kreipėsi į juos, jie prašė pateikti išsamų planą. Nebuvo žinoma nei kam ir kokiu periodiškumu buvo prašomos lėšos. Viešinimas vyko laidose apie tai kalbant, televizijos reklama reikalauja didžiausių sumų. Nebuvo žinoma, kad pasirašyta viešinimo sutartis, Valdyba labiau vykdo strateginę funkciją, visa kita vadovo atsakomybė. 2012-09-03 sutarties jis nežino. Kaip vykdo įmonė viešinimą, tai įmonės reikalas, Valdybos reikalas – skirti pinigus bei žiūrėti, kaip visa tai įgyvendinama. Dėl papildomų lėšų (4 000 000 Lt) buvo pasirašyta 2012-09-14. Sušaukė Valdybą, nes tokių lėšų svarstymo klausiamas buvo skubus, artėjo referendumas ir reikėjo skubėti. Reikėjo informuoti visuomenę apie šį projektą. Viešojoje erdvėje šiuo klausimu reiškėsi ir politikai. Apie šį projektą buvo įvairių nuomonių, tačiau jie norėjo, kad viskas būtų išviešinta apie šį projektą plačiau. 2012-10-14 įvyko referendumas. Žmonės referendumu išsakė pasipriešinimą šiam projektui, tačiau jų balsas tik patariamasis, todėl buvo galima statyti atominę elektrinę. Jis, kaip Valdybos pirmininkas, tik valdybos posėdžių metu bendravo su R. V., medžiaga buvo gaunama elektroniniu būdu. R. V. nekėlė klausimų dėl terminų. Iš pradžių buvo žiūrima, ar projektas atitinka įstatymus, jei viskas gerai, tuomet įmonės vadovas pasirašydavo. Tuo metu dalyvavo ne vienoje valdyboje. Buvo prašoma teisininkų, kad šie viską sutikrintų ir sužiūrėtų, jog viskas vyktų pagal įstatymus. Pasirašydavo įmonės vadovas.

54Atsakydamas į teismo ir proceso dalyvių klausimus liudytojas A. D. nurodė, kad A. Ą. A. dalyvavo šiame procese. Valdyboje nebuvo atitinkamų sričių kuravimo. Buvo pasisakoma ir žiūrima labiau pagal atstovaujamas institucijas. Vyriausybės pozicija buvo teigiama. Strateginiai pakeitimai buvo priimti 2012 m. vasarą, galėjo būti birželio mėnesį. Nežino, kas iniciavo referendumą, tai ne jo kompetencija. Referendumo viešinimo klausimas visą laiką buvo dienotvarkės planuose. Projekto viešinimo tikslas – kuo daugiau apie šį projektą informuoti visuomenę, nes nepakako tuo metu buvusios informacijos. Valdyba savo poziciją suformuodavo balsavimu.

55Pagarsinus liudytojo parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu (T. 8, b. l. 142-144) A. D. nurodė, kad juos tvirtina (t. 10, b. l. 72-76).

56Liudytojas A. V. teisme paaiškino, kad su kaltinamuoju R. V. sieja kolegiški santykiai. Jis 2012 m. buvo "A" valdybos narys. Nepamena aplinkybių, prašo pagarsinti jo duotus parodymus ikiteisminio tyrimo metu.

57Pagarsinus liudytojo parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu (T. 8, b. l. 146, 149) liudytojas juos patvirtino. Atsakydamas į teismo ir proceso dalyvių klausimus, paaiškino, kad jo supratimu, referendumas nebuvo reikalingas Lietuvai, jis nebuvo skirtas eiliniams žmonėms dėl atominės elektrinės statymo. Jo nuomone, Lietuva neturi savo jėgainės, kurios projektas buvo paruoštas geriausiai visose Europoje, buvo puikus partneris „V“. Tuo metu reikėjo viską daryti ir viešinti žmonėms, t. y. ką reiškia referendumas tiek jiems, tiek ateinančioms kartoms. Tuo metu jis, kaip pilietis ir valdybos narys, suprato, kad sprendimai dėl skubos buvo labai reikalingi. Jei būtų buvę laikomasi viešųjų pirkimų procedūros, nebūtų nupirkę paslaugų. Projekto viešinimas buvo paruoštas profesionaliai. 2012-07-12 numatytos sumos svarstymo jis nepamena. Jei buvo pateikta viešinimo strategija, jo įgyvendinimo strategija, visos priemonės kompleksiškai, tuomet tai ir turėjo būti įgyvendinama. Matomai buvo pasakyta, kad biudžetas turi būti būtent toks. Viešinimo strategija – įmonės nuoseklus darbas informuoti visuomenę, politikus, kas vyksta, tai nuoseklus procesas. Šiuo atveju tai buvo labai specifinė žinutė, kad vyksta referendumas. Visuomenė nebuvo tam paruošta, t. y. nebuvo paruošta, kokia bus nauda, o visa tai turėjo būti minima viešinimo metu, kad žmonės suprastų, jog tai yra labai naudinga dėl energetinio saugumo, stabilumo. Tuo metu buvo ypatinga skuba. Pagal Viešųjų pirkimų įstatymą yra ypatingos skubos terminai, kita tvarka. Jei yra skuba, galima sudaryti ir tiesiogines sutartis. Profesionali buvo tiek komanda, tiek vadovas, Valdyba ja pasitikėjo. Viskas turėjo būti teisiškai tvarkinga, o jei nėra teisiškai galima, vadinasi reikia atsisakyti. Ar R. V. kėlė teisiškumo klausimą, jis nepamena, buvo valdybos posėdžiai. Komunikacijos detalųjį planą parengė M. K., kuris pristatinėjo bendrąją strategiją, jis tuo metu buvo atsakingas už projekto įgyvendinimą, turėjo sutartį. Jo bendrovė ją ir parengė. A. Ą. A. buvo pirmininkas, jis dalyvavo posėdžiuose. Žino, kad ir A. D. ir A. Ą. A. buvo valdybos pirmininkais, tačiau laikotarpių nepamena. Jei būtų reikėję vykdyti viešųjų pirkimų procesą, projektas nebūtų įgyvendintas. Vienintelis būdas – ypatinga skuba, kiek tik įmanoma. Jie patvirtino biudžetą, komanda turėjo pasakyti, teisininkai turėjo pasakyti, kad šio projekto neįmanoma įgyvendinti, kadangi to padaryta nebuvo, jie manė, kad, dėl to yra viskas gerai. Tuo metu jis buvo viceministras. Buvo keliamas strateginis tikslas dėl "A" – įgyvendinti šį projektą visomis prasmėmis. Šis projektas buvo labai reikalingas ir svarbus. Lietuva didžiausia elektros importuotoja Europoje. Jei importuojama daugiau nei 60 procentų, tai jau nesaugu. Šis projektas buvo labai svarbus ir ekonomine prasme, nes suderėtos kainos buvo patrauklios. Šio projekto įgyvendinimas užtruko, nes projektas galėjo būti regioninis projektas ir latviams ir estams. Partnerių neatsirado. Vyriausybė daug darė, kad šis projektas atsirastų. Referendumo paskelbimas buvo didelis šokas, kadangi tokių ekonominių klausimų negalima užduoti paprastam, eiliniam žmogui. Referendumas buvo rekomendacinio pobūdžio, tačiau projektas buvo sustabdytas, nes nebuvo politinio palaikymo. Ir su 4 000 000 Lt buvo didelė rizika, ar pasieks žmogų ši informacija, tačiau nieko nedarant būtų klausiama, kodėl jie nieko nedaro, neinformuoja visuomenės apie grėsmes projektui ir pan. Pasitarimuose šiuo klausimu pas Energetikos ministrą jam neteko lankytis ir dalyvauti (T. 10, b. l. 102-104).

58Liudytojas Ž. V. teisme paaiškino, kad tuo metu buvo viceministras. 2012 m. buvo rengiamas įstatymų projektas dėl atominės elektrinės statybos, birželio mėnesį buvo priimtas Seimo patvirtinimas. Dėl šio projekto įgyvendinimo buvo ir teigiamų, ir neigiamų nuomonių, diskusijų, kurios persikėlė į Seimą. 2012 m. spalio mėnesį vyko rinkimai, buvo organizuojamas referendumas. Suvokiant referendumo prasmę, ministerijoje buvo nemažai diskusijų. Buvo rengiami verslo planai, kokią naudą galėtų teikti projektas, kokia jo strateginė, geopolitinė reikšmė. Buvo kalbama ir apie komunikaciją, jog reikia aktyviau viešinti šį projektą. Buvo projekto priežiūros grupė, į kurią rinkdavosi ministras, viceministras (l.), energetikos atstovas, departamentų atstovai. Teisininkai dalyvaudavo ne visada. Tokiame formate jie dažnai diskutuodavo, kas savaitę, o kartais ir du kartus. Projektas buvo ne tik nacionalinis, bet ir regioninis. Dalyvaudavo Latvija, Estija. 2012 m. jau buvo skirtos lėšos viešinimo paslaugoms. Paskelbus referendumo datą, vyko konsultacijos, kad reikia viešinti visuomenei šio projekto naudą, ieškoti informacijos kanalų. Be to, reikėjo biudžeto. Ministras konkrečiai pasakė, kad esamo biudžeto rėmuose to padaryti nepavyks. Tai buvo po teisės aktų priėmimo, prieš referendumo paskelbimą. 2012 m., nuo liepos iki rugsėjo, vyko pokalbiai, buvo diskusijų pikas. Buvo vizija dėl konkrečios sumos, tačiau biudžetas nebuvo pakankamas. Tokioms paslaugoms reikėjo papildomo biudžeto. Agentūros, kurios buvo laimėjusios paraišką šiai paslaugai, buvo žinomos. Reikėjo plėsti paslaugos sutartį ne tik dėl biudžeto, bet ir dėl paslaugų apimties. Nepaisant priemonių, rezultatas turėjo būti pasiektas. A. S. tiesiogiai pasakė R. V., kad su komunikacija reikia daryti viską, kad viskas vyktų. Viešųjų pirkimų tikslas – pateisina priemones, nors ir nesilaikoma procedūrų. "A" vadovas sakė, kad pagal esamas procedūras, tai labai sudėtinga bus įgyvendinti. Buvo kalbama apie viešųjų pirkimų būdus, kad greičiau tai padaryti. Generalinis direktorius sakė, kad kyla problemų ir didelių iššūkių, tačiau buvo aiškus pasakymas, kad reikia ieškoti sprendimų. Tuo metu reikėjo pakankamai greitų sprendimų, buvo klausimas – kaip visa tai greitai pasiekti. Buvo keliamas klausimas dėl biudžeto didinimo ir ar tam būtų pritarimas. Buvo vertinamos papildomos rizikos.

59Atsakydamas į teismo ir proceso dalyvių klausimus liudytojas Ž. V. nurodė, kad 2012-09-13 raštas dėl informacijos sklaidos (b. t. 3, b. l. 75) – bendras pavedimas "A" įgyvendinimui. Politikus domino tik rezultatas. Buvo A. S. pavedimas R. V. įgyvendinti šį uždavinį. R. V. gal 2-3 kartus išsakė, kad balansuojama ant ribos, tada ministras aiškiai pasakė, kad reikia įgyvendinti, o R. V. atsakė, jog jis tai supranta. Tikslas buvo – įgyvendinti įstatymuose numatytą projektą. Įstatymo priėmimas buvo svarbus, jis įsigaliojo liepos pradžioje. Jam pačiam teko dalyvauti ir regioninėse derybose, ir rengiant turinio prasme konsultacijose. Buvo kalbama, kad referendumas suprantamas kaip grėsmė. Tuo metu buvo tokia situacija, kad projektai vėluodavo ir reikėdavo juos įgyvendinti tik su padidintu biudžetu. Referendumas buvo – konsultacinio pobūdžio. Tai buvo politinės valios sprendimas. Tačiau tai turėjo didelę reikšmę politiniams sprendimams. Ar viešinimas pasiekė tikslą, ar ne – nežino, tačiau be viešinimo nežinia kokį būtu turėję rezultatą. Šie klausimai buvo svarstomi pas Energetikos ministrą, Ministrą Pirmininką. Susitikimai buvo dažni, kartą per savaitę tikrai buvo kalbama. Po referendumo paskelbimo ne vieną kartą vyko pokalbiai, aptariama vizija, periodiniai apsisprendimai. Nuo Ministerijos Valdyboje atstovavo A. D., su kuriuo viskas buvo derinama. Jis pats dalyvaudavo ne visuose susitikimuose, dalyvavo ne kaip valdybos narys, o kaip viceministras. Valdybos funkcijos buvo atskirtos. Kiek buvo susiję su Valdyba, tai buvo kalbama bei sprendžiami klausimai su A. D.. A. Ą. A. tuo metu buvo ūkio viceministras. Vyko bendravimas su Ūkio ministerija. Ūkio ministerija rengė straipsnius dėl ekonominės projekto naudos. Buvo pasiskirstę funkcijas. Jo pareiga – buvo koordinuoti įstatymo projektą. Jo kabinete vyko pokalbiai su teisininkais. Viešieji pirkimai buvo regioniniam tikslui. Įstatymo konkretūs pakeitimai buvo daromi, kuriems reikėjo politinio pritarimo. Jam, kaip kuruojančiam asmeniui, svarbu buvo kaip pereiti prie įstatymo įgyvendinimo. Jis mano, kad buvo informuotas apie 2012-09-03 sutartį. Žinojo, kad yra viršijamas biudžetas. R. V. pasakė, kad gali įgyvendinti tik finansine prasme. A. D. tuo metu dalyvavo valdyboje.

60Pagarsinus liudytojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (T. 8, b. l. 155-158), liudytojas Ž. V. nurodė, kad juos tvirtina. Papildomai paaiškino, kad buvo aiškūs tarpiniai rezultatai, kurie buvo pristatomi ministrui ir buvo vertinama, kokios komunikacijos priemonės turi būti naudojamos. Tuo metu jis įmonės pavadinimą žinojo, tačiau neprisiminė. Jos pavadinimą matė galbūt kokiame nors lydraštyje ar veiklos plane (T. 10, b. l. 82- 85).

61Liudytojas J. B. teisme paaiškino, kad yra "D" direktorius. Jie dalyvavo konkurse. Jau anksčiau yra dalyvavę konkurse ir laimėje bei teikę komunikacijos paslaugas: tai buvo klipo kūrimas, generatoriaus kelionė po Lietuvą, lankstinukai, plakatai, informacinė informacija ir pan. Dirbo 2011-2012 m. Atlikti darbai, kurių vertė jiems maža. Nusiskundimų, neigiamų atsiliepimų nebuvo. Viešino "A" projektą Lietuvai.

62Atsakydamas į teismo ir proceso dalyvių klausimus liudytojas nurodė, kad jie 2012 m. vasarą konkurso nelaimėjo, nors jame dalyvavo. Pamena konkurentą, kuris laimėjo, kitų nepamena. Mano, kad konkursui buvo pasiruošę gerai, turėjo kompetencijos dirbti su šiuo projektu. Kiek pamena, jų pasiūlymas buvo įvertintas blogai. Labai smarkiai tą kartą pralaimėjo, tačiau nepamena dėl kokių priežasčių jų balai buvo numušti. Konkurso sumos tiksliai nepamena, tačiau ji galėjo būti 1 200 000 Lt vertės. Ten buvo formalūs reikalavimai. Iki finalo jie nepriėjo. Laimint konkursą jiems atitenka ne visa suma, nes dalis sumos atitenka ir žiniasklaidai, ir kitiems asmenims. Įtraukia ir kitus asmenis: spaustuves, žiniasklaidos priemones, kurios reikalingos viešinimui. Šiuo atveju tikrai turėjo būti įtraukta ir žiniasklaida. Jei suma būtų buvusi didesnė, t. y. 4 000 000 litų, tai motyvacija būtų didesnė. Ir dabar dirba su energetikos sritimi, nes specializuojasi šioje srityje. Dirba su kosmetika ir energetika. Turėjo energetikos žinių.

63Pagarsinus liudytojo parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu (T. 8, b. l. 120, 122) liudytojas J. B. nurodė, kad juos tvirtina (T. 10, b. l. 96-99).

64Liudytojas R. J. teisme paaiškino, kad R. V. pažįsta tik iš viešosios erdvės. "A" viešinime "E" dalyvavo, tačiau konkurso nelaimėjo. Jų įmonė turėjo patirties energetikos srityje. Jie buvo ir yra vieni iš rinkos lyderių, tokiame konkurse negalėjo nedalyvauti vien dėl keliamų iššūkių. Konkurso detalių nepamena. Buvo diskusijų, asociacija kėlė klausimus, susijusius su konkursu, tačiau detaliai to jau nepamena.

65Atsakydamas į teismo ir proceso dalyvių klausimus liudytojas nurodė, kad projekto vienas punktas buvo tarsi „kad užsakovas padengs trečiųjų šalių patirtas sumas, kurias patirs užsakovas“. Ta suma galėjo būti ir didesnė. Projektas galėjo būti daug didesnis nei buvo numatytas. Jei nurodyta, kad bus padengta suma, tai buvo galima pirkti ir papildomai daugiau paslaugų. Anksčiau beveik visuose konkursuose buvo palikta galimybė visko pirkti daugiau. Būdavo atviros galimybės didesniam projektui, t. y. vienokia ar kitokia galimybė padidinti sumą. Iš žiniasklaidos žino, kad pinigų buvo panaudota daugiau. Jų įmonė būtų galėjusi turėti ir didesnės sumos projektą nei 4 000 000 Lt. Dėl apimčių bei paslaugų spektrų konkursas būtų įgyvendintas. Dėl įkainių konkrečiai, tai juos sunku lyginti, nes tokiame konkurse dalyvaujant nėra įmonių standartinės kainos. Už vieną paslaugą mokama vienaip, už kitą kitaip, nes įkainių lyginimas yra sudėtinga. Nežinant paslaugų ir jų kiekio bei apimčių, nežino, ar jų įkainiai buvo didesni, ar mažesni, nes neturi su kuo palyginti. Jiems ruošiant savo siūlymus, kiekius, apimtis nėra sunku nurodyti įkainius, tai galima lyginti su kitais. Siūlymai nesulyginami su paslaugų kiekiu. Jų įmonės atliko paskaičiavimus 2016 m., ta padarė jis ir G. K.. 2012 m. pasiūlymo atsakomybė ėjo per jį, tai buvo kolektyvinis darbas, jis tvirtino kiekvieną įkainį. Buvo vienas asociacijos klausimas dėl organizavimo skubos, nes buvo greitai referendumo klausimas sprendžiamas. Buvo didelė skuba. Viską reikėjo greitai pateikti ir rezultatus pateikti greitai. Nebuvo įpratę taip, kad valstybinė įstaigą konkurso rezultatus paskelbtų taip greitai. Buvo vertinama balais, paskelbta tą pačią dieną. Jo praktikoje nėra taip buvę, kad taip greitai būtų paskelbti rezultatai. Negali atsakyti, kiek laiko buvo organizuojami viešieji pirkimai, nes dalyvavo jau paskelbus konkursą.

66Pagarsinus liudytojo parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu (t. 8, b. l. 126, 128) liudytojas nurodė, kad juos tvirtina (t. 10, b. l. 96-99).

67Apklausta teisme liudytoja G. K. paaiškino, kad dirba UAB "E" projektų direktore. Dirba UAB "E" nuo 2005 m. Nepamena, ar ji teikė UAB "E" energetikos viešinimo pasiūlymą. Dabar teikia įvairias viešinimo paslaugas. Su energetikos projektais jie šiuo metu nedirba.

68Atsakydama į teismo ir proceso dalyvių klausimus liudytoja G. K. nurodė, kad jie dalyvavo konkurse, tačiau ji nedalyvavo siūlymų teikime. Žino, kad jų įmonė pralaimėjo. Nepamena, ar buvo kalbama apie pralaimėjimą, nes nebuvo su tuo susijusi. 2016 m. ji ruošė atsakymą. Buvo pateikti klausimai, pateikta paslaugų lentelė (aprašymas), reikėjo užpildyti lentelę. Jie nurodė, kad tai ekspertinė lentelė. Visa tai buvo ruošiama 2012 m. duomenimis. Jai pakako žinių ruošti ekspertinį vertinimą. 2016 m. yra baigusi komunikacijos mokslus ir turi patirtį. Buvo pateikta nuo iki, nes norint tiksliai paskaičiuoti, reikia tiksliai žinoti paslaugų kiekius, kas tuomet nebuvo nurodyta. Tai kompleksinis darbas: agentūros, trečiųjų asmenų darbas. Buvo darbas 2012 m., o paskaičiavimai 2016 m. Yra atsakinga už pasiūlymų rengimą, kainodarą.

69Pagarsinus liudytojos parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (T. 8, b. l. 129, 130, 132) liudytoja G. K. nurodė, kad juos tvirtina. Papildomai paaiškino, kad žiniasklaida taiko ženklias nuolaidas, tai suderinamas klausimas. Ji tokiose derybose nedalyvauja, todėl negali atsakyti, kokios nuolaidos taikomos (T. 10, b. l. 96-99).

70Liudytoja L. Š. teisme parodė, kad su kaltinamuoju susipažino, dirbdama viešųjų ryšių agentūroje "C" projektų direktore "A" viešinimo kampanijoje. Tuo metu R. V. buvo "A" direktorius. Po projekto viešinimo jiedu nebendravo. 2012 m. "A" paskelbė viešąjį pirkimą, "C" dalyvavo šiame konkurse, pateikė pasiūlymą, laimėjo, įprastine tvarka pasirašė sutartį, dirbo. Deja, kaip rodo dabartinė situacija, nesėkmingai – referendumas nepavyko. Sutartį įvykdė, tokios buvo darbinės aplinkybės. Į jos, kaip "C" projektų direktorės, pareigas įėjo darbas su įvairiausiomis komunikacijos programomis – nuo idėjos iki įgyvendinimo priežiūros. Įprastai paraleliai vyksta keli projektai. "C" užsiimdavo viešųjų pirkimų tema, t. y. viešuoju sektoriumi. Tokios specializacijos nebūna nedidelėse agentūrose, "C" – nemaža agentūra, jos manymu, jie stiprūs profesionalai, dirbę ir su finansų, ir su energetikos įmonėmis. "C" iki šio projekto taip pat buvo dirbusi su energetikos projektais, bet su "A" buvo pirmas kartas. Jiems buvo įprasta sekti viešųjų ryšių sektoriaus konkursus. Įmonė – verslo struktūra, siekiantis ne tik ne tik gauti pajamų, bet ir dirbti su įdomiais projektais. Gali papasakoti, kaip ruošė pasiūlymus konkursui: sąlygas randi internete (jos viešos), perskaitai, ir, jeigu teisingai pataikai, t. y. teisingai supranti kontekstą, atitinki situaciją, tai laimi arba nelaimi. Tai buvo seniai ir per ilgą laiką sąlygų būta įvairiausių. Paprastai pasakoma, kad yra tokia pinigų suma ir reikia pasiūlyti savo idėją, tada daromas konkretus planas. Kaip konkrečiai buvo šiuo atveju, nepamena. Prisimena, kad reikėjo pasidalinti įžvalgomis apie strategiją ir kuo svarbus šis projektas. Parašė pasiūlymą ir išsiuntė į sistemą. Derybų dėl sumos nepamena, ji dalyvavo, tik rengiant pasiūlymą ir jį teikiant į sistemą. Prieš pateikiant pasiūlymą, tikrai nevyko jokios derybos. Pateikus pasiūlymą, tai jau yra normali darbinė praktika. Dalyvaudavo ji, daug žmonių, taip pat ir M. K. dalyvavo. 2012-09-03 sutarties pasirašymo aplinkybių tikrai nepamena, tik šiandien ji atrodo išskirtinė, o tuo metu tai buvo elementari praktika. Nepamena, kad būtų pasirašyti du 2012-09-03 sutarties egzemplioriai. Konkrečiai to momento, iš kieno pusės buvo pastebėta, kad neužtenka kiekio paslaugų, nepakankama pinigų suma, nepamena, bet tai buvo atlikus paslaugas už 1 200 000 Lt. Agentūra nedaro tokių veiksmų pati savarankiškai. Buvo išnaudota suma, atlikti veiksmai, tada vyko susitikimai, kurių metu buvo svarstoma, ką toliau daryti, nes prasidėjo daug politinių spekuliacijų ta tema, todėl reikėjo sprendimo, ką toliau daryti. Kaip tas sprendimas buvo priimtas, dabar konkrečiai nepamena. To sprendimo atsiradime ji nedalyvavo. Buvo atlikti veiksmai už tą sumą. Tada reikėjo sprendimo, ką toliau daryti. Šiaip tokių veiksmų negali daryti, neturėdamas leidimo, pats sau susigalvojęs. Žino, kad vyko kažkokie susitikimai. Jai asmeniškai M. K. pasakė, kad reikia parengti planą. Tai pasakė, atlikus veiksmus, kai baigėsi nurodyta sutartyje suma. Ji rengė papildomą planą. Tuo metu dirbo žmonių grupė, ji, turbūt, tame dalyvavo. Jos darbas galvoti, kokias priemones parinkti. Buvo reklama televizijoje, regioninių straipsnių bangos. Buvo parengta internetinė svetainė, kurioje pasakota apie projektą, dalyvauta šviečiamojoje veikloje, paneigiami mitai apie atominę energetiką. Vyko darbas televizijoje, internete, spaudoje, radijuje. Ji buvo susitikimuose, kuriuose dalyvavo ir viceministras A. Ą. A. Ji dalyvavo nestrateginėse situacijose, kai reikėdavo pristatyti ar apginti idėją, kodėl reikia tokio klipo, kodėl tas žmogus turi pasakyti tokią žinutę (kodėl reikia A. Č., o ne ponios B.). Buvo paruošta medžiaga, planas ir su juo dirbo. R. V. kartais dalyvaudavo susitikimuose, kartais ne. Ji negirdėjo kalbų apie papildomos procedūros, kuri numatyta Viešųjų pirkimų įstatyme, reikalingumą. Ji dirbo su koncepcija ir kūryba. Sąmatos skaičiaus dabar tikrai neįvertins, nes praėjo labai daug laiko. Sąmatą pateikė, tai po to, kai buvo atlikti veiksmai su tuo 1 200 000 Lt. Per labai trumpą laikotarpį ta suma buvo išeikvota. Kadangi pirmieji veiksmai buvo vykdyti televizijoje, tai įvyko pakankamai greitai. Pasirašant sutartį, nebuvo svarstoma, ar užteks to 1 200 000 Lt. Buvo žinoma ir suvokiama, kad tai rimtas projektas, tačiau ažiotažas augo eigoje. Iš anksto galima kažkiek nuspėti, kad jis kils, bet negali jo suvaldyti ir suplanuoti. Kilo didelė banga. Šita kampanija turėjo būti grynai informacinė, o įgavo politinį atspalvį. Planas ir sąmata buvo pateikti pirkėjui. Neįsivaizduoja, kokio dydžio sąmata buvo nurodyta, tik žino, kad ten buvo didelė paklodė. Gali būti, kad buvo daugiau, negu priminė 1 200 000 Lt suma. Kiek dokumentuose nurodyta, tiek ir buvo paskaičiuota. Joks veiksmas nėra daromas, negavus sąmatos patvirtinimo. Prieš darydami bet kokį veiksmą, parašo, kiek tai kainuos, pateikia užsakovui ir užsakovas tai tvirtina. Kiekvienas veiksmas daromas su atskiromis sąmatomis. Bendrą sąmatą po to išskaidė. Pateikus sąmatą, gauna patvirtinimą, tuomet daro darbus ir, jį atlikę, atsiskaito už darbus bei gauna apmokėjimą. Nepamena, ar šioje situacijoje reikėjo ilgiau laukti. Svarbu tai, kad darbas daromas, gavus patvirtinimą. Nepamena konkrečių sutarties sąlygų, bet bendra praktika buvo tokia: mėnesio pabaigoje, kai surenki visus įrodančius dokumentus ir už juos atsiskaitai, rašomas aktas, kuriame nurodoma, kas atlikta, pridedama sąskaita. Tai kartais užtrunka, ypatingai dirbant su televizija. Darbų priėmimo-perdavimo aktas surašomas mėnesio gale (to paties mėnesio gale, kai atliktos tam tikros paslaugos). Konkrečiai šio atvejo nepamena, tačiau įprasta praktika, kad po mėnesio darbų ruošiamas aktas ir išrašoma sąskaita. Sąmata pateikiama, prieš atliekant tam tikrus veiksmus. Gavus sąmatos patvirtinimą, atliekama tai, kas yra numatyta sąmatoje, tada teikiamas priėmimo-perdavimo aktas. Per kiek laiko tas darbų priėmimo-perdavimo aktas surašomas, dabar nepasakys. Yra buvę, kad atliekami darbai, o perdavimo-priėmimo aktai pasirašomi po mėnesio, dviejų. Įmonė savo lėšomis atlieka tuos darbus arba paprašo šalių palaukti apmokėjimo. Buhalterijos dalykų ji neseka, tai ne jos kompetencija. Jos reikalas išrašyti sąskaitą, o toliau tikisi, kad pinigai įplaukė. Kam buvo reikalinga 2012-10-16 sąmata (T. 6, b. l. 156), nepamena. Gal tai buvo tyrimas, siekiant sužinoti kokios nuotaikos, kodėl balsavo ar nebalsavo. Tai galima padaryti tik po referendumo. Tai labai rimtas politinis klausimas, tema tai tuo nesibaigė. Taip negalėtų būti, kad įmonė "C" būtų išleidę nors vieną litą daugiau, negu buvo pateiktoje sąmatoje, nepamena, kad taip būtų buvę. Išeikvojus 1 200 000 Lt, toliau tęsti darbus nurodė M. K.. Kokia yra paslaugų teikimo tvarka, kokios sumos, ji žino tiek, kiek yra sistemoje. Sistemoje mato, kas perka, ką perka ir kada perka. Kartais nurodo, kokiais kiekiais arba ne, ir kartais deklaruoja turimą biudžetą arba ne. Yra spektras galimybių ir vertinimo kriterijų. Visa tai, kas yra oficialu ir tai ką ji mato sekdama sistemos pranešimus. Pateikiant didesnę sąmatą virš 1 200 000 Lt, nekilo klausimų, kodėl tuo metu buvo nutarta tokia sumai, ją domino, kad pavyktų tai, dėl ko dirbama. Pasirašydami 2012-09-03 sutartį manė, kad toks yra turimas biudžetas, suprato, kad tai įdomus projektas, darbas, kurį gali pradėti daryti. Turi didelę praktiką, žino, per kiek laiko ir kokioms paslaugoms ištirpsta milijonas, bet ne viską gali prognozuoti, esant ypatingoms sąlygoms. Viešinimo tikslai buvo labai aiškiai įrašyti sąlygose. Su įmone diskusijų nebuvo jokių. Nutarė dalyvauti. Nepamena, ar kompanijos intensyvinimo klausimas buvo pradėtas svarstyti išleidus pinigus, ar pinigai dar nebuvo išleisti. Tuo metu buvo be galo daug darbo – televizija, spauda ir visi kiti dalykai. Ar buvo būtina tęsti reklamą, išleidus 1 200 000 Lt, sunku pasakyti. Su R. V. apie tai nekalbėjo, o su savo vadovu kalbėjo, bet tai buvo kūrybiniai klausimai, nes toks jos darbas. Jų programa viešinti atominės elektrinės statybą turėjo pasibaigti iki referendumo. Jų agentūra kai kurių dalykų pati nedaro, tam pasitelkiami žiniasklaidos kanalai ir partneriai, kurie gamina produktą. Nagrinėjamu atveju buvo pasitelktos praktiškai visos Lietuvos stambiausios žiniasklaidos priemonės. "A" sąskaitas galėjo išrašyti, kai gaudavo ataskaitas iš TV kanalų, už kuriuos ji turi atsiskaityti klientui. Pavyzdžiui, ištransliavus klipą televizijoje, ji turėdavo atsiskaityti už tai, ar tikrai ištransliavo, kiek, kur, kada ir tada jie turi duoti didelę išklotinę). Kad tą išklotinę parengtų, laukdavo informacijos iš TV kanalo, patys to nedarydavo. Praktikoje yra tokių atvejų, kad pabaigus projektą, tik po mėnesio ar po kelių mėnesių gauna papildomas sąskaitas galų suvedimui, ypač iš televizijų, interneto portalų. Kai prasidėjo viešinimo darbai, labai suaktyvėjo antiagitacija, prasidėjo didelis puolimas: atsirado žmonių, kurie kalbėjo, kad statomas didelis blogis, kad atominės elektrinės nereikia, kad tai nesveika žmonėms. Žodžiu, atomas – tai blogis. Visi prisiminė Černobylį, tada, aišku, „Fukušimą“, taigi reikėjo kovoti su vėjo malūnais. Artėjant referendumui, natūralu, kad pasakius, jog atomas yra gėris ir reikia turėti savo energetiką, kuri yra nepriklausomybės garantas, oponentai muša dvigubai, o žiniasklaidos dėsnis – reikia konflikto, nes taip gaunamas dėmesys. Kai vieni sako, kad tai yra gerai, natūralu, kad atsiranda tų, kurie, nežinia dėl kokių priežasčių, sako, kad tai yra blogai.

71Pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu liudytojos L. Š. duotus parodymus (T. 8, b. l. 64-65), ji juos patvirtino. Nurodė, kad surašydami darbų priėmimo-perdavimo aktą, nurodydavo, už kokius darbus tas aktas rašomas. Datų, kada darbai atlikti, nepamena. Yra akto data, o už kokio laikotarpio darbus, tai priklauso, koks darbas daromas – jeigu klipo pagaminimas, tai jo data nėra svarbi, jeigu transliacija televizijoje, tai tas laikotarpis, svarbus. Dabar praėjo dar daugiau metų, dar sudėtingiau pasakyti, kodėl buvo keista sutartis, to negali paaiškinti (T. 10, b. l. 123-126)

72Liudytojas M. K. teisme parodė, kad R. V. pažįsta 10-15 m., bendraudavo per investuotojų forumo renginius, muzikos vakarus, juos siejo darbiniai santykiai. 2012 m., regis vasarą, buvo paskelbtas konkursas viešinti "A" projektą. Įmonėje vyko svarstymas dėl dalyvavimo projekte. Jie nutarė sudalyvauti ir sudalyvavo. Pasikeitė aplinkybės, nes artėjo Seimo rinkimai, netikėtai buvo registruotas A. B. pasiūlymas surengti referendumą, ar statyti "A". Tas projektas turėjo tęstis kelis metus, bet tuomet jis tapo intensyvesnis, nes reikėjo žmonėms pateikti daugiau atsakymų į klausimus apie "A". Projekte jis buvo konsultantas. Tuo metu nevadovavo UAB "C" buvo akcininkas. Kelis kartus dalyvavo susitikimuose su "A" atstovais. Projektą vykdė priešiškoje aplinkoje, buvo siekiama jį diskredituoti projektą. Vyko rinkimų kampanija, eteris užimtas visokia informacija, nebuvo galima prasimušti prie visuomenės informavimo lauko. Viešinimo metu pradėjo aiškėti, kad informacija neprasimuša į visuomenę, ji nėra gerai informuojama apie "A". Buvo agentūros užklausta, ar užtenka informacijos, pateikiamos visuomenei. Tai vyko pokalbių su "A" metu. Valdyba klausė, ar viskas padaryta, nes dauguma žmonių nebuvo apsisprendę, nežinojo, kas vyksta, trūko informacijos. Tikslių aplinkybių nepasakys, nes buvau tik vienas iš UAB "C" darbo grupės narių – konsultantas, be to, vienas iš agentūros savininkų. Tuo metu jos vadovas buvo M. A.. Buvo akivaizdu, kad vykstant rinkimų kompanijai, neužtenka informacijos, kurią teikia "A", ji neprasimuša pro informacijos srautą, kurią teikia priešiškos jėgos, ir jos per tą mėnesį nepavyks pateikti. 2012 m. buvo intensyviai viešinama. Su R. V. buvo, turbūt, kalbama, bet konkrečių susitikimų nepamena. Iniciatyva, kad reikia intensyvesnio viešinimo buvo abipusė, "C" buvo klausima, ar sekasi viešinti, jie matė, kad nesiseka. Vyko abipusiai pokalbiai, kaip intensyvinti viešinimą, kaip pateikti informaciją, ar reikia peržiūrėti esamą biudžetą, gal būtų galima dirbti efektyviau. Dėl galimų viešinimo būdų visą laiką buvo kalbama. "C" atėjo daryti dvejų metų tęstinį projektą, o viskas vyko per mėnesio laikotarpį. Rengiant pasiūlymus dalyvauti konkurse, projektas buvo planuojamas dvejiems metams. Jie pamatė informaciją apie konkursą, nutarė sudalyvauti, nefiksavo referendumo. Manė ir neabejojo, kad tų pradinių lėšų (1 200 000 Lt) užteks. Nepamena, kad projekto pradžioje būtų buvę kalbama apie biudžeto didinimą. Pradėjus dirbti su viešinimu, situacija pasikeitė. Teikdami pasiūlymą, referendumo temos nebuvo suvokę. Pasiūlymas buvo teikiamas 2 m. laikotarpiui. Tai pamena labai gerai. Pateiki pasiūlymą ir paaiškėja, kad vyks referendumas. Vėliau situacija kito kas savaitę drastiškai. Kokiu pagrindu tęsė darbus, kai sutarties suma buvo išsemta, negali atsakyti, nes nebuvo įmonės vadovas. Kaip įmonės savininkas pasitikėjo įmonės vadovais, nemanė, kad taip viskas baigsis, kad R. V. kils atsakomybė, būtų to nedarę. Savo istorijoje tokių sandorių neturėjo. Jis suvokė, kad situacija ekstremali. Manė, kad sutarties pratęsimas vyksta pagal įstatymus, kad priemonė leistina. Jie nėra viešųjų pirkimų specialistai. Jis dalyvavo susitikimuose su "A". Ar R. V. susitikimuose kalbėjo apie viešuosius pirkimus, sutarties pratęsimą, kaip tai juridiškai įforminti, nepamena. Buvo kalbama, bet nepamena, ar buvo kalbama įmonės viduje, ar plačiau su trečiosiomis šalimis. Pagal sutartį "C" turėjo teikti paslaugas, susijusias su komunikacija, informacijos transliavimu. Informaciją reikėjo išversti į visuomenės kalbą. Iš informacijos kilo tam tikros įžvalgos, kurias reikia pateikti visuomenei. Teiktos reklamos ir viešųjų ryšių paslaugos, rašomi straipsniai, spausdinami laikraščiai. Apie sutarties koregavimą nieko neprisimena, tai buvo labai seniai. Kas nurodė, kad reikia papildomo paslaugų plano, nepamena. Pamena tai, kad buvo nuolatinės diskusijos, jog reikia intensyvinti darbą. Vyko intensyvus darbas, daugiausiai šiame projekte dirbo iš "A" pusės R. V., S. B.. Jis (M. K.) buvo valdyboje kelis kartus, kai buvo kalbama apie referendumą, kad žmonės priimtų sprendimą tokiu sunkiu klausimu. Valdybos susitikimuose buvo kalbama, kaip laimėti referendumą, kad žmonės suprastų reikalo naudą. Galbūt, buvo kalbama ir apie teisinius dalykus, kaip tai teisiškai įforminti sutartimis. Nepamena, ar R. V. sakė, jog yra problemų su sutartimis, teisiniais dalykais. Jis su R. V. kalbėjosi, kaip geriau komunikuoti, dėl efektyvesnės komunikacijos.

73Kartais praktikoje viršijamos sutartyje numatytos sumos: jų versle šiuo metu 100 proc., anksčiau – 80 proc. sutarčių sudaromos su privataus verslo atstovais. Jei reikia klientui, privačiame versle pasitaiko, kad viršijamos sutartys. Valstybiniame sektoriuje tokio atvejo nėra pasitaikę (iš viso yra įgyvendinę 8 ar 9 tokias sutartis). Situacija, kai dirbo su "A" projektu, nebuvo ordinarinė. Jis nepamena, kada pasirašyta sutartis, referendumas paskelbtas kažkur 2012 m. liepos mėnesį. Apie atsiskaitymus, mokėjimo pavedimus negali pasakyti, tai L. Š. darbo sritis, kaip sąskaitos išrašomos ir apmokamos. Kas L. Š. nurodė rengti papildomą planą, tikslai pasakyti negali, buvo diskusija. "C" darbo grupėje buvo 7 ar 8 asmenys, kurie diskutavo, o kliento ("A") pusėje panašiai žmonių buvo. Visa tai buvo procesas: jų nuolat klausė, kaip pagerinti komunikaciją. Visus nurodymus gavo iš "A" darbo grupės, negali tiksliai pasakyti, iš ko konkrečiai. Jis prisidėjo prie "A" komunikacijos detaliojo plano rengimo. Kas dėl papildomų paslaugų teikimo, tai nėra jo darbo sritis, yra įvairių būdų, kaip vykdomi viešieji pirkimai. Jei užsakovas yra didžiausia įmonė toje srityje, jie mano, kad kas viskas vyksta teisingai. Jie nesipriešins, nes prasčiau išmano viešuosius pirkimus. Pagal vidines įmonės tvarkas už teisinių dokumentų forminimą atsakinga L. Š., direktorius M. A. Jo darbas kūrybinis, ne administracinis. L. Š. išrašo, derina sąskaitas, direktorius priima sprendimus. Jis negali pasakyti, ar, kai išnaudojo 1 200 000 Lt, buvo kalbama, kokia konkrečią suma reikalinga. Tokių pokalbių buvo, su kuo konkrečiai, negali pasakyti. Jie nuolatos skaičiavo ir darė darbą, kad žmonės išgirstų "A" argumentus. Sumos galėjo kisti. Vyko pokalbiai, ką dar galėtų padaryti. Pokalbiai ir skaičiavimai, kiek dar reikėtų pinigų buvo. Su kuo iš "A", negali pasakyti. Kasdien kito situacija, išeidavo vis nauja informacija. Komunikacijos papildomas paslaugų planas ruošiamas tai dienai, kai vyksta rinkimų kampanija, o tuo metu vyko rinkimų kampanija. Nuolat sėdėjo ir galvojo, kokios reikia informacijos. Darbą vykdė pirminės sutarties rėmuose, sprendė eigoje, kaip efektyviau komunikuoti. Projekto įgyvendinimo metu pasidarė aišku, kad pinigų neužtenka, tai atsitiko projekto įgyvendinimo metu, paaiškėjo, kad negali prasimušti į eterį. Vadovavosi pirmine sutartimi, bet, kai pradėjo įgyvendinti sutartį, po kelių mėnesių ar savaitės buvo jau kitokia situacija. 2012-09-03 sutartyje rašoma, kaip efektyviai sėkmingiau dirbti su apibrėžtu biudžetu. Pradėjus įgyvendinti sutartį, pastebėjo, kad biudžeto neužteks. Komunikacijos procesas nėra stabilus dalykas. Kas leido viršyti sutarties sumą, negali pasakyti, nes teisinių dokumentų netvarkė, sutarties neruošė, asmeniškai pačiame procese nedalyvavo. Už teisinį sutarties pagrindą atsakinga L. Š., paskutinį parašą dėdavo M. A. Sutartį pasirašė L. Š., tuo metu ji turėjo parašo teisę. Viešųjų ryšių sektoriuje paslaugų kaina gali kisti kas 1-2 mėn. Reklamos pardavėjai reklamos įkarštyje taiko didelius kainų padidinimus. Tai vyksta tokiu būdu: TV reklamos pardavėjai taiko dideles nuolaidas, bet tam tikrais atvejais jie nekelia kainų, bet netaiko nuolaidų – tai ir yra kainų kėlimas. Taip būna rinkimų metu. Kartais kainos kyla po 1,5 karto. Pavyzdžiui, bus prezidento rinkimai, eterio kainos vėl šoktels.

74Teismui pagarsinus liudytojo M. K. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (T. 8, b.l. 100-102), jis juos patvirtino. Mano, kad projekto viešinimas pasiekė tikslą. Visuomenė susidarė nuomonę iš informavimo pusės. Pasiekė, ką norėjo (T. 10, b. l. 134-138).

75Liudytojas A. Ą. A. teisme parodė, kad su R. V. susipažino 2011 m., siejo darbiniai santykiai "A" projekto kontekste. "A" projekte jokių pareigų neužėmė. Buvo E (Ū) viceministras. Tuo metu, 2012 m., kai buvo padaryti esminiai susitarimai su Japonijos kompanija „H“ politiniam lygyje, buvo mažai žinių apie projektą, todėl, kaip viceministras, turėjo išsiaiškinti ekonominius parametrus. Šiais klausimais bendravo su R. V. Seimas 2012 vasarą inicijavo referendumą, žmonės apie tai nebuvo neinformuoti. Situacija buvo kritinė. Jis komunikavo su "A", kaip Ūkio viceministras. Dalyvavo "A" valdybos pasitarimuose. Valdyboje buvo diskutuojama apie komunikacijos apie projekto poreikį iš finansinės pusės. Reikėjo žinoti komunikacijos žingsnius. Asmeniškai į biudžeto klausimus nesigilino. "A" pasitarimuose dalyvavo A. D., R. V., A. V.. Buvo svarstomas komunikacijos poreikis. Apie biudžetą gal ir buvo kalbama, kad reikia paslaugų, bet pokalbių detalių neatsimena, į biudžetą nesigilino. Jo funkcija, kad vyktų komunikacija. Kokius klausimus susirinkimuose kėlė R. V., nepamena. Atskirai kalbėjosi dėl paslaugų pirkimo. Atlikti viešajam pirkimui buvo likę labai mažai laiko. Jis pats nekuravo viešųjų pirkimų srities, todėl suvedė R. V. su A. R., Ekonomikos ministerijos Viešųjų ryšių pirkimo departamento vadove. R. V. kreipėsi dėl viešojo pirkimo atlikimo problemos, nes buvo labai trumpas laikas, reikėjo praeiti visas procedūras. R. V. ieškojo legalios išeities. Ar kalbėjo apie komunikacijos problemą valdyboje, nepamena. Susirinkimuose dalyvavo viešųjų ryšių atstovas M. K., kalbėjęs apie strategiją, kaip „paskleisti“ žinutes, kad žmonės per trumpą laiką susipažintų su projektu. Kalbų apie pinigus, nepamena. Su M. K. nėra kalbėjęs apie biudžetą, jei buvo kalbama, tai globaliai, iš esmės. Su viešųjų ryšių specialiste A. R. R. V. suvedė rugsėjį ar spalį, kiek pamena, buvo ruduo. Apie "A" sutartį su paslaugų pardavėju nieko nežino. Kai suvedė su viešųjų ryšių specialiste, daugiau šiuo klausimu nebendravau. Su R. V. apie viešuosius pirkimus daugiau nekalbėjo. Kalbėjo tik bendrai apie komunikaciją. Tuo projektu toliau domėjosi. Pats buvo komandos narys komunikacijai iš ekonominės pusės. Pats redaguodavo žinutes, jas koregavo iš ekonominės pusės, davė interviu, sekė, kaip vykdoma komunikacija. Viešinimas buvo intensyvus, tačiau rezultatas nebuvo sėkmingas, nes pradėjo viešinti projektą per vėlai. Buvo keliami uždaviniai, pagrindinis – toliau vykdyti projektą. Po referendumo tos galimybės nebeliko. Prasidėjus viešinimui, buvo paskleista daug informacijos, kuri buvo agresyvoka, žmonės buvo nepasiruošę, juos reikėjo šviesti po truputį ir ilgesnį laiką, o ne iš karto tiek daug pateikti informacijos. Jis "A" valdybos pirmininku, tapo jau po referendumo, praėjus keliems mėnesiams. Po to "A" perėjo į Ūkio ministeriją, tada jį išrinko i valdybą sutvarkyti korporatyvinį valdymą, dirbti su strategija, vidaus kontrole, valstybinių įmonių reforma. Dirbo su komunikavimu iš finansinės pusės. Projektas turi turtines, socialines, ekonomines puses, jis dirbo su projekto finansiniu modeliu, bet nebuvo atsakingas už projekto finansinę pusę. Kiek "A" gali skirti pinigų komunikacijai nelabai domėjosi, nes čia ne jo sritis. Jis tik suprato, kad "A", energetikos ministerija, ekonomikos ministerija turi komunikuoti, kad žmonės žinotų apie projektą, kad galėtų apsispręsti. Viena iš priežasčių daryti referendumą ir buvo ta, kad žmonės buvo labai nepatenkinti, nes nebuvo informacijos. Tada nutarta daryti referendumą, kad žmonės patys spręstų. Projektą įgyvendino Energetikos ministerija. Klaida referendumo buvo ta, kad buvo iškeltas labai sunkus klausimas žmonėms, kurie nebuvo pasirengę. Į klausimą, ar žinojo, kad biudžetas viršytas, gali atsakyti, kad atsimena, jog buvo problemų dėl viešųjų pirkimų, spręsta, kaip greitai juos padaryti pagal procedūras. Tie klausimai jam nebuvo suprantami, nes nėra viešųjų ryšių specialistas. Į viešinimo procesus stojo nuo pradžių, kai tik buvo nuspręsta rengti referendumą, kai buvo pokalbiai su ministru Ž., su energetikos ministru. Pirmas jo straipsnis išėjo 2012 m. rugsėjo mėnesį. Apie 2012-09-03 sutartį nieko nežinojo. Viešųjų pirkimų sritis buvo ne jo, kaip viceministro, kuruojama, o viceministro K. Už viešuosius pirkimus atsakingas tas, kas juos vykdė ("A"). Po vieno iš susitikimų, su R. šnekėjo, ir suvedė su A. R., bet į smulkmenas nelindo. Nežino, ar būdavo formalūs valdybos posėdžiai, vyko tik pasitarimai. R. V. kreipėsi į jį, kaip greitai padaryti pirkimus, tai buvo greičio klausimas, nes iki referendumo buvo likę nedaug laiko, o viešieji pirkimai trunka ilgai. Svarbu, kad vyktų procesas. Kaip tai padaryti be pinigų? Jam nemokėjo už komunikaciją. Tuo metu situacija buvo labai bloga, teko komunikuoti. Jei daroma komunikacijos kampanija, jai reikalingas biudžetas. Buvo svarstoma, kaip daryti pirkimus. Biudžetas buvo skirtas. Bet buvo procedūrinės problemos su biudžetu. Ar žinojo, kad viršytas sutarties biudžetas? To nebuvo aptarta valdyboje. Nė karto neaptarinėjo sutarties sumos, kai buvo posėdžiuose, bet gal yra kas ką pasisakę tuo klausimu. Nebuvo to klausimo aktualumo, nežinojo, kad yra tame problema. Kai R. V. suvedė su žmogumi, manė, kad problemos išsisprendė. Problemą sužinojo iš žiniasklaidos 2013 m. gale. Valdybos pirmininko pareigas ėmė eiti 2013 m. pradžioje. Ūkio ministerijos pozicija dėl "A" projekto: per mažai laiko nuspręsti, ar reikia projektą vykdyti, bet reikėjo turėti tą opciją. Nežinojo, kas konkrečiai pasirašyta, kas sutarta, o kas ne. Saugumo elementai, kiek įtraukti pagal 3 direktyvą. Suprato, kad reikia turėti galimybę apsispręsti vėliau. Per referendumą reikėjo išsaugoti galimybę apsispręsti dėl projekto tolimesnio vystymo. Jei projekto kaštai būtų daug pakitę, tai nuomonė būtų buvus kita. Pagal tuos duomenis, kuriuos turėjo, projektas atrodė logiškas, racionalus ir jį reikėjo įgyvendinti. 2012 m. vasarą buvo priimti įstatymai, paketas dokumentų, skirtų įgyvendinti "A" projektui. Ūkio ministerijos nuomonė buvo tokia: pagal tas prielaidas, kurios buvo, projektą reikėjo įgyvendinti. Jis suprato, kad galutiniai sprendimai nebuvo padaryti, nes buvo priimta direktyva dėl saugumo, ir galėjo pasikeisti kaštai, sąlygos. Jei jos būtų pasikeitę, ūkio ministerija būtų turėjusi kitą nuomonę. 2012 m. rudenį buvo tikslinga viešinti projektą. Raštų, išsakančių tokią nuomonę, nebuvo iš ministro. Jam buvo deleguota domėtis šiuo klausimu. Viešinimo tikslingumas buvo. Projektas ekonomiškai atrodė labai gerai. Projekto įgyvendinimas būtų prisidėjęs prie energetinio nepriklausomumo problemų išsprendimo. Žmonės turėjo apsispręsti, nes buvo sudėtingas klausimas. Viešinimas buvo būtinas. Ar bet kokia kaina reikėjo viešinti? Reikia visada laikytis įstatymų. Viešuosius pirkimus reikia atlikti pagal procedūras.

76Pagarsinus liudytojo A. Ą. A. ikiteisminio tyrimo parodymus (T. 8, b. l. 159 – 162), jis juos patvirtino, patikslino vieną sakinį: turi būti „nepatariau ir nenurodžiau“. Be to, iki sprendimo daryti referendumą terminas buvo ne du, o daugiau nei du mėnesiai. M. K. vaidmuo: jis siūlė, kaip komunikacija turi būti įgyvendinama. Su M. K. bendravo rugsėjo-spalio mėnesį. Tai buvo iki referendumo. Diskutavo UAB "A" patalpose, jis apie ekonomines detales, o M. K. apie kitas detales. Į jį niekas nesikreipė dėl viešinimo paslaugų. R. V. jo klausė apie viešinimo procedūras, o jis jį suvedė su žmogumi (A. R.). Kalbėjo strateginiais klausimas, kad komunikacija turi būti ir kaip ji turi būti atliekama (T. 10, b. l. 143-146).

77Liudytoja A. R. teisme parodė, kad kaltinamąjį R. V. pažįsta, nes jis yra buvęs ( - ). Buvo laikotarpis (2013 m.), kai ji buvo "A" valdybos narė, tačiau tai truko vos keletą mėnesių. 2012 m. vasarą – rudenį dirbo Ūkio ministerijoje Teisės ir viešųjų pirkimų departamento direktore. A. Ą. A. tuo metu buvo Ūkio ministro patarėjas ir viceministras. "A" dėl viešųjų pirkimų niekada negalėjo konsultuoti, nes nebuvo specialistė, yra institucija, kuri atsakinga už viešųjų pirkimų vykdymą – Viešųjų pirkimų tarnyba. Į jos pareigas tokios konsultacijos neįėjo. Kad A. Ą. A. į ją būtų kreipęsis dėl "A" konsultacijos viešųjų pirkimų klausimu, neatsimena. Nemano, kad taip galėjo būti. Jei ministerijoje dėl viešųjų pirkimų politikos formavimo buvo gaunamas rašytinis dokumentas, kuriuo prašoma paaiškinti, kaip taikyti įstatymo nuostatas, jis buvo persiunčiamas Viešųjų pirkimų tarnybai su ministro parašu. Jei gaunamas dokumentas susijęs su ES teise, tada buvo pateikiama specialisto nuomonė. Ar buvo teikiama specialisto nuomonė dėl "A" projekto viešinimo, neatsimena.

78Liudytojas M. A. teisme parodė, kad 2012 m. buvo UAB "C" akcininkas, nuo 2010 m. dirbo šios įmonės direktoriumi, prieš tai buvo vykdantysis direktorius. R. V. pažįsta, kaip buvusį klientą. Nori atkreipti dėmesį į tai, kad viskas vyko seniai, o jis ikiteisminio tyrimo metu byloje apklaustas nebuvo. Tolimesne bylos eiga domėjosi iš principo, kitų partnerių paklausdavo, kaip sekasi ir tiek, informacijos atmintyje nelaikė. Be to, jis 2012 m. rugpjūtį susituokė, o rugsėjo 5 d. išvyko į povestuvinę kelionę, iš kurios grįžo po mėnesio ir į projektą negrįžo. Jo realus dalyvavimas buvo ribotas. Jei jo nėra mėnesį, tai pakeičia kitas kolega. Šis projektas startavo, kai buvo pasirašyta sutartis. Strateginio konsultanto realus vaidmuo gali varijuoti. Įmonė užsiėmė konsultacine veikla. Vienu metu įmonė gali turėti iki 50 projektų. UAB "C" yra 4 partneriai – akcininkai. Kiekvienas partneris vadovauja tam tikram veiklos epizodui, tam tikriems projektams ir menkai domisi kitų veikla. Generalinis direktorius juridiškai pasirašo dokumentus, pagal visus įstatymus yra atsakingas už įmonės veiklą. Realiai savarankiškumo veikiančių akcininkų lygmenyje daug. Strateginiai klausimai derinami su agentūros vadovu, taip yra partnerių sutikimu. Kad vyks toks viešųjų pirkimų konkursas, jam buvo žinoma iš anksto, nes tai buvo rimtas politinis klausimas. Klausimas itin suaktualėjo, kai buvo priimtas sprendimas dėl referendumo. Jie sekė internete informaciją apie skelbiamus viešuosius pirkimus, pasirinkdavo, kuriuose dalyvauti. UAB "C" dalyvavo UAB "A" paskelbtame viešojo pirkimo konkurse, jį laimėję, pasirašė sutartį ir vykdė darbus. Jis nemano, kad rengiant planą šiam projektui, buvo žinoma apie referendumą. Viešasis pirkimas buvo pakankamai apibrėžtas. Sutartis buvo atvira, dirbama tiek, kiek reikia. Objektas sutarties – viešinimo kampanija, kurios kontekstas buvo siejamas su referendumu. Pačios pirkimo procedūros nepamena. Ar sudarant sutartį buvo atsižvelgta į referendumo datą, negali tiksliai pasakyti, tai turėtų atsispindėti pasiūlyme. Ar jis dalyvaudavo susitikimuose su UAB "A" nepamena. Jam sunku pasakyti, kada kilo klausimas, ar užteks numatytos sutartyje pinigų sumos. Pasiūlymų suma turėjo koreliuoti. Jis žino, kad UAB "A" buvo teikiamos papildomos paslaugos. Organizacijų gebėjimai pateikti užduotį agentūrai, skirtingi. Jei užsakovui atrodo, kad galima padaryti už 100 Eur, tai nereiškia, kad vėliau neprireiks 200 Eur. Prasidėjus projektui perkančioji organizacija staiga supranta kad biudžetas buvo per mažas ir kad paslaugų reikia daugiau. Jie papildomų paslaugų teikimą apiformina įvairiai, kiek sutartys leisdavo padidinti biudžetą. Šiuo atveju, jei teisingai pamena, buvo pasirašytas papildomas susitarimas, sutarties priedas su referencija į pirkimų dokumentus arba į VPĮ buvo numatytas papildomas paslaugų pirkimas už papildomą biudžetą. Teikti įmonei paslaugas iš viso be sutarties ar papildomų susitarimų (be juridinio pagrindo) nebūtų protinga. Kažkoks susitarimas su perkančiąja organizacija turėjo būti. Jeigu ne, tai kokiu pagrindu tada teiki paslaugas. Teikti daugiau paslaugų, remiantis neformaliu prašymu, nėra logiška. Paslaugos teikiamos pagal sutartį tokiu būdu: yra pirkimo objektas, techninė užduotis. Pagal tai vykdoma veikla, po to „aktuojama“, klientui patvirtinus aktą, rašoma sąskaita. Pirkimo objektas skirstomas, skaidomas. Galima chronologiškai išrašinėti sąskaitas kas savaitę, kas mėnesį, kas 3 mėn. pagal darbų blokus (medijos paslaugos). Kaip buvo suskaidomas objektas šiuo atveju, jis nepamena. Visas sąskaitas tuo metu pasirašinėdavo direktorius, nes tai formalus dokumentas. Sąskaitų išrašymui vadovauja strateginis konsultantas, de facto – kiti žmonės. Šiame pirkime de facto atsakinga buvo L. Š.. Už sutartyje nurodytos sumos viršijimo stebėjimą įmonėje atsakingi du žmonės: strateginis konsultantas ir projekto vadovas, kuris seka „Excelį“. Kažkas tikrai turėjo tą sumą sekti, funkcija buvo priskirta, bet kas tiksliai šiuo atveju sekė, negali pasakyti. Jo neinformuodavo, kad numatyta suma artėja į pabaigą. Atsakingas už tai buvo strateginis konsultantas arba kuruojantis partneris. Tai buvo jo sprendimas. Jis negali atsakyti, kas konkrečiai priėmė sprendimą dėl kritinės ribos artėjant sutarties su UAB "A" numatytai sumai į pabaigą. Liudytojo M. K. teiginiai, kad jis (M. A. kuravo visus strateginius klausimus, netikslūs). Jis negalėjo kuruoti, nebūdamas Lietuvoje. Kas ir kokiu metu galėjo iškelti klausimą dėl 6 mėnesių biudžeto išeikvojimo, praėjus trims mėnesiams, negali pasakyti. Apie tai, kad sutartyje numatytas projekto biudžetas artėjo prie kritinės ribos, informuojamas užsakovas. Negali tiksliai pasakyti, kada sužinojo, jog biudžetas naudojamas didesniu greičiu, bet pats faktas buvo, kadangi kalbama apie papildomą susitarimą. Kaip keičiama buvo, 2012-09-03 sudaryta sutartis, neprisimena. Papildomas susitarimas ir yra ginčo objektas. Tai, kad pildoma sutartis niekada nebuvo pasirašyta, jam nuostabu, nes formali logika sako, kad papildomas susitarimas turėjo būti pasirašytas. Kodėl jis nebuvo pasirašytas, kokiu pagrindu UAB "C" tada teikė paslaugas, negali atsakyti, bet nemano, kad jis, kaip mažumos akcininkas, galėjo priimti tokį sprendimą. Kadangi jis yra mažesnysis akcininkas, negali priimti sprendimų. Mažesnysis akcininkas, net ir būdamas direktoriumi, negali priimti sprendimų. Yra koreliacija, jis negalėjo priimti tokio sprendimo teikti paslaugas be papildomos sutarties, nes nebuvo Lietuvoje visą 2012 m. rugsėjo mėn. Jo, kaip strateginio konsultanto vaidmuo, neturi būti pervertinamas. Jie paprastai praktikoje matydami, kad trūksta pinigų, o paslaugų dar reikia, darydavo taip, kaip leisdavo sutartis. Patys pirkimo dokumentai, terminų pratęsimai, leidimai padidinti biudžetą 15, 30 proc. Sistema pakankamai lanksti. Jis nepamena fakto, kad įmonė teikė detalų strateginį planą "A" valdybai po sutarties pasirašymo. Detalus strateginis planas reikalingas tam, kad per 3 mėn. kol vyko viešas pirkimas, galėjo situacija objektyviai keistis ir įmonės valdyba, po sutarties pasirašymo, po pirkimo, galėjo pamatyti, kad sutarties suma yra per maža. Atitinkamai gali prašyti užsakovas vykdytojo, ar galėtų patikslinti planą pagal esančias objektyvias aplinkybes. Referendumas vyko 2012 m. spalio mėn., o Lietuvos Respublikos Seimo sprendimas dėl referendumo 2012 m. liepos mėn. Tikėtina, kad tai vyko pirkimo metu. Konsultantų paslaugų teikimas niekaip nereglamentuotas. Galima parengti bet kokius dokumentus, kurie neprieštarauja įstatymams. Klientas paprašė parengti strateginį planą, jis (liudytojas) jo nerengė. Strategiškai galima kalbėti nuo įžvalgų iki konkrečių pasiūlymų. Tokį planą galima prilyginti pasiūlymui. Jei kalbama objektyviai, tai siūlai tai, kas darytina. Kas darė skaičiavimus, kokiai sumai detalus strateginis planas buvo rengiamas, negali pasakyti. Teoriškai gali būti, kad teikiamos papildomos paslaugos nenumatytos sutartyje, tačiau praktiškai ne. Jie, teikdami paslaugas, vadovaujasi Viešųjų pirkimų sutartimi. Jei paslaugos nėra sutarties objektas, paslaugas teikti labai rizikinga, nes tada nebus galima „užaktuoti“ atliktų darbų. Teisinių paslaugų įtraukimas į viešinimo paslaugas, neįprasta praktika. Sutarties pirkimo objekto nepamena. Logiškai turėtų būti sutartyje tokia eilutė. Tai nėra dažna, bet nėra nepaaiškinama, kad vykdanti komunikacijos kompaniją agentūra dar turėtų savo komandoje teisininkų ir per genrangovinę sutartį su užsakovu atsidurtų teisininkai. Pageidautina, kad tai būtų aptarta sutartyje. Pirkimo objektas to bent jau neturi drausti. Turėtų sutartyje būti tokia eilutė. Komunikacijos agentūra gali turėti savo komandą, teisininkų kontoras. Vykdant viešinimo kompaniją, komunikacijos agentūros dar turėtų turėti teisininkus, kad atsirastų teisinė paslauga paaiškinti teisinius dalykus. Kad sutartyje būtų aptarta teisinė paslauga yra pageidautina. Sąskaitas-faktūras užsakovui pateikia tas, kas yra atsakingas už projektą. Iš užsakovo pusės jas tvirtina įvairiai, priklauso nuo projekto dydžio, sudėtingumo, aktą ir sąskaitas pasirašydavo direktorius iš mūsų pusės. Viešųjų pirkimų paslaugų apmokėjimo apskaičiavimo būdo laisvę gali suteikti užsakovas, o ne liudytojo įmonė. Kažkas prieš tai turėtų bent jau patvirtinti nors elektroniniu paštu, kad agentūra spausdintų reikiamą kiekį. Liudytojas Lietuvoje nebuvo nuo 2012-08-31. Jam išvykus UAB "C" su juo veiksmų nederino. Atsakydamas į klausimus, pateikė savo asmeninę nuomonę. Kito liudytojo gali būti kitokia nuomonė, kalbama be metodologinio tikslumo. Iš kelionės grįžo 2012 m. spalio 1 d., bet į projektą negrįžo, jame nedalyvavo. Kas jį pavadavo jam išvykus 2012 m. rugsėjo mėn., turėtų matytis iš dokumentų, valdybos sprendimu turėjo būti patvirtintas pavaduojantysis asmuo. Tikriausiai, jį pavadavo L. Š., nes būtent ji pasirašė 2012-09-03 sutartį. Jis negali atrinkti, kokią informaciją žinojo 2012 m., o kurią sužinojau iš kitų šaltinių (kolegų, spaudos). Savo nebuvimo Lietuvoje faktą žinojo ir tuo metu. Žinojo referendumo paskelbimo faktą, bet nežino, kada paskelbtas referendumas ir kada įvyko. UAB "A" viešinimo projekte dalyvavo rengiant pasiūlymą, kaip kolektyvinis protas. Dokumentų rengimas, teikimas yra techninis darbas (surinkti krūvas formalių dokumentų), jis tokiame darbe neturi ko veikti. Ruošėsi išvykai, todėl kolegos iš jo daug nesitikėjo (T. 11, b. l. 20-24).

79Specialistas E. M. teisme nurodė, kad jam, kaip VPT darbuotojui, teko atlikti specialisto tyrimą 2013 m. Jis yra byloje esančios 2013-02-07 išvados autorius. Viešųjų pirkimų tarnyboje dirba nuo 1998 m. Šiuo metu jis yra vyriausiasis specialistas Priežiūros skyriuje, kuris anksčiau vadinosi Kontrolės skyriumi. 3,5 m. dirbo Mokymų skyriaus vedėjo pavaduotoju. Nuo 2011 m. grįžo į Kontrolės skyrių. Patikrinimas yra vienas iš kontrolės būdų. Buvo atliktas patikrinimas, turi raštą, kurį rengė VPT teisininkai. Jo funkcijos baigėsi išvados parengimu, išvada buvo perduota teisininkams, kurie ir sprendė, ką toliau daryti. Teisininkai 2013-07-24 parengė raštą. Patikrinimo pagrindu pradėtas tyrimas. Buvo atliktas grynai dokumentinis patikrinimas. Prašė pateikti perkančiosios organizacijos dokumentus ir vertino, rengė išvadą. Apie atliktą patikrinimą gali pasakyti, kad nustatyti 3 pagrindiniai dalykai: pirkimo būdas, kad perkančioji organizacija atliko supaprastintą pirkimą, pagal vertę turėjo būti skelbiamas atviras konkursas. Perkančioji organizacija aiškino, kad ji nežinojo, jog nevykdė veiklos su energetika. Ji turėjo būti laikoma paprasta organizacija, o ne taip vadinama – komunaline. Tokiu atveju yra kitos vertės skaičiavimo ribos. Faktas tas, kad nežinojimas nekeičia atsakomybės. UAB "A" laikė save energetikos srityje veikiančia įmone. Buvo pasirinktas blogas pirkimo būdas. Antras dalykas: laimėtojo pasiūlymo vertinimas. Nusižengta visai nustatytai tvarkai, įstatymui ir jų pačių pirkimo dokumentuose nustatytiems reikalavimas, taisyklėms, kurių patys nesilaikė. Jie sakė, kad gerai pažįsta tą įmonę, kuri laimėjo viešojo pirkimo konkursą, ji jiems nekėlė abejonių, bet jie neatliko visų reikalingų privalomų procedūrų, neprašė patikslinti kvalifikacijos. Trečia: sutartyje buvo numatyta, kad UAB "A" paslaugų pirks už 1 2 000 000 Lt, ne daugiau, o sumokėjo virš 4 000 000 Lt. Didžiulė pinigų suma buvo sumokėta, neatliekant viešojo pirkimo procedūrų 4, 3 mln. Lt sumokėta. Perkančioji organizacija aiškino, kad buvo mažai laiko. Raštiškai gavo iš perkančiosios organizacijos informaciją. Neprisimena, kada buvo susirašinėjama su UAB "A" ar po išvados ar prieš išvadą. Nepamena, nes praėjo 6 m. Perkančioji organizacija aiškino, kad už mėnesio turėjo vykti referendumas. Perkančioji organizacija gavo pastabų iš Energetikos ministerijos, kad reikia daugiau teikti informacijos visuomenei dėl referendumo būsimos atominės elektrinės dėl kurios ir turėjo būti referendumas, tačiau buvo nustatytas faktas, kad daugiau kaip 3 000 000 Lt sumokėta, neatlikus viešųjų pirkimų, todėl teisininkai kreipėsi į prokuratūrą. Ne jis išskyrė 2013-07-24 rašte Nr. 4S-3274 nurodytus pažeidimus (juos gali paaiškinti teisininkas R. Z.). E. M. teigimu, jis savo išvadoje išskyrė tai, kad sutartyje buvo numatyta1 200 000 Lt suma, o pagal perkančiosios organizacijos pateiktas sąskaitas-faktūras matosi, kad sumokėta 4 334 072,22 Lt. Matėsi, kad suteikta paslaugų, viršijančių sutarties sumą. Patikrinimo metu buvo tikrinama, ar paslaugos atliktos pagal sutartį. Jis atkreipė dėmesį, bet nesigilino į detales, į konkrečias sąskaitas faktūras, o koncentravosi į patį faktą, kad sumokėta 4 334 072,22 Lt. VPT tikrina atitikimą paslaugų pagal sutartyje numatytas paslaugas. Pagal viską išeina, kad ta sutartis buvo tęsiama, ji turėjo būti iki 1 200 000 Lt. Turėjo būti atliktos viešųjų pirkimo procedūros, kad tęsti pirkimus. Tai atlikti turėjo perkančioji organizacija, kuri turėjo arba skelbti naują konkursą, arba su tuo pačiu tiekėju atlikti derybas. Nagrinėjamu atveju perkančioji organizacija turėjo atlikti naują pirkimą, nors jie ir aiškino, kad neturėjo laiko. Viešųjų pirkimų įstatyme yra numatytos įvairios situacijos dėl skubių pirkimų, nors Viešųjų pirkimų įstatymas pasikeitė 2017 m. Pagal tada galiojusį Viešųjų pirkimų įstatymą, turėjo atlikti naują atvirą konkursą. Aišku, jie būtų nespėję atlikti atskiro konkurso iki referendumo. Po išvados perkančioji organizacija paaiškino, kad buvo tokia situacija, kad buvo skuba, bet VPT savo išvadoje konstatavo faktą, kad buvo pažeistos teisės normos. Tuo metu galiojęs įstatymas numatė galimybę, esant ypatingai skubai, atlikti pirkimus, tačiau ta ypatinga skuba neturėjo priklausyti nuo perkančiosios organizacijos. Būtent tai turėjo įrodyti perkančioji organizacija, kad nuo jos nepriklauso situacija. Perkančioji organizacija teikė paaiškinimus, kad buvo skuba, tačiau nesiėmė įforminti šitą situaciją procedūromis, tiesiog sumokėjo tuos pinigus ir viskas. Turėjo būti įforminta skubos tvarka derybų procedūra su tiekėju. Derybos turėjo būti užfiksuotos viešųjų pirkimų komisijos protokoluose, bet to padaryta nebuvo. Viršyta suma buvo apskaičiuota pagal perkančiosios organizacijos pateiktas sąskaitas-faktūras, buvo pateikta aritmetika ir viskas. Išvadoje parašyta, kiek UAB "A" sumokėjo – 4 334 072,22 Lt, o turėjo sumokėti pagal sutartį 1 200 000 Lt. Apie tai, kad 2013-07-24 VPT rašte Nr. 4S-3274 nurodyta, jog buvo padaryta žala akcininkei, jis negali paaiškinti, nes ne jis rašė minėtą raštą. Jis mano, kad patikrinimo metu, kai skaičiuojama, vertinami pažeidimai, buvo žiūrėta buvo į sutartyje nurodytą paslaugų sąrašą. Sąskaitų-faktūrų analizės neprisimena. Jis atkreipė dėmesį į tai, kad kažkas buvo atlikta, kas nebuvo numatyta sutartyje. Perkančiosios organizacijos naujas pirkimas užtrunka priklausomai nuo būdo. Jei skelbti naują pirkimą atviro konkurso būdu, užtruktų pakankamai ilgai. Viešųjų pirkimų įstatyme numatytas 52 dienų terminas, o paskui išlygos, kiek galima mažinti, jei dokumentai teikiami elektroninėmis priemonėmis. Šiuo atveju taip ir buvo daroma. Pirkimas ir buvo pateiktas per centrinės sistemos informacines priemones. Dėl ypatingos skubos, tuo atveju, jei perkančioji organizacija pagrįstų, esant tokią situaciją, būtų greičiau. Tokiu atveju neskelbiamos derybos. Skubos tvarka vyksta derybos, forminami protokolai, vyksta posėdžiai. Susirenka komisija, kuri nusprendžia. Iš principo, galėjo būti ir ta pati komisija, nes vyko dar tas pats pirkimas, tai ir ta pati komisija galėjo būti. Jei naujas pirkimas, tada turėjo būti priimtas vadovo įsakymas dėl naujos komisijos sudarymo. Bet šiuo atveju visi veiksmai vyko šio pirkimo rėmuose. Komisija priimtų sprendimą kviesti tą tiekėją, su kuriuo sudaryta sutartis. Vyktų derybos. Jeigu perkamos paslaugos, kurios nenumatytos sutartyje, todėl dėl nenumatytų paslaugų ir įkainių, reikėtų tartis su tiekėju, užprotokoluoti, sudaryti sutarties papildymą ar naują sutartį, bet viso to nebuvo padaryta. Jei komisija susirenka skubos tvarka, nereikia pranešti Viešųjų pirkimų tarnybai. Kvietimui tiekėjui į derybas nėra terminų, jie turi būti protingi, kad tiekėjas galėtų pasiruošti, pateikti pasiūlymus paslaugoms, kurios nenumatytos sutartyje. Perkančioji organizacija tiekėjui turi pateikti savo sąlygas, jas reikia paruošti, kvietime nurodyti kiekius paslaugas, kad tiekėjas galėtų įvertinti. Terminas turi būti suteiktas, kad tiekėjas galėtų įvertinti, pasiruošti. Po derybų, jei sutaria šalys, priima sprendimą sudaryti sutartį, tada tiekėjas kviečiamas sudaryti sutartį. Kaip šalys sutaria, būna, kad perkančioji organizacija paruošia sutartį, bet būna, kad siūloma paruošti sutartį tiekėjui. Pasirašoma sutartis. Tai toks variantas pagal Viešųjų pirkimų įstatymą, tačiau, kaip galėjo būti, priklauso nuo perkančiosios organizacijos, sutarties šalių. Jis tik papasakojo apie tokį variantą, o kaip turėjo nuspręsti perkančioji organizacija, jis nežino. Pagal Viešųjų pirkimų įstatymą tokiu atveju, kai baigėsi sutartis su organizacija, kurios limitas jau išnaudotas, jo nuomone, turėjo būti skelbiamas naujas konkursas, atliktas naujas pirkimas. Koks jis turėjo būti, sprendžia perkančioji organizacija. Jis tik nurodė variantą. Jam praktikoje teko tokį variantą matyti. Ar jis teisėtas, priklauso nuo to, kaip pagrindžia perkančioji organizacija ir kaip leidžia įstatymas. Naujas atviras konkursas būtų skaidriausias pagal Viešųjų pirkimų įstatymą. Viešųjų pirkimų įstatymas numatė 52 d. konkursui. Tokiu atveju, jeigu akcininkas paskiria pinigus likus 28 d. iki referendumo, pagal 2012 m. galiojusį Viešųjų pirkimų įstatymą ekstrinių atvejų buvo numatyta ypatinga skuba, kurią reikėdavo pagrįsti, kuri nepriklauso nuo perkančiosios organizacijos. Komisijai susirinkus reikėjo užprotokoluoti pagrindimą, kodėl yra ypatinga skuba ir kodėl ji nepriklauso nuo perkančiosios organizacijos.

80Esant ypatingai skubai, sumos neribojamos, jos nustatomos pagal perkančiosios organizacijos skiriamus pinigus. Pagal Viešųjų pirkimų įstatymą galima pagreitinta procedūra būtent atviram konkursui. Yra nustatyta tarptautinio pirkimo vertė, riba, nuo kada privalo būti skelbiamas tarptautinis konkursas. UAB "A" laikė save komunaline organizacija, tai nuo 2012 m. sausio 1 d. tarptautinio pirkimo vertės riba buvo 1 381 120 Lt (žemiausia riba). Jei UAB "A" buvo parasta organizacija, o ne komunaline, tai – 690 560 Lt. Centrinėje viešųjų pirkimų sistemoje yra skelbiamos tos ribos. Viešųjų pirkimų įstatymas leidžia pagreitintą procedūrą tik atviro konkurso atveju, 1 300 000 Lt buvo riba, net ir sudarant naują sutartį, o didesnei sumai turi būti tarptautinis konkursas. Esant skubos tvarkai, sutarties sumą lemia tam tikri faktoriai. Pagal senos redakcijos VPĮ 56 str. 4 d., jei būtų pasirinktas šitas pagrindas, tai negalėjo būti daugiau nei 50 proc. nuo 1 200 000 Lt. Pagal tą sumą, kuri buvo viršyta, tai turėjo būti skelbiamas atviras konkursas, bet jie nebūtų spėję atlikti procedūrų, jei tikėti tuo, ką aiškino perkančioji organizacija. 2013-07-24 raštą Nr. 4S-3274 ruošė teisininkas R. Z., kuris šiuo metu nedirba VPT (T. 11, b. l. 30-34).

81Liudytojas R. Z. teisme nurodė, kad pagal Viešųjų pirkimų tarnybos vidaus tvarką VPT turi teisę tikrinti viešuosius pirkimus. VPT pasirenka viešąjį pirkimą ir tikrina. Tikrina Viešųjų pirkimų tarnybos Kontrolės skyrius, kuris susirinkęs medžiagą, kreipiasi į perkančiąją organizaciją. Kai surenka medžiagą, surašo išvadą. Ji yra vieša, skelbiama internete. Išvadą pagal vidaus tvarką Kontrolės skyrius perduoda Teisės taikymo skyriui. Jo pareiga buvo, gavus išvadą, įvertinti, ar galima taikyti administracinę atsakomybę, ar galima teikti civilinį ieškinį civiline tvarka dėl viešo intereso gynimo. Jie parašydavome ieškinį arba taikydavo administracinę atsakomybę. Tikrinimo subjektus pasirinkdavo ne visai atsitiktiniu būdu, o pagal nustatytas metodikas (vertinama pirkimo rizikingumas, kiti kriterijai). Atrenkant šį pirkimą, jis nedalyvavo. Pamena, kad gavus išvadą, tam tikriems asmenims buvo taikoma administracinė atsakomybė, jie susimokėjo baudas. A. R. susimokėjo pagal administracinį nurodymą. Tuo jis 100 procentų tikras. Neatsimena, už ką administracinė atsakomybė buvo pritaikyta A. R. ir S. B. Tada buvo kreiptasi į prokuratūrą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo. Tokio kreipimosi motyvų nepamena, kaip ir nepamena to, kodėl daliai asmenų buvo pritaikyta administracinė atsakomybė, o dėl kitų kreiptasi į prokuratūrą. Paprastai Kontrolės skyrius, gavęs medžiagą, perduodavo prokuratūrai. Kodėl šiuo atveju išvada buvo perduota iš Teisės skyriaus, nepamena. Visi nustatyti pažeidimai pridėti prie išvados 59 pozicija (3 lapai) Viešųjų pirkimo tarnybos raštas – tai ir yra ta išvada, kuri surašoma išnagrinėjus medžiagą, ji skelbiama, siunčiama perkančiajai organizacijai. Joje konstatuojami pažeidimai. Kaip Kontrolės skyrius nustatydavo pažeidimus pagal medžiagą ir kompetenciją, taip mes ir laikydavomės tos pozicijos, paprastai nekeisdavome. Specialistas E. M. buvo iš Kontrolės skyriaus. 2013-02-07 rašte išvardinti pažeidimai, paskutinė pastraipa vykdant pirkimą padaryti rašto 1 ir 2 p. numatyti pažeidimai (pagarsina). Tas raštas yra internete, jis skelbiamas viešai. Jų skyrius gaudavo išvadas iš Kontrolės skyriaus. Tokiu būdu atsirado ir 2013-07-24 raštas. Išvados: 1 p. minima, kad pasirinktas netinkamas pirkimo būdas, vietoj tarptautinio – supaprastintas; 2 p. minima, kad pažeistas kvalifikacijos vertinimo tvarka, netinkamai vertinta tiekėjo kvalifikacija; 3 p. minima, kad dėl neteisingai nurodytos kategorijos. Tai pažeidimai, kuriais remiantis surašytas 2013-07-24 raštas. 2013-07-24 rašte nurodytus 4 punktus savo iniciatyva surašė. Nustatė juos pagal Kontrolės skyriaus surinktą visą medžiagą. Papildomų tyrimų nedarė. Sprendė iš darbų atlikimo aktų ir sąskaitų-faktūrų. Dabar neatsimena, kurios paslaugos neatitinka sutarties, bet prie rašto pridėtos sąskaitos-faktūros, priėmimo-perdavimo aktai. Vertino pagal tuos dokumentus ir tikrino, ar atitiko sutartį. Pats pirkimas buvo dėl viešinimo paslaugų įsigijimo. Dėl punkto, kad suteiktos ir apmokėtos teisinės paslaugos, kurios nenurodytos sutartyje, reiktų žiūrėti dokumentus Apie klipus nėra nurodyta sutartyje. Neatsimena, kaip nustatė pažeidimus virš tos sumos. Iš rašto mato, kad buvo viršyta sutarties suma, įmonė nusipirko paslaugų daugiau nei reikėjo. Viešųjų pirkimų įstatyme yra nuostata, kad esant ypatingos skubos aplinkybėms, kurios nepriklauso nuo perkančiosios organizacijos, gali būti neskelbiamos derybos, tačiau pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką tos aplinkybės vertinamos labai siaurai, neskelbiamas derybas galima daryti vos ne tada, kai yra žemės drebėjimas. Daugelis atvejų, kai perkančioji organizacija daro neskelbiamas derybas VPT fiksuoja pažeidimus, kad nedarė atviro konkurso. Viešojo pirkimo tikslas nėra įsigyti pigiausią prekę, o siekiama racionaliai naudoti lėšas. Pati organizacija pasirenka kokia prekę įsigyti, o VPT prižiūri tik pirkimo procedūrą, kaip įsigyjama. Ji nevertina įmonės poreikio. Jis nepamena, ar ruošdamas išvadą, atsižvelgė į "A" paaiškinimus. Jis mato, kad atliktų darbų sąraše nurodytos teisinės paslaugos. Reikia žiūrėti, ar atitinka tos paslaugos sutartį. Tada jis tai tikrino. Dabar negali komentuoti, nes praėjo penki metai. Tuo metu gavo medžiagą iš kontrolės skyriaus, visus dokumentus iš sąrašo turėjo. Neatsimena, kodėl kreipėsi į prokuratūrą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo. Ar ypatingos skubos atveju, pirkimas turi būti užfiksuotas dokumentais, priklauso nuo to, kas vykdo pirkimą: prikimo organizatorius ar pirkimo komisija priima sprendimą atlikti pirkimą neskelbiamų derybų būdu, esant tokioms sąlygoms. Paprastai praktikoje tai būna pirkimo komisija, gali būti ir perkančiosios organizacijos vadovas. Kad derybos neskelbiamos žymima arba komisijos sprendime, arba vadovo įsakyme arba pirkimo organizatoriaus užpildytoje pažymoje. Jis mato iš rašto, kad pirkimas buvo skelbiamas viešai, tai reiškia kad buvo viešas pirkimas, tai reiškia čia nebuvo neskelbiamų derybų. Neskelbiamos derybos, esant tarptautiniam pirkimui, galimos. Tai priklauso nuo perkančiosios organizacijos. Tokiu atveju Viešųjų pirkimų įstatymas daug procedūrų nenumato, trukmė – savaitė, dvi savaitės, gal mėnuo, negali pasakyti. Iš praktikos gali pateikti tokius atvejus, kai pirkimas vyksta neskelbiamų derybų būdu: pvz., informacinė sistema, kuri apsaugota autorių teisių, kurios negali modifikuoti be autoriaus sutikimo. Skelbti viešą pirkimą nėra prasmės, nes negalėtų niekas dalyvauti pirkime, todėl neskelbiamos derybos dėl autorių teisių. Kitas pavyzdys – statybų rangovas atliko darbus, paaiškėjo, kad reikia papildomų darbų, nėra prasmės kreiptis į kitą statybos organizaciją. Tai tokios situacijos, kai tas pats rangovas padaro kažką papildomai. Pati perkančioji organizacija apsisprendžia dėl neskelbiamų derybų, raštu kreipiasi į rangovą. Paprašo pateikti kiek papildomi darbai kainuos. Prieš tai nurodo savo sąlygas. Kiek toks procesas užtruks, priklauso tiek nuo perkančios organizacijos, tiek nuo rangovo (žiūrint, kiek užtruks rangovas paskaičiuoti kainas, kiek perkančiajai organizacijai truks surašyti sąlygas). Jis negali pasakyti net iš praktikos, kiek laiko trunka neskelbiamos derybos. Tai organizaciniai dalykai. Su teismų praktika dėl statybinių organizacinių neskelbtinų derybų baudžiamosiomis bylomis nesusipažinęs. Baudžiamųjų bylų analogiškais atvejais nebuvo daug. Jie taikė administracinę atsakomybę. Tai išimtinis atvejis. A. R. ir kitiems kolegoms taikė administracinę atsakomybę. Nežino, kodėl buvo kreiptasi į prokuratūrą (T. 11, b. l. 48-51).

82Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas S. B. parodė, kad nuo 2012 m. kovo mėnesio iki 2013 m. lapkričio mėnesio, jis dirbo UAB "A" Išorinių reikalų direktoriaus pareigose, generaliniu direktoriumi visą tą laikotarpį iki 2013 m. vidurio buvo R. V.. UAB "A" kaip įmonių grupės veiklos sfera – elektros energijos gamyba ir skirstymas, Visagino atominės elektrinės projekto vystymas. UAB "A" akcininko teises nuo 2013 m. vidurio įgyvendina Lietuvos Respublikos finansų ministerija, o iki 2013 m. – Energetikos ministerija. 2012 m. liepos mėnesį, Lietuvos Respublikos Seimui priėmus sprendimą dėl referendumo, taip pat dėl kitų vykdytų iniciatyvų rengti referendumą „Dėl naujos atominės elektrinės statybos“, iškilo būtinumas UAB "A" įgyti ir tęsti šio projekto – naujos atominės viešinimo paslaugas. UAB "A"“ projekto viešinimo paslaugas vykdė visą laikotarpį, tačiau viešinimas nebuvo intensyvus, o nuo 2012 m. liepos mėnesio tapo aktualu viešinti žymiai platesne apimtimi. 2012-07-04 jis surašė „Viešojo pirkimo inicijavimo raštą“ generaliniam direktoriui R. V., kuriame nurodė, kad reikalinga organizuoti viešąjį pirkimą viešųjų ryšių paslaugoms – visuomenei informuoti apie AE projektą, įsigyti. Minėtame rašte buvo nurodyta numatoma viešojo pirkimo vertė 1 200 000 Lt be PVM. Kas nulėmė būtent tokią sumą, jis dabar neatsimena, bet mano, kad toks buvo patvirtintas projekto biudžetas ir būtent tokia suma neviršijo tarptautinio pirkimo ribos. Tarptautinis pirkimas buvo netikslingas laiko prasme ir dėl projekto specifikos (paslauga teikiama išimtinai Lietuvoje) buvo priimtinas tik nacionalinis tiekėjas. UAB "A" generalinis direktorius R. V. savo rezoliucijoje ant viešojo pirkimo inicijavimo rašto nurodė atlikti minėtą viešąjį pirkimą, taip pat 2012-07-17 įsakymu “Dėl Viešųjų ryšių paslaugų viešojo pirkimo komisijos sudarymo” sudarė Viešųjų ryšių paslaugų viešojo pirkimo komisiją, kurios pirmininku paskyrė jį, o į komisijos sudėtį įtraukė UAB "A" darbuotojus: teisininkę A. M., pirkimų vyriausiąją vadybininkę A. R., projektų vadovę V. K. bei viešųjų ryšių vadovę G. K.. Komisijos darbo eigoje į jos sudėtį generalinio direktoriaus įsakymais papildomai buvo įtraukti teisininkas M. B. bei biuro administratorė A. J.. 2012-07-17 Pirkimo komisijos posėdžio metu buvo nuspręsta Pirkimą vykdyti supaprastinto atviro konkurso būdu, numatytos Pirkimo vertės – 1 200 000 Lt be PVM ribose. Duomenys apie Pirkimą buvo viešai paskelbti Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje. Minėtas pirkimas buvo ekonominio naudingumo pirkimas, o ne mažiausios kainos. Pirkimo konkurse, kiek pamena dalyvavo trys tiekėjai: UAB "C" UAB "E" ir UAB "D" Pirkimo komisija nusprendė Pirkimo laimėtoja išrinkti UAB „"C"”, nes iš esmės buvo vertinamas pasiūlymo ekonominis naudingumas, o ne mažiausia pasiūlyta paslaugos kaina. 2012-09-03 UAB "A" ir UAB "C" sudarė viešojo pirkimo-pardavimo sutartį, kurios numatyta paslaugų vertė sudarė iki 1 200 000 Lt be PVM, šią sutartį pasirašė generalinis direktorius R. V.. Iki Pirkimo konkurso jis asmeniškai UAB "C" atstovų L. Š. ar M. K. nepažinojo ir neturėjo su jais jokių reikalų. 2012-09-04 jis, kaip UAB “"A"” Išorinių reikalų direktorius ir Pirkimo komisijos pirmininkas, pateikė Viešųjų pirkimų tarnybai (toliau – ir VPT) Pirkimo procedūrų ataskaitą dėl sudarytos viešojo pirkimo – pardavimo sutarties su UAB "C" nurodė, kad sutartyje nustatyta bendra Pirkimo objekto dalies apimtis yra 1 200 000 Lt. UAB "A" vyriausioji pirkimų vadybininkė A. R. 2013-02-19 pateikė VPT įvykdytos Sutarties ataskaitą, kurioje buvo nurodyta jau faktinė Sutarties apimtis 4 579 625,08 Lt su PVM. Dėl skirtumo susidariusio tarp Pirkimo sutarties kainos ir faktinės Sutarties apimties – skirtumas atsirado dėl to, kad 2012 m. rugsėjo viduryje UAB "A" valdyba patvirtino komunikacijos strategijos detalųjį planą (šis komunikacijos strategijos detalusis planas buvo pateiktas valdybai Pirkimo laimėtojo UAB "C" kadangi šis planas buvo viso viešinimo paslaugos įgyvendinimo pagrindas, galima sakyti priemonių paketas), pagal kurį leido panaudoti atitinkamas biudžeto lėšas šiam planui įgyvendinti, pateikus komunikacijos strategijos planą. Viešųjų pirkimų komisija papildomiems viešųjų ryšių paslaugų pirkimams sudaroma nebuvo, kadangi, nors to ir reikalavo Viešųjų pirkimų įstatymas, tokio viešojo pirkimo organizavimas prieštarautų tiek strateginio AE projekto tikslams, tiek verslo logikai, kadangi papildomų paslaugų įsigijimas skelbiant papildomą viešąjį pirkimą užtruktų laike ne mažiau 5 mėnesių, o svarbiausias komunikacijos laikotarpis buvo iki referendumo dėl naujos AE - 2012 m. spalio 14 d., tai yra visų komunikacijos darbų atlikimui turėjo vieną mėnesį. Apie 2012 m. rugsėjo vidurį (galimai rugsėjo 17 d.) jis surašė generalinio direktoriaus R. V. vardu tarnybinį pranešimą, kuriame išdėstė šias aplinkybes, bei nurodė, kad pirkti papildomas paslaugas, viršijant sutarties numatytą apimtį 1 200 000 Lt ir neskelbiant viešojo pirkimo, "A" negali. Kiek jam žinoma, UAB "A"“ teisininkai M. B. ir A. M. laikėsi tokios pat pozicijos, kad nurodytų papildomų paslaugų UAB "A" negali įsigyti kitaip nei sudariusi viešojo pirkimo-pardavimo sutartį Viešųjų pirkimų įstatymo nustatyta tvarka, tai yra skelbiant viešojo pirkimo konkursą ir atitinkamai viešojo pirkimo komisijai išrinkus viešojo pirkimo laimėtoją. Atlikti nurodytą viešąjį pirkimą ir sudaryti viešojo pirkimo komisiją turėjo direktorius R. V.

83Apklausiant apie sutarties pasirašymo aplinkybes bei pateikus liudytojui S. B. abi 2012-09-03 sutartis Nr. MIS_2012_67 tarp UAB ,,"A"‘ ir UAB "C" liudytojas parodė, kad sutartyse skiriasi 5.1 punktas, nes vienoje iš jų yra frazė ,,reikalingos trečiųjų šalių paslaugų apmokėjimui“. Jis nepamena aplinkybių, kuriomis jam buvo pateiktos sutartys derinimui, neprisimena, ar jis turėjo kokių nors pastabų dėl sutarčių teksto. Nemano, kad jis buvo iniciatorius, jog minėta frazė būtų įrašyta sutarties tekste. Jo subjektyvia nuomone, ši frazė galėjo būti įrašyta dėl teisinio tikslumo, bet jokios reikšmės dėl teikiamų paslaugų ar didesnio sutarties biudžeto ji neturi. Abiejų sutarčių egzemplioriuose yra jo parašai. Nepamena, kokiomis aplinkybėmis, kur buvo pasirašoma sutartis. Negali pasakyti, kada, kur pasirašė R. V. ir L. Š.. Negali pasakyti, kieno iniciatyva, kokiomis aplinkybėmis buvo pakeistas sutarties 4.1 punktas. Jis mano, kad sutarties 4.1 punktas, kuriame numatyta galimybė pratęsti paslaugų teikimą, yra nenaudingas "A" nes suteikia teisę pratęsti paslaugų teikimą. Iš to, kad abu sutarčių egzemplioriai yra pasirašyti abiejų šalių, jis mano, kad sutartį su pataisymais "C" gavo. Jo nuomone, šie pakeitimai nėra susiję su tuo, kad pagal šią sutartį "A" panaudojo ne 1 200 000 Lt, o apie 4 000 000 Lt. Mano, kad tai tiesiog buvo sutarties pakeitimas, jis nėra teisininkas ir nežino, kaip teisiškai reikia keisti sutartis. Valdybos sprendimu buvo leista panaudoti papildomai biudžeto 3 000 000 Lt viešinimo paslaugoms. Valdyba nusprendė, kad valdybai reikalinga pateikti medžiagą, pagrindžiančią pinigų reikalingumą viešinimo paslaugoms, o tada spręs klausimą, ar leisti panaudoti biudžeto 3 000 000 Lt. Jis parengė medžiagą dėl papildomų pinigų reikalingumo viešinimo paslaugoms pirkti. Medžiaga buvo pateikta valdybai, o valdyba tada priėmė sprendimą leisti panaudoti biudžeto 3 000 000 Lt. Buvo labai daug diskusijų, kaip gauti paslaugas, neskelbiant naujo viešojo pirkimo, nes tam nebuvo laiko. Mano, kad R. V. nusprendė, jog papildomai skirti 3 000 000 Lt bus naudojami ir buvo panaudoti, perkant viešinimo paslaugas iš "C" pagal 2012-09-03 sutartį. 2012 m. rugsėjo viduryje jis parašė tarnybinį raštą R. V., kuriame išdėstė aplinkybes, kad 3 000 000 Lt panaudojimui turi būti paskelbtas viešasis pirkimas dėl paslaugų viešinimo, naudojant pinigus pagal jau pasirašytą 2012-09-03 sutartį su "C" ir gaunant iš jų paslaugas bus pažeidžiamos viešųjų pirkimų nuostatos, nes bus viršyta sutarties suma – 1 200 000 Lt. Po šio tarnybinio rašto jis su "C" nepasirašė papildomų susitarimų. Po to, kai buvo išnaudota 1 200 000 Lt suma, numatyta sutartyje, jis nebepasirašė dokumentuose, susijusiuose su "C" teikiamomis viešinimo paslaugomis ir mokėtais pinigais (PVM sąskaitose faktūrose, darbų perdavimo priėmimo aktuose). "C" pateiktame pasiūlyme buvo numatyta atlikti darbus už apie 1 200 000 Lt. Kaip, kas, kokiomis aplinkybėmis iš "A" pusės formaliai susitarė su "C" atstovais dėl darbų atlikimo platesne apimtimi dėl didesnės pinigų sumos už atliekamus darbus nei buvo numatyta 2012-09-03 sutartyje, jam nežinoma. Jis toliau dirbo savo darbą, bendravo su "C" atstovais, daugiausiai su L. Š., mažiau su M. K., dėl viešinimo paslaugų, bet tai nebuvo jo užsakymai, tai buvo tiesiog bendras darbas. Galutinius sprendimus priėmė R. V.. Ar pastarasis buvo gavęs kieno nors nurodymus dėl pinigų panaudojimo, dėl viešojo konkurso neskelbimo, jam nėra žinoma (t. 8, b. l. 58-63).

84Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja A. R. parodė, kad nuo 2011 m. lapkričio mėnesio iki 2013 m. rugsėjo mėnesio ji dirbo UAB "A" viešųjų pirkimų vyriausiąja specialiste. Viena iš bendrovės, kaip holdinginės įmonės, energetikos įmonių grupės veiklos sferų, buvo Visagino atominės elektrinės projekto vystymas. 2012 m. liepos mėnesį, Lietuvos Respublikos Seimui priėmus sprendimą rengti 2012 m. spalio 14 d. referendumą dėl Visagino atominės elektrinės statybos, UAB "A" ėmėsi intensyvios šio projekto – naujos atominės elektrinės visuomenės informavimo kampanijos. Minėtu laikotarpiu jos tiesioginis vadovas buvo UAB "A" generalinis direktorius R. V. Su ja kalbėtis apie reikalingumą organizuoti viešąjį pirkimą viešųjų ryšių paslaugoms įsigyti visuomenei informuoti apie AE projektą pirmi pradėjo UAB "A" viešųjų ryšių vadovė G. K. ir Išorinių reikalų direktorius S. B. Pastarasis 2012-07-04 parengė Viešojo pirkimo inicijavimo raštą R. V. vardu dėl reikalingumo organizuoti viešąjį pirkimą viešųjų ryšių paslaugoms visuomenei informuoti apie AE projektą įsigyti. Minėtame rašte buvo nurodyta numatoma viešojo pirkimo vertė iki 1 200 000 Lt be PVM. G. K. atliko paskaičiavimus ir sudarė sąmatą, kad būtent tokia suma reikalinga minėtam projektui įgyvendinti. Pirkimo vertė iki 1 200 000 Lt be PVM buvo pasirinkta, kadangi viršijus nurodytą sumą reikėtų rengti tarptautinį pirkimą, o tai užtruktų, taip pat buvo kalbama, kad būtent tokia suma yra numatyta įmonės biudžete šiam projektui. Kiek pamena, pirkimui pasibaigus ar dar jo eigoje generalinis direktorius R. V. minėjo, kad įmonės biudžete šiam projektui bus skirta žymiai daugiau pinigų. Jei neklysta, įmonės valdyba jau po Pirkimo ir Viešųjų pirkimų tarnybai tiriant šio pirkimo eigą, patvirtino didesnę numatomą sumą. Taigi, po viešojo pirkimo inicijavimo, "A" generalinis direktorius R. V. nurodė atlikti minėtą viešąjį pirkimą ir įsakymu sudarė Viešųjų ryšių paslaugų viešojo pirkimo komisiją. Būti komisijos pirmininke buvo siūloma jai, tačiau ji R. V. išsakė savo nuomonę, kad nebūtų normalu, jei ji vadovautų pirkimo komisijai, kurios nariai yra įmonės padalinių direktoriai. Jai susidarė įspūdis, kad vadovai šalinasi atsakomybės ir pasekmių dėl minėto viešojo pirkimo eigos. "A" generalinis direktorius R. V. pirkimo komisijos pirmininku paskyrė S. B., į komisijos sudėtį įtraukė G. K., ją, A. R., teisininkę A. M., projektų vadovę V. K., o jau komisijos darbo eigoje į komisijos sudėtį taip pat buvo įtrauktas teisininkas M. B., bei biuro administratorė A. J. Kiek pamena, Pirkimo komisija nusprendė Pirkimą vykdyti supaprastinto atviro konkurso būdu, buvo numatyta Pirkimo vertė 1 200 000 Lt be PVM. Pirkimo konkurse dalyvavo trys tiekėjai – UAB "C" UAB "E" ir UAB "D" Pirkimas buvo vykdomas ekonominio naudingumo būdu, tai yra buvo vertinamas tiekėjų pasiūlymų ekonominis naudingumas, o ne mažiausia pasiūlyta paslaugos kaina. Pirkimo laimėtoja buvo išrinkta UAB „"C"” pasiūliusi brangiausius paslaugų įkainius. Jai susidarė įspūdis, kad R. V., S. B. ir G. K. nenorėjo, kad konkurse laimėtų pasiūlęs mažiausią kainą tiekėjas, labai keista buvo tai, kad G. K. skubos tvarka, per vieną dieną nuo pasiūlymų vokų atplėšimo, daugiausiai vertinimo balų suteikė UAB "C" Jei nustatant laimėtoją būtų skaičiuojama didesnė Sutarties kaina nei 1 200 000 Lt be PVM, UAB "C" nebūtų laimėjusi konkurso. 2012-09-03 su Pirkimo konkurso nugalėtoja – UAB „"C"” buvo pasirašyta viešojo pirkimo-pardavimo sutartis. UAB "C" vadovų L. Š. ir M. K. ji nepažinojo, bet M. K. ji labai dažnai matydavo "A" būstinėje, R. V., S. B. ir G. K. aplinkoje, jie šnekėdavosi užsidarę kabineto duris. Tik po konkurso ji sužinojo jo pavardę ir tai kad jis yra UAB "C" vadovas. Prieš tai ji galvojo, kad tas žmogus yra UAB "C" konsultantas M. A., kurio duomenys buvo pateikti prie UAB "C" pasiūlymo. Tik sužinojusi, kad tas žmogus yra M. K. suprato, kad oficialus konsultantas M. A. net nedalyvavo Sutarties vykdymo eigoje. UAB "C" vykdant viešųjų ryšių paslaugas pagal pirkimo- pardavimo sutartį, buvo viršyta sutartimi nustatyta bendra Pirkimo objekto dalies apimtis 1 200 000 Lt be PVM. Pirmasis apie tai pradėjo teirautis S. B., pradėjęs nerimauti dėl viršytos pirkimo apimties. S. B. nerimavo, kad kiti tiekėjai dalyvavę Konkurse gali sužinoti apie realią, tai yra didesnę pirkimo vertę, ir tai paviešins. Pirkimo eigoje UAB "A" pradėjo dažnai lankytis ūkio viceministras A. Ą. A. ir, jai išėjus atostogų už 2012 m., pačią pirmą atostogų dieną jai paskambino tuo metu generalinį direktorių pavadavęs S. B. ir liepė grįžti į darbą, nes atvažiavo viceministras A. Ą. A. ir reikia su juo šnekėtis apie šį Pirkimą. Pokalbis su viceministru vyko generalinio direktoriaus kabinete, dalyvavo ir S. B. su G. K.. Buvo kalbama, kad sutartimi su UAB "C" nustatyta bendra Pirkimo objekto dalies apimtis 1 200 000 Lt be PVM yra viršyta ir ji išsakė poziciją, kad "A" negali daugiau pirkti paslaugų ir už didesnę vertę nei numatyta sutartyje. Pokalbio metu viceministras A. Ą. A. nurodė R. V. pirkti paslaugas iš UAB "C" nežiūrint sutartyje numatytos pirkimo apimties - buvo kalbama apie 4 000 000 litų be PVM sumą. Jau po šio pokalbio R. V. per S. B. davė jai nurodymą parengti sąlygas viešinimo paslaugų pirkimui neskelbiamų derybų būdu iš UAB "C" Ji parengė pirkimo sąlygas, tačiau R. V. pasakė, kad toks pirkimas bus neteisėtas ir ji nedalyvaus tokiame pirkime. R. V. jos neįkalbinėjo, o tik davė suprasti, kad ji neturi karjeros ateities įmonėje. Tuo laikotarpiu R. V. jai ir teisininkui M. B. liepė surasti teisės aktuose ir sužinoti, kokia atsakomybė gresia už tokio pobūdžio Viešųjų pirkimų įstatymo pažeidimą. Faktines Sutarties apimtis, t. y. kad paslaugų pirkimo reali suma sudaro 4 579 625,08 Lt su PVM, ji sužinojo pateikdama VPT įvykdytos Sutarties ataskaitą, su pačiais mokėjimų dokumentais ji nesusipažino. 2012-09-03 UAB "A" ir UAB "C" pirkimo-pardavimo sutarties Nr. MIS-2012-67 5.1 punkte nurodyta, kad bendra numatoma Užsakovo Paslaugų vertė sudaro iki 1 200 000 Lt be PVM, o paslaugų kaina nustatoma pagal Sutarties priede Nr. 3 pateiktus Paslaugų įkainius. Paslaugų teikimo metu Paslaugų teikėjo patiriamos papildomos išlaidos, reikalingos trečiųjų šalių paslaugų apmokėjimui, yra apmokamos Perkančiosios organizacijos, jei dėl to yra susitariama Paslaugų užsakyme. Apklausos metu liudytoja nurodė, kad tai nėra pirminis tikrasis sutarties egzempliorius, kadangi pirminiame Sutarties variante buvo numatyta, kad Sutartis nustoja galioti pasiekus numatytą Užsakovo Paslaugų vertę – 1 200 000 Lt be PVM, taip pat, kad apmokėjimas vykdomas per tris dienas nuo sąskaitų-faktūrų pateikimo. Kaip ji suprato, realiai už paslaugas UAB "C" buvo mokama avansu. Viešasis konkursas viešųjų ryšių paslaugoms pirkti pagal 2012-09-03 sutartį Nr. MIS_2012-67 buvo nacionalinis. Jei būtų iš karto numatyta didesnė pinigų suma minėtoms paslaugoms, būtų reikėję skelbti tarptautinį viešąjį pirkimą. Tuo metu 1 200 000 Lt buvo pati didžiausia ribinė suma tarp nacionalinio ir tarptautinio konkurso. Jai nėra žinoma, ar skelbiant konkursą buvo žinoma, kad viešinimo paslaugoms bus skirta žymiai didesnė pinigų suma. S. B. buvo atsakingas už sutarties vykdymą, jis buvo atsakingas darbuotojas. Nežino, ar jis buvo paskirtas atsakingu darbuotoju raštu, ar žodžiu, mano, kad turėjo būti direktoriaus potvarkis. S. B., kaip atsakingas darbuotojas, turėjo prižiūrėti sutarties vykdymo eigą, pasirašyti sąskaitas faktūras, priėmimo-perdavimo aktus. Vykdant sutartį, kada tai buvo nepamena, pas ją atėjo S. B. ir paklausė, kas bus, jei sutartyje numatyta suma bus viršyta. Ji jam paaiškino, kad bus blogai, sutartyje numatyta 1 200 000 Lt negali būti viršyta, pasakė, kad tai bus sutarties pažeidimas ir kartu Viešųjų pirkimų įstatymo pažeidimas. Direktorius R. V., G. K., rečiau S. B. nuolat klausinėjo, kalbėjo, kas bus, jei sutarties suma bus viršyta. Apie tai buvo kalbama ne kokių nors oficialių susirinkimų metu, tačiau viešai, nesislepiant, daug kas apie tai galėjo girdėti. Kaip minėjo, R. V. teisininkams liepė sužinoti, kaip bus baudžiama, jei bus viršyta sutarties suma, kaip organizuoti viešąjį pirkimą, kad paslaugas būtų galima pirkti iš ,,C“ neapklausiant, į viešąjį pirkimą neįtraukiant kitų tokias paslaugas teikiančių įmonių. Teisininkai, kas konkrečiai, nepamena, išaiškino, kad jei bus vykdomas viešasis pirkimas su atitinkamais viešojo pirkimo įstatymo pažeidimais, Viešųjų pirkimų tarnyba baudžia griežčiau, o jei tik viršyta suma sutarties suma, tai yra paslaugos perkamos iš viso be jokios viešojo pirkimo, Viešųjų pirkimų tarnyba baudžia ne taip griežtai. Matyt, R. V. nusprendė pasirinkti pastarąjį variantą ir pirkti paslaugas toliau iš ,,C“, nevykdant viešojo pirkimo. Bet kokiu atveju būtų reikėję vykdyti pirkimą kaip tarptautinės vertės, nes nacionalinio pirkimo suma – 1 200 000 Lt yra visų metų ribinė suma, susidedanti iš visų metų panašių paslaugų pirkimų. Tarptautinės vertės konkurso organizavimas galėjo trukti pusę metų. Idealiu atveju tarptautinis konkursas galėjo trukti apie 3 mėnesius. Kreiptis į Viešųjų pirkimų tarnybą dėl sutarties sumos padidinimo nebuvo prasmės, kadangi tai būtų esminis sutarties keitimas, dėl kurio Viešųjų pirkimų tarnyba nebūtų davusi sutikimo. Su R. V. buvo svarstyti visi norminiuose aktuose, viešųjų pirkimų įstatyme numatyti viešųjų pirkimų sutarties sumos padidinimo variantai, bet teisėto varianto nebuvo ir tai R. V. buvo išaiškinta. R. V. ieškojo teisėtų būdų papildomoms viešinimo paslaugoms įsigyti. Apie tai, kad toliau yra perkamos viešinimo paslaugos, ji suprato iš to ir tada, kai S. B. pateikė Viešųjų pirkimų tarnybai ataskaitai reikalingą įvykdytos sutarties sumą, kokia tai buvo suma, dabar neprisimena. R. V. jai liepė parengti viešojo pirkimo sąlygas viešinimo paslaugoms pirkti, kokiai sumai, nepamena. Ji jas parengė ir pristatė bendro susirinkimo metu. Jame dalyvavo R. V., teisininkė A. M., S. B., G. K., M. B. ir ji. Ji, A. M., M. B. pasakė, kad teisėto būdo nupirkti papildomas viešinimo paslaugas nebėra ir parengtos pirkimo sąlygos yra beprasmės, kad jie nedalyvaus neteisėtų sprendimų priėmime, kaip pirkimo komisijos nariai. Jie diskutavo ir R. V. tuomet davė nurodymą išsiaiškinti teisės aktus, praktiką ir surasti būdą, kuris mažiausiai pažeistų norminius aktus ir viešųjų pirkimų įstatymą perkant papildomas viešinimo paslaugas iš ,,C“. Ji niekaip nesusijusi su sąmatomis, darbų priėmimo-perdavimo aktais, sąskaitomis faktūromis, šių dokumentų ji nematė iki to laiko, kol nepradėjo tikrinti Viešųjų pirkimų tarnyba. Žino, kad S. B. rašė raštą R. V. apie tai, kad jau yra išnaudotos visos sutartyje numatytos lėšos – 1 200 000 Lt. Nepamena, ar tą raštą ji matė, ar su šiuo raštu buvo supažindintas R. V. (t. 8, b. l. 92-98).

85Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja A. S. (buvusi M.) parodė, kad "A" dirbo nuo 2011 m. kovo 1 d. teisininke. 2012-07-17 buvo paskirta viešųjų ryšių paslaugų viešojo pirkimo komisijos nare. Ji turėjo peržiūrėti sutarties projektą. A. R. buvo atsakinga už viešojo pirkimo įstatyminę dalį, V. K. ir G. K. buvo atsakingos už pirkimo objektą, jos rengė techninę specifikaciją. Inicijavimo raštas dėl paslaugų reikalingumo buvo S. B. Ji nesigilino ir nežino, kokiu tikslu buvo reikalingos paslaugos, jos darbas buvo peržiūrėti sutarties projektą, kaip teisininkei. Ji rengė 2012-09-03 sutartį Nr. MIS_2012-67, tai yra šios sutarties teisinę dalį, kuri yra išdėstyta sutarties 3 dalyje (šalių teisės ir pareigos), 4 dalyje (paslaugų teikimo terminai ir apimtis). 4.1 punkte yra nurodyta, kad paslaugos pagal užsakovo užsakymus teikiamos iki 2013-01-01. Paslaugų teikimo datą jai nurodė V. K. arba G. K.. Sutarties 5 dalį (sutarties kaina ir atsiskaitymų tvarka) rengė ji, išskyrus 5.1 punkte nurodytą paslaugų sumą – 1 200 000 Lt be PVM. Nuostatą dėl papildomų išlaidų jai nurodė įrašyti kažkas iš "A" darbuotojų, kuris tam turėjo teisę, tačiau kas konkrečiai, nepamena. Gali būti, kad šias nuostatas įrašė ne ji, o vienas iš sutartį peržiūrėjusių darbuotojų, kas konkrečiai, negali pasakyti. Taip pat ne jos kurtas 5.5 punktas, jis nėra standartinis. Sutarties 6 dalį (šalių atsakomybė), 7 dalį (sutarties galiojimas ir nutraukimas), bei 8-14 dalis rengė ji. Sutarties 7. 2 punkte yra nuostata, kad jei visos lėšos – 1 200 000 Lt nebus išnaudotos iki 2013-01-01, tai sutartį galima pratęsti iki tol, kol bus išnaudotos visos lėšos. 5.1 punkte yra numatyta, kad paslaugų teikėjo patiriamos papildomos išlaidos, reikalingos trečiųjų šalių paslaugų apmokėjimui, yra apmokamos perkančiosios organizacijos, jei dėl to yra susitariama Paslaugų užsakyme. Ši nuostata buvo įtraukta pasiūlius V. K., G. K. arba S. B., ji nėra standartinė visoms sutartims. Ji mano, kad čia yra kalbama apie vieną sumą, kuri nurodyta tame pačiame punkte – 1 200 000 Lt. Sutarties 5.5 punkte numatyta, kad tiekėjui paprašius ir užsakovui raštu suderinus, užsakovas PVM sąskaitą faktūrą gali apmokėti per tris darbo dienas, su sąlyga, kad bus taikoma 0,7 procentų nuolaida. Ši nuostata yra nestandartinė, kas konkrečiai paprašė įtraukti šią sąlygą, nepamena, bet galėjo būti V. K., G. K., S. B.. Ji tiksliai neprisimena, kokiomis aplinkybėmis buvo parengta ši sutartis, jos turinį derino su V. K., G. K., S. B. ir A. R.. Ant sutarties nėra A. R. vizos, o ji pagal galiojusią tvarką turėjo būti. Gali būti, kad A. R. tuomet sirgo arba atostogavo. Be to, kartais būdavo taip, kad ji parengdavo sutarties teisinius punktus, kuriuos parengė ir šiai sutarčiai, ir nusiųsdavo V. K., kad ši įrašytų sutarties objektą, pinigų sumą, kas neįeina į jos, A. M., kompetenciją. Ji sutarties fiziškai nespausdino, ją galėjo išspausdinti V. K., S. B., G. K.. Paprastai iniciatorius turėdavo surinkti visus vizuojančių parašus, bet S. B. buvo vadovas, jis galėjo duoti nurodymą tai padaryti V. K. arba G. K.. Kas konkrečiai iš savo kompiuterio išspausdino sutartį, nežino. Paprastai, kai jau būna parengtas galutinis sutarties projekto variantas, jis vėl siunčiamas visiems vizuojantiems sutartį, pasitikrinti ar viskas gerai, ar nebebus daugiau pastabų. Šiuo atveju sutartį galėjo išsiųsti V. K. arba G. K., konkrečiai neprisimena. Šios sutarties galutinis projektas galėjo būti V. K., G. K., jos, E. S., S. B., D. K., A. R. kompiuteriuose. "A" yra įdiegta dokumentų administravimo sistema ,,DocLogic“ ir joje yra kaupiamos ir saugomos visos sutartys. 2012 m. dirbo G. L., kuri sukeldavo sutartis į dokumentų administravimo sistemą. Kur buvo saugomos pasirašytos sutartys, nežino. Jai nieko nėra žinoma apie sutarties pakeitimus po jos pasirašymo. Susipažinusi su jai pateikta 2012-09-03 sutartimi Nr. MIS_2012-67, ji negali pasakyti, ar sutartis jai vizuojant buvo tikrai lygiai tokia pati. R. V. jai nedavė jokių nurodymų. Jai nežinoma, ar buvo viršytas 1 200 000 Lt limitas.

86Apklausos metu pateikus du 2012-09-03 sutarčių Nr. MIS_2012_67 variantus, liudytoja parodė, kad 2012-09-03 sutarčių Nr. MIS_2012_67 tarp "A" ir "C" egzempliorių 4.1. ir 5.1 punktai skiriasi. Vienos sutarties 5.1 punkte yra frazė ,,reikalingos trečiųjų šalių paslaugų apmokėjimui“, o kito egzemplioriaus 5.1 punkte šios frazės nėra. Jos nuomone ši frazė nieko nekeičia, gal čia yra susiję su viešojo pirkimo organizavimu, gal "C" savo pasiūlyme nebuvo nurodžiusi, kad paslaugas pirks iš trečiųjų šalių dėl to reikėjo tai aprašyti sutartyje. Tai yra tik jos manymas, tačiau kaip buvo iš tikrųjų, nežino. Ji nežino, kokiu tikslu, kieno iniciatyva įrašyta ši frazė, ji teikiamoms paslaugoms, sutarties kainai, reikšmės neturi. Taip pat sutartyse skiriasi 4.1 punkto turinys, nes vienos sutarties 4.1. punkte rašoma, kad Paslaugos pagal užsakovo užsakymus teikiamos iki 2013-01-01, o kitame sutarties egzemplioriaus 4.1. punkte rašoma, kad paslaugų teikimo terminas gali būti pratęstas iki bus išnaudota sutartyje numatyta paslaugų suma. Ji negali paaiškinti, kokiu tikslu, kieno iniciatyva buvo pakeistas šis punktas. Šie abu punktai nebuvo jos, kaip teisininkės, sritis. Šie punktai yra viešojo pirkimo sritis. Rašytinės sutartys "A" įprastai buvo keičiamos ar pildomos rašytiniu šalių susitarimu. Susitarime būdavo nurodomi motyvai, kodėl keičiama pasirašyta sutartis. Taip pat būtinai buvo nurodoma, ar pakeitimas suderintas su Viešųjų pirkimų tarnyba, jei tokio suderinimo reikia. Jei nereikia Viešųjų pirkimų tarnybos suderinimo, apie tai taip pat buvo nurodoma susitarime. Ji negali pasakyti, ar keičiant 2012-09-03 sutarties sąlygas buvo reikalingas Viešųjų pirkimų tarnybos sutikimas. Ji dabar nepamena, ar "A" buvo numatyta sutarčių keitimo tvarka Sutarčių sudarymo, keitimo ir vykdymo tvarkoje, patvirtintoje "A" direktoriaus. Neprisimena, ar UAB "A" buvo pasirašiusi susitarimą su "C" dėl 2012-09-03 sutarties pakeitimo. Negali vertinti, ar toks sutarties keitimas buvo padarytas teisėtai, nėra tam kompetentinga. Tai turėtų įvertinti viešųjų pirkimų specialistas suderinamumo su Viešųjų pirkimų įstatymo prasme. Pagal bendrą UAB "A" tvarką rašytinis susitarimas turėjo būti, jei tokio rašytinio susitarimo nėra, tai gali būti, kad buvo pažeistos Sutarčių sudarymo, keitimo ir vykdymo taisyklės. Jai nekilo jokių abejonių ir klausimų, kai jai buvo pateikta pasirašyti antrą kartą ta pati sutartis. Ji jas vizavo šalių nepasirašytas, sutikrino savo teisinę dalį, klausimų nekilo, todėl jas ir vizavo. Jai negalėjo kilti klausimų dėl antrojo sutarties varianto vizavimo, nes spausdinant ar rengiant sutarties tekstą galėjo įsivelti klaidų, netikslumų. UAB "A" dokumentų administravimo sistemoje „DocLogix“ bei popieriniuose dokumentuose turi būti tik viena sutartis tuo pačiu numeriu, pagal bendrus teisės principus, abi šalys turi turėti vienodus sutarties egzempliorius. Apie tai, koks 2012-09-03 sutarties egzempliorius yra "C" ji nežino (t. 8, b. l. 109-116).

87Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas M. B. parodė, kad jis į viešojo pirkimo „Dėl Viešųjų ryšių paslaugų viešojo pirkimo“ komisijos sudėtį buvo įtrauktas 2012-08-10 "A" generalinio direktoriaus R. V. įsakymu ir tą pačią dieną dalyvavo minėtos Komisijos posėdyje atplėšiant vokus su tiekėjų pasiūlymais. Tai buvo vienintelis Komisijos posėdis, kuriame jis dalyvavo. Pirkimo komisija nusprendė Pirkimą vykdyti supaprastinto atviro konkurso būdu, pirkimo inicijavimo dokumentuose buvo numatyta Pirkimo vertė 1 200 000 Lt be PVM. Pirkimo konkurse dalyvavo trys tiekėjai – UAB "C" UAB "E" ir UAB "D" Pirkimas buvo vykdomas ekonominio naudingumo būdu, tai yra buvo vertinamas pasiūlymų ekonominis naudingumas, o ne siūloma mažiausia pasiūlyta paslaugos kaina. Tiekėjų pasiūlymuose pateiktų viešųjų ryšių veikų detalų vertinimą ekonominio naudingumo kriterijų principu atliko Komisijos ekspertė G. K.. Pirkimo laimėtoja buvo išrinkta UAB „"C"”. Jis posėdyje dalyvavo formaliai, į Tiekėjų pasiūlymus, siūlomas paslaugų kainas ir įkainius nesigilino. Kokiu būdu G. K. taip skubiai paskaičiavo ekonominio naudingumo kriterijų – paslaugos kokybės, projektų organizavimo ir valdymo, bei kūrybingumo balus, jis nežino. Viešojo pirkimo vertė buvo numatyta 1 200 000 Lt be PVM. Kas nulėmė būtent tokią sumą nežino, tokią sumą turėjo paskaičiuoti šio Pirkimo iniciatorius "A" Išorinių reikalų direktorius S. B.. Jis nežino, ar nurodytą Pirkimo sumą kaip nors sąlygojo tai, kad viršijus 1 200 000 Lt be PVM sumą turėtų būti vykdomas tarptautinis pirkimas. 2012-09-03 UAB “A“ ir Pirkimo konkurso nugalėtojas UAB "C" sudarė viešojo pirkimo-pardavimo sutartį, kurios numatyta paslaugų vertė sudarė iki 1 200 000 Lt be PVM, šią sutartį pasirašė generalinis direktorius R. V.. Jis asmeniškai sutarties pasirašyme nedalyvavo, galimai tuo laikotarpiu atostogavo, šios sutarties projekto iki pasirašymo nerengė, tačiau tai turėjo daryti UAB "A" teisininkai, mano, kad sutartį parengė teisininkė A. M.. Iki Pirkimo jis asmeniškai UAB "C" atstovų L. Š., M. K. nepažinojo ir neturėjo su jais jokių reikalų. Minėti asmenys dažnai lankėsi pas R. V. Sutarties vykdymo eigoje, tačiau jų bendravimo ir tarpusavio santykių apimties, aplinkybių jis nežino. Kad Sutarties vykdymo eigoje buvo pakeistas 2012-09-03 Sutarties originalas dėl pirminiame Sutarties variante numatytos aplinkybės, kad Sutartis nustoja galioti pasiekus numatytą Užsakovo Paslaugų vertę – 1 200 000 Lt be PVM, taip pat dėl numatyto apmokėjimo paslaugų teikėjui už paslaugas per tris dienas nuo sąskaitų-faktūrų pateikimo jam buvo žinoma, kadangi UAB "A" generalinio direktoriaus R. V. nurodymu jis pats šias nuostatas koregavo savo tarnybiniu kompiuteriu ir gilinosi į Sutarties sąlygas šiame kontekste. Šiuos veiksmus atliko R. V. nurodymu. Kas, kaip ir kokiomis aplinkybėmis pakeitė sutarties egzempliorius, taip pat naują egzempliorių pateikė Paslaugos teikėjui UAB "C" jis nežino, Sutarties pakeitimo detalių ir aplinkybių jis negali komentuoti, nematydamas pirminio sutarties varianto egzemplioriaus. Sutarties originalų egzempliorių (tiksliau atskirus sutarties punktus) pakeisti sugalvojo R. V., kadangi Sutarties vykdymo eigoje buvo žymiai viršyta numatyta Sutartyje paslaugų kaina. Kiek jam žinoma paslaugų pirkimo reali suma sudarė apie 4,5 milijono litų. R. V. konsultavosi su juo, kaip teisininku, ką daryti atsiradus būtinybei papildomai pirkti paslaugas. Jis pastarajam sakė, kad UAB "A" privalo sudaryti viešojo pirkimo komisiją ir skelbti viešąjį konkursą, kadangi įsigyti papildomų paslaugų už tokią sumą – beveik 3 milijonus litų nėra galimybės, nes to neleidžia Viešųjų pirkimų įstatymas. Jis nežino, ar "A" Išorinių reikalų direktorius S. B. surašė generalinio direktoriaus R. V. vardu tarnybinį pranešimą, kad Sutarties vykdymo eigoje "A" pirkti papildomų paslaugų viršijant sutarties numatytą apimtį 1 200 000 Lt ir neskelbiant viešojo pirkimo negali, tačiau kiek jam žinoma, S. B. šią poziciją išdėstė ir rengėsi rašyti tokį tarnybinį pranešimą "A" direktoriui. Buvęs LR Ūkio ministerijos viceministras A. A. domėjosi minėtu "A" viešuoju pirkimu dar iki Konkurso paskelbimo, taip pat ir Konkurso eiga, aktyviai taip pat domėjosi ir Sutarties vykdymo eiga, bendravo su "A" generaliniu direktoriumi R. V. strateginiais klausimais. Viceministrui A. A., jo manymu, buvo žinoma, kad "A" perkamų iš UAB "C" paslaugų pirkimų sumą gerokai viršijo Sutartyje numatytą Pirkimo sumą ir, kiek jam žinoma, A. A. pavedė "A" generaliniam direktoriui R. V. pačiam surasti išeitį iš susidariusios padėties – rasti būdą kaip "A" pirkti paslaugas iš UAB "C" nežiūrint sutartyje numatytos pirkimo apimties. R. V. ir S. B. konsultavosi su juo ir "A" Pirkimų skyriaus vadybininke A. R. dėl galimybės parengti sąlygas viešinimo paslaugų pirkimui neskelbiamų derybų būdu iš UAB "C" Ar A. R. parengė tokias pirkimo sąlygas, jis nežino, kiek pamena, A. R. su juo konsultavosi (t. 8, b. l. 86-91).

88Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas D. K. parodė, kad UAB "A" dirbo nuo 2010 m. birželio mėnesio, 2012 metais jo pareigos buvo Finansų kontrolės ir iždo vadovas. Jo funkcijos 2012 m. buvo iždo valdymas, biudžeto planavimas ir kontrolė. 2012 m. jis buvo tiesiogiai pavaldus generaliniam direktoriui R. V.. Svarstymuose dėl viešųjų ryšių paslaugų reikalingumo jis nedalyvavo, sutarties nerengė, viešojo pirkimo komisijos nariu nebuvo. Biudžetas planuojamas metų pabaigoje ateinantiems metams, tvirtinamas sausio mėnesį. Biudžete numatomos išlaidos, taip pat ir viešųjų ryšių paslaugoms: ,,Viešieji ryšiai ir marketingas“. Jo niekas neklausdavo, ar yra pinigų kiekvienai sudaromai sutarčiai dėl viešųjų ryšių paslaugų teikimo. Atsakingi darbuotojai žinojo, koks yra tam numatytas biudžetas ir jį galėjo naudoti. Iš sutarties jis mato, kad sutarties suma yra 1 200 000 Lt. Matomai organizuojant viešąjį konkursą tokia pinigų suma buvo biudžete. 2012-09-03 sutarties jis nerengė, pasiūlymų dėl leistinos pinigų sumos nedavė. Mano, kad viešųjų ryšių paslaugų poreikį nustatė, sutartį rengė darbuotojai atsakingi už viešuosius pirkimus, teisininkai, darbuotojai atsakingi už viešuosius ryšius. Sutartis jam buvo pateikta vizavimui, kas pateikė, nepamena. Jis perskaitė sutartį, labiau kreipė dėmesį į tuos sutarties punktus, kuriuose yra numatyta atsiskaitymo tvarka, pinigų suma, t. y., į tai, kas yra aprašyta 5 punkte. 5.1 punkte numatoma, kad paslaugų teikimo metu Paslaugų teikėjo patiriamos papildomos išlaidos, reikalingos trečiųjų šalių paslaugų apmokėjimui, yra apmokamos Perkančiosios organizacijos, gali paaiškinti, kad jo manymu papildomi mokėjimai pagal Paslaugų užsakymus, kaip įvardijama sutartyje, neįeina į 1 200 000 Lt įvardintą sumą. Mano, kad tokia praktika yra taikoma, sudarant sutartis dėl paslaugų teikimo, nes nėra galimybės iš anksto numatyti paslaugų teikimo apimties ir konkrečios kainos. Mano, kad šis sutarties 5.1 punktas buvo numatytas jau jam vizuojant sutartį. Jis nėra teisininkas ir daugiau nieko dėl 2012-09-03 sutarties su "C" 5.1 punkto nuostatų pakomentuoti negali. Sutarties 7.2 punktas numato, kad jei iki 2013-01-01 nebus suteikta paslaugų už visą sutartyje numatytą sumą, sutartis gali būti pratęsta, kol bus išnaudoti visi pagal sutartį numatyti pinigai. Jis nėra teisininkas ir negali pakomentuoti šio sutarties punkto.

89Iš jam pateikto 2012-08-21 UAB "A" valdybos posėdžio protokolo Nr. 13 ir bendrųjų pajamų ataskaitos mato, kad buvo svarstomas biudžeto pakeitimo klausimas. Posėdžio metu buvo pritarta patvirtinti UAB "A" 2012 metų veiklos biudžeto pakeitimo projektą, numatant 4 000 000 Lt komunikacijos biudžeto rezervą komunikacijos priemonėms įgyvendinti. 2012 m. rugpjūčio mėnesį apie išaugusį komunikacijos paslaugų poreikį 4 000 000 Lt jis sužinojo iš Komunikacijos departamento vadovo S. B. arba G. K.. Kuris konkrečiai, S. B. ar G. K., jam pasakė, kad yra toks poreikis, neprisimena. Šis biudžeto pakeitimo poreikis, numatant 4 000 000 Lt komunikacijos biudžeto rezervą komunikacijos priemonėms įgyvendinti buvo atliekamas ir planuojamas su generalinio direktoriaus žinia, bet pastarasis asmeniškai jam jokių specialių nurodymų dėl biudžeto dydžio nedavė. Paaiškėjus biudžeto didinimo poreikiui "A" generalinis direktorius pavedė biudžeto didinimo klausimą teikti "A" valdybai - šį pavedimą R. V. jam išsakė žodžiu. Jam niekas nepaaiškino, kodėl išaugo komunikacijos paslaugų poreikis. Paskutinį kartą biudžetas buvo patvirtintas 2012-07-04. 2012-08-14 jis parengė bendrųjų pajamų ataskaitą, kurioje numatė papildomus 4 000 000 Lt viešiesiems ryšiams ir marketingui. Jis dalyvavo 2012-08-21 UAB"A" valdybos posėdyje, kuriame pristatė 2012-07-14 parengtą bendrųjų pajamų ataskaitą su papildomai suplanuotais 4 000 000,00 litų viešiesiems ryšiams ir marketingui. Rengdamas bendrųjų pajamų ataskaitą papildomų 4 000 000 Lt sąnaudų finansavimą suplanavo iš UAB "A" sukauptų lėšų. Posėdžio metu jis paaiškino valdybos nariams, kad 4 000 000 Lt bus finansuojama iš įmonės sukauptų lėšų, dėl to kitoms biudžeto pozicijoms finansavimas nebuvo mažinamas. Posėdžio metu nebuvo diskutuojama, kokiu būdu, kam, kada bus naudojamos šios lėšos, bent jau jam dalyvaujant, nes pristatęs savo klausimą jis išėjo. Diskutuojant pristatomu klausimu, valdybos nariai neprieštaravo tokiam biudžeto pakeitimui. Dėl biudžeto pakeitimo padidinant jį su A. Ą. A. neteko bendrauti. Jam nieko nėra žinoma apie 2012-09-03 sutarties pakeitimus po jos pasirašymo, jam niekas nedavė jokių nurodymų dėl šios sutarties. Jis nežino, ar buvo viršytas sutartyje numatytas 1 200 000 Lt limitas. Nurodymų dėl "C" išrašytų PVM sąskaitų faktūrų apmokėjimo R. V. ar kiti asmenys jam nedavė. Jis gaudavo elektroninėje bankininkystės sistemoje suformuotą visų pavedimų paketą, kurį tvirtindavo elektroniniu parašu. Be jo elektroninio parašo teisę turėjo R. V., E. S.. Pavedimus tikrino tuo aspektu, ar tokio pobūdžio mokėjimai yra numatyti UAB "A" biudžete, pagal konkrečias sutartis, netikrino, kas ir nebuvo jo kompetencijoje (t. 8, b. l. 117-119).

90Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja G. K. parodė, kad UAB "A" dirba nuo 2008 m. pabaigos viešųjų ryšių vadovės pareigose. 2012 m. liepos mėnesį, Lietuvos Respublikos Seimui neeilinės sesijos metu priėmus sprendimą rengti 2012 m. spalio 14 d. referendumą dėl Visagino atominės elektrinės statybos, iškilo būtinumas UAB "A" intensyvinti naujos atominės elektrinės projekto visuomenės informavimo kampaniją, siekiant, kad visuomenei būtų pateikta kuo daugiau informacijos apie projektą, todėl atsirado būtinybė UAB "A" įsigyti viešųjų ryšių paslaugas. Tai buvo tęstinis procesas, kadangi UAB "A" projekto viešinimo paslaugas vykdė visą gyvavimo laikotarpį, tačiau viešinimas nebuvo intensyvus, o ryšium su dideliu kiekiu informacijos, kurį reikėjo pateikti visuomenei susipažinti būtent jos minėtu laikotarpiu, atsirado reikalingumas vykdyti projekto viešinimą jau visai kita – žymiai platesne - apimtimi. Jos buvęs tiesioginis vadovas UAB “"A"” Išorinių reikalų direktorius S. B. 2012-07-04 parengė Viešojo pirkimo inicijavimo raštą generalinio direktoriaus R. V. vardu dėl reikalingumo organizuoti viešąjį pirkimą viešųjų ryšių paslaugoms visuomenei informuoti apie projektą įsigyti. Minėtame rašte, buvo nurodyta numatoma viešojo pirkimo vertė iki 1 200 000 Lt be pridėtinės vertės mokesčio. Kas nulėmė ir būtent kas atliko paskaičiavimus, kad būtent tokia suma reikalinga minėtam projektui įgyvendinti, ji nežino. Po viešojo pirkimo inicijavimo, UAB “A“ direktorius R. V. savo rezoliucijoje ant šio rašto nurodė atlikti minėtą viešąjį pirkimą ir savo įsakymu sudarė Viešųjų ryšių paslaugų viešojo pirkimo komisiją, kurios pirmininku paskyrė S. B., į komisijos sudėtį įtraukė UAB "A" darbuotojus: A. M., A. R., V. K., o ją pakvietė dalyvauti komisijoje kaip ekspertę. Jau komisijos darbo eigoje į jos sudėtį taip pat buvo įtraukti M. B. bei A. J.. Kiek pamena, Pirkimo komisija nusprendė Pirkimą vykdyti supaprastinto atviro konkurso būdu, numatytos Pirkimo vertės - 1 200 000 Lt be PVM ribose. Apie Pirkimo komisijos procedūrinius veiklos aspektus nieko pasakyti negali – buvo pakviesta, kaip ekspertė, ir į komisijos sudėtį neįėjo. Pirkimo konkurse, kiek pamena, dalyvavo trys tiekėjai – UAB "C" UAB "E" ir UAB "D" Pirkimas buvo vykdomas ekonominio naudingumo būdu, tai yra buvo vertinamas Tiekėjų pasiūlymų ekonominis naudingumas, o ne mažiausia pasiūlyta paslaugos kaina. Pirkimo laimėtoja buvo išrinkta UAB „C” ir 2012-09-03 su Pirkimo konkurso nugalėtoja UAB „C” buvo pasirašyta viešojo pirkimo-pardavimo sutartis. Iki Pirkimo konkurso UAB "C" jau buvo dalyvavę ir laimėję viešųjų pirkimų konkursą, tai buvo apie 2008 metais. UAB "C" vadovus L. Š., M. K. ji žinojo iš matymo, asmeniškai nėra pažįstami. UAB "C" vykdant viešųjų ryšių paslaugas pagal pirkimo-pardavimo sutartį, kažkuriuo metu buvo viršyta sutartimi nustatyta bendra Pirkimo objekto dalies apimtis - 1 200 000 Lt be PVM, tačiau ji tai sužinojo tik iš kitų UAB "A" darbuotojų ir visuomenės informavimo priemonių, Viešųjų pirkimų tarnybai jau atlikus tyrimą ir davus tokią išvadą. Ji nebuvo sutarties vykdytoja ir šis klausimas nebuvo jos kompetencijoje. Jai yra žinoma, kad UAB "A" pateikė VPT įvykdytos Sutarties ataskaitą, kurioje buvo nurodyta faktinė Sutarties apimtis sudarė jau 4 579 625,08 Lt su PVM, tai sužinojo dalyvaudama dokumentų VPT pateikime. Dėl skirtumo susidariusio tarp Pirkimo sutarties kainos ir faktinės Sutarties apimties ji nieko paaiškinti negali, tai nebuvo ir nėra jos kompetencijoje, kaip jau minėjo, ji nebuvo sutarties vykdytoja ir nepriiminėjo šiuo klausimu jokių sprendimų.

91Papildomai apklausta liudytoja G. K. parodė, kad 2012 metų viešojo pirkimo dėl viešųjų ryšių paslaugų teikimo komisijos nare ji nebuvo, ji buvo pakviesta į keletą posėdžių kaip viešųjų ryšių ekspertė. Susipažinusi su viešojo pirkimo posėdžių protokolais gali pasakyti, kad 2012-07-31 posėdžio metu buvo nuspręsta pakeisti pirkimo sąlygas dėl tiekėjų kvalifikacijos – tiekėjai turėjo nurodyti, kokius projektus, kurių apimtis buvo ne mažesnė kaip 900 000 Lt, jie įgyvendino, projektų pavadinimus, datas, paslaugų gavėjus, kontaktinius duomenis. Dėl kokių priežasčių tai buvo nuspręsta pakeisti, kaip buvo iki tol, ji nepamena. Ji tik samprotaudama gali pasakyti, kad galėjo būti taip, kad tiekėjams buvo neaiškumų ir jie teikė dėl to užklausimus. Taip pat buvo pratęstas pasiūlymų teikimo terminas – iki 2012-08-10 14:00 valandos. Ji neprisimena, ar pasisakė, bet šie procedūriniai klausimai buvo teisininkų ir viešųjų pirkimų specialistų kompetencija. Susipažinusi su 2012-08-10 protokolu gali pasakyti, kad ji taip pat dalyvavo šiame posėdyje kaip ekspertė. 2012 m. vasara buvo labai įtempta, darbuotojai dirbdavo po darbo valandų, savaitgaliais, nes reikėjo padaryti daug darbų. Kad reikės vertinti tiekėjų pasiūlymus dėl ekonominio naudingumo, jai greičiausiai pasakė A. R., nors tai galėjo pasakyti ir S. B. ir R. V. Ji nepamena, kas jai pasakė, kad vertinimą reikia atlikti labai greitai. Ji įvertino ūkio subjektų grupės UAB ,,B“ ir "D" "C" bei "E" pasiūlymus. Ji vertino ne visą tiekėjų pateiktą informaciją, kas jai ir nepriklauso, ji vertino tik tiekėjų kūrybinius pasiūlymus. Kokybę vertino įvertinant realistiškumą, padarytą situacijos analizę, auditorijų vertinimą, pasiūlymo kokybę, atitikimą situacijai. Ūkio subjektų grupės UAB ,,B“ ir „D“ kokybę įvertino 15 balų; „C“ – 28 balais, nes jai, kaip ekspertei taip atrodė. Vertinant projekto organizavimą ir valdymą įvertino bendrą projekto valdymą – komanda, rizikos, būdai ir kita. Ūkio subjektų grupės UAB ,,B“ ir „D“ organizavimą ir valdymą įvertino 10 balų, „C“ – 18 balų. Vertinant kūrybingumą įvertino teikiamas idėjas, metodus, inovatoriškumą ir kita. Ūkio subjektų grupės UAB ,,B“ ir "D" kūrybingumą įvertino 5 balais, "C" – 10 balų. Tiekėjų kūrybinių pasiūlymų vertinimą atliko pagal viešojo pirkimo sąlygų X skyriaus nuostatas. Vertinimas yra subjektyvus, kadangi ji pati skyrė atitinkamus balus, bet tam ji yra ekspertė, jos toks darbas. Ją nustebino ūkio subjektų grupės UAB ,,B“ ir "D" pateiktas pasiūlymas, nes jis buvo tikrai prastesnis nei "C" "D" 2012 m. teikė "A" viešųjų ryšių paslaugas, buvo susipažinusi su Naujos atominės elektrinės statybos projektu, bet jų teikiamų paslaugų buvo per mažai, pasiūlyme nepateikė jokių naujovių ar efektyvesnių viešinimo idėjų. Ji, kaip ekspertė, turėjo pakankamai žinių ir patirties vertinti branduolinio projekto viešinimo projektus – tiekėjų kūrybinius pasiūlymus, be to, ji turi aukštąjį universitetinį verslo vadybos išsilavinimą. Tiekėjų kūrybinių pasiūlymų vertinimą atliko greitai, per kelias valandas, nes, kaip minėjo, tuo metu viską reikėjo daryti labai greitai. Vertinimą atliko savo darbo vietoje, ne komisijos posėdžio metu. Atlikusi vertinimą surašė tarnybinį raštą, kuriame lentelėje išdėstė vertinimo balus. Procedūrinių detalių ji neprisimena, ar ji tą savo raštą nusinešė į komisijos posėdį, ar toks posėdis vyko realiai, ar ji kam nors siuntė elektroniniu paštu savo tarnybinį raštą. Tiekėjų kūrybiniuose pasiūlymuose didelė dalis informacijos apie naujos atominės elektrinės statybos projektą buvo iš "A" tinklapio, į kurį ji pati keldavo informaciją, tai jai buvo žinoma, tai nebuvo nauja sritis, į kurią ji turėjo įsigilinti. Pagal jai pateiktus dokumentus mato, kad tiekėjų pasiūlymai buvo pateikti 2012-08-10 iki 13:21 valandos, ji tarnybinį raštą surašė 2012-08-10. Jai pakako laiko atlikti vertinimą iki viešojo pirkimo posėdžio, jei toks oficialiai vyko. Ji nežino, kas nusprendė tiekėjus vertinti ekonominio naudingumo būdu, mano, kad tai turėjo būti numatyta konkurso sąlygose. Kaip buvo nustatoma "C" kvalifikacija, ji nežino, tai ne jos kompetencija, ji to nevertino ir neturėjo vertinti. Jai niekas nedavė jokių nurodymų atlikti vertinimą "C" įvertinant aukščiausiais balais. Kituose komisijos posėdžiuose ji nedalyvavo. Gali būti, kad ji yra dalyvavusi pasitarimuose Energetikos ministerijoje, tačiau nepamena, kad ten būtų buvęs svarstomas būtent "C" klausimas, ar klausimai dėl naujos atominės elektrinės statybos projekto viešinimo. Ji negali pasakyti, ar "C" pateiktas kūrybinis pasiūlymas ir numatytos atlikti priemonės būtų kainavusios 1 200 000 Lt. Ji įvertino tiekėjų kūrybinius pasiūlymus profesionaliai, balus skyrė savo nuomone, grindžiama išsilavinimu ir patirtimi (t. 8, b. l. 75-81).

92Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja G. L. parodė, kad UAB "B" dirbo nuo 2011 m. lapkričio iki 2014 m. rugpjūčio mėnesio biuro administratore. Pagrindinės jos pareigos buvo dokumentų registravimas, jų išsiuntimas, kanceliarinių prekių pirkimas, kiti darbai pagal darbuotojų nurodymą. Dokumentų rengimas kompiuteriu ir spausdinimas nebuvo jos funkcija, tačiau kartais biuro vadovės A. J. nurodymu parengdavo įsakymo ar dokumento tekstą, jį išspausdindavo. 2012 m. ji suteikdavo numerius UAB "A" sudarytoms sutartims dėl paslaugų pirkimo, bet prieigą turėjo ir A. J. Sutartys buvo registruojamos dokumentų administravimo sistemoje ,,DocLogix“, jas registruodavo ji, o jai nesant – A. J. Sutartys buvo saugomos A. J. kabinete esančiose spintose, jos buvo susegtos į segtuvus. Jai registravimui darbuotojai paprastai pateikdavo jau pasirašytas sutartis. Jas užregistravusi, nueidavo į A. J. kabinetą, paimdavo sutarčių segtuvą ir sutartį ten įsegdavo. Registruodavo du sutarčių egzempliorius, vieną iš jų įsegdavo į segtuvą, o kitą pasiimdavo darbuotojai, atsakingi už sutartį, arba jai nurodydavo kitą sutarties egzempliorių išsiųsti kitai sutarties šaliai paštu. Už sutarčių saugojimą buvo atsakinga biuro vadovė A. J.. Į A. J. kabinetą darbo metu galėjo patekti visi UAB "A" darbuotojai. Kas galėjo patekti į A. J. darbo vietą pasibaigus darbo laikui, tiksliai pasakyti negali, bet iš tos patalpos, kurioje buvo A. J. darbo vieta, buvo įėjimas į keturių darbuotojų darbo kabinetus: direktorius R. V., T. M., H. G., D. K.. Spinta, kurioje buvo saugomos sutartys, būdavo užrakinta. Raktą ji pasiimdavo iš A. J. stalo stalčiaus, kuris buvo rakinamas. A. J., išeidama iš savo darbo vietos, visada viską užrakindavo. Ji nieko negali paaiškinti apie 2012-09-03 sutarties Nr. MIS_2012-67 tarp UAB "A" ir "C" sudarymą, tai nebuvo jos kompetencija. Ji prisimena, kad ši sutartis buvo sudaryta su ,,C“, nes minėtos bendrovės atstovai dažnai lankydavosi įmonėje. Ar jie lankydavosi įmonėje prieš sutarties sudarymą, ar po jos, nepamena. Iš sutartyje ranka įrašyto numerio ,,MIS_2012_67“ mano, kad ji suteikė šiai sutarčiai šį numerį ir užrašė sutarties dviejuose egzemplioriuose, bent jau taip standartiškai turėjo būti. Kas konkrečiai jai pateikė šią sutartį užregistruoti, tiksliai nepamena, bet spėja, kad tai galėjo būti S. B.. Ji neprisimena, ar sutartis jau buvo pasirašyta šalių, ar buvo vizuojantys parašai paskutinio lapo apačioje. Visaip būdavo, kartais vizuojančių asmenų parašų nebūdavo, būdavo ne visų parašai, vizuojantys asmenys, matomai, pasirašydavo vėliau. Dokumentų administravimo sistemoje ,,DocLogix“ yra atskira byla ,,Sutartys“, kurią atidarius matosi visų 2012 m. sutarčių numeracija. Kiekvieną kartą registruojant naują dokumentą, sistema suteikia naują numerį, kurį ji užrašo ranka ant sutarties. Suvedus sutarties duomenis (data, paslaugų teikėjas, iniciatorius) į dokumentų administravimo sistemą ,,DocLogix“, atsiranda kaip ir nauja registruotina sutartis ir jos numeris. Numerį ranka užrašė ant sutarties, po to visą sutartį nuskenavo ir ją prisegė byloje ,,Sutartys“ prie suvestų duomenų. Skenuotą sutartį yra galimybė ištrinti ir vietoje jos įdėti kitą, tačiau sistemoje turėtų matytis, kad buvo viena ištrinta, kita nuskenuota ir įdėta naujai. Greičiausiai ji šios sutarties vieną popierinį egzempliorių įsegė į segtuvą, apie kurį pasakojo, kur buvo laikomos sutartys. Ji daugiau netikrino šios sutarties dokumentų administravimo sistemoje ,,DocLogix“, nežino, ar ją kas nors keitė, ar ne. Ji nesidomėjo, kas turėjo prieigą prie bylos ,,Sutartys“, gali pasakyti, kad ją tikrai turėjo A. J.. Kas kokiomis aplinkybėmis iš jos pasiėmė sutarties antrąjį popierinį variantą, nepamena. Minėtos sutarties turinio ji neskaitė, nežino, kokios sutarties sąlygos, kokia suma. Ji nepamena, ar jos kas nors iš darbuotojų prašė pateikti minimos sutarties popierinį variantą – originalą iš segtuvo, pateikti sutarties kopiją, išspausdinti iš dokumentų administravimo sistemos ,,DocLogix“, bet jei būtų prašę, būtų pateikusi. Ji buvo jauna darbuotoja, neturėjo patirties ir klausydavo, ką jai sakydavo aukštesni pagal pareigas darbuotojai. Nepamena, kad jai kas nors iš bendrovės darbuotojų būtų davęs minėtą sutartį po jos pasirašymo ir būtų nurodęs iš dokumentų administravimo sistemos ,,DocLogix“ išimti ten esančią skenuotą sutartį, o vietoje jos įdėti naujai duotą, bet jei prašė padaryti tokį darbą, tai ji padarė. Jai nieko nėra žinoma, kad kas nors būtų keitęs sutarties turinį po sutarties pasirašymo (t. 8, b. l. 106-108).

93Liudytoja A. J. parodė, kad "A" organizuotas ir 2012 m. vasaros- rudens laikotarpiu vykdytas viešasis pirkimas viešųjų ryšių paslaugoms įsigyti – visuomenei informuoti apie atominės elektrinės projektą buvo vykdomas ekonominio naudingumo būdu, t. y. buvo vertinamas Tiekėjų pasiūlymų ekonominis naudingumas, o ne mažiausia pasiūlyta paslaugos kaina. Pagal einamas biuro vadovės pareigas, kiek tai susiję su darbu administruojant dokumentus, susipažinusi su Tiekėjų pasiūlymais ji matė, kad Pirkimo laimėtoja buvo išrinkta UAB „C“ pasiūliusi brangiausius paslaugų įkainius, tačiau konkrečių Tiekėjų pasiūlymų kainų ji dabar neatsimena. Vokų su Tiekėjų pasiūlymais atplėšimo metu ji komisijoje jau nebuvo, nežino, kas ir kokiu principu skaičiavo Tiekėjų pasiūlymų naudingumo balus pagal ekonominį kriterijų. Kad UAB "A" su minėto Pirkimo konkurso nugalėtoja UAB "C" pasirašė viešojo pirkimo-pardavimo sutartį 1 200 000 Lt sumai ji žino, tačiau, kad Sutarties vykdymo eigoje UAB "C" vykdant viešųjų ryšių paslaugas pagal pirkimo- pardavimo sutartį, buvo viršyta sutartimi numatyta pirkimo apimtis, nežinojo, nes pagal kompetenciją ir veiklos sferą ji su sąskaitomis nesusipažino ir apie atsiskaitymų eigą pagal minimą Sutartį nežinojo. Jai nieko nežinoma apie aptariamos Sutarties pirminio varianto ar atskirų jos punktų keitimą Sutarties vykdymo eigoje niekas nėra jai davęs nurodymo pakeisti Sutarties egzempliorių, atskirus sutarties lapus ar punktus ir ji tokių veiksmų neatliko. Į Sutarties dalyką ir sąlygas ji pagal savo kompetenciją nesigilino ir nežinojo, ar Sutartyje buvo numatyta, kad Sutartis nustoja galioti pasiekus numatytą Užsakovo (UAB "A" Paslaugų vertę, taip pat nežino koks Sutartyje buvo numatytas atsiskaitymų už paslaugas terminas ir sąlygos. Ji buvo atsakinga už administravimo klausimus ir pasirašytų sutarčių skenavimas, registracija ir įkėlimas į elektroninę dokumentų valdymo sistemą (DVS) buvo jos ir biuro administratorės G. L. prerogatyva pagal einamas pareigas. Ar G. L. keitė aptariamos Sutarties egzempliorių Sutarties vykdymo eigoje, ji nežino, taip pat nežino, ar kas nors jos tai prašė padaryti (t. 8, b. l. 82-85).

94Liudytoja V. P. (buvusi K.) parodė, kad nuo 2011 m. kovo mėnesio dirba UAB "A" projektų vadovės pareigose. Pagal savo pareigybę ji atsakinga už atskirų projektų realizavimą. Viena iš UAB "A" veiklos sferų – Visagino atominės elektrinės projektas. 2012 m. vasaros - rudens eigoje UAB "A" organizavo ir vykdė viešąjį pirkimą viešųjų ryšių paslaugoms įsigyti – visuomenei informuoti apie AE projektą. Generalinio direktoriaus R. V. 2012-07-17 įsakymu „Dėl Viešųjų ryšių paslaugų viešojo pirkimo komisijos sudarymo“ buvo sudaryta Viešųjų ryšių paslaugų viešojo pirkimo komisija, į kurios sudėtį buvo įtraukta ir ji. Į minėtos komisijos sudėtį taip pat įėjo S. B. (pirmininkas), A. M., A. R., G. K.. Pastaroji buvo paskirta eksperte vertinti Tiekėjų pasiūlymus. Apie Komisijos sudėties papildymą kitais nariais ji nieko nežino. Ji pagal savo veiklos sferą susipažino su minėto pirkimo inicijavimo dokumentais, kiek pamena jį inicijavo S. B., taip pat buvo komisijos narė komisijai parenkant pirkimo būdą, o tolimesnėje Komisijos veikloje nedalyvavo dėl atostogų. Grįžusi po atostogų, pirkimo eigoje daugiau nedalyvavo. Kad minėto pirkimo laimėtoja buvo išrinkta bendrovė "C" ir su šia bendrove buvo pasirašyta viešųjų ryšių paslaugų pirkimo-pardavimo sutartis, ji žino, nes ši informacija buvo viešai paskelbta. Ji asmeniškai, kiek pamena, jokių veiksmų pasirašant pirkimo-pardavimo sutartį su UAB "C" neatliko. Viešųjų ryšių paslaugų teikimo eigoje atliko minimalius veiksmus, susijusius su šios sutarties vykdymu – atskirų produktų derinimas, atskirų techninių-logistinių pavedimų vykdymas. Kad Sutarties vykdymo eigoje buvo išnaudotos visos sutartyje numatytos lėšos ir trimis milijonais litų buvo viršyta sutartyje numatyta 1 200 000 Lt be PVM suma, ji žino iš kalbų įmonėje (iš ko konkrečiai tai sužinojo, neatsimena ir nurodyti negali), taip pat šis faktas buvo paviešintas "A" pirkimų specialistams paviešinus šio pirkimo ataskaitą. Dėl kokių priežasčių buvo viršyta sutartyje numatyta 1 200 000 Lt be PVM suma, kodėl papildomų paslaugų pirkimui nebuvo sudaroma viešojo pirkimo komisiją, nebuvo nustatytos pirkimo komisijai užduotys ir nebuvo nustatomas pirkimo papildomai reikalingoms paslaugoms įsigyti laimėtojas, ji nežino (t. 8, b. l. 99-100).

95Liudytoja E. S. parodė, kad UAB "A" dirbo nuo 2010-06-01 iki 2014-11-30 apskaitos vadove ir Apskaitos departamento vadove. Ji buvo atsakinga už finansinių ataskaitų ,,Lietuvos energijos“ ir ,,Lietuvos energijos“ grupės parengimą, buhalterinių įrašų apskaitymą apskaitos sistemose, mokestinę ,,Lietuvos energijos“ apskaitą, ,,Lietuvos energijos“ ir ,,Lietuvos energijos“ grupės finansinių ataskaitų išorinio audito koordinavimą. Sudarant 2012-09-03 sutartį tarp UAB "A" ir UAB "C" jos funkcija buvo apskaitai reikalingos informacijos pateikimas, patikrinti, ar sutartyje yra numatytas darbų perdavimo akto pateikimas, koks numatomas sąskaitų apmokėjimo terminas, delspinigių dydis, ar iš viso jis numatytas. Sutartyje numatyti atlikti darbai, už kokią pinigų sumą turi būti atlikta darbų, terminas iki kada turi būti atlikti darbai neįėjo į jos kompetenciją. Paprastai jai elektroniniu paštu atsiųsdavo sutarčių ,,wordinius“ variantus. Sutartį perskaitydavo, paprastai korekcijų ji nerašydavo, nes neturėdavo kuo papildyti. Šios konkrečios sutarties ji neprisimena, kas rengė sutartį nežino. Paskutiniame sutarties lape ji pasirašė kaip vizuojantis asmuo, kas jai pateikė ją vizavimui, neprisimena. Kas buvo šios sutarties iniciatorius, vykdytojas, nežino. Kokius darbus atliko ar neatliko "C" už kokią pinigų sumą, nežino. Jos darbas visiškai nebuvo susijęs su UAB "A" biudžetu. Sutartyje numatytos 1 200 000 Lt sumos su ja niekas nederino. Dėl sutarties 5.1 punkto kuris sako, kad paslaugų teikimo metu Paslaugų teikėjo patiriamos papildomos išlaidos, reikalingos trečiųjų šalių paslaugų apmokėjimui, yra apmokamos Perkančiosios organizacijos, gali paaiškinti, kad šis punktas nėra jos kompetencija. Ji tai supranta, jog apmokėjimai trečiosioms šalims už papildomas išlaidas, įeina į 1 200 000 Lt. Šio punkto, vizuodama sutartį, įdėmiai neskaitė. Sutartyje yra numatoma, jog dėl atliktų darbų yra surašomas priėmimo-perdavimo aktas, kad pinigai sumokami per 60 kalendorinių dienų nuo PVM sąskaitos faktūros gavimo, numatant išlygą (5.5 punktas), kad pinigai sumokami per tris darbo dienas nuo PVM sąskaitos faktūros gavimo, jei yra taikoma 0,7 procentų nuolaida. Avansinių mokėjimų sutartyje ji nemato. 7.2 punktas numato, kad jei iki 2013-01-01 nebus suteikta paslaugų už visą sutartyje numatytą sumą, sutartis gali būti pratęsta, kol bus išnaudoti visi minėti sutartyje numatyti pinigai. Jai nieko nėra žinoma apie šios sutarties pakeitimus po jos pasirašymo. Ji, matydama jai pateiktą sutartį, negali pasakyti, ar ji yra ta pati, kokia jai buvo pateikta vizuoti, nes neprisimena. R. V., kiti asmenys jai nurodymų dėl šios sutarties nedavė. Jai nėra žinoma, ar, vykdant šią sutartį, buvo viršytas 1 200 000 Lt limitas. Į jos funkcijas neįėjo kontroliuoti, ar "C" pateiktose PVM sąskaitose faktūrose nėra viršyta sutartyje numatyta pinigų suma. Jos funkcija buvo teisingai įtraukti sumas iš PVM sąskaitų-faktūrų į finansinės ataskaitos atitinkamas eilutes. Už PVM sąskaitų-faktūrų savalaikį pateikimą jai buvo atsakingas sutarties ,,savininkas“, tai yra asmuo atsakingas už sutarties vykdymą. "C" išrašytas PVM sąskaitas faktūras gaudavo su R. V. parašu be rašytinių nurodymų (pastabų) ,,apmokėti“ ar ,,neapmokėti“, bet jei jau būdavo R. V. parašas, buvo aišku, kad šią PVM sąskaitą-faktūra reikia apmokėti. Fizinį apmokėjimą galėjo atlikti D. K., bet tokią teisę turėjo ir ji. Ji atlikdavo fizinį apmokėjimą, tik D. K. nesant. Teoriškai galėjo būti taip, kad R. V. parašo ant PVM sąskaitos-faktūros nebuvo, o ji įtraukdavo ją į apskaitą, nes būdavo tikra, kad sąnaudos turi būti apskaitytos. Su PVM sąskaita-faktūra būdavo pateikiami atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktai. "C" išrašytose PVM sąskaitose-faktūrose ji dėjo antspaudą su grafomis, kuriose nurodydavo ranka Didžiosios knygos sąskaitos numerį, padalinio numerį, išlaidų straipsnį – viešųjų ryšių padalinys. Be to, reikėjo ranka įrašyti iki kada reikia apmokėti. Ji rašydavo tiesiog ,,apmokėti“ ir paprastai įrašydavo datą, iki kada reikia apmokėti datą skaičiuodama nuo PVM sąskaitos-faktūros išrašymo datos, o ne nuo jos gavimo datos, kaip nurodyta sutartyje. Jos vizuotos sąskaitos-faktūros būdavo perduodamos UAB ,,TIC“ buhalterėms, kurios suvesdavo PVM sąskaitas-faktūras į apskaitos sistemą. UAB "A" finansininkė R. D. buvo atsakinga už mokėjimo pavedimų formavimą. Ketvirtadieniais ji iš apskaitos sistemos ,,SCALA“ ištraukdavo mokėjimo pasiūlymų sąrašą, kuris susiformuodavo automatiškai UAB ,,TIC“, suvedus PVM sąskaitas-faktūras į apskaitos sistemą. R. D. eksportuodavo mokėjimo pasiūlymų sąrašą į elektroninės bankininkystės sistemą. Tokiu būdu būdavo suformuojami mokėjimo pavedimai, kuriuos elektroninės bankininkystės sistemoje patvirtindavo D. K., jam nesant – ji. Atėjus terminui pagal mokėjimo pasiūlymų sąrašą automatiškai buvo padaromas pavedimas. Ji nepastebėjo, kad pagal pateiktas "C" išrašytas PVM sąskaitas-faktūras ši bendrovė jų įmonei pervedė daugiau pinigų, nei numatyta 2012-09-03 sutartyje (1 200 000 Lt). Tai turi kontroliuoti sutarties ,,savininkas“. Ji sutarties neturėjo, ir neprivalėjo kontroliuoti bei sekti, kad nebūtų viršyta joje numatyta suma (t. 8, b. l. 103-105).

96Liudytojas A. Ą. A. parodė, kad laikotarpiu nuo 2012 m. liepos mėnesio iki 2012-12-31 jis dirbo viceministru. 2012 m. rudenį, po rinkimų, jis tapo UAB "A" valdybos pirmininku, o iki to laiko su ja neturėjo darbinių sąsajų. 2012-09-03 sutarties Nr. MIS_2012-67 su "C" nėra matęs. Kas rengė sutartį, kaip ji buvo vykdoma, nežino. Jis, kaip viceministras, žinojo, kad vasarą buvo paskelbtas referendumas dėl naujos atominės elektrinės statybos Lietuvoje. Iki balsavimo, kuris vyko kartu su rinkimais, buvo likę du mėnesiai, UAB "A" reikėjo komunikacijos, viešinimo paslaugų. Apie UAB "A" biudžeto padidinimą konkrečiai 4 000 000 Lt, jam nieko nežinoma. Jis, kaip viceministras, kuravo valstybės valdomų įmonių reformą. Ministerijoje vykdavo pasitarimai, kuriuose be kitų klausimų būdavo aptariamas ir naujos atominės elektrinės statybos projektas. Tuometinis Ūkio ministras R. Ž. yra nurodęs pasidomėti šiuo projektu, dėl to jis juo ir domėjosi, kad galėtų patarti ministrui, ar referuoti apie esamą padėtį, yra ne kartą davęs šiuo klausimu interviu žurnalistams. Iki jam tampant UAB "A" valdybos pirmininku, jis yra lankęsis bendrovėje, bendravęs su R. V., S. B.. Kiek kartų, kada konkrečiai ten lankėsi, nepamena. Lankydamasis ten, be kitų klausimų, su minėtais asmenimis aptarė ir komunikacijos strategijos klausimus. Yra bendravęs su daugeliu asmenų, kurie prisidėjo prie naujos atominės elektrinės statybos projekto vykdymo, pavardžių išvardinti negali. Su S. B. teko keletą kartų bendrauti. G. K. ir A. R. nepažįsta. Jis pažįsta M. K., su juo taip pat yra buvęs pas R. V.. Jam teko rengti skaičiavimus, prezentacijas, kokios bus elektros energijos kainos, kai bus pastatyta ir veiks nauja atominė elektrinė. Jis buvo pakviestas į UAB "A" valdybos susirinkimą (ar tai buvo valdybos posėdis, nežino), kuriame dalyvavo ir M. K.. Kada tai buvo, nepamena, bet iki referendumo, dar tada, kai "A" reikėjo viešinimo paslaugų. Kas konkrečiai jį pakvietė, nepamena. Jis pristatė savo skaičiavimus, išsakė savo nuomonę. M. K. pristatė savo viešinimo viziją. Tada kalbos apie pinigus nebuvo, bent jau jis tokių dalykų negirdėjo. Nepamena, ar šis susitikimas vyko prieš 2012-09-03 sutarties pasirašymą. Su M. K. apie komunikaciją yra kalbėję daug kartų. Jis žino, kad UAB "A" buvo planuojamas ir organizuojamas viešasis pirkimas dėl viešinimo paslaugų 2012 metų rugpjūčio-rugsėjo mėnesiais. Jis nežino, kokia konkrečiai įmonė laimėjo konkursą, bet žino, kad M. K. dirbo šiuo klausimu. Ar M. K. dirbo su "C" nežino, jis galėjo dirbti ir su kitomis įmonėmis. Jis nežino, kokia buvo numatyta viešinimo paslaugų tiksli pinigų suma. Girdėjo, kad buvo kalbama apie kažkokius pinigus, bet sumų jis nefiksavo. Jis nepatarė, nenurodė R. V. toliau pirkti paslaugas iš "C" arba M. K. už 4 000 000 Lt. Su R. V. yra kalbėję, kad pristatytų savo planą apie tai, kaip įmonė vykdys komunikaciją. Jam nežinoma, kokią pinigų sumą bendrovė rengėsi mokėti už viešinimo paslaugas, jam nežinoma, kiek sumokėjo. Su R. V. yra kalbėjęs, kad UAB "A" neturi jokio patarėjo, kad negali greitai išsirinkti patarėjo paslaugoms viešinti. Apie konkrečią, sumą kam turėtų sumokėti, nėra kalbėjęs (t. 8, b. l. 159-161).

97Liudytojas M. K. parodė, kad jis yra UAB "C" akcininkas ir valdybos pirmininkas, taip pat dirba bendrovėje verslo plėtros konsultantu, bendrovės direktorius yra M. A., L. Š. dirba projektų direktorės pareigose. UAB "C" veiklos sfera yra komunikacijos konsultacijos ir viešieji ryšiai. UAB "C" nuolat stebi Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje skelbiamus viešuosius pirkimus ir dalyvauja konkursuose viešojo komunikavimo srityje. 2012 m. liepos mėnesį Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje interneto svetainėje http://www.eviesiejipirkimai.lt/ buvo skelbtas UAB "A" viešasis pirkimas “Dėl Viešųjų ryšių paslaugų pirkimo“. Jis neatsimena, kokia buvo skelbta Pirkimo suma pirkimo dokumentuose. Pirkimo finansinius aspektus galėtų paaiškinti projektų direktorė L. Š., jis nurodytame projekte užsiėmė labiau strateginiais klausimais. Konkursinius dokumentus nurodytam viešajam pirkimui rengė UAB "C" darbuotojų komanda, vadovaujama L. Š.. Įvykus viešojo pirkimo konkursui, UAB "A" Pirkimo komisija šio Pirkimo laimėtoja išrinko UAB „"C"”, po to, 2012-09-03 UAB "A" atstovaujama direktoriaus R. V. ir UAB "C" atstovaujama L. Š. pasirašė pirkimo-pardavimo sutartį. Kadangi jis sutarties nepasirašinėjo ir neprisimena, kad būtų dalyvavęs sutarties rengime, todėl negali pakomentuoti atskirų sutarties sąlygų, nuostatų ir neprisimena, kokia tiksliai buvo Sutartyje numatyta paslaugų vertė. Konkurso techninėje užduotyje buvo nurodytas UAB "A" siekis informuoti visuomenę apie naujos AE projektą ir statybos galimybę, ką UAB "C" vykdydama Sutartį, ir atliko. Sutarties vykdymo eigoje, paaiškėjus, kad norint užtikrinti efektingą visuomenės informavimą apie AE projektą reikalingi papildomi finansiniai ištekliai, vyko UAB "C" kaip paslaugos teikėjo, susitikimai ir diskusijos su užsakovo atsakingais už projekto vykdymą darbuotojais (konkrečių asmenų, susitikimų datų ir aplinkybių neatsimena) dėl papildomų informavimo kampanijos intensyvių veiksmų reikalingumo ir atitinkamai jų finansavimo galimybių. Tiksliai aplinkybių neatsimena, ar su R. V. yra kalbėję apie tai, kad Sutartyje nustatyta bendra Pirkimo apimtis – galimai 1 200 000 Lt be PVM, nėra pakankama. UAB "C" faktiškai suteikė viešųjų ryšių paslaugų už daugiau nei 4,5 milijono litų, tikslių sumų jis neatsimena ir šios sumos buvo UAB "A" apmokėtos pagal UAB "C" pateiktus atliktų darbų priėmimo – perdavimo aktus ir PVM sąskaitas faktūras. Ar šiems papildomiems viešųjų ryšių paslaugų pirkimams buvo sudaroma "A" viešųjų pirkimų komisija, nežino. Apie jokių papildomų susitarimų ar sutarčių su "A" pasirašymą jam nieko nėra žinoma. Kodėl UAB "A" pirko papildomas paslaugas iš UAB "C" viršijant sutarties numatytą apimtį ir neskelbiant viešojo pirkimo, jis nežino ir parodyti negali. Jam nieko nėra žinoma apie 2012-09-03 sutarties tarp UAB „"C"” ir "A" „dėl viešųjų ryšių paslaugų pirkimo-pardavimo“ keitimą ar atskirų sutarties nuostatų bei sąlygų koregavimą Sutarties vykdymo eigoje. Su buvusiu Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos viceministru A. Ą. A. susipažino aptariamos Sutarties vykdymo eigoje, tačiau konkretaus jo vaidmens formalioje projekto eigoje jis nežino ir negali pakomentuoti (t. 8, b. l. 101-102).

98Liudytoja L. Š. parodė, kad nuo 2004 m. spalio mėnesio dirba UAB "C" apie 2009 m. pradėjo dirbti šios bendrovės projektų direktorės pareigose. Bendrovės direktorius yra M. A.. UAB "C" veiklos sfera yra komunikacijos konsultacijos. 2012 m. liepos mėnesį (tikslių datų ji neatsimena) Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje buvo paskelbtas UAB "A" viešasis pirkimas “Dėl Viešųjų ryšių paslaugų viešojo pirkimo“, buvo nurodyta Pirkimo vertė ar biudžetas apie 1 200 000 Lt be PVM. UAB "C" nuolat stebi CVP IS skelbiamus viešuosius pirkimus ir dalyvauja konkursuose viešojo komunikavimo srityje, esant profesiniam ir ekonominiam interesui. Šiuo atveju konkursinius dokumentus nurodytam viešajam pirkimui rengė visa komanda UAB "C" darbuotojų ir įvykus viešojo pirkimo konkursui, UAB "A" Pirkimo komisija šio Pirkimo laimėtoja išrinko jų įmonę. Po to, galimai 2012-09-03, UAB "A" atstovaujama direktoriaus R. V. ir UAB "C" kuriai atstovavo ji, pasirašė viešojo pirkimo-pardavimo sutartį kurioje buvo numatyta Paslaugų vertė iki 1 200 000 Lt be PVM. Konkurso techninėje užduotyje buvo nurodytas UAB "A" siekis vykdyti visuomenės informavimo kompaniją apie naują AE projektą, tai UAB "C" vykdydama minėtą sutartį ir atliko. Sutartyje buvo nustatyta bendra Pirkimo apimtis 1 200 000 Lt, tačiau įgyvendinant sutartį ir reaguojant į aplinkoje kilusį padidintą visuomenės dėmesį naujos AE projektui, darbo proceso eigoje, vyko UAB "C" ir UAB "A" darbo grupių svarstymai dėl informavimo kampanijos intensyvių veiksmų reikalingumo, todėl UAB "C" reaguodama į tokį poreikį intensyvių veiksmų, parengė veiksmų planą ir tokių veiksmų sąmatą bei pateikė užsakovui – UAB "A" Po ko, UAB "A" valdybai patvirtinus biudžetą šiems intensyviems visuomenės informavimo priemonių veiksmams, "C" faktiškai suteikė paslaugų už daugiau nei 4,5 milijono litų, tikslių sumų ji neatsimena, galimai 4 579 625,08 Lt su PVM. Ar šiems papildomiems viešųjų ryšių paslaugų pirkimams buvo sudaroma UAB "A" viešųjų pirkimų komisija, ji nežino, tačiau joks viešasis pirkimas dėl papildomų komunikacijos paslaugų pirkimo skelbiamas nebuvo, kodėl UAB "A" pirko papildomas paslaugas viršijant sutarties numatytą apimtį ir neskelbė viešojo pirkimo, ji nežino.

99Apklausos metu liudytojai pateikus du 2012-09-03 sutarties tarp "C" ir UAB "A" variantus, pirmasis – ikiteisminiam tyrimui pateiktas UAB "C" antrasis – paimta iš UAB "A" apžiūrint dokumentų administravimo sistemą „DoxLogic“ (į sistemą įkelta 2012-10-29), L. Š. nurodė, kad neprisimena, kokiomis aplinkybėmis pasirašė 2012-09-03 sutartį Nr. MIS_2012-67. Įprasta praktika yra tokia, kad sutartis dėl paslaugų teikimo užsakovas pateikia kartu su viešojo pirkimo sąlygomis. Laimėjus konkursą, ji pasirašo sutartį ir pateikia užsakovui. Užsakovas taip pat pasirašo sutartį ir pateikia jiems. Paprastai sutartyse nieko nekeičiama. Iš jai pateikto sutarties antrojo varianto gali pasakyti, kad mato, jog sutarties turinys skiriasi nuo tos sutarties, kuri yra pas juos ir kuri buvo pateikta Specialiųjų tyrimų tarnybai. UAB „C“ niekada nebuvo pateiktas 2012-09-03 sutarties antrasis variantas. Ji mano, kad 2012-09-03 sutarties antrajame variante yra jos parašas, tačiau ji visiškai neprisimena, kas, kada kokiomis aplinkybėmis jai ją pateikė pasirašyti, ji iš viso neprisimena tokio fakto, kad sutartis jai būtų pateikta pasirašyti. Ji nėra teisininkė ir negali komentuoti, ar antrajame variante esantys sutarties pakeitimai yra esminiai ir daro įtaką sutarties kainai, teikiamoms paslaugoms pagal sutartį. 2012-09-03 pasirašius sutartį, iki referendumo viešojoje erdvėje vyko daug politinių spekuliacijų dėl naujos atominės elektrinės statybos reikalingumo Lietuvai. Buvo labai daug pasisakymų prieš naujos atominės elektrinės statybą, taip pat buvo paskelbta, kad vyks referendumas dėl naujos atominės elektrinės statybos. UAB "A" stengėsi viešinti faktus, ką reiškia turėti atominę elektrinę, bet viešinimui buvo labai mažai laiko, nes referendumas vyko 2012 metų spalio mėnesį. Pasirašius 2012-09-03 sutartį, UAB "C" pirmiausiai per labai trumpą laiką atliko darbus, kurių vertė buvo 1 200 000 Lt. Tarp UAB "A" atstovų R. V., S. B. bei M. K. labai daug susitikimų diskusijų, taip pat ir dėl viešinimo paslaugų teikimo pratęsimo, išnaudojus sutartyje numatytus 1 200 000 Lt. Kai kuriuose susitikimuose dalyvavo ir ji. Be to, dalyvaudavo Ū. ministerijos atstovas A. Ą. A.. Ji neprisimena, kas, kada, kokiomis aplinkybėmis pasakė, kad UAB "C" turi tęsti darbus, kad už tuos darbus bus sumokėta papildomai. Jai M. K. pasakė, kad ji turi parengti papildomų darbų planą, paskaičiuoti, kiek tai kainuos. Nepamena, ar jai M. K. pasakė, kokiai sumai parengti darbų planą. Ji parengė strategiją/veiksmų planą, kurio suma buvo didesnė nei 1 200 000 Lt, kokia buvo suma, nepamena. Strategija (veiksmų planas) turėtų būti UAB "C" Jis buvo pristatytas ir atiduotas UAB "A" kam konkrečiai, nepamena. Ar UAB "A" atstovai oficialiai jį tvirtino, ar jame pasirašė, nepamena. Atlikdama bet kokius darbus, jų bendrovė UAB "A" teikdavo sąmatas, kurias UAB "A" atstovas tvirtindavo, po to buvo pasirašomi atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktai ir UAB "C" išrašydavo sąskaitas faktūras. UAB "A" apmokėjo sąskaitas-faktūras 1 200 000 Lt sumai, kuri buvo numatyta sutartyje, taip pat apmokėjo sąskaitas-faktūras papildomiems darbams, kurių suma sutartyje nebuvo numatyta. UAB "C" papildomos sutarties papildomiems darbams su UAB "A" nepasirašė. Tuo metu buvo didžiulis ažiotažas dėl naujos atominės elektrinės statybos, mano, kad niekas negalvojo apie papildomų sutarčių pasirašymą. Iš jos pusės apsidraudimas, kad UAB "A" apmokės už papildomai atliktus darbus (kurie viršijo 1 200 000 Lt), buvo sąmatos, kurias pasirašydavo UAB "A" atstovas, planuojamiems darbams atlikti. Jai nieko nėra žinoma apie tai, ar buvo diskutuojama apie UAB "A" papildomų pinigų panaudojimo, perkant papildomas paslaugas, teisėtumą, ar buvo reikalingas naujas viešasis konkursas. Jie atliko suplanuotus darbus ir gavo už juos užmokestį (t. 8, b. l. 64-74).

100Liudytojas Š. A. parodė, kad UAB "B" buvusioje "A" dirbo iki 2014 metų lapkričio pradžios. Jo pareigos buvo Finansų kontrolės departamento vadovas. 2012 m. jis buvo Projekto dėl naujos atominės elektrinės vystymo finansavimo vadovas. Jis buvo atsakingas už Projekto dėl naujos atominės elektrinės vystymo finansavimo klausimus ir ekonominę analizę. Į jo pareigas neįėjo "A" biudžeto rengimo, keitimosi, sekimo ir kontrolės klausimai. Dėl šios priežasties jis nieko negali papasakoti apie 2012 m. "A" biudžeto didinimą komunikacijos paslaugoms. 2012 metų rugsėjo mėnesį, kai rangovas "C" jau buvo pradėję vykdyti viešųjų ryšių teikimo paslaugas, "A" direktorius R. V. jo žodžiu paprašė, kad jis padėtų "A" Viešųjų ryšių komandai. R. V. sakė, kad vyksta intensyvūs darbai, jiems atlikti yra trumpas laiko grafikas, darbus reikia pabaigti iki referendumo, iki 2012 metų spalio vidurio, ir reikia pagalbos atliekant techninius darbus. Jis nėra viešųjų ryšių specialistas, užduočių rangovams neformavo, atliekamų darbų priežiūros neatliko. R. V. žodiniu prašymu jis turėjo pasirašyti gautus atliktų darbų priėmimo perdavimo aktus, nors jokie vidaus norminiai aktai jo to neįpareigojo ir nesuteikė tokių teisių. Jis neturėjo tikrinti, ar pagal "C" pateiktus aktus darbai yra atlikti, ar būtent už tokią pinigų sumą, kuri buvo nurodyta aktuose. Sutarties priežiūrą atliko Viešųjų ryšių departamentas, asmeniškai S. B., kuris taip pat pasirašydavo darbų priėmimo perdavimo aktuose. Jis, Š. A., pasirašė 2012-09-25 dviejuose aktuose, 2012-09-28 akte, 2012-12-31 akte. Pasirašė R. V. paprašytas žodžiu, atliktų darbų ir nurodytų sumų netikrino. Minėtuose aktuose yra ir R. V. parašai, kai kuriuose yra S. B. parašai. Jis pasirašė patvirtindamas, kad būtent toks atliktų darbų priėmimo pardavimo aktas yra pateiktas "C" ir gautas "A" R. V. paprašius padėti, jis matė kai kuriuos dokumentus, susijusius su "C" teikiamomis paslaugomis – atliktų darbų priėmimo perdavimo aktus, sąmatas, sąskaitas-faktūras, bet su sutartimi ir viešųjų pirkimų dokumentais susipažinti neteko. Tarpe dokumentų buvo tokia lentelė, kurioje buvo nurodyta visa sutarties suma, kokia ji buvo, nepamena. Jis pastebėjo, kad atliekant darbus "C" teikiamos paslaugos tęsiasi toliau, o sukauptos sąskaitos pradės siekti sutarties sumą. Tada pradėjo darbuotojai kalbėti, kad bus viršijama sutarties suma, jei toliau "C" tęs darbus. Pasiekus sutartyje numatytą sumą "C" toliau teikė "A" paslaugas ir dokumentus apmokėjimui už suteiktas paslaugas. 2012 m. rugsėjo mėnesį, tikslios datos nepamena, jis informavo R. V., kad sutarties suma gali būti viršyta, jei ir toliau "C" teiks paslaugas, ir jis nevizuos dokumentų, susijusių su "C" teikiamomis paslaugomis, neprisiims atsakomybės už viršytą sutarties sumą. R. V. padėkojo už informaciją ir neatrodė nustebęs. R. V., gal net vienintelis, turėjo absoliučiai visą informaciją, susijusią su viešinimo darbais, ir 2012 m. rugsėjo mėnesį – spalio pradžioje skyrė labai reikšmingą savo laiko dalį šiems darbams. Todėl jis mano, kad R. V. visų darbų metu puikiai suprato situaciją ir kokią atsakomybę prisiima ją kontroliuodamas. R. V. jam nenurodė toliau vizuoti dokumentus, susijusius su "C" teikiamomis paslaugomis. R. V. pasakė, kad tai yra Viešųjų pirkimų įstatymo niuansai, išsamiai nieko neaiškino. "C" toliau tęsė darbus ir sutarties suma buvo viršyta, jis tai matė iš "C" dokumentų. Kiek buvo viršyta sutarties suma, jis dabar nepamena. Mano, kad jei "C" būtų sustabdę teikti paslaugas, viešinimo kampanija galimai būtų neišbaigta. Jo manymu, viešinimo programos, viešinimo darbų tuo metu reikėjo, tačiau kokioje apimtyje, negali pasakyti, nes nėra viešųjų ryšių specialistas. Jam nėra žinoma, kad R. V. kas nors davė nurodymus bet kokiomis priemonėmis imtis viešinimo darbų, net galimai pažeidžiant įstatymus (t. 8, b. l. 133-136).

101Liudytojas A. D. parodė, kad "A" valdybos pirmininku tapo apytiksliai 2010 m. birželio mėnesį, juo buvo iki 2012 m. lapkričio mėnesio. Tuo metu jis dirbo viceministru. UAB "A" buvo ta įmonė, kuri buvo atsakinga už naujos atominės elektrinės projekto įgyvendinimą. Įmonės valdyba veikė pagal patvirtintus įmonės įstatus. Valdyba vertino įmonės biudžetą, analizavo ir vertino bendrovės veiklą pagal Generalinio direktoriaus pateiktą medžiagą, kaip ir numato įstatai. "A" valdyba, vadovaujantis Akcinių bendrovių įstatymu bei įstatais, neturi kontroliuoti ar įtakoti įmonės kasdienės veiklos, tokios kaip viešųjų pirkimų organizavimas ir jų vykdymas. Kilus klausimams, valdyba turi teisę samdyti auditą. 2012 m. buvo ieškomas strateginis investuotojas naujos atominės elektrinės statybai, juo buvo pasirinktas K. Tačiau paskutiniu momentu K atsisakė pasirašyti koncesijos sutartį. Tada kažkas iš Lietuvos institucijų priėmė sprendimą toliau tęsti strateginio investuotojo paiešką, buvo susitarta su H. Tuo pat metu viešojoje erdvėje buvo labai daug diskutuojama dėl naujos atominės elektrinės statybos reikalingumo, saugumo ir kitais klausimais, susijusiais su atomine energetika. Iš pasisakymų viešojoje erdvėje aiškiai buvo matyti, kad ne tik žmonėms, bet ir politikams labai trūksta informacijos apie atominę energetiką, apie vykdomą naujos atominės elektrinės projektą. UAB "A" buvo atsakinga už visą projektą, taip pat ir už informacijos apie atominę energetiką bei naujos atominės elektrinės projektą teikimą visuomenei. Jis tiksliai nepamena, koks biudžetas buvo patvirtintas viešiesiems ryšiams ir marketingui 2012 metų pradžioje. Iš pateiktų dokumentų jis mato, kad 2012-08-21 Valdyba pritarė padidinti komunikacijos biudžeto rezervą 4 000 000 Lt. Valdybai buvo pateiktas aiškinamasis raštas, kuriame buvo išdėstyti motyvai, dėl ko reikalinga didinti komunikacijos biudžeto rezervą 4 000 000 Lt. Valdyba, veikdama bendrovės interesais, vadovaudamasi aiškinamuoju raštu, pritarė didinti komunikacijos biudžeto rezervą. Jis negali tikslai pasakyti, kokie motyvai buvo išdėstyti aiškinamajame rašte, tačiau galėjo būti tai, kad projektas buvo politizuotas, daug buvo pasisakymų ir pozicijos, ir opozicijos, taip pat jau nuspręsta, kad bus referendumas dėl naujos atominės elektrinės statybos. Mano, kad vienas iš motyvų buvo, jog UAB "A" turi imtis veiksmų, kad būtų pateikta kuo išsamesnė informacija apie atominę energetiką ir naujos atominės elektrinės statymo projektą. Jis nepamena, kad kas nors iš "A" darbuotojų būtų minėjęs, kad jau yra paskelbtas konkursas dėl komunikacijos paslaugų teikimo už 1 200 000 Lt, gali būti, kad jis to nežinojo. Viskas buvo sprendžiama iš aiškinamųjų raštų. Jis negali atsakyti, ar kiti valdybos nariai žinojo apie UAB "A" paskelbtus viešuosius konkursus. Be to, valdyba nebuvo įgaliota tikrinti ir kontroliuoti, kokie viešieji konkursai dėl komunikacijos paslaugų buvo tuo metu vykdomi ar paskelbti. Jis matė, kad tuo metu jau vyko naujos atominės elektrinės reikalingumo viešinimas viešojoje erdvėje, suvokė, kad tuos darbus organizuoja ir juos finansuoja "A" Tuo metu (prieš referendumą), tiek UAB "A" tiek jos valdyba, tiek Vyriausybė buvo suinteresuota, kad referendume būtų nubalsuota, jog atominė elektrinė yra reikalinga, nes projektas buvo patvirtintas Nacionalinėje energetinės nepriklausomybės strategijoje, jau buvo surastas strateginis investuotojas „H“, buvo investuota labai daug pinigų į šį projektą. Vyriausybėje, tuometinėje politinėje pozicijoje buvo kalbama, kad reikia dėti visas pastangas naujos atominės elektrinės statybos projektui viešinti. Jis negali išvardinti konkrečių asmenų, kurie taip kalbėjo, neprisimena. Jam niekas nedavė nurodymo įkalbėti ar kitaip paveikti valdybos narius pritarti 4 000 000 Lt komunikacijos biudžeto rezervo padidinimui. Jis nepamena, ar buvo svarstomas klausimas, kodėl būtent tokia suma yra reikalinga, suma buvo nurodyta aiškinamajame rašte. Jis neapsiima pasakyti, kokia būtų buvusi referendumo baigtis, jei nebūtų atliekami viešinimo darbai. Tiksliai nepamena, ar tikrai motyvai dėl pinigų reikalingumo buvo aiškinamajame rašte, gal juos išdėstė R. V., S. B., kiti asmenys, kurių neprisimena. Negali pasakyti, kokios įmonės UAB "A" teikė viešinimo paslaugas iki 4 000 000 Lt ir po šių pinigų skyrimo. Buvo kalbama, kad M. K. įmonė, kurios pavadinimo nepamena, laimėjo konkursą po to, kai buvo skirta 4 000 000 Lt. Valdyba nesidomėjo ir neturėjo domėtis viešųjų pirkimų dėl komunikacijos paslaugų teikimo skelbimu dėl 4 000 000 Lt panaudojimo eiga, tuo, kas tapo konkursų laimėtojais. Generalinis direktorius valdybai turėjo teikti medžiagą apie finansinę padėtį apie einamuosius metus kitų metų pradžioje. Valdyba turėjo teisę pareikalauti ataskaitos apie tai, kokiomis aplinkybėmis buvo panaudoti 4 000 000 Lt, tačiau jis asmeniškai nematė pagrindo ir reikalingumo to reikalauti, nes neturėjo jokios informacijos apie pinigų panaudojimo neteisėtumą, tuo labiau, valdybos pirmininku buvo iki 2012 m. lapkričio mėnesio. 2012-09-14 vyko valdybos posėdis, kurio metu buvo pristatytas Komunikacijos veiksmų planas, kuriame buvo numatytas biudžetas. Posėdžio metu vėl buvo pateiktas aiškinamasis raštas, kuriame vėl buvo išdėstyti motyvai dėl pinigų panaudojimo reikalingumo. Valdyba nusprendė leisti panaudoti komunikacijos biudžeto rezervą pagal pateiktą Komunikacijos veiksmų planą. Jis nežino, kokie tuo metu buvo vykdomi viešinimo darbai, kas juos vykdė, kokia jų buvo sąmata. Apie 4 000 000 Lt įsisavinimą kalbos nebuvo, nebuvo keliamas klausimas, ar bus skelbiamas konkursas, ar jis jau paskelbtas, nes UAB "A" dirbo kvalifikuoti teisininkai, viešųjų pirkimų specialistai, kurie buvo atsakingi už teisingą lėšų panaudojimą. 2012-08-21 ir 2012-09-14 posėdžiuose nedalyvavo politikai, vyriausybės nariai. Ar dalyvavo A. Ą. A., nepamena, bet kažkuriuose posėdžiuose jis tikrai dalyvavo. Jis nežino, koks buvo pastarojo įnašas į naujos atominės elektrinės statybos projektą, jo viešinimą (t. 8, b. l. 141-145).

102Liudytojas K. Š. parodė, kad "A" valdybos nariu buvo apytiksliai iki 2013 m. pradžios, ne mažiau nei vienerius metus. Tuo metu dirbo patarėju. 2012 m. (iki 2012-08-21 UAB "A" valdybos posėdžio) Lietuvos Respublikos Seimas priėmė sprendimą dėl referendumo kartu su rinkimais į Seimą, kurio metu bus balsuojama dėl naujos atominės elektrinės projekto tęsimo, t. y. ar Lietuvai reikalinga nauja atominė elektrinė. UAB "A" darbuotojai ar vadovybė matė, kad reikalinga informuoti žmones apie naujos atominės elektrinės projektą, kad šie turėtų informaciją balsuojant referendume. Tuo laikotarpiu viešoje erdvėje buvo daug klaidinančios informacijos apie atominės elektrinės pavojingumą, apie tai, jog ji trukdys Lietuvai sinchronizuotis su kontinentiniais elektros tinklais. Informacijos apie naujos atominės elektrinės projektą skleidimui buvo reikalingos komunikacijos ir žiniasklaidos paslaugos. UAB "A" darbuotojai, vadovybė nusprendė pristatyti valdybai šį klausimą. Kas konkrečiai pristatė valdybai šį klausimą, nepamena, bet tai galėjo būti R. V. arba valdybos pirmininkas A. D. Valdybai turėjo būti pateiktas aiškinamasis raštas. pagrindžiantis reikalingumą skirti papildomas lėšas. Valdybos posėdžio metu niekas nesvarstė pinigų skyrimo reikalingumo, visi tuo laiku žinojo ir suprato, kokia buvo iškilusi grėsmė naujos atominės elektrinės projektui. Tuo metu visuomenėje buvo daug neigiamų gandų dėl projekto, o visuomenę informuoti apie projekto naudą niekas nebuvo įpareigotas teikti. Projekto pradžioje buvo atlikti visuomenės nuomonės tyrimai dėl naujos atominės elektrinės reikalingumo. Visuomenės nuomonė buvo, kad Lietuvai reikia naujos atominės elektrinės. 2011 m. kovo mėnesį po „Fukušimos“ atominės elektrinės avarijos visuomenės nuomonė pradėjo keistis į tai, jog Lietuvai nereikia naujos atominės elektrinės. Tai turėjo įtakos susirūpinimui dėl visuomenės informavimo. Šis projektas buvo vienas iš Vyriausybės programos veiksmų, dėl to Vyriausybė buvo suinteresuota, kad žmonės balsuotų už naujos atominės elektrinės projektą. 2012-09-14 vyko valdybos posėdis, kurio metu buvo pateiktas komunikacijos priemonių planas, iš kurio matyti, jog viešinimo darbams reikia virš 4 000 000 Lt (tai matyti iš jam apklausos metu pateiktų dokumentų). Kas konkrečiai rengė Komunikacijos priemonių planą, nežino, kas jį turėjo rengti, taip pat nežino, tačiau minėto plano rengimą turėjo organizuoti UAB "A" administracija. Valdyba vienbalsiai pritarė siūlymui leisti naudoti komunikacijos biudžeto rezervo lėšas. Posėdžio eigos nepamena – kas pristatė planą, kas pristatė klausimą. Jam nieko nėra žinoma, kad R. V. būtų kas nors nurodęs bet kokia ,,kaina“ vykdyti projekto viešinimo programą. Jam nieko nėra žinoma apie kokius nors padarytus pažeidimus panaudojant 4 000 000 Lt. Jam nėra žinoma, ar 2012-08-21 valdybai priimant sprendimą dėl 4 000 000 Lt, bendrovė jau vykdė viešuosius pirkimus viešinimo paslaugoms. Jis kaip valdybos narys, vadovaujantis įmonės įstatais, buhalterinės apskaitos įstatymu, neturėjo pareigos kontroliuoti kaip naudojami 4 000 000 Lt. Ataskaitos apie šių lėšų panaudojimą jis nematė. Paprastai nebuvo įprasta prašyti pateikti tarpines ataskaitas apie panaudotas lėšas. Be to, jis nematė reikalo tokios ataskaitos prašyti, jis matė viešojoje erdvėje projekto viešinimo darbus. Jis nežino ir nemano, kad perkant viešinimo paslaugas už 4 000 000 Lt buvo padaryta kam nors žala, pats R. V. nedavė nurodymų daryti įstatymus pažeidžiančius ar neskaidrius žingsnius. Iki 2012-08-21 valdybos posėdžio jis nematė viešojoje erdvėje kokių nors papildomų komunikacijos priemonių viešinant projektą, mano, kad UAB "A" dar nebuvo paskelbusi viešųjų pirkimų komunikacijos ir viešinimo paslaugoms. Jam nekilo jokių klausimų, kad 4 000 000 Lt yra per daug, kad jų nereikia skirti, esant tokiai situacijai, kokia buvo 2012 m. rudenį prieš įvykstant referendumui. Negali paaiškinti, kas būtų buvę, jei 4 000 000 Lt nebūtų buvę skirta ir viešinimo darbai nebūtų buvę atliekami, tai būtų tik samprotavimai ir spėlionės. Jis žino, kad A. Ą. A. po referendumo buvo paskirtas UAB "A" valdybos nariu. Jis projekte kažkiek dalyvavo kaip naujos atominės elektrinės projekto finansinio naudingumo ekspertas. Valdybos posėdžių metu buvo kalbama, kad yra labai mažai laiko įgyvendinti komunikacijos priemonių planą dėl naujos atominės elektrinės projekto viešinimo. Konkrečiai kam, kokiems darbams yra labai mažai laiko, niekas nekonkretizavo. Konkrečių asmenų įvardinti negali (t. 8, b. l. 137-140).

103Liudytojas Ž. V. parodė, kad viceministru jis buvo nuo 2011 m. rugsėjo pradžios iki 2012 m. gruodžio mėnesio. Jo kuruojama sritis – Lietuvos, Europos Sąjungos energetika ir strateginiai projektai, tarp jų ir Visagino naujos atominės elektrinės projektas. Suradus strateginį investuotoją Japonijos įmonių grupę „H.“, 2012 m. kovo mėnesį buvo parafuota koncesijos sutartis tarp Lietuvos Respublikos ir „H.“. 2012 m. birželio mėnesį Seime buvo patvirtinta Nacionalinė energetinės nepriklausomybės strategija, buvo patvirtintas įstatymų, susijusių su naujos atominės elektrinės statyba, paketas. Tai sukėlė diskusijų, svarstymų tarp politikų – ar tikrai reikia naujos atominės elektrinės Lietuvai, gal per daug yra skubama su šiuo projektu, gal reikėtų palaukti rinkimų, kurie turėjo vykti 2012 metų spalio mėnesį. Naujos atominės elektrinės statybos projekto oponentai taip pat pradėjo viešus pasisakymus, kad dėl projekto turėtų nuspręsti Lietuvos Respublikos piliečiai. 2012 m. liepos mėnesį buvo paskelbta apie referendumą dėl naujos atominės elektrinės statybos, kuris vyks kartu su Seimo rinkimais 2012 metų spalio mėnesį. Energetikos ministerijoje vyko pasitarimai, susirinkimai, kurių metu buvo svarstomas klausimas, ar visuomenė turi pakankamai informacijos apie atominę energetiką, apie naujos atominės elektrinės svarbą Lietuvai. Iš pasisakymų viešojoje erdvėje buvo aiškiai suprantama ir matyti, kad tokios informacijos nepakanka. Ministerijoje susirinkimuose, pasitarimuose dalyvaudavo tuometinis ministras A. S., jis, Ž. V., kaip kuruojantis viceministras, UAB "A" generalinis direktorius R. V., atsakingas už projekto valdymą T. M., UAB "A" teisininkas H. G., už viešinimą atsakingas S. B. Ne visuose pasitarimuose, susirinkimuose visada dalyvaudavo visi išvardinti asmenys, kartais dalyvaudavo jis, A. S., R. V. ir S. B.. Mano, kad susirinkimai, pasitarimai nebuvo protokoluojami. A. S. pasisakydavo, kad reikia išsamiau informuoti visuomenę apie projektą, tuo labiau, viešojoje erdvėje bei susirinkimų, pasitarimų metu buvo aukščiausių šalies vadovų pasisakymai, kad trūksta informacijos apie naujos atominės elektrinės projektą, apie elektros kainą ją pastačius, apie saugumą, apie naujos atominės elektrinės statybos kaštus. Iki to laiko UAB "A" irgi vykdė atitinkamą viešinimą, bet jis nebuvo aktyvus ir koncentruotas. Susirinkimų, pasitarimų metu A. S. priekaištavo UAB "A" kad per mažai teikiama informacijos visuomenei, tai daroma neaktyviai. Susirinkimų, pasitarimų metu buvo aptariamos informavimo formos priemonių prasme, ar reikia televizijos, koks turi būti informacijos turinys ir panašiai. R. V. pasisakydavo, kad tam reikalingi ištekliai, tai yra pinigai. R. V. informuodavo, kiek papildomi reikia pinigų. UAB "A" biudžetą galėjo keisti įmonės valdyba. Atstovas nuo Ministerijos valdyboje buvo viceministras A. D. Ministras turėdavo išduoti raštišką įgaliojimą A. D. balsuoti valdyboje. Įgaliojimuose buvo surašomi UAB "A" valdybos darbotvarkės klausimai ir parašoma, kaip turi balsuoti Ministerijos atstovas valdyboje, šiuo atveju A. D. Tokiu būdu buvo išsakoma Ministerijos pozicija – per "A" valdybos narį nuo Ministerijos. Įgaliojimą pasirašydavo, ar jį vizuodavo ministras, šiuo atveju A. S. Kokia pozicija turi būti balsuojant, spręsdavo jis, Ž. V., su A. D. ir kiti Ministerijos specialistai. A. S. savo poziciją dėl balsavimo išreikšdavo pasirašydamas/vizuodamas įgaliojimą – jis galėjo nesutikti su aptarta pozicija. 2012 m. liepos mėnesį R. V. išsakė poziciją, kad esamas biudžetas nepakankamas, kad jį reikia ženkliai didinti, nes tokiai informacijos sklaidai, kaip buvo aptarta susirinkimų, pasitarimų metu, pinigų, skirtų informavimui, neužteks. R. V. sakė, kad reikės UAB "A" valdybos sprendimo didinti biudžetą komunikacijos priemonėms. Kiek prisimena, biudžetas buvo prašomas didinti ženkliai, konkrečių sumų nepamena, bet tai buvo sumos, skaičiuojamos milijonais. R. V. sakė, kad tokios apimties projekto viešinimui reikės labai didelio biudžeto, teiravosi, ar tikrai reikalingos tokios priemonės, kurios reikalauja tokio didelio biudžeto. R. V. tarsi norėjo pasitikslinti, ar tikrai reikia tokios apimties viešinimo. Ministras A. S. pasakė, kad reikia. R. V. taip pat sakė, kad viešinimo paslaugų reikia greitai, kad paslaugoms nupirkti yra labai trumpas laikas, kalbėjo apie viešojo pirkimo būdą. Susirinkimų, pasitarimų metu buvo kalbama apie supaprastintą viešąjį pirkimą, tiksliai pirkimo būdo neprisimena. Gali būti, kad apie pirkimo būdus kalbėjo S. B. Kiek prisimena, S. B. vėliau susirinkimuose, pasitarimuose nebedalyvavo, gal tai buvo prieš pat referendumą arba po jo. R. V. išaiškino, kad yra du būdai, kuriais galima atlikti viešųjų paslaugų pirkimą, vienas iš jų (koks būdas, nepamena) užtruks ilgai ir gali būti ne toks efektyvus, nes užsitęs laike. Kitas būdas – supaprastintas viešasis pirkimas, kuris yra greitesnis ir bus efektyvesnis. R. V. minėjo, kad yra probleminių taškų vykdant viešąjį pirkimą, kokių konkrečiai, nepamena. R. V. nesakė konkrečiai, kad nepažeidžiant Viešųjų pirkimų įstatymo, neįmanoma suorganizuoti viešojo pirkimo. Taip pat jis kalbėjo, kad pagal pinigų sumą, kurios jis nepamena, jau reikėtų skelbti tarptautinį viešąjį pirkimą. Įmonės vadovas R. V. norėjo politinio palaikymo ir jį gavo – A. S. pasakė, kad reikia vykdyti efektyvų viešinimą, reikia naudoti pinigus tiek, kiek reikia, vykdyti viešąjį pirkimą per trumpesnį laiką. A. S. sakė R. V., kad aukščiausių šalies vadovų – Lietuvos Respublikos Prezidentės, Ministro Pirmininko pozicija yra tokia, jog visuomenei trūksta informacijos apie naujos atominės elektrinės statybos projektą, kad jį reikia viešinti. R. V. sakydavo, kad jei ministras sako, tai reiškia yra reikalinga atlikti viešinimą, informuoti visuomenę efektyviai, naudojant reikiamas pinigų sumas. Jam nėra žinoma, kaip bendrovė įvykdė viešąjį pirkimą – bendrovėje buvo teisininkai, kurie turėjo juos organizuoti, laikantis Lietuvos Respublikos įstatymų. Iš visos atmosferos jis suprato, kad su viešuoju konkursu, pinigų panaudojimu iki galo nėra viskas aišku, kad galimai yra kažkokių problemų. R. V. minėtus klausimus kėlė ne vieną kartą, o susirinkimai, pasitarimai vykdavo apie du kartus per savaitę. Jam nėra žinoma, kokie asmeniniai motyvai R. V. buvo svarbūs, priimant sprendimus dėl pinigų panaudojimo, dėl viešojo pirkimo organizavimo. Tuo metu vykdavo pasitarimai pas Ministrą Pirmininką A. K.. Juose dalyvaudavo A. K., jo patarėjas K. Š., A. S., jis ir, priklausomai nuo poreikio, R. V. (jis dalyvaudavo apie 70 procentų visų pasitarimų). Šių pasitarimų metu buvo kalbama, kad reikia efektyviai viešinti naujos atominės elektrinės statybą. R. V. buvo pasakyta, kad jis UAB "A" lėšomis turi atlikti visuomenės viešinimo darbus, pasitelkiant tam tinkamas priemones – tinkamus rangovus tokiam darbui atlikti – efektyviam naujos atominės elektrinės statybos viešinimui, visuomenės informavimui. Jis negali pasakyti, kas ką konkrečiai pasakydavo tuose pasitarimuose. R. V. pristatydavo viešinimo priemones, kokias ruošiamasi naudoti, pristatydavo tarpinius rezultatus, kaip piliečiai balsuotų. Gali būti, kad R. V. paminėjo viešojo pirkimo ir pinigų problematiką, tačiau apie tai diskusijų nebūdavo. Jei teisingai prisimena, A. S. pasakė, kad UAB "A" reikia politinio įgaliojimo, rašto, o galbūt iniciatyva buvo iš UAB "A" gauti raštą, dėl visuomenės informavimo reikalingumo. Rašto esmė – aktyvinti naujos atominės elektrinės statybos projekto viešinimą įvertinant tai, kad 2012-10-14 šiuo klausimu vyks referendumas. Gali būti, kad Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos 2012-09-12 raštą ,,Dėl informacijos sklaidos“ Nr. (11.9-13)3-3453 rengė UAB "A" darbuotojai ir atsiuntė jam tik pasirašyti. Mato, kad rašte nėra nurodytas jo rengėjas dėl to mano, kad rengė "A" darbuotojai. Pats šio rašto projekto nerengė, prieš pasirašydamas redagavo tekstą. Rašto esmės jis nekeitė, galimai "A" rengėjų rašte sumos, kurią galima panaudoti viešinimo paslaugoms, nebuvo, o jei ji ir būtų buvusi, jis nebūtų prieštaravęs. Jam nieko nėra žinoma, apie tai, kiek buvo panaudota pinigų naujos atominės elektrinės statybos projekto viešinimui, jam nėra žinoma, kokia įmonė teikė viešinimo paslaugas, nežinoma, ar vykdant viešąjį pirkimą buvo pažeisti įstatymai (t. 8, b. l. 154-158).

104Liudytojas A. V. parodė, kad UAB "A" valdybos nariu buvo apytiksliai nuo 2011 m. pradžios iki 2013 m. pavasario. Tuo metu jis buvo F. viceministras. Iš jam pateiktų dokumentų gali pasakyti, kad 2012-08-21 posėdis vyko balsuojant raštu, tai yra valdybos nariai fiziškai į posėdį nesirinko, o savo nuomonę išreiškė biuletenį užpildant raštu. Konkrečiai neprisimena, kaip viskas vyko, bet jam buvo pateikti atitinkami dokumentai, su kuriais jis susipažino ir priėmė sprendimą. Dokumentai, matomai, jam buvo pateikti tie, kurie yra išvardinti posėdžio protokole bei darbotvarkėje, kurioje buvo numatyta posėdžio data. Be to, jam buvo pateiktas biuletenis, kuriame jis išreiškė savo nuomonę atitinkamai pažymėdamas biuletenyje ,,už“. Dokumentus jam pateikdavo į darbo vietą – F. ministeriją. Pasirašytą biuletenį jis pateikė "A" per "A" už tai atsakingus darbuotojus. Kokiu būdu turi vykti posėdis, nuspręsdavo valdybos pirmininkas. Tokiu pat būdu vyko ir 2012-09-14 posėdis. Konkrečiai jis nepamena, kokie dokumentai buvo pateikti, bet iš jam pateiktų šios apklausos metu, mato, kad turėjo būti pateiktas aiškinamasis raštas, Komunikacijos priemonių planas, Energetikos ministerijos raštas. Buvo pateiktas biuletenis. Jis neprisimena, ar jam buvo kilę kokių nors klausimų, ar ne, bet buvo nutarta leisti naudoti komunikacijos biudžeto rezervą (4 000 000 Lt), dėl kurio sprendimas buvo priimtas 2012-08-21. Abiejų posėdžių protokolai jam buvo pateikti pasirašyti, kokiu būdu jie buvo pateikti, neprisimena. Už tinkamą lėšų panaudojimą yra atsakinga pati UAB "A" ir atitinkami vadovai bei darbuotojai. Jam nėra konkrečiai žinoma, ar tuo metu, kai valdyba svarstė klausimą dėl papildomų lėšų skyrimo visuomenės informavimui, UAB "A" vykdė viešuosius pirkimus ar viešinimo kampaniją, jo nuomone, turėjo vykdyti. Jo manymu, papildomi pinigai buvo reikalingi, nes visuomenei reikėjo paaiškinti, kas yra atominė energetika, apie naujos atominės elektrinės statybos projektą, kad visuomenė galėtų objektyviai balsuoti referendume. Kaip konkrečiai buvo panaudotas 4 000 000 Lt rezervas, jam nėra žinoma, tačiau jie turėjo būti panaudoti laikantis galiojusių norminių aktų. Domėtis "A" veikla, kaip ji vykdo viešuosius pirkimus, nebuvo jo kompetencijoje. Jam nėra žinoma, kad R. V. būtų daromas spaudimas bet kokiomis priemonėmis vykdyti naujos atominės elektrinės statybos projekto viešinimą (t. 8, b. l. 146-149).

105Liudytojas M. Z. parodė, kad UAB "A" valdybos nariu buvo apytiksliai nuo 2012 m. pradžios iki 2013 m. pavasario. Tuo metu jis dirbo Š. prekybos ir investicijos tarybos vadovu Baltijos šalims ir ėjo UAB "A" nepriklausomo valdybos nario pareigas. Valdyba priima atitinkamus sprendimus pagal valdybos reglamentą, vertina įmonės veiklą nustatyta tvarka. Į įmonės vidaus veiklą, tokią kaip viešųjų pirkimų organizavimas, valdyba nesikišo. Pagal jam pateiktus dokumentus mato, kad buvo du valdybos posėdžiai (2012-08-21 ir 2012-09-14), kurių metu buvo svarstomas klausimas dėl 4 000 000 Lt komunikacijai, naujos atominės elektrinės projekto viešinimui. Konkrečiai, kaip vyko posėdžiai, kas konkrečiai be valdybos narių juose dalyvavo, neprisimena. Jo nuomone, naujos atominės elektrinės projektą reikėjo viešinti daug anksčiau, tai reikėjo viešinti nuolat. Referendumas buvo paskelbtas 2012 m. vasarą, tai nuo to momento atsirado poreikis skirti daug daugiau lėšų ir viešinimo kampanijai. Jis posėdžių metu pažymėjo visiems nariams ir kitiems asmenims dalyvaujantiems posėdžiuose, kad šią viešinimo kampaniją reikėjo pradėti daug anksčiau, kaip ir jis buvo siūlęs dar 2012 m. pradžioje, nes dabar buvo reaguojama į pasekmes, todėl neverta tikėtis labai gero rezultato – palankios viešosios nuomonės. Jis nepamena, ar iki skiriant 4 000 000 Lt UAB "A" jau vykdė viešinimo kampaniją, ar jau buvo nupirkusi kokias nors komunikacijos paslaugas. Šiuo metu nepamena, ar 2012 m. skiriant 4 000 000 Lt komunikacijai, buvo vykdomi ar paskelbti kokie nors viešieji pirkimai dėl komunikacijos paslaugų pirkimo. Logiškai mąstant, Komunikacijos priemonių planą valdybai turėjo pristatyti R. V. su S. B., bet kaip viskas tiksliai vyko, nepamena. Kas rengė minėtą planą, nežino. Skiriant 4 000 000 Lt jo pozicija buvo tokia, kad ir kiek pinigų bebūtų skirta visuomenės informavimui, vis tiek rezultatas nebus pasiektas – referendume visuomenė balsuos prieš atominės elektrinės statybą, nes buvo per mažai laiko. Vis dėlto, jo pozicija buvo, kad viešinti toliau reikia ir tai reikia daryti labai intensyviai, nes kažkokia tikimybė pasiekti rezultatą vis tiek buvo likusi. Be to, tuo laiku labai intensyviai vyko informacijos teikimas apie tai, kad Lietuvai nauja atominė elektrinė nereikalinga, kad atominė energetika yra pavojinga, kad nauja atominė elektrinė bus nuostolinga Lietuvai. Jam nieko nėra tiksliai žinoma apie tai, kaip, kokiu būdu buvo panaudoti 4 000 000 Lt, nes jam ataskaita apie šių pinigų išleidimą nebuvo pateikta. Tiksliai nepamena, bet mano, kad parengiamųjų posėdžių dėl 4 000 000 Lt skyrimo, nebuvo. Kiek atsimena, būdamas Ū. viceministru A. A., kažkuriame UAB "A" valdybos paruošiamajame posėdyje dalyvavo, bet ne 2012-08-21, 2012-09-14 posėdžiuose. Jis bandė kažką aiškinti, pasakoti apie atominę elektrinę, bet tuometinis valdybos pirmininkas A. D. pareiškė, kad jis nepageidaujamas ir A. A. A. toliau nebedalyvavo posėdyje. Kai kada valdybos posėdžiuose jis, M. Z., nedalyvaudavo, nes nebūdavo Lietuvoje. Tais atvejais reikiamą medžiagą atsiųsdavo elektroniniu paštu, jis balsuodavo taip pat elektroniniu paštu (t. 8, b. l. 150-153).

106Liudytojas A. S. parodė, kad prieš 2012-10-14 rinkimus į Lietuvos Respublikos Seimą, o tuo pačiu ir referendumą dėl naujos atominės elektrinės statybos Lietuvoje, spaudoje pasirodė straipsniai, kad visuomenė yra nepakankamai informuojama apie minėtą projektą. Jis pats asmeniškai prašė UAB "A" valdybos pirmininko A. D., viceministro Ž. V. dėti visas pastangas kuo plačiau pristatyti visuomenei Naujos atominės elektrinės statybos Lietuvoje projektą. Finansinių klausimų jis nesprendė, nors jam buvo pristatomi šie klausimai. Jis skatino visomis galimomis priemonėmis pateikti objektyvią informaciją, kad žmonės prieš referendumą turėtų kuo daugiau informacijos apie teigiamas ir neigiamas projekto puses. Jis tikėjo, kad šis projektas yra naudingas Lietuvai. Informuojant visuomenę buvo informacijos ir apie galimas grėsmes, kurios galėtų kilti žmonėms, veikiant naujai atominei elektrinei. Tuo metu Ministerijoje vykdavo pakankamai dažni susirinkimai šiuo klausimu. Susirinkimų detalių jis neprisimena. Jis prisimena R. V. poziciją, kad jis viską darys, tik laikantis įstatymų. Jis nesigilino ir nežino apie UAB "A" vykdytus viešuosius pirkimus, apie viešinimo paslaugoms skiriamus ir naudojamus pinigus. Pinigų skyrimą ir naudojimo klausimus turėjo spręsti UAB "A" valdyba, viešuosius pirkimus turėjo organizuoti ir už tai buvo atsakinga bendrovė. Neprisimena, kad R. V. būtų sakęs, kad kažkas nesigauna, kad nėra pinigų, kad nėra įmanoma nupirkti viešinimo paslaugų. Jis prašė imtis visų priemonių teikiant informaciją visuomenei, bet visada vienaip ar kitaip buvo aišku, kad tai turėjo būti daroma tik laikantis įstatymų ir teisėtai. Tuo metu jis girdėjo skaičius, kiek buvo išleista pinigų viešinimo paslaugoms, bet dabar jis jų neprisimena. Jam nežinoma apie UAB "A" padarytus pažeidimus, perkant viešinimo paslaugas, panaudojant pinigus. Jam niekas įtakos dėl naujos atominės elektrinės statybos Lietuvoje viešinimo nedarė (t. 8, b. l. 163-165).

107Liudytojas J. B. parodė, kad 2011-2012 m. UAB ,,D.“ dalyvavo viešuosiuose konkursuose, kuriuos skelbė "A" dėl viešųjų ryšių paslaugų teikimo. UAB ,,D.“ laimėjo du konkursus ir teikė paslaugas. 2012 m. vasarą "A" skelbė dar vieną konkursą dėl viešųjų ryšių paslaugų teikimo. "D" dalyvavo šiame konkurse, tačiau jo nelaimėjo. "D" siūlytos kainos nepamena. "D" konkurso nelaimėjo, nes siūlomų paslaugų kokybė buvo įvertinta labai žemu balu. Nebuvo atsižvelgta į tai, kad prieš tai UAB ,,D,“ teikė panašaus pobūdžio paslaugas ir iš "A" priekaištų dėl darbų kokybės nebuvo. Nežino, kokios konkrečiai aplinkybės nulėmė, kad "D" nelaimėjo šio konkurso. Jam nėra žinomi kokie nors susitarimai tarp "A" ir UAB ,,C“ dėl konkurso laimėjimo. "C" vykdomą kampaniją jis matė, ji buvo labai intensyvi, "D" savo pasiūlyme tikrai nesiūlė tokios apimties ir intensyvumo paslaugų. Jam nekilo minčių, kad "C" teikiamos paslaugos kainuoja ne 1 200 000 Lt, kaip buvo nurodyta "A" konkursiniame pasiūlyme, nesekė "C" vykdomos kampanijos, neskaičiavo, už kokią pinigų sumą būtų galima įvykdyti tokią kampaniją. Iš jam pateiktos sutarties įvykdymo ataskaitos matyti, kad sutarties įvykdymo suma yra 4 579 625,08 Lt. Ar "D" būtų dalyvavusi tokios apimties viešajame konkurse 2012 m., negali pasakyti. Šiandien mano, kad "D" būtų dalyvavusi konkurse, jei suma būtų buvusi apie 4 000 000 Lt. "D" turėjo pajėgumus teikti tokios apimties ir tokio lygio paslaugas. Sužinojęs, kokia buvo sutarties vykdymo suma, nežino, ar "D" buvo netinkamai informuota, ar buvo kokie nors apgaulės elementai, ar buvo pažeistas konkurencingumo principas. Jam nėra žinoma, kad "C" žinojo, jog paslaugų "A" pirks ne už 1 200 000 Lt, o už apie 4 000 000 Lt. Viešųjų ryšių rinkoje vykdant didelės apimties projektus (tokie kaip buvo "A" aplinkybės gali keistis, nėra galimybės suplanuoti tiksliai ir detaliai teikiamų paslaugų. (t. 8, b. l. 120-122).

108Liudytojas R. J. parodė, kad "E" dalyvavo "A" organizuotame konkurse dėl viešųjų ryšių paslaugų teikimo. Prašomos teikti paslaugos buvo didelės apimties, pati informavimo apie atominę energetiką kampanija buvo įdomi. Konkursas buvo organizuojamas 2012 m. prieš Seimo rinkimus, per kuriuos turėjo vykti referendumas dėl naujos atominės elektrinės statybos. "A" pasiūlyme buvo nurodyta 1 200 000 Lt suma be PVM, tačiau techninėje specifikacijoje buvo nurodytos preliminarios paslaugų apimtys, kur buvo rašoma, kad patirtos papildomos išlaidos bus apmokamos papildomai. Jie suprato, kad 1 200 000 Lt nėra galutinė suma už pageidaujamas paslaugas, kad ši suma gali būti viršyta. "E" siūlė paslaugas už 995 500 Lt be PVM. Jie konkurso nelaimėjo. Jam sunku pasakyti, ar laimėjusios konkursą "C" tuomet vykdoma kampanija kainavo 1 200 000 Lt, tai yra vertinimo dalykas. Jei "A" būtų skelbusi konkursą dėl paslaugų teikimo už didesnę pinigų sumą, "E" būtų dalyvavusi konkurse. "E" buvo pajėgi atlikti ir gerokai didesnės apimties darbus už ženklai didesnę sumą. "E" minėtame konkurse dalyvavo ne dėl pinigų, o dėl to, kad išbandytų save, dėl ambicingumo. Organizuojant minėtą konkursą buvo skubama, dalyvių pasiūlymai ir kvalifikaciniai dokumentai buvo perskaityti, patikrinti ir įvertinti, atliktas ekonomiškumo vertinimas maždaug per nepilnas keturias valandas (t. 8, b. l. 126-128).

109Liudytoja G. K. parodė, kad "E" dirba nuo 2005 m., nuo 2009 m. – projektų direktore. Nuo 2009 m. iki 2011 m. pabaigos ji dirbo su vienu projektu – Finansų ministerijos 2007-2013 m. Europos Sąjungos struktūrinės paramos Lietuvai viešinimo projektu. Nuo 2012 m. ji rengia konkursinius siūlymus viešųjų pirkimų konkursams. 2016 m. lapkričio mėnesį "E" direktorius R. J. pavedė jai parengti Komunikacijos strategijos taktinių veiksmų plano įgyvendinimo biudžetą pagal Specialiųjų tyrimų tarnybos paklausimą ir pateiktą "A" Komunikacijos strategijos taktinių veiksmų planą. Pateiktame plane nėra numatyta konkrečių numatytų atlikti darbų apimčių ir kiekių, dėl to labai sunku nustatyti atitinkamas konkrečias pinigų sumas, kurias buvo prašoma įrašyti į Komunikacijos strategijos taktinių veiksmų plano įgyvendinimo biudžetą. Ji peržiūrėjo "E" medžiagą, kuri buvo teikiama dalyvaujant konkursuose 2012 m., tai yra peržiūrėjo "E" teiktus pasiūlymus konkursams panašioms paslaugoms teikti 2012 m. Rengdama biudžetą ji pradėjo nuo tokių pozicijų, kurias lengviausia įvertinti, pavyzdžiui: ,,Tyrimai“, reklaminių priemonių gamyba (5 klipai), ,,Reaktoriaus kelionė“ – buvo įvardinta 12 miestų, kas reiškia, kad turėjo būti renginiai 12-oje miestų, ,,TV kampanija“ – 1,5 mėn. 5 klipai, ,,Infografija“ 50 faktų apie atominę elektrinę. Po to, vertindama jau turimas aiškesnes sumas pagal anksčiau paminėtas pozicijas, paskaičiavo, kokie maždaug gali būti kitų pozicijų kiekiai ir kiek tai galėtų kainuoti, pavyzdžiui: spaudos ir radijo kampanija; lankstinukų platinimas; reklama kino teatruose. Biudžeto I dalis ,,Kampanijos koordinavimas, valdymas ir viešųjų ryšių paslaugos“ praktiškai yra "E" darbuotojų darbas, kurį galima įvertinti. Ji paskaičiavo, kiek galėtų būti įvertintas yra "E" darbuotojų darbas atliekant I Biudžeto dalyje numatytus darbus ir į Komunikacijos strategijos taktinių veiksmų plano įgyvendinimo biudžeto I dalį įrašė atitinkamas paskaičiuotas sumas. Visas preliminarias sumas į Biudžetą rašė, skaičiuodama jas 2012 m. įkainiais. Pozicijos dėl internetinio puslapio optimizavimo kainą taip pat paskaičiavo pagal panašius projektus. Biudžete kainas įrašė minimalias ir maksimalias, kadangi konkrečiai ir tiksliai apskaičiuoti nėra galimybės. Pažymi, kad jos rengtame Biudžete kainos yra preliminarios. Nuo 2008 m. iki 2011 m. ji dirbo su projektų įgyvendinimu, matė ir suprato, kaip yra atliekami panašūs darbai, kurioje vietoje galima sutaupyt, kurioje vietoje reikia sumokėti tiek, kiek sutarta. Nuo 2011 m. iki dabar ji projektų direktorė ir rengia pasiūlymus konkursams, kuriuose reikalinga apskaičiuoti siūlomas už paslaugas sumas. Jos patirtis komunikacijos paslaugų teikimo srityje yra 12 m. ir leidžia daryti atitinkamas įžvalgas, kas kiek galėtų kainuoti, bendrovei samdantis atitinkamus rangovus. Ji yra baigusi komunikacijos mokslus Vilniaus universitete, yra informologijos mokslų magistrė, nuolat dirbo praktinį darbą, susijusį su savo profesija, jos išsilavinimas bei praktinė patirtis leidžia tinkamai bei profesionaliai įvertinti situaciją, paskaičiuoti atitinkamas paslaugų kainas, tai ji ir atliko STT prašymu – parengė Komunikacijos strategijos taktinių veiksmų plano įgyvendinimo biudžetą.

110Liudytoja taip pat parodė, kad sutartys "E" dėl kainų su rangovais (televizija, radiju, kitomis informavimo priemonėmis) yra sudaromos konkretiems projektams, o ne kažkokio laikotarpio sutartys, nes tai būtų nelogiška – jei tuo metu įmonė nėra laimėjusi konkursų dėl vaizdo klipų demonstravimo per televiziją, tai tokia sutartis tuo momentu įmonei visiškai nereikalinga. Paprastai esant dideliam projektui, tokiam, kaip aptariamas "A" žiniasklaidos priemonės (televizija, radiju, kitomis informavimo priemonėmis) taiko ženklias nuolaidas.

111Liudytoja taip pat parodė, kad dėl 2012 m. rugpjūčio mėnesį teikto pasiūlymo dalyvauti "A" skelbtame konkurse dėl viešųjų ryšių paslaugų teikimo - pasiūlymą rengė ne ji, kas konkrečiai rengė, nepamena, bet gali būti, kad A. K., kuri "E" nebedirba, tačiau liudytoja jį yra peržiūrėjusi ir su juo susipažinusi. Pagal dokumentus "A" skelbto konkurso sąmata buvo 1 200 000 Lt be PVM, "E" pasiūlė 995 500 Lt be PVM. Lyginant siekiamas gauti paslaugas pagal minėtą skelbtą konkursą ir Biudžetą, kurį ji pildė STT pavedimu, pagal jos pildytą Biudžetą paslaugos buvo įvairesnės, paslaugų pobūdis buvo sudėtingesnis. Dėl to bendra jos rengtame Biudžete paslaugų kaina buvo didesnė apie 700 000 Lt. Pagal jos paskaičiuotas paslaugų kainas toks skirtumas yra normalus ir logiškas (t. 8, b. l. 129-132)

112Viešųjų pirkimų tarnyba 2013-07-24 raštu Nr. 4S-3274 informavo, kad UAB "A" Išorinių reikalų direktorius S. B. 2012-07-04 Viešojo pirkimo inicijavimo raštu Nr. PID-2012-73 pasiūlė UAB "A" direktoriui R. V. organizuoti viešąjį pirkimą viešųjų ryšių paslaugoms įsigyti. Viešojo pirkimo inicijavimo rašte S. B. nurodė, kad: ,,Atsižvelgiant į tai, jog baigiasi 2011 m. rugsėjo 22 d. sutartis Nr. MIS_2011_52, o vykdant naujosios Visagino AE projektą yra reikalinga nuolat aktyviai informuoti visuomenę apie AE projekto eigą, branduolinę energetiką bei vykdyti kitus komunikacijos ir viešųjų ryšių veiksmus - rengti informacinius straipsnius, organizuoti įvairius renginius, vykdyti žiniasklaidos planavimo ir kitus su projekto komunikacija susijusius veiksmus, yra, reikalingos viešųjų ryšių paslaugos“. Viešojo pirkimo inicijavimo rašte nurodyta, kad numatoma viešojo pirkimo vertė 1 200 000 Lt be PVM. UAB "A" generalinis direktorius R. V. 2012-07-04 rezoliucija, užrašyta ant Viešojo pirkimo inicijavimo rašto, įpareigojo organizatorių atlikti nurodytą pirkimą, 2012-07-17 įsakymu Nr. 1S-2012-46 „Dėl Viešųjų ryšių paslaugų viešojo pirkimo komisijos sudarymo" sudarė Viešųjų ryšių paslaugų viešojo pirkimo komisiją, kurios nariais paskyrė S. B. (pirmininku), A. M., A. R., V. K., G. K. ir įpareigojo atlikti žiniasklaidos planavimo paslaugų viešąjį pirkimą. UAB "A" generalinio direktoriaus R. V. 2012-07-10 įsakymu Nr. 1S-2012-52 komisiją papildė nauju nariu M. B., o 2012-07-10 įsakymu Nr. 1S-2012-53 – nauja nare A. J.. Pirkimo komisijos 2012-07-17 posėdžio protokolu Nr. 1 nustatyta, kad Pirkimo komisija 2012-07-17 posėdyje nusprendė Pirkimą vykdyti supaprastinto atviro konkurso būdu ir patvirtino Pirkimo dokumentus. Pirkimo komisijos 2012-07-17 posėdžio protokole Nr. 1 pažymėta, jog preliminari numatoma Pirkimo vertė - 1 200 000 Lt be PVM. Skelbimas apie Pirkimą buvo viešai paskelbtas Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje (interneto svetainė http://www.eviesiejipirkimai.lt/, viešojo pirkimo Nr. 124904) 2012-07-20. Pirkimo komisijos 2012-08-16 posėdžio protokolu Nr. 5 nustatyta, kad Pirkimo komisija 2012-08-16 posėdyje nusprendė Pirkimo laimėtoja išrinkti UAB "C" "A" su UAB „"C"" 2012-09-03 sudarė viešojo pirkimo-pardavimo sutartį Nr. MIS-2012-67, kurios 5.1 p. nurodė, kad „Bendra numatoma Užsakovo Paslaugų vertė - iki 1 200 000 Lt be PVM“. Sutarties priede Nr. 3 „Paslaugų įkainiai" nurodyta, kokias paslaugas ketina įsigyti UAB "A" iš viso nurodyta, jog UAB "A" ketina įsigyti aukščiau minėtų paslaugų už 1 030 125 Lt be PVM. Iš Viešųjų pirkimų tarnybai 2012-09-04 S. B. pateiktos Pirkimo procedūrų ataskaitos Nr. 10012) matyti, kad 2012-09-03 sudaryta viešojo pirkimo-pardavimo sutartis su UAB "C" o minėtoje sutartyje nustatyta bendra Pirkinio objekto dalies apimtis 1 200 000 Lt. Iš Viešųjų pirkimų tarnybai 2013-02-19 UAB "A" darbuotojos A. R. pateiktos įvykdytos Sutarties ataskaitos Nr. AG3-3211 matyti, kad faktinė Sutarties apimtis yra 4 579 625,08 Lt su PVM.

1132013-02-07 Viešųjų pirkimų tarnyba, vadovaudamasi Viešųjų pirkimų įstatymo (Žin., 1996, Nr. 84-2000; 2006, Nr. 4-102; 2011, Nr. 123-5813) 82 straipsnio 1 dalies 2 punktu, įvertino UAB "A" pateiktus dokumentus, susijusius su Pirkimu, ir nustatė, kad UAB "A" pagal Sutartį priėmė UAB "C" pateiktus atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktus ir PVM sąskaitas-faktūras už 4 344 072,22 Lt su PVM. Pažymėtina, kad Viešųjų pirkimų tarnybos duomenimis UAB "A" iš bendrovės UAB "C" įsigijo paslaugų už 4 344 072,22 Lt, nors įvykdytos Sutarties ataskaitoje nurodyta, kad faktinė Sutarties apimtis yra 4 579 625,08 Lt. Šis neatitikimas galėjo kilti dėl to, kad arba UAB "A" pateikė Viešųjų pirkimų tarnybai ne visą informaciją, arba po tarnybos atlikto Pirkimo vertinimo įsigijo papildomų paslaugų. Atkreiptinas dėmesys, jog iš Viešųjų pirkimų tarnybai pateiktų atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktų ir PVM sąskaitų faktūrų matyti, kad UAB „"A"" priėmė ne tas paslaugas ir ne tokiomis kainomis, kokios buvo nurodytos Sutartyje, pavyzdžiui:

1141. 2012-09-28 Atliktų darbų priėmimo-perdavimo akte nurodyta, kad už vieną TV klipų kūrybos ir gamybos paslaugą buvo paskaičiuota 119 588,28 Lt su PVM, nors nei tokia paslauga, nei toks įkainis nebuvo numatytas Sutartyje, Pirkimo dokumentuose ir tiekėjo UAB "C" pasiūlyme Pirkimui;

1152. 2012-09-28 Atliktų darbų priėmimo-perdavimo akte nurodyta, kad vienos Visuomenės informavimo apie "A" projektą paslaugos kaina yra 90 157,1 Lt su PVM, nors Sutartyje ar Pirkimo dokumentuose nei tokios paslaugos, nei tokie įkainiai nenurodyti;

1163. 2012-09-28 Atliktų darbų priėmimo-perdavimo akte nurodyta, kad 350 egz. spaudos darbų (brošiūrų) kaina yra 39 000 Lt be PVM, nors Sutartyje visi darbai, susiję su tekstų rengimu ir spausdinimu, yra skaičiuojami valandomis, o ne egzemplioriais;

1174. 2012-10-16 atliktų darbų priėmimo-perdavimo akte nurodyta, kad UAB "A" įsigijo teisines paslaugas, kurių kaina yra 42 053,55 Lt su PVM, nors tokių paslaugų įsigijimas nebuvo numatytas Sutartyje ar Pirkimo dokumentuose.

118Viešųjų pirkimų tarnyba 2013-07-24 rašte Nr. 4S-3274 nurodė, kad UAB "A" iš UAB "C" priėmė ne tas paslaugas, kurios buvo nurodytos Sutartyje ir Pirkimo dokumentuose ir ne tiek, kiek buvo numatyta Sutartyje. Tai reiškia, kad UAB "A" faktiškai įsigijo UAB "C" PVM sąskaitose-faktūrose ir atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktuose nurodytas paslaugas, nevykdydama viešojo pirkimo procedūrų ir nesudariusi viešojo pirkimo-pardavimo sutarties Viešųjų pirkimų įstatymo nustatyta tvarka.

119UAB "A" kuri pagal Viešųjų pirkimų įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punktus, yra perkančioji organizacija, nes jos akcininko teises įgyvendina Lietuvos Respublikos finansų ministerija, norėdama įsigyti prekes, paslaugas ar darbus privalo įvykdyti viešojo pirkimo procedūras (Viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnio 2 dalis) bei sudaryti viešojo pirkimo-pardavimo sutartį tik su tuo fiziniu ar juridiniu asmeniu, kurį viešojo pirkimo komisija, Viešųjų pirkimų įstatyme nustatyta tvarka, išrenka viešojo pirkimo laimėtoju (Viešųjų pirkimų įstatymo 18 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad įsigytų viešųjų ryšių ar teisines paslaugas, kurios nurodytos UAB "C" PVM sąskaitose faktūrose bei atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktuose, UAB "A" generalinis direktorius R. V. privalėjo sudaryti viešojo pirkimo komisiją, nustatyti jai raštu užduotis ir suteikti visus įgaliojimus toms užduotims įvykdyti (Viešųjų pirkimų įstatymo 16 straipsnio 1 dalis) bei sudaryti viešojo pirkimo-pardavimo sutartį tik su tuo fiziniu ar juridiniu asmeniu, kurį viešojo pirkimo komisija Viešųjų pirkimų įstatymo nustatyta tvarka išrinktų viešojo pirkimo laimėtoju (Viešųjų pirkimų įstatymo 18 straipsnio 1 dalis). R. V. nevykdė Viešųjų pirkimų įstatymo 16 straipsnio 1 dalyje ir 18 straipsnio 1 dalyje nurodytų pareigų.

120Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos 2005-08-23 Viešųjų pirkimų įstatymo pakeitimo įstatymo aiškinamajame rašte Nr. XP-733 nustatyta, kad: „Įstatymo projekto tikslai ir uždaviniai -suderinti Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų teisę, su ES teisės reikalavimais, skatinti konkurenciją ir rinkos plėtrą, garantuoti lygiateisiškumo, nediskriminavimo ir skaidrumo principus, užtikrinti racionalų lėšų, skirtų viešiesiems pirkimams, naudojimą ir įgyvendinti priemones, atsižvelgiant į Nacionalinės kovos su korupcija programos tikslus ir uždavinius“. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2011-04-05 nutartyje (kasacinė nutartis Nr. 3K-3-155/2011) konstatavo, jog „Viešųjų pirkimų įstatymu siekiama užtikrinti racionalų valstybės biudžeto lėšų naudojimą, kokybiškų prekių ir paslaugų, reikalingų užtikrinti valstybės ir savivaldybės darnią ir tinkamą veiklą gavimą, skatinti konkurenciją ir rinkos plėtrą, garantuoti lygiateisiškumo, nediskriminavimo ir skaidrumo principus, įgyvendinti priemones, atsižvelgiant Nacionalinės kovos su korupcija programos tikslus ir uždavinius (2005 m. rugpjūčio 23 d. Viešųjų pirkimų įstatymo pakeitimo įstatymo projekto aiškinamasis raštas)“. Viešųjų pirkimų procedūros nėra savitikslės, jos skirtos tam, jog būtų racionaliai naudojamos perkančiųjų organizacijų lėšos ir užtikrinama konkurencija bei rinkos plėtra. Tai reiškia, kad UAB "A" dėl to, jog R. V. nevykdė Viešųjų pirkimų įstatymo 16 straipsnio 1 dalyje ir 18 straipsnio 1 dalyje nurodytų reikalavimų, galimai neracionaliai ir apribodamas konkurenciją įsigijo paslaugų, Viešųjų pirkimų tarnybos žiniomis, už 4 344 072,22 Lt su PVM. Dėl R. V. netinkamo pareigų atlikimo bendrovei UAB "A" o tai reiškia ir šios bendrovės akcininkei – Lietuvos Respublikai, buvo padaryta didelė žala (t. 1, b. l. 1-3).

121Iš 2013-02-07 Viešųjų pirkimų tarnybos viešojo pirkimo Nr. 124904 vertinimo ataskaitos matyti, kad Viešųjų pirkinių tarnyba įvertino UAB "A" kaip Perkančiosios organizacijos, pateiktus dokumentus, papildomą informaciją ir paaiškinimus, susijusius su 2012-07-20 CVP IS skelbtu supaprastintu atviru konkursu „Viešųjų ryšių paslaugos“ (pirkimo numeris 124904). Pirkimas vykdytas CVP IS priemonėmis, atsižvelgiant į pradžios datą, pagal įstatymą ir Perkančiosios organizacijos supaprastintų viešųjų pirkimų taisykles, patvirtintas jos vadovo 2012-02-07 įsakymu Nr. IS-2012-11. Įvertinusi Pirkimo dokumentus ir Perkančiosios organizacijos vadovo 2012-07-17 įsakymu Nr. IS-2012-46 sudarytos Pirkimo komisijos vykdytas Pirkimo procedūras Tarnyba Nustatė

1221. Komisija 2012-07-17 posėdyje (protokolo Nr. 1) nutarė Pirkimą vykdyti supaprastinto atviro konkurso būdu „Atsižvelgiant į tai, kad preliminari numatoma Pirkimo vertė yra 1 200 000 Lt be PVM<...>“, vadovaudamasi Taisyklių 30 punktu, t. y. „Pirkimas supaprastinto atviro konkurso <...> būdu gali būti vykdomas visais atvejais tinkamai apie jį paskelbus“. Pirkimas negalėjo būti vykdomas kaip supaprastintas, nes jo metu Perkančioji organizacija nevykdė Įstatymo 70 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytos veiklos, kaip jau buvo nurodyta jai pateiktame Tarnybos 2012-11-14 rašte Nr. 4S-5436. Perkančioji organizacija, nebūdama Įstatymo 70 straipsnio 1 dalyje nurodyta perkančioji organizacija, negalėjo Pirkimo būdą parinkti, atsižvelgiant į CVP IS paskelbtas vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srityje veikiančių perkančiųjų organizacijų tarptautinio pirkimo vertės ribas. Įstatymo 2 priedėlio A paslaugų sąraše išvardytas paslaugas ji privalėjo pirkti pagal Įstatymo I ir II skyriaus nuostatas, nes Pirkimo vertė ženkliai viršijo CVP IS paskelbtas tarptautinio pirkimo vertės ribas, kai prekes ar paslaugas perka ar projekto konkursą vykdo į Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintą centrinio valstybinio administravimo sistemai priklausančių perkančiųjų organizacijų sąrašą neįrašytos perkančiosios organizacijos. Tuo Perkančioji organizacija pažeidė Įstatymo 9 straipsnio 3 dalies nuostatą, kad „Pirkimo vertės nustatymo būdas negali būti pasirenkamas taip, kad būtų galima išvengti šio įstatymo nuostatų dėl pirkimo būdų pasirinkimo ir pirkimo procedūrų vykdymo“.

1232. Pirkimo sąlygų 12.8 punkte nustatytas tiekėjų kvalifikacijos reikalavimas „ Viešųjų ryšių paslaugų sutarčiai įgyvendinti tiekėjas turi paskirti <...> strateginį konsultantą turintį <...> ne mažesnę nei 3 metų tarptautinių energetikos sektoriaus projektų, kurių kiekvieno objekto vertė būtų ne mažesnė kaip 500.000,00 Lt be PVM, konsultavimo patirtį. Nurodyti bent vieną tokį projektą“. Šio kvalifikacijos reikalavimo patvirtinimui tiekėjas privalėjo pateikti dokumentą apie skiriamą strateginį konsultantą, nurodant konkrečius projektus, kuriems jis vadovavo ir bent vieną įgyvendinto projekto gavėjo rekomendaciją. Perkančioj i organizacija 2012-08-02 CVP IS priemonėmis atsakydama į tiekėjo paklausimą dėl Pirkimo sąlygų 12.8 punkto, nurodė, kad „<...> tiekėjas privalo pateikti <...> strateginio konsultanto - bent 1 vykdytos konsultacijos tarptautinio energetikos sektoriaus viešųjų ryšių projekte, kurio objekto vertė būtų ne mažesnė kaip 500.000,00 Lt be PVM užsakovo (gavėjo) rekomendaciją <...>". Pakartotinai paklausta, ar atsakyme nurodomoje įgyvendinto projekto gavėjo rekomendacijoje gali būti nenurodyti konkretūs su projektu dirbę asmenys, jei jų darbą su projektu papildoma deklaracija/pažyma patvirtina paslaugas gavėjui teikęs tiekėjas, Perkančioj i organizacija 2012-08-03 CVP IS priemonėmis pateikė atsakymą, kad „Kiekvienas siūlomas specialistas turi turėti įgyvendinto (-ų)projekto (-ų) gavėjo (-ų) asmeninę (-es) rekomendaciją (-as)“. UAB "C" kvalifikacija buvo pripažinta atitinkančia Pirkimo sąlygose nustatytus reikalavimus (Komisijos 2012-08-10 posėdžio protokolas Nr. 3), nors įrodymui. kad atitinka šį kvalifikacijos reikalavimą, tiekėjas pateikė agentūrai „"C" / H & K“ adresuotą koncerno „P O" 2008-02-25 raštą, kuriame patvirtinama, kad „<...> „PKN O" bendradarbiauja su agentūra „"C" /H & K" nuo 2007 m. birželio. "C" -mūsų ilgalaikis patarėjas išorės ir vidaus komunikacijos srityse" ir pačios Perkančiosios organizacijos 2012-08-08 rekomendaciją, kurioje patvirtinama, kad ji „2009 m. vasario-gruodžio mėnesiais bendradarbiavo su UAB "C" Pirmame rašte nenurodytas konkretus projektas, jo vertė ir su projektu dirbę asmenys. Su koncernu „P O" dirbęs asmuo nurodytas atskiroje UAB "C" direktoriaus pasirašytoje 2012-08-09 deklaracijoje. Antrame rašte taip pat nenurodytas konkretus projektas ir jo vertė. Patikslinti neišsamius duomenis apie tiekėjo kvalifikaciją prašoma nebuvo. Tuo Perkančioj i organizacija neužtikrino Taisyklių 52 punkto reikalavimo „<...> vadovaujantis Viešųjų pirkimų įstatymo 32-38 straipsnių nuostatomis <...> vykdomas tiekėjų kvalifikacijos patikrinimas" ir Įstatymo 3 straipsnio I dalyje įtvirtinto pirkimų skaidrumo principo laikymosi, pažeidė įstatymo 32 straipsnio 5 dalies nuostatą „Jeigu kandidatas ar dalyvis pateikė netikslius ar neišsamius duomenis apie savo kvalifikaciją, perkančioji organizacija privalo nepažeisdama viešųjų pirkimų principų prašyti kandidatą ar dalyvį šiuos duomenis papildyti arba paaiškinti per protingą terminą" ir šio straipsnio 7 dalies nuostatą, kad „Kandidatų ir dalyvių kvalifikaciniai duomenys vertinami vadovaujantis jiems pateiktuose pirkimo dokumentuose nustatytais kriterijais ir procedūromis“.

1243. Pirkimo sąlygų 10 punkte nustatyta, kad „Sutarties vertė per visą paslaugų teikimo laikotarpį negali viršyti 1.200.000,00 Lt be PVM" (1 452 000,00 Lt su PVM), tuo tarpu Perkančiajai organizacijai UAB "C" pateiktų PVM sąskaitų-faktūrų bendra suma apmokėjimui už paslaugas pagal Pirkimo sutartį - 4 334 072,22 Lt su PVM. Planuota Pirkimo apimtis buvo viršyta neatliekant naujo viešojo pirkimo procedūrų. Tuo Perkančioj i organizacija neužtikrino Įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje apibrėžto pirkimų tikslo „vadovaujantis šio įstatymo reikalavimais, sudaryti pirkimo sutartį, leidžiančią įsigyti perkančiajai organizacijai <...> reikalingų prekių, paslaugų ar darbų, racionaliai naudojant tam skirtas lėšas“ siekimo ir šio straipsnio 1 dalyje įtvirtinto pirkimų skaidrumo principo laikymosi.

125Viešųjų pirkimų tarnyba padarė išvadą, kad UAB "A" vykdant Pirkimą ir Pirkimo sutartį buvo padaryti šio rašto 1, 2 ir 3 punktuose nurodyti Įstatymo pažeidimai, neužtikrintas pirkimų tikslo siekimas ir pirkimų skaidrumo principo laikymasis ir tai turėjo įtakos Pirkimo rezultatams. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2011-12-14 nutartyje (kasacinė nutartis Nr. 3K-3-507/2011) pažymėjo, kad „Nustačius perkančiosios organizacijos veiksmais padarytus viešųjų pirkimų principų ar viešuosius pirkimus reglamentuojančių imperatyviųjų teisės normų pažeidimus, jau sudaryta viešojo pirkimo sutartis turėtų būti pripažinta niekine (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (Žin., 2000, Nr. 74-2262) 1.80 straipsnis). Panaikinus sprendimą dėl imperatyviųjų teisės normų pažeidimo, perkančiosios organizacijos sprendimo pagrindu sudarytos viešojo pirkimo sutarties galiojimas negali būti pateisinamas“. Atsižvelgdama į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo poziciją ir Pirkimo dokumentuose nustatytą sąlygą, kad „Paslaugųjį teikimo terminas šalių susitarimu galės (bet neprivalės) būti pratęstas <...>, tačiau visas sutarties terminas su visais pratęsimais negalės viršyti 36 mėnesių“, Tarnyba mano, kad Perkančioji organizacija turėtų nutraukti Pirkimo sutartį ir, esant poreikiui, organizuoti naują viešąjį pirkimą (t. 1, b. l. 159-160);

126"A" įvykdytos pirkimo sutarties ataskaitoje nurodoma, kad sutarties pabaigos data yra 2013-02-14, faktinė sutarties apimtis yra 4.579.625,08 litų (t. 1, b. l. 164).

127Iš S. B. 2012-09-17 tarnybinio pranešimo, adresuoto "A" generaliniam direktoriui R. V., pateikto 2015-10-01 elektroniniu paštu, matyti, kad S. B. raštu pranešė, jog Komunikacijos detalusis planas, kuris buvo pateiktas "A" valdybai 2012-09-14 posėdžio metu, gali būti įvykdytas tik viršijus sutarties Nr. MIS_2012-67 apimtį, tačiau Valdybos patvirtintas komunikacijos biudžetas nebus viršijamas. "A" dėl laiko stokos (referendumas įvyks spalio 14 d., tuo tarpu tarptautinis konkursas užtruktų apie 5-6 mėn.) atlikti naujo paslaugos pirkimo negali (t. 7, b. l. 166-167).

1282016-11-14 apžiūros protokolu nustatyta, kad apžiūrėti "C" 2015-02-09 raštu Nr. 150209/01 pateikti dokumentai:

1291. 2012-09-03 sutartis Nr. MIS_2012-67, kurios 4.1. p. numatoma: ,,Paslaugos pagal Užsakovo užsakymus teikiamos iki 2013 m. sausio 1 d. Paslaugų teikimo terminas Šalių susitarimu gali (bet neprivalo) būti pratęstas iki bus išnaudota Sutartyje numatyta Paslaugų suma. Sutarties galiojimas bet kokiu atveju pasibaigia, jeigu pagal Sutartį suteiktų Paslaugų suma pasiekia numatomą Užsakovo maksimalią Sutarties sumą“. Sutarties 5.1. p. numatoma: ,,Bendra numatoma Užsakovo perkamų Paslaugų vertė – iki 1 200 000 Lt be PVM. Paslaugų kaina nustatoma pagal Sutarties 3 priede pateiktus Paslaugų įkainius. Paslaugų teikimo metu Paslaugų teikėjo patiriamos papildomos išlaidos yra apmokamos Perkančiosios organizacijos, jei dėl to yra susitariama Paslaugų užsakyme. Į šias išlaidas negali būti įtrauktas Paslaugų teikėjo antkainis. Sutarties 5 punkte yra 4 papunkčiai. Sutartį pasirašantys asmenys nurodomi "A" generalinis direktorius R. V. (šalia pavardės yra parašas ir įmonės antspaudo atspaudas) ir "C" projektų direktorė L. Š. (šalia pavardės yra parašas ir įmonės antspaudo atspaudas). Sutarties 1 priedas ,,Pirkimo sąlygos“ yra viešųjų ryšių paslaugų viešojo pirkimo atviro konkurso būdu sąlygos, kurio 9 p. nurodomas pirkimo objektas – viešųjų ryšių paslaugos. 10 p. nurodoma paslaugų teikimo trukmė – iki 2013-01-01, Sutarties vertė per visą paslaugų teikimo laikotarpį negali viršyti 1 200 000 Lt be PVM šiame punkte nurodytą sumą. Paslaugų teikimo terminas šalių susitarimu galės (bet neprivalės) būti pratęstas iki kol bus išnaudotos šiame punkte numatytos lėšos (t. 5, b. l.7-38);

1302. "C" 2012-08-10 pasiūlymas, kuriame numatyta viešųjų ryšių paslaugų teikimo kaina su PVM 1 246 451,25 Lt (t. 5, b. l. 39-88);

1313. 2016-11-16 apžiūros protokolu apžiūrėti "C" 2015-02-09 raštu Nr. 150209/01 raštu pateikti apmokėjimo dokumentai, nustatyta, kad S. B. parašas yra tik 2012-09-25 PVM sąskaitoje – faktūroje, serija 2012 Nr. 0556. Paslaugos pavadinimas: už rugsėjo mėn. viešųjų ryšių paslaugas pagal 2012 m. rugsėjo 03 d. paslaugų teikimo sutartį Nr. MIS-2012-67. Suma be PVM 854 728.57 Lt, suma su PVM 1 026982.02 Lt. Prie šios sąskaitos pridėtame 2012-09-25 Atliktų darbų priėmimo - perdavimo akte bei 2012-09-12 UAB "A" Sąmatoje Nr. 1209/1 yra L. Š. ir R. V. parašai. Vėlesniuose apmokėjimo dokumentuose S. B. parašo nėra. Po 2012-09-28 PVM sąskaitos - faktūros, serija 2012 Nr. 0612 pateikimo sąskaitų - faktūrų bendra suma apmokėjimui yra 1.205.533,78 litų be PVM. Paskutinė apmokėjimui pateikta 2012-12-31 PVM sąskaita - faktūra, serija 2012 Nr. 0841, su lydinčiais dokumentais. Bendra pagal sąskaitas-faktūras pateikta apmokėjimui suma yra 4.579.625,08 litų su PVM (t. 5, b. l. 109-198, t. 6, b. l.1-168).

132UAB "B" 2013-09-11 raštu Nr. S_2013-340 pateikti "A" įstatai, juridinių asmenų registre įregistruoti 2011-02-11. UAB "A" tikslai yra Lietuvos Respublikos elektros sektoriaus įmonių efektyvios veiklos užtikrinimas ir naujos atominės elektrinės Lietuvos Respublikoje projekto parengimas, įskaitant, bet neapsiribojant, projektines studijas, strateginė planavimą ir rizikų valdymą, investicinį planavimą, parengiamųjų projektų darbų organizavimą, vykdymą ir kontrolę. "A" turi teisę verstis veikla, kuri neprieštarauja jos veiklos tikslams ir Lietuvos Respublikos įstatymams. Įvykdžiusi teisės aktuose nustatytus reikalavimus ir gavusi atitinkamus leidimus bei licencijas, UAB "A" stato, eksploatuoja naują atominę elektrinę, teisės aktų nustatyta tvarka plečia elektros energijos gamybos pajėgumus ir teikia elektros energiją. Valdymo organai yra Visuotinis akcininkų susirinkimas, Valdyba ir Generalinis direktorius. Generalinis direktorius organizuoja bendrovės veiklą, jai vadovauja, veikia bendrovės vardu ir vienvaldiškai sudaro sandorius. Taip pat Generalinis direktorius vykdo kitas funkcijas, nustatytas įstatymuose, įstatuose, Visuotinio susirinkimo nutarimuose ar valdybos sprendimuose, bei sprendžia kitus bendrovės veiklos klausimus, kurie pagal įstatymus ar įstatus nepriskirti kitų bendrovės organų kompetencijai (t. 2, b. l. 165-172);

133"A" įstatų, 2011-02-11 įregistruotų Juridinių asmenų registre, 10 straipsnyje numatyta, kad Bendrovės valdymo organai privalo veikti bendrovės ir visų bendrovės akcininkų naudai; pagal 40 straipsnį generalinis direktorius organizuoja Bendrovės veiklą, jai vadovauja ir veikia jos vardu, vienvaldiškai sudaro sandorius; pagal 41 straipsnio 3 punktą Bendrovės generalinis direktorius leidžia įsakymus, reguliuojančius Bendrovės darbuotojų darbą; Pagal 41.6 punktą Bendrovės generalinis direktorius disponuoja bankų sąskaitose esančiomis Bendrovės lėšomis (t. 2, b. l. 165-172);

134"A" valdybos 2011-10-24 sprendimu patvirtintų generalinio direktoriaus pareigybės nuostatų 1.2 punkte nustatyta, kad direktorius yra vienasmenis "A" valdymo organas; pagal 4.1.1 p., Direktorius turi teisę duoti "A" darbuotojams privalomus vykdyti nurodymus bei pavedimus, susijusius su "A" vykdomomis funkcijomis bei kontroliuoti pastarųjų vykdymą (t. 3, b. l. 2-4);

1352012-09-03 sutarties Nr. MIS_2012-67, pateiktos UAB "B" 2013-09-11 raštu Nr. S_2013-340, 2016-11-18 apžiūros metu nustatyta, kad Sutarties 4.1. p. numatoma: ,,Paslaugos pagal Užsakovo užsakymus teikiamos iki 2013 m. sausio 1 d.“ Sutarties 5.1. p. numatoma: ,,Bendra numatoma Užsakovo perkamų Paslaugų vertė – iki 1.200.000,00 litų be PVM. Paslaugų kaina nustatoma pagal Sutarties 3 priede pateiktus Paslaugų įkainius. Paslaugų teikimo metu Paslaugų teikėjo patiriamos papildomos išlaidos, reikalingos trečiųjų šalių paslaugų apmokėjimui, yra apmokamos Perkančiosios organizacijos, jei dėl to yra susitariama Paslaugų užsakyme. Į šias išlaidas negali būti įtrauktas Paslaugų teikėjo antkainis“. Sutarties 5.5. numatoma: „Paslaugų tiekėjui paprašius ir Užsakovui raštu suderinus, Užsakovas gali pateikti PVM sąskaitą faktūrą apmokėti per 3 (tris) darbo dienas su sąlyga, kad Paslaugų teikėjas suteiks suderintoje Paslaugų teikimo sąmatoje nurodytai bendrai kainai 0,7 % procentų nuolaidą.“ Sutartį pasirašantys asmenys nurodomi "A" generalinis direktorius R. V. ir "C" projektų direktorė L. Š..

136Sutarties 1 priede ,,Pirkimo sąlygos“ yra viešųjų ryšių paslaugų viešojo pirkimo atviro konkurso būdu sąlygos. 9 p. nurodomas pirkimo objektas – viešųjų ryšių paslaugos. 10 p. nurodoma paslaugų teikimo trukmė – iki 2013-01-01, Sutarties vertė per visą paslaugų teikimo laikotarpį negali viršyti 1.200.000,00 litų be PVM. Pirkėjas turi teisę pirkti paslaugas pagal poreikį ir neįsipareigoja nupirkti visų paslaugų už šiame punkte nurodytą sumą. Paslaugų teikimo terminas šalių susitarimu galės (bet neprivalės) būti pratęstas iki kol bus išnaudotos šiame punkte numatytos lėšos. Pirkimo sąlygose taip pat numatyti Teikėjų kvalifikacijos reikalavimai, Ūkio subjektų grupės dalyvavimas pirkimo procedūrose, Konkurso sąlygų paaiškinimas ir patikslinimas, Pasiūlymų vertinimas bei kitos sąlygos.

137Sutarties 2 priede Techninė užduotis ,,Techninė specifikacija“ išvardintos paslaugos, jų užsakymas ir suteikimo tvarka bei preliminarios paslaugų apimtys. Bendra preliminari suma numatoma 1 030 125 Lt be PVM (t. 2, b. l. 5-61);

138Iš S. B. 2012-09-17 tarnybinio pranešimo, adresuoto "A" generaliniam direktoriui R. V., matyti, kad juo pranešama, jog Komunikacijos detalusis planas, kuris buvo pateiktas "A" valdybai 2012-09-14 posėdžio metu, gali būti įvykdytas, tik viršijus sutarties Nr. MIS_2012-67 apimtį, tačiau Valdybos patvirtintas komunikacijos biudžetas nebus viršijamas. "A" dėl laiko stokos (referendumas įvyks spalio 14 d., tuo tarpu tarptautinis konkursas užtruktų apie 5-6 mėn.) atlikti naujo paslaugos pirkimo negali (t. 7, b. l. 166-167).

139Iš apmokėjimo dokumentų, kuriuos 2013-09-11 raštu Nr. S_2013-340 pateikė UAB "B" apžiūrėtų 2016-11-18 apžiūros metu, matyti, kad S. B. parašai yra 2012-09-25 PVM sąskaitoje – faktūroje serija 2012 Nr. 0556 ir lydinčiuose dokumentuose - 2012-09-25 Atliktų darbų priėmimo - perdavimo akte, 2012-09-25 PVM sąskaitoje - faktūroje, serija 2012 Nr. 0557 ir 2012-09-25 Atliktų darbų priėmimo - perdavimo akte. Vėlesniuose dokumentuose S. B. parašo nėra. Visose sąskaitose faktūrose įraše apskaitos vadovės E. S. atžyma apie apmokėjimą (t. 2, b. l. 62- 111).

140"A" valdybos posėdžių protokolų su priedais 2016-11-16 apžiūros metu nustatyta:

1411. 2012-08-21 UAB "A" valdybos posėdžio protokole Nr. 13 užfiksuota, kad posėdyje dalyvavo 5 valdybos nariai iš 5: A. D., R. V., M. Z., K. Š., A. V.. Posėdis vyko dėl UAB "A" 2012 m. veiklos biudžeto pakeitimo patvirtinimo. 5 balsai už, 0 balsų prieš. Nutarta „Patvirtinti UAB "A" 2012 m. veiklos biudžeto pakeitimo projektą, numatant 4 000 000 Lt komunikacijos biudžeto rezervą komunikacijos priemonėms įgyvendinti. Įpareigoti bendrovės vadovybę, atsiradus patvirtinto biudžeto rezervo panaudojimo poreikiui, pateikti valdybai išsamų numatomą vykdyti priemonių planą.“ Prie protokolo pridėtas 1-ojo dienotvarkės klausimo aiškinamasis raštas, UAB "A" 2012 m. veiklos biudžeto pakeitimo projektas.

142Protokolo priedas – Bendroji pajamų ataskaita. Bendrojoje pajamų ataskaitoje, viešųjų ryšių ir marketingo eilutėje 2012-07-06 patvirtintas 2012 biudžetas buvo 3 670 000 Lt; 2012.08.14 patikslintas 2012 biudžetas buvo 7 670 000 Lt; pokytis buvo 4 000 000 Lt, tai sudarė 109 %.

143Protokolo priedas – UAB "A" pelno (nuostolių) ataskaita. Joje yra viešųjų ryšių ir marketingo eilutė, kurioje yra laikotarpis nuo metų pradžios iki ataskaitinio mėnesio pabaigos. Šioje eilutėje yra išskirtas 2012 faktas – 6 384 000 Lt; 2012 biudžetas – 7 670 000 Lt; nuokrypis – 1 286 000 Lt, tai sudarė -17 %.

1442. 2012-09-14 UAB "A" valdybos posėdžio protokole Nr. 14 užfiksuota, kad posėdyje dalyvavo 5 valdybos nariai iš 5: A. D., R. V., M. Z., K. Š., A. V.. Posėdis vyko dėl komunikacijos biudžeto rezervo panaudojimo. 5 balsai už, 0 balsų prieš. Nutarta „Vadovaujantis Bendrovės valdybos 2012 m. rugpjūčio 21 d. posėdžio sprendimu „Dėl UAB "A" 2012 m. veiklos biudžeto pakeitimo patvirtinimo“, pritarti komunikacijos biudžeto rezervo panaudojimui pagal pateiktą Komunikacijos priemonių planą.“ Prie protokolo pridėtas 1-ojo dienotvarkės klausimo aiškinamasis raštas, komunikacijos priemonių planas, komunikacijos strategija (informacijai), energetikos ministerijos raštas „Dėl informacijos sklaidos“.

145Protokolo priedo – UAB "A" komunikacijos strategijos taktinių veiksmų plano pirmame lape surašytas turinys:

146I. Visuomenės informavimo taktinių veiksmų bei priemonių planas;

147II. Biudžetas;

148III. Priedai.

149I dalis ,,Visuomenės informavimo taktinių veiksmų bei priemonių planas ir jo santrauka“. Šį planą sudaro 7 dalys: I. Komunikacijos valdymas ir kampanijos koordinavimas; II. Informacinė kampanija televizijoje; III. Informacinė kampanija spaudoje; IV. Informacinis leidinukas; V. R.; VI. Elektroninė komunikacija; VII. Tyrimai.

150II dalis ,,Biudžetas“: 1. Kampanijos koordinavimas, valdymas ir viešųjų ryšių paslaugos, suma be PVM 475 000 Lt; 2. komunikacijos valdymas ir informavimo kampanijos koordinavimas, suma be PVM 3 250 000 Lt: 2.1. projektų koordinavimo paslaugos, suma be PVM 150 000 Lt; 2.2. Žiniasklaidos planavimas, suma be PVM 2.852.000,49 Lt; 2.3. Reklaminių priemonių gamyba, suma be PVM 340 000 Lt; 2.4. Reaktoriaus kelionė, suma be PVM 250 000 Lt, 2.7. FB, SEO, tinklapis, suma be PVM 100 000 Lt, 2.6. Tyrimai, suma be PVM 14 440 Lt. Iš viso, suma be PVM 4 031 440,49 Lt. Iš viso, suma su PVM 4 878 042,99 Lt.

151III dalis „Priedai“, sudaryta iš penkių priedų: „Naujienų kambarys“, atvartų kampanijos pirmosios bangos aprašymas, 50 faktų apie "A" (vaizdinių argumentų pavyzdžiai), reklaminių skydelių pavyzdžiai, infografikos pavyzdžiai (referendumas įvyks spalio 14 d., tuo tarpu tarptautinis konkursas užtruktų apie 5-6 mėn.) atlikti naujo paslaugos pirkimo negali (t. 7, b. l. 166-167).

1522012-09-13 Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos raštu Nr. (11.9-13)3-3453 UAB "A" „Dėl informacijos sklaidos“, nustatyta, kad jame siūloma imtis priemonių tinkamai informuoti Lietuvos piliečius apie Projektą (t. 3, b. l. 30-79).

153UAB "B" 2016-11-28 raštu Nr. SR_2016-497 nustatyta, kad UAB "B" ("A" pateikė sąskaitos išrašą, iš kurio matyti, kad laikotarpiu nuo 2012-09-26 iki 2013-02-14 buvo atlikta 20 pavedimų ir "C" buvo pervesta 1.326.351,09 eurų (4.579.625,04 Lt) (t. 4, b. l.160-161).

154UAB "B" 2017-02-15 raštu Nr. KONF_SR-15 pateikė su viešųjų ryšių paslaugas teikiančiomis įmonėmis sudarytų sutarčių kopijas:

1552009-01-30 Paslaugų teikimo sutartis Nr. K-0901/04 tarp "A" ir "C" Šia sutartimi "C" įsipareigojo teikti komunikacijos konsultacijų paslaugas, kurių bendra kaina yra 238.000 litų;

1562011-09-22 Paslaugų sutartis Nr. MIS_2011-52 tarp "A" ir UAB ,,D“. Šia sutartimi UAB ,,B“ įsipareigojo teikti viešųjų ryšių paslaugas, už 300 000 Lt sumą be PVM (T. 8, b. l. 11-26);

1572012-04-23 Sutartis Nr. MIS_2012-35 tarp "A" ir UAB ,,D“. Šia sutartimi UAB ,,B“ įsipareigojo teikti žiniasklaidos planavimo paslaugas (1 psl. reklaminis plotas trečiame puslapyje didžiuosiuose Lietuvos ir regiono laikraščiuose, trumposios bėgančios eilutės Lietuvos televizijose, reklaminio klipo transliavimas), kurių kaina 217.005,47 litų be PVM (T. 8, b. l. 2-37);

1582012-05-28 Sutartis Nr. MIS_2012-45 tarp "A" ir UAB ,,D“. Šia sutartimi UAB ,,B“ įsipareigojo teikti integruotos komunikacijos ir žiniasklaidos planavimo paslaugas (1 psl. reklaminis plotas trečiame puslapyje didžiuosiuose Lietuvos ir regiono laikraščiuose, trumposios bėgančios eilutės Lietuvos televizijose, reklaminio klipo transliavimas, Informacinio reportažo transliavimas Lietuvos televizijose), kurių kaina 1.200.000,00 litų be PVM, paslaugų teikimas numatomas iki 2012-12-30 (T. 8, b. l. 39-55).

1592010-12-30 Paslaugų sutartis Nr. P1-3-505C/MIS_2011-32 tarp "A" ir "E" Šia sutartimi "E" įsipareigojo teikti konsultavimo ir informavimo, ryšių su visuomene paslaugas, kurių bendra kaina yra 40.000 litų be PVM (t. 8. b. l. 2-57).

160UAB "B" 2017-04-04 raštu Nr. KONF_SR-33 informavo, kad UAB "B" neturi galimybės atsakyti, ar teikiant viešųjų ryšių paslaugas 2012 m. UAB "B" buvo padaryta kokia nors reali, o ne hipotetinė, turtinė žala. Taip pat UAB "B" negali konstatuoti, ar 632 774,43 eurų suma UAB "B" yra didelė ar ne, nes, neturėdami pilnos informacijos ir konkrečių realių duomenų bei paskaičiavimų, neturi su kuo minėtos sumos palyginti (t. 7, b. l. 177-178).

161Energetikos ministerija 2016-03-18 raštu Nr. (17.2-16)3-620 informavo, kad Visagino branduolinės (atominės) elektrinės projektas – vienas iš strateginių energetikos projektų, kurio įgyvendinimas 2012-06-26 Lietuvos Respublikos Seimo nutarimu Nr. XY-2133 patvirtintoje nacionalinėje energetikos nepriklausomybės strategijoje. Dėl šio strateginio projekto, kaip ir dėl kitų strateginių energetikos projektų (Suskystintų gamtinių dujų terminalo Klaipėdoje, elektros jungčių ir kt.) įgyvendinat Lietuvos Respublikos Seimo patvirtintą nacionalinę energetinės nepriklausomybės strategiją ir atitinkamus Vyriausybės nutarimus, nuolat, įskaitant ir 2012 m., vyko pasitarimai tarp tuometinės "A" ir Ministerijos vadovybės, aptariant projekto įgyvendinimo, derybų su regioniniais partneriais ir kitus klausimus. Tarp šių klausimų buvo aptariami ir klausimai, susiję su AE projekto viešinimu visuomenei. Tai rodo ir faktas, kad 2012-09-13 "A" buvo pateiktas Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos raštas Nr. (11.9-13)3-3453, kuriuo buvo siūloma "A" imtis priemonių tinkamai informuoti Lietuvos piliečius apie AE projektą. Kitų rašytinių duomenų, kuriuose būtų fiksuota informacija apie pasitarimus, susirinkimus ar posėdžius, kurių metu 2012 m. tarp Ministerijos atstovų ir "A" darbuotojų (vadovybės) būtų aptariami klausimai dėl būtinumo intensyviai viešinti naujos branduolinės elektrinės statybos Lietuvoje projektą, Ministerija neturi.“

162Lietuvos Respublikos energetikos ministerija minėtu raštu pateikė Energetikos ministerijos 2012-09-13 raštą Nr. (11.9-13)3-3453 ,,Dėl informacijos sklaidos“, adresuotą "A" kuriame dėstoma: kaip žinoma, 2012 m. spalio 14 d. vyks konsultacinis (patariamasis) referendumas piliečiai ateitų į referendumą turėdami aiškią poziciją referendumo klausimu, o tai galima padaryti tik turint dėl naujos atominės elektrinės statybos Lietuvoje, kuriame dalyvaus visuomenė ir turės apsispręsti referendumo klausimu. Labai svarbu, kad Lietuvos visapusišką, objektyvią ir faktais paremtą informaciją apie Visagino AE projektą (toliau - Projektas). Pažymėtina, kad pastaruoju metu viešojoje erdvėje pateikiama daug netikslios, klaidinančios, neobjektyvios ir nepakankamai išsamios informacijos apie vykdomą naujos atominės elektrinės statybos Visagine projektą. Atkreiptinas dėmesys, kad pastaruoju metu buvo išreikšta aiški aukščiausių Lietuvos Respublikos vadovų pozicija, jog visuomenei trūksta informacijos ir ji nėra pakankamai ir objektyviai informuojama apie Projektą. Todėl visuomenei būtina pateikti visą objektyvią informaciją apie Projektą bei išsamiai atsakyti į visus Lietuvos piliečiams rūpimus klausimus. Projektas yra regioninės reikšmės, kurio svarba akivaizdi ne tik Šalies energetikos ūkiui, bet ir ekonomikai, verslo subjektams, elektros energijos vartotojams bei šalies konkurencingumui, pritraukiant užsienio investicijas, kurios būtų didžiausios per visą nepriklausomos Lietuvos laikotarpį. Todėl Lietuvos piliečiams būtina iki referendumo suteikti visą objektyvią ir išsamią informaciją efektyviausiais ir labiausiai prieinamais informavimo kanalais bei būdais. Įvertinus minėtus argumentus ir siekiant pateikti objektyvią ir išsamią, faktais paremtą informaciją apie Projektą, kas Lietuvos piliečiams leistų objektyviai apsispręsti, siūlome UAB „A“ Projekte veikiančiai kaip nacionaliniam investuotojui, imtis priemonių tinkamai informuoti Lietuvos piliečius apie Projektą (t. 4, b. l. 180-181).

163"E" 2016-11-11 raštu pranešė, kad 2012 m. turėjo galimybę suteikti "C" rengtame Komunikacijos strategijos taktinių veiksmų plane nurodytos rūšies paslaugas, tokį paslaugų kiekį, komercinį pasiūlymą minėtame plane nurodytoms paslaugoms atlikti būtų parengusi per 7-10 darbo dienas. Be to, rašte nurodoma, kad "E" būtų dalyvavusi "A" skelbtame konkurse dėl būtent tokių paslaugų teikimo, kaip nurodyta Komunikacijos strategijos taktinių veiksmų plane, bendra minėto plano vertė sudarytų nuo 1 193 200 Lt iki 1 635 668 Lt be PVM ir nuo 1 443 772 Lt iki 1 979 158,28 Lt su PVM (t. 4, b. l. 164-165).

164"E" 2017-04-03 raštu pateikė duomenis, iš kurių matyti, kad 2012 m. kitoms įmonėms teikė viešųjų ryšių paslaugas panašiomis kainomis, kokiomis būtų teikę panašias paslaugas "A" Iš 2012-03-30 darbų perdavimo-priėmimo akto matyti, kad pranešimo žiniasklaidai parengimas, išplatinimas ir interneto monitoringo analizės pateikimas, 1 vnt., kainavo 800 litų; organizacinės ir kūrybinės išlaidos kainavo 200 litų už 1 valandą; iš 2012-08-31 darbų perdavimo-priėmimo akto matyti, kad žiniasklaidos monitoringas kainavo 300 litų; iš 2012-02-29 darbų perdavimo-priėmimo akto matyti, kad prezentacija apie įmonę kainavo 3.200 litų (16 val./vnt.); iš 2012-11-15 paslaugų teikimo sutarties matyti, kad visuomenės nuomonės tyrimo paslauga (1000 gyventojų) kainavo 7.260 litų su PVM (t. 4, b. l. 169-178).

165Viešųjų pirkimų tarnyba 2015-10-01 raštu Nr. 4S-3316 informavo, kad Viešųjų pirkimų tarnybai teisė duoti sutikimą pakeisti pirkimo sutarties sąlygas nustatyta Viešųjų pirkimų įstatymo 82 str. 2 d. 7 p. Jei pirkimo dokumentuose ir pirkimo sutartyje perkančioji organizacija nustato tikslias, aiškias, nedviprasmiškas sąlygas, kurioms esant tam tikros pirkimo sutarties nuostatos gali būti koreguojamos ir nustato pirkimo sutarties koregavimo tvarką, tokiu atveju pirkimo sutarties sąlygų koregavimas nelaikytinas pirkimo sutarties keitimu, dėl kurio pagal įstatymo 18 str. 8 d. nuostatas privaloma kreiptis į VPT sutikimo. Kitais atvejais, gavus perkančiosios organizacijos prašymą dėl sutarties sąlygų keitimo, VPT sprendimą kiekvienu konkrečiu atveju priima tik įvertinusi visas perkančiosios organizacijos nurodytas aplinkybes, argumentus ir paaiškinimus, pagrindžiančius būtinybę keisti pirkimo sutarties sąlygas, tai yra įvertinusi ar toks pakeitimas nepažeistų Viešųjų pirkimo įstatymo 3 str. įtvirtintų pagrindinių viešųjų pirkimų principų. VPT raštu atkreipė dėmesį, kad įstatymo 18 str. 6 d. nustatyta, jog pirkimo sutartyje, kai ji sudaroma raštu, turi būti nustatyta ,,<...> 2) perkamos prekės, paslaugos ar darbai, jeigu įmanoma, tikslūs jų kiekiai; 3) kainodaros taisyklės, nustatytos pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos patvirtintą metodiką ,,<...>“. Perkančiosios organizacijos, vadovaujantis viešojo pirkimo – pardavimo sutarčių kainodaros nustatymo metodika, patvirtinta VPT direktoriaus 2003-02-25 įsakymu Nr. 1S-21 ,,Dėl viešojo pirkimo-pardavimo sutarčių kainodaros taisyklių nustatymo metodikos patvirtinimo“, tiek pirkimo dokumentuose, tiek sutartyse turi nustatyti aiškias sutarties kainos apskaičiavimo ir koregavimo taisyklės, o sutarties vykdymo metu kaina gali būti koreguojama tik sutartyje nustatyta tvarka. Kiekvienu konkrečiu atveju, perkančioji organizacija turi įvertinti pirkimo objektą ir sutartyje nustatyti kainos apskaičiavimo būdą (fiksuotos kainos, fiksuoto įkainio, įkainio bazės nustatymas ar dalinis sutarties vykdymo išlaidų padengimas) ar būdų derinį, bei nurodyti kainos koregavimo taisykles. Tai, ar sutarties kaina sutarties vykdymo metu gali didėti, priklauso nuo konkrečioje sutartyje įtvirtinto kainos apskaičiavimo būdo ir konkrečios sutarties nuostatų (t. 4, b. l. 183).

166Viešųjų pirkimų tarnybos 2015-10-01 raštu Nr. 4S-3302 nustatyta, kad Viešųjų pirkimų tarnyba prašymo pakeisti 2012-09-03 Sutarties Nr. MIS_20112-67, sudarytos tarp "A" ir "C" sąlygas nėra gavusi. (t. 4, b. l. 185-191).

1672015-04-21 apžiūros protokolu, apžiūrint UAB "B" (buvusi "A" dokumentų valdymo sistemą ,,DocLogix“ nustatyta, kad į dokumentų valdymo sistemą ,,DocLogix“ 2012-09-04 buvo įkelta 2012-09-03 sutartis Nr. MIS_2012-67 tarp UAB "A" ir UAB "C" dėl viešųjų ryšių paslaugų teikimo. Taip pat nustatyta, kad į dokumentų valdymo sistemą ,,DocLogix“ 2012-10-29 dar kartą buvo įkelta 2012-09-03 sutartis Nr. MIS_2012-67 tarp UAB "A" ir UAB "C" dėl viešųjų ryšių paslaugų teikimo. Sutartys yra skenuotos ir į sistemą įkeltos ,,pdf“ formatu (sutartyse yra parašai ir rankraštiniai įrašai). Dokumentų registravimo sistemoje koregavimus atliko tik vienas vartotojas su jam priskirtu identifikaciniu numeriu, kuris buvo priskirtas G. L.. Apžiūros metu abu sutarčių variantai buvo išspausdinti, sutarčių turinys skiriasi.

1682015-06-02 apžiūros, kurios metu apžiūrėtos 2012-09-04 ir 2012-10-29 įkeltos sutartys, protokolu, nustatyta:

1692012-09-03 sutarties Nr. MIS_2012-67 kopijos, į "A" dokumentų administravimo sistemą „Doclogix“ įkeltos 2012-09-04, 4.1 p. nurodoma, kad ,,Paslaugos pagal Užsakovo užsakymus teikiamos iki 2013 m. sausio 1 d. Paslaugų teikimo terminas Šalių susitarimu gali (bet neprivalo) būti pratęstas iki bus išnaudota Sutartyje numatyta Paslaugų suma. Sutarties galiojimas bet kokiu atvejų pasibaigia, jeigu pagal sutartį suteiktų paslaugų suma pasiekia numatomą Užsakovo maksimalią Sutarties sumą“. Sutarties 5.1 p. numatoma, kad ,,Bendra numatoma užsakovo perkamų Paslaugų vertė – iki 1 200 000 Lt be PVM. Paslaugų kaina nustatoma pagal Sutarties 3 priede pateiktus Paslaugų įkainius. Paslaugų teikimo metu Paslaugų teikėjo patiriamos išlaidos yra apmokamos Perkančiosios organizacijos, jei dėl to yra susitariama Paslaugų užsakyme. Į šias išlaidas negali būti įtrauktas Paslaugų teikėjo antkainis.“ 5.5 punkto sutartyje nėra.

1702012-09-03 sutarties Nr. MIS_2012-67 kopijos, į "A" dokumentų administravimo sistemą „Doclogix“ įkeltos 2012-10-29, 4.1 p. nurodoma, kad ,,Paslaugos pagal Užsakovo užsakymus teikiamos iki 2013 m. sausio 1 d.“. Sutarties 5.1 p. numatoma, kad ,,Bendra numatoma užsakovo perkamų Paslaugų vertė – iki 1 200 000 Lt be PVM. Paslaugų kaina nustatoma pagal Sutarties 3 priede pateiktus Paslaugų įkainius. Paslaugų teikimo metu Paslaugų teikėjo patiriamos išlaidos, reikalingos trečiųjų šalių paslaugų apmokėjimui, yra apmokamos Perkančiosios organizacijos, jei dėl to yra susitariama Paslaugų užsakyme. Į šias išlaidas negali būti įtrauktas Paslaugų teikėjo antkainis.“ Sutartyje yra numatytas 5.5 punktas, kuriame nurodoma, kad ,,Paslaugų teikėjui paprašius ir užsakovui raštu suderinus, Užsakovas gali pateiktą PVM sąskaitą faktūrą apmokėti per 3 (tris) darbo dienas su sąlyga, Paslaugų teikėjas suteiks suderintoje Paslaugų teikimo sąmatoje nurodytai bendrai kainai 0,7 % procentų nuolaidą.“

171Viešųjų pirkimų tarnybos Prevencijos ir pirkimo sutarčių priežiūros skyriaus vyriausioji specialistė J. M. išvadoje konstatuota:

1721) 2012-09-03 sutarties Nr. MIS_2012-67 (į dokumentų administravimo sistemą DOCLOGIX buvo įkelta 2012-09-04) 5.1 p. dalis, kurioje numatyta, kad „<...> Paslaugų teikimo metu Paslaugų teikėjo patiriamos išlaidos yra apmokamos Perkančiosios organizacijos, jei dėl to yra susitariama Paslaugų užsakyme. Į šias išlaidas negali būti įtrauktas Paslaugų teikėjo antkainis.“ ir 2012-09-03 sutarties Nr. MIS_2012-67 (į dokumentų administravimo sistemą DOCLOGIX buvo įkelta 2012-10-29) 5.1 p. dalis, kurioje numatyta, kad „<...> Paslaugų teikimo metu Paslaugų teikėjo patiriamos išlaidos, reikalingos trečiųjų šalių paslaugų apmokėjimui, yra apmokamos Perkančiosios organizacijos, jei dėl to yra susitariama Paslaugų užsakyme. Į šias išlaidas negali būti įtrauktas Paslaugų teikėjo antkainis.“ neatitinka viešųjų ryšių paslaugų viešojo pirkimo atviro konkurso būdu sąlygų 10 punkto, 2012 m. rugpjūčio 10 d. "C" pasiūlymo Nr. 1 „Dėl viešųjų ryšių paslaugų pirkimo“, kuriame numatyta, kad „Į lentelės 15 eilutėje nurodytą kainą įeina visos išlaidos ir visi mokesčiai“ ir pažeidžia Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 18 straipsnio 3 dalį, kuri numato, kad ,,Sudarant pirkimo sutartį, joje negali būti keičiama laimėjusio tiekėjo pasiūlymo kaina, derybų protokole ar po derybų pateiktame galutiniame pasiūlyme užfiksuota galutinė derybų kaina ir pirkimo dokumentuose bei pasiūlyme nustatytos pirkimo sąlygos.“

1732) 2012-09-03 sutarties Nr. MIS_2012-67 (į dokumentų administravimo sistemą DOCLOGIX buvo įkelta 2012-09-04) 5.2 punkto dalis, kurioje numatyta, kad „<...> ar bet kokie kitokie valstybės ar vietos savivaldos mokesčiai, rinkliavos“ ir 2012-09-03 sutarties Nr. MIS_2012-67 (į dokumentų administravimo sistemą DOCLOGIX buvo įkelta 2012-10-29) 5.2 punkto dalis, kurioje numatyta, kad „<...> ar bet kokie kitokie valstybės ar vietos savivaldos mokesčiai, rinkliavos“ neatitinka viešųjų ryšių paslaugų viešojo pirkimo atviro konkurso būdu sąlygų 83 punkto ir pažeidžia Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 18 straipsnio 3 dalį.

1743) 2012-09-03 sutarties Nr. MIS_2012-67 (į dokumentų administravimo sistemą DOCLOGIX buvo įkelta 2012-10-29) 5.5 punktas kuriame nurodoma, kad ,,Paslaugų teikėjui paprašius ir užsakovui raštu suderinus, Užsakovas gali pateiktą PVM sąskaitą faktūrą apmokėti per 3 (tris) darbo dienas su sąlyga, Paslaugų teikėjas suteiks suderintoje Paslaugų teikimo sąmatoje nurodytai bendrai kainai 0,7 % procentų nuolaidą.“ neatitinka viešųjų ryšių paslaugų viešojo pirkimo atviro konkurso būdu sąlygų 84 punkto ir pažeidžia Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 18 straipsnio 3 dalį.

1754) Viešųjų ryšių paslaugų viešojo pirkimo atviro konkurso būdu sąlygų 10 punkte numatyta, kad sutarties vertė per visą paslaugų teikimo laikotarpį negali viršyti 1 200 000 Lt be PVM, 2012-09-03 sutarties Nr. MIS_2012-67 (į dokumentų administravimo sistemą DOCLOGIX buvo įkelta 2012-10-29) ir 2012-09-03 sutarties Nr. MIS_2012-67 (į dokumentų administravimo sistemą DOCLOGIX buvo įkelta 2012-09-04) 5.1 punktuose nustatyta, kad bendra numatoma užsakovo perkamų paslaugų vertė – iki 1 200 000 Lt. Perkančioji organizacija, įsigydama paslaugų už didesnę negu 1 200 000 Lt sumą pažeidė Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 3 str. 1 dalyje įtvirtintus lygiateisiškumo, nediskriminavimo ir skaidrumo principus bei to paties įstatymo 18 str. 8 dalį kuri numato, kad pirkimo sutarties sąlygos pirkimo laikotarpiu negali būti keičiamos, išskyrus tokias pirkimo sutarties sąlygas, kurias pakeitus nebus pažeisti šio įstatymo 3 str. nustatyti principai bei tikslai ir kai tokiems sąlygų pakeitimams yra gautas Viešųjų pirkimų tarnybos sutikimas (t. 7, b. l. 110-148, 151-152).

176Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013-02-13 nutarimu ,,Dėl Vyriausybei priklausančių akcijų perdavimo ir Lietuvos Respublikos 2012 m. liepos 4 d. nutarimo Nr. 826 ,,Dėl uždarosios akcinės bendrovės steigimo ir valstybės turto investavimo“ pakeitimo“ nutarė perduoti Finansų ministerijai valstybės nuosavybės teise priklausančias ir Ūkio ministerijos patikėjimo teise valdomas "A" 4.067.163.632 paprastąsias vardines nematerialiąsias akcijas, kurių kiekvienos nominali vertė – 1 litas ir kurios suteikia 100 procentų balsų "A" visuotiniame akcininkų susirinkime, patikėjimo teise valdyti, naudoti ir jomis disponuoti (t. 1, b. l. 166).

177Iš 2013-07-30 VPT rašto Nr. 4S-3349 matyti, kad UAB "A" darbuotojai S. B., A. M., V. K., G. K., M. B. už VPĮ pažeidimus buvo nubausti administracine tvarka (T. 11 , b. l. 56-47).

178Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

179R. V. traukiamas baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 228 straipsnio 1 dalį dėl to, kad būdamas valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu – UAB "A" t. y. įmonės, kurios 100 procentų valstybei nuosavybės teise priklausančių akcijų kaltinime nurodytu metu patikėjimo teise valdė, naudojo ir disponavo Lietuvos Respublikos energetikos ministerija, generaliniu direktoriumi pagal Lietuvos Respublikos Seimo 2012-06-26 nutarimu Nr. XI-2133 patvirtintos Nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategijos gaires turinčiu teisę veikti Projekto įgyvendinimo bendrovės – "A" – vardu, būdamas vienasmenis bendrovės valdymo organas, nesilaikydamas įmonės įstatuose numatytų jam, kaip įmonės vadovui, nustatytų reikalavimų ir kaltinime nurodytų Viešųjų pirkimų įstatymo normų tyčia piktnaudžiaudamas tarnybine padėtimi, nevykdant privalomų viešojo pirkimo procedūrų, nesant sudarytos sutarties papildomoms paslaugos teikti, neteisėtai nurodė sau pavaldiems įmonės darbuotojams apmokėti papildomai teikiamas paslaugas 3 127 625,08 Lt (su PVM) (905 822,83 eurų) suma viršijančias 2012-09-03 viešojo pirkimo-pardavimo Nr. MIS_2012-67 sutartyje nurodytą sumą, dėl to valstybė, kaip "A" akcininkė, patyrė didelės kaltinime nurodytos turtinės ir neturinės žalos.

180Pagal BK 228 straipsnio 1 dalį atsako valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo už piktnaudžiavimą tarnybine padėtimi arba įgaliojimų viršijimą, jeigu dėl to didelės žalos patyrė valstybė, Europos Sąjunga, tarptautinė viešoji organizacija, juridinis ar fizinis asmuo. Pagal šią teisės normą atsako tik specialus subjektas – valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo. Veika gali būti padaryta alternatyviais veiksmais – piktnaudžiavimu arba įgaliojimų viršijimu. Piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi suprantamas, kaip valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens savo tarnybinės padėties, įstatymais ir kitais teisės aktais suteiktų teisių, pareigų ir įgaliojimų panaudojimas arba nepanaudojimas priešingai tarnybos interesams. Piktnaudžiavimo, kaip nusikaltimo, esmė ta, kad valstybės tarnautojas, nors formaliai veikia kaip kompetentingas asmuo, tačiau iš tikrųjų jo veika yra nesuderinama su tarnybos interesais, nes ja pažeidžiami pagrindiniai valstybės tarnybos principai ir iškraipoma tarnybinės veiklos esmė, turinys, menkinamas konkrečios valstybinės institucijos, įstaigos ir pačios valstybės autoritetas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą akcentuota tai, kad valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens pripažinimas kaltu dėl piktnaudžiavimo galimas tik esant jo tyčinei kaltei, t. y. tik tuo atveju, kai toks asmuo suprato, jog naudojasi savo tarnybine padėtimi priešingais tarnybai tikslais, numatė, kad dėl to gali atsirasti didelė žala ir šios žalos norėjo (tiesioginė tyčia) arba nenorėjo, bet sąmoningai leido jai atsirasti (netiesioginė tyčia) (kasacinė nutartis Nr. 2K-407/2009). BK 228 straipsnio 1 dalyje numatyta piktnaudžiavimo sudėtis yra materiali, veika užtraukia baudžiamąją atsakomybę tik dėl padarytos veikos atsiradus baudžiamajam įstatyme numatytiems padariniams – didelei turtinio ar kitokio pobūdžio žalai valstybei, Europos Sąjungai, tarptautinei viešajai organizacijai, juridiniam ar fiziniam asmeniui. Nenustačius didelės žalos požymio, veika vertintina kaip drausminis nusižengimas.

181Vertinant veikos objektyviosios pusės požymius, piktnaudžiavimas pagal BK 228 straipsnį yra tokia veika, kai: 1) valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo atlieka veiksmus, kurie įeina į jo įgaliojimų ratą pagal pareigas arba 2) daro veiksmus, kurie priskirtini kito asmens kompetencijai, t. y. viršija tarnybos įgalinimus. Formaliai teisėta, įeinanti į valstybės tarnautojo pareigas veika, gali tapti neteisėta ir užtraukiančia baudžiamąją atsakomybę dėl piktnaudžiavimo, jei konkrečioje situacijoje ji imtų prieštarauti tarnybos interesams. Prieštaraujanti tarnybos interesams veika yra tokia veika, kuri prieštarauja Valstybės tarnybos įstatyme įtvirtintiems principams, įstaigos ar įmonės tikslams, valstybės tarnautojo pareiginėms instrukcijoms, neatitinka valstybės, kitų institucijų, žmonių interesų ir nukreipta ne į valstybės ir asmenų teisėtų interesų gynimą, o į jų pažeidimą. Tai reiškia, kad valstybės tarnautojas, patekęs į prieštaringą situaciją, turėtų susilaikyti nuo tam tikrų veiksmų arba, atvirkščiai, jų imtis. Piktnaudžiaujantis tarnyba valstybės tarnautojas, darydamas formaliai teisėtus veiksmus ar susilaikydamas nuo jų padarymo, iš tikrųjų iškreipia tarnybinės veiklos turinį, tarnybines funkcijas ir veikia priešingai tarnybos interesams. Teismui visais atvejais kyla pareiga atskleisti, kokiais įgaliojimais piktnaudžiavo valstybės tarnautojas, kodėl laikoma, kad įgaliojimai panaudoti priešingai tarnybos interesams, ir tik po to imtis piktnaudžiavimu padarytos žalos aptarimo. Kadangi piktnaudžiavimas susijęs su valstybės tarnautojo pareiginių įgaliojimų esmės iškreipimu ar jų viršijimu, nuosprendyje turi būti nurodyta, kokius teisės aktus asmuo savo veika pažeidė. Tai gali būti bendro pobūdžio teisės aktai (kaip antai Valstybės tarnybos įstatymas) arba vidiniai įstaigos aktai, apibrėžiantys konkretaus asmens pareigines funkcijas. Neatskleidus BK 228 straipsnio dispozicijoje aprašytų nusikalstamų veiksmų pobūdžio, konkrečių kaltininko veikų, nėra prasmės kalbėti apie padarinius (kasacinė nutartis Nr. 2K-20/2012).

182Kaltinamasis R. V. dėl jam inkriminuoto nusikaltimo kaltu neprisipažino, neigė piktnaudžiavęs tarnybine padėtimi, pažeidęs viešųjų pirkimų procedūras, nurodė, kad UAB "A" papildomas paslaugas iš UAB "C" pirko pagal 2012-09-03 sudarytą viešojo pirkimo sutartį, pagal joje numatytus įkainius ir paslaugų sąrašą, be to, kaltinamojo teigimu, nebuvo tiksliai nustatyta, kada sutartyje numatyta 1 200 000 Lt (be PVM) suma buvo pasiekta. Kaltinamojo nuomone, vertinant jo veiksmus, turi būti atsižvelgta į valstybėje 2012 m. buvusią situaciją, susijusią su naujos atominės elektrinės projekto įgyvendinimu, į tai, kad dėl Lietuvos Respublikos Seimui 2012-07-16 pritarus Seimo nutarimo „Dėl referendumo paskelbimo dėl atominės elektrinės statybos Lietuvos Respublikoje“ projektui, kuriuo siūloma paskelbti patariamąjį referendumą dėl naujos atominės elektrinės (AE) statybos Lietuvoje, nutarta, kad referendumas vyks antrąjį spalio sekmadienį kartu su rinkimais į Seimą, t. y. 2012-10-14, todėl laiko atlikti viešojo pirkimo procedūras įsigyjant minėto projekto viešinimo paslaugas buvo per mažai. Kaltinamojo teigimu, jo veiksmai buvo atlikti, veikiant būtinojo reikalingumo sąlygomis, siekiant apginti jo vadovaujamos UAB "A" o tuo pačiu ir įmonės akcininkės – valstybės bei akcijas valdančios Ministerijos interesus, jie buvo nukreipti į tai, kad būtų įgyvendintas UAB "A" kaip nacionaliniam investuotojui, keliamas pagrindinis tikslas – naujos branduolinės (atominės) elektrinės projekto parengimas ir įgyvendinimas, naudingas visai visuomenei. Jokia žala – nei turtinė nei neturtinė – nebuvo padaryta, nes už visa kaltinime nurodytą pinigų sumą buvo įsigytos viešinimo paslaugos. Tai pagrindžia byloje esantys dokumentai (sąmatos, PVM sąskaitos-faktūros, darbų atlikimo aktai). Tai buvo naudinga, nes visuomenė gavo objektyvios informacijos apie naujos atominės elektrinės projektą, jo svarbą nacionaliniam saugumui.

183Teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, remiasi tais kaltinamojo parodymais, kurie yra patvirtinti kitais byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais: teisme apklaustų liudytojų (2012 m. UAB "A" dirbusių A. S., M. B., A. R., S. B., G. L., E. S., A. J., D. K., Š. A., V. K.-P., G. K.); 2012 m. UAB "A" valdybos narių (A. D., K. Š., A. V., M. Z.); Energetikos ministerijos ir Ūkio ministerijos vadovų (A. S., Ž. V., A. Ą. A.); viešųjų ryšių agentūrų darbuotojų (L. Š., M. K., J. B., G. K., R. J., M. A.), Viešųjų pirkimų tarnybos darbuotojų V. M. ir R. Z. parodymais ir paaiškinimais, juos patvirtinančiais byloje surinktais ir aukščiau išvardintais rašytiniais dokumentais ("B" pateiktais UAB "A" steigimo dokumentais, įstatais, valdybos posėdžių protokolais, direktoriaus įsakymais, viešojo pirkimo dokumentais, sutartimis, mokėjimo dokumentais, Energetikos ministerijos ir "B" raštais, Viešųjų pirkimų tarnybos raštais, ataskaita, specialisto išvada, procesinių veiksmų atlikimo protokolais ir kitais aukščiau aptartais dokumentais).

184Byloje įstatymų nustatyta tvarka surinktais ir teisiamojo posėdžio metu ištirtais bei įvertintais įrodymais nustatyta, kad 2011-10-24 Energetikos ministro sprendimu R. V. buvo paskirtas ir kaltinime nurodytu laiku ėjo uždarosios akcinės bendrovės "A" kuri pagal Lietuvos Respublikos 2007-06-28 atominės elektrinės įstatymą Nr. X-1231 buvo atominės elektrinės projekto įgyvendinimo bendrovė, kurios pagrindinė veikla pagal 2008-07-29 steigimo aktą naujos atominės elektrinės Lietuvos Respublikoje projekto parengimas, įskaitant, bet neapsiribojant projektines studijas, strateginį planavimą ir rizikų valdymą, investicinį planavimą, parengiamųjų projekto darbų organizavimą, vykdymą ir kontrolę bei kurios 100 procentų valstybei nuosavybės teise priklausančių akcijų patikėjimo teise valdė, naudojo ir disponavo Lietuvos Respublikos energetikos ministerija, generalinio direktoriaus pareigas, įgyvendinant Lietuvos Respublikos Seimo 2012-06-26 nutarimu Nr. XI-2133 patvirtintos Nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategijos gaires turinčiu teisę veikti Projekto įgyvendinimo bendrovės – juridinio asmens – "A" – vardu.

185Bylos aplinkybės:

1861)

1872012-07-04 UAB "A" generaliniam direktoriui R. V. UAB "A" Išorinių reikalų direktorius S. B. V. pirkimo inicijavimo raštu Nr. PID-2012-73 pasiūlė organizuoti viešąjį pirkimą viešųjų ryšių paslaugoms įsigyti. Viešojo pirkimo inicijavimo rašte S. B. nurodė, kad: ,,Atsižvelgiant į tai, jog baigiasi 2011 m. rugsėjo 22 d. sutartis Nr. MIS_2011_52, o vykdant naujosios AE projektą yra reikalinga nuolat aktyviai informuoti visuomenę apie AE projekto eigą, branduolinę energetiką bei vykdyti kitus komunikacijos ir viešųjų ryšių veiksmus - rengti informacinius straipsnius, organizuoti įvairius renginius, vykdyti žiniasklaidos planavimo ir kitus su projekto komunikacija susijusius veiksmus, yra, reikalingos viešųjų ryšių paslaugos“. Viešojo pirkimo inicijavimo rašte nurodyta, kad numatoma viešojo pirkimo vertė 1 200 000 Lt be PVM (T. 3, b. l. 95).

1882)

1892012-07-04 UAB "A" generalinis direktorius R. V. rezoliucija ant Viešojo pirkimo inicijavimo rašto įpareigojo organizatorių atlikti nurodytą pirkimą (T. 3, b. l. 95).

1903)

1912012-07-16 Lietuvos Respublikos Seimas pritarė Seimo nutarimo „Dėl referendumo paskelbimo dėl atominės elektrinės statybos Lietuvos Respublikoje“ projektui, kuriuo siūloma paskelbti patariamąjį referendumą dėl naujos atominės elektrinės (AE) statybos Lietuvoje. Nutarta, kad referendumas dėl AE vyks antrąjį spalio sekmadienį kartu su rinkimais į Seimą.

1924)

1932012-07-17 UAB "A" generalinio direktoriaus R. V. įsakymu Nr. 1S-2012-46 „Dėl Viešųjų ryšių paslaugų viešojo pirkimo komisijos sudarymo“ sudarė Viešųjų ryšių paslaugų viešojo pirkimo komisiją, kurios nariais paskyrė S. B. (pirmininku), A. M., A. R., V. K., G. K. ir įpareigojo atlikti žiniasklaidos planavimo paslaugų viešąjį pirkimą (T. 3, b l. 97).

1945)

1952012-07-17 Pirkimo komisija 2012-07-17 posėdyje nusprendė Pirkimą vykdyti supaprastinto atviro konkurso būdu ir patvirtino Pirkimo dokumentus. Pirkimo komisijos 2012-07-17 posėdžio protokole Nr. 1 pažymėta, jog preliminari numatoma Pirkimo vertė - 1 200 000 Lt be PVM (T. 3, b. l. 100).

1966)

1972012-07-20 skelbimas apie Pirkimą viešai paskelbtas Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje (Nr. 124904).

1987)

1992012-08-10 UAB "A" generalinio direktoriaus R. V. įsakymais Nr. 1S-2012-52, 1S-2012-53 komisija papildyta naujais nariais M. B., A. J. (T. 3, b. l. 98,99).

2008)

2012012-08-16 Pirkimo komisija posėdyje nusprendžia Pirkimo laimėtoja išrinkti UAB "C"

2029)

2032012-08-21 UAB "A" valdybos posėdyje dėl įmonės 2012 m. veiklos biudžeto pakeitimo patvirtinimo valdyba (A. D., R. V., K. Š., A. V., M. Z.) vienbalsiai nutarė patvirtinti UAB "A" 2012 m. veiklos biudžeto pakeitimo projektą, numatant 4 000 000 Lt komunikacijos biudžeto rezervą komunikacijos priemonėms įgyvendinti. Bendrovės vadovybė pareigojama, atsiradus patvirtinto biudžeto rezervo panaudojimo poreikiui, pateikti valdybai išsamų numatomą vykdyti priemonių planą. Prie protokolo Nr. 13 pridėtas pirmojo dienotvarkės klausimo aiškinamasis raštas, UAB "A" 2012 m. veiklos biudžeto pakeitimo projektas

20410)

2052012-09-03 "A" atstovaujama R. V., su viešojo pirkimo konkurso nugalėtoju UAB "C" atstovaujama L. Š., sudarė viešojo pirkimo-pardavimo sutartį Nr. MIS-2012-67, kurios 5.1 p. nurodė, kad bendra numatoma užsakovo paslaugų vertė iki 1 200 000 Lt be PVM. Sutarties priede Nr. 3 „Paslaugų įkainiai“ nurodyta, kokias paslaugas ketina įsigyti UAB "A" iš viso nurodyta, jog UAB "A" ketina įsigyti paslaugų už 1 030 125 Lt be PVM.

20611)

2072012-09-04 minėta 2012-09-03 Sutartis įkeliama į dokumentų administravimo sistemą DOCLOGIX

20812)

2092012-09-04 S. B. VPT pateikė Pirkimo procedūrų ataskaitą (VPT registracijos Nr. 10012), kurioje nurodyta, kad 2012-09-03 sudaryta viešojo pirkimo-pardavimo sutartis su UAB „"C"", o minėtoje sutartyje nustatyta bendra Pirkinio objekto dalies apimtis 1 200 000 Lt.

21013)

2112012-09-13 Energetikos viceministro raštu „Dėl informacijos skaidos“ Nr. (11.9-13)3-3453 siūlomas UAB "A" projekte veikiančiai kaip nacionalinis investuotojas, imtis priemonių tinkamai informuoti Lietuvos piliečius apie projektą (T. 3, b. l. 30-79).

21214)

2132012-09-14 UAB "A" valdyba svarsto įmonės 2012 m. veiklos biudžeto rezervo panaudojimo klausimą. Valdybos nariai (A. D., R. V., M. Z., K. Š., A. V.) vienbalsiai nutaria pritarti komunikacijos biudžeto rezervo panaudojimui pagal pateiktą Komunikacijos priemonių planą (protokolas Nr. 14) (T. 1, b. l. 107).

21415)

2152012-09-17 Išorinių reikalų direktorius S. B. tarnybiniu pranešimu, adresuotu "A" generaliniam direktoriui R. V., praneša, kad Komunikacijos detalusis planas, kuris buvo pateiktas "A" valdybai 2012-09-14 posėdžio metu, gali būti įvykdytas tik viršijus sutarties Nr. MIS_2012-67 apimtį, tačiau Valdybos patvirtintas komunikacijos biudžetas nebus viršijamas. "A" dėl laiko stokos (referendumas įvyks spalio 14 d., tuo tarpu tarptautinis konkursas užtruktų apie 5-6 mėn.) atlikti naujo paslaugos pirkimo negali (T. 7, b. l. 166-167).

21616)

2172012-09-25 PVM sąskaitoje–faktūroje, serija 2012 Nr. 0556 pasirašo Išorinių reikalų direktorius S. B.. Paslaugos pavadinimas: už rugsėjo mėn. viešųjų ryšių paslaugas pagal 2012-09-03 paslaugų teikimo sutartį Nr. MIS-2012-67. Suma be PVM 854 728,57 Lt, suma su PVM 1 026 982,02 Lt. Prie šios sąskaitos pridėtame 2012-09-25 Atliktų darbų priėmimo-perdavimo akte bei 2012-09-12 Sąmatoje Nr. 1209/1 pasirašo L. Š. ir R. V. (vėlesniuose apmokėjimo dokumentuose S. B. parašo nėra).

21817)

219Po 2012-09-28 PVM sąskaitos - faktūros, serija 2012 Nr. 0612 pateikimo sąskaitų - faktūrų bendra suma apmokėjimui yra 1 205 533,78 litų be PVM (viršija 2012-09-03 sutarties pirkimo sumą).

22018)

2212012-10-29 į dokumentų administravimo sistemą DOCLOGIX įkeliama 2012-09-03 sutartis Nr. MIS_2012-67, su kitomis, nei 2012-09-04 įkeltoje sutartyje, formuluotėmis, taip pat nauju 5.5 punktu, kuriame nurodyta, kad ,,Paslaugų teikėjui paprašius ir užsakovui raštu suderinus, Užsakovas gali pateiktą PVM sąskaitą faktūrą apmokėti per 3 (tris) darbo dienas su sąlyga, Paslaugų teikėjas suteiks suderintoje Paslaugų teikimo sąmatoje nurodytai bendrai kainai 0,7 % procentų nuolaidą“.

22219)

2232012-12-31 apmokėjimui pateikta paskutinė PVM sąskaita - faktūra, serija 2012 Nr. 0841, su lydinčiais dokumentais. Bendra pagal sąskaitas-faktūras pateikta apmokėjimui suma yra 4.579.625,08 litų su PVM (T. 5, b. l. 109-198, t. 6, b. l.1-168).

22420)

2252013-02-19 Viešųjų pirkimų tarnybai UAB "A" darbuotoja A. R. pateikia įvykdytos Sutarties ataskaitą Nr. AG3-3211, iš kurios matyti, kad faktinė Sutarties apimtis yra 4 579 625,08 Lt su PVM.

22621)

2272013-02-07 Viešųjų pirkimų tarnyba, įvertinusi UAB "A" pateiktus dokumentus, nustato, kad UAB "A" pagal 2012-09-03 sutartį priėmė UAB "C" pateiktus atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktus ir PVM sąskaitas-faktūras už 4 344 072,22 Lt su PVM. VPT duomenimis UAB "A" iš bendrovės UAB "C" įsigijo paslaugų už 4 344 072,22 Lt, nors įvykdytos Sutarties ataskaitoje nurodyta, kad faktinė Sutarties apimtis yra 4 579 625,08 Lt. Šis neatitikimas galėjo kilti dėl to, kad arba UAB "A" pateikė VPT ne visą informaciją, arba UAB "A" po Viešųjų pirkimų tarnybos atlikto Pirkimo vertinimo įsigijo papildomų paslaugų. Iš Viešųjų pirkimų tarnybai pateiktų atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktų ir PVM sąskaitų faktūrų matyti, kad UAB „"A"" priėmė ne tas paslaugas ir ne tokiomis kainomis, kokios buvo nurodytos Sutartyje: 1. 2012-09-28 Atliktų darbų priėmimo-perdavimo akte nurodyta, kad už vieną TV klipų kūrybos ir gamybos paslaugą buvo paskaičiuota 119 588,28 Lt su PVM, nors nei tokia paslauga, nei toks įkainis nebuvo numatytas Sutartyje, Pirkimo dokumentuose ir tiekėjo UAB „C" pasiūlyme Pirkimui; 2. 2012-09-28 Atliktų darbų priėmimo-perdavimo akte nurodyta, kad vienos Visuomenės informavimo apie "A" projektą paslaugos kaina yra 90 157,1 Lt su PVM, nors Sutartyje ar Pirkimo dokumentuose nei tokios paslaugos, nei tokie įkainiai nenurodyti; 3. 2012-09-28 Atliktų darbų priėmimo-perdavimo akte nurodyta, kad 350 egz. spaudos darbų (brošiūrų) kaina yra 39 000 Lt be PVM, nors Sutartyje visi darbai, susiję su tekstų rengimu ir spausdinimu, yra skaičiuojami valandomis, o ne egzemplioriais; 4. 2012-10-16 atliktų darbų priėmimo-perdavimo akte nurodyta, kad UAB "A" įsigijo teisines paslaugas, kurių kaina yra 42 053,55 Lt su PVM, nors tokių paslaugų įsigijimas nebuvo numatytas Sutartyje ar Pirkimo dokumentuose. Apibendrinant tai, kas aukščiau išdėstyta, akivaizdu, kad UAB "A" iš UAB "C" priėmė ne tas paslaugas, kurios buvo nurodytos Sutartyje ir Pirkimo dokumentuose ir ne tiek, kiek buvo numatyta Sutartyje.

228Dėl nusikaltimo, numatyto BK 228 straipsnio 1 dalyje, subjekto

229Pagal BK 228 straipsnį atsako tik specialus subjektas – valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, kurio sąvoka išaiškinta BK 230 straipsnyje. Šio straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad valstybės tarnautojui prilyginamas ir toks asmuo, kuris dirba bet kokioje valstybinėje, nevalstybinėje ar privačioje įstaigoje, įmonėje ar organizacijoje ar verčiasi profesine veikla ir turi atitinkamus administracinius įgaliojimus arba turi teisę veikti šios įstaigos, įmonės ar organizacijos vardu, ar teikia viešąsias paslaugas. Pagal teismų praktiką pripažindamas, kad kaltininkas yra valstybės tarnautojui prilygintas asmuo, teismas turi nurodyti ir bylos duomenimis pagrįsti, pagal kokį konkretų iš BK 230 straipsnio 3 dalyje numatytų alternatyviųjų požymių asmuo prilyginamas valstybės tarnautojui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-5/2012, 2K-433/2010, 2K-7-251/2013). Kasacinės instancijos teismo praktikoje taip pat yra konstatuota, kad BK 230 straipsnio 3 dalies prasme tam, ar asmuo laikytinas valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu, nepakanka vien tik to, kad toks asmuo formaliai atitinka įstatyme įvardytus požymius – dirba juridiniame asmenyje (kitoje organizacijoje) ar verčiasi profesine veikla ir turi administracinius įgaliojimus arba turi teisę veikti šios įstaigos, įmonės ar organizacijos vardu, ar teikia viešąsias paslaugas. Taip pat turi būti nustatyta, kad tokia asmens veikla yra susijusi su viešojo intereso užtikrinimu, ir šios veiklos nevykdymas ar netinkamas vykdymas reikštų viešojo intereso pažeidimą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-89/2014, 2K-33-303/2018, 2K-14-648/2019). Viešuoju interesu yra laikytinas teisėtas asmens ar grupės asmenų interesas, atspindintis ir išreiškiantis pamatines visuomenės vertybes. Pagal Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 2 straipsnio 3 dalį viešieji interesai – tai visuomenės suinteresuotumas, kad asmenys, dirbantys valstybės tarnyboje, visus sprendimus priimtų nešališkai ir teisingai. Viešieji interesai, kaip įstatymo saugoma vertybė, suprantami ir kaip visuomenės suinteresuotumas, kad ne tik valstybės tarnautojai, bet ir kiti viešojo ar net privataus sektorių darbuotojai, įgalioti spręsti įvairius visuomenei svarbius klausimus (valstybės tarnautojui prilyginti asmenys), darytų tai nešališkai, teisingai, įstatymų nustatyta tvarka (kasacinės nutartys baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-89/2014, 2K-14-648/2019). Nagrinėjamoje byloje piktnaudžiavimu tarnyba kaltinamas uždarosios akcinės bendrovės vadovas, kurios 100 procentų akcijų yra Lietuvos Respublikos valstybės nuosavybė ir kurios pagrindinė veikla pagal Lietuvos Respublikos 2007-06-28 atominės elektrinės įstatymą Nr. X-1231 bei 2008-07-29 steigimo aktą buvo naujos atominės elektrinės Lietuvos Respublikoje projekto parengimas. UAB "A" generalinis direktorius, įgyvendindamas Lietuvos Respublikos Seimo 2012-06-26 nutarimu Nr. XI-2133 patvirtintos Nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategijos gaires, turėjo teisę veikti Projekto įgyvendinimo bendrovės – juridinio asmens – "A" – vardu. Kaltinamasis teisme nurodė, kad UAB "A" buvo naujos branduolinės (atominės) elektrinės nacionaliniu investuotoju, kurio svarbą ir įmonės atliekamų darbų aktualumą patvirtina per labai trumpą laiką priimti Lietuvos Respublikos Seimo ir Vyriausybės sprendimai: 2012-06-21 „Lietuvos Respublikos įstatymas dėl koncesijos suteikimo ir Lietuvos Respublikos esminių turtinių įsipareigojimų prisiėmimo Visagino branduolinės (atominės) elektrinės projekte“; 2012-06-21 „Lietuvos Respublikos atominės elektrinės įstatymo pakeitimo įstatymas“; 2012-06-26 nutarimas „Dėl Nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategijos patvirtinimo“. Kaltinamojo vadovaujamos įmonės statusas, kurio svarbą teisme akcentavo ir R. V., teigdamas, kad UAB "A" projektas buvo tarptautinės ir šalies vidinės politikos padidinto dėmesio objektas, patvirtina tai, jog R. V. ne tik visiškai atitinka valstybės tarnautojui prilyginto asmens formaliuosius požymius, bet jo, kaip UAB "A" vadovo, veiksmai taip pat labai reikšmingi, juos vertinant viešųjų interesų kontekste. Atsižvelgus į tai, kaltinamojo, kaip UAB "A" direktoriaus, veiksmai, kuriuos jis įmonės vardu atliko su privačiu ūkio subjektu – UAB "C" vertintini pagal valstybės tarnautojams taikomus standartus.

230Dėl nusikaltimo, numatyto BK 228 straipsnio 1 dalyje, objektyviųjų požymių

231Piktnaudžiavimo objektyvieji požymiai pasireiškia tuo, kad valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo veikia kaip kompetentingas asmuo, tačiau iš tikrųjų jo veikla nesuderinama su tarnybos interesais, nes pažeidžiami pagrindiniai tarnybos principai, konkrečios institucijos, įstaigos veiklos tikslai, tvarka, iškraipoma veiklos esmė, turinys, menkinamas prestižas, taip padaroma didelė žala. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką šios kategorijos bylose faktą, kad valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, dažniausiai patvirtina aplinkybės, kad toks asmuo, veikdamas arba neveikdamas atitinkamu būdu, pažeidė teisės aktų nuostatas, įtvirtinančias tam tikrų teisiškai reikšmingų veiksmų atlikimo tvarką, nesilaikė iš teisės aktų jam kylančių teisių ir pareigų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose 2K-354-511-2015, 2K-35-697/2016)

232Remiantis bylos įrodomąją medžiaga nustatyta, kad R. V. kaltinime nurodytu laiku vadovavo įmonei – UAB "A" generalinis direktorius pagal "A" įstatų 10 straipsnį privalėjo veikti bendrovės ir visų bendrovės akcininkų naudai, pagal 40 straipsnį turėjo teisę organizuoti "A" veiklą, jai vadovauti ir veikti jos vardu, turėdamas teisę vienvaldiškai sudaryti sandorius, vadovaujantis tų pačių įstatų 41 straipsnio 3 punktu, turėjo teisę leisti įsakymus, reguliuojančius "A" darbuotojų darbą, vadovaujantis tų pačių įstatų 41.6 punktu, turėjo teisę disponuoti bankų sąskaitose esančiomis "A" lėšomis, vadovaujantis "A" valdybos 2011-10-24 sprendimu patvirtintų generalinio direktoriaus pareigybės nuostatų 1.2 punktu, generalinis direktorius buvo vienasmenis "A" valdymo organas, kuris turėjo teisę duoti "A" darbuotojams privalomus vykdyti nurodymus bei pavedimus, susijusius su "A" vykdomomis funkcijomis bei kontroliuoti pastarųjų vykdymą (Nuostatų 4.1.1 punktas).

233Byloje surinkti įrodymai, tarp jų ir paties kaltinamojo parodymai, patvirtina, kad kaltinime nurodytu laikotarpiu kaltinamasis nesilaikydamas viešojo pirkimo procedūrų ir be sudarytos sutarties papildomoms paslaugoms teikti, nurodė jam pavaldiems įmonės darbuotojams apmokėti papildomai teikiamas paslaugas, viršijančias 2012-09-03 viešojo pirkimo-pardavimo Nr. MIS_2012-67 sutartyje nurodytą sumą 3 127 625,08 Lt (su PVM), t. y. jo sudarytai viešojo pirkimo komisijai atlikus žiniasklaidos planavimo paslaugų viešąjį pirkimą, jis, kaip generalinis direktorius, pasirašęs 2012-09-03 viešojo pirkimo-pardavimo sutartį Nr. MIS_2012-67 su UAB "C" dėl viešųjų ryšių paslaugų teikimo, kurios 5.1 punkte nurodyta, kad bendra numatoma perkamų paslaugų vertė – iki 1 200 000 Lt (be PVM), dar nesibaigus Sutartyje numatytam paslaugų teikimo terminui ir "C" tebeteikiant paslaugas, 2012-09-14, gavęs "A" valdybos pritarimą komunikacijos biudžeto rezervo panaudojimui pagal Komunikacijos strategijos taktinių veiksmų planą, kurį pagal iš anksto žinomą rezervo lėšų sumą buvo parengusi UAB "C" nesudarė viešojo pirkimo komisijos papildomai skirtai sumai perkamoms komunikacijos paslaugoms įsigyti bei paskelbti viešąjį pirkimą papildomoms paslaugoms įsigyti, parenkant tinkamiausią paslaugų teikėją, po to, kai "A" išnaudojo Sutartyje numatytą 1 200 000 Lt (be PVM) (347 544,02 eurų) (1 452 000 Lt (su PVM) (420 528,27 eurų) sumą komunikacijos paslaugoms įsigyti, nenurodė sau pavaldiems "A" darbuotojams parengti viešojo pirkimo sąlygas, nesudarė viešojo pirkimo komisijos organizuoti ir atlikti viešąjį pirkimą viešųjų ryšių papildomoms komunikacijų paslaugoms pirkti, neorganizavo jokio pobūdžio viešojo pirkimo (įskaitant ir pirkimus neskelbiamų derybų būdu, supaprastinto atviro konkurso būdu ar atviro konkurso būdu, ar kt. Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatyme numatytu būdu, pasinaudodamas savo, kaip bendrovės generalinio direktoriaus įgalinimais, nesant sudarytos sutarties su "C" papildomam paslaugų kiekiui ir sumai teikti, išnaudojus Sutartyje numatytą 1 200 000 Lt (be PVM) (347 544,02 eurų) sumą, toliau pirko paslaugas iš "C" bei nurodė sau pavaldiems darbuotojams toliau priimti ir apmokėti "C" papildomai teikiamas viešųjų ryšių paslaugas, o darbuotojams atsisakius pasirašyti papildomų darbų, viršijančių 2012-09-03 sutartyje nurodytą 1 452 000 Lt (su PVM) (420 528,27 eurų) sumą, pats pasirašė papildomų paslaugų priėmimo-perdavimo aktus bei "C" pateiktas sąskaitas-faktūras ir vienvaldiškai davė nurodymą apskaitos vadovei E. S. apmokėti "C" už papildomai teikiamas paslaugas, dėl to "A" apmokėjo "C" už papildomai, nesant šių paslaugų teikimo sutarties, suteiktas 3 127 625,08 Lt (su PVM) (905 822,83 eurų) vertės viešųjų ryšių paslaugas.

234Nagrinėjamos bylos kontekste svarbu tai, kad R. V. vadovaujama UAB "A" kaltinime nurodytu laiku buvo perkančioji organizacija VPĮ 4 straipsnio 2 dalies 2, 3 punktų pagrindu, t. y. VPĮ subjektas, atliekantis viešuosius pirkimus, vadovaujantis imperatyviomis VPĮ nustatytomis procedūromis. Lietuvos Respublikos Viešųjų pirkimų įstatymo (įstatymo redakcija Nr. XI-1955, 2012-03-29, Žin., 2012, Nr. 39-1921 (2012-03-31) 3 straipsnyje įtvirtinta, kad perkančioji organizacija užtikrina, jog atliekant pirkimo procedūras ir nustatant laimėtoją būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų (VPĮ 3 straipsnio 1 dalis). Viešųjų pirkimų tikslas – vadovaujantis šio įstatymo reikalavimais sudaryti pirkimo sutartį, leidžiančią įsigyti perkančiajai organizacijai (atlikti pirkimą įgaliojusiai perkančiajai organizacijai) ar tretiesiems asmenims reikalingų prekių, paslaugų ar darbų, racionaliai naudojant tam skirtas lėšas (VPĮ 3 straipsnio 2 dalis). Pagal VPĮ 4 straipsnio 2 dalį perkančioji organizacija yra viešasis ar privatusis juridinis asmuo (išskyrus valstybės ar savivaldybių valdymo institucijas), jeigu visa ar tam tikra jo veiklos dalis yra skirta specialiai viešiesiems interesams, kurie yra nekomercinio ir nepramoninio pobūdžio, tenkinti ir atitinka bent vieną iš šių sąlygų: 1) jo veikla yra daugiau kaip 50 procentų finansuojama iš valstybės ar savivaldybių biudžetų arba kitų valstybės ar savivaldybių fondų lėšų, arba kitų šioje dalyje nustatytų viešųjų ar privačiųjų juridinių asmenų lėšų; 2) yra kontroliuojamas (valdomas) valstybės ar savivaldybių institucijų arba kitų šioje dalyje nustatytų viešųjų ar privačiųjų juridinių asmenų; 3) turi administraciją, valdymo ar priežiūros organą, kurio daugiau kaip pusė narių yra skiriami valstybės ar savivaldybių institucijų arba šioje dalyje nurodytų viešųjų ar privačiųjų juridinių asmenų.

235Kadangi UAB "A" kaltinime nurodytu laiku buvo perkančioji organizacija VPĮ 4 straipsnio 2 dalies 2, 3 punktų pagrindu, todėl kilus poreikiui įsigyti prekes, paslaugas ar darbus, privalėjo vykdyti viešojo pirkimo procedūras (Viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnio 2 dalis), sudarant viešojo pirkimo-pardavimo sutartį tik su tuo fiziniu ar juridiniu asmeniu, kurį viešojo pirkimo komisija VPĮ nustatyta tvarka išrinko viešojo pirkimo laimėtoju.

236Kaip matyti iš byloje esančių viešojo pirkimo dokumentų: viešojo pirkimo inicijavimo dokumentų, viešojo pirkimo komisijos protokolų, 2012-09-03 sutarties, viešasis pirkimas buvo inicijuotas, vykdomas, jo laimėtojas komisijos išrinktas ir su juo pirkimo pasirašyta sutartis, 1 200 000 Lt be PVM pirkimo vertei. Būtent tokiai vertei UAB "A" Išorinių reikalų direktorius S. B. 2012-07-04 viešojo pirkimo inicijavimo raštu Nr. PID-2012-73 pasiūlė organizuoti viešąjį pirkimą viešųjų ryšių paslaugoms įsigyti ir šio rašto pagrindu generalinis direktorius R. V. įpareigojo organizatorių atlikti nurodytą pirkimą. UAB "A" generalinio direktoriaus 2012-07-17 įsakymu Nr. 1S-2012-46“ sudaryta Viešųjų ryšių paslaugų viešojo pirkimo komisija 2012-07-17 posėdyje nusprendė Pirkimą vykdyti supaprastinto atviro konkurso būdu ir patvirtino Pirkimo dokumentus, nuspręsdama kad preliminari numatoma pirkimo vertė –1 200 000 Lt be PVM. Pažymėtina, kad pagal VPĮ 9 straipsnį numatomo pirkimo vertė yra perkančiosios organizacijos numatomų sudaryti pirkimo sutarčių vertė, imant visą mokėtiną sumą be PVM, įskaitant visas sutarties pasirinkimo ir pratęsimo galimybes. Pirkimo vertė skaičiuojama tokia, kokia ji yra pirkimo pradžioje. Nagrinėjamu atveju skelbimas apie pirkimą, kurio vertė 1 200 000 Lt be PVM, viešai paskelbtas Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje 2012-07-20. Atsižvelgus į šią vertę buvo teikiami pirkėjų pasiūlymai. Pirkimo komisijai 2012-08-16 posėdyje nusprendus Pirkimo laimėtoja išrinkti UAB "C", "A" atstovaujama generalinio direktoriaus R. V. 2012-09-03 su viešojo pirkimo konkurso nugalėtoju sudarė viešojo pirkimo-pardavimo sutartį Nr. MIS_2012-67, kurios bendra numatoma Užsakovo perkamų Paslaugų vertė – iki 1 200 000 Lt be PVM, numatoma bendra preliminari suma – 1 030 125 Lt be PVM (t. 5, b. l. 10-38).

237Kaltinamasis teisme nesutiko su kaltinamojo akto teiginiu, kad įmonei papildomos viešinimo paslaugos buvo teikiamos be sutarties. Kaltinamojo nuomone, 2012-09-03 sutartis Nr. MIS 2012-67 numatė, kad paslaugų teikėjas įsipareigoja suteikti paslaugas iki 2013-01-01. Taigi, formaliai sutartis, pasibaigus joje nurodytai sumai, tebegaliojo ir darbai buvo vykdomi pagal joje nustatytus įkainius. Kaltinamojo teigimu, nebuvo jokio formalaus pranešimo, kad sutartyje numatyta suma yra išnaudota ir sutartis pasibaigė.

238Tokius paaiškinimus, pirmiausia, paneigia pačios kaltinamojo pasirašytos 2012-09-03 sutarties Nr. MIS_2012-67 turinys: Sutarties 4.1. p. nustatyta: ,,Paslaugos pagal Užsakovo užsakymus teikiamos iki 2013 m. sausio 1 d.“, tačiau iš 5.1. p. formuluotės matyti, kad: ,,Bendra numatoma Užsakovo perkamų Paslaugų vertė – iki 1 200 000 Lt be PVM. Sutarties 1 priedo 10 p. nurodoma paslaugų teikimo trukmė – iki 2013-01-01, tačiau įtvirtinta esminė sąlyga: „Sutarties vertė per visą paslaugų teikimo laikotarpį negali viršyti 1 200 000 Lt be PVM. Pažymėtina tai, kad minėtoje sutartyje nenumatyta jos pratęsimo, viršijus Sutartyje numatytą 1 200 000 Lt vertę, galimybė. Vadinasi, pagal minėtą sutartį, pasiekus joje numatytą 1 200 000 Lt be PVM sumą dar iki 2013-01-01, jokios paslaugos perkamos negalėjo būti. Kaltinamojo argumentas, kad papildomos paslaugos, viršijant sutarties sumą, toliau buvo įsigyjamos tęsiant sutartį, nepagrįstas, nes tam nebuvo pagrindo – nebuvo atliktas tokios vertės paslaugų viešasis pirkimas.

239Priešingai nei teigia kaltinamasis, tiek jis pats, tiek atsakingi įmonės darbuotojai žinojo apie tai, kad, UAB "C" teikiant paslaugas, pasiekta sutartyje numatyta 1 200 000 Lt suma; kad, pasibaigus sutartyje numatytai sumai, neatlikus pirkimo, toliau priimamos ir apmokamos paslaugos iš UAB "C" Tai patvirtino byloje liudytojais apklausti UAB "A" darbuotojai, kurie ikiteisminio tyrimo metu ir teisme nuosekliai tvirtino apie tai informavę įmonės direktorių bei nurodę jam, kad tolimesnis UAB "C" paslaugų priėmimas ir apmokėjimas yra neteisėtas:

240Liudytojas M. B., tuo metu ėjęs UAB "A" teisės skyriaus vadovo pareigas, viešojo pirkimo komisijos narys parodė, kad didesnės sumos, nei nurodyta sutartyje (1 200 000 Lt) išleisti nebuvo galima, nevykdant viešojo pirkimo, nes toks buvo įstatymas, nepriklausomai nuo to, ar jis geras, ar ne. M. B. taip pat nurodė, kad R. V. tarėsi su juo, kaip išspręsti tą situaciją dėl didesnių lėšų panaudojimo, nes sutarties fondas ėjo į pabaigą, o iki referendumo dar buvo likę laiko. Jis girdėjo, kad, pasibaigus sutartyje nurodytai sumai, įmonės darbuotojai ant darbų priėmimo aktų nepasirašinėjo, tai darė tik direktorius R. V. Įmonėje buvo atsakingas asmuo, kuris sekė sutarties paslaugų sumą. Kaltinamasis tarėsi su liudytoju, kaip išspręsti tą situaciją: ar pirkti papildomas paslaugas iš to paties subjekto, ar iš kitų, tačiau laiko atlikti formaliam pirkimui nebuvo. Iš politikų lūpų nuolat skambėjo, kad reikia viešinti. Įmonė gavo iš Energetikos ministerijos raštą, kad reikia kalbėti apie projektą, teikti informaciją piliečiams. Tie visi raginimai (Prezidentūros, Vyriausybės, ministrų) privedė prie to, kad tos papildomos lėšos buvo panaudotos. Jo, kaip teisininko, formalus patarimas vadovui R. V. buvo paprastas: šios situacijos, darant viešąjį pirkimą ar papildomai perkant paslaugas pagal įstatymą negalima išspręsti. UAB "A" nebuvo R. V. asmeninė bendrovė, tai valstybės valdoma, atskaitinga politikams įmonė. Vyriausybės interesas buvo, kad tas projektas nežlugtų, taigi, buvo daromas spaudimas, kad padaryti viską, jog referendumas būtų sėkmingas. Buvo priimtas sprendimas tęsti sutartį, viršijant jos biudžetą – tai nebuvo papildomas pirkimas. R. V. konsultavosi su juo, kaip teisininku, ką daryti, atsiradus būtinybei papildomai pirkti paslaugas. Jis pastarajam sakė, kad UAB "A" privalo sudaryti viešojo pirkimo komisiją ir skelbti viešąjį konkursą, kadangi kitaip įsigyti papildomų paslaugų už tokią sumą – beveik 3 milijonus litų – nėra galimybės, nes to neleidžia Viešųjų pirkimų įstatymas (t. 8, b. l. 86-91);

241Liudytojas S. B., UAB "A" ėjęs viešųjų ryšių skyriaus vadovo pareigas, buvęs šio pirkimo iniciatoriumi ir vadovavęs viešojo pirkimo komisijai, nurodė, kad inicijavo 1 200 000 Lt vertės komunikacijos paslaugų pirkimą. Dėl procedūrinių priežasčių, viešųjų pirkimų įstatymo reikalavimų, paslaugų už didesnę sumą pirkti tuo metu negalėjo: „Negalima inicijuoti pirkimo, jeigu neturi pinigų“. Valdybos leidimas panaudoti rezervą buvo suteiktas, pateikus Komunikacijos strategijos taktinių veiksmų planą 2012 m. rugsėjo mėnesį, t. y. po to, kai jau buvo perkamos paslaugos. Liudytojo teigimu, atsiradus poreikiui viešinti informaciją, dar 2012 m. pradžioje buvo atliktas visuomenės nuomonės tyrimas, kuris parodė, kad projekto palaikymas visuomenėje buvo labai žemai nukritęs, o lūkestis iš akcininkų, politikų spaudimas dėl informacijos buvo didelis. Liudytojas nurodė, kad jis, be abejo, pastebėjo, kai buvo viršytas sutarties limitas (1 200 000 Lt be PVM) ir apie tai informavo R. V.. 2012-09-17 parašė tarnybinį pranešimą, kuriame informavo direktorių apie situaciją, nurodė, kad rezultato pasiekti, neviršijant sutarties, neįmanoma. Apie situaciją, kad biudžetas viršytas, su R. V. kalbėjo. Dėl sutarties sumos generalinio direktoriaus buvo paskirtas žmogus iš finansų departamento, kuris nuolat sekė skaičius ir fiksavo, apie tai buvo informuojama elektroniniais laiškais, buvo sekama informacija. Apie tą problemą buvo daug kalbama, diskutuojama, kaip pasielgti. Dėl komunikacijos galėjo žlugti projektas. Mano, kad vadovas prisiėmė atsakomybę. Liudytojas teigė supratęs, kad tos priemonės buvo neteisėtos, dėl to, kai buvo pasiektas sutarties limitas, jis nepasirašinėjo dokumentų. Pirkimo pradžioje sutarties pradinė vertė buvo 1 200 000 Lt, šią sumą paėmė, nes ji buvo pirminiame biudžeto variante metų pradžioje. Ta suma buvo maksimali, ką jie galėjo paimti. Sprendimas, kai pirkimo suma iš 1 200 000 Lt peraugo į apie 4 000 000 Lt nebuvo rastas. Paslaugos buvo teikiamos, pateikiamos sąmatos. Akivaizdu, jog buvo einama prieš įstatymą, dėl to jis ir nepasirašinėjo dokumentų. Liudytojas S. B. nurodė, kad žinojo, jog vyksta sutarties keitimas. Ir teisės departamento žmonės apie tai žinojo, ir direktorius (T. 9, b. l. 161-170).

242Minėtus liudytojo parodymus, apie tai, kad informavo R. V., jog yra pasiekta 1 200 000 Lt suma, kurią pasiekus sutartis numatyta suma, patvirtina byloje esantys S. B. 2012-09-17 tarnybinis pranešimas, adresuotas "A" generaliniam direktoriui R. V., kuriuo pranešama, jog Komunikacijos detalusis planas, kuris buvo pateiktas "A" valdybai 2012-09-14 posėdžio metu, gali būti įvykdytas, tik viršijus sutarties Nr. MIS_2012-67 apimtį (t. 7, b. l. 166-167). Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad S. B. parašas yra tik 2012-09-25 PVM sąskaitoje–faktūroje, serija 2012 Nr. 0556. Paslaugos pavadinimas: už rugsėjo mėn. viešųjų ryšių paslaugas pagal 2012-09-03 paslaugų teikimo sutartį Nr. MIS-2012-67. Suma be PVM 854 728.57 Lt, suma su PVM 1 026 982,02 Lt. Prie šios sąskaitos pridėtame 2012-09-25 Atliktų darbų priėmimo - perdavimo akte bei 2012-09-12 UAB "A" Sąmatoje Nr. 1209/1 pasirašo L. Š. ir R. V. (vėlesniuose apmokėjimo dokumentuose S. B. parašo nėra). Kitose sąskaitose-faktūrose ir darbų atlikimo aktuose UAB "A" vardu pasirašo generalinis direktorius R. V..

243Liudytojas Š. A., apklaustas teisme, paaiškino, kad 2012 m. buvo projekto finansavimo vadovas. 2012 m. vasarą Seimui pritarus patariamajam referendumui, kilo komunikacijos poreikis. Įmonė nutarė įsigyti viešinimo paslaugų. Jis, R. V. paprašytas, vadovavo projekto finansavimui, nes reikėjo papildomų rankų, pažiūrėti, kad dokumentacija ateitų laiku. Liudytoją po 2012-09-03 sutarties pasirašymo paprašė padėti Viešųjų ryšių departamentui, kad srautas dokumentų ir sąskaitų būtų tvarkingos. Nuo sutarties pasirašymo iki referendumo vyko didelė viešinimo kompanija – lankstinukai, radijas, TV laikas – visa tai turėjo sutilpti į dviejų, trijų savaičių laiką. Jis buvo vienas iš asmenų, kuris dalyvavo sąskaitų vizavimo procese. Buvo finansų, viešųjų ryšių vizos. Pagal 2012-09-03 sutartį jis gaudavo rangovo sąskaitas-faktūras. Dėjo vizas, tikrino, kad būtų tvarkingas darbų srautas, kad būtų per savaitę ar dvi atliekami darbai. Viešųjų ryšių kolegos irgi tikrino dokumentus. Jo viza reiškė, kad tie darbai atlikti, užtikrintas sklandus dokumentacijos vaikščiojimas. Generalinio direktoriaus galutinis parašas reiškė, kad galimas apmokėjimas. Buvo trumpalaikiai terminai, didelė sutarties apimtis, todėl buvo paprašyta jo prisidėti. Gavęs sąskaitą jis dėdavo vizą, paklausdavo viešųjų ryšių žmonių, pasiskambindavo su rangovu, pažiūrėdavo, kokia pinigų suma. Žino, kad pirminė darbinė suma buvo mažesnė, o galutinė didesnė. Buvo atliekamas papildomas paslaugų pirkimas, nes buvo poreikis didesnei darbų apimčiai, o viešajam papildomų darbų pirkimui nebuvo laiko atlikti. Š. A. teisme nurodė, kad jis pastebėjo, kad sutarties suma viršyta, bet darbai toliau atliekami, pateikiamos sąskaitos. Liudytojo teigimu, visi tą pastebėjo. Š. A. parodė, kad apie tai informavo R. V.: su R. V. ir asmeniškai kalbėjo, ir elektroniniu paštu rašė. Jis viršytos sumos nevizavo. Sutarė, kad padės toliau savo darbo valandomis, bet dokumentų nevizuos. Dalyvaus tolimesniame procese, bet neprisiims atsakomybės už viršytas sumas. Jis buvo finansų kontrolės departamento vadovas. Pagal jo pareigas jam nepriklausė atlikti visų tų darbų, juos atliko direktoriaus žodiniu nurodymu (t. 9, b. l. 196-201).

244Tai, kad ne tik užsakovas, bet ir paslaugų tiekėjas – UAB "C" žinojo apie tai, jog pasiekta sutartyje nurodyta 1 200 000 Lt suma patvirtino ir šios įmonės darbuotoja, projekto vadovė L. Š., nurodžiusi, kad atlikus veiksmus už tą sumą (1 200 000 Lt be PVM), reikėjo sprendimo, ką daryti toliau. Liudytoja paaiškino, kad tokių veiksmų (sutarties vertę viršijančių paslaugų tiekimo) rangovas negali daryti, neturėdamas leidimo, pats sau susigalvojęs. Ji žino, kad vyko kažkokie susitikimai. Jai asmeniškai M. K. pasakė, kad reikia parengti planą. Tai jai pasakė, kai baigėsi nurodyta sutartyje suma. Tada ji parengė papildomą planą. Teisme apklaustas UAB "C" vadovas M. A. taip pat patvirtino, kad jų įmonėje būdavo sekamos sutarčių sumos, tai darydavo projekto strateginis konsultantas ir techninis darbuotojas. Apie tai, kad sutartyje numatytas projekto biudžetas artėjo prie kritinės ribos, būdavo informuojamas užsakovas.

245Aptarti liudytojų parodymai paneigia R. V. teiginius, kad jis nebuvo informuotas ir jam nebuvo žinoma, kada baigėsi 2012-09-03 sutartyje numatyta viešinimo paslaugoms iš UAB "C" įsigyti suma. Iš byloje esančių, R. V. pasirašytų UAB "C" pateiktų sąmatų Nr. 1209/1; 1209/2; 1209/3 ir 1209/4 matyti, kad generalinis direktorius 2012-09-14 buvo pasirašęs tiekėjo pateiktų sąmatų 1 281 291,31 Lt su PVM. 2012-09-19 pasirašė sąmatą Nr. 1209/6 1 839 777,15 Lt su PVM sumai (6, b l. 3). Iš 2012-09-28 PVM sąskaitos-faktūros, serija 2012 Nr. 0612 matyti, kad bendra UAB "C" užsakovui pateiktų ir kaltinamojo pasirašytų sąskaitų-faktūrų suma apmokėjimui yra 1 205 533,78 litų be PVM.

246Bylos duomenys neginčijamai patvirtina, kad R. V. žinojo, kada buvo pasiekta sutartyje numatyta UAB "A" iš UAB "C" pagal 2012-09-03 viešojo pirkimo sutartį perkamų paslaugų vertė, taip pat žinojo, kad tolimesnis komunikacijos paslaugų įsigijimas turėjo būti atliktas, laikantis įmonei, kaip perkančiajai organizacijai, privalomų VPĮ procedūrų, kurias jis, kaip generalinis direktorius, vadovaudamasis jam suteiktais įgalinimais, turėjo pavesti atlikti sau pavaldiems UAB "A" darbuotojams, o nesant galimybės vykdyti viešojo pirkimo, turėjo būti atsisakyta atlikti papildomų paslaugų pirkimą. Šią aplinkybę patvirtina R. V. veiksmai, pavedant įmonės teisės ir viešųjų pirkimų skyriaus darbuotojams išsiaiškinti minėto įstatymo taikymo galimybes (liudytojų M. B., A. R. parodymai). Liudytoja A. R., viešojo pirkimo komisijos narė, UAB "A" viešųjų pirkimų vyriausioji vadybininkė, parodė, UAB "C" vykdant viešųjų ryšių paslaugas pagal pirkimo-pardavimo sutartį, buvo viršyta sutartimi nustatyta bendra Pirkimo objekto dalies apimtis 1 200 000 Lt be PVM. Pirmasis apie tai prabilo S. B., pradėjęs nerimauti dėl viršytos pirkimo apimties. S. B. nerimavo, kad kiti tiekėjai, dalyvavę Konkurse, gali sužinoti apie realią, tai yra didesnę pirkimo vertę, ir tai paviešins. Pirkimo eigoje UAB "A" pradėjo dažnai lankytis ūkio viceministras A. Ą. A.. Ji dalyvavo pokalbyje su viceministru, vykusiame generalinio direktoriaus kabinete, dalyvaujant ir S. B. su G. K.. Buvo kalbama, kad sutartimi su UAB "C" nustatyta bendra Pirkimo objekto dalies apimtis 1 200 000 Lt be PVM yra viršyta ir ji išsakė poziciją, kad "A" negali daugiau pirkti paslaugų ir už didesnę vertę nei numatyta sutartyje. Pokalbio metu ūkio viceministras A. Ą. A. nurodė R. V. pirkti paslaugas iš UAB "C" nežiūrint sutartyje numatytos pirkimo apimties (buvo kalbama apie 4 000 000 litų be PVM sumą). Po šio pokalbio R. V. per S. B. davė jai nurodymą parengti sąlygas viešinimo paslaugų pirkimui neskelbiamų derybų būdu iš UAB "C" Ji jas parengė, tačiau R. V. pasakė, kad toks pirkimas bus neteisėtas ir ji nedalyvaus tokiame pirkime. R. V. jos neįkalbinėjo, tik davė suprasti, kad ji neturi karjeros ateities įmonėje. Tuo laikotarpiu R. V. jai ir teisininkui M. B. liepė surasti teisės aktuose ir sužinoti, kokia atsakomybė gresia už tokio pobūdžio Viešųjų pirkimų įstatymo pažeidimą. Faktines Sutarties apimtis, t. y. kad paslaugų pirkimo reali suma sudaro 4 579 625,08 Lt su PVM, ji sužinojo pateikdama VPT įvykdytos Sutarties ataskaitą (T. 8, b. l. 92-98). Teisme pagarsinus šiuos ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, liudytoja juos patvirtino.

247Kaltinamojo argumentus dėl 2012-09-03 sutarties tęstinumo, t. y. neva ji galiojo ir teikiant paslaugas už didesnę nei sutartyje numatyta sumą, nes buvo perkamos tik Sutartyje numatytos paslaugos ir tik pagal Sutartyje numatytus įkainius, paneigia ir Viešųjų pirkimų tarnybos 2013-02-07 tyrimo išvada, kuria konstatuota ne tik tai, kad UAB "A" apmokėjo už pateiktas pagal 2012-09-03 sutartį paslaugas ir priėmė UAB "C" pateiktus atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktus bei PVM sąskaitas-faktūras už 4 344 072,22 Lt su PVM, nors sutarties suma buvo 1 200 000 Lt, tačiau ir tai, kad VPT tyrimo metu buvo nustatyta, jog UAB "A" taip pat priėmė ne tas paslaugas ir ne tokiomis kainomis, kokios buvo nurodytos Sutartyje: 1) 2012-09-28 Atliktų darbų priėmimo-perdavimo akte nurodyta, kad už vieną TV klipų kūrybos ir gamybos paslaugą buvo paskaičiuota 119 588,28 Lt su PVM, nors nei tokia paslauga, nei toks įkainis nebuvo numatytas Sutartyje, Pirkimo dokumentuose ir tiekėjo UAB "C" pasiūlyme Pirkimui; 2) 2012-09-28 Atliktų darbų priėmimo-perdavimo akte nurodyta, kad vienos Visuomenės informavimo apie "A" projektą paslaugos kaina yra 90 175,10 Lt su PVM, nors Sutartyje ar Pirkimo dokumentuose nei tokios paslaugos, nei tokie įkainiai nenurodyti; 3) 2012-09-28 Atliktų darbų priėmimo-perdavimo akte nurodyta, kad 350 egz. spaudos darbų (brošiūrų) kaina yra 39 000 Lt be PVM, nors Sutartyje visi darbai, susiję su tekstų rengimu ir spausdinimu, yra skaičiuojami valandomis, o ne egzemplioriais; 4) 2012-10-16 atliktų darbų priėmimo-perdavimo akte nurodyta, kad UAB "A" apmokėjo už advokatų kontoros „SP“ teisines paslaugas už laikotarpį nuo 2012-08-06 iki 2012-10-03, kurių kaina yra 42 053,55 Lt su PVM, nors tokių paslaugų įsigijimas nebuvo numatytas Sutartyje ar Pirkimo dokumentuose (T. 6, b. l. 81-84). Darytina išvada, kad įmonės direktorius, atsakingiems įmonės darbuotojams po 2012-09-03 sutarties limito viršijimo atsisakius vizuoti UAB "C" pateikiamas sąmatas, PVM sąskaitas-faktūras, darbų atlikimo aktus, savo parašu patvirtino taip pat ir įsigijimą 2012-09-03 Sutartyje bei Pirkimo dokumentuose net nenumatytų paslaugų bei pagal Sutartyje nenumatytus įkainius. Ant minėtų dokumentų yra kaltinamojo parašai, o teisme jis paaiškino, kad visada pasirašydavo ant dokumentų tik išsiaiškinęs, dėl ko rašosi. Kaltinamasis nurodė, negalįs pakomentuoti konkrečių dokumentų, taip pat ir kokiu tikslu buvo perkamos ir kodėl apmokėtos teisinės paslaugos, kurių laikotarpio pradžioje (2012-08-06) dar net nebuvo sudaryta sutartis su paslaugos teikėju). Minėtos aplinkybės, vertinant aukščiau aptartų argumentų kontekste, taip pat paneigia kaltinamojo argumentus, kad buvo tęsiama 2012-09-03 sutartis pagal joje numatytą paslaugų sąrašą ir joje numatytais įkainiais. Pažymėtina ir tai, kad iš byloje esančios 2012-10-16 sąmatos Nr. 1210/17, 2012-11-23 PVM sąskaitos-faktūros 17 424 Lt sumai, matyti, jog net praėjus referendumui (būtent su šia data kaltinamasis teisme siejo ypatingą skubą ir poreikį panaudoti įmonės biudžeto rezervo lėšas), buvo užsakomos paslaugos, už kurias, kaltinamajam pasirašius paslaugų teikėjo pateiktus dokumentus, UAB "A" darbuotojai apmokėjo iš UAB "A" lėšų, nesant pirkimo sutarties (T. 6, b. l. 156-157). Įmonės vyriausioji buhalterė E. S. nurodė, kad apmokėdavo visas jai pateiktas pavizuotas sąskaitas, jai nebuvo skirtumo, ar paslaugos įsigytos viešojo pirkimo būdu, ar ne. Ji nesidomėjo, iš kur tos sąskaitos ateina, ar atlikta tai, kas sąskaitoje yra nurodyta, ar atitinka suma. Visos sąskaitos, kurios pasiekdavo ją, buvo apmokamos ir suvedamos į didžiąją knygą. (T. 9, b. l. 177-185).

248Kaltinamojo paaiškinimus apie sutarties tęstinumą paneigia bei tokios pozicijos prieštaringumą patvirtina ir tai, kad iš jo teisme duotų parodymų matyti, jog pagrindu apmokėti papildomai teikiamas paslaugas jis laikė UAB "A" valdybos sprendimą, priimtą gavus Energetikos ministerijos 2012-09-13 raštą Nr. (11.9-13)3-3453 ,,Dėl informacijos sklaidos“, ir UAB "C" paruošą Komunikacijos strategijos taktinių veiksmų planą. Komunikacijos strategijos taktinių veiksmų planas, paruoštas paties paslaugų teikėjo – UAB "C" atsižvelgus į UAB "A" valdybos 2012-08-21 patvirtintą komunikacijos biudžeto rezervo sumą, buvo skirtas įmonės valdybai. Liudytoja, UAB "C" projekto vadovė L. Š., nurodė, kad tai ji paruošė minėtą planą, pasibaigus sutartyje numatytai sumai UAB "C" akcininko M. K. pavedimu (ant byloje esančio Komunikacijos strategijos taktinių veiksmų plano nėra nurodyta jo rengėjas, data). UAB "C" atstovo M. A. teigimu, toks strateginis komunikacijos paslaugų planas niekaip nereglamentuotas, tai gali būti bet koks dokumentas, kuris neprieštarauja įstatymams. Strategiškai jame gali būti kalbama nuo įžvalgų iki konkrečių pasiūlymų (T. 11, b. l. 20-24). Nei minėtas valdybai pateiktas planas, nei Valdybos sprendimas pritarti komunikacijos biudžeto rezervo panaudojimui pagal jį, nebuvo sutartis tarp dviejų juridinių asmenų (UAB "A" ir UAB "C" kurios pagrindu būtų galima įsigyti paslaugas, tuo labiau, kad 2012-09-03 viešojo pirkimo sutartyje ir viešojo pirkimo dokumentuose net nebuvo numatytas tokio plano rengimas. Pažymėtina tai, kad nesant tarp UAB "A" ir UAB "C" pirkimo sutarties, kurios pagrindu būtų buvę galima įsigyti 1 200 000 Lt vertę viršijančias komunikacijos paslaugas, nėra aiški nei tokio papildomo sandorio vertė, nei jo terminai.

249Vertinant minėtas aplinkybes, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad apie viešojo pirkimo, taip pat ir viešųjų ryšių paslaugoms įsigyti, poreikio buvimą sprendžia ir tokį pirkimą pagal norminių aktų procedūras atlieka ne politikai ar įmonės akcininkai, rašydami raštus, ne bendrovės valdyba, o pati perkančioji organizacija, nagrinėjamu atveju – UAB "A" – rengdama pirkimo sąlygas ir VPĮ įstatymo nustatyta tvarka atlikdama viešąjį pirkimą. Be to, apie perkančiajai organizacijai reikalingas paslaugas ir jų kiekį sprendžia ne pats paslaugų teikėjas (nagrinėju atveju – UAB "C" o perkančioji organizacija, paruošdama viešojo pirkimo dokumentus, jais nustatydama, kokių paslaugų, už kokią kainą ir kokios apimties jai reikia. Viešieji pirkimai visada susiję su mokesčių mokėtojų pinigų naudojimu, todėl Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatos nėra savitikslės, o skirtos tam, kad šie finansiniai ištekliai būtų naudojami ekonomiškai, efektyviai ir naudingai. Tik pagrindus, jog visuomenei priklausantys finansiniai ištekliai buvo išleisti būtent tokiu būdu, galima teigti, kad vertė už mokesčių mokėtojų pinigus buvo pasiekta.

250Apibendrinant pažymėtina, R. V., vadovaudamas įmonei, kuri buvo perkančioji organizacija ir kurios pirkimai atliekami, vadovaujantis imperatyviais VPĮ normų reikalavimais, kaltinime nurodytu laikotarpiu nevykdydamas privalomų viešojo pirkimo procedūrų, nesant sudarytos sutarties papildomoms paslaugoms, pirkti, nurodydamas UAB "A" darbuotojams apmokėti papildomai teikiamas paslaugas, viršijančias 2012-09-03 viešojo pirkimo-pardavimo Nr. MIS_2012-67 sutartyje nurodytą sumą, elgėsi neteisėtai, nes, turėdamas jam, kaip UAB "A" generaliniam direktoriui, pagal bendrovės įstatų, 2011-02-11 įregistruotų Juridinių asmenų registre, 10, 40 straipsnyje, 41 straipsnio 3 punkte, 41.6 punkte, "A" valdybos 2011-10-24 sprendimu patvirtintų generalinio direktoriaus pareigybės nuostatų 1.2 punkte, 4.1.1 punkte suteiktus įgalinimus, nevykdė Viešųjų pirkimų įstatymo imperatyvių reikalavimų, numatančių kad perkančioji organizacija pirkimui organizuoti ir atlikti privalo (supaprastintiems pirkimams, kurie pagal to paties įstatymo 2 straipsnio 15 dalies nuostatas organizuojant prekių ar paslaugų pirkimo vertei esant mažesnei kaip 100 000 Lt (28.962,00 eurai) (be PVM), – gali) sudaryti viešojo pirkimo komisiją, nustatyti jai užduotis ir suteikti visus įgaliojimus toms užduotims vykdyti (VPĮ 16 straipsnio 1 dalis); kad perkančioji organizacija sudaryti pirkimo sutartį siūlo tam dalyviui, kurio pasiūlymas pripažintas laimėjusiu (18 straipsnio 1 dalis); kad perkančioji organizacija užtikrina, jog atliekant pirkimo procedūras ir nustatant laimėtoją būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų (3 straipsnio 1 dalis); kad pirkimų tikslas yra, vadovaujantis šio įstatymo reikalavimais sudaryti pirkimo sutartį, leidžiančią įsigyti perkančiajai organizacijai ar tretiesiems asmenims reikalingų prekių, paslaugų ar darbų, racionaliai naudojant tam skirtas lėšas (3 straipsnio 2 dalis).

251Tai, kad nesilaikyta minėtų teisės normų patvirtina ir paties kaltinamojo parodymai, jog jo, kaip generalinio direktoriaus, sprendimui pirkti papildomas viešinimo paslaugas turėjo įtakos iš visuomenės, politikų, valdybos jaučiamas spaudimas dėl aktyvesnio viešinimo, atsižvelgiant į artėjantį referendumą. Kaltinamasis savo veiksmus, susijusius su papildomų paslaugų iš UAB "C" pirkimu ir papildomų 3 127 625,08 Lt (su PVM) lėšų išleidimu joms įsigyti, aiškina būtinybe suteikti visuomenei galimybę gauti objektyvios informacijos apie naujos atominės elektrinės projektą prieš 2012-10-14 patariamąjį referendumą.

252Iš byloje esančių įrodymų (liudytojų (UAB "A" darbuotojų dalyvavusių viešojo pirkimo procedūrose, viešojo pirkimo dalyvių atstovų parodymų, UAB "A" parengtų pirkimo sąlygų, dalyvių pateiktų pasiūlymų) matyti, kad 1 200 000 Lt (be PVM) vertės pirkimo sąlygos buvo rengiamos ir viešasis pirkimas paslaugoms minėtai sumai įsigyti vyko, jau žinant apie būsimą referendumą, jo datą ir dėl jo UAB "A" keliamus tikslus. Viešojo pirkimo laimėtoja – UAB "C" kaip ir kiti viešojo pirkimo dalyviai, savo pasiūlymus rengė ir numatomus darbus išdėstė, orientuodamasi į referendumo datą ir šio įvykio komunikacijai keliamus tikslus, žinodami pirkimo vertę ir pagal ją formuodami rinkodarą būtent tai apimčiai. Iš tarp UAB "A" ir UAB "C" atstovų pasirašytos 2012-09-03 pirkimo sutarties matyti, kad užsakovo perkamų paslaugų vertė – iki 1 200 000 Lt be PVM. Paslaugų teikimo trukmė – iki 2013-01-01, o sutarties vertė per visą paslaugų teikimo laikotarpį negali viršyti 1 200 000 Lt be PVM. Minėtoje sutartyje nenumatyta jos pratęsimo, pasibaigus joje numatytai sumai, galimybė. Tai, kad iki 2013-01-01 galiojant sutarčiai, o paslaugų teikimą už 1 200 000 be PVM suplanavus, atsižvelgiant į referendumo datą, sutartyje numatyta suma buvo išnaudota anksčiau, nepateisina paslaugų teikimo, išnaudojant valdybos leistą panaudoti biudžeto rezervą, neatlikus viešojo pirkimo, nes tokia 4 000 000 Lt suma nebuvo paskelbta viešojo pirkimo dalyviams. Kaip matyti iš byloje esančių dokumentų ir liudytojų parodymų, 2012-09-03 sutartis pasiekus joje numatytą sumą negalėjo būti ir nebuvo pratęsta, taigi, pasiekus joje sutartą 1 200 000 be PVM sumą, iš vienintelio, ne norminių aktų nustatytu būdu pasirinkto, tiekėjo – "C" toliau direktoriaus nurodymu pavaldžių "A" darbuotojų priimamos ir apmokamos "C" papildomai teikiamos viešųjų ryšių paslaugos, taip prarandant galimybę jas įsigyti pigiau, suteikiant pirmenybę teikti viešųjų ryšių paslaugas vienam, savo nuožiūra parinktam, paslaugos tiekėjui – "C" buvo įsigytos neteisėtai. VPĮ įtvirtintas skaidrumo principas reiškia perkančiosios organizacijos diskrecijos ribojimą. Ši nurodyto principo savybė pasireiškia tuo, kad viešojo pirkimo procesas yra grindžiamas taisyklėmis paremtų sprendimų priėmimu. Tai reiškia, kad bet kurioje konkretaus viešojo pirkimo stadijoje (rengiant pirkimo dokumentus, vertinant pasiūlymus ir kt.) perkančioji organizacija sprendimus priima pagal konkrečias taisykles, kurios riboja perkančiosios organizacijos veiksmų laisvę ir nustato atitinkamus rėmus. Lietuvos kasacinis teismas yra pasisakęs, kad „neribota diskrecijos laisvė perkančiosios organizacijos veiksmuose draudžiama. Toks ribojimas išplaukia iš dalyvių lygiateisiškumo ir skaidrumo principų, viešumo ir objektyvumo reikalavimų (kasacinės nutartys Nr.: 3K-3-458/2011; 3K-3-150/2010; 3K-3-126/2010; Nr. 3K-3-216/2010). Perkančiosios organizacijos diskrecija elgtis be apribojimų, kai suinteresuotiems asmenims suteikiamos priemonės stebėti procesą ir jį atitinkamai kvestionuoti, leidžia maskuoti palankumą konkrečiam tiekėjui, todėl VPĮ yra ribojama.

253Vertinant teisme apklaustų liudytojų, buvusių UAB "A" valdybos narių A. D., K. Š., A. V., M. Z. parodymus, matyti, kad visi liudytojais apklausti valdybos nariai nurodė, jog balsavo už biudžeto padidinimą, nes matė reikalą informuoti visuomenę apie naujos atominės elektrinės projektą, jo svarbą energetiniam saugumui, tačiau, jų teigimu, sprendimas skirti biudžeto rezervo lėšas buvo valdybos strateginis sprendimas, kuris turėjo įmonės administracijos būti įgyvendintas, nepažeidžiant galiojančių įstatymų. Iš minėtų liudytojų parodymų matyti, kad kaltinamasis, kuris taip pat dalyvavo valdyboje, kaip įmonės generalinis direktorius, nenurodė valdybos nariams, turintiems įgaliojimus priimti sprendimą dėl papildomo biudžeto skyrimo viešinimo paslaugoms įsigyti, jog įmonė negali įsigyti papildomų viešinimo paslaugų, nepažeisdama viešojo pirkimo procedūras reglamentuojančių normų. Be to, valdybos nariai neprisiminė, kad 2012-08-21 posėdžio metu svarstant biudžeto didinimą, būtų žinoję, jog jau atliekamas viešasis pirkimas viešinimo paslaugoms įsigyti ir atrinktas šio konkurso nugalėtojas, teigė nežinoję apie tai, kad 2012-09-03 buvo pasirašyta pirkimo sutartis su UAB "C"

254Anot liudytojo K. Š., biudžeto pakeitimas pats savaime nėra nurodymas administracijai kažką daryti. Liudytojo A. V. teigimu, UAB "A" turėjo profesionalią komandą ir vadovą, kuriais Valdyba pasitikėjo, todėl viskas turėjo būti teisiškai tvarkinga, o jei atlikti teisėtai nėra galimybės, vadinasi, reikia atsisakyti. Liudytojo M. Z. nuomone, administracijos vadovas R. V. su savo komanda turėjo 4 000 000 Lt komunikacijos biudžeto rezervą panaudoti teisingai ir pasiekti maksimalų efektą. Valdyba priėmė sprendimą padidinti finansavimą, o įgyvendinimas buvo administracijos reikalas. Buvo preziumuojama, kad administracijos vadovas viską įvykdys tik teisėtomis priemonėmis, jei jis to neįgyvendina teisėtomis priemonėmis, jis turi būti nušalintas ir teisiamas. Valdyba jokiu būdu, jo žiniomis, nedavė jokio nurodymo R. V. daryti tai neteisėtomis priemonėmis. Kiek pamena, R. V. nekėlė klausimo valdyboje, kad teisėtomis priemonėmis nelabai įmanoma minėtos pinigų sumos įsisavinti. Valdyba davė direktoriui nurodymus, toliau jau buvo jo dalykas organizuoti pirkimą. Jei jis negali to įgyvendinti, jis turi grįžti ir pasakyti valdybai. Neatsimena, kad R. V. taip būtų daręs. Jei jis būtų atėjęs ir pasakęs, ar parašęs raštu, kad negali įgyvendinti, tada valdyba turėtų pasakyti „stop“, bet tokio dalyko tikrai neatsimena, jam R. V. to tikrai nėra sakęs, tuo labiau per posėdžius (T. 10, b. l. 55-60). Liudytojas A. V. nurodė, kad jam nėra žinoma, kaip bendrovė įvykdė viešąjį pirkimą – bendrovėje buvo teisininkai, kurie turėjo jį organizuoti, laikantis Lietuvos Respublikos įstatymų. A. V. teigė, kad nesidomėjo, kaip konkrečiai buvo panaudotas 4 000 000 Lt rezervas, tačiau jis turėjo būti panaudotas, laikantis galiojusių norminių aktų. (t. 8, b. l. 146-149). Liudytojo K. Š. parodė, kad bendrovė turėjo kvalifikuotus teisininkus, todėl jie manė, kad viskas organizuojama laikantis įstatymų. Gi patys teisininkai nuosekliai tvirtino, kad R. V. buvo ne kartą informuotas apie tai, kad valdybai padidinus biudžeto sumą viešinimo paslaugoms įsigyti turėjo būti organizuojamas viešasis pirkimas. Apie tai direktorių informavusi, nurodė ir viešuosius pirkimus įmonėje kuruojanti A. R., teigusi, kad po tokių jos ir teisininkės A. M. aiškinimų R. V. jai leido suprasti, jog ji neturi ateities šioje įmonėje.

255Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad kaltinamasis R. V. teisme laikėsi pozicijos, jog poreikis įsigyti viešinimo paslaugų didesnei sumai nei numatyta sutartyje, kilo jau pasirašius sutartį su viešojo konkurso laimėtoja – UAB "C" kai pradėjus viešinimą, padidėjo visuomenės, politikų spaudimas dėl to, kad nėra pateikiama objektyvi informacija apie naujos atominės elektrinės projektą, o atlikti viešuosius pirkimus dėl valdybos patvirtintos ir leistos panaudoti 4 000 000 Lt biudžeto rezervo sumos, nebuvo laiko. Kaltinamasis nurodė, kad „iki referendumo likus mėnesiui, 2012-09-03 buvo pasirašyta paslaugų teikimo sutartis. "A" ir rangovui patvirtinus viešinimo pagrindinius darbus, atsakingi darbuotojai pradėjo vykdyti veiksmų planą. Tuo metu suaktyvėjo raginimai iš Vyriausybės, Energetikos Ministerijos, Seimo padidinti informacijos kiekį, kad visuomenė gautų reikiamą pagrindą sprendimui referendume padaryti. Politikos ir visuomenės lyderiai, referendumo iniciatoriai, iš "A" akcininkų, t. y. Energetikos Ministerijos, reikalavo daug daugiau informacijos, nes oponuojanti pusė veikė intensyviai ir agresyviai, neigiamos informacijos kiekis augo didžiuliais tempais“.

256Tokius kaltinamojo parodymus paneigia ne tik byloje apklausti liudytojai betarpiškai dalyvavę viešajame pirkime, A. R., S. B., kurie nurodė, kad jau pirkimo pradžioje buvo žinoma ir kalbama apie didesnę nei 1 200 000 Lt sumą, bet ir ta aplinkybė, kad, kaip matyti iš byloje esančių UAB "A" valdybos posėdžių protokolų, klausimas dėl biudžeto didinimo valdyboje buvo svarstomas daug anksčiau, t. y. dar net nepasirašius sutarties su UAB "C" tuo labiau dar minėto viešojo pirkimo metu skirtomis lėšomis net nepradėjus viešinimo kompanijos, kurios darbai pagal UAB "C" viešojo pirkimo metu sudarytą planą buvo numatyti iki pat referendumo datos, t. y. 2012-10-14. Vadinasi, tuo metu apie tik numatytų, bet sutartimi dar nepatvirtintų paslaugų pakankamumą ir būsimo viešinimo apimtį nei visuomenė, nei politikai susidaryti įspūdžio negalėjo, nes viešasis pirkimas, kuris, kaip žinia, pasibaigia sudarius pirkimo sutartį (VPĮ 7 straipsnio 4 dalis), dar nebuvo pasibaigęs ir viešinimas pagal minėtą sutartį net nebuvo pradėtas. Byloje apklaustų liudytojų parodymai, UAB "A" valdybos 2012-08-21 protokolas duoda pagrindą išvadai, kad UAB "A" administracijoje dar prieš sudarant pirkimo sutartį buvo žinoma, jog joje numatyta suma bus viršyta. Iš 2012-08-21 UAB "A" valdybos posėdžio protokolo Nr. 13 matyti, kad minėtą dieną valdyba balsavo dėl UAB "A" 2012 m. veiklos biudžeto pakeitimo patvirtinimo, nutardama patvirtinti UAB "A" 2012 m. veiklos biudžeto pakeitimo projektą, numatant 4 000 000 Lt komunikacijos biudžeto rezervą komunikacijos priemonėms įgyvendinti. Bendrovės vadovybė buvo įpareigota, atsiradus patvirtinto biudžeto rezervo panaudojimo poreikiui, pateikti valdybai išsamų numatomą vykdyti priemonių planą. 2012-09-14 UAB "A" valdyba, susipažinusi su UAB „C“ paruoštu komunikacijos planu nutarė „pritarti komunikacijos biudžeto rezervo panaudojimui pagal pateiktą Komunikacijos priemonių planą (T. 1, b. l. 107). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad vienas pagrindinių viešųjų pirkimų tikslų yra užtikrinti viešųjų pirkimų skaidrumą ir racionalų mokesčių mokėtojų lėšų panaudojimą. Tai, kad pirkimo dalyviai neturi informacijos apie tikrąjį paslaugų kiekį, nulemia ir siūlomų paslaugų kainas, nes paslaugų kainodara nustatoma tik tam tikrai paslaugų apimčiai.

257Liudytojas A. D., UAB "A" valdybos pirmininkas, paaiškino tokio valdybos galutinio sprendimo didinti biudžetą (2012-09-14) vėlavimo priežastį, atkreipdamas dėmesį į pačios įmonės administracijos veiksmus. Anot liudytojo, bendrovės valdyba dar 2012 m. pradžioje patvirtino įmonės biudžetą, kuriame buvo ir komunikacijai numatyti pinigai, tačiau liudytojo teigimu, lėšos, skirtos komunikacijai, įmonės buvo labai greitai išnaudojamos, todėl buvo kreiptasi į įmonę su paklausimu, kodėl taip greitai išnaudojamos piniginės lėšos. Iš byloje esančių tarp "A" ir "D" sudarytų komunikacinių paslaugų teikimo sutarčių matyti, kad dar 2011-09-22 buvo sudaryta sutartis dėl viešųjų paslaugų teikimo už 300 000 Lt sumą be PVM (ši sutartis, akcentuojant viešinimo tęstinumą ir nuolatinį pobūdį bei artėjančią jos galiojimo pabaigą, minima ir viešojo pirkimo inicijavimo rašte); 2012-04-23 – dėl žiniasklaidos planavimo paslaugų, kurių kaina 217.005,47 litų be PVM; 2012-05-28 – dėl integruotos komunikacijos ir žiniasklaidos planavimo paslaugų teikimo už 1 200 000 Lt be PVM, paslaugas teikiant iki 2012-12-30 (T. 8, b. l. 11-55). Liudytojo A. D. teigimu, kai įmonė vėl kreipėsi dėl komunikacijos biudžeto padidinimo, valdybai nepateikė konkretus komunikacijos plano, pagrindžiančio, kokie tokio biudžeto komunikacijai didinimo tikslai ir suma. Valdybos posėdžiai būdavo atidedami, nes Valdybai neužtekdavo įmonės pateiktos informacijos. Galutinis planas buvo pateiktas 2012 m. rugsėjo mėnesį (2012 m. liepos mėnesį taip pat buvo pateiktas, tačiau jo kokybė nebuvo gera). 2012-09-13 buvo gautas Energetikos viceministro pasirašytas raštas, kuriuo buvo prašoma pateikti kuo daugiau informacijos apie naują projektą. 2012-09-14 įvyko Valdybos posėdis, kurio metu ir buvo padidinta biudžeto eilutė. Liudytojas paaiškino, kad nuo pradžių buvo prašoma įmonės pateikti išsamų planą, nes nebuvo žinoma, nei kam, nei kokiu periodiškumu buvo prašomos lėšos. Valdybos pirmininko teigimu, jam nebuvo žinoma, kad įmonė 2012-09-03 pasirašė viešinimo sutartį. Valdyba labiau vykdo strateginę funkciją, visa kita – įmonės vadovo atsakomybė. Kaip įmonė vykdo viešinimą, tai įmonės reikalas. Dėl papildomų lėšų (4 000 000 Lt) valdyba pasirašė 2012-09-14, nes artėjo referendumas, kuris įvyko 2012-10-14, todėl reikėjo skubėti informuoti visuomenę apie šį projektą. R. V. nekėlė klausimų dėl terminų. Iš pradžių buvo žiūrima, ar projektas atitinka įstatymus, jei viskas gerai, tuomet įmonės vadovas pasirašydavo. Buvo prašoma teisininkų, kad šie viską sutikrintų ir sužiūrėtų, jog viskas vyktų pagal įstatymus. Liudytojas A. D. nurodė, kad žmonės referendume išsakė pasipriešinimą šiam projektui, tačiau žmonių balsas buvo tik patariamasis, todėl buvo galima statyti atominę elektrinę. (t. 10, b. l. 72-76).

258Išanalizavus bylos įrodymus, akivaizdu, kad 2012-07-16 Lietuvos Respublikos Seimui nutarus paskelbti patariamąjį referendumą dėl naujos atominės elektrinės statybos Lietuvoje, visuomenei reikėjo objektyvios ir įvairiapusiškos informacijos šia tema, tuo tikslu ir buvo skirta 1 200 000 Lt UAB "A" biudžeto lėšų. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad tokio dydžio suma buvo skirta viešinimui, kurio laikotarpis užėmė tik 40 dienų, nors anksčiau tokio dydžio lėšos buvo skirtos visų metų įmonės komunikacijos tikslams pasiekti. Kaip patvirtino teisme apklausti už viešuosius ryšius įmonėje atsakingi darbuotojai (S. B., G. K.), valdybos primininkas A. D. projekto viešinimo darbai buvo atliekami ir įmonės lėšos komunikacijos tikslams pasiekti buvo skiriamos ir iki minėto viešojo pirkimo konkurso. Tai patvirtina byloje esančios UAB „"A"‘ ir "D" sutartys, iš kurių matyti, kad tik prieš kelis mėnesius iki minėto viešojo pirkimo inicijavimo UAB "A" buvo sudariusi sutartis dėl žiniasklaidos planavimo paslaugų įsigijimo iš viešųjų ryšių kompanijos „B.“ didelėms sumoms: 2012-04-23 – 217.005,47 Lt be PVM, o 2012-05-28 – 1 200 000 Lt be PVM sumai (šia sutartimi "D" įsipareigojo teikti UAB "A" integruotos komunikacijos ir žiniasklaidos planavimo paslaugas (1 psl. reklaminis plotas trečiame puslapyje didžiuosiuose Lietuvos ir regiono laikraščiuose, trumposios bėgančios eilutės Lietuvos televizijose, reklaminio klipo transliavimas, informacinio reportažo transliavimas Lietuvos televizijose). Pažymėtina, kad paslaugų teikimas pagal šią sutartį taip pat apėmė ir referendumo laikotarpį, nes buvo numatytas iki 2012-12-30.

259Būtinasis reikalingumas – tai situacija, kai teisėtai padaroma žala baudžiamojo įstatymo saugomiems interesams, siekiant pašalinti pavojų, gresiantį Lietuvos valstybės, visuomenės interesams, to asmens ar kitų asmenų teisėms, jei toks pavojus tomis aplinkybėmis negalėjo būti pašalintas kitomis priemonėmis ir jeigu padaryta žala yra mažiau reikšminga negu išvengta. Tokia situacija atsiranda, susidūrus dviem teisės saugomiems interesams, kurių vieną galima apsaugoti tik darant žalą antram. Būtinojo reikalingumo sąlygos: gresiantis pavojus pačiam asmeniui, kitiems asmenims ar jų teisėms, visuomenės ar valstybės interesams; realus ir akivaizdus pavojus; gresiantis pavojus, kurį galima pašalinti, tik darant žalą teisės saugomiems interesams; pašalinamas darant žalą kitam asmeniui; padaryta žala mažesnė nei išvengta. Nagrinėjamu atveju, anot kaltinamojo, pavojus jo įmonės vykdomam naujos atminės elektrinės projekto įgyvendinimui, kilo Lietuvos Respublikos Seimui paskelbus patariamąjį referendumą, t. y. nutarus atsiklausti visuomenės, ar ji pritaria naujos atominės elektrinės statybai. Iš kaltinamojo parodymų darytina išvada, kad tą pavojų – įmonei nepalankią referendumo baigtį – galima buvo pašalinti, tik pateikus visuomenei objektyvią informaciją apie projektą. Pažymėtina, kad tam ir buvo skirta viešojo pirkimo metu nupirkta 1 200 000 Lt be PVM suma. Vėliau nutarta, kad to nepakaks ir siekta pašalinti pralaimėjimo grėsmę be viešojo pirkimo panaudojant valdybos papildomai skirtas biudžeto lėšas. 2012-10-14 tapo akivaizdu, kad to padaryti nepavyko, nes dvigubai daugiau referendume balsavusių žmonių manė, kad statyti naują atominę elektrinę nereikia. Kaip matyti iš paties kaltinamojo, kai kurių jau aptartų valdybos narių parodymų, viešųjų reikalų skyriaus vadovo S. B. parodymų, vos paskelbus referendumą buvo akivaizdu, kad jo laimėti nepavyks, ką patvirtina ir jo rezultatai (už balsavo 34,09, prieš balsavo 62,61 referendume dalyvavę piliečiai), tam, anot liudytojo S. B., įtakos turėjo daugelis faktorių, tarp jų ir trumpas laikotarpis iki referendumo, žmonėms per sunki specifinė referendumo žinutė, neseniai įvykusi avarija „Fukušimos“ atominėje elektrinėje, tačiau pažymėtina tai, kad šis referendumas buvo patariamasis ir, kaip pažymėjo liudytojai A. D., A. V., Ž. V., sprendimas dėl tolimesnio projekto priklausė ne nuo visuomenės, o nuo politikų. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad būtinojo reikalingumo teoriją paneigia ir ta aplinkybė, jog R. V. iš UAB "C" paslaugas užsakė ir po referendumo datos. Be to, net ir didesnės apimties informacijos apie projektą pateikimas, nereiškė, kad referendume dalyvavę žmonės, gavę tą informaciją, išreikš savo valią, balsuodami UAB "A" palankia linkme.

260R. V. teigia, kad tik UAB "A" galėjo pateikti objektyvią informaciją taip išgelbėdama projektą, tačiau UAB "A" nebuvo vienintelis objektyvios informacijos, reikalingos sprendimui dėl atominės elektrinės reikalingumo Lietuvoje priėmimo, šaltinis. Kaip matyti iš liudytojo A. Ą. A. parodymų ūkio ministerija taip pat dalyvavo projekto viešinime: liudytojas nurodė, kad buvo komandos narys komunikacijai iš ekonominės pusės: pats redaguodavo straipsnius, dalyvavo televizijos laidose. Anot liudytojo, viešinimas buvo intensyvus, tačiau rezultatas nebuvo sėkmingas, nes per vėlai buvo pradėta viešinti projektą. Viešinimo metu buvo paskleista daug informacijos, kuri buvo agresyvoka, žmonės buvo nepasiruošę, juos reikėjo šviesti po truputį ir ilgesnį laiką, o ne iš karto pateikti tiek daug informacijos (T. 10, b. l. 143-146). Apie tai, kad viešinimas buvo pavėluotas parodė ir liudytojas valdybos narys M. Z. Ir pats kaltinamasis nurodė, kad buvo galimybė viešinti projektą ir kitais būdais, kurie buvo svarstomi energetikos, ūkio ministerijų, Vyriausybės atstovų: viešinimui buvo galima gauti lėšas ir iš kitų institucijų, finansuojant iš valstybės biudžeto, tačiau šiai idėjai nebuvo pritarta, atsižvelgiant, į tai, kad kartu su referendumu vyks ir rinkimai į Lietuvos Respublikos Seimą. "A" valdybos pirmininkas A. D. valdybos pasitarime siūlė informacijos sklaidai panaudoti 10 proc. Europos Sąjungos lėšų, skirtų skirtingų ministerijų programų viešinimui finansuoti. Susitikimuose Vyriausybėje, Energetikos ministerijoje buvo nuspręsta, kad "A" bus atsakinga už informacijos viešinimą. Darytina išvada, kad prie tokio pasirinkto būdo prisidėjo ir tai, kad iš UAB "A" vadovo pusės nebuvo išsakyta aiški pozicija, kad papildomų paslaugų teikimas, laikantis galiojančių normų reikalavimų, nėra įmanomas. Apibendrinant tai, kas aptarta, daryti išvados, kad nagrinėjama situacija atitiko būtinojo reikalingumo sąlygas, nėra pagrindo.

261Dėl BK 228 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo subjektyviosios pusės požymių

262Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje akcentuota, kad valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens pripažinimas kaltu dėl piktnaudžiavimo galimas tik esant jo tyčinei kaltei, t. y. tik tuo atveju, kai toks asmuo suprato, jog naudojasi savo tarnybine padėtimi priešingais tarnybai tikslais, numatė, kad dėl to gali atsirasti didelė žala valstybei, tarptautinei viešajai organizacijai, juridiniam ar fiziniam asmeniui, ir šios žalos norėjo (tiesioginė tyčia) arba nenorėjo, bet sąmoningai leido jai atsirasti (netiesioginė tyčia) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-407/2009).

263Nors kaltinamasis nurodė, kad pirkdamas papildomas viešinimo paslaugas nepiktnaudžiavo tarnyba, nesuprato pažeidęs VPĮ, o vadovavęsis jomis pagal savo supratimą ir verslo logiką, siekdamas tarnybos interesų – atominės elektrinės projekto įgyvendinimo, įmonės valdybos pritarimu veikdamas įmonės akcininko, o tuo pačiu ir valstybės labui, tačiau nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad susiformavusią teismų praktiką apie kaltininko subjektyvinės pusės požymio – tyčios buvimą yra sprendžiama ne vien tik iš kaltinamojo parodymų, tačiau ir vertinant veikos objektyviųjų požymių visumą.

264R. V., minėtu laiku vadovavęs strateginės paskirties objektui, patvirtino daugelį metų dirbęs ir užėmęs aukštas pareigas su energetika susijusiose įmonėse, todėl tokio rango vadovas, turintis ilgametę vadovavimo patirtį, žinojo ir suprato, jog neteisėtai be viešojo pirkimo, nesilaikydamas imperatyvių VPĮ normų iš UAB "A" kurios 100 procentų akcijų priklauso valstybei, pirkdamas iš viešojo konkurso būdu neatrinkto, o savo nuožiūra pasirinkto paslaugų teikėjo 2012-09-03 viešojo pirkimo sutarties vertę kelis kartus viršijančias paslaugas ir jas pavesdamas apmokėti įmonės darbuotojams, sąmoningai veikia priešingai tarnybos, kuri negalėjo būti vertinama tik naudos projektui, nors ir strateginiam, ir verslo logikos aspektu, interesais, dėl to padarydamas didelę žalą.

265Tai, kad asmuo suvokė savo veiksmų neteisėtumą, tačiau sąmoningai juos atliko, patvirtina ta aplinkybė, jog generalinis direktorius, ne kartą ir ne vieno įmonės darbuotojo informuotas apie negalimumą pirkti papildomų paslaugų neorganizuojant viešojo pirkimo, o po to atsakingiems darbuotojams atsisakius dalyvauti neteisėtuose veiksmuose, S. B., Š. A. atsisakius vizuoti UAB "C" pateikiamus dokumentus paslaugoms, viršijančioms 2012-09-03 sutarties sumą įsigyti, pats, nesant sutarties, vizavo paslaugos teikėjo pateikiamus dokumentus, kurių pagrindu UAB "C" buvo toliau be viešojo pirkimo pervedami pinigai.

266Asmens savo atliekamos neteisėtos veikos suvokimą ir sąmoningą tokio elgesio pasirinkimą patvirtina ir byloje esantys du 2012-09-03 pirkimo sutarties variantai bei antrojo varianto atsiradimo aplinkybes paaiškinantys liudytojų M. B. ir A. R. parodymai. Iš 2015-06-02 apžiūros, protokolo matyti, kad apžiūrėjus į UAB "A" dokumentų sistemą skirtingu laiku (2012-09-04 ir 2012-10-29) įkeltos 2012-09-03 sutarties variantus, nustatyta, kad jie skiriasi: 1) 2012-09-03 sutarties Nr. MIS_2012-67 kopijos, į "A" dokumentų administravimo sistemą „Doclogix“ įkeltos 2012-09-04, 4.1 p. nurodoma, kad ,,Paslaugos pagal Užsakovo užsakymus teikiamos iki 2013 m. sausio 1 d. Paslaugų teikimo terminas Šalių susitarimu gali (bet neprivalo) būti pratęstas iki bus išnaudota Sutartyje numatyta Paslaugų suma. Sutarties galiojimas bet kokiu atvejų pasibaigia, jeigu pagal sutartį suteiktų paslaugų suma pasiekia numatomą Užsakovo maksimalią Sutarties sumą“. Sutarties 5.1 p. numatoma, kad ,,Bendra numatoma užsakovo perkamų Paslaugų vertė – iki 1 200 000 Lt be PVM. Paslaugų kaina nustatoma pagal Sutarties 3 priede pateiktus Paslaugų įkainius. Paslaugų teikimo metu Paslaugų teikėjo patiriamos išlaidos yra apmokamos Perkančiosios organizacijos, jei dėl to yra susitariama Paslaugų užsakyme. Į šias išlaidas negali būti įtrauktas Paslaugų teikėjo antkainis.“ 5.5 punkto sutartyje nėra. 2) 2012-09-03 sutarties Nr. MIS_2012-67 kopijos, į "A" dokumentų administravimo sistemą „Doclogix“ įkeltos 2012-10-29, 4.1 p. nurodoma, kad ,,Paslaugos pagal Užsakovo užsakymus teikiamos iki 2013 m. sausio 1 d.“. Sutarties 5.1 p. numatoma, kad ,,Bendra numatoma užsakovo perkamų Paslaugų vertė – iki 1 200 000 Lt be PVM. Paslaugų kaina nustatoma pagal Sutarties 3 priede pateiktus Paslaugų įkainius. Paslaugų teikimo metu Paslaugų teikėjo patiriamos išlaidos, reikalingos trečiųjų šalių paslaugų apmokėjimui, yra apmokamos Perkančiosios organizacijos, jei dėl to yra susitariama Paslaugų užsakyme. Į šias išlaidas negali būti įtrauktas Paslaugų teikėjo antkainis.“ Sutartyje yra numatytas 5.5 punktas, kuriame nurodoma, kad ,,Paslaugų teikėjui paprašius ir užsakovui raštu suderinus, Užsakovas gali pateiktą PVM sąskaitą faktūrą apmokėti per 3 (tris) darbo dienas su sąlyga, Paslaugų teikėjas suteiks suderintoje Paslaugų teikimo sąmatoje nurodytai bendrai kainai 0,7 % procentų nuolaidą.

267Kaip matyti iš liudytojo M. B. paaiškinimų apie antrojo sutarties varianto atsiradimą, siekiant nupirkti paslaugų, už didesnę nei 2012-09-03 sutartyje numatytą sumą, jis, R. V. nurodymu, padarė pakeitimus 2012-09-03 sutartyje. Liudytojo nuomone, tais pakeitimais buvo siekiama didesnės sumos įsisavinimo. Jis R. V. aiškino, kad tie pakeitimai sutarties vertės nekeičia (t. 9, b. l. 161-170). Ikiteisminio tyrimo metu L. B. nurodė, kad Sutarties vykdymo eigoje buvo pakeistas 2012-09-03 Sutarties originalas dėl pirminiame Sutarties variante numatytos aplinkybės, kad Sutartis nustoja galioti pasiekus numatytą Užsakovo Paslaugų vertę – 1 200 000 Lt be PVM, taip pat dėl numatyto apmokėjimo paslaugų teikėjui už paslaugas per tris dienas nuo sąskaitų-faktūrų pateikimo, tai jam buvo žinoma, kadangi jis pats, UAB "A" generalinio direktoriaus R. V. nurodymu, šias nuostatas koregavo savo tarnybiniu kompiuteriu ir gilinosi į Sutarties sąlygas šiame kontekste. Kas, kaip ir kokiomis aplinkybėmis pakeitė sutarties egzempliorius, taip pat naują egzempliorių pateikė UAB "C" jis nežino, Sutarties originalų egzempliorių (tiksliau atskirus sutarties punktus) pakeisti sugalvojo R. V., kadangi Sutarties vykdymo eigoje buvo žymiai viršyta numatyta Sutartyje paslaugų kaina. (t. 8, b. l. 86-91).

268Tai, kad buvo suvokiama, jog vadovaujantis teisės normų reikalavimais, papildomos 2012-09-03 sutartį viršijančios sumos įsigyti paslaugoms panaudoti nėra teisinio pagrindo, patvirtina ir politinio įgaliojimo raštiško patvirtinimo būtinybė. Iš liudytojo energetikos viceministro Ž. V. parodymų matyti, kad ministerijos 2012-09-12 raštą ,,Dėl informacijos sklaidos“ Nr. (11.9-13)3-3453 inicijavo ir paruošė pati UAB "A" o liudytojas, jį pakoregavęs, nekeisdamas esmės, pasirašė, todėl, anot jo, rašte ir nenurodytas rengėjas (t. 8, b. l. 154-158).

269Apie būtinojo subjektyviojo veikos požymio – tyčinės kaltės buvimą, galima spręsti ir iš to, kad kaltinamasis buvo pavedęs sau pavaldiems įmonės darbuotojams sužinoti, kokia atsakomybė gresia už VPĮ pažeidimus. A. R. paliudijo, kad R. V. teisininkams liepė sužinoti, kaip bus baudžiama, jei bus viršyta sutarties suma, kaip organizuoti viešąjį pirkimą, kad paslaugas būtų galima pirkti iš ,,C“, neapklausiant, į viešąjį pirkimą neįtraukiant kitų tokias paslaugas teikiančių įmonių. Teisininkai, kas konkrečiai, nepamena, išaiškino, kad jei bus vykdomas viešasis pirkimas su atitinkamais viešojo pirkimo įstatymo pažeidimais, VPT baudžia griežčiau, o jei tik viršyta sutarties suma, tai yra paslaugos perkamos iš viso be jokios viešojo pirkimo, VPT baudžia ne taip griežtai. Matyt, R. V. nusprendė pasirinkti pastarąjį variantą ir pirkti paslaugas toliau iš ,,C“, nevykdant viešojo pirkimo.

270Įvertinus nustatytų aplinkybių visumą, darytina vienareikšmiška išvada, kad R. V. sąmoningai pažeidė kaltinime nurodytus norminių aktų reikalavimus. Nors, kaltinamojo teigimu, jis vadovavosi įmonės akcininko ir valdybos sprendimais, vykdė jų valią, tačiau, atkreiptinas dėmesys į tai, kad būdamas bendrovės vadovas, valdybos narys, žinojo, kad tiek akcininko, tiek valdybos kompetenciją ir funkcijas reglamentuoja Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo nuostatos, ir minėti bendrovės organai gali dalyvauti įmonės valdyme tik įstatymo nustatyta tvarka. Kaltinimo teigimu, viceministras jam nurodė atlikti viešinimą bet kokiomis sąlygomis, tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad liudytojas A. Ą. A. nebuvo nei įmonės valdybos narys, nei įmonės akcijas patikėjimo teise valdančios ministerijos atstovas. Tuo labiau, tiek šis liudytojas, tiek liudytojais apklausti to metu Ministerijos vadovai A. S., Ž. V., valdybos nariai neigė, davę nurodymus R. V. įsigyti projekto viešinimo paslaugas nesilaikant įstatymų. Priešingai, minėti liudytojai nurodė, kad iš R. V. supratę, kad nors su jų įsigijimu yra tam tikrų problemų, tačiau pasiekti keliamus tikslus galima.

271Aptartos aplinkybės leidžia pagrįstai konstatuoti būtinąjį BK 228 straipsnio 1 dalyje numatytą subjektyvųjį veikos požymį – tyčinę kaltę, nes iš byloje esančių įrodymų akivaizdu, kad R. V. suvokė savo veiksmų neteisėtumą, jų priešingumą tarnybos interesams, naudojosi savo tarnybine padėtimi, numatydamas, kad dėl to gali atsirasti žala valstybei ir nors jos nenorėjo, tačiau sąmoningai leido jai atsirasti.

272Dėl didelės žalos būtinojo požymio

273BK 228 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo būtinasis požymis – didelė žala, kuri gali būti padaryta: 1) valstybei, 2) Europos Sąjungai, 3) tarptautinei viešajai organizacijai, 4) juridiniam asmeniui ar 5) fiziniam asmeniui. Didelė žala, atsiradusi dėl piktnaudžiavimo, gali būti tiek turtinio, tiek neturtinio pobūdžio.

274Nors BK 228 str. dispozicija neapibrėžia ir nepateikia universalių kriterijų didelės žalos požymiui konstatuoti, paliekant teismui kiekvienu konkrečiu atveju apie jos dydį spręsti individualiai, tačiau iš susiformavusios teismų praktikos galima teigti, kad sprendžiant šį klausimą atsižvelgiama į tai, koks kaltininko veiksmų pobūdis, kokiais teisės aktais ir kokie jais nustatyti reikalavimai, principai yra pažeidžiami, kokia jų reikšmė teisinėje valstybės sistemoje, kokia kaltininko einamų pareigų svarba, rezonansas visuomenėje dėl padarytos veikos ir įtaka valstybės tarnautojo ir valstybės institucijos autoritetui ir kt.

275Piktnaudžiaudamas tarnyba, valstybės tarnautojas visada pažeidžia atitinkamus teisės aktus bei diskredituoja tarnautojo vardą ir taip padaro žalos valstybei ar piliečių interesams, tačiau ne bet koks piktnaudžiavimas padaro didelę žalą, taip pat ne bet koks tarnautojo ar jam prilyginto asmens vardo diskreditavimas gali būti vertinamas kaip didelė žala valstybei. BK 228 straipsnyje numatytas „didelės žalos“ požymis, apibūdinantis nusikalstamos veikos padarinius, yra pagrindinis nusikaltimų valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams bei tarnybinių (drausminių) pažeidimų atribojimo kriterijus

276Didelė turtinė žala teismų praktikoje paprastai siejama su žala, viršijančia 250 MGL, nors atsižvelgus į bylos aplinkybes ir mažesnio dydžio turtinė žala gali būti pripažinta didele (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-232/2012, 2K-125/2012, 2K-100/2014, 2K-21/2014 ir kt.). Turtinė žala padaroma tada, kai nusikalstama veika pažeidžiami asmens turtiniai interesai. Civilinės teisės prasme turtinė žala yra turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai) ir negautos pajamas (CK 6.249 straipsnio 1 dalis).

277Byloje nustatyta, kad kaltinamojo padaryti teisės aktų pažeidimai yra susiję su viešojo intereso sritimi. Viešuoju interesu yra laikytinas teisėtas asmens ar grupės asmenų interesas, atspindintis ir išreiškiantis pamatines visuomenės vertybes, kurias paprastai įtvirtina ir saugo Konstitucija. Pagal Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatymą viešieji interesai – tai visuomenės suinteresuotumas, kad asmenys, dirbantys valstybės tarnyboje, visus sprendimus priimtų nešališkai ir teisingai (2 straipsnio 3 dalis). Minėta, kad viešuosius interesus gali įgyvendinti ne tik asmenys, dirbantys valstybės tarnyboje, bet ir asmenys, dirbantys privačiuose juridiniuose asmenyse ar užsiimantys profesine veikla. Taigi viešieji interesai, kaip įstatymo saugoma vertybė, gali būti suprantami ir kaip visuomenės suinteresuotumas, kad ne tik valstybės tarnautojai, bet ir kiti viešojo ar net privataus sektorių darbuotojai, įgalioti spręsti įvairius visuomenei svarbius klausimus (valstybės tarnautojui prilyginti asmenys), darytų tai nešališkai, teisingai, įstatymų nustatyta tvarka (kasacinė nutartis Nr. 2K-P-89/2014).

278Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina tai, kad sandoriai, esantys viešųjų pirkimų teisės normų reguliavimo sferoje, o tuo labiau, sandoriai, sudaryti šiurkščiai pažeidžiant VPĮ nustatytas taisykles, negali būti vertinami pagal civiliniams teisiniams santykiams keliamus reikalavimus, nes yra susiję su viešojo intereso nepaisymu, paneigiančiu pačią viešųjų pirkimų sistemą. Kaltinamojo nuomone, jo neteisėtus veiksmus pateisina susidariusi situacija dėl referendumo, politiniai tikslai, tačiau pažymėtina, kad VPĮ nenumato jokių išimčių ir situacijų, kai perkančiajai organizacijai, esant viešojo pirkimo sąlygoms, šio įstatymo normos gali būti netaikomos. Kaip teisme nurodė VPT specialistas E. M., buvęs VPT teisininkas R. Z. minėto įstatymo normos numato situacijas, kai esant ypatingiems atvejams pirkimai gali būti atlikti skubos tvarka, kuri nepriklauso nuo perkančiosios organizacijos ir kurią pastaroji turi įrodyti, o nesant tokios situacijos ar perkančiajai organizacijai negebant jos įrodyti, nuo neteisėto paslaugų pirkimo turi būti susilaikyta (T. 11, b. l. 30-34, 48-54).

279Visi byloje apklausti liudytojai patvirtino paskelbus referendumą kilusį būtinumą viešinti naujos atominės elektrinės projektą, tačiau nenurodė, kokios apimties tas viešinimas turėjo būti ir neteigė, kad būtent 4 000 000 Lt buvo ta suma, kurią panaudojus, būtų buvę galima pasiekti viešinimui keliamus tikslus, priešingai, daugelis akcentavo, kad esant nurodytai situacijai jų pasiekti nebuvo galimybės. Svarbu tai, kad UAB "A" VPĮ nustatyta tvarka skelbiant ir atliekant komunikacijos paslaugų viešąjį pirkimą 1 200 000 Lt be PVM sumai, pasirašant 2012-09-03 sutartį, jau buvo žinomas viešinimo tikslas, nustatytas sutarties galiojimo laikotarpis ir numatyta sutarties suma, minėtam tikslui pasiekti, nustatant sąlygą, kad jos viršyti negalima. Šias sąlygas žinojo ir su jomis sutiko ir paslaugų teikėjas, pasirašydamas sutartį. Neteisėtas nustatytos sumos viršijimas, perkančiajai organizacijai papildomas paslaugas įgyjant be viešojo pirkimo, reiškia žalos darymą BK 228 straipsnio prasme, nes R. V. vadovaujama UAB "A" tik vykdydama viešojo pirkimo konkursą VPĮ nustatyta tvarka, galėjo įsigyti 2012-09-03 sutartyje numatytą sumą viršijančias paslaugas. Neteisėtai gautos paslaugos, už kurias buvo sumokėta, pažeidžiant imperatyvias VPĮ normas, laikytinos turtine žala, nes jas buvo galima įsigyti ir už jas apmokėti tik viešojo pirkimo būdu, todėl UAB "A" generalinio direktoriaus neteisėti veiksmai, kai tyčia, nesilaikant VPĮ reikalavimų, buvo už didelę pinigų sumą, žymiai viršijančią teismų praktikoje nustatytą didelės turtinės žalos dydį – 250 MGL – įsigyjamos paslaugos iš savo nuožiūra pasirinkto paslaugų teikėjo, valstybei, kaip įmonės akcininkei, padarė didelę turtinę žalą, nes UAB "A" be sutarties UAB "C" sumokėjo 3 127 625,08 Lt (su PVM) (905 822,83 eurų). Kaltinamojo minimi, byloje esantys dokumentai, patvirtinantys, kad paslaugos teikėjas – UAB "C" direktoriaus nurodymu apmokėtas paslaugas iš tiesų suteikė, patys savaime išanalizuotų įrodymų kontekste nepaneigia to, kad už paslaugas buvo apmokėta nesant sutarties, ir nepatvirtina, kad tokios be viešojo pirkimo įsigytos paslaugos buvo būtinos.

280Teismo vertinimu, ta aplinkybė, kad UAB "A" strateginio valstybės objekto – įmonės, kuri yra perkančioji organizacija VPĮ prasme, vadovas jam patikėtas įmonės, kurios 100 procentų akcijų priklauso valstybei, lėšas, kelis kartus viršijančias 2012-09-03 sutarties sumą, ne tik be viešojo pirkimo sutarties, tačiau iš viso be jokios sutarties perveda kitam juridiniam asmeniui, pagal pastarojo, atsižvelgus į valdybos patvirtintą biudžeto rezervą, parengtą komunikacijos strategijos planą, leidžia konstatuoti grubius VPĮ nuostatų pažeidimus, padariusius didelės neturtinės žalos valstybei, nes buvo pažeisti kaltinime minimi VPĮ straipsniai, valstybės deklaruojami teisėtumo, teisingumo, skaidrumo ir lojalumo principai, pažeistos UAB "A" kaip valstybės strateginio objekto veiklos principai bei diskredituota tiek valstybė, tiek pats naujos atominės elektrinės projektas. Tokie veiksmai visuomenei leidžia pagrįstai abejoti mokesčių mokėtojų lėšų panaudojimo, taikant viešuosius pirkimus, skaidrumu, racionalumu, taip keliamos abejonės viešųjų pirkimų institutu, kenkiama valstybės autoritetui. Kaltinamasis užėmė visuomenei svarbias pareigas, vadovavo daugelio žmonių interesus liečiančio objekto įgyvendinimo projektui, savo vadovaujamos įmonės darbuotojų buvo ne kartą tiek žodžiu, tiek raštu įspėtas apie papildomų paslaugų įsigijimo be viešojo pirkimo neteisėtumą, nepaisant to, kryptingai siekė valdybos patvirtintų rezervo lėšų panaudojimo, neatlikus viešųjų pirkimų procedūros, nesant tam pagrindo. Kaltinamojo paaiškinimai, kad atlikdamas kaltinime nurodytus veiksmus, rėmėsi įmonės akcininką atstovaujančios ir jos akcijas valdančios Energetikos ministerijos ir įmonės valdybos sprendimais, vadovavosi ekonomine logika, tik patvirtina, kad asmuo sąmoningai elgėsi neteisėtai, pažeisdamas teisės viršenybės principą.

281Teismo vertinimu, minėta veika, atsižvelgus į kaltinamojo einamų pareigų ir jam patikėto objekto svarbą, tai, kad bylos nagrinėjimo dalykas yra susijęs su viešuoju interesu, kad nesilaikant įstatyme numatytų imperatyvių teisės normų buvo pervedamos didelės pinigų sumos be viešojo konkurso savo nuožiūra pasirinktam juridiniam asmeniui, yra baudžiamosios teisės nagrinėjimo dalykas, o kaltinamojo veika, konstatavus didelės neturtinės žalos požymio buvimą, vertinama, kaip pakankamai pavojinga ir užtraukianti baudžiamąją, o ne drausminę ar administracinę atsakomybę. Nesutiktina ir su kaltinamojo ir gynybos argumentu, kad baudžiamoji atsakomybė netaikytina, nes R. V. veikė nesavanaudiškais tikslais, nes nusikaltimo, numatyto BK 228 straipsnio 1 dalyje, būtinasis požymis nėra savanaudiški tikslai. Tais atvejais, kai asmuo piktnaudžiavo tarnyba siekdamas turtinės ar kitokios asmeninės naudos, tokia jo veika kvalifikuojama pagal BK 228 straipsnio 2 dalį.

282Kaltinamasis tarnybos interesus sieja su savo vadovautos įmonės, jos valdybos ir kaltinime nurodytu laiku patikėjimo teise akcijas valdžiusios ministerijos valios įgyvendinimu, teigdamas, kad neteisėtas sandoris buvo atliktas siekiant ne žalos, o naudos bendrovei, jos akcininkui – valstybei, ir tuo pačiu ir visuomenei, kuri, išleidus viršijančią viešojo pirkimo sutartyje nustatytą sumą, turėjo priimti projektui palankų sprendimą, tačiau, teismo vertinimu, būdamas patyręs vadovas, kaltinamasis žinojo, kad visuomenės interesas apima ir žmonių poreikį, kad valstybės tarnautojai ar jiems prilyginti asmenys savo veikloje vadovautųsi teisės viršenybės principu, kuris reiškia, kad viešasis interesas, su kurio įgyvendinimu yra glaudžiai susijęs ir viešųjų pirkimų institutas, skirtas viešųjų lėšų panaudojimui reglamentuoti, įgyvendinamas tik minėtiems subjektams griežtai laikantis galiojančių imperatyvių teisės normų, o subjektams pakliuvus į prieštaringas situacijas, susilaikant nuo tam tikrų veiksmų. Valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, tyčia pažeisdamas teisės aktų reikalavimus, iškreipia tarnybinės veiklos turinį, tarnybines funkcijas ir veikia priešingai tarnybos interesams, todėl jo veika sukelia didelę neturtinę žalą.

283Visuma nagrinėjamos bylos aplinkybių, nustatant piktnaudžiavimo padarinius, atitinka teismų praktikos suformuluotus aukščiau paminėtus didelės žalos vertinimo kriterijus. Akivaizdžiai neteisėti, tarnybos esmei ir turiniui prieštaraujantys, veiksmai vertinami kaip pažeidžiantys teisės aktuose įtvirtintus reikalavimus. Nesilaikymas įstatymuose ir kituose teisės aktuose įtvirtintų reikalavimų, tiksliau – jų pažeidimas, suponuoja valstybės institucijų veiklos tam tikrose srityse neteisėtumą, ypač kai neteisėtus aktyvius veiksmus padaro tokio svarbaus strateginio objekto vadovas, o tai negali nediskredituoti juridinio asmens prestižo ir yra nesuderinama su valstybės interesais. Nagrinėjamoje byloje tarnybine padėtimi piktnaudžiavo UAB "A" kuri buvo sukurta įgyvendinti naujos atominės elektrinės projektą, susijusį su didelių valstybės lėšų panaudojimu. Tokių lėšų panaudojimo skaidrumo kontrole suinteresuota visuomenė, tam tarnauja imperatyvios tokį viešųjų lėšų panaudojimą reglamentuojančios normos. Viešieji pirkimai visada susiję su mokesčių mokėtojų pinigų naudojimu, todėl Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatos nėra savitikslės, o skirtos tam, kad šie finansiniai ištekliai būtų naudojami skaidriai, ekonomiškai, efektyviai. R. V., strateginio objekto vadovui, buvo keliami aukšti profesiniai ir etiniai reikalavimai. Kaltinime išvardinti konkretūs kaltinamojo veiksmai, jų pobūdis einamų atsakingų pareigų kontekste, leidžia daryti išvadą, kad dėl asmens priešingo tarnybos interesams veikimo, buvo sumenkintas autoritetas ir dėl to didelę žalą patyrė valstybė, t. y. buvo padaryta neturtinio pobūdžio žala jos interesams. Kita vertus, kaip jau minėta, bylos medžiaga nustatyta ir tai, kad dėl neteisėtų kaltinamojo veiksmų buvo padaryta ir didelė turtinio pobūdžio žala, kuri sustiprina neturtinės žalos energetikos, viešųjų pirkimų sektorių autoritetui reikšmingumą BK 228 straipsnio prasme. Juolab, kad padaryta žala, susijusi su viešųjų pirkimų, kurių metu naudojami mokesčių mokėtojų pinigai, institutu, kurio uždavinys viešojo intereso užtikrinimas, tarnaujant ne verslo ar politikų, o visuomenės labui, todėl valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi ar savo įgaliojimų viršijimas pasireiškiantis atitinkamais padariniais, šioje srityje pripažįstamas didele žala ne tik tarnybos autoritetui, bet ir pačios valstybės interesams. Be to, kaip matyti iš bylos duomenų, atlikti veiksmai sukėlė reikšmingus turtinius padarinius, todėl veika negali būti laikomi nepavojinga, nepadariusi žalos baudžiamojo įstatymo saugomai valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams, kitiems teisiniams gėriams.

284Esant pirmiau aptartų aplinkybių visumai, R. V. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 228 straipsnio 1 dalį.

285Dėl bausmės skyrimo

286Teismas, skirdamas kaltinamajam R. V. bausmę, vadovaujasi BK 41 straipsnyje įtvirtintais bausmei keliamais tikslais ir BK 54 straipsnyje nustatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais. Baudžiamojo įstatymo 41 straipsnyje nurodyta, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui, kurios paskirtis sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

287BK 228 straipsnio 1 dalies sankcija numato šias alternatyvias bausmės rūšis: baudą, areštą arba laisvės atėmimą iki penkerių metų. BK 55 straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad asmeniui, pirmą kartą teisiamam už nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, paprastai skiriama su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė, todėl ji kaltinamajam negali būti skiriama, nesant byloje jokių išskirtinių aplinkybių.

288Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

289Skirdamas bausmę R. V., vadovaudamasis BK 54 straipsnio 2 dalimi, teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis įvykdė tyčinį apysunkį nusikaltimą (BK 11 str. 4 d.), veika baigta. Tiriant kaltinamojo asmenybę nustatyta, kad jis dirbantis UAB ( - ) direktoriumi, vedęs, aukštojo išsilavinimo. Asmuo neteistas, neturintis galiojančių administracinių nuobaudų. Įvertinus anksčiau aptartas aplinkybes, apibūdinančias padarytą nusikaltimą ir kaltinamojo asmenybę, jam skirtina BK 228 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta švelniausia bausmė – bauda.

290Baudos dydį reglamentuoja BK 47 straipsnio nuostatos, kurios pagal šiuo metu galiojančią Lietuvos Respublikos 2017-09-28 įstatymo Nr. XIII-653, įsigaliojusio 2017-10-06, redakciją už apysunkio nusikaltimo padarymą numato baudą nuo 100 iki 4 000 MGL dydžio.

291Kaltinamasis nusikaltimą padarė iki minėtos teisės normos įsigaliojimo, t. y galiojant 2011-04-21 įstatymo Nr. XI-1350, įsigaliojusio 2011-04-28, redakcijai, pagal kurią už apysunkio nusikaltimo padarymą buvo numatyta bauda iki 1000 MGL dydžio, t. y. švelnesnė nei numatyta šiuo metu. Vadovaujantis BK 3 straipsnio 2 dalimi, veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, todėl teismas, nustatydamas kaltinamajam baudos dydį, taiko BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punkto redakciją, galiojusią nusikaltimo padarymo metu. Teismas, atsižvelgdamas į aptartas nusikaltimą ir kaltinamojo asmenybę apibūdinančias aplinkybes, taip pat ir tai, kad asmuo teisiamas pirmą kartą, apibūdinamas teigiamai, dirbantis, vedęs, turintis rimtų sveikatos problemų, įvertinęs ir baudžiamojo proceso trukmę, mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskiriant kaltinamajam baudą, žemesnę už BK 128 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą vidurkį.

292Dėl daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti

293Priimant nuosprendį, daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, klausimas išsprendžiamas, vadovaujantis BPK 94 straipsnio nuostatomis. Byloje esantis paketas Nr. 1, kuriame yra 2012-09-03 sutartis Nr. MIS_2012-67 (originalas), užklijuotas plomba Nr. 002548, pateikta UAB 2015-02-09 raštu Nr. 150209/01 (t. 5, b. l. 2-6) ir paketas Nr. 2, kuriame 2012-09-03 sutartis Nr. MIS_2012-67, sąskaitos-faktūros, atliktų darbų perdavimo priėmimo aktai (originalai), užklijuota plomba Nr. 002546, pateikta UAB "B" 2013-09-11 raštu Nr. S_2013-340 (t. 2. b. l. 2-4) nuosprendžiui įsiteisėjus grąžintini juos pateikusiems juridiniams asmenims (BPK 94 straipsnio 5 dalis).

294Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 301-305, 307 straipsniais, teismas

Nutarė

295R. V. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 228 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam 300 MGL (11 298 Eur) dydžio baudą.

296Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: paketą Nr. 1, kuriame yra 2012-09-03 sutartis Nr. MIS_2012-67 (originalas), užklijuota plomba Nr. 002548, pateikta UAB 2015-02-09 raštu Nr. 150209/01 (t. 5, b. l. 2-6); paketą Nr. 2, kuriame yra 2012-09-03 sutartis Nr. MIS_2012-67, sąskaitos-faktūros, atliktų darbų perdavimo priėmimo aktai (originalai), užklijuota plomba Nr. 002546, pateiktą UAB ,,LE" 2013-09-11 raštu Nr. S_2013-340 (t. 2. b. l. 2-4) nuosprendžiui įsiteisėjus grąžintini juos pateikusioms įmonėms (BPK 94 straipsnio 5 dalis).

297Išaiškinti kaltinamajam, kad:

298Vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnio 2 dalimi, baudos bausmė savanoriškai įvykdoma per dviejų mėnesių laikotarpį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sumokant ją į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą (pasirinktinai: Nr. ( - ) AB „Swedbank“; ( - ) AB DNB bankas; Nr. ( - ) Nordea Bank AB Lietuvos skyrius; ( - ) AB SEB bankas ir kt.), nurodant įmokos kodą 6801.

299Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Eglė Gruodienė,... 2. sekretoriaujant Laimai Avižienytei, Neringai Dargytei, Virginijai... 3. dalyvaujant prokurorams Vilmai Vidugirienei, Romualdui Betingiui, Jūratei... 4. kaltinamajam R. V., jo gynėjui advokatui Arūnui Petrauskui,... 5. viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R.... 6. Teismas... 7. R. V., būdamas valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu, t. y. uždarosios... 8. būdamas "A" vardu, pagal jo paties įsakymu sudarytos Pirkimo komisijos... 9. Aukščiau nurodytais veiksmais R. V. padarė ir didelės neturtinės žalos... 10. R. V. teisme kaltu neprisipažino, nurodė, kad į UAB "A" generalinio... 11. Kaltinamojo nuomone, jo veiksmai neturi būti vertinami izoliuotai,... 12. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojai, buvę Energetikos ministerijos atstovai:... 13. Kaltinime sakoma, kad paslaugos buvo teikiamos be sutarties, t. y. „baigus... 14. Kaltinime neatsižvelgta į 2012 m. liepos-rugsėjo mėnesių laikotarpio... 15. Kaltinamasis R. V., atsakydamas į proceso dalyvių klausimus, nurodė,... 16. Į priemonių planą įėjo visos priemonės, kad būtų pasiektas kuo didesnis... 17. Pats viešinimo klausimas vyko politiniame lygmenyje. Reikia prisiminti, kad... 18. R. V. 2019-03-19 teismo posėdyje parodė, kad susipažino su pakeistu... 19. Liudytoja A. S., apklausta teisme, paaiškino, kad dirbo UAB "A" teisininke, o... 20. Pagarsinus liudytojos parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (T. 8, b. l.... 21. Atsakydama į teismo ir proceso dalyvių klausimus liudytoja A. S. nurodė, kad... 22. Liudytojas M. B., apklaustas teisme paaiškino, kad kartu su R. V. dirbo "A" R.... 23. Pagarsinus liudytojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (T. 8, b. l.... 24. Atsakydamas į teismo ir proceso dalyvių klausimus liudytojas M. B. nurodė,... 25. Apklaustas teisme liudytojas S. B. paaiškino, kad 2012 m. kovo mėnesį... 26. Pagarsinus liudytojo parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu (t. 8, b. l.... 27. Apklausta teisme liudytoja G. L. paaiškino, kad 2012 m. buvo biuro... 28. Pagarsinus liudytojos parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu (T. 8, b. l.... 29. Apklausta teisme liudytoja E. S. paaiškino, kad daug metų dirbo su R. V.,... 30. Atsakydama į teismo ir proceso dalyvių klausimus liudytoja E. S. nurodė, kad... 31. Apklausta teisme liudytoja A. J. paaiškino, kad R. V. buvo jos vadovas. "A"... 32. Pagarsinus liudytojos parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (T. 8, b. l.... 33. Atsakydama į teismo ir proceso dalyvių klausimus liudytoja A. J. nurodė, kad... 34. Liudytojas D. K., apklaustas teisme paaiškino, kad dirbo finansų kontrolės... 35. Liudytojas Š. A., apklaustas teisme, paaiškino, kad R. V. buvo jo... 36. Atsakydamas į teismo ir proceso dalyvių klausimus liudytojas Š. A. nurodė,... 37. Pagarsinus liudytojo parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu (T. 8, b. l.... 38. Apklausta teisme liudytoja A. R. paaiškino, kad kaltinamasis R. V. buvo jos... 39. Atsakydama į teismo ir proceso dalyvių klausimus liudytoja A. R. nurodė, kad... 40. Pagarsinus liudytojos parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu (T. 8, b. l.... 41. Liudytoja V. K.-P., apklausta teisme paaiškino, kad dirbo Komunikacijos... 42. Atsakydama į teismo ir proceso dalyvių klausimus liudytoja nurodė, kad su R.... 43. Pagarsinus liudytojos parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu (T. 8, b. l.... 44. Liudytoja G. K., apklausta teisme, paaiškino, kad su kaltinamuoju dirbo "A"... 45. Atsakydama į teismo ir proceso dalyvių klausimus liudytoja G. K. nurodė, kad... 46. Pagarsinus liudytojos parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu (T. 8, b. l.... 47. Liudytojas K. Š., apklaustas teisme paaiškino, kad 2012 m. buvo "A" valdybos... 48. Pagarsinus liudytojo parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu (t. 8, b. l.... 49. Apklaustas teisme liudytojas M. Z. paaiškino, kad buvo "A" valdybos narys. Su... 50. Pagarsinus liudytojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (T. 8, b. l.... 51. Liudytojas A. S., apklaustas teisme, paaiškino, kad 2012 m. buvo ministras.... 52. Atsakydamas į teismo ir proceso dalyvių klausimus liudytojas A. S. nurodė,... 53. Apklaustas teisme liudytojas A. D. paaiškino, kad kaltinamasis buvo "A"... 54. Atsakydamas į teismo ir proceso dalyvių klausimus liudytojas A. D. nurodė,... 55. Pagarsinus liudytojo parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu (T. 8, b. l.... 56. Liudytojas A. V. teisme paaiškino, kad su kaltinamuoju R. V. sieja kolegiški... 57. Pagarsinus liudytojo parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu (T. 8, b. l.... 58. Liudytojas Ž. V. teisme paaiškino, kad tuo metu buvo viceministras. 2012 m.... 59. Atsakydamas į teismo ir proceso dalyvių klausimus liudytojas Ž. V. nurodė,... 60. Pagarsinus liudytojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (T. 8, b. l.... 61. Liudytojas J. B. teisme paaiškino, kad yra "D" direktorius. Jie dalyvavo... 62. Atsakydamas į teismo ir proceso dalyvių klausimus liudytojas nurodė, kad jie... 63. Pagarsinus liudytojo parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu (T. 8, b. l.... 64. Liudytojas R. J. teisme paaiškino, kad R. V. pažįsta tik iš viešosios... 65. Atsakydamas į teismo ir proceso dalyvių klausimus liudytojas nurodė, kad... 66. Pagarsinus liudytojo parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu (t. 8, b. l.... 67. Apklausta teisme liudytoja G. K. paaiškino, kad dirba UAB "E" projektų... 68. Atsakydama į teismo ir proceso dalyvių klausimus liudytoja G. K. nurodė, kad... 69. Pagarsinus liudytojos parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (T. 8, b. l.... 70. Liudytoja L. Š. teisme parodė, kad su kaltinamuoju susipažino, dirbdama... 71. Pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu liudytojos L. Š. duotus parodymus (T. 8,... 72. Liudytojas M. K. teisme parodė, kad R. V. pažįsta 10-15 m., bendraudavo per... 73. Kartais praktikoje viršijamos sutartyje numatytos sumos: jų versle šiuo metu... 74. Teismui pagarsinus liudytojo M. K. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus... 75. Liudytojas A. Ą. A. teisme parodė, kad su R. V. susipažino 2011 m., siejo... 76. Pagarsinus liudytojo A. Ą. A. ikiteisminio tyrimo parodymus (T. 8, b. l. 159... 77. Liudytoja A. R. teisme parodė, kad kaltinamąjį R. V. pažįsta, nes jis yra... 78. Liudytojas M. A. teisme parodė, kad 2012 m. buvo UAB "C" akcininkas, nuo 2010... 79. Specialistas E. M. teisme nurodė, kad jam, kaip VPT darbuotojui, teko atlikti... 80. Esant ypatingai skubai, sumos neribojamos, jos nustatomos pagal perkančiosios... 81. Liudytojas R. Z. teisme nurodė, kad pagal Viešųjų pirkimų tarnybos vidaus... 82. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas S. B. parodė, kad nuo 2012 m. kovo... 83. Apklausiant apie sutarties pasirašymo aplinkybes bei pateikus liudytojui S. B.... 84. Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja A. R. parodė, kad nuo 2011 m. lapkričio... 85. Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja A. S. (buvusi M.) parodė, kad "A" dirbo nuo... 86. Apklausos metu pateikus du 2012-09-03 sutarčių Nr. MIS_2012_67 variantus,... 87. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas M. B. parodė, kad jis į viešojo pirkimo... 88. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas D. K. parodė, kad UAB "A" dirbo nuo 2010... 89. Iš jam pateikto 2012-08-21 UAB "A" valdybos posėdžio protokolo Nr. 13 ir... 90. Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja G. K. parodė, kad UAB "A" dirba nuo 2008 m.... 91. Papildomai apklausta liudytoja G. K. parodė, kad 2012 metų viešojo pirkimo... 92. Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja G. L. parodė, kad UAB "B" dirbo nuo 2011 m.... 93. Liudytoja A. J. parodė, kad "A" organizuotas ir 2012 m. vasaros- rudens... 94. Liudytoja V. P. (buvusi K.) parodė, kad nuo 2011 m. kovo mėnesio dirba UAB... 95. Liudytoja E. S. parodė, kad UAB "A" dirbo nuo 2010-06-01 iki 2014-11-30... 96. Liudytojas A. Ą. A. parodė, kad laikotarpiu nuo 2012 m. liepos mėnesio iki... 97. Liudytojas M. K. parodė, kad jis yra UAB "C" akcininkas ir valdybos... 98. Liudytoja L. Š. parodė, kad nuo 2004 m. spalio mėnesio dirba UAB "C" apie... 99. Apklausos metu liudytojai pateikus du 2012-09-03 sutarties tarp "C" ir UAB "A"... 100. Liudytojas Š. A. parodė, kad UAB "B" buvusioje "A" dirbo iki 2014 metų... 101. Liudytojas A. D. parodė, kad "A" valdybos pirmininku tapo apytiksliai 2010 m.... 102. Liudytojas K. Š. parodė, kad "A" valdybos nariu buvo apytiksliai iki 2013 m.... 103. Liudytojas Ž. V. parodė, kad viceministru jis buvo nuo 2011 m. rugsėjo... 104. Liudytojas A. V. parodė, kad UAB "A" valdybos nariu buvo apytiksliai nuo 2011... 105. Liudytojas M. Z. parodė, kad UAB "A" valdybos nariu buvo apytiksliai nuo 2012... 106. Liudytojas A. S. parodė, kad prieš 2012-10-14 rinkimus į Lietuvos... 107. Liudytojas J. B. parodė, kad 2011-2012 m. UAB ,,D.“ dalyvavo viešuosiuose... 108. Liudytojas R. J. parodė, kad "E" dalyvavo "A" organizuotame konkurse dėl... 109. Liudytoja G. K. parodė, kad "E" dirba nuo 2005 m., nuo 2009 m. – projektų... 110. Liudytoja taip pat parodė, kad sutartys "E" dėl kainų su rangovais... 111. Liudytoja taip pat parodė, kad dėl 2012 m. rugpjūčio mėnesį teikto... 112. Viešųjų pirkimų tarnyba 2013-07-24 raštu Nr. 4S-3274 informavo, kad UAB... 113. 2013-02-07 Viešųjų pirkimų tarnyba, vadovaudamasi Viešųjų pirkimų... 114. 1. 2012-09-28 Atliktų darbų priėmimo-perdavimo akte nurodyta, kad už vieną... 115. 2. 2012-09-28 Atliktų darbų priėmimo-perdavimo akte nurodyta, kad vienos... 116. 3. 2012-09-28 Atliktų darbų priėmimo-perdavimo akte nurodyta, kad 350 egz.... 117. 4. 2012-10-16 atliktų darbų priėmimo-perdavimo akte nurodyta, kad UAB "A"... 118. Viešųjų pirkimų tarnyba 2013-07-24 rašte Nr. 4S-3274 nurodė, kad UAB "A"... 119. UAB "A" kuri pagal Viešųjų pirkimų įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 2 ir 3... 120. Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos 2005-08-23 Viešųjų pirkimų... 121. Iš 2013-02-07 Viešųjų pirkimų tarnybos viešojo pirkimo Nr. 124904... 122. 1. Komisija 2012-07-17 posėdyje (protokolo Nr. 1) nutarė Pirkimą vykdyti... 123. 2. Pirkimo sąlygų 12.8 punkte nustatytas tiekėjų kvalifikacijos... 124. 3. Pirkimo sąlygų 10 punkte nustatyta, kad „Sutarties vertė per visą... 125. Viešųjų pirkimų tarnyba padarė išvadą, kad UAB "A" vykdant Pirkimą ir... 126. "A" įvykdytos pirkimo sutarties ataskaitoje nurodoma, kad sutarties pabaigos... 127. Iš S. B. 2012-09-17 tarnybinio pranešimo, adresuoto "A" generaliniam... 128. 2016-11-14 apžiūros protokolu nustatyta, kad apžiūrėti "C" 2015-02-09... 129. 1. 2012-09-03 sutartis Nr. MIS_2012-67, kurios 4.1. p. numatoma: ,,Paslaugos... 130. 2. "C" 2012-08-10 pasiūlymas, kuriame numatyta viešųjų ryšių paslaugų... 131. 3. 2016-11-16 apžiūros protokolu apžiūrėti "C" 2015-02-09 raštu Nr.... 132. UAB "B" 2013-09-11 raštu Nr. S_2013-340 pateikti "A" įstatai, juridinių... 133. "A" įstatų, 2011-02-11 įregistruotų Juridinių asmenų registre, 10... 134. "A" valdybos 2011-10-24 sprendimu patvirtintų generalinio direktoriaus... 135. 2012-09-03 sutarties Nr. MIS_2012-67, pateiktos UAB "B" 2013-09-11 raštu Nr.... 136. Sutarties 1 priede ,,Pirkimo sąlygos“ yra viešųjų ryšių paslaugų... 137. Sutarties 2 priede Techninė užduotis ,,Techninė specifikacija“... 138. Iš S. B. 2012-09-17 tarnybinio pranešimo, adresuoto "A" generaliniam... 139. Iš apmokėjimo dokumentų, kuriuos 2013-09-11 raštu Nr. S_2013-340 pateikė... 140. "A" valdybos posėdžių protokolų su priedais 2016-11-16 apžiūros metu... 141. 1. 2012-08-21 UAB "A" valdybos posėdžio protokole Nr. 13 užfiksuota, kad... 142. Protokolo priedas – Bendroji pajamų ataskaita. Bendrojoje pajamų... 143. Protokolo priedas – UAB "A" pelno (nuostolių) ataskaita. Joje yra viešųjų... 144. 2. 2012-09-14 UAB "A" valdybos posėdžio protokole Nr. 14 užfiksuota, kad... 145. Protokolo priedo – UAB "A" komunikacijos strategijos taktinių veiksmų plano... 146. I. Visuomenės informavimo taktinių veiksmų bei priemonių planas;... 147. II. Biudžetas;... 148. III. Priedai.... 149. I dalis ,,Visuomenės informavimo taktinių veiksmų bei priemonių planas ir... 150. II dalis ,,Biudžetas“: 1. Kampanijos koordinavimas, valdymas ir viešųjų... 151. III dalis „Priedai“, sudaryta iš penkių priedų: „Naujienų... 152. 2012-09-13 Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos raštu Nr.... 153. UAB "B" 2016-11-28 raštu Nr. SR_2016-497 nustatyta, kad UAB "B" ("A" pateikė... 154. UAB "B" 2017-02-15 raštu Nr. KONF_SR-15 pateikė su viešųjų ryšių... 155. 2009-01-30 Paslaugų teikimo sutartis Nr. K-0901/04 tarp "A" ir "C" Šia... 156. 2011-09-22 Paslaugų sutartis Nr. MIS_2011-52 tarp "A" ir UAB ,,D“. Šia... 157. 2012-04-23 Sutartis Nr. MIS_2012-35 tarp "A" ir UAB ,,D“. Šia sutartimi UAB... 158. 2012-05-28 Sutartis Nr. MIS_2012-45 tarp "A" ir UAB ,,D“. Šia sutartimi UAB... 159. 2010-12-30 Paslaugų sutartis Nr. P1-3-505C/MIS_2011-32 tarp "A" ir "E" Šia... 160. UAB "B" 2017-04-04 raštu Nr. KONF_SR-33 informavo, kad UAB "B" neturi... 161. Energetikos ministerija 2016-03-18 raštu Nr. (17.2-16)3-620 informavo, kad... 162. Lietuvos Respublikos energetikos ministerija minėtu raštu pateikė... 163. "E" 2016-11-11 raštu pranešė, kad 2012 m. turėjo galimybę suteikti "C"... 164. "E" 2017-04-03 raštu pateikė duomenis, iš kurių matyti, kad 2012 m. kitoms... 165. Viešųjų pirkimų tarnyba 2015-10-01 raštu Nr. 4S-3316 informavo, kad... 166. Viešųjų pirkimų tarnybos 2015-10-01 raštu Nr. 4S-3302 nustatyta, kad... 167. 2015-04-21 apžiūros protokolu, apžiūrint UAB "B" (buvusi "A" dokumentų... 168. 2015-06-02 apžiūros, kurios metu apžiūrėtos 2012-09-04 ir 2012-10-29... 169. 2012-09-03 sutarties Nr. MIS_2012-67 kopijos, į "A" dokumentų administravimo... 170. 2012-09-03 sutarties Nr. MIS_2012-67 kopijos, į "A" dokumentų administravimo... 171. Viešųjų pirkimų tarnybos Prevencijos ir pirkimo sutarčių priežiūros... 172. 1) 2012-09-03 sutarties Nr. MIS_2012-67 (į dokumentų administravimo sistemą... 173. 2) 2012-09-03 sutarties Nr. MIS_2012-67 (į dokumentų administravimo sistemą... 174. 3) 2012-09-03 sutarties Nr. MIS_2012-67 (į dokumentų administravimo sistemą... 175. 4) Viešųjų ryšių paslaugų viešojo pirkimo atviro konkurso būdu sąlygų... 176. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013-02-13 nutarimu ,,Dėl Vyriausybei... 177. Iš 2013-07-30 VPT rašto Nr. 4S-3349 matyti, kad UAB "A" darbuotojai S. B., A.... 178. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados... 179. R. V. traukiamas baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 228 straipsnio 1 dalį... 180. Pagal BK 228 straipsnio 1 dalį atsako valstybės tarnautojas ar jam... 181. Vertinant veikos objektyviosios pusės požymius, piktnaudžiavimas pagal BK... 182. Kaltinamasis R. V. dėl jam inkriminuoto nusikaltimo kaltu neprisipažino,... 183. Teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, remiasi... 184. Byloje įstatymų nustatyta tvarka surinktais ir teisiamojo posėdžio metu... 185. Bylos aplinkybės:... 186. 1)... 187. 2012-07-04 UAB "A" generaliniam direktoriui R. V. UAB "A" Išorinių reikalų... 188. 2)... 189. 2012-07-04 UAB "A" generalinis direktorius R. V. rezoliucija ant Viešojo... 190. 3)... 191. 2012-07-16 Lietuvos Respublikos Seimas pritarė Seimo nutarimo „Dėl... 192. 4)... 193. 2012-07-17 UAB "A" generalinio direktoriaus R. V. įsakymu Nr. 1S-2012-46... 194. 5)... 195. 2012-07-17 Pirkimo komisija 2012-07-17 posėdyje nusprendė Pirkimą vykdyti... 196. 6)... 197. 2012-07-20 skelbimas apie Pirkimą viešai paskelbtas Centrinėje viešųjų... 198. 7)... 199. 2012-08-10 UAB "A" generalinio direktoriaus R. V. įsakymais Nr. 1S-2012-52,... 200. 8)... 201. 2012-08-16 Pirkimo komisija posėdyje nusprendžia Pirkimo laimėtoja išrinkti... 202. 9)... 203. 2012-08-21 UAB "A" valdybos posėdyje dėl įmonės 2012 m. veiklos biudžeto... 204. 10)... 205. 2012-09-03 "A" atstovaujama R. V., su viešojo pirkimo konkurso nugalėtoju UAB... 206. 11)... 207. 2012-09-04 minėta 2012-09-03 Sutartis įkeliama į dokumentų administravimo... 208. 12)... 209. 2012-09-04 S. B. VPT pateikė Pirkimo procedūrų ataskaitą (VPT registracijos... 210. 13)... 211. 2012-09-13 Energetikos viceministro raštu „Dėl informacijos skaidos“ Nr.... 212. 14)... 213. 2012-09-14 UAB "A" valdyba svarsto įmonės 2012 m. veiklos biudžeto rezervo... 214. 15)... 215. 2012-09-17 Išorinių reikalų direktorius S. B. tarnybiniu pranešimu,... 216. 16)... 217. 2012-09-25 PVM sąskaitoje–faktūroje, serija 2012 Nr. 0556 pasirašo... 218. 17)... 219. Po 2012-09-28 PVM sąskaitos - faktūros, serija 2012 Nr. 0612 pateikimo... 220. 18)... 221. 2012-10-29 į dokumentų administravimo sistemą DOCLOGIX įkeliama 2012-09-03... 222. 19)... 223. 2012-12-31 apmokėjimui pateikta paskutinė PVM sąskaita - faktūra, serija... 224. 20)... 225. 2013-02-19 Viešųjų pirkimų tarnybai UAB "A" darbuotoja A. R. pateikia... 226. 21)... 227. 2013-02-07 Viešųjų pirkimų tarnyba, įvertinusi UAB "A" pateiktus... 228. Dėl nusikaltimo, numatyto BK 228 straipsnio 1 dalyje, subjekto ... 229. Pagal BK 228 straipsnį atsako tik specialus subjektas – valstybės... 230. Dėl nusikaltimo, numatyto BK 228 straipsnio 1 dalyje, objektyviųjų požymių... 231. Piktnaudžiavimo objektyvieji požymiai pasireiškia tuo, kad valstybės... 232. Remiantis bylos įrodomąją medžiaga nustatyta, kad R. V. kaltinime nurodytu... 233. Byloje surinkti įrodymai, tarp jų ir paties kaltinamojo parodymai,... 234. Nagrinėjamos bylos kontekste svarbu tai, kad R. V. vadovaujama UAB "A"... 235. Kadangi UAB "A" kaltinime nurodytu laiku buvo perkančioji organizacija VPĮ 4... 236. Kaip matyti iš byloje esančių viešojo pirkimo dokumentų: viešojo pirkimo... 237. Kaltinamasis teisme nesutiko su kaltinamojo akto teiginiu, kad įmonei... 238. Tokius paaiškinimus, pirmiausia, paneigia pačios kaltinamojo pasirašytos... 239. Priešingai nei teigia kaltinamasis, tiek jis pats, tiek atsakingi įmonės... 240. Liudytojas M. B., tuo metu ėjęs UAB "A" teisės skyriaus vadovo pareigas,... 241. Liudytojas S. B., UAB "A" ėjęs viešųjų ryšių skyriaus vadovo pareigas,... 242. Minėtus liudytojo parodymus, apie tai, kad informavo R. V., jog yra pasiekta 1... 243. Liudytojas Š. A., apklaustas teisme, paaiškino, kad 2012 m. buvo projekto... 244. Tai, kad ne tik užsakovas, bet ir paslaugų tiekėjas – UAB "C" žinojo apie... 245. Aptarti liudytojų parodymai paneigia R. V. teiginius, kad jis nebuvo... 246. Bylos duomenys neginčijamai patvirtina, kad R. V. žinojo, kada buvo pasiekta... 247. Kaltinamojo argumentus dėl 2012-09-03 sutarties tęstinumo, t. y. neva ji... 248. Kaltinamojo paaiškinimus apie sutarties tęstinumą paneigia bei tokios... 249. Vertinant minėtas aplinkybes, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad apie... 250. Apibendrinant pažymėtina, R. V., vadovaudamas įmonei, kuri buvo perkančioji... 251. Tai, kad nesilaikyta minėtų teisės normų patvirtina ir paties kaltinamojo... 252. Iš byloje esančių įrodymų (liudytojų (UAB "A" darbuotojų dalyvavusių... 253. Vertinant teisme apklaustų liudytojų, buvusių UAB "A" valdybos narių A. D.,... 254. Anot liudytojo K. Š., biudžeto pakeitimas pats savaime nėra nurodymas... 255. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad kaltinamasis R. V. teisme laikėsi... 256. Tokius kaltinamojo parodymus paneigia ne tik byloje apklausti liudytojai... 257. Liudytojas A. D., UAB "A" valdybos pirmininkas, paaiškino tokio valdybos... 258. Išanalizavus bylos įrodymus, akivaizdu, kad 2012-07-16 Lietuvos Respublikos... 259. Būtinasis reikalingumas – tai situacija, kai teisėtai padaroma žala... 260. R. V. teigia, kad tik UAB "A" galėjo pateikti objektyvią informaciją taip... 261. Dėl BK 228 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo subjektyviosios pusės... 262. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje akcentuota, kad valstybės... 263. Nors kaltinamasis nurodė, kad pirkdamas papildomas viešinimo paslaugas... 264. R. V., minėtu laiku vadovavęs strateginės paskirties objektui, patvirtino... 265. Tai, kad asmuo suvokė savo veiksmų neteisėtumą, tačiau sąmoningai juos... 266. Asmens savo atliekamos neteisėtos veikos suvokimą ir sąmoningą tokio... 267. Kaip matyti iš liudytojo M. B. paaiškinimų apie antrojo sutarties varianto... 268. Tai, kad buvo suvokiama, jog vadovaujantis teisės normų reikalavimais,... 269. Apie būtinojo subjektyviojo veikos požymio – tyčinės kaltės buvimą,... 270. Įvertinus nustatytų aplinkybių visumą, darytina vienareikšmiška išvada,... 271. Aptartos aplinkybės leidžia pagrįstai konstatuoti būtinąjį BK 228... 272. Dėl didelės žalos būtinojo požymio... 273. BK 228 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo būtinasis požymis – didelė... 274. Nors BK 228 str. dispozicija neapibrėžia ir nepateikia universalių... 275. Piktnaudžiaudamas tarnyba, valstybės tarnautojas visada pažeidžia... 276. Didelė turtinė žala teismų praktikoje paprastai siejama su žala,... 277. Byloje nustatyta, kad kaltinamojo padaryti teisės aktų pažeidimai yra... 278. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina tai, kad sandoriai, esantys... 279. Visi byloje apklausti liudytojai patvirtino paskelbus referendumą kilusį... 280. Teismo vertinimu, ta aplinkybė, kad UAB "A" strateginio valstybės objekto –... 281. Teismo vertinimu, minėta veika, atsižvelgus į kaltinamojo einamų pareigų... 282. Kaltinamasis tarnybos interesus sieja su savo vadovautos įmonės, jos valdybos... 283. Visuma nagrinėjamos bylos aplinkybių, nustatant piktnaudžiavimo padarinius,... 284. Esant pirmiau aptartų aplinkybių visumai, R. V. veika teisingai kvalifikuota... 285. Dėl bausmės skyrimo... 286. Teismas, skirdamas kaltinamajam R. V. bausmę, vadovaujasi BK 41 straipsnyje... 287. BK 228 straipsnio 1 dalies sankcija numato šias alternatyvias bausmės... 288. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių... 289. Skirdamas bausmę R. V., vadovaudamasis BK 54 straipsnio 2 dalimi, teismas... 290. Baudos dydį reglamentuoja BK 47 straipsnio nuostatos, kurios pagal šiuo metu... 291. Kaltinamasis nusikaltimą padarė iki minėtos teisės normos įsigaliojimo, t.... 292. Dėl daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti... 293. Priimant nuosprendį, daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti... 294. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298,... 295. R. V. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos... 296. Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:... 297. Išaiškinti kaltinamajam, kad:... 298. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnio 2... 299. Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas...