Byla 2-3684-881/2016
Dėl neteisėto kompiuterinės programos ir duomenų bazės naudojimo bei žalos atlyginimo

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Mikuckienė, sekretoriaujant Ritai Sindikaitei, dalyvaujant ieškovo Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacijos atstovei advokatei Giedrei Domkutei-Lukauskienei,

2viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacijos ieškinį atsakovui Asociacijai ,,Nacionalinė GS1 organizacija“ dėl neteisėto kompiuterinės programos ir duomenų bazės naudojimo bei žalos atlyginimo,

Nustatė

3ieškovas Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacija (toliau – LPPARA) ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydamas uždrausti atsakovui Asociacijai „Nacionalinė GS1 organizacija“ naudoti ieškovui priklausančią kompiuterinę programą „EAN prekių numerių registravimo programa“ bei GS1 sistemos duomenų bazę; priteisti ieškovo naudai iš atsakovo Asociacijos „Nacionalinė GS1 organizacija“ 23 125 Lt žalą už neteisėtą kompiuterinės programos ir sui generis naudojimą bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad GS1 AISBL yra žodinio Bendrijos prekių ženklo GS1 (CTM registracijos Nr. 004215646) ir vaizdinio Bendrijos prekių ženklo GS1 (CTM registracijos Nr. 004215703) savininkas. Ieškovas LPPARA, o tiksliau jo struktūrinis padalinys GS1 Lietuva (iki 2004 m. vadintas EAN Lietuva) nuo 1994 metų yra vienintelis ir oficialus GS1 AISBL atstovas Lietuvoje, turintis teisę teikti paslaugas pažymėtas prekių ženklu GS1, t. y. naudoti ir administruoti GS1 sistemą Lietuvoje. Taip pat ieškovui yra suteikta teisė suteikti kodus su skaitmenų prefiksu 477. GS1 sistemai administruoti ir brūkšniniams kodams kurti ieškovės LPPARA užsakymu buvo sukurta ir jam kartu su visomis autoriaus turtinėmis teisėmis perduota kompiuterinė programa. Ieškovo LPPARA ir / arba jo struktūriniame padalinyje asociacijoje GS1 Lietuva, vykdančiam būtent prekių numeravimo ir kodavimo brūkšniniais kodais veiklą bei administruojančiam GS1 sistemą dirbo R. Z., T. J., D. P. ir G. Š., kurie darbe naudojo bei administravo GS1 (buv. EAN) sistemą Lietuvoje, bei specialiai šiai sistemai valdyti sukurtą kompiuterinę programą, ruošė, tvarkė ir ieškovo vardu pasirašydavo sutartis su klientais dėl prekių kodų išdavimo, suteikinėjo prekėms ir paslaugoms brūkšninius kodus, išrašydavo sąskaitas už šias paslaugas, valdė GS1 sistemos duomenų bazes, bendravo su GS1 sistemos naudotojais Lietuvoje. 2009 m. rugsėjo 9 d. ieškovo buvę darbuotojai – D. P. ir R. Z. bei tuo metu dar ieškovo darbuotojas T. J. tapo naujai įsteigtos Asociacijos „Nacionalinė GS1 organizacija“, t. y. atsakovo valdybos nariais, G. Š. nuo 2009 m. gruodžio 11 d. – direktore. Atsakovas Asociacija „Nacionalinė GS1 organizacija“ nuo pat jo įkūrimo dienos, t. y. nuo 2009 m. rugsėjo 30 d. neteisėtai naudojo GS1 AISBL priklausančius Bendrijos prekių ženklus savo pavadinime, interneto varde www.gsllt.lt bei ūkinėje veikloje GS1 prekių numeravimo ir kodavimo brūkšniniais kodais paslaugai teikti, nors neturėjo ir iki šiol neturi jokios teisės administruoti GS1 sistemą Lietuvoje bei teikti prekių ženklu GS1 pažymėtas paslaugas, naudoti šį prekių ženklą įmonės pavadinime bei interneto varde. 2009 m. spalio 26 d. iš ieškovo struktūrinio padalinio GS1 Lietuva dingo visa informacija, susijusi su GS1 sistemos vartotojų duomenimis, buvo ištrinti duomenys iš kompiuterinių laikmenų ir sugadinta prieiga prie GS1 sistemos duomenų bazės, pasisavinti ieškovo sukurtos ir naudojamos kompiuterinės programos GS1 sistemos administravimui bei šioje programoje sukauptų duomenų bazės duomenys, ieškovo naudojamas interneto puslapis www.GSl.lt buvo nukreiptas į interneto puslapį www.GSllt.lt, registruotą atsakovo Asociacijos „Nacionalinė GS1 organizacija“ vardu. Tiek ieškovo duomenų bazę, kurioje yra sukaupta informacija apie GS1 sistemos vartotojams suteiktus prekių kodus, įmonės GLN (lokalizacijos) kodus, duomenimis, taip pat iš ieškovo pasisavintą informaciją ir dokumentus naudoja atsakovas Asociacija „Nacionalinė GS1 organizacija“. GS1 sistema yra ieškovo pastangomis bei lėšomis sukurta, standartizuota ir susisteminta gamintojų, prekių ir paslaugų kodų duomenų bazė, kuri yra saugoma pagal ATGTĮ 4 straipsnio 3 dalies 2 punktą, kaip autorių teisių objektas (sui generis teisės). GS1 sistemai Lietuvoje administruoti ir brūkšniniams kodams generuoti ieškovo užsakymu ir lėšomis buvo sukurta ir ieškovui perduota kompiuterinė programa „EAN prekių numerių registravimo programa“ bei turtinės teisės į šią programą. Ieškovas šios kompiuterinės programos kūrimui bei palaikymui bei Lietuvos duomenų bazės sukūrimui išleido 313 857,10 Lt. Minėta GS1 sistemos duomenų bazėje esanti informacijos visuma, sukurta ieškovo lėšomis bei pastangomis yra prieinama tik ieškovui, ji niekada nebuvo paskelbta ir padaryta viešai prieinama kitiems ūkio subjektams. Nei atsakovas Asociacija „Nacionalinė GS1 organizacija“, nei bet kuris kitas asmuo, veikdamas ne kaip ieškovo darbuotojas ar teisėtas atstovas, niekada neturėjo teisės naudotis nei kompiuterine programa „EAN prekių numerių registravimo programa“, nei GS1 sistemos duomenų bazės turinį sudarančia informacija ne ieškovės interesais. Atsakovas Asociacija „Nacionalinė GS1 organizacija“ be kompiuterinės programos „EAN prekių numerių registravimo programa“ bei GS1 sistemos duomenų bazės autoriaus turtinių teisių turėtojo bei duomenų bazės gamintojo sutikimo naudodamasi GS1 sistemos duomenų baze bei sukurta kompiuterine programa, pažeidžia ATGTĮ 15 straipsnio bei 61 straipsnio nuostatas. Atsakovas Asociacija „Nacionalinė GS1 organizacija“ naudojasi ieškovo pastangomis bei lėšomis sukurta programa ir duomenų baze neatlygintinai be ieškovo sutikimo, ir už tokį naudojimąsi gauna pajamas (renka nario mokesčius). Taigi, atsakovo Asociacijos „Nacionalinė GS1 organizacija“ gauta nauda laikytina ta pinigų suma, kurią atsakovas sutaupė neteisėtai naudodamas ieškovo duomenų bazę bei programinę įrangą.

4Atsakovas Asociacija „Nacionalinė GS1 organizacija“ atsiliepime į ieškinį nurodo, kad ieškovas ieškinyje jokiomis faktinėmis aplinkybėmis nepagrindė tiesos neatitinkančio teiginio, kad atsakovas Asociacija „Nacionalinė GSI organizacija“ naudoja ieškovo gamintojų, prekių ir paslaugų kodų duomenų bazę ar kompiuterinę programą „EAN prekių numerių registravimo programa“, todėl nėra pagrindo iš Asociacijos „Nacionalinė GSI organizacija“ priteisti ieškinyje nurodytą sumą kaip neva gautą naudą už ieškovo autoriaus turtinių ir sui generis teisių pažeidimą. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad už lentelėje 3 numeriu pažymėtą paslaugą „Verslo registro informacinės sistemos vystymas (EAN posistemės prijungimas prie GEPIR sistemos)“ jis apmokėjo įmonei UAB „Prototechnika“. Atsakovas taip pat pateikė teismui rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodo, kad ieškovas negalėjo reikšti reikalavimų šioje byloje dėl neteisėto kompiuterių programos naudojimo, kadangi nėra autorių teisių subjektas, turintis teisę reikšti tokį ieškinį pagal AGTĮ 77 straipsnį. Kompiuterio programos gamintoja UAB „Prototechnika“ yra išimtinių teisių turėtoja, šių teisių nėra perdavus ieškovui. Tai patvirtina tiek byloje pridėtos paslaugų (o ne autorinės) sutartys, tiek tai, kad kompiuterių programos tituliniame puslapyje nurodytas išimtinių teisių turėtojos pavadinimas su ženkliuku ©. 1999 m. liepos 16 d. Paslaugų teikimo sutarties 4.2 punkte nurodyta, kad LPPARA turi teisę naudotis iš UAB „Prototechnika“ gauta programine įranga. Šis punktas gali būti aiškinamas tik taip, kad UAB „Prototechnika“ suteikė LPPARA neišimtinę licenciją naudotis ieškovui pateikta programine įranga. 2001 m. kovo 7 d., 2002 m. spalio 15 d. ir 2003 m. gruodžio 2 d. paslaugų sutartyse programinės įrangos naudojimo klausimas iš viso nesprendžiamas, kadangi šios sutartys yra sudarytos tik dėl paslaugų. Nors 2008 m. liepos 29 d. paslaugų sutartyje nurodyta, kad UAB „Prototechnika“ „perleidžia visas teises“ į toje sutartyje nurodytus darbus, tačiau tiek iš šios sutarties pagrindinio teksto, tiek iš sutarties priedų, matyti, kad ši paslaugų sutartis yra sudaryta tik dėl tam tikrų darbų, patobulinimų, bet ne dėl kompiuterių programos ar jos dalių sukūrimo. Atsakovo kompiuteriuose kompiuterių programos (kaip ir duomenų bazės) nebuvo rastos. Atsakovas Asociacija „Nacionalinė GS1 organizacija“ savo veikloje nuo pat savo įsteigimo naudojosi visiškai kita programine įranga. Tai patvirtina 2009 m. spalio 2 d. Paslaugų teikimo sutartis, pagal kurią atsakovas išsinuomojo savo veiklai reikalingą informacinę sistemą ir priežiūros paslaugas. Nėra jokio pagrindo tenkinti ieškinio reikalavimą uždrausti atsakovui naudoti kompiuterių programą ir priteisti LPPARA naudai neva dėl atsakovo neteisėto kompiuterių programos naudojimo atsiradusius nuostolius. Ieškovas į bylą nepateikė jokių įrodymų apie autorių teisių saugomos duomenų bazės sukūrimą ir egzistavimą, nepateikė jokio lyginamojo pavyzdžio, kuriuo remiantis būtų galima nustatyti ne tik tokios duomenų bazės egzistavimą, bet ir atsakovo naudojamos duomenų bazės panašumą į ieškovo duomenų bazę, todėl iš esmės neaišku, apie kokį pažeidimą galima kalbėti. Ieškovo minima duomenų bazė nėra nei autorių, nei sui generis teisių objektas pagal AGTĮ 4 straipsnio 3 dalies 2 punktą ir 15 straipsnio 2 dalį. Nenustačius duomenų bazės atitikimo autorių teisių ar sui generis teisių objekto požymiams, nėra jokio teisėto pagrindo konstatuoti, jog duomenų bazė iš viso buvo / yra saugoma pagal kurias nors AGTĮ normas. Duomenų bazė neatitinka autorinių teisių objekto kriterijų, kadangi jos sudarymas nėra intelektinės kūrybos rezultatas. Ieškovas nepateikė jokių duomenų, kad yra kokių nors išimtinių teisių į ginčo duomenų bazę turėtojas. Duomenų bazė, kiek pateikta ieškovo šioje byloje, formuojama ieškovui naudojant kompiuterių programą ir yra būtina kompiuterių programos sudedamoji dalis. Vadinasi, galima daryti išvadą, kad duomenų bazės kūrėjas yra UAB „Prototechnika“, o ne ieškovas. Duomenų bazėje esantys atskiri duomenys taip pat nepriklauso ieškovui, ieškovas nėra jokių išimtinių teisių į duomenis turėtojas – šie kodai yra kiekvienos įmonės, kuriai formuojami tie kodai, nuosavybė, ir tik šios įmonės galėtų reikšti kokias nors pretenzijas dėl pačių duomenų naudojimo. Byloje nėra jokių įrodymų, kad visa duomenų bazė ar bet kokia jos dalis buvo neteisėtai atsakovo naudojama. Ieškovo į bylą pateiktas tariamos atsakovo Asociacijos „Nacionalinės GS1 organizacijos“ naudojamos duomenų bazės vaizdas yra ištrauka iš prezentacijos konferencijoje. Tai buvo tik pavyzdys, kaip turėtų atrodyti GS1 duomenų bazė, tačiau realybėje tokia duomenų bazė neegzistuoja.

5Ieškovas pateikė teismui dubliką, o atsakovas – tripliką, kuriuose palaiko savo procesiniuose dokumentuose išsakytus argumentus.

6Vilniaus apygardos teismas 2013 m. balandžio 2 d. sprendimu ieškinį atmetė. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi ieškovo apeliacinį skundą, 2014 m. liepos 8 d. nutartimi paliko Vilniaus apygardos teismo 2013 m. balandžio 2 d. sprendimą nepakeistą.

7Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2015 m. gegužės 13 d. nutartimi nutarė Vilniaus apygardos teismo 2013 m. balandžio 2 d. sprendimą ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. liepos 8 d. nutartį panaikinti. Dėl ieškinio reikalavimų uždrausti atsakovui asociacijai „Nacionalinė GS1 organizacija“ naudoti ieškovui Lietuvos pramonės, prekybos ir amatų rūmų asociacijai priklausančią kompiuterinę EAN prekių numerių registravimo programą ir GS1 sistemos duomenų bazę Lietuvos Aukščiausiasis Teismas priėmė naują sprendimą ir nusprendė uždrausti atsakovui asociacijai „Nacionalinė GS1 organizacija“ naudoti ieškovui Lietuvos pramonės, prekybos ir amatų rūmų asociacijai priklausančią kompiuterinę EAN prekių numerių registravimo programą ir GS1 sistemos duomenų bazę. Ieškinio dalį dėl reikalavimų priteisti ieškovui Lietuvos pramonės, prekybos ir amatų rūmų asociacijai iš atsakovo asociacijos „Nacionalinė GS1 organizacija“ žalos atlyginimą ir bylinėjimosi išlaidas Lietuvos Aukščiausiasis Teismas perdavė Vilniaus apygardos teismui nagrinėti iš naujo.

8Ieškinys tenkinamas.

9Kaip matyti iš bylos medžiagos, ieškovas su UAB „Prototechnika“ 1999 m. liepos 16 d. sudarė Paslaugų suteikimo sutartį Nr. 9907/02, pagal kurią užsakovas užsako ir perka, o UAB „Protechnika“ pagal verslo (prekybos) registro informacinės sistemos sukūrimo konkurso sąlygas ir jos pateiktą konkurso pasiūlymą suteikia verslo registro informacinės sistemos sukūrimo paslaugą, susidedančią iš atitinkamų toliau nurodytų darbų (sutarties 1.1 p.); bendra paslaugų suteikimo kaina, įskaitant pridėtinės vertės mokestį, pagal šią sutartį yra 190 000 Lt (55 027,80 Eur). Pagal sutarties 2.1.7 punktą, UAB „Prototechnika“ įsipareigoja, kad užsakovo (ieškovo) išlaidos (duomenų bazės serverio, internetinio serverio ir vienos darbo stoties energetiniams resursams, šiame punkte nurodytų kompiuterių atsarginėms dalims, techninės priežiūros ir remonto išlaidoms, registro informacinės sistemos organizacinių resursų; žmonių, techninių priemonių paruošimo eksploatacijai, transportavimo, sandėliavimo, programinė įranga, dokumentacijos parengimas), susijusios su šios sutarties objektu, pagal techninę užduotį neviršytų bendros 340 107 Lt (98 501,80 Eur) sumos, laikotarpiu nuo 1999 m. liepos 20 d. iki 2002 m. gruodžio 31 d., sutarties pasirašymo dienos paslaugų ir įrangos kainomis. Pagal sutarties 2.2.6 punktą, užsakovas įsipareigoja įsigyti kompiuterinę ir programinę įrangą su ne mažesne negu 3 metai garantija technikai ir jos priežiūrai verslo registro informacinei sistemai eksploatuoti pagal užsakovo patvirtintą techninę užduotį. Sutarties 4.2 punkte nurodyta, kad užsakovas naudojasi ta UAB „Prototechnika“ programine įranga, kurią įsigijo iš UAB „Prototechnika“. Pagal 2001 m. kovo 7 d. Paslaugų suteikimo sutarties Nr. 20010307 1.1 punktą, ieškovas (užsakovas) užsako ir perka, o UAB „Prototechnikos kompiuteriai“ suteikia verslo registro informacinės sistemos vystymo paslaugą, susidedančią iš šių darbų (EAN uždavinio programavimo darbai pagal 1 priedą; papildomi darbo vietų diegimo ir priežiūros darbai pagal 2 priedą; bendra paslaugų suteikimo kaina, įskaitant pridėtinės vertės mokestį, pagal šią sutartį yra 63 000 Lt

10(18 246,06 Eur). Pagal 2002 m. spalio 15 d. Paslaugų suteikimo sutarties Nr. 2002730 1.1 punktą, ieškovas užsako ir perka, o UAB „Prototechnika“ suteikia verslo registro informacinės sistemos vystymo paslaugą – EAN posistemės prisijungimo prie GEPIR sistemos programavimo darbus pagal 1 priedą; bendra paslaugų suteikimo kaina, įskaitant pridėtinės vertės mokestį, pagal šią sutartį yra 28 000 Lt (8 109,36 Eur). Pagal 2003 m. gruodžio 2 d. Paslaugų suteikimo sutarties Nr. 2003/R1202 1.1 punktą, ieškovas (užsakovas) užsako ir perka, o UAB „Prototechnika“ suteikia informacinės sistemos vystymo paslaugą, susidedančią iš atitinkamų sutarties 2 punkte nurodytų darbų. Kaina su PVM yra 5 569,60 Lt (1 613,07 Eur). Pagal 2008 m. liepos 29 d. Paslaugų pirkimo sutarties Nr. 20080729-2008/29 1 punktą, UAB „Prototechnika“ įsipareigoja sutartyje nustatytais terminais ir tvarka atlikti programavimo darbus pagal sutarties 1 priede nurodytą darbų specifikaciją, o užsakovas (ieškovas) įsipareigoja priimti paslaugą ir už ją sumokėti. Iš sutarties 2.3 punkto matyti, kad tiekėjas (UAB „Prototechnika“) įsipareigoja, šalims pasirašius programinės įrangos perdavimo – priėmimo aktą, perduoti visas teises užsakovui. Bendra sutarties suma su PVM yra 27 287,50 Lt (7 903,01 Eur) (sutarties 4 p.). Iš 2008 m. lapkričio 28 d. Darbų perdavimo atlikimo akto prie sutarties Nr. 20080722 matyti, kad užsakovas (ieškovas) ir vykdytojas UAB „Prototechnika“ perdavė ir priėmė visus darbus, nurodytus sutartyje Nr. 20080722.

11Kaip konstatavo Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2015 m. gegužės 13 d. nutartyje, aptartų sutarčių tikslas, objektas, turinys ir sutartyse vartojamos formuluotės („įsigyti“, „užsako ir perka“, „perduoti“) sudaro pagrindą daryti išvadą, kad individualiu užsakymu ieškovo Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacijos veiklai buvo sukurta ir jo naudojama bei išoriniams vartotojams tik iš dalies (naudojant joje esančią duomenų bazę) prieinama kompiuterio programa bei jam perduotos turtinės teisės į kompiuterio programą, kaip autorių teisių objektą (ATGTĮ 15 str.). Taigi ieškovas turi locus standi ginti savo teises, inter alia, reikalauti uždrausti atsakovui naudoti kompiuterio EAN prekių numerių registravimo programą (ATGTĮ 77 str. 1 d 3 p.). Priešingu atveju, t. y. leidžiant kitiems asmenims (atsakovui) naudotis kompiuterio programa (kuri naudojama kaip ieškovo sukurtos ir nuolat pildomos duomenų bazės platforma), kurios sukūrimą užsakė ir apmokėjo ieškovas, jo indėlis ir pastangos taptų beprasmiai. Sprendžiant dėl investicijų į duomenų bazės sukūrimą dydžio, aktualios kiekybinės, kokybinės bei organizacinės išlaidos. Vertinant investicijas, be kita ko, turi būti atsižvelgiama į išlaidas, patirtas duomenų bazės turiniui rinkti, duomenims paruošti, duomenų bazei įdėti į kompiuterių tinklais prieinamus serverius ar kitokius komunikacijos tinklus, kompiuterių programai ar programoms, kurios naudojamos duomenų bazei kurti, įsigyti, neatsižvelgiant į tai, kad jos nelaikomos sudedamuoju duomenų bazės elementu, o saugomos savarankiška. Teisėjų kolegija konstatavo, jog kad nagrinėjamoje byloje sprendžiant dėl ieškovo investicijų į duomenų bazės sukūrimą dydžio, turi būti įvertinti ieškovo pateikti įrodymai, pagrindžiantys ieškovo patirtas išlaidas, susijusias su kompiuterio programos, reikalingos duomenų bazei naudoti, užsakymu, tobulinimu ir vystymu. Šioje nutartyje aptartos ieškovo turėtos programos sukūrimo ir patobulinimo išlaidos privalo būti vertinamos, sprendžiant dėl investicijų pripažinimo esminėmis.

12Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat nurodė, kad bendroji įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė yra ta, kad kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus (CPK 178 str.). Ieškovas privalo įrodyti jo teisę sukuriančius faktus, tačiau neturi įrodinėti tą teisę paneigiančių faktų – tokius faktus, atsikirsdamas į ieškovo reikalavimą, turi įrodyti atsakovas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-112/2008). Tai, inter alia, reiškia, kad, pavyzdžiui, tokias aplinkybes, jog ieškovas nėra GS1 sistemos duomenų bazės gamintojas ar kad jo padarytos investicijos nelaikytinos esminėmis, turėjo įrodyti atsakovas. Nagrinėjamoje byloje tai nebuvo padaryta. Dėl to, atsižvelgdama į pirmiau nurodytus argumentus ir motyvus, teisėjų kolegija konstatavo, kad ieškovo pateikti duomenys, kurie patvirtina jo patirtas kompiuterinės programos, į kurią dedama duomenų bazė, sukūrimo ir jos tobulinimo išlaidas, jau yra pakankami spręsti, kad buvo padarytos esminės investicijos, sudarančios pagrindą ginti duomenų bazės gamintojo teises (ATGTĮ 61 str. 1 d.).

13Remiantis CK 6.246 straipsniu, civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Taigi neteisėtumas bendriausia prasme suprantamas kaip asmens elgesio neatitiktis teisei. CK 6.263 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos; 2 dalyje nustatyta pareiga asmeniui, atsakingam už žalą, padarytą asmeniui ar turtui, o įstatymų nustatytais atvejais – ir neturtinę žalą, visiškai ją atlyginti. Tai yra specialioji deliktinės atsakomybės norma, kurioje kartu su bendrąja CK 6.246 straipsnio 1 dalies norma įtvirtintas vadinamasis generalinis deliktas, kurio esmė yra užtikrinti pagrindinę civilinės atsakomybės funkciją – kompensuoti nukentėjusiam asmeniui jo teisių pažeidimu padarytą žalą. Pagal generalinio delikto taisyklę atsakomybės pagrindas yra bendro pobūdžio rūpestingumo ir atsargumo pareigos pažeidimas, sukėlęs kitam asmeniui žalos (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 29 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2012; kt.).

14ATGTĮ 77 straipsnyje yra nustatyti autorių ir sui generis teisių subjektų gynimo būdai, tarp kurių yra numatyta teisė reikalauti atlyginti žalą, 83 straipsnis reglamentuoja turtinės žalos atlyginimo tvarką ir leidžia autoriui savo nuožiūra pasirinkti nuostolių atlyginimą arba kompensacijos išmokėjimą, nurodydamas, jog pažeidėjo gauta nauda ATGTĮ 77 straipsnio 1 dalyje nurodytų asmenų reikalavimu gali būti pripažinta nuostoliais.

15Atsižvelgdamas į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimus ginčo klausimu, teismas atskirai neanalizuoja visų būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų, t. y. neteisėtų atsakovo veiksmų, priežastinio ryšio tarp atsakovo neteisėtų veiksmų, kaltės, o pasisako tik dėl ieškovui kilusios žalos.

16Kaip prašomą priteisti žalą, ieškovas įvardija dalį išlaidų, kurias ieškovas patyrė kompiuterinės programos „EAN prekių numerių registravimo programa“ vystymui. Atsakovo ,,Nacionalinė GS1 organizacija“ gauta nauda ieškovas laiko tą pinigų sumą, kurią atsakovas sutaupė neteisėtai naudodamas ieškovo duomenų bazę bei programinę įrangą. Atsakovo gautą naudą ieškovas prašo pripažinti ieškovo nuostoliais. Iš viso ieškovas teismo prašo priteisti iš 23 125 Lt žalą.

17CK 6.249 straipsnis nustato, jog žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jei nebūtų buvę neteisėtų veiksmų, o jei atsakingas asmuo iš savo neteisėtų pajamų gavo naudos, tai gauta nauda kreditoriaus reikalavimu gali būti pripažinta nuostoliais.

18Ieškovas žalą kildina iš 2008 m. liepos 29 d. Paslaugų pirkimo sutarties Nr. 20080729-2008/29 sutarties, kuria UAB „Prototechnika“ įsipareigojo sutartyje nustatytais terminais ir tvarka atlikti programavimo darbus pagal sutarties 1 priede nurodytą darbų specifikaciją, o užsakovas (ieškovas) įsipareigojo priimti paslaugą ir už ją sumokėti. Iš sutarties 2.3 punkto matyti, kad tiekėjas (UAB „Prototechnika“) įsipareigojo, šalims pasirašius programinės įrangos perdavimo – priėmimo aktą, perduoti visas teises užsakovui. Bendra sutarties suma su PVM yra 27 287,50 Lt (7 903,01 Eur) (sutarties 4 p.). Iš 2008 m. lapkričio 28 d. Darbų perdavimo atlikimo akto prie sutarties Nr. 20080722 matyti, kad užsakovas (ieškovas) ir vykdytojas UAB „Prototechnika“ perdavė ir priėmė visus darbus, nurodytus sutartyje Nr. 20080722. Bendra perduota darbų vertė, su garantine priežiūra buvo 23 125 Lt. 2008 m. gruodžio 29 d. ieškovui buvo išrašyta PVM sąskaita faktūra Serija PER Nr. 0015846 23 125 Lt sumai. Minėta PVM sąskaita faktūra buvo apmokėta 2009 m. sausio 15 d. ir 2010 m. sausio 18 d. mokėjimo pavedimais per SEB banką. Būtent šią sumą ir prašo priteisti ieškovas iš atsakovo, kaip nepagrįstai gautą naudą. Taigi, atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas ieškinį tenkina ir priteisia ieškovui iš atsakovo 23 125 Lt (6 697,46 Eur) žalai atlyginti.

19Dėl bylinėjimosi išlaidų

20Civilinio proceso kodekso 98 straipsnis reglamentuoja, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas. Šio straipsnio 2 dalis numato, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbą ir laiko sąnaudas, yra priteisiamo ne didesnės, kaip nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

21Ieškovas nurodo, jog patyrė 5 671,94 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ieškinys tenkintas, įvertinęs Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą nustatytus maksimalius dydžius, taip pat bylos sudėtingumą tiek faktų, tiek teisės požiūriu, suteiktų paslaugų pobūdį, ilgą bylos nagrinėjimo trukmę, kuomet byla pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėjama net keletą kartų, sprendžia, kad 5 671,94 Eur dydžio suma atstovavimo išlaidoms atlyginti yra pagrįsta ir protinga, todėl iš atsakovo ieškovo naudai priteisia 5 671,94 Lt atstovavimo išlaidoms atlyginti (CPK 88 str. 1 d. 6 p., 98 str. 1 ir 2 d.).

22Ieškovas taip pat prašo priteisti iš atsakovo 801,96 Eur už ieškinį sumokėto žyminio mokesčio. Kadangi CPK 93 straipsnio 1 dalis nustato, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą, teismas šį ieškovo prašymą tenkina ir priteisia ieškovui iš atsakovo 801,96 Eur už ieškinį sumokėto žyminio mokesčio.

23Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 93 straipsniu, 98 straipsniu, 259, 263-270, 279 straipsniais, teismas

Nutarė

24Ieškovo Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacijos ieškinį atsakovui Asociacijai ,,Nacionalinė GS1 organizacija“ tenkinti.

25Priteisti iš atsakovo Asociacijos ,,Nacionalinė GS1 organizacija“ ieškovui Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacijai 23 125 Lt (6 697,46 Eur) žalai atlyginti.

26Priteisti iš atsakovo Asociacijos ,,Nacionalinė GS1 organizacija“ ieškovo naudai 6 473,90 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

27Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija... 2. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę... 3. ieškovas Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacija (toliau –... 4. Atsakovas Asociacija „Nacionalinė GS1 organizacija“ atsiliepime į... 5. Ieškovas pateikė teismui dubliką, o atsakovas – tripliką, kuriuose... 6. Vilniaus apygardos teismas 2013 m. balandžio 2 d. sprendimu ieškinį atmetė.... 7. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2015 m. gegužės 13 d. nutartimi nutarė... 8. Ieškinys tenkinamas.... 9. Kaip matyti iš bylos medžiagos, ieškovas su UAB „Prototechnika“ 1999 m.... 10. (18 246,06 Eur). Pagal 2002 m. spalio 15 d. Paslaugų suteikimo sutarties Nr.... 11. Kaip konstatavo Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2015 m. gegužės 13 d.... 12. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat nurodė, kad bendroji įrodinėjimo... 13. Remiantis CK 6.246 straipsniu, civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius... 14. ATGTĮ 77 straipsnyje yra nustatyti autorių ir sui generis teisių subjektų... 15. Atsižvelgdamas į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimus ginčo... 16. Kaip prašomą priteisti žalą, ieškovas įvardija dalį išlaidų, kurias... 17. CK 6.249 straipsnis nustato, jog žala yra asmens turto netekimas arba... 18. Ieškovas žalą kildina iš 2008 m. liepos 29 d. Paslaugų pirkimo sutarties... 19. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 20. Civilinio proceso kodekso 98 straipsnis reglamentuoja, kad šaliai, kurios... 21. Ieškovas nurodo, jog patyrė 5 671,94 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas.... 22. Ieškovas taip pat prašo priteisti iš atsakovo 801,96 Eur už ieškinį... 23. Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 93 straipsniu, 98 straipsniu, 259,... 24. Ieškovo Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacijos ieškinį... 25. Priteisti iš atsakovo Asociacijos ,,Nacionalinė GS1 organizacija“ ieškovui... 26. Priteisti iš atsakovo Asociacijos ,,Nacionalinė GS1 organizacija“ ieškovo... 27. Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui,...