Byla 2-1018-122/2015
Dėl pirkimo – pardavimo sutarties pripažinimo dėl apgaulės negaliojančia

1Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Elena Pauliukienė, dalyvaujant sekretorei Salomėjai Paulauskienei, vertėjai Vidai Rimkienei, ieškovei T. S., ieškovės atstovei – advokato padėjėjai Eglei Gabrėnienei, atsakovei A. J., atsakovo J. V. atstovams: advokatui Antanui Jonušui ir teisininkui A. R., žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės T. S. ieškinį atsakovams A. J., J. V., tretiesiems asmenims – notarams: A. G., V. K. dėl pirkimo – pardavimo sutarties pripažinimo dėl apgaulės negaliojančia,

Nustatė

2ieškovė 2014-07-17 kreipėsi į teismą, prašydama pripažinti negaliojančiomis dėl apgaulės ab intitio buto, esančio ( - ), pirkimo pardavimo sutartis:

  1. 2012-10-03 sudarytą pirkimo – pardavimo sutartį Nr. ( - ) tarp T. S. ir A. J.;
  2. 2012-10-10 sudarytą pirkimo – pardavimo sutartį Nr. ( - ) tarp A. J. ir J. V.;

3taikyti restituciją ir grąžinti šalis į pirminę padėtį, nuosavybės teisę į butą, esantį ( - ), paliekant T. S., o jei to padaryti neįmanoma, - atlyginti to vertę pinigais;

4priteisti iš atsakovų 5000 Lt neturtinę žalą ir patirtas bylinėjimosi išlaidas.

5Ieškovė ir jos atstovė ieškinio reikalavimus visiškai palaikė. Paaiškino, jog 2011 m. gruodžio mėnesį mirus ieškovės motinai V. T., pagal 2012-10-01 paveldėjimo pagal įstatymą liudijimą, paveldėjo vieno kambario butą, esantį ( - ). Teigė, jog po motinos mirties, liko nedidelis įsiskolinimas už butui suteiktas komunalines paslaugas. Kadangi jokių santaupų ir darbo neturėjo, skola už butą augo. Kaimynas E. retkarčiais rėmė maistu ir duodavo pinigų, todėl, jo teigimu, yra jam įsiskolinusi per 30000 Lt. Tą sumą sužinojo daug vėliau, kai jis parodė vekselį. Mano, jog tikrai per tuos kelis mėnesius po mamos mirties tiek iš jo pinigų negalėjo gauti, bet pripažįsta, kad pasirašė, jog jam sumokėti neturi galimybės. Tų pačių metų rugsėjo mėnesį, senajame turguje sutiko seną pažįstamą L. K. su draugu S., kurio nepažinojo. Jiems papasakojo, kokie po mamos mirties ją slegia sunkumai. Draugai pakvietė ją išgerti ir pasiūlė supažindinti su Ž. K., kuri galėtų padėti. Sekančią dieną visi trys atvyko pas ją ir paprašė buto dokumentų bei paso. Nurodžiusi, kad buto dokumentai yra pas notarę dėl paveldėjimo, o pasą yra pametusi bei neturi pinigų išsiimti naujo. Netrukus Ž., sumokėjusi už ją, sutvarkė dokumentus bei žadėjo surasti pirkėją butui. Tą patį vakarą davė pasirašyti rankpinigių, kurių negavo, sutartį. Ž. teigė, jog tais pinigais rengiasi apmokėti buto skolas bei prašė nieko nesakyti kaimynui. Neužilgo pranešė, kad spalio 3 dieną apie 14 val. teks eiti pas notarą forminti buto pardavimo dokumentų. Kadangi apie tai sužinojo ryte, tai esant laiko, visi kartu nuvyko prie jūros, kur vaišinosi vynu. Pas notarą vyko kartu su savo draugu – sugyventiniu R.. Prie kontoros jau laukė Ž. K., A. J. ir A. R.. Buto pirkėja J. notaro laukiamajame perdavė pinigus Ž., kuri nurodė, jeigu notarė klaus dėl pinigų, reikia atsakyti kad visus pinigus gavusi. Pas notarę Ž. pinigus padėjo ant stalo, kad juos matytų. Vėliau notarė mašinėle pinigus perskaičiavo, kurių buvo 63700 Lt. Notarė pinigus padėjusi prieš ją, bet juos į savo rankinę įsidėjusi Ž.. Notarė jai sutarties neišvertė, bet rusiškai pasakė, kad atėjusi čia, dar turi butą, o išėjusi jau - ne. Prašiusi Ž. pinigus padėti į banką, bet ji nurodžiusi, kad dar reikia atiduoti skolą kaimynui, nupirkti jai kailinius ir naujus batus. Atsisakius jai siūlomų pirkinių, Ž. davė pasirašyti dokumentą, kad skolą kaimynui atiduos pati bei nupirkusi maisto ir gėrimų, parvežė ją su R. į namus. Vaišių pakako apie savaitę, per kurią butas buvo perparduotas, o ji, nesulaukusi pažadų jai paskambinti, kreipėsi į prokuratūrą. Dėl grasinimų ir spaudimo iš R. pusės, pažadų butą sugrąžinti jai atgal, atsisakė savo skundo, nurodė, jog bendrabutį, kuris buvo nupirktas R. vardu, išties jai buvęs pirktas. R. taip pat siūlė ginčyti kaimyno užaukštintą skolą, kuris nesulaukęs skolos grąžinimo, pateikė teismui ieškinį. Yra įsitikinusi, kad atsakovai pasinaudojo jos piktnaudžiavimu alkoholiu ir veikdami kartu, įgijo bei perpardavė jos butą, nesumokėdami pinigų. Atsakovai per ieškovės sugyventinį J. R. kontroliavo jos bendravimą su pašaliniais asmenimis, siekiant sutrukdyti ir įvertinti jų neteisingai atliekamus veiksmus. Dėl vis didėjančių skolų už komunalines paslaugas, bute yra atjungta elektra ir dujos. Mano, jog atsakovai, įsigydami ir skubiai perparduodami jos butą, veikė nesąžiningai, nes nei J. nei V., pirkdami butą, jame nesiruošė gyventi. Atsakovų elgesys patvirtina, kad vienintelis jų tikslas – pigiai įsigyti butą bei jį perparduoti. Pajutusi, jog yra apgauta, kreipėsi į prokuratūrą, bet dėl atsakovų spaudimo ir pažadų, skundą atsiėmė. Prašo ieškinį visiškai tenkinti ir išspręsti turto jai sugrąžinimo klausimą. Dėl atsakovų nesąžiningų veiksmų ir apgaulės, patyrė dvasinius išgyvenimus, o dėl grasinimų susidoroti, – bijojo išeiti iš namų, todėl teismo prašo priteisti jai 5 tūkstančių litų neturtinę žalą ir bylinėjimosi išlaidas.

6Atsakovai ir jų atstovai su ieškiniu visiškai nesutiko ir prašė jį atmesti. Paaiškino, jog ieškinio reikalavimai prieštarauja faktiškai susiklosčiusiems sutarties šalių santykiams, materialinės teisės normoms bei teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principams.

7Atsakovas J. V. už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis prašė skirti ieškovei 20 tūkstančių litų baudą, pusę priteisiant jo naudai. Taip pat prašė priteisti visas jo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

8Atsakovo atstovai palaikė atstovaujamojo atsiliepimą ir prašė ieškinio reikalavimus atsakovams atmesti, nes ieškovė nepagrindė savo teiginių jokiais rašytiniais įrodymais, nenurodė, kokie jos interesai yra pažeisti ir kuo tas pažeidimas pasireiškia. Byloje nėra duomenų, jog atsakovai prievarta būtų reikalavę sudaryti buto pirkimo pardavimo sandorį ar nevykdę sutarties sąlygų. Nesutinka su ieškovės pozicija, kad ginčijamų sutarčių sudarymo momentu, buvę nemokūs ar sudarę sandorį dėl apgaulės. Taigi, tarp sandorio šalių jokių pretenzijų nebuvo, o ieškovė po sandorio sudarymo, pasinaudojusi ta aplinkybe, kad skolos už komunalinius mokesčius sumokėtos, išlaužė buto spyną ir savavališkai įsikėlė į jai jau nebepriklausantį butą, kuriuo iki šiol savininkas negali naudotis. Dėl šios priežasties kreipėsi į teismą dėl ieškovės iškeldinimo. Ieškovė, teigdama, jog sandoriai atsirado neteisėtai, tokių įrodymų į bylą nepateikia. Ieškovė neįrodė, jog šalys turėjo kitų tikslų, kurie leistų manyti, kad jos buvo nesąžiningos. Be to, ieškovės atstovai ne tik šioje byloje neapsisprendžia, kokius reikalavimus atsakovams reikšti, todėl ir savo reikalavimus tikslina daugybę kartų bei reiškia reikalavimus atsakovams, neturint įrodymų, tik emociniu pagrindu. Prašo teismo atkreipti dėmesį į tai, kad klausimas dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais jau buvo teisme nagrinėjami kitoje byloje, kurioje sandoriai liko nenuginčyti. Prašo ieškinio reikalavimus, kaip nepagrįstus, atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

9Atsakovė A. J. su ieškinio reikalavimais visiškai nesutiko. Paaiškino, kad asmeniškai nei ji pati nei jos tėvo draugas A. R., suradęs parduotiną butą, nėra atlikęs jokių neteisėtų veiksmų. Anaiptol, tuo metu ji ruošėsi mokintis siuvėjų mokykloje, todėl jai buvo reikalingas butas centre. Ta aplinkybė, kad prieš perkant neapžiūrėjo patalpų, jai yra visiškai nesvarbi, nes buto išplanavimas jai buvo žinomas iš paveldėto močiutės buto, kurį buvo pardavusi. Prieš sudarant sandorį su ieškove, buvo išsiaiškinta, kad bute reikės remonto, todėl ieškovei prie notarinės kontoros automobilyje sumokėjusi sutartus 5 tūkstančių litų avansą, o likusius 50 tūkstančių - kontoroje bei su ja susitarė, kad notarė sutartyje turi įrašyti 63700 Lt sumą. Likutį rengėsi panaudoti buto remontui. Tačiau sužinoję tėvai apie tokį sandorį, atkalbėję nuo įsigyto buto remonto ir siūlė susirasti tvarkingą butą. Dėl tokių priežasčių buvo ieškomas kitas šio buto pirkėjas, kurį surado R.. Teigė, jog sandoriai vyko sąžiningai, notarė išvertė ieškovei tekstą į rusų kalbą ir pasiteiravo, ar ji sutartus pinigus už butą yra gavusi. Šį faktą ieškovė patvirtino notarų kontoroje žodžiu ir savo parašu. Ieškovė iškraipo faktus, nes jokių pinigų notarė neskaičiavo. Ieškovė pardavimo sutartimi įsipareigojo tinkamai vykdyti jos sąlygas, pripažino atsiskaitymo laiką ir būdą bei raštu patvirtino, jog sandoris įvyko bei pinigus už butą gavo. Šie faktai notaro yra įtvirtinti pirkimo – pardavimo sutartyje. Prašo ieškinį, kaip nepagrįstą, atmesti.

10Ieškinys atmestinas

11Pažymėtina, kad Civilinio kodekso 1.91 straipsnyje reglamentuojamas sandorių, turinčių valios trūkumų, pripažinimas negaliojančiais. Pagal šią teisės normą apgaulė – tai sandorį sudarančio asmens tyčinis suklaidinimas dėl esminių sandorio aplinkybių, kuris gali reikštis aktyviais veiksmais, taip pat svarbių sandorio aplinkybių nuslėpimu, sąmoningai siekiant galutinio tikslo – sudaryti sandorį. Apgaule galima pripažinti tik tokius tyčinius veiksmus, kurie turi lemiamos įtakos šalies valiai susiformuoti. Nagrinėjamoje byloje ištyrus visą šalių pateiktą medžiagą, tarp jų civilinėje byloje Nr. 2-928-889/2013 ir baudžiamojoje byloje Nr.30-9-00003-13, esančius rašytinius įrodymus, jog yra pagrindas pripažinti negaliojančiu ieškovės nurodytus sandorius dėl apgaulės, nes byloje nenustatyta, jog atsakovai atliko tyčinius nesąžiningus veiksmus (tyčia pranešė tikrovės neatitinkančias žinias arba nutylėjo svarbias aplinkybes dėl esminių sudaromo sandorio elementų, siekdamas suklaidinti ieškovą), dėl kurių ieškovė galėjo būti paskatinta sudaryti ne tokį sandorį, kokį ji iš tikrųjų siekė sudaryti. Kaip matyti, ieškovė, jau tvarkant dokumentus dėl paveldėjimo, buvo apsisprendusi kuo skubiau parduoti butą, esantį ( - ), bijant kreditorių susidorojimo. Nustatyta, kad ieškovė, sudariusi notarinę minėto buto pirkimo – pardavimo sutartį, siekė įsigyti mažesnį butą, t. y. bendrabutyje. Toks sandoris, jos iniciatyva buvo 2012 m. spalio 13-17 d. d. atliktas bei turtas – butas, esantis ( - ), nuo 2012-10-29 buvo įregistruotas jos sugyventinio J. R. vardu. Sugyventiniai, pardavus ieškovės butą, jį atlaisvino bei persikėlė gyventi į įsigytą kambarį bendrabutyje. Vėliau, kilus tarp sugyventinių ginčui, ieškovė, įtikinta, jog per pigiai pardavė savo turtą, ėmė iš tarpininkų reikalauti pinigų, tvirtindama, jog visi ją apgavę bei neįvykdę savo duotų pažadų. Tokiu būdu, ieškovė, gavusi iš kaimyno žinias, kad bute dar niekas negyvena, sugadino durų užraktą bei vėl apsigyveno parduotame bute, esančiame ( - ). Faktinės bylos aplinkybės ir rašytiniai įrodymai patvirtina atsakovo J. V. atstovo teiginius, kad ieškovė nuo savavališko įsikėlimo į butą, jokių mokesčių už butui teikiamas paslaugas, nėra mokėjusi, todėl jam, kaip savininkui, yra daroma žala. Tam, kad būtų mažesni nuostoliai, ieškovės užimtose patalpose yra atjungta elektra ir dujos. Šių aplinkybių ieškovė nepaneigė.

12Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovė 2012-12-19 pateikė Klaipėdos apygardos prokuratūrai skundą, kuriuo siekė, kad buto pardavimo tarpininkams būtų iškelta baudžiamoji byla pagal BK 182 straipsnio 2 dalį. Prokuroras 2013-01-28 priėmė nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, nes nustatė, jog pareiškėjos pateiktieji samprotavimai nėra pagrįsti faktiniais duomenimis, o nurodyti teiginiai yra nenuoseklūs. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2013-02-21 nutartimi b. b. Nr. 61.8.30-89 sutiko su prokuroro išvada ir T. S. skundo netenkino. Kaip teigė ieškovė, pareiškimus ir skundus liepė rašyti bei sugrįžti atgal į butą pasiūlęs kaimynas V. E., kuris norėjo atgauti tariamą 30000 Lt skolą. Civilinės bylos Nr. 2-928-889/2013 medžiaga patvirtina, ieškovės teiginius, jog V. E. buvo iškėlęs bylą dėl jos sudarytų sandorių nuginčijimo, o ieškovė priešieškiniu teismo prašė pripažinti V. E. išduotą vekselį negaliojančiu, kuri vėliau priešinio ieškinio reikalavimų atsisakė (c. b. 2-928-889/2013, II tomas b. l. 174-181). Taip pat akivaizdu, kad minėtoje byloje išsamiai, objektyviai ir visapusiškai buvo išnagrinėti ir atitinkamai įvertinti abiejų sandorio šalių, notaro, sandorių tarpininkų veiksmai, bet nebuvo nustatyta jokių pažeidimų ar aplinkybių, kuriais remiantis būtų galima teigti, jog atsakovai buvo nesąžiningi. Anaiptol, pažymėta, kad pati T. S., skubiai parduodama paveldėtą turtą, norėdama išvengti skolinių išieškojimų iš jos turto – paveldėto buto, elgėsi nesąžiningai. Minėtose bylose teismo nustatytos aplinkybės nagrinėjamoje byloje pakartotinai neanalizuotinos, nes šiai bylai turi prejudicinę reikšmę (Civilinė byla Nr. 2-928-889/2013 ir b. b. Nr.30-9-00003-13).

13Svarbu paminėti, kad apgaulė – tai sandorį sudarančio asmens suklaidinimas dėl esminių sandorio aplinkybių. „Dėl apgaulės sandorį galima pripažinti negaliojančiu, kai kito sandorio dalyvio ar šiam žinant, kito asmens apgaulė lėmė sandorio sudarymą ir kad nesant apgaulės toks sandoris nebūtų sudarytas“ (Lietuvos Aukščiausiojo eismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-134/2006, 2007 m. balandžio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-145/2007).

14Vadovaujantis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais, vertinant ir tiriant ieškovės elgesį tiek prieš sandorio sudarymą, tiek sudarant sandorį bei po sandorio sudarymo, galima teigti, kad ieškovės elgesys išliko toks pats, t. y. norėjo kuo greičiau parduoti paveldėtą butą, derybomis sutartas užmokestis už parduodamą turtą tenkino, sutarties sąlygomis nebuvo suabejota bei jos ją tenkino. Tuo tarpu, pardavus turtą bei ieškovei įsigijus kitą gyvenamąjį būstą, vėlesnės aplinkybės, kurios susidarė jai piktnaudžiaujant alkoholiu, nesutarus su sugyventiniu, norint išvengti skolų mokėjimų ir ankstesnių mokesčių išieškojimo, turtą įregistravus ne savo vardu, neduoda pagrindo teismui daryti išvados, kad atsakovai ieškovės nurodytus sandorius sudarė apgaulės būdu. Nustatyta, kad sandoris dėl buto pirkimo – pardavimo atitiko abiejų sandorio šalių valią ir interesus, sandorio turinyje aiškus susitarimas bei pirkimas – pardavimas išreikštas rašytine sutartimi (sandorio forma), todėl vykdytina (Civilinio kodekso 6.193 straipsnis).

15Teismas, nagrinėdamas šalių ginčą ir likdamas nešališkas, užtikrino visoms šalims vienodas galimybes įrodyti savo tiesą, todėl, vadovaudamasis savo vidiniu įsitikinimu, pagrįstu visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu ir įvertinęs šalių bei liudytojo nurodytus faktus bei pateiktus įrodymus, nustatė, kad atsakovai įrodė, jog yra pagrindas visiškai ieškinio reikalavimus atmesti, nes ieškovės nurodytos aplinkybės sudarant sandorį dėl apgaulės, liko neįrodytos. Be to, turtas, buvęs negaliojančio sandorio dalyku, negali būti išreikalautas iš jį sąžiningai įgijusiojo trečiojo asmens (Civilinio kodekso 1.79, 1.91 straipsniai, 4.96 straipsnio 2 dalis, Civilinio proceso kodekso 197, 200 straipsniai). Tokiu būdu, ieškovės T. S. ieškinys atsakovams: A. J., J. V., tretiesiems asmenims – notarams: A. G. ir V. K. dėl pirkimo – pardavimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis dėl apgaulės, atmestinas.

16Pažymėtina, kad teisingumą civilinėse bylose vykdo tik teismai vadovaudamiesi asmenų lygybės įstatymui ir teismui principu, todėl pripažintina, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą dėl jo nuomone pažeistos ar ginčijamos jo teisės (Civilinio proceso kodekso 5, 6 straipsniai). Teismo posėdžių metu ieškovė pripažino, kad į teismą kreipiasi ne savo noru dėl savo pažeistų teisių ar interesų gynimo, bet kiekvienu kartu vis kito asmens įtikinta. Ieškovės iškelti klausimai dėl sandorio negaliojimo esant atsakovų nesąžiningiems veiksmams ar sandorių sudarymas apgaulės būdu, liko visiškai neįrodyti ir nepagrįsti. Teismo nuomone, yra pagrindas minėtus ieškovės nenuoseklius veiksmus bei su tuo susijusį nepagrįstą ieškinį vertinti atsakovų atžvilgiu kaip piktnaudžiavimu savo procesinėmis teisėmis, todėl iš dalies atsakovo J. V. prašymas tenkintinas: skirtina ieškovei 1500 Eur bauda, pusę šios sumos (750 Eur) skiriant atsakovui (Civilinio proceso kodekso 95 straipsnis).

17Laikinosios apsaugos priemonės, taikytos Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-07-22 nutartimi Nr. 2-10086-122, paliktinos galioti iki šio sprendimo įsiteisėjimo dienos (Civilinio proceso kodekso 150 straipsnis).

18Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš antrosios šalies. Tačiau kadangi atsakovai iki bylos išnagrinėjimo iš esmės nepagrindė leistinomis įrodinėjimo priemonėmis tokių išlaidų buvimą, šios iš ieškovės jiems nepriteistinos (Civilinio proceso kodekso 93, 98, 197, 200 straipsniai).

19Ieškinį atmetus iš ieškovės priteistina į Valstybės biudžetą 5,00 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų suma (Civilinio proceso kodekso 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, LR Teisingumo ministro ir LR Finansų ministro 2011-11-07 įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“).

20Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268, 270, 279, 286-287 straipsniais,

Nutarė

21ieškovės T. S. ieškinį atmesti.

22Atsakovo J. V. prašymą tenkinti iš dalies: priteisti iš T. S. 1500,00 Eur baudą, iš jos 750,00 Eur skiriant atsakovui J. V. ir 750,00 Eur - valstybės biudžetui.

23Priteisti iš T. S. 5,00 Eur pašto išlaidų valstybei.

24Įsiteisėjus šiam sprendimui, panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-07-22 nutartimi Nr. 2-10086-122, taikytas atsakovo J. V. turtui laikinąsias apsaugos priemones.

25Sprendimą per 30 dienų, nuo jo priėmimo dienos, galima apskųsti Klaipėdos apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą šiame Apylinkės teisme.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Elena Pauliukienė, dalyvaujant... 2. ieškovė 2014-07-17 kreipėsi į teismą, prašydama pripažinti... 3. taikyti restituciją ir grąžinti šalis į pirminę padėtį, nuosavybės... 4. priteisti iš atsakovų 5000 Lt neturtinę žalą ir patirtas bylinėjimosi... 5. Ieškovė ir jos atstovė ieškinio reikalavimus visiškai palaikė.... 6. Atsakovai ir jų atstovai su ieškiniu visiškai nesutiko ir prašė jį... 7. Atsakovas J. V. už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis prašė skirti... 8. Atsakovo atstovai palaikė atstovaujamojo atsiliepimą ir prašė ieškinio... 9. Atsakovė A. J. su ieškinio reikalavimais visiškai nesutiko. Paaiškino, kad... 10. Ieškinys atmestinas... 11. Pažymėtina, kad Civilinio kodekso 1.91 straipsnyje reglamentuojamas... 12. Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovė 2012-12-19 pateikė Klaipėdos... 13. Svarbu paminėti, kad apgaulė – tai sandorį sudarančio asmens... 14. Vadovaujantis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais, vertinant ir... 15. Teismas, nagrinėdamas šalių ginčą ir likdamas nešališkas, užtikrino... 16. Pažymėtina, kad teisingumą civilinėse bylose vykdo tik teismai... 17. Laikinosios apsaugos priemonės, taikytos Klaipėdos miesto apylinkės teismo... 18. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi... 19. Ieškinį atmetus iš ieškovės priteistina į Valstybės biudžetą 5,00 Eur... 20. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268, 270, 279,... 21. ieškovės T. S. ieškinį atmesti.... 22. Atsakovo J. V. prašymą tenkinti iš dalies: priteisti iš T. S. 1500,00 Eur... 23. Priteisti iš T. S. 5,00 Eur pašto išlaidų valstybei.... 24. Įsiteisėjus šiam sprendimui, panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo... 25. Sprendimą per 30 dienų, nuo jo priėmimo dienos, galima apskųsti Klaipėdos...