Byla e2-2423-769/2016
Dėl nepagrįsto praturtėjimo

1Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Rasa Augustė, sekretoriaujant Erikai Žigalovaitei, Raimondai Karbauskienei, Vaivai Virkutytei, dalyvaujant ieškovei T. S., jos atstovei advokato padėjėjai Sigitai Stukaitei, atsakovams Ž. K., L. K. (L. K.), atsakovų atstovei advokatei Vidai Šeikienei, trečiajam asmeniui A. J., vertėjai Vidai Rimkienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės T. S. patikslintą ieškinį atsakovams Ž. K., L. K. (L. K.), trečiajam asmeniui A. J. dėl nepagrįsto praturtėjimo,

Nustatė

2ieškovė patikslintu ieškiniu prašė priteisti solidariai iš atsakovų 14249,30 Eur sumą. Nurodė, jog atsakovai tarpininkavo parduodant ieškovės butą adresu Sausio 15-osios g. 10-17, Klaipėdoje, kurį ieškovė paveldėjo po motinos mirties, o jį pardavus - negrąžino ieškovei pinigų už parduotą butą. Ieškovė teigė, kad 2012 m. rugsėjo pabaigoje Klaipėdos senajame turguje sutiko L. K. ir jo draugą Simą, ieškovė pasiskundė dėl mirusios motinos, turimų skolų, po ko L. K. pasiūlė išgerti, supažindinti su žmona Ž. K., kuri sutiko padėti ieškovei rasti buto pirkėją; ieškovė neturėjo paso, todėl atsakovai nuvežė ją į Migracijos poskyrį užsakyti tapatybės kortelę, grįžtant nupirko gėrimų, cigarečių ir maisto; kitą dieną (2012-10-01) atsakovai ir S. vėl atvažiavo pas ieškovę, kartu su sugyventiniu J. R. važiavo į notaro kontorą tvarkyti buto paveldėjimo dokumentų. Nurodė, kad už viską mokėjo atsakovai, visi ieškovės dokumentai buvo pas atsakovus, nes atsakovai žadėjo ieškoti buto pirkėjų, parvežę ieškovę namo jie vėl paliko jai gėrimų, maisto, cigarečių; tą patį vakarą atsakovai grįžo pas ieškovę dviese ir davė pasirašyti rankpinigių sutartį; ieškovei paprašius pinigų, atsakovai nurodė, kad pinigai kol kas bus pas juos, žadėjo sumokėti komunalinius mokesčius. Atsakovas L. K. ir Simas atvyko pas ieškovę 2012-10-03 ryte ir pasakė, kad 14.00 val. notaro biure bus forminamas buto pardavimas, prieš tai visi kartu, taip pat ir J. R. nuvažiavo prie jūros ir išgėrė vyno. Nuvykus į notaro biurą, ten jau buvo Ž. K., A. J. (buto pirkėja) ir A. R.. Notarės laukiamajame A. J. maišelį su pinigais perdavė atsakovei Ž. K.; pasirašant sutartį dalyvavo ieškovė, A. J., Ž. K. ir A. R., notarė perskaičiavo pinigus mašinėle, jų buvo 63700 Lt, vėliau pinigus Ž. K. įsidėjo į savo rankinę; po sandorio ieškovė įsėdo į mašiną, kur buvo J. R. ir L. K.. Ieškovė nurodė, kad prašė pinigus padėti į banką, tačiau atsakovė pasakiusi, kad reikia atiduoti skolą kaimynui, taip pat žadėjo nupirkti ieškovei drabužių, po to davė pasirašyti kažkokį dokumentą ir nurodė, kad skolą kaimynui atiduos pati, parvežė ieškovę namo ir vėl paliko gėrimų, cigarečių ir maisto, - jų palikdavo ieškovei iki 2012-10-10, kai A. J. pardavė butą J. V.. Kai 2012-12-19 ieškovė kreipėsi į prokuratūrą, pas ją atvyko J. V. ir A. R., ėmė laužti ieškovės buto duris, varyti ją lauk; ieškovei iškvietus policiją, šie išvažiavo. Po to atsakovai pradėjo daryti spaudimą J. R., kad šis įkalbėtų ieškovę atsisakyti kaltinimų atsakovams, ieškovė buvo nuolat gąsdinama. 2013-01-25 ieškovė parašė atsisakymą nuo 2012-12-19 pareiškimo, nes atgavo dalį pinigų - 14500 Lt. Nurodė, kad 2013 m. pabaigoje nustojusi vartoti alkoholį 2013-12-04 teismo posėdyje grįžo prie tikrų ir teisingų parodymų; teigė, kad atsakovai pasinaudojo ieškove, žadėto kito būsto nenupirko, o už butą gautus pinigus pasisavino. Teisminio nagrinėjimo metu ieškovė sumažino reikalavimo sumą – prašė priteisti iš atsakovų 11584,80 Eur.

3Atsakovai pateikė atsiliepimą, su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą, nurodė, kad ieškovė faktines aplinkybes pateikia taip, kaip jai yra naudinga, tačiau rašytiniai duomenys patvirtina, kad ieškovė pretenzijų atsakovams neturi, yra patvirtinusi, kad visus pinigus už butą gavo. Nurodė, kad 2012 m. rugsėjį senoje turgavietėje atsakovai sutiko ieškovę, ji paprašė pagalbos tvarkant paveldėjimo dokumentus ir parduodant paveldėtą butą, atsakovai tarpininkavo parduodant ieškovės butą; tą pačią dieną atsakovė su ieškove vyko į notarų biurą, kur sužinojo, kad ieškovė turi pateikti galiojantį asmens tapatybės dokumentą, kadangi jo neturėjo, - asmens tapatybės kortelę užsakė pagaminti skubos tvarka, ją pateikus buvo išduotas paveldėjimo teisės liudijimas, visus mokesčius ir įmokas mokėjo Ž. K.. Atsakovė surado ieškovės buto pirkėją, ieškovė nustatė buto kainą 55000 Lt, 2012-10-03 vyko buto pardavimas, prieš sutarties sudarymą pirkėja A. J. davė ieškovei 5000 Lt avansą, o ieškovė pasirašė avanso sutartyje; notaro biure pirkėja ieškovei perdavė likusią 50000 Lt sumą, ieškovė juos perskaičiavo ir įsidėjo į savo rankinę. Nurodė, kad apie ieškinyje nurodytą 63700 Lt kainą atsakovams yra nežinoma; atsakovė žadėjo padėti ieškovei įsigyti butą bendrabutyje; po sandorio vežant ieškovę namo, ieškovė sumokėjo atsakovei 4000 Lt, iš kurių 2000 Lt sudarė ieškovės skola už atsakovės sumokėtus mokesčius ir įmokas, maisto ir kitų daiktų pirkimą, o 2000 Lt ieškovė pati davė kaip atlygį už tarpininkavimą; atsakovės padedama ieškovė pirko bendrabutį, bijojo, kad butą gali prarasti dėl skolų, todėl butas adresu ( - )buvo pirktas jos sugyventinio J. R. vardu už 13000 Lt. Nurodė, kad po dviejų mėnesių atsakovai sužinojo, kad butą ieškovė pardavė savo kreditoriams reikalaujant grąžinti skolas. Teigė, kad atsakovai teisėtai gavo iš ieškovės 4000 Lt, jokių kitų sumų nepasisavino.

4Teismo posėdyje ieškovė T. S. prašė tenkinti ieškinį. Paaiškino, kad 2012 m. rugsėjo mėn. atsitiktinai susitiko su atsakovu L. K., kuris supažindino ją su Ž. K.; jie tarpininkavo parduodant butą, teigė, kad už butą A. J. duotus pinigus paėmė Ž. K., notarė pasakė buto kainą 63700 Lt, todėl tokią sumą nurodė ieškinyje; Ž. K. žadėjo rasti kitą butą, bet ieškovė nesulaukusi žinių iš atsakovų parašė pareiškimą prokuratūrai; po to į jos butą atvažiavo A. R., jie nuvažiavo į prokuratūrą, Ž. K. ištraukė 15000 Lt, kuriuos į banko sąskaitą ieškovė padėjo su A. R.. Pardavusi butą, jame ir gyveno; paaiškino, kad bute atjungtos dujos, elektra, yra likęs tik vanduo, kokios skolos už butą, nežinanti. Parduodant butą mokesčių nemokėjo. Nurodė, kad 30000 Lt skola kaimynui V. E. nepadengta. 15000 Lt padėtus į banką išleido savo reikmėms, dalį atidavė V. E.. Atsakovai nesakė, kiek ieškovė yra skolinga; prašė nutraukti ikiteisminį tyrimą, nes buvo išgėrusi ir jai buvo žadėta grąžinti daugiau pinigų; paaiškino, kad J. R. – geras pažįstamas, jis niekada su ieškove negyveno, nebuvo jos sugyventinis, jis gyvena su motina, motinos bute; teigė, kad iš savo buto nebuvo išsikrausčiusi, buto bendrabutyje nepirko, už J. R. bendrabutį mokėjo jo motina. Teismo posėdyje ieškovė sumažino ieškinio reikalavimus, teigdama, kad nežinojo, už kiek parduotas butas, prašė atsakovus nurodyti, kiek jie turėjo išlaidų tvarkant ieškovės buto pardavimo dokumentus, perkant jai maistą ir kt., likusią sumą už butą grąžinti. Ieškovės teigimu, atsakovai draugavo su V. E., bet vėliau nepasidalino pinigų.

5Teismo posėdyje ieškovės atstovė advokato padėjėja S. Stukaitė prašė tenkinti ieškinį. Nurodė, kad atsakovai 2012-10-03 pardavė ieškovės paveldėtą butą, tačiau ieškovė jokių pinigų negavo, visus pinigus iš pirkėjos pasiėmė atsakovai, 2012-12-19 ieškovė parašė pareiškimą prokuratūrai, kuriuo prašė patraukti atsakomybėn atsakovus, 2013-01-03 apie tai sužinojo atsakovai, o 2013-01-25 ieškovė atsiėmė pareiškimą, tačiau ieškovė pinigų negavo; teigė, kad visuose teisminiuose ginčuose nagrinėtos aplinkybės yra susijusios su pinigų sumokėjimo faktu, bet nebuvo nustatyta, kad ieškovė gavo pinigus, priešingai Klaipėdos apygardos teismas konstatavo, kad pirkėjai sumokėjo kainą, o už ieškovės lūkesčių nepateisinimą galimai atsakinga Ž. K.; nebuvo analizuota, kas disponavo pinigais po sandorio. Liudytojo A. R. paaiškinimai dėl 15000 Lt perdavimo ieškovei yra prieštaringi, o liudytojas S. teigė, kad nematė J. R., tačiau jo paaiškinimus paneigia ikiteisminio tyrimo medžiaga, kad S. sudarė avansinio mokėjimo sutartį dėl bendrabučio pirkimo; nėra įrodymų, už kieno pinigus nupirktas bendrabutis, o jei tai buvo pinigai už buto pardavimą, tai akivaizdu, kad jais disponavo ne ieškovė. Šiuo atveju, akivaizdu, kad ieškovė nesuteikė atsakovams teisės gauti pinigus už butą, atsakovų elgesys po buto pardavimo nėra standartinis tarpininkų elgesys, todėl ieškinys tenkintinas, iš atsakovų priteistina 11584,80 Eur suma.

6Teismo posėdyje atsakovė Ž. K. paaiškino, kad 2012-10-01 A. J., dalyvaujant A. R., jai su vyru, mašinoje davė ieškovei 5000 Lt avansą, sandorį dėl buto pardavimo sudarė po poros dienų, - 2012-10-03, važiavo atsakovė su vyru, S. ir T. S. su J. R., atsakovė dalyvavo kaip tarpininkė, notaro kontoroje ieškovė gavo 50000 Lt ir juos pasiėmė. Po sandorio atsakovė paprašė ieškovės, kad ji pasirašytų, jog gavo 55000 Lt ir kad neturi pretenzijų, tą darė, nes ieškovė buvo sunkiai prognozuojama; mašinoje ieškovė atsakovei davė 2000 Lt už atsakovės patirtas išlaidas ir dar 2000 Lt už tarpininkavimą. Ieškovės prašymu ieškojo jai buto bendrabutyje, po poros savaičių jį rado, sutarė 13000 Lt kainą; ieškovė bijojo kaimyno, yra sakiusi, kad iš jo skolindavosi mažas sumas, o jis pareikalavo gražinti 10000 Lt, todėl, kai surado butą bendrabutyje, jį pirko sugyventinio J. R. vardu, sumokėjo 13 000 Lt ir 1000 Lt agentūrai; bendrabutyje ( - ), gyveno du su puse mėnesio, skambindavo ir skųsdavosi, kad J. R. pragėrinėja pinigus, o paskiau atsakovė sužinojo, kad ieškovė savavališkai sugrįžo į parduotą butą ( - ). Ieškovė prokuratūroje buvo padavusi skundą dėl atsakovų sukčiavimo, bet tyrimas buvo nutrauktas, ieškovei atsisakius nuo pareiškimo. Tsakovės teigimu, su ieškove pilnai atsiskaityta.

7Teismo posėdyje atsakovas L. K. prašė ieškinį atmesti, paaiškino, kad su ieškove pilnai atsiskaityta; taip pat paaiškino, kad visus reikalus tvarkė žmona, 2012 m. rugsėjo pabaigoje sename turguje susitiko ieškovę; ją pažinojo iš seniau; ieškovė paprašė, kad jo žmona padėtų parduoti butą; pats atsakovas buvo kaip vairuotojas, 2012-10-03 vyko sandoris, iš notaro biuro T. S. savo rankinėje išsinešė pinigus, pasakė, kad gyvenime tiek pinigų neturėjo, kada ieškovė atsiskaitė su žmona, negalėjo pasakyti; ieškovė buvo parašiusi pareiškimą dėl abiejų atsakovų sukčiavimo, bet tyrimas nutrauktas; paaiškino, kad ieškovės butas buvo parduotas už 55 000 Lt.

8Teismo posėdyje atsakovų atstovė advokatė V. Šeikienė palaikė atsiliepime nurodytą poziciją, prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Paaiškino, kad tarp šalių buvo pavedimo arba tarpininkavimo teisiniai santykiai, atsakovai padėjo ieškovei parduoti butą, gauti pasą, paveldėjimo teisės liudijimą ir padėjo surasti ir nupirkti patalpą, į kurią ieškovė turėjo persikraustyti. Ieškovė neįrodė, kad atsakovai pinigus gavo. Teigė, kad byloje svarbūs kitose bylose nustatyti prejudiciniai faktai; atsakovai kitose bylose nebuvo įtraukti; faktiškai byla dėl to paties sandorio nagrinėta du kartus, pirmą kartą sandorį ginčijo V. E., remdamasis actio pauliano taisyklėmis, o kitą kartą ieškinį pati T. S. pareiškė A. J., jų reikalavimai netenkinti, todėl jei ieškovė mano, kad turi atsakyti atsakovai, neaišku, kodėl reikalavimų atsakovams nereiškė ankstesnėse bylose. Tik po to, kai teismai atmetė T. S. ieškinį A. J., tada ieškovė pareiškė ieškinį atsakovams. Teismai nustatė, kad A. J. sumokėjo 55000 Lt, ieškovė raštu patvirtino, kad 55000 iš A. J. gavo, tą patvirtino ir liudytojas A. R., pačios ieškovės paaiškinimai nenuoseklūs, net ir teismas ankstesniame sprendime kritiškai vertino T. S. paaiškinimus, nes ji savo poziciją nuolat keičia. Įrodymų, kad Ž. K. gavo pinigus, nėra, atvirkščiai, yra įrodymai, kad pinigus gavo pati ieškovė, A. R. nurodė, kad jo reikalavimu pinigai buvo įnešti į ieškovės sąskaitą, kad jie nebūtų išleisti alkoholiniams gėrimams. J. R. raštu yra nurodęs, kad bendrabutis ( - ) pirktas T. S. lėšomis.

9Teismo posėdyje trečiasis asmuo A. J. paaiškino, kad 2012-10-03 iš ieškovės pirko butą už 55 000 Lt, pirkti tą butą pasiūlė A. R., pirko butą, nes tiko vieta, butas buvo arti mokymosi įstaigos, pati buto prieš pirkimą nebuvo apžiūrėjusi, jį matė jos tėvas; rašytinio susitarimo dėl buto kainos nebuvo sudaryta; dieną ar dvi prieš sandorį sumokėjo 5000 Lt avansą, perduodant avansą T. S. pasirašė, kad pinigus gavo ir įsidėjo 5000 Lt į savo rankinę, tuo metu taip pat dalyvavo A. R., o su T. S. buvo Ž. K.; sandorio dieną, notaro biure perdavė T. S. likusią 50 000 Lt sumą, pinigus perdavė prieš pasirašant sutartį notarų biure įrengtame kambaryje, jame taip pat be T. S. buvo Ž. K. ir A. R., kuris turi teisinį išsilavinimą ir padėjo tvarkyti teisinius reikalus, ieškovė pinigus įsidėjo į rankinę; sandorio sudarymo metu pardavėja buvo blaivi, notarė taip pat klausė T. S., ar ji yra blaivi, teigė, kad buto kaina buvo 55000 Lt, tačiau dėl to, kad butas buvo apleistas, jam reikėjo remonto, sutartyje notarei patariant įrašė didesnę sumą – 63700 Lt, kiek galėtų kainuoti remontas tarėsi su A. R.; praėjus maždaug savaitei po sandorio butą pardavė ta pačia kaina – už 55000 Lt, pardavė, nes turi judėjimo problemų, o butas buvo penktame aukšte, be to, reikėjo įdėti daug darbo, nes butas buvo stipriai apleistas, parduodant butą tarpininkavo A. R..

10Byla dalyje nutrauktina.

11Ieškinys dalyje atmestinas.

12Šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (CPK 178 str.) Bendroji įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė nustato, kad įrodinėjimo pareiga tenka tam asmeniui, kuris teigia. Įrodinėjimo civilinėje byloje tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 str.1d.). Lietuvos Aukščiausiojo teismo formuojamoje praktikoje nurodyta, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (LAT nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-177/2006, Nr.3K-3-398/2006, 3K-3-416/2007, 3K-3-427/2008).

13Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 str.). Kasacinio teismo praktikoje ne kartą konstatuota, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Nr. 3K-3-206/2010; Nr. 3K-3-296/2012; kt.). Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (3K-3-585/2012; Nr. 3K-3-110/2013; kt.). Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Nr. 3K-3-316/2010; Nr. 3K-3-85/2014; kt.). Civiliniame procese vadovaujamasi pirmiau nurodyta įrodymų pakankamumo taisykle, todėl teismas išvadą dėl faktų buvimo gali daryti ir tada, kai tam tikros abejonės dėl fakto buvimo išlieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Nr. 3K-3-324/2008). Reikalavimas vertinti įrodymus, vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, yra teismo nepriklausomumo principo išraiška, nes niekas negali nurodyti teismui, kaip vertinti vieną ar kitą įrodymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2009). Esant byloje surinktų įrodymų prieštaravimams, kilę neaiškumai vertinami atsižvelgiant į šalims tenkančią įrodinėjimo pareigą. Be to, vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (CPK straipsnio 7 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011).

14Ieškovė kreipėsi į teismą dėl 14249,30 eurų dydžio sumos priteisimo iš atsakovų. Patikslinusi reikalavimą prašė priteisti 11584,80 Eur. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad ieškovui sumažinus savo reikalavimus, bylos dalis dėl atsisakytų reikalavimų turi būti nutraukiama (CPK 293 straipsnio 4 punktas). Atsižvelgiant į ieškinio reikalavimo sumažinimą byla dalyje dėl 2664,50 Eur nutrauktina.

15Patikslintu ieškiniu ieškovė prašo iš atsakovų priteisti dėl nepagrįsto praturtėjimo gautas pinigines sumas. Nepagrįstas praturtėjimas ar turto gavimas – tai savarankiška prievolės rūšis, ji taikoma tada, kai konstatuojami specialūs prievolės grąžinti turtą atsiradimo pagrindai: turtas gautas be teisinio pagrindo (CK 6.237 straipsnio 1 dalis), pagrindas, kuriuo įgytas turtas, išnyksta paskiau (CK 6.237 straipsnio 2 dalis), asmuo be teisinio pagrindo nesąžiningai praturtėja (CK 6.242 straipsnio 1 dalis). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo institutas savo prigimtimi yra subsidiarus kitų civilinių teisių gynybos būdų atžvilgiu; nepagrįsto praturtėjimo teisiniams santykiams atsirasti būtinos tokios sąlygos: 1) nėra įstatymo ar sandorio, iš kurių atsiranda prievolė; 2) kreditoriaus veiksmai, kuriais skolininkas gavo turtą, yra teisėti; 3) turto negalima išreikalauti kitais civilinių teisių gynybos būdais (taikant restituciją, vindikaciją); 4) kreditorius atliko veiksmus išimtinai savo interesais ir savo rizika. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, turtas pripažįstamas įgytu be pagrindo tada, kai: 1) asmuo įgyja tai, ko jis negalėjo ir neturėjo gauti; 2) turtas įgyjamas savo veiksmais ar kitokiu būdu; 3) turtas įgyjamas tyčia arba dėl neatsargumo; 4) turtas įgytas be teisinio pagrindo arba pagrindas, kuriuo įgytas turtas, išnyksta paskiau (CK 6.237 straipsnio 1, 2 dalys).

16Ieškovė teigė, kad pinigų už parduotą butą negavo, kito buto atsakovai jai nenupirko, todėl ji kreipėsi į prokuratūrą. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad 2012-10-01 surašyta rankpinigių sutartis, kurioje A. J. teigė perdavusi ieškovei 5000 Lt, 2012-10-03 sudaryta buto, esančio Sausio 15-osios g. 10-17, Klaipėda, pirkimo – pardavimo sutartis, kur nurodyta, jog butas parduodamas už 63700 Lt (c.b. Nr. 2-1018-122/2015, b.l. 25, 26-29). 2012-10-10 sudaryta buto ( - ), pirkimo- pardavimo sutartis, kuria A. J. pardavė J. V., atstovaujamam A. R., butą už 62000 litų ( 20-21 b.l. civ.byla Nr.2-1018-122/2015). Ieškovė T. S. pasirašė raštą ( data nenurodyta), kuriame teigiama, jog Ž. K. ir L. K. ji pretenzijų dėl buto, esančio ( - ), neturi, pinigus (55000) iš A. J. gavo (b.l. 79). T. S. 2012-12-19 skunde prokuratūrai nurodė, kad 2012-10-03 Klaipėdos 11-ajame notarų biure pasirašė buto pirkimo – pardavimo sutartį su A. J., ir nors pirkimo sutartyje nurodyta, kad ji neva gavo pagal sutartį 63700 Lt, tačiau iš ties jai nebuvo perduoti jokie pinigai, „juos paėmė Ž. K.“, o jai padavė lapą ir liepė pasirašyti sakydama, kad 30000 Lt skolą tiesiogiai grąžins V. E., ši sutartis sudaryta fiktyviai (b.l. 9). Iš pateiktos ikiteisminio tyrimo medžiagos matyti, kad 2013-01-02 Ž. K. pateikė prašymą prokuratūrai, ar jos atžvilgiu pradėtas ikiteisminis tyrimas (b.l. 121); 2013-01-03 Klaipėdos apylinkės prokuratūra pranešimu informavo atsakovę, jog pagal 2012-12-19 T. S. pareiškimą dėl galimai nusikalstamų Ž. K. ir L. K. veiksmų pradėtas ikiteisminis tyrimas (b.l. 116); 2013-01-23 T. S. davė paaiškinimus ikiteisminio tyrimo metu (raštas neįskaitomas). 2013-01-25 į ieškovės T. S. vardu atidarytą sąskaitą buvo įnešta 14600 Lt suma (b.l. 50-51); tą pačią dieną 2013-01-25 ieškovė T. S. pateikė pareiškimą Klaipėdos apylinkės prokuratūrai, kuriame nurodė, kad pretenzijų Ž. K. ir L. K. neturi, pinigus yra gavusi, o 2012-12-21 pareiškimą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo rašė diktuojant V. E. (b.l. 83); gavus tokį T. S. pareiškimą 2013-01-28 Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros nutarimu atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą pagal T. S. pareiškimą (b.l. 111). J. R. 2013-01-25 pateikė pareiškimą Klaipėdos apylinkės prokuratūrai nurodydamas, kad bendrabučio tipo butas Šilutės pl. 8-18a pirktas jo vardu, tačiau už T. S. duotus pinigus, butą apgaulės būdu parduoti įkalbėjo V. E., už parduotą butą pinigų negavo, prašė V. E. traukti atsakomybėn (b.l. 113); šios aplinkybės yra J. R. nurodytos ir 2013-01-19 pareiškime (b.l. 186). Tačiau 2014-07-08 pareiškime Klaipėdos miesto apylinkės teismui J. R. teigė, kad visos T. S. buto pardavimo aplinkybės jam gerai žinomos, kadangi tuo metu artimai bendravo su T. S., po T. S. buto pardavimo sandorio aiškiai matė, kad „tarpininkavusi Ž. K., pas kurią buvo visi už butą gauti pinigai, jų T. nedavė, pažadėjusi grąžinti skolą kaimynui V. E., sumokėti komunalinius mokesčius, nupirkti kailinius ir dar nupirkti mažesnį butą“. J. R. teigė, kad „po sandorio Ž. K. ir L. K. parvežė mane ( R.) ir T. namo į ( - ), taip pat atvežė pripirkę gėrimų, cigarečių, maisto, taip pat visko pirkdavo apie savaitę, o vėliau nebesirodė“, „neilgai trukus Ž. K., L. K. ir A. R. pasiūlė man ( R.) mano vardu nupirkti bendrabutį, kad aš visiems klausiantiems paaiškinčiau, kad tai iš tiesų yra Tatjanos bendrabutis, tik pirktas mano vardu. Bendrabutis buvo nupirktas, tačiau po kelių mėnesių tų pačių asmenų parduotas, pinigus jie pasiėmė patys“ (b.l. 10).

17Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2013-12-20 priimtame sprendime civilinėje byloje Nr. 2-928-889/2013 nustatė, kad „ginčo sandoriai sudaryti notarine forma, buvo atlygintini ir bylos duomenimis atsakovė A. J. sumokėjo už perkamą butą iš atsakovės T. S. 55 000 Lt, o notarinės formos sutartyje buvo nurodyta didesnė suma – 63 700 Lt, <...>.“ (b.l. 102). Apeliacinės instancijos teismas, peržiūrėjęs apylinkės teismo sprendimą ir palikęs apylinkės teismo sprendimą nepakeistą taip pat nustatė, kad „T. S. už parduotą butą pinigus (55 000 Lt) gavo“ (c.b. Nr. 2-928-889/2013, T.3, b.l. 51). Vėliau nagrinėtoje civilinėje byloje pagal T. S. ieškinį atsakovams A. J., J. V. dėl pirkimo pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia dėl apgaulės, 2015-02-20 priimtame sprendime teismas rėmėsi anksčiau išnagrinėtoje byloje (c.b. Nr. 2-928-889/2013) nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, ir nurodė, kad minėtoje civilinėje byloje nustatytos aplinkybės pakartotinai neanalizuotinos, nes turi prejudicinę galią (c.b. Nr. 2-1018-122/2015). Išnagrinėjęs apeliacinį skundą dėl 2015-02-20 sprendimo Klaipėdos apygardos teismas 2015-06-26 nustatė, kad T. S. butas ( - ), 2012-10-03 pirkimo–pardavimo sutartimi buvo parduotas A. J. už 60 000 Lt ( taip parašyta); „byloje neginčijamai nustatyta, kad atsakovė A. J., įsigijusi butą iš ieškovės pagal 2012-10-03 pirkimo–pardavimo sutartį, pinigus ieškovei už butą sumokėjo, tai buvo padaryta notaro kontoroje ir ginčo dėl šio fakto nėra“; „2012-10-01 ieškovei atsakovė A. J. perdavė 5000 Lt rankpinigių, likusi suma buvo sumokėta iki 2012-10-03 pirkimo–pardavimo sutarties pasirašymo, tai nurodyta ir notaro patvirtintoje sutartyje, be to, pinigų perdavimo pas notarą faktą patvirtino ir pati ieškovė. Ieškovė nurodo, jog pinigus pas notarą ji patikėjo Ž. K., o ši pinigų jai neperdavė, mažesnio buto nenupirko, todėl ji liko be gyvenamojo ploto. Iš byloje esančio ieškovės 2012-05-01–2013-04-17 sąskaitos išrašo nustatyta, jog 2013-01-25 į ieškovės sąskaitą pervesta 14 600 Lt, 2012-10-17 ieškovės sugyventinio vardu už 13 600 Lt nupirktas butas, adresu ( - ). Ieškovės sugyventinis 2013-01-25 pareiškime policijai (t. 1, b. l. 99, elektroninės bylos numeracija) nurodė, kad paminėtas butas pirktas iš lėšų, kuriuos jam davusi ieškovė“; apeliacinės instancijos teismas nutartyje pažymėjo, jog už ieškovės lūkesčių, susijusių su sandorio sudarymu (skolų grąžinimas, mažesnio būsto nupirkimas), neišpildymą gali būti atsakinga Ž. K., kuri, anot apeliantės, pažadėjo jai, pardavus butą, grąžinti ieškovės skolas bei nupirkti kitą mažesnį būstą (civilinė byla Nr. 2-1018-122/2015, b.l. 130).

18Teismo posėdyje liudytojas A. R. paaiškino, kad prašė Ž. K. surasti butą, ši pasiūlė T. S.; po buto pardavimo T. S. iš jo išsikėlė, kai padedama Ž. K. nusipirko bendrabutį, bet vėliau savavališkai grįžo į savo butą; paaiškino, kad parduoti bendrabutį ieškovę įkalbėjo V. E., kuris pasiėmė pinigus už bendrabutį ir įkėlė ieškovę į parduotąjį butą. T. S. buto faktinė kaina buvo 55000 Lt, ji buvo sumokėta per 2 kartus: 5000 Lt avansas – 2012-10-01 ir 50000 Lt - 2012-10-03; paaiškino, kad dalyvavo, kai ieškovė padėjo į banko sąskaitą 14500 Lt, 500 Lt pasiliko savo reikmėms; butas bendrabutyje pirktas už T. S. pinigus J. R. vardu. L. V. S. paaiškino, kad T. S. prašė atsakovų padėti parduoti butą; buto pardavimas įvyko, po ko liudytojas padėjo kraustyti ieškovės daiktus iš jos buto į bendrabutį, kurį Ž. K. buvo suradusi; adreso neatsimena; paaiškino, kad notaro kontoroje parduodant ieškovės butą dalyvavo ir jos sugyventinis, A. R. ir Ž. K., pinigai buvo pas ieškovę, ji automobilyje Ž. K. parašė, kad pretenzijų neturi; bendrabučio pirkime liudytojas nedalyvavo. L. V. J. paaiškino, kad pažįsta atsakovą, 2012 m. sulaukė skambučio iš L., kuris paprašė paslaugos – kažkokiai moteriai daiktus pervežti, susitarė susitikti prie skalbyklos ( - ) namo, ten buvo kitas vyriškis ir moteris, reikėjo pervežti apie 15-20 šiukšlių maišų, pagrinde buvo rūbai; daiktus vežė į ( - ), ten, kur yra nakvynės namai; užnešti daiktų į butą nepadėjo, moteris rusiškai sakiusi, kad važiuoja į naują butą; tai buvo ruduo, spalio mėn. Teismo posėdyje liudytoja apklausta notarė V. K. paaiškino, kad T. S. ir A. J. sandorio tvirtinimo aplinkybių neprisimena; sudarant sandorį į notaro kontorą, taip pat pasitarimų kambarį gali ateiti ne tik sandorio šalys, bet ir juos lydintys asmenys, tačiau pasirašant ir tvirtinant sandorį į notaro kabinetą kviečiamos tik šalys; sandorio kainą, kaip ir kada šalys atsiskaitys (perduos pinigus) nusprendžia ir nurodo šalys pateikdamos sandorio tvirtinimui reikalingus dokumentus; taip pat paaiškino, kad sutartyje nurodyta tikroji sandorio kaina, reiškia, sumokėta ( turėjo būti sumokėta) tiek, kiek nurodyta sutartyje, nes notarė tvirtina šalių valią nurodytą dokumente; nurodė neprisimenanti, ar pinigai buvo skaičiuoti notaro kabinete, ar pagalbinėje patalpoje, tačiau kategoriškai teigė, kad pati pinigų neperskaičiavo, aparato pinigų skaičiavimui neturi ir niekada neturėjo, faktiškai sumokėtą kainą žino, nes ją pasako šalys; paaiškino, jog kilus įtarimų dėl sandorio šalių būsenos (blaivumo ir pan.), sandorio netvirtina ir atideda kitai dienai, įtarimų dėl pardavėjo būsenos nekilo, todėl sandorį tvirtino.

19Ieškovės atstovė prašo remtis ikiteisminio tyrimo medžiaga, atsakovų atstovė teigė, kad reikia vadovautis jau įsiteisėjusiais teismų sprendimais, be to, ankstesnes bylas nagrinėjęs teismas kritiškai vertino T. S. paaiškinimus, nes ji savo poziciją nuolat keitė. Teismas sutinka, kad ankstesnėse bylose nustatytos aplinkybės pakartotinai nebeturi būti nagrinėjamos. Civilinėje byloje Nr.2-928-889/2013 apeliacinės instancijos teismas konstatavo, jog „T. S. paaiškinimai, pozicija, išdėstyta procesiniuose dokumentuose ir kitoms institucijoms adresuotose dokumentuose, nei patvirtina, nei paneigia nagrinėjamos bylos aplinkybių, tačiau vadovavosi 2012-10-03 buto pirkimo-pardavimo sutartimi ir nustatė, kad „ T. S. už parduotą butą pinigus( 55000 Lt) gavo. Kitoje byloje (c.b. Nr. 2-1018-122/2015) išnagrinėjęs apeliacinį skundą dėl 2015-02-20 sprendimo Klaipėdos apygardos teismas 2015-06-26 nustatė, kad T. S. butas ( - ), 2012-10-03 pirkimo–pardavimo sutartimi buvo parduotas A. J. už 60 000 Lt. Atsižvelgdamas į aukščiau nurodytą, bei įvertinęs notarės V. K. paaiškinimus, jog sutartyje nurodyta tikroji sandorio kaina, atsižvelgęs į notarinės 2012-10-03 sutarties duomenis dėl parduodamo buto, esančio ( - ), kainos, daro išvadą, jog butas buvo parduodamas už 63700 Lt. Po savaitės tas pats butas buvo perparduotas už 62000 litų J. V., atstovaujamam A. R.. Tiek anksčiau nagrinėtose civilinėse bylose, tiek teisminio posėdžio metu šioje byloje trečiasis asmuo A. J. nurodė sumokėjusi už butą tik 55000 litų. Be to, iš neginčijamų rašytinių įrodymų buvo nustatyta, kad 2013-01-25 į ieškovės T. S. vardu atidarytą sąskaitą buvo įnešta 14600 Lt suma, būtent tą dieną ieškovė T. S. pateikė pareiškimą Klaipėdos apylinkės prokuratūrai, kuriame nurodė, kad pretenzijų Ž. K. ir L. K. neturi, pinigus yra gavusi. 2012-10-17 J. R. vardu už 13 600 Lt nupirktas butas, adresu ( - ). Iš ieškovės, atsakovų paaiškinimų nustatyta, kad ieškovė prašė atsakovų padėti parduoti iš motinos paveldėtą turtą ir surasti jai pigesnį butą dėl susidariusių skolų. Teisminio nagrinėjimo metu ieškovė nurodė realiai už butą tegavusi 2013 metų sausį 15000 litų.

20Apeliacinės instancijos teismas civilinėje byloje Nr. 2-1018-122/2015 pažymėjo, jog už ieškovės lūkesčių, susijusių su sandorio sudarymu (skolų gražinimas, mažesnio būsto nupirkimas), neišpildymą gali būti atsakinga Ž. K., kuri buvo pažadėjusi pardavus butą grąžinti ieškovės skolas bei nupirkti kitą mažesnį būstą. Iš ikiteisminio tyrimo medžiagos matyti, kad ikiteisminis tyrimas dėl sukčiavimo 2013-01-02 buvo pradėtas, tačiau gavus 2013-01-25 ieškovės pareiškimą kad atsakovams Ž. K. ir L. K. ji jokių pretenzijų nebeturi, buvo nutrauktas, nurodant, jog T. S. parodymai nėra nuoseklūs ir pagrįsti. Įvertinus aukščiau nurodytą laikytina, jog būtent pačios ieškovės nuolatiniai parodymų keitimai, 2013 metais prašymas nutraukti jos pačios pareiškimu pradėtą ikiteisminį tyrimą atsakovų atžvilgiu, tik po trejų metų kreipimasis į teismą su ieškiniu ginčo teisena dėl nepagrįsto Ž. K. ir L. K. praturtėjimo ir pan. daro neįmanomu tikros tiesos nustatymą byloje. Be to, pažymėtina, jog ir pati ieškovė teismui negalėjo tiksliai nurodyti, kiek, jos manymu, atsakovai yra neteisėtai praturtėję,- iš nurodytos ieškinyje sumos prašo teismo atimti sumas, išleistas už dokumentų tvarkymą, už maisto pirkimą ir t.t. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, ieškovei nepagrindus ieškinio reikalavimų dėl atsakovų neteisėto praturtėjimo, esant nenuginčytiems rašytiniams įrodymams: 2012-10-01 rankpinigių sutarčiai dėl 5000 Lt perdavimo ieškovei, trečiajam asmeniui A. J. patvirtinus, jog už butą ji sumokėjo 55000 litų T. S., įvertinus įsiteisėjusius teismo sprendimus civilinėse bylose Nr.2-928-889/2013 ir Nr. 2-1018-122/2015, ieškinys laikytinas nepagrįstu, todėl atmestinas.

21Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 str. 1 d.). Ieškovė duomenų apie patirtas bylinėjimosi (teisinės pagalbos) išlaidas nepateikė, už ieškinį ieškovė sumokėjo 100 Eur žyminio mokesčio (b.l. 20,66), nuo likusios mokėtinos 221 Eur žyminio mokesčio dalies buvo atleista (b.l. 62-63). Atsakovai pateikė duomenis, jog patyrė 700,00 Eur išlaidų už teisinę pagalbą (b.l. 170-171). Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, byloje sudaro 18,07 eurų. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas, kai byla (jos dalis) baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, reglamentuojamas CPK 94 straipsnio 1 dalyje. Tokiu atveju teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Bylą nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama (CPK 294 straipsnio 2 dalis), todėl pareikštų reikalavimų sumažinimas savo esme prilygsta bylos dalies, kurioje reikalavimai sumažinti, išsprendimui atsakovo naudai. Išlaidų advokato pagalbai apmokėti, šių išlaidų mokėjimo pagrindus, tvarką ir dydžio nustatymo kriterijus reglamentuoja CPK 88 ir 98 straipsniai. CPK 88 straipsnyje nustatyta, kad išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, gali būti pripažintos teismo išlaidomis, jeigu jos yra realios, būtinos ir pagrįstos. CPK 98 str. 2 d. numato, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato pagalba yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Atsižvelgus į aukščiau išdėstytą, įvertinus tai, jog byla nebuvo sudėtinga, nereikėjo specialių žinių, nebuvo sprendžiami nauji teisiniai klausimai, tarp šalių kilęs ginčas nereikalauja sudėtingos teisinės analizės, įvertinus advokato laiko sąnaudas ir kitus pagrindus, nurodytus Rekomendacijose, laikytina, kad optimalus priteistinas užmokestis už advokato paslaugas byloje yra 400 Eur, todėl iš ieškovės atsakovei Ž. K. priteistina 400 eurų advokato išlaidų. Iš ieškovės valstybei priteistina 18,07 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

22Vadovaudamasis CPK 259 str., 270 str., teismas,

Nutarė

23bylą dalyje dėl 2664,50 Eur nutraukti.

24Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

25Priteisti iš ieškovės T. S., a.k( - ) atsakovei Ž. K., a.k( - ) 400 Eur jos patirtų atstovavimo išlaidų.

26Priteisti iš ieškovės T. S., a.k( - ) valstybei 18,07 Eur bylinėjimosi išlaidų, sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM, į.k. 188659752, sąskaitą Nr. ( - ), AB „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.

27Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Rasa Augustė, sekretoriaujant... 2. ieškovė patikslintu ieškiniu prašė priteisti solidariai iš atsakovų... 3. Atsakovai pateikė atsiliepimą, su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti... 4. Teismo posėdyje ieškovė T. S. prašė tenkinti ieškinį. Paaiškino, kad... 5. Teismo posėdyje ieškovės atstovė advokato padėjėja S. Stukaitė prašė... 6. Teismo posėdyje atsakovė Ž. K. paaiškino, kad 2012-10-01 A. J., dalyvaujant... 7. Teismo posėdyje atsakovas L. K. prašė ieškinį atmesti, paaiškino, kad su... 8. Teismo posėdyje atsakovų atstovė advokatė V. Šeikienė palaikė... 9. Teismo posėdyje trečiasis asmuo A. J. paaiškino, kad 2012-10-03 iš... 10. Byla dalyje nutrauktina.... 11. Ieškinys dalyje atmestinas.... 12. Šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei... 13. Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą,... 14. Ieškovė kreipėsi į teismą dėl 14249,30 eurų dydžio sumos priteisimo iš... 15. Patikslintu ieškiniu ieškovė prašo iš atsakovų priteisti dėl nepagrįsto... 16. Ieškovė teigė, kad pinigų už parduotą butą negavo, kito buto atsakovai... 17. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2013-12-20 priimtame sprendime civilinėje... 18. Teismo posėdyje liudytojas A. R. paaiškino, kad prašė Ž. K. surasti butą,... 19. Ieškovės atstovė prašo remtis ikiteisminio tyrimo medžiaga, atsakovų... 20. Apeliacinės instancijos teismas civilinėje byloje Nr. 2-1018-122/2015... 21. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi... 22. Vadovaudamasis CPK 259 str., 270 str., teismas,... 23. bylą dalyje dėl 2664,50 Eur nutraukti.... 24. Kitoje dalyje ieškinį atmesti.... 25. Priteisti iš ieškovės T. S., a.k( - ) atsakovei Ž. K., a.k( - ) 400 Eur jos... 26. Priteisti iš ieškovės T. S., a.k( - ) valstybei 18,07 Eur bylinėjimosi... 27. Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas...