Byla 2S-2481-580/2018

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jūra Marija Strumskienė

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų Ž. P. ir Z. P. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 8 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo Generalinės prokuratūros ieškinį atsakovams Druskininkų savivaldybės administracijai, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, R. B., Ž. P. ir Z. P. dėl administracinių aktų, nuomos sutarties, statybą leidžiančio dokumento panaikinimo ir statinių nugriovimo, trečiasis asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos.

3Teisėja, išnagrinėjusi atskirąjį skundą,

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5

  1. Ieškovas ieškiniu prašė: atnaujinti terminą skundui dėl administracinių aktų panaikinimo paduoti; panaikinti Druskininkų savivaldybės administracijos direktoriaus 2011-10-04 įsakymą Nr. V35-197 „Dėl žemės sklypų ( - ), sujungimo detaliojo plano tvirtinimo“; panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Lazdijų, Druskininkų žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2012-03-19 įsakymą Nr. 4VĮ-(14.4.2.)-424 „Dėl žemės sklypo perdavimo naudotis ir nuomos Druskininkų mieste“; pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento 2012-03-23 valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. 4SŽN-(14.4.55.)-20; pripažinti negaliojančiu nuo sudarymo momento 2014-05-28 susitarimą Nr. 50SUN-(14.50.47.)-9 „Dėl 2012-03-23 valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. 4SŽN-(14.4.55.)-20 pakeitimo“; panaikinti Druskininkų savivaldybės administracijos 2012-05-15 išduotą statybos leidimą Nr. LNS-12-120515-00029; panaikinti Druskininkų savivaldybės administracijos 2013-12-17 išduotą statybos leidimą Nr. LNS-12-131217-00156; panaikinti Druskininkų savivaldybės administracijos 2014-06-04 išduotą statybos leidimą Nr. LNS-12-140604-00051; įpareigoti statytoją Ž. P. per 3 mėnesius nugriauti statinį, statomą pagal 2012-05-15, 2013-12-17 ir 2014-06-04 išduotus statybos leidimus, bei sutvarkyti statybvietę.
  2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015-10-19 sprendimu ieškinį atmetė. Vilniaus apygardos teismas 2016-12-23 sprendimu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-10-19 sprendimą panaikino ir priėmė naują sprendimą – atnaujino terminą ieškiniui dėl administracinių aktų panaikinimo pateikti ir ieškinį patenkino: panaikino Druskininkų savivaldybės administracijos direktoriaus 2011-10-04 įsakymą Nr. V35-632 „Dėl žemės sklypų ( - ), sujungimo detaliojo plano tvirtinimo“; panaikino Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Lazdijų, Druskininkų žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2012-03-09 įsakymą Nr. 4VĮ-(14.4.2.)-424 „Dėl žemės sklypo perdavimo naudotis ir nuomos Druskininkų mieste“; pripažino negaliojančia nuo sudarymo momento 2012-03-23 valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. 4SŽN-(14.4.55.)-20; pripažino negaliojančiu nuo sudarymo momento 2014-05-28 susitarimą Nr. 50SUN-(14.50.47.)-9 „Dėl 2012-03-23 valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. 4SŽN-(14.4.55.)-20 pakeitimo“; pripažino negaliojančia nuo jos sudarymo momento 2012-03-23 Valstybinės žemės panaudos sutartį Nr. 4SUN-(14.4.56.)-7; pripažino negaliojančiu nuo sudarymo momento 2014-04-10 susitarimą Nr. 50SUN-(14.50.47.)-6 prie 2012-03-23 valstybinės žemės panaudos sutarties Nr. 4SUN-(14.4.56.)-7; panaikino Druskininkų savivaldybės administracijos 2012-05-15 išduotą statybos leidimą Nr. LNS-12-120515-00029; panaikino Druskininkų savivaldybės administracijos 2013-12-17 išduotą statybos leidimą Nr. LNS-12-131217-00156; panaikino Druskininkų savivaldybės administracijos 2014-06-04 išduotą statybos leidimą Nr. LNS-12-140604-00051; pripažino niekine ir negaliojančia nuo sudarymo momento 2014-04-25 statinių pirkimo–pardavimo sutartį; panaikino 2014-05-28 Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Druskininkų skyriaus vedėjo įsakymą Nr. 50VĮ-(14.50.2.)-139 bei pripažino negaliojančiu nuo jo sudarymo momento 2014-05-28 susitarimą Nr. 50SUN-(14.50.47)-9 „Dėl 2012-03-23 Valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. 4SŽN-(14.4.55.)-20 pakeitimo“; panaikino 2014-06-04 Ž. P. išduotą statybos leidimą Nr. LNS-12-140604-00051; įpareigojo atsakovus Ž. P. ir Z. P. per 6 (šešis) mėnesius nugriauti pastatą – gyvenamąjį namą, esantį ( - ). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2017-06-22 nutartimi panaikino šias Vilniaus apygardos teismo 2016-12-23 sprendimo dalis: pripažinti negaliojančiu nuo sudarymo momento 2014-04-10 Susitarimą Nr. 50SUN-(14.50.47.)-6 prie 2012-03-23 valstybinės žemės panaudos sutarties Nr. 4SUN-(14.4.56.)-7; pripažinti niekine ir negaliojančia nuo sudarymo momento 2014-04-25 Statinių pirkimo-pardavimo sutartį. Likusią Vilniaus apygardos teismo 2016-12-23 sprendimo dalį paliko nepakeistą.
  3. Atsakovai Ž. P. ir Z. P. prašė pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2016-12-23 sprendimo vykdymo tvarką – vietoje statinio griovimo ir statybvietės sutvarkymo – valčių nuomos punkto atstatymo, rekonstruoti esamą statinį pagal rekreacinėje zonoje leidžiamų statinių paskirtį, suderinus rekonstrukcijos projektinius pasiūlymus teisės aktų nustatyta tvarka, optimaliai atitinkančius Druskininkų miesto rekreacinių zonų infrastruktūros vystymo poreikius, nustatyti atsakovams Ž. P. ir Z. P. vienerių metų terminą nuo teismo procesinio sprendimo dėl vykdymo tvarkos pakeitimo įsiteisėjimo dienos neteisėtos statybos padarinių pašalinimui. Prašymo pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2016-12-23 sprendimo vykdymo tvarką užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti Vilniaus apygardos teismo 2016-12-23 sprendimo vykdymą dalyje dėl įpareigojimo atsakovams Ž. P. ir Z. P. per 6 mėnesius nugriauti pastatą-gyvenamąjį namą, esantį ( - ), iki bus išnagrinėtas ir įsiteisės teismo procesinis sprendimas dėl prašymo. Nurodė, kad tenkinus prašymą, tačiau pradėjus vykdyti ginčo statinio griovimo darbus, tektų taikyti sprendimo įvykdymo atgręžimą, kas būtų sunkiai įgyvendinama.

6II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

7

  1. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. birželio 8 d. nutartimi atsakovų Ž. P. ir Z. P. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė. Apylinkės teismas sprendė, kad atsakovai nepateikė įrodymų, kad pastato-gyvenamojo namo, esančio ( - ), griovimo darbai bus pradėti nedelsiant. Antstolis R. B., vykdomojoje byloje Nr. 0085/18/00751, nustatęs, kad atsakovai teismo sprendimo neįvykdė ir pastato, esančio ( - ), nenugriovė, kreipėsi į Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus su pareiškimu, prašydamas skirti baudą dėl sprendime numatytų veiksmų nevykdymo. Iš nurodytos aplinkybės seka, kad griovimo darbai artimiausiu metu nenumatomi, todėl reali grėsmė įgyvendinti galimai palankų būsimą procesinį teismo sprendimą dėl vykdymo tvarkos pakeitimo neiškilusi. Atsakovai teismui nepateikė įrodymų ir nenurodė išskirtinių aplinkybių, kurių pagrindu vykdymo veiksmus galima būtų sustabdyti.

8III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

9

  1. Atsakovai atskiruoju skundu prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 8 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkinti. Nurodė, kad Vilniaus apygardos teismo 2016-12-23 sprendimas neįvykdytas. Vilniaus apygardos teismo 2016-12-23 sprendimo pagrindu buvo išduotas vykdomasis raštas, kuris pateiktas antstoliui R. B. (vykdomosios bylos Nr. 0085/18/00751). Vykdymo veiksmai pradėti, todėl apylinkės teismo išvada, jog byloje nėra duomenų apie planuojamus pastato griovimo darbus, nepagrįsta. Priverstiniai pastato griovimo darbai turi būti pradėti artimiausiu metu, todėl egzistuoja reali rizika, kad atsakovams palankus prašymo įvykdymas gali pasidaryti neįmanomas. Aplinkybė, jog antstolis R. B. kreipėsi į teismą dėl baudos atsakovams skyrimo, nesudaro kliūčių vykdomojoje byloje atlikti kitus vykdymo veiksmus, kurie sukeltų negrįžtamas pasekmes. Priverstinio vykdymo procese nugriovus pastatą, neliktų rekonstrukcijos objekto, todėl klausimas dėl Vilniaus apygardos teismo 2016-12-23 sprendimo tvarkos pakeitimo taptų neaktualus. Nesant duomenų, kada gali būti priimtas galutinis procesinis sprendimas, egzistuoja tikimybė, jog iki tokio sprendimo priėmimo gali būti atlikti priverstiniai vykdymo veiksmai, susiję su pastato griovimo darbais.
  2. Ieškovas prašė atskirąjį skundą atmesti. Nurodė, kad sprendimas byloje priimtas, įsiteisėjęs ir pradėtas vykdyti. Įsiteisėjęs teismo sprendimas nebus keičiamas, todėl nebūtina imtis priemonių jo būsimam įvykdymui užtikrinti. Teismas pagrįstai vertino, kad atsakovai nepateikė įrodymų, kad pastato griovimo darbai bus pradėti nedelsiant. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018-06-29 nutartimi atsakovų prašymą dėl sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo atmetė. Tokia aplinkybė pašalina teismo sprendimo vykdymo stabdymo poreikį.
  3. Trečiasis asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos atskirąjį skundą prašė atmesti. Nurodė, kad sprendimas įsiteisėjęs ir vykdytinas. Atsakovai nepagrindė būtinų sąlygų, kurios sudarytų pagrindą taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Atsakovai neįrodė, kad ginčo statinio griovimo darbai bus pradėti nedelsiant. Atsakovai kelia teismo sprendimo pakeitimo klausimą, kurio išsprendimas, neatnaujinus proceso, neįmanomas. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018-06-29 nutartimi sprendimo vykdymo tvarkos nepakeitė. Nors nutartis neįsiteisėjusi, tačiau paminėta aplinkybė leidžia spręsti apie laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nebūtinumą. Teorinės neigiamos sprendimo vykdymo pasekmės nėra pakankamas pagrindas stabdyti įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymą. Teismo sprendime nenumatyta teisė Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai nugriauti statinį skolininkų lėšomis, įpareigojimas pašalinti neteisėtos statybos padarinius nustatytas atsakovams. Atsakovų teiginiai dėl griovimo darbų rizikos pradėjimo laikytini nepagrįstais. Laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymas pažeistų viešojo intereso apgynimo galimybes.
  4. Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atskirąjį skundą prašė atmesti. Nurodė, kad atsakovai reiškia prašymą pakeisti įsiteisėjusį teismo sprendimą, keičiant ne jo vykdymo tvarką, tačiau keičiant sprendimo rezoliucinę dalį. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018-02-22 nutartimi išnagrinėjo sprendimo vykdymo tvarkos atidėjimo galimybę. Vilniaus apygardos teismui 2016-12-23 sprendimu pripažinus negaliojančia nuo sudarymo momento žemės sklypo nuomos sutartį, atsakovai neturi teisinio pagrindo naudotis žemės sklypu ir jame vykdyti pastato rekonstrukcijos. Ginčo teritorijoje nėra galiojančio teritorijų planavimo dokumento, kuriuo ji būtų suplanuota, negalima nustatyti, kokia statyba ar rekonstrukcija būtų galima. Nėra galimybės nustatyti ar planuojama atsakovų pastato rekonstrukcija yra teisėta ir ar galės būti vykdoma žemės sklype.

10IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11Atskirasis skundas netenkintinas.

  1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo nutarties dalies teisėtumą ir pagrįstumą analizuojant skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
  2. Išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
  3. Apeliacijos objektą sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 8 d. nutartis, kuria apylinkės teismas atsisakė taikyti atsakovų Ž. P. ir Z. P. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – Vilniaus apygardos teismo 2016-12-13 sprendimo vykdymo sustabdymą.
Dėl naujų įrodymų prijungimo
  1. Atsakovai Ž. P. ir Z. P. prašė apeliaciniame procese prijungti naują įrodymą – teismo eksperto G. T. 2018-06-06 ekspertinio tyrimo aktą (atskirojo skundo tomas, b. l. 128–140). Prašymą grindė tuo, kad ekspertiniame tyrimo akte konstatuota, jog yra techninės galimybės griautiną statinį pertvarkyti, pritaikant jį rekreacinei paskirčiai, o toks griautino statinio pertvarkymas (rekonstrukcija) neprieštarautų Druskininkų savivaldybės teritorijos bendrojo plano sprendiniams. Trečiasis asmuo, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija su atsakovų Ž. P. ir Z. P. prašymu prijungti ekspertinio tyrimo aktą nesutiko. Nurodė, kad atsakovų įrodymas galėjo būti teikiamas pirmosios instancijos teisme ir jo teikimo būtinumas neatsirado po sprendimo priėmimo. Net ir prijungus papildomus įrodymus bei juos vertinant, negalima daryti išvadų apie poreikį taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
  2. Bendroji taisykle ta, kad apeliacinės instancijos teisme papildomų įrodymų pateikimas ribojamas (CPK 314 straipsnis). CPK 314 straipsnyje suformuluotos taisyklės, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išimtys yra: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, bei atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką sprendžiant šalių ginčą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-06-13 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-230-611/2018, nutarties 37–38 punktai). Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog ekspertinio tyrimo akte nurodytų aplinkybių vertinimas labiau reikšmingas analizuojant įsiteisėjusio sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo galimybę iš esmės, o ne sprendžiant tarpinį klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Dėl šios priežasties ekspertinio tyrimo aktas šiame apeliaciniame procese neprijungiamas ir nevertinamas.
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo
  1. Vilniaus apygardos teismas 2016-12-23 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2A-741-450/2016 ieškovo ieškinį tenkino. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2017-06-22 nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2016-12-23 sprendimą iš dalies panaikino. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018-03-12, vadovaudamasis Vilniaus apygardos teismo 2016-12-23 sprendimu ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-06-22 nutartimi, trečiajam asmeniui Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai išdavė vykdomąjį raštą. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-03-12 išduotu vykdomuoju raštu atsakovai Ž. P. ir Z. P. įpareigoti per 6 mėnesius nugriauti pastatą-gyvenamąjį namą, esantį ( - ). Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-03-12 išduotas vykdomasis raštas buvo pateiktas vykdyti antstoliui R. B. ir antstolio kontoroje pradėta vykdomoji byla Nr. 00815/18/00751. 2018-03-12 atsakovai Ž. P. ir Z. P. 2018-03-28 apylinkės teismui pateikė prašymą pakleisti Vilniaus apygardos teismo 2016-12-23 sprendimo vykdymo tvarką. Atsakovai Ž. P. ir Z. P. prašė sustabdyti Vilniaus apygardos teismo 2016-12-23 sprendimo vykdymą iki bus išnagrinėtas ir įsiteisės procesinis sprendimas dėl pateikto prašymo.
  2. Vilniaus apygardos teismo 2016-12-23 sprendimas yra įsiteisėjęs, todėl privalomas valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (CPK 18 straipsnis). Pagal bendrąją taisyklę, sustabdyti įsiteisėjusio sprendimo vykdymą turi teisę kasacinis teismas (CPK 363 straipsnio 1 dalis) bei teismas, nagrinėjantis prašymą dėl proceso atnaujinimo (CPK 372 straipsnio 2 dalis). Atsakovai Ž. P. ir Z. P. prašė pakeisti įsiteisėjusio Vilniaus apygardos teismo 2016-12-23 sprendimo vykdymo tvarką (CPK 284 straipsnio 1 dalis), tokį prašymą nagrinėjantis teismas tiesiogiai negali sustabdyti įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymo. Visgi, nei CPK, nei kiti įstatymai nenumato draudimo apskritai prašyti teismo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, numatytas CPK 145 straipsnio 1 dalies 1–13 punktuose, kai yra nagrinėjamas prašymas dėl įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į nustatytas faktines aplinkybes bei į atsakovų Ž. P. ir Z. P. prašymo esmę, sprendžia, jog atsakovai iš esmės prašė taikyti CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 punkte numatytą laikinąja apsaugos priemonę – išieškojimo vykdymo procese sustabdymą.
  3. CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 punkte nurodyta, kad ši laikinoji apsaugos priemonė gali būti taikoma, kai prasidėjus vykdymo procesui skolininkas ar kitas asmuo įstatymų nustatyta tvarka ginčija vykdomąjį dokumentą, kurio pagrindu vykdomas išieškojimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2018-03-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-408-180/2018, nutarties 16 punktas). Tenkinus atsakovų Ž. P. ir Z. P. prašymą pakeisti įsiteisėjusio Vilniaus apygardos teismo 2016-12-23 sprendimo vykdymo tvarką, keistųsi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-03-12 išduoto vykdomojo rašto, kurį vykdo antstolis R. B., turinys. Tokia aplinkybė reiškia, jog teigiamas atsakovų Ž. P. ir Z. P. prašymo išsprendimas tiesiogiai įtakotų vykdomojoje byloje Nr. 00815/18/00751 atliekamus vykdymo proceso veiksmus. Nors Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018-06-29 nutartimi prašymas atmestas, tačiau nutartis buvo apskųsta, o atskirasis skundas dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-06-29 nutarties šios nutarties priėmimo dieną neišnagrinėtas. Atskirasis skundas dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-06-29 nutarties bus nagrinėjamas 2018-09-13. Tokia aplinkybė leidžia daryti išvadą, jog nėra įsiteisėjusio teismo procesinio sprendimo dėl atsakovų Ž. P. ir Z. P. pateikto prašymo ir klausimas dėl laikinosios apsaugos priemonės taikymo yra aktualus. Atsižvelgiant į procesinę prašymo dėl sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo nagrinėjimo stadiją, sprendžiama, jog laikinųjų apsaugos priemonių taikymas netikslingas. Atskirasis skundas dėl Vilniaus apylinkės teismo 2018-06-29 nutarties bus išnagrinėtas greitu laiku, per 1-2 savaites, atsakovai nepateikė teismui duomenų apie tai, kad antstolis ėmėsi kokių nors aktyvių veiksmų statiniams griauti. Iš informacinės teismų sistemos „Liteko“ duomenų bazės matyti, jog Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose nagrinėjama civilinė byla Nr. 2VP-16519-920/2018, kurioje sprendžiamas klausimas dėl antstolio R. B. prašymo dėl baudos atsakovams skyrimo už įsiteisėjusio sprendimo nevykdymą. Nesant duomenų apie tai, kad iki atsakovų Ž. P. ir Z. P. atskirojo skundo dėl Vilniaus apylinkės teismo 2018-06-29 nutarties išnagrinėjimo bus imtasi konkrečių veiksmų statinių, nurodytų Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-03-12 išduotame vykdomajame rašte, griovimui, nėra pagrindo stabdyti veiksmų, kurie ir taip nėra atliekami.
  4. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus sprendžiama, kad atsakovų Ž. P. ir Z. P. atskirajame skunde nurodytais argumentais tenkinti pagrindo nėra, todėl skundžiama nutartis paliktina nepakeista (337 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

12Vadovaudamasis CPK 331 straipsniu, 337–338 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas

Nutarė

13atsakovų Ž. P. ir Z. P. atskirąjį skundą atmesti.

14Palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 8 d. nutartį nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai