Byla 1A-278-318/2018
Dėl Panevėžio apygardos teismo 2018 m. kovo 6 d. nuosprendžio, kuriuo:

1Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Jolantos Čepukėnienės, Kęstučio Jucio ir Reginos Pocienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), sekretoriaujant Ingai Jurgaitienei, dalyvaujant prokurorui Sergejui Bekišui, gynėjui advokatui Mariui Navickui, nuteistajam E. P.,

2viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. P. gynėjo advokato Mariaus Navicko apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2018 m. kovo 6 d. nuosprendžio, kuriuo:

3E. P. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 1992 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams.

4Vadovaujantis BK 641 straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta bausmė – laisvės atėmimas (dvejiems) metams.

5Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis, prie paskirtos bausmės pridėta neatlikta Panevėžio apygardos teismo 2016 m. vasario 19 d. nuosprendžiu jam paskirtos bausmės dalis ir paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams ir 20966,84 Eur bauda, laisvės atėmimo bausmę nustatant atlikti pataisos namuose.

6Į bausmės laiką įskaitytas sulaikyme išbūtas laikas nuo 2017 m. birželio 29 d. iki 2017 m. birželio 30 d.

7Vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, išieškota iš E. P. konfiskuotino turto – automobilio ,,Škoda Octavia“, valst. Nr. ( - ) vertę atitinkanti pinigų suma – 6180 Eur.

8Teisėjų kolegija

Nustatė

9

  1. E. P. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 1992 straipsnio 1 dalį už tai, kad pažeisdamas nustatytą tvarką - 2004 m. gegužės 26 d. Lietuvos Respublikos ūkio ministro įsakymu Nr. 4-200 patvirtintų „Fiziniams asmenims taikomų alkoholio produktų ir tabako gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių“ 2.1.1 punkto reikalavimą, numatantį, kad Lietuvos Respublikos teritorijoje fiziniams asmenims draudžiama gabenti ir laikyti tabako gaminius ir alkoholinius gėrimus, nepaženklintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiais ženklais - banderolėmis, neteisėtai disponavo akcizais apmokestinamomis prekėmis, kurių vertė viršija 250 MGL (9415 eurų) dydžio sumą, t. y.:
    1. 2017 m. birželio 29 d. apie 10 - 11 val. ( - ) mieste, ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytoje vietoje iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens neteisėtai įgijo akcizais apmokestinamas prekes - 4000 pakelių cigarečių „NZ Gold Super Slims“ su Baltarusijos Respublikos banderolėmis, kurių bendra vertė 11 632 Eur, po ko, tęsdamas nusikalstamą veiką, šias cigaretes nuo įgijimo vietos automobiliu ŠKODA OCTAVIA, valst. Nr. ( - ) neteisėtai gabeno automagistrale ( - ) tol, kol 2017 m. birželio 29 d. apie 12.30 val. ( - ) rajone, automagistralės ( - ) 107-ajame kilometre, jį sulaikė Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Pakrančių apsaugos rinktinės pareigūnai.
  2. Nuteistojo E. P. gynėjas advokatas Marius Navickas apeliaciniame skunde prašo Panevėžio apygardos teismo 2018 m. kovo 6 d. nuosprendį pakeisti: paskirti nuteistajam E. P. baudą arba taikyti BK 75 straipsnio 1 dalį ir nuteistajam paskirtos 2 metų laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti.
    1. Apeliantas nurodo, kad teismas, skirdamas nuteistajam E. P. bausmę, vadovavosi BK 54 straipsnio nuostatomis, tačiau nepakankamai atsižvelgė į padaryto nusikaltimo pobūdį ir jo pavojingumo laipsnį, kaltininko asmenybę, kitas bylos aplinkybes ir padarė faktinių bylos aplinkybių neatitinkančią išvadą, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti paskyrus E. P. tik laisvės atėmimo bausmę.
    2. Teismas nuosprendyje neįvertino tai, kad E. P. dalyvauja savanoriškoje veikloje VšĮ ,,P“, savanoriauja ,,M“ organizuojamose akcijose, yra teigiamai charakterizuojamas. Be to tik formaliai įvertino tą aplinkybę, kad E. P. išlaiko du nepilnamečius vaikus ir neatsižvelgė į tai, kad. E. P. dalyvauja su vaikais užklasinėje veikloje, prižiūri vaikus, kai mama dirba (mamos darbo grafikas labai įtemtas, ji dirba vakarais), teikia jiems būtiną materialinę pagalbą (mamos atliginimas yra minimalus), bendrauja kiekvieną dieną, tarp jų yra itin stiprus emocinis ryšys. Be to E. P. rūpinasi ir savo senyvo amžiaus (77 metų) mama R. P., kuri yra nepajėgi pati pasirūpinti maisto produktais, vaistais, atlikti būtiniausius ūkio darbus (pasiruošti malkas, prižiūrėti namą ir kt.). Kitų žmonių, kurie galėtų pasirūpinti R. P., nėra. Visi šie duomenys rodo, kad E. P. yra atsakingas žmogus ir iš esmės vienintelis šeimos (vaikų ir senyvo amžiaus mamos) maitintojas, kuriam paskyrus realią laisvės atėmimo bausmę, nukentėtų (tiek finansiškai, tiek morališkai) jo nepilnamečiai vaikai ir senyvo amžiaus mama. Be to teismas atsižvelgė tik į tai, kad padarytas sunkus nusikaltimas, tačiau nevertino padaryto nusikaltimo pavojingumo laiko, vietos, būdo, motyvų ir tikslų aspektu. Byloje nustatyta, kad E. P. cigaretes įsigijo ir gabeno išimtinai savo reikmėms, jų ne tik nerealizavo ir neplatino, bet neturėjo tokio tikslo. Jis neteisėtą veiką vykdė vienas, su niekuo nebendrininkavo. BK 1992 straipsnio 1 dalyje numatyta 250 MGL neteisėtai gabentų prekių vertė buvo viršyta labai nežymiai, tai yra vos 2 217 Eur. Šiuo metu E. P., jeigu būtų sulaikytas su tokiu cigarečių kiekiu, net nebūtų traukiamas baudžiamojon atsakomybėn, jam galėtų būti iškelta tik administracinio nusižengimo byla (2017-08-30 Nutarimas Nr. 707 ,,Dėl bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio patvirtinimo“). Šios veikos pobūdis, kėsinimosi objektas nėra tokie pavojingi, lyginant su kitais sunkiais nusikaltimais. Apelianto nuomone, įvertinus visas šias skunde paminėtas aplinkybes, E. P. yra pagrindas taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir teismo paskirtą bausmę ženkliai sumažinti.
    3. Apelianto teigimu, ta aplinkybė, kad E. P. nesumokėjo jam paskirtos baudos, taip pat nėra kliūtis E. P. už nusikaltimą paskirti kitos rūšies bausmę – baudą. E. P. niekada nevengė mokėti baudos, mokėjo įmokas (didžiąją dalį jo sumokėtų įmokų nuskaičiavo antstolis), o visos baudos nesumokėjo tik dėl to, kad turi išlaikyti du nepilnamečius vaikus, senyvo amžiaus motiną, jo materialinė padėtis nėra gera. Jis taip pat neatsisako sumokėti baudos, įmokas mokės ir toliau, kiek jam leis finansinės galimybės.
    4. Be to, apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas turėjo svarstyti galimybę taikyti E. P. bausmės vykdymo atidėjimą (BK 75 straipsnio 1 dalies nuostatas). E. P. suprato savo nusikalstamos veikos pavojingumą, labai gailisi, visais įmanomais būdais siekia pakeisti gyvenimo būdą teigiama linkme. Minėtų aplinkybių visuma mažina E. P. asmenybės pavojingumą ir leidžia daryti išvadą, jog bausmės tikslai bus pasiekti ir be realaus bausmės atlikimo. Laisvės atėmimo bausmės vykdymas neigiamai paveiktų E. P. socialinius ryšius: jis neteiktų darbo, negalėtų sumokėti baudos, rūpintis nepilnamečiais vaikais, senyvo amžiaus mama, aktyviai dalyvauti savanoriškoje veikloje.
  3. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis E. P. ir jo gynėjas prašė nuteistojo gynėjo apeliacinį skundą tenkinti.
  4. Prokuroras prašė nuteistojo gynėjo apeliacinį skundą atmesti.
  5. Nuteistojo E. P. gynėjo apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
  1. BPK 320 straipsnio 3 dalis nustato, kad teismas bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Apeliacinio skundo ribas apibrėžia nuosprendžio apskundimo pagrindai ir motyvai, apelianto prašymai – jų apimtis, pobūdis, konkretumas, tikslumas. Nagrinėjamu atveju nuteistojo gynėjo apeliaciniame skunde nėra ginčijamas nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės, nusikalstamos veikos kvalifikavimas. Kolegijai šie klausimai abejonių taip pat nekelia. Pirmosios instancijos teismas ištyrė baudžiamojoje byloje esančius įrodymus, nepažeisdamas BPK 20 straipsnio, 301 straipsnio reikalavimų, tinkamai įvertino ir jų pagrindu E. P. nusikalstamus veiksmus teisingai kvalifikavo pagal BK 1992 straipsnio 1 dalį, nes pastarasis neteisėtai disponavo akcizais apmokestinamomis prekėmis, kurių vertė viršija 250 MGL (9415 eurų) dydžio sumą. Todėl kolegija pasisako tik dėl apelianto skundžiamos, pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės.

10Dėl E. P. paskirtos bausmės

  1. Teismas, skirdamas bausmę, vadovaujantis BK 61 straipsnio 1 dalies nuostatomis bei formuojama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, atsižvelgia į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių, ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, bei įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) sunkinančias aplinkybes, jų kiekį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. Ši baudžiamojo įstatymo nuostata išvardija kriterijus, į kuriuos teismas privalo atsižvelgti, parinkdamas bausmės rūšį ir nustatydamas bausmės dydį. BK 61 straipsnio 2 dalies dispozicija neriboja teismo teisės pasirinkti BK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytos bausmės rūšies ar nustatyti jos dydį, tačiau reikalauja motyvuoti atitinkamą sprendimą bei nurodo, kad bausmės dydis turi būti skaičiuojamas nuo jos vidurkio.
    1. Faktiniai bylos duomenys tvirtina, kad E. P. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, turi šeimą, du nepilnamečius vaikus, administracine tvarka nebaustas, dirba, turi nuolatinę gyvenamąją vietą. Kita vertus, nuteistasis padarė baigtą tyčinį nusikaltimą ekonomikai ir verslo tvarkai, baudžiamojo įstatymo priskiriamą prie sunkių nusikaltimų (BK 11 straipsnio 5 dalis), nusikalto jau turėdamas neišnykusį ir nepanaikintą teistumą už analogiško tyčinio nusikaltimo padarymą. Taigi BK 27 straipsnio 1 dalies taikymo prasme E. P. yra recidyvistas. Ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės - baudos E. P. nesumokėjo. Tokios aplinkybės patvirtina, kad E. P. nepateisino valstybės išreikšto pasitikėjimo, nepakeitė savo elgesio, nepadarė teigiamų išvadų ir pakartotinai padarė analogiško pobūdžio nusikalstamą veiką.
    2. Nors nuteistojo E. P. gynėjas skunde prašo paskirti E. P. baudą, kolegijos nuomone, esant šioms aptartoms aplinkybėms, skirti BK 1992 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą švelnesnę bausmės rūšį - baudą, nėra jokio pagrindo. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai E. P. paskyrė laisvės atėmimo bausmę, jos dydį nustatydamas mažesnį, negu sankcijos vidurkis.
    3. Be to pažymėtina, kad nuteistajam E. P. pripažįstant kaltę ir esant kitoms BK 641 straipsnyje numatytoms sąlygoms, jam bausmė, vadovaujantis LR BK 641 straipsniu, sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta bausmė – 2 metai laisvės atėmimo. Tokios rūšies ir tokio dydžio bausmė pripažintina veiksminga bausme, ji atitinka BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatytą bausmės paskirtį, nėra per griežta, proporcinga nusikalstamos veikos pavojingumui ir kaltininko asmenybei bei neprieštarauja teisingumo principui. Nuteistojo gynėjo apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, kad E. P. nusikaltimą padarė vienas, su niekuo nebendrininkavo, tikslo platinti cigaretes neturėjo ir pan., vertinant jas pirmiau aptartų aplinkybių kontekste (E. P. anksčiau teistas už analogiško nusikaltimo padarymą, yra recidyvistas, teismo paskirtos baustos nesumokėjo) negali būti pripažintos pakankamu pagrindu skirti švelnesnę sankcijoje numatytą bausmės rūšį – baudą.

11Dėl BK 62 straipsnio ir BK 54 straipsnio 3 dalies taikymo

  1. Nuteistojo E. P. gynėjo apeliacinio skundo argumentas, jog apygardos teismas, skirdamas bausmę E. P., privalėjo taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies, nepagrįstas.
    1. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad paprastai švelnesnė, negu numatyta įstatymo, bausmė skiriama vadovaujantis BK 62 straipsnio nuostatomis, BK 54 straipsnio 3 dalis taikoma tada, kai sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarauja teisingumo principui ir kai nėra galimybės paskirti švelnesnę bausmę, remiantis BK 62 straipsnio nuostatomis.
    2. Pagal BK 62 straipsnio 2 dalį asmeniui gali būti paskirta švelnesnė, negu įstatymo numatyta bausmė, nustačius sąlygų visumą, kurią sudaro: bent dvi kaltininko atsakomybę lengvinančios aplinkybės - iš dalies atlyginta ar pašalinta turtinė žala, jeigu ji buvo padaryta, ir yra bent viena iš aplinkybių, numatytų šios dalies 1–6 punktuose arba jei nusikalstamą veiką padaręs asmuo pats savo noru atvyko ar pranešė apie šią veiką, prisipažino ją padaręs ir nuoširdžiai gailisi, ir (ar) padėjo ikiteisminiam tyrimui bei teismui išsiaiškinti nusikalstamą veiką.
    3. Kolegijos nuomone, būtinų sąlygų, kurių pagrindu E. P. atžvilgiu būtų galima taikyti BK 62 straipsnio nuostatas ir jam paskirti švelnesnę bausmę, nėra.
    4. BK 62 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes, už kiekvieną nusikalstamą veiką gali paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę, jeigu nusikalstamą veiką padaręs asmuo pats savo noru atvyko ar pranešė apie šią veiką, prisipažino ją padaręs ir nuoširdžiai gailisi, ir (ar) padėjo ikiteisminiam tyrimui bei teismui išaiškinti nusikalstamą veiką, ir visiškai ar iš dalies atlygino arba pašalino padarytą turtinę žalą. Nors E. P. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, turtinė žala jo nusikalstamais veiksmais padaryta nebuvo, tačiau byloje nenustatyta šio straipsnio taikymui būtina sąlyga – nusikalstamą veiką padaręs asmuo pats savo noru atvyko ar pranešė apie šią veiką.
    5. Vadovaujantis BK 62 straipsnio 2 dalies 1-6 punktais, švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę teismas gali paskirti ir tuomet, kai yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, bent iš dalies atlyginta ar pašalinta turtinė žala, jeigu ji buvo padaryta, ir yra bent viena 1-6 punktuose numatyta papildoma sąlyga. Šiuo konkrečiu atveju byloje nustatyta tik viena E. P. atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Be to nėra nei vienos papildomos sąlygos, numatytos straipsnio 1-6 punktuose. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad dėl E. P. paskirtos įstatyme numatytos bausmės nebus kam prižiūrėti jo šeimoje augančių nepilnamečių vaikų, ar, kad E. P. motina serga sunkia liga ar yra neįgali ir nėra kam jos prižiūrėti.
    6. BK 54 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Atkreiptinas dėmesys, jog BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymas kiekvienu konkrečiu atveju yra teismo teisė, o ne pareiga.
    7. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad šis bausmės švelninimo pagrindas sietinas su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu bei išvada, kad bendros bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti. Teismas, švelnindamas bausmę BK 54 straipsnio 3 dalies pagrindu, turi nurodyti, kokios yra aplinkybės, rodančios, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas asmeniui už nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7/2010, 2K-128/2011, 2K-300/2012, 2K–544/2014, 2K-P-89/2014, 2K-432/2014 ir kt.).
    8. Nors nuteistojo E. P. gynėjas apeliaciniame skunde nurodė, kad, atsižvelgiant į tai, jog E. P. suprato blogai pasielgęs, aktyviai dalyvauja visuomeninėje veikloje (savanoriauja ,,M“ organizuojamose akcijose, turi dvi nepilnametes dukras, aktyviai prisideda prie jų išlaikymo ir ugdymo, rūpinasi senyvo amžiaus motina, ilgą laiką nepadarė naujų teisės pažeidimų ir pan.), jam turėjo būti paskirta švelnesnė bausmė. Teisėjų kolegijos manymu, šios aplinkybės nelaikytinos išimtinėmis ir nesudaro pagrindo, nuteistojo E. P. atžvilgiu taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, nes BK 1992 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos dvi alternatyvios bausmės, tame tarpe ir bauda. Taigi bendros bausmės skyrimo taisyklės šiuo atveju yra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti. Įvertinęs visumą pirmiau aptartų aplinkybių, apibūdinančių padarytos veikos pavojingumą bei kaltinamojo asmenybę, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog bausmės tikslai šiuo konkrečiu atveju gali būti pasiekti bei teisingumas įgyvendintas tik paskiriant nuteistajam baudžiamojo įstatymo sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę, jos dydį nustatant mažesnį, negu sankcijoje numatytas šios bausmės vidurkis.

12Dėl BK 75 straipsnio taikymo

  1. Pagrįstas nuteistojo E. P. gynėjo apeliacinio skundo argumentas, kad vadovaujantis BK 75 straipsnio nuostatomis, yra pagrindas E. P. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti.
    1. Nagrinėjamoje byloje nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusi BK 75 straipsnio 1 dalies redakcija (pakeista 2015 m. kovo 19 d. įstatymu, įsigaliojusiu nuo 2015 m. kovo 24 d. ir galiojusi iki 2017 m. rugsėjo 28 d. įstatymo, įsigaliojusio 2017 m. spalio 7 d.) numatė, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus), teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.
    2. Nagrinėjamu atveju nuteistojo E. P. nusikalstami veiksmai yra padaryti 2017 m. birželio 29 d., tai reiškia, kad nagrinėjamoje byloje teismas gali spręsti klausimą dėl aptariamo baudžiamojo įstatymo nuostatų taikymo ir svarstyti apie bausmės tikslų pasiekimą be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Pažymėtina, kad BK 75 straipsnis nenustato tiesioginio draudimo asmeniui, kuris naują nusikalstamą veiką padarė, esant neišnykusiam teistumui, taip pat tais atvejais, kai asmuo teisiamas ne pirmą kartą, vėl taikyti šią baudžiamosios atsakomybės realizavimo priemonę. Panašios pozicijos laikomasi ir formuojamoje kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-108-895/2016, 2K-106-511/2017 ir kt.). Nežiūrint į tai, pirmosios instancijos teismas, skirdamas E. P. bausmę, galimybių taikyti nuteistojo atžvilgiu minėtas BK nuostatas, nesvarstė.
    3. Klausimo dėl BK 75 straipsnio taikymo išsprendimas priklauso nuo konkrečių byloje nustatytų aplinkybių teisinio vertinimo, kuris atliekamas įvertinus aplinkybes, susijusias tiek su padaryta nusikalstama veika (jos pavojingumo pobūdžiu ir laipsniu), tiek su nuteistojo asmenybe, jo asmeninėmis savybėmis, amžiumi, sveikatos būkle, šeimine padėtimi, darbine veikla ar mokslu, elgesiu iki ir po nusikalstamos veikos padarymo ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2K-130-648/2016). Įstatymų leidėjas, numatydamas galimybę taikyti laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą ir asmenims, nuteistiems net už sunkius nusikaltimus, kartu įtvirtino baudžiamosios atsakomybės švelninimo prielaidas, nes netiesiogiai įpareigojo teismus neatimti laisvės teisiamiesiems, kai tai įmanoma pagal BK nuostatas, nustatančias reikalavimus skiriamai bausmei (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis kasacinėje byloje Nr. 2K-7-27-746/2015). Realus laisvės atėmimas yra ultima ratio priemonė, kuri turi būti skiriama tik tais atvejais, kai yra būtinas nuteistojo izoliavimas, nes, priešingu atveju, visuomenei grėstų neginčijamas pavojus, nebūtų matoma galimybės jos apsaugos užtikrinti niekaip kitaip, kaip tik realiai atėmus nuteistajam laisvę. Šiuo atveju tokia kraštutinė situacija nėra nustatyta. Kaip matyti iš nuteistojo E. P. gynėjo apeliacinio skundo turinio ir bylos duomenų, nuteistasis stengiasi pakeisti savo elgesį ir integruotis į visuomenę - dirba, darbovietėje charakterizuojamas išimtinai teigiamai (t. 3, b. l. 59-62, 76-78), aktyviai dalyvauja visuomeninėje veikloje, savanoriauja ,,M“ organizuojamose akcijose (t. 3, b. l. 57-58). Nuteistasis turi dvi nepilnametes dukras, aktyviai prisideda prie jų išlaikymo ir ugdymo, domisi ir rūpinasi vaikų auklėjimu, sveikata. Jis vaikus vežioja į ugdymo, gydymo įstaigas, lankomus būrelius. Nuteistojo priežiūra ir pagalba buityje taip pat reikalinga senyvo amžiaus jo motinai (t. 3, b. l. 24-25, 29-30, 52-56, 63-64). Nuo nusikalstamos veikos padarymo praėjo nemažas laiko tarpas, tačiau byloje nėra duomenų, kad po apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo E. P. būtų padaręs naują nusikaltimą, baudžiamąjį nusižengimą ar administracinį teisės pažeidimą. E. P. teismui pasižadėjo dirbti, pasitaisyti, sumokėti likusią jam Panevėžio apygardos teismo 2016 m. vasario 19 d. nuosprendžiu paskirtos baudos dalį.
    4. Išdėstytos aplinkybės rodo pozityvią nuteistojo elgesio kaitą ir vertintinos kaip apibūdinančios nuteistojo asmenybę dėl galimybės pasiekti bausmės tikslus be realaus jos atlikimo. Be to šiuo atveju labai svarbu išsaugoti nuteistojo teigiamus socialinius ryšius, paliekant jam galimybę dirbti ir sumokėti baudą.
    5. Kolegijos nuomone, įvertinus veikos pavojingumą, nuteistojo asmenybę, jo socializaciją, padarytos veikos pobūdį ir pavojingumą, kad laisvės atėmimo bausmė jam paskirta pirmą kartą, taip pat ir paskirtos laisvės atėmimo bausmės dydį, yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl E. P. atžvilgiu yra pagrindas taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir paskirtos 2 metų laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti. Nuteistajam atidedant laisvės atėmimo bausmės vykdymą, skirtinos pareigos, numatytos BK 75 straipsnio 2 dalies 5, 8 punktuose – bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo bei tęsti darbą.
    6. Bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu nuteistasis bus kontroliuojamas bei prižiūrimas kompetentingos institucijos bei privalės vykdyti teismo paskirtus įpareigojimus, o tuo atveju, jeigu E. P. nepateisintų teismo parodyto pasitikėjimo juo ir nevykdytų įpareigojimų, baudžiamojo poveikio priemonių ar darytų teisės pažeidimus, šio asmens priežiūrą vykdanti institucija su teikimu turės teisę kreiptis į teismą, prašydama panaikinti nuteistajam bausmės vykdymo atidėjimą ir pasiųsti atlikti nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę.

13Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1, 2 punktais,

Nutarė

14Panevėžio apygardos teismo 2018 m. kovo 6 d. nuosprendį pakeisti.

15Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5, 8 punktais (2015 m. kovo 19 d. įstatymo Nr. XII-1554, įsigal. 2015 m. kovo 24 d.), E. P. Panevėžio apygardos teismo 2018 m. kovo 6 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 1992 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 641 straipsniu, paskirtos dvejų metų laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 metams, įpareigojant E. P. per visą laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį tęsti darbą bei neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

16Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.

Ryšiai