Byla 2K-432/2014
Dėl Šiaulių apygardos teismo 2013 m. spalio 31 d. nuosprendžio, kuriuo nuteisti:

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Alvydo Pikelio, Gintaro Godos ir pranešėjo Aurelijaus Gutausko, sekretoriaujant Rūtai Večerskaitei, dalyvaujant prokurorei Jolitai Urbelienei, nukentėjusiosios A. K. atstovui advokatui Daliui Poviliui,

2teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokurorės Dainoros Miliūtės ir nukentėjusiosios A. K. atstovo advokato Daliaus Poviliaus kasacinius skundus dėl Šiaulių apygardos teismo 2013 m. spalio 31 d. nuosprendžio, kuriuo nuteisti:

3P. N. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 308 straipsnio 2 dalį, pritaikius 54 straipsnio 3 dalį, laisvės apribojimu dvejiems metams, pagal 307 straipsnio 2 dalį, pritaikius 54 straipsnio 3 dalį, laisvės apribojimu dvejiems metams; vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės apribojimas dvejiems metams, įpareigojant per vienerius metus išdirbti 150 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis;

4R. M. pagal BK 308 straipsnio 2 dalį, pritaikius 54 straipsnio 3 dalį, laisvės apribojimu dvejiems metams, 307 straipsnio 2 dalį, pritaikius 54 straipsnio 3 dalį, laisvės apribojimu dvejiems metams; vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės apribojimas dvejiems metams; įpareigojant per vienerius metus išdirbti 150 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

5Iš P. N. ir R. M. priteista solidariai 13 800 Lt nukentėjusiajai A. K. neturtinei žalai atlyginti. Iš R. M. priteista 7000 Lt nukentėjusiajai A. B. neturtinei žalai atlyginti.

6Skundžiama ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. vasario 6 d. nutartis, kuria Šiaulių apygardos prokuratūros prokurorės ir nukentėjusiosios A. K. atstovo advokato D. Poviliaus apeliaciniai skundai atmesti.

7Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo Aurelijaus Gutausko pranešimą, prokurorės ir nukentėjusiosios atstovo, prašiusių, kasacinius skundus patenkinti, paaiškinimų,

Nustatė

8P. N. ir R. M. nuteisti už tai, kad veikdami kartu tarp 2009 m. gruodžio 22 d. ir 2010 m. sausio 13 d., turėdami tikslą organizuoti, sąvadauti ir pelnytis iš nepilnamečių prostitucijos, susitarę dėl lytinių paslaugų teikimo sąlygų ir apmokėjimo, jų saugumo užtikrinimo, su nepilnametėmis G. G., A. B. ir A. K., sutikusiomis laisva valia, siųsdavo į ( - ) regioninę televiziją ( - ) SMS žinutes su tekstu „jauna mergina ieško dosnaus vyruko už paramą“, patys ieškodavo lytinių paslaugų nenustatytų klientų, kuriems, susitarus dėl laiko, vietos, lytinių paslaugų teikimo sąlygų ir apmokėjimo, jų automobiliuose bei butuose ( - ), nenustatytą kartų skaičių šios nepilnametės teikė seksualines paslaugas už gaudamos nuo 50 iki 200 Lt už valandą, iš kurių 50 proc. P. N. ir R. M. pasilikdavo sau, taip įtraukė į prostituciją šias nepilnametes, organizavo ir sąvadavo jų prostituciją bei iš jų pelnėsi.

9Kasaciniu skundu Generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokurorė D. Miliūtė prašo pakeisti Šiaulių apygardos teismo 2013 m. spalio 31 d. nuosprendį ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. vasario 6 d. nutartį. P. N. paskirti pagal BK 307 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimą dvejiems metams šešiems mėnesiams, 308 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimą dvejiems metams šešiems mėnesiams; vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą dvejiems metams šešiems mėnesiams, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose. R. M. pagal BK 307 straipsnio 2 dalį paskirti laisvės atėmimą dvejiems metams šešiems mėnesiams, 308 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimą dvejiems metams šešiems mėnesiams; vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą dvejiems metams šešiems mėnesiams, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose. Kitas nuosprendžio ir nutarties dalis palikti nepakeistas.

10Kasaciniu skundu nukentėjusiosios A. K. atstovas advokatas D. Povilius prašo pakeisti teismų sprendimus ir paskirti nuteistiesiems P. N. ir R. M. griežtesnes bausmes – penkerius metus laisvės atėmimo.

11Kasaciniuose skunduose prokurorė ir nukentėjusiosios atstovas teigia, kad spręsdami, kokia bausmė nuteistiesiems P. N. ir R. M. teisinga, teismai neįvertino padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo ir ją padariusių asmenų, nenustatė BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymui būtinų sąlygų, nesilaikė šiuo klausimu suformuotos teismų praktikos (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-87/2014 ir kt.).

12Kasaciniuose skunduose dėstomi iš esmės analogiški argumentai. Kasatoriai pažymi, kad nuteistieji P. N. ir R. M. padarė prieš vaikus du sunkius seksualinio pobūdžio nusikaltimus, už kuriuos įstatyme numatyta vienintelė bausmės rūšis – laisvės atėmimas, o apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senatis penkiolika metų. Nuteistųjų padarytos nusikalstamos veikos yra pavojingos ir dėl to, kad jie į prostituciją įtraukė ne tik tris vaikus, bet ir pelnėsi iš šių teikiamų seksualinių paslaugų, o baudžiamajai atsakomybei kilti pakanka vieno nepilnamečio įtraukimo į prostituciją ar pelnymosi iš jo prostitucijos. Nuteistieji į prostituciją įtraukė ne bet kokius asmenis, o tik nežymiai mažametystės ribą perkopusias 14 ir 15 metų nepilnametes, A. B. ir A. K. byloje tiriamu laikotarpiu jų šeimos neprižiūrėjo, jos buvo socializacijos centrų auklėtinės, dėl to dar labiau pažeidžiamos. Bylos duomenys apie nukentėjusiųjų bėgimą iš namų, vaikų globos namų, socializacijos centro, valkatavimą, girtuokliavimą, rūkymą ir kitokį vaikui nederamą elgesį, išreiškiantį nepilnamečių troškimą kuo greičiau suaugti ir savarankiškai tvarkyti savo gyvenimą, rodo jų socialinį nebrandumą, naivumą, kuriuo nuteistieji pasinaudojo savanaudiškiems tikslams. Teismų motyvas dėl nukentėjusiųjų iniciatyvos ieškant klientų, taip pat nepašalina padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo, nes tokia veikla paprastai būna viena iš į prostituciją įtrauktų asmenų veiklos dalių, be to, nukentėjusioji A. K. parodė, kad prieš ją nuolat buvo naudojama psichologinė prievarta tiek pradėti užsiimti prostitucija, tiek pradėjus tą veiklą, taip pat ir ieškant klientų.

13Teismai, nurodę, kad nusikalstama veika truko trumpą laiką, neatsižvelgė į tai, kad nukentėjusiosios seksualines paslaugas teikė sistemingai ne vienam asmeniui, nusikalstama veika nutrūko ne nuteistųjų valia, o dėl policijos pareigūnų veiksmų. Teismai nurodė, kad nukentėjusiosioms nepadaryta turtinė žala, o neturtinę žalą kaltininkai iš dalies atlygino savo noru, tačiau nevertino ir neatsižvelgė į tai, kokią žalą P. N. ir R. M. veiksmai galėjo padaryti ir padarė vaikų psichikai, psichologinei raidai ir kokias pasekmes gali sukelti ateityje. Bylos duomenys patvirtina, kad dėl nusikalstamų veikų nukentėjusioji A. K. labai išgyveno, buvo save sužalojusi, gulėjo ligoninėje, nukentėjusioji A. B. šiuo metu su bendrininkais teisiama už nepilnamečių įtraukimą į prostituciją ir pelnymąsi iš nepilnamečių prostitucijos, o tai yra jos patirto seksualinio išnaudojimo pasekmė. Taigi, jokio pagrindo teigti, kad nuteistųjų P. N. ir R. M. padaryta veika yra mažiau pavojinga, palyginus su rūšiniu šios nusikalstamos veikos pavojingumu, nėra. Viso ikiteisminio tyrimo metu R. M. nepripažino kaltės, P. N. davė prieštaringus parodymus. Esant tokiems nuteistųjų veiksmams negali būti laikoma, kad yra jų kaltę lengvinančių aplinkybių. Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje klaidingai nurodė, kad P. N. yra neteistas, nes jis buvo teistas Mažeikių rajono apylinkės teismo 2012 m. liepos 30 d. nuosprendžiu už tyčinį nusikaltimą, teistumas nebuvo išnykęs, be to, jis nuteistas Mažeikių rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 6 d. baudžiamuoju įsakymu, taigi išvadų apie savo netinkamą elgesį nepadarė. R. M. taip pat buvo teistas, baustas administracine tvarka, nusikaltimo padarymo metu turėjo galiojančių administracinių nuobaudų. Pirmosios instancijos teismo nurodytos aplinkybės, kad nuteistieji prisipažino ir nuoširdžiai gailisi bei iš dalies atlygino nukentėjusiosioms žalą, yra sukūrę šeimas, jų nusikalstamos veikos prarado pavojingumą visuomenei, nes po nusikaltimų padarymo praėjo daugiau nei treji metai, negali būti laikomos išimtinėmis. P. N. ir R. M. sunkius nusikaltimus padarė tyčia dėl nusikalstamų ir savanaudiškų paskatų, tęsė nusikalstamas veikas, siekdami įtraukti į prostituciją kuo daugiau asmenų, yra bausti administracinėmis nuobaudomis ir teisti, teistumai nėra išnykę, byloje nustatyta ir jų atsakomybę sunkinanti aplinkybė, todėl pirmosios instancijos teismas turėjo paskirti jiems BK 307 straipsnio 3 dalies ir 308 straipsnio 3 dalies sankcijose numatytas terminuoto laisvės atėmimo bausmes. Už tokio pobūdžio nusikalstamas veikas paskirtomis laisvės apribojimo bausmėmis negali būti pasiekti BK 41 straipsnyje numatyti tikslai, dėl to BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymas P. N. ir R. M. naikintinas.

14Kasaciniai skundai tenkintini iš dalies.

15Dėl BK 54 straipsnio 3 dalies taikymo

16Kasaciniuose skunduose tiek Generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokurorė D. Miliūtė, tiek nukentėjusiosios A. K. atstovas advokatas D. Povilius kelia iš esmės analogišką klausimą, jog buvo netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas (BK 54 straipsnio 3 dalis).

17Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus nustatė, jog P. N. ir R. M. į prostituciją įtraukė tris nepilnametes merginas, organizavo šių nepilnamečių asmenų prostituciją, sąvadavo ir iš to pelnėsi, t. y. turėjo turtinės naudos. Skirdamas P. N. ir R. M. pagal BK 308 straipsnio 2 dalį ir BK 307 straipsnio 2 dalį galutines subendrintas bausmes, pirmosios instancijos teismas pritaikė BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas bei paskyrė jiems laisvės apribojimo bausmes dvejiems metams. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundą, nenustatė esminių baudžiamojo proceso pažeidimų ir konstatavo, jog pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas.

18BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punktas pabrėžia bausmės paskirtį, kaip turinčią užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Pažymėtina, jog teisingumo principas yra bendras, visų teisės šakų pagrindinis orientyras, teisės esmė, o skiriant bausmes, jis įgauna specifinių ypatumų, kuriuos nulemia būtinybė kaltininkui paskirti tinkamai individualizuotą bausmę, nenukrypti nuo susiklosčiusios bausmių skyrimo praktikos bei atsižvelgti į baudžiamajame įstatyme įtvirtintus reikšmingus bylai kriterijus. Skiriant galutinę subendrintą bausmę, kaip ir apskritai skiriant bausmę, turi būti užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, paskirta bausmė turi būti proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui.

19Teisingumo principas bausmių skyrimo procese įtvirtintas ir BK 54 straipsnio 3 dalyje, kurioje nurodyta, kad jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Pagal baudžiamąjį įstatymą teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-576/2006, 2K-58/2009, 2K-115/2009, 2K-603/2010, 2K-118/2001). Baudžiamajame įstatyme taip pat nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).

20Bausmės švelninimas BK 54 straipsnio 3 dalies pagrindu gali būti pagrįstas tik išimtinėmis aplinkybėmis, rodančiomis, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas šiam asmeniui už nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-512/2013, 2K-252/2014, 2K-447/2014, 2K-361/2014, 2K-P-89/2014 ir kt.). BK 54 straipsnio 3 dalyje yra įtvirtinta tiesioginio teisingumo principo taikymo galimybė – tais atvejais, kai straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarauja teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Toks reguliavimas leidžia daryti išvadą, kad šis bausmės švelninimo pagrindas sietinas su konkrečioje byloje išryškėjusių aplinkybių visuma, rodančia, kad nustatytos bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti.

21Šioje baudžiamojoje byloje apeliacinės instancijos teismas, pritardamas pirmosios instancijos teismui, taikant BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, vertino tokias aplinkybes kaip nukentėjusiųjų nepilnamečių merginų socialinę brandą (nusikalstamų veikų padarymo metu jos buvo pakankamai subrendusios ir suvokdamos savo veiksmų esmę, pačios savo noru vertėsi prostitucija bei ieškojo klientų); tai, kad prieš nukentėjusiąsias nebuvo vartojama nei psichinė ar fizinė prievarta, nei apgaulė; nusikalstama veika truko gana trumpą laiko tarpą; nuteistieji prisipažino ir nuoširdžiai gailisi bei iš dalies atlygino nukentėjusiosioms žalą; sukūrė šeimas; nusikalstamos veikos prarado pavojingumą visuomenei, nes po nusikaltimų padarymo praėjo daugiau kaip treji metai. Apeliacinės instancijos teismas šias aplinkybes vertino kaip išimtines ir konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, paskirdamas P. N. ir R. M. švelnesnes, negu numatyta įstatymo, bausmes.

22Tarptautinėje bendruomenėje, taip pat ir Lietuvoje, ypatingas dėmesys skiriamas vaikų apsaugai nuo seksualinės prievartos ir išnaudojimo. 2000 m. gegužės 25 d. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencija buvo papildyta fakultatyviniu protokolu Dėl vaikų pardavimo, vaikų prostitucijos ir vaikų pornografijos. 2001 m. spalio 31 d. buvo priimta Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacija Rec (2001) 16 dėl vaikų apsaugos nuo seksualinio išnaudojimo. 2003 m. gruodžio 22 d. priimtas Europos Sąjungos Tarybos pamatinis sprendimas 2004/68/TVR dėl kovos su seksualiniu vaikų išnaudojimu ir vaikų pornografija. 2007 m. spalio 25 d. priimta Europos Tarybos konvencija dėl vaikų apsaugos nuo seksualinio išnaudojimo ir seksualinės prievartos prieš juos (ETSS Nr. 201). Visuose šiuose dokumentuose reglamentuojama vaikų apsauga nuo seksualinio išnaudojimo, kuri apima tiek vaikų apsaugą nuo seksualinės prievartos, tiek jų apsaugą nuo įtraukimo į pornografiją, prostituciją ir pan. 2007 m. spalio 25 d. Europos Tarybos konvencijoje dėl vaikų apsaugos nuo seksualinio išnaudojimo ir seksualinės prievartos prieš juos seksualinė prievarta apibrėžiama kaip lytiniai veiksmai su vaiku, pagal atitinkamas nacionalinės teisės nuostatas nesulaukusiu amžiaus, nuo kurio jis gali duoti sutikimą lytiškai santykiauti bei lytinis santykiavimas su vaiku, kai naudojama prievarta, jėga ar grasinimai, arba piktnaudžiaujama pripažintu pasitikėjimu, valdžia ar įtaka vaikui, įskaitant šeimoje, arba naudojamasi itin pažeidžiama vaiko padėtimi, ypač dėl jo psichinės ar fizinės negalios ar priklausomumo. Be to, 2011 m. balandžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2011/36 ES dėl prekybos žmonėmis prevencijos, kovos su ja ir aukų apsaugos įtvirtina nuostatą, kad sandoris dėl vaiko, t. y. asmens iki 18 metų amžiaus išnaudojimo, gali būti pripažįstamas prekyba žmonėmis net ir tada, jeigu prieš juos nebuvo naudotas joks poveikis (fizinė ar psichinė prievarta, pagrobimas, apgaulė, piktnaudžiavimas įgaliojimais ar aukos pažeidžiamumu, sumokėjimas nukentėjusįjį kontroliuojančiam asmeniui už sutikimą išnaudoti).

23Teismų praktika rodo, kad potencialiomis prekybos žmonėmis ar įtraukimo į prostituciją aukomis dažnai tampa nepilnametės merginos, augančios globos namuose ir socialinės rizikos šeimose. Gyvenimo, ugdymo bei auklėjimo sąlygos, dėmesio, emocinio bendravimo ir pan. stoka lemia tai, kad merginos tampa prekiautojų vaikais, sąvadautojų aukomis dėl patiklumo, susižavėjimo rodomu dėmesiu, šiltu ir artimu bendravimu, dovanomis, įtikėjimu pasakojimais apie lengvą uždarbį ir pan. Taip pat potencialiomis aukomis yra specialiųjų mokyklų ugdytiniai (su intelekto sutrikimais), kurie tiek dėl aplinkos poveikio, tiek dėl savo negalios nesugeba įvertinti pavojaus. Potencialiomis prekiautojų vaikais aukomis yra socialinės rizikos šeimų vaikai, valkataujantys, elgetaujantys vaikai, „gatvės vaikai“. Darytina išvada, kad vaikai į prekybos žmonėmis, komercinio seksualinio išnaudojimo tinklą gali patekti ir dėl tėvų patiklumo, ir savo noru, suvilioti galimybės gauti gerą užmokestį, gyventi gerai aprūpintą gyvenimą, pamatyti pasaulį ir kt.

24Šioje baudžiamojoje byloje nustatyta, jog nuteistieji P. N. ir R. M. įtraukė į prostituciją nepilnametes G. G., A. B., kurioms buvo suėję 15 metų, ir A. K., kuriai buvo tik 14 metų. Be to, A. B. ir A. K. buvo socializacijos centrų auklėtinės, šeimos jų neprižiūrėjo. Bylos duomenis apie šių nukentėjusiųjų nepilnamečių bėgimą iš namų, vaikų globos namų, socializacijos centro, valkatavimą, girtuokliavimą, rūkymą, vagiliavimą, melavimą ir kitokį vaikui nederamą elgesį apeliacinės instancijos teismas įvertino kaip visų trijų nukentėjusiųjų sąmoningus, pakankamai subrendusių ir savo veiksmų esmę suvokiančių asmenų veiksmus. Akivaizdu, jog brandžiam asmeniui būdingas brandus mąstymas ir socialinė bei emocinė branda, visi šie veiksniai susiję tarpusavyje ir neatskiriami, o asmuo gali nuspręsti elgtis netinkamai tiek dėl kognityvinių trūkumų (pavyzdžiui, žemo intelekto, logikos klaidų ir pan.), tiek dėl socialinių ar emocinių veiksnių (pavyzdžiui, impulsyvumo ar pasidavimo kitų įtakai). Nebrandūs individai labiau orientuojasi į greitai gaunamą naudą. Psichologijos mokslas išskiria taip vadinamą pseudobrandą. Su ja susiduriama tada, kai individas prisiima suaugusiųjų vaidmenis (pavyzdžiui, pradeda lytinius santykius, tampa tėvu (mama), ima vartoti alkoholį ir pan.), tačiau psichologine branda nepasižymi. Pseudobrandūs asmenys labai skuba suaugti, tačiau jie nejaučia brandiems individams būdingos atsakomybės. Šioje byloje visos anksčiau išvardytos aplinkybės kaip tik ir rodo šių nepilnamečių pažeidžiamumą, socialinį nebrandumą bei naivumą, troškimą kuo greičiau suaugti ir savarankiškai priimti sprendimus dėl savo gyvenimo, tuo savanaudiškais tikslais ir pasinaudojo nuteistieji P. N. bei R. M.

25Pažymėtina ir skatinimo kaip veikos užsiimti prostitucija požymio svarba. Įtraukimo į prostituciją būtinas nusikaltimo sudėties požymis – padariniai, t. y. faktas, kad kitas asmuo yra realiai įtrauktas į prostituciją – pradėjo verstis prostitucija. Vadinasi, tarp minėtų padarinių ir kaltininko veikos, įtraukiant kitą asmenį į prostituciją, turi būti priežastinis ryšys. Priežastinio ryšio buvimas reiškia, kad be sąmoningų kaltininko veiksmų kitas asmuo pats nebūtų pradėjęs verstis prostitucija ir kad šie veiksmai buvo jam svari paskata pradėti verstis prostitucija. Nuteistieji P. N. ir R. M., pasinaudodami nukentėjusiųjų nepilnamečių nepatyrimu ir pažeidžiamumu, įkalbėjo jas verstis prostitucija bei vykdė nusikalstamas veikas, siekdami nusikalstamų tikslų ir motyvuojami nusikalstamų bei savanaudiškų paskatų. Be abejo, kaltininkų pajamų gavimas buvo pagrįstas tam tikru susitarimu su prostitucija užsiimančiomis nepilnametėmis. Tačiau šio susitarimo pagrindu gali būti tiek priklausomybės ir prievartos santykiai, tiek ir laisva valia. Pagaliau veikos priešingumą asmens pažeidžiamumui galima pagrįsti ir tuo, kad dėl savo socialinio atskirtumo, sunkios materialinės padėties ir kitų aplinkybių nepilnametės nukentėjusiosios neturėjo pasirinkimo laisvės, kaip tik pasiduoti joms primestam pasiūlymui įsitraukti į prostituciją.

26Kaip vieną iš bausmės švelninimo motyvų teismai nurodė, kad nusikalstama veika truko trumpą laiką, kad nukentėjusiosioms nebuvo padaryta turtinė žala, o neturtinę žalą kaltininkai iš dalies atlygino savo noru. Tačiau nebuvo atsižvelgta į tai, kad nukentėjusiosios seksualines paslaugas teikė sistemingai, skirtingiems asmenims, kad nusikalstama veika nutrūko tik dėl aktyvių policijos pareigūnų veiksmų. Visos šios aplinkybės leidžia teigti, jog šioje baudžiamojoje byloje nepilnamečių įtraukimas į prostituciją pakenkė vaikų sveikatai, psichologiniam ir socialiniam vystymuisi. Vertimosi prostitucija žala nepilnametėms yra akivaizdi. Tai neigiamai veikia nepilnamečių psichinę būklę – pažeidžia emocinę, dvasinę būseną, kelia gėdos bei kaltės jausmų plėtrą, depresiją, slopina empatiškumą. Prostitucijos patirtis taip pat neigiamai veikia nepilnamečių socialinius ryšius – ugdo aukos sindromą, nesugebėjimą užmegzti ir palaikyti artimus ryšius, nepasitikėjimą aplinkiniais, skatina agresyvumą. Baudžiamojoje byloje nustatyta, kad dėl padarytų nusikalstamų veikų A. K. labai išgyveno, dėl to buvo save sužalojusi, gulėjo ligoninėje. A. B. šiuo metu Panevėžio apygardos teisme kartu su bendrininkais teisiama už nepilnamečių įtraukimą į prostituciją ir pelnymąsi iš nepilnamečių prostitucijos.

27Pažymėtina ir tai, kad P. N. ir R. M. padarė du sunkius nusikaltimus (į prostituciją įtraukė nepilnamečius asmenis) veikdami bendrininkų grupe, anksčiau teisti, bausti administracine tvarka. Europos Tarybos konvencijos dėl vaikų apsaugos nuo seksualinio išnaudojimo ir seksualinės prievartos prieš juos 27 straipsniu siekiama užtikrinti, kad už šioje Konvencijoje nurodytus nusikaltimus būtų baudžiama taikant veiksmingas, proporcingas ir atgrasančias sankcijas atsižvelgiant į nusikaltimų sunkumą. Tokios sankcijos apima su laisvės atėmimu susijusias bausmes, dėl kurių gali būti taikoma ekstradicija. Be to, Konvencijos 28 straipsnis įtvirtina sunkinančias aplinkybes, kad vadovaujantis atitinkamomis vidaus teisės aktų nuostatomis į toliau nurodytas aplinkybes, jei jos dar nėra laikomos nusikaltimo sudedamąja dalimi, būtų galima atsižvelgti kaip į sunkinančias aplinkybes nustatant dėl šioje Konvencijoje nurodytų nusikaltimų taikytinas sankcijas: nusikaltimu padaryta didelė žala fizinei arba psichinei aukos sveikatai; nusikaltimas padarytas pasirinkus ypač pažeidžiamą auką; nusikaltimą padarė bendrininkų grupė, ir kt.

28Teismo sprendimas taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį gali būti priimtas pirmiausia atsižvelgus į BK 54 straipsnio 1, 2 dalis bei 55–61 straipsniuose įtvirtintas bendrąsias bausmės skyrimo taisykles. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog teismams suteikta galimybė švelninti bausmę ir vadovaujantis BK 62 straipsniu. Ir tik tada, kai konkrečioje byloje nustatoma aplinkybių visuma, susijusi su daug mažesniu asmenybės ir veikos pavojingumo vertinimu, ar kokia nors unikali teisinė ar kitokia socialinė situacija, rodanti, kad minėtos bendrosios bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos įgyvendinti teisingumo principą ir paskirti teisingą bausmę, galima pritaikyti BK 54 straipsnio 3 dalį. Iš esmės turi būti nustatyta tokia aplinkybių visuma, kurioje bausmė, nors formaliai ir atitinkanti visas bausmės skyrimo nuostatas (tai gali būti ir sankcijos minimumas), tačiau ji yra betikslė, t. y. nepasiekianti visų savo tikslų, nurodytų BK 41 straipsnio 2 dalyje, arba atvirkščiai – pasiekianti iš esmės tik vieną – nubaudimą, kuris tokioje situacijoje yra per griežtas, nelogiškas ir nereikalingas. Taigi ši nuostata nėra pagrindinė ir vienintelė taisyklė, kuria pirmiausia turi vadovautis teismas, skirdamas bausmę. Priešingai, pagrindinės taisyklės yra aiškiai suformuluotos baudžiamajame įstatyme, o bausmės skyrimo norma, mininti teisingumo principą, yra labai abstrakti ir taikytina tik retais ir ypatingais atvejais. Todėl ši norma teismų praktikoje ir įgijo išimtinių aplinkybių statusą, taip bausmės skyrimą pabrėžiant ne kaip statišką, o labai dinamišką procesą.

29Baudžiamojo proceso įstatymas taip pat reikalauja, kad apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje būtų išdėstyti bausmės, baudžiamojo poveikio priemonės ar auklėjamo poveikio priemonės skyrimo motyvai (BPK 305 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Nuosprendis gali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu, kai iš nuosprendžio motyvų matyti, jog parenkant teismo skirtą bausmę buvo įvertintos visos bausmės paskyrimui reikšmingos aplinkybės. Šioje byloje teismų išvados dėl BK 54 straipsnio 3 dalies taikymo padarytos nesilaikant šio reikalavimo.

30Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas esmingai pažeidė minėtus baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimus dėl išsamaus įrodymų vertinimo bei tinkamo nuosprendžio surašymo, todėl priimtas nuosprendis negali būti pripažintas teisėtu ir pagrįstu. Apeliacinės instancijos teismo nutartis neatitinka įstatymo reikalavimų, joje išdėstyti motyvai vienpusiški, išvados padarytos neatsižvelgus ir neįvertinus visų bylos aplinkybių, kurios galėjo turėti reikšmės teisingo sprendimo priėmimui (BPK 331 straipsnio pažeidimai).

31Vien tik tokios aplinkybės kaip prisipažinimas ir nuoširdus gailėjimasis, iš dalies atlyginta padaryta nukentėjusiosioms žala, šeimos sukūrimas ar vaikų turėjimas, teigiamos darbdavių ir (ar) mokslo įstaigų charakteristikos nelaikytinos išimtinėmis, todėl nėra pagrindo daryti išvadą, kad sankcijoje numatytos bausmės skyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui.

32Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 5 punktu,

Nutarė

33Panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. vasario 6 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų... 2. teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal... 3. P. N. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 308... 4. R. M. pagal BK 308 straipsnio 2 dalį, pritaikius 54 straipsnio 3 dalį,... 5. Iš P. N. ir R. M. priteista solidariai 13 800 Lt nukentėjusiajai A. K.... 6. Skundžiama ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus... 7. Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo Aurelijaus Gutausko pranešimą,... 8. P. N. ir R. M. nuteisti už tai, kad veikdami kartu tarp 2009 m. gruodžio 22... 9. Kasaciniu skundu Generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo... 10. Kasaciniu skundu nukentėjusiosios A. K. atstovas advokatas D. Povilius prašo... 11. Kasaciniuose skunduose prokurorė ir nukentėjusiosios atstovas teigia, kad... 12. Kasaciniuose skunduose dėstomi iš esmės analogiški argumentai. Kasatoriai... 13. Teismai, nurodę, kad nusikalstama veika truko trumpą laiką, neatsižvelgė... 14. Kasaciniai skundai tenkintini iš dalies.... 15. Dėl BK 54 straipsnio 3 dalies taikymo... 16. Kasaciniuose skunduose tiek Generalinės prokuratūros Baudžiamojo... 17. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad pirmosios instancijos teismas,... 18. BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punktas pabrėžia bausmės paskirtį, kaip... 19. Teisingumo principas bausmių skyrimo procese įtvirtintas ir BK 54 straipsnio... 20. Bausmės švelninimas BK 54 straipsnio 3 dalies pagrindu gali būti pagrįstas... 21. Šioje baudžiamojoje byloje apeliacinės instancijos teismas, pritardamas... 22. Tarptautinėje bendruomenėje, taip pat ir Lietuvoje, ypatingas dėmesys... 23. Teismų praktika rodo, kad potencialiomis prekybos žmonėmis ar įtraukimo į... 24. Šioje baudžiamojoje byloje nustatyta, jog nuteistieji P. N. ir R. M.... 25. Pažymėtina ir skatinimo kaip veikos užsiimti prostitucija požymio svarba.... 26. Kaip vieną iš bausmės švelninimo motyvų teismai nurodė, kad nusikalstama... 27. Pažymėtina ir tai, kad P. N. ir R. M. padarė du sunkius nusikaltimus (į... 28. Teismo sprendimas taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį gali būti priimtas... 29. Baudžiamojo proceso įstatymas taip pat reikalauja, kad apkaltinamojo... 30. Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios... 31. Vien tik tokios aplinkybės kaip prisipažinimas ir nuoširdus gailėjimasis,... 32. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso... 33. Panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų...