Byla eAS-878-662/2017
Dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Audriaus Bakavecko (pranešėjas) ir Ramūno Gadliausko,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo akcinės bendrovės „Pieno žvaigždės“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 19 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo akcinės bendrovės „Pieno žvaigždės“ skundą atsakovui Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I.

5Pareiškėjas akcinė bendrovė (toliau – ir AB) „Pieno žvaigždės“ skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas: 1) panaikinti Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Ministerija) 2017 m. rugpjūčio 18 d. raštą Nr. 3JA-250(8.14); 2) įpareigoti Ministeriją pašalinti 2017 m. sausio 2 d., 2017 m. vasario 22 d., 2017 m. kovo 20 d., 2017 m. balandžio 18 d., 2017 m. gegužės 17 d., 2017 m. birželio 16 d., 2017 m. liepos 17 d. ir 2017 m. rugpjūčio 17 d. Ministerijos administruojamame tinklapyje www.zum.lrv.lt viešai paskelbtą informaciją apie vidutinę faktinę (su priedais ir nuoskaitomis) bazinių rodiklių kainą (EUR / kg), superkant pieną iš pieno gamintojų (imant II dekados žalio pieno pardavėjo grupę); 3) priteisti AB „Pieno žvaigždės“ iš Ministerijos patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pareiškėjas taip pat prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – uždrausti Ministerijai bylos nagrinėjimo metu Ministerijos administruojamame tinklapyje www.zum.lrv.lt viešai skelbti informaciją apie vidutinę faktinę (su priedais ir nuoskaitomis) bazinių rodiklių kainą (EUR / kg), superkant pieną iš pieno gamintojų (imant II dekados žalio pieno pardavėjo grupę). Pareiškėjas paaiškino, kad Ministerija ir toliau skelbia komercinę paslaptį sudarančią informaciją, todėl, kol bus nagrinėjamas šis ginčas, yra pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę bei uždrausti Ministerijai bylos nagrinėjimo metu toliau tokią informaciją skelbti viešai. Pareiškėjo teigimu, tolimesnis ginčo informacijos skelbimas lemtų tai, jog, jei byla būtų išnagrinėta jo naudai ir Ministerija būtų įpareigota pašalinti iki bylos inicijavimo paskelbtą informaciją, ta informacija, kuri buvo paskelbta vėliau, t. y. bylos nagrinėjimo metu, pašalinta nebūtų, ir dėl jos pareiškėjui vėl pakartotinai tektų inicijuoti papildomas administracines procedūras. Tokia situacija lemtų tolimesnį pareiškėjo teisių pažeidimą, o teismo sprendimas neatkurtų teisingumo pareiškėjo atžvilgiu. Pareiškėjas taip pat pabrėžė, kad dėl ginčo informacijos skelbimo viešai patiria nuostolius – dalis pieno pardavėjų, kurie normaliomis rinkos sąlygomis pieną parduotų pareiškėjui, išeina pas kitus pieno supirkėjus dėl viešai paskelbtos informacijos apie kainas. Taip pat pareiškėjas patiria nuostolius, kadangi yra priverstas didinti pieno supirkimo kainas tam, kad išlaikytų konkurencinį pranašumą (kiek šio nuostolio nepadengia dėl šios priežasties auganti pieno produktų kaina). Pareiškėjas pabrėžė, kad reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas būtinas ir tam, jog būtų apsaugota rinka, viešasis interesas – stabili ir efektyviai funkcionuojanti pieno rinka.

6II.

7Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. rugsėjo 19 d. nutartimi pareiškėjo AB „Pieno žvaigždės“ skundą priėmė, o prašymo dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo netenkino. Teismas nurodė, kad skundas iš esmės atitinka Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 24, 25 ir 35 straipsnių reikalavimus, todėl priimtinas. Teismas rėmėsi ABTĮ 70 straipsnio 1, 3 dalimis, atkreipė dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, nustatė, kad ginčijamu Ministerijos 2017 m. rugpjūčio 18 d. raštu Nr. 3JA-250(8.14) buvo atsakyta į pareiškėjo raštą, kuriame buvo reiškiama nuomonė, jog Ministerijos internetinėje svetainėje informacija apie vidutines faktines bazinių rodiklių pieno supirkimo kainas 2016 m. spalio mėn. sudaro komercinę paslaptį, todėl jos viešas paskelbimas prieštarauja Lietuvoje galiojančioms teisės normoms, sudaro prielaidas Konkurencijos įstatymo pažeidimams. Išnagrinėjusi pareiškėjo kreipimąsi, Ministerija jokių pareiškėjo nurodytų pažeidimų savo veiksmuose nenustatė. Teismas darė išvadą, kad byloje nepateikta prima facie (iš pirmo žvilgsnio) įrodymų dėl skundo reikalavimo pagrįstumo. Pareiškėjas, prašydamas taikyti jo nurodytą reikalavimo užtikrinimo priemonę, jau šioje bylos stadijoje siekia bylą išspręsti iš esmės. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjo skundo argumentų pagrįstumas bus įvertintas nagrinėjant bylą iš esmės. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad ginčo informacija jau yra paskelbta, o reikalavimas uždrausti Ministerijai skelbti ginčo informaciją bylos nagrinėjimo metu yra nukreiptas į ateitį bei susijęs su pareiškėjo teisių prevenciniu gynimu. Teismo vertinimu, pareiškėjas nenurodė jokių išskirtinių aplinkybių, kurios patvirtintų, jog, nepritaikius jo prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės, jam ar visuomenės saugomiems interesams gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Priešingai, uždraudus Ministerijai skelbti ginčo informaciją galėtų būti pažeistos daugelio kitų asmenų (kitų pieno supirkėjų, pieno pardavėjų) teisės ir teisėti interesai. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjo teiginiai, jog paskelbus ginčo informaciją sumažėjo jo konkurencingumas, klientų skaičius ir atitinkamai pajamos, yra nepagrįsti jokia įrodomąja medžiaga ir taip pat nesudaro pagrindo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę.

8III.

9Pareiškėjas AB „Pieno žvaigždės“ atskiruoju skundu prašo pirmosios instancijos teismo nutarties dalį, kuria atsisakyta taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo prašymą tenkinti ir uždrausti Ministerijai bylos nagrinėjimo metu Ministerijos administruojamame tinklalapyje viešai skelbti informaciją apie vidutinę faktinę su priedais ir nuoskaitomis) bazinių rodiklių kainą (EUR / kg), superkant pieną iš pieno gamintojų (imant II dekados žalio pieno pardavėjo grupę). Pareiškėjo teigimu, jis pateikė prima facie (iš pirmo žvilgsnio) įrodymus dėl skundžiamo akto neteisėtumo ir pareiškėjo reikalavimo pagrįstumo, pagrįsdamas, kad atsakovas nenurodė jokio teisinio pagrindo ginčo informacijos paviešinimui, taip pat, kad atsakovas veikė ultra vires (viršijant įgaliojimus), atkreipdamas dėmesį, jog Vilniaus apygardos administracinis teismas jau yra pasisakęs, kad atsakovo sprendimas dėl pareiškėjo informacijos viešinimo nėra pagrįstas teisės aktais, pažymėdamas, kad Konkurencijos tarybos išvados rodo, jog atsakovo veiksmai gali riboti konkurenciją rinkoje. Pareiškėjas pažymi, kad prašomos taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonės yra susijusios su teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimu, bet ne su bylos išsprendimu iš esmės. Pareiškėjo teigimu, reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas neišspręstų ginčo iš esmės, nes visą informaciją pareiškėjas ir toliau teiktų atsakovui įstatymų nustatyta tvarka, o pasibaigus ginčui ir atmetus pareiškėjo reikalavimus, atsakovas turėtų galimybę visą informaciją, taip pat ir už praėjusį laikotarpį paskelbti įprastu būdu. Pareiškėjas pabrėžia, kad jam palankus teismo sprendimas neatkurtų padėties, buvusios iki pažeidimo, Konkurencijos tarybos nurodytos neigiamos pasekmės jau būtų įvykusios. Pareiškėjas pabrėžia, kad atsakovo veiksmai pažeidžia Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio 1 dalį. Pareiškėjas pažymi, kad šiame etape nereiškia reikalavimo dėl žalos atlyginimo, todėl jam neturėtų būti keliamas reikalavimas konkrečiai paskaičiuoti ir įrodyti žalos dydį. Pareiškėjo manymu, teismas turi atsižvelgti į skundžiamų veiksmų galimas pasekmes, tokias kaip pieno pardavėjų migracija, kurią skatina kainų informacijos viešinimas, būtinybė didinti pieno supirkimo kainas, reaguojant į paskelbtas konkurentų kainas, net jei tai sąlygoja pieno produktų kainų didėjimą vartotojams. Pareiškėjo manymu, byloje yra pakankamai įrodymų, jog žalos tikimybė rinkai ir jos dalyviams yra didelė, o nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių tokia žala gali kilti. Pareiškėjas pažymi, kad, teismui nenustačius, ar tretieji asmenys turi teisę reikalauti informacijos atskleidimo, ją gauti, teismas nepagrįstai nurodė galimą trečiųjų asmenų teisių pažeidimą.

10Teisėjų kolegija

konstatuoja:

11IV.

12Administracinių bylų teisenos įstatymo 70 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą ir nesiėmus užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Pagal ABTĮ 70 straipsnio 3 dalį, reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti: draudimas atlikti tam tikrus veiksmus; išieškojimo pagal vykdomąjį dokumentą sustabdymas; ginčijamo individualaus teisės akto, taip pat ir suteikiančio kitam asmeniui (ne pareiškėjui) subjektines teises, galiojimo laikinas sustabdymas; kitos teismo ar teisėjo taikomos priemonės. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pažymėta, jog teismas, spręsdamas dėl ABTĮ 70 straipsnio 3 dalyje nurodytų reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, turi nustatyti, kad yra reali grėsmė, jog, netaikius šių reikalavimo užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos, jei yra prima facie (iš pirmo žvilgsnio) argumentų dėl skundžiamo akto galiojimo ir administracinio akto vykdymas sukels didelę žalą, kurios atitaisymas (kompensavimas) būtų sudėtingas (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-899-575/2016). Taigi ABTĮ įtvirtintos dvi būtinos sąlygos, leidžiančios taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones. Pirma, pareiškėjas turi tikėtinai pagrįsti savo reikalavimą, t. y. pateikti duomenis, kurie pagrįstų teismo įsitikinimą, kad pareiškėjui palankus teismo sprendimas yra įmanomas. Antra, būtina sąlyga taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones – neatitaisomos arba sunkiai atitaisomos didelės žalos padarymo rizika (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-830-442/2017). Reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymui pakanka objektyviai tikėtino skunde (prašyme) suformuluoto pareiškėjo reikalavimo patenkinimo. Teismas, atlikęs preliminarų (prima facie) reikalavimo pagrįstumo įvertinimą, galėtų atsisakyti taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones tik tais atvejais, kai skundo (prašymo) reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas (pvz., pareiškėjas pasirinko tokį savo teisių ar įstatymo saugomų interesų gynybos būdą, kuris pagal teisės aktų reikalavimus yra neleistinas ar aiškiai neįmanomas; prašoma taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones tam, kad būtų užtikrintas reikalavimas, kuris visiškai nėra pagrįstas skunde (prašyme) nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, ir pan.) (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-829-442/2017). Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra akivaizdžių pareiškėjo skunde suformuluoto reikalavimo nepagrįstumo požymių. Kaip matyti iš bylos duomenų, skundo forma ir turinys atitinka Administracinių bylų teisenos įstatyme nustatytus reikalavimus, pareiškėjo reikalavimas yra grindžiamas skunde išdėstytomis faktinėmis aplinkybėmis, todėl jis pripažintinas preliminariai pagrįstu. Sprendžiant dėl antros sąlygos (neatitaisomos arba sunkiai atitaisomos žalos) buvimo teismas turi atsižvelgti į prašomų užtikrinti reikalavimų pobūdį, nurodomą jų faktinį pagrindą, ginčijamu aktu suteiktas teises, pareigas ir jų faktinį realizavimą, ar reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas pagal nustatytas aplinkybes būtų adekvatus siekiamam tikslui, nepažeistų proporcingumo principo, proceso šalių interesų pusiausvyros ir viešojo intereso (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-368-143/2017). Nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašo uždrausti Ministerijai bylos nagrinėjimo metu Ministerijos administruojamame tinklalapyje viešai skelbti informaciją apie vidutinę faktinę (su priedais ir nuoskaitomis) bazinių rodiklių kainą (EUR / kg), superkant pieną iš pieno gamintojų (imant II dekados žalio pieno pardavėjo grupę). Pareiškėjas pirmosios instancijos teismui nurodė, kad dėl informacijos skelbimo viešai patiria nuostolius, nes dalis pieno pardavėjų išeina pas kitus pieno supirkėjus. Taip pat nurodė patiriantis nuostolius, nes yra priverstas didinti pieno supirkimo kainas tam, kad išlaikytų konkurencinį pranašumą. Teisėjų kolegija, įvertinusi tokius pareiškėjo argumentus, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjas nenurodė jokių išskirtinių aplinkybių, kurios patvirtintų, jog nepritaikius jo prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės jam ar visuomenės saugomiems interesams gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Šiuo atveju nėra pakankamo pagrindo užtikrinti pareiškėjo skundo reikalavimus. Pareiškėjui tariamai kilsiančios žalos aspektu teisėjų kolegija pastebi, kad prielaida, jog pareiškėjas gali patirti tam tikrų neigiamų pasekmių, savaime nėra pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, tuo labiau jeigu pareiškėjas neįrodo, kad tokių neigiamų pasekmių pašalinimas būtų neįmanomas ar sudėtingas (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-149/2012, 2017 m. liepos 26 d. nutartis administracinėje byla Nr. AS-662-756/2017). Pareiškėjas jokių įrodymų, galinčių patvirtinti realią grėsmę, kad nesiėmus prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės, gali kilti realių sunkumų įvykdyti būsimą teismo sprendimą, nepateikė, o kilusios žalos būtų neįmanoma kompensuoti. Atkreiptinas dėmesys, kad skunde pirmosios instancijos teismui pareiškėjas pažymėjo, jog pasilieka sau teisę ateityje Ministerijai reikšti reikalavimą atlyginti jo patirtą žalą dėl viešo informacijos atskleidimo, o reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo prašo dėl to, kad būtų užkirstas kelias dar didesniam nuostolių augimui. Pažymėtina, kad atskirajame skunde pareiškėjas tik abstrakčiai nurodė, jog teismas turėtų atsižvelgti į skundžiamų veiksmų galimas pasekmes, tokias kaip pieno pardavėjų migracija, kurią skatina kainų informacijos viešinimas, būtinybė didinti pieno supirkimo kainas reaguojant į paskelbtas konkurentų kainas. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokie pareiškėjo teiginiai yra išimtinai hipotetinio pobūdžio ir nepagrįsti jokiais objektyviais duomenimis. Atsižvelgusi į pareiškėjo išdėstytų argumentų visumą ir įvertinusi pareiškėjo pateiktus įrodymus, teisėjų kolegija sprendžia, kad šiuo atveju pareiškėjas, kuriam tenka pareiga pagrįsti reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo būtinybę, nepateikė pakankamai įrodymų, kurie patvirtintų, jog šioje bylos nagrinėjimo stadijoje egzistuoja pagrindas taikyti pareiškėjo prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę, kad reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas nagrinėjamu atveju būtų adekvatus ir proporcingas, atitiktų šalių interesų pusiausvyrą bei viešąjį interesą. Pareiškėjo atskirasis skundas netenkintinas, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 19 d. nutartis paliktina nepakeista. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

13Pareiškėjo akcinės bendrovės „Pieno žvaigždės“ atskirąjį skundą atmesti. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 19 d. nutartį palikti nepakeistą. Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
Ryšiai