Byla AS-662-756/2017
Dėl įsakymo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (pranešėja),

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. birželio 26 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo D. B. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos finansų ministerijai dėl įsakymo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I.

5Pareiškėjas D. B. (toliau – ir pareiškėjas), atstovaujamas advokato Alberto Kručkausko, 2017 m. birželio 21 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su prašymu taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, t. y. iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo sustabdyti Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir Finansų ministerija) paskelbtą konkursą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) viršininko pareigoms eiti (III t., b. l. 113–116).

6Pareiškėjas prašyme nurodė, kad dėl paskelbto konkurso kyla grėsmė, kad, teismui priėmus palankų pareiškėjui sprendimą, dalies reikalavimų (dėl įpareigojimo grąžinti pareiškėją į VMI viršininko pareigas) nebus galima įgyvendinti ir dėl to pareiškėjui būtų padaryta sunkiai atitaisoma didelė žala. Pareiškėjas nurodė, kad jo skundas teismo buvo priimtas, todėl pareiškėjo skunde keliami reikalavimai tikėtinai yra pagrįsti. Sunkiai atitaisoma didelė žala kiltų dėl šių priežasčių: naujas VMI vadovas galėtų ginčyti savo atleidimą, todėl pareiškėjo grąžinimas į pareigas būtų apsunkintas tokio teisminio proceso laikotarpiu arba naujojo vadovo atleidimo procedūros vykdymo laikotarpiu, kuriuo pareiškėjas patirtų tiek turtinę (negautų atlyginimo), tiek ir neturtinę (negalėtų operatyviai grįžti į pareigas) žalą; būtų pažeista Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 13 straipsnio 1 dalis, nes nebūtų užtikrintas greitas valstybės padarytų klaidų ištaisymas; 3) pareiškėjas turėtų inicijuoti naujas bylas dėl žalos atlyginimo, o žala pinigine išraiška tik iš dalies kompensuotų pareiškėjo patirtus išgyvenimus, nes ilgas negalėjimas eiti pareigų keltų grėsmę pareiškėjo kvalifikacijai, menkintų reputaciją, apsunkintų jo finansinę padėtį. Pareiškėjo nuomone, Valstybinei mokesčių inspekcijai ir viešajam interesui dėl to nekiltų jokia žala, nes yra asmuo, laikinai einantis viršininko pareigas. Pareiškėjas prie prašymo pridėjo naujienų agentūros BNS interneto puslapyje paskelbtą informaciją apie vykdomą konkursą (III t., b. l. 117).

7II.

8Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. birželio 26 d. nutartimi netenkino pareiškėjo prašymo dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo (III t., b. l. 123–124).

9Pirmosios instancijos teismas pastebėjo, kad viešai prieinamoje Valstybės tarnybos departamento duomenų bazėje konkurso dėl VMI viršininko pareigų paskelbta nėra. Teismas konstatavo, kad pareiškėjas D. B. nenurodė konkretaus prašomo sustabdyti teisės akto, o sustabdyti abstrakčiai nurodyto galimai ateityje paskelbto konkurso galiojimo, nėra teisinio pagrindo. Teismas sprendė, kad pareiškėjo įvardytos priežastys reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymui yra tik prielaidos dėl galimo teismo palankaus sprendimo pareiškėjo atžvilgiu priėmimo, todėl vien šiuo pagrindu pareiškėjo prašymas negali būti tenkinamas.

10III.

11Pareiškėjas D. B., atstovaujamas advokato Alberto Kručkausko, atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. birželio 26 d. nutartį ir klausimą išnagrinėti iš esmės, t. y. pareiškėjo prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo tenkinti (III t., b. l. 128?133). Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

121. Spręsdamas klausimą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, teismas negali pasisakyti dėl būsimo teismo sprendimo, tačiau gali daryti prielaidą, jog galimybė dėl palankaus teismo sprendimo byloje yra. Taigi, teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad pareiškėjo prašyme nurodytos priežastys dėl galimo palankaus teismo sprendimo pareiškėjo atžvilgiu yra tik prielaida ir nesudaro pagrindo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę.

132. Pirmosios instancijos teismas visiškai nepasisakė dėl pareiškėjo argumentų, susijusių su žala, kuri gali kilti pareiškėjui, nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės.

143. Pasibaigus dokumentų pateikimo konkursui laikotarpiui informacija apie paskelbtą konkursą iš internetinių puslapių yra išimama, o konkurso procedūros yra tęsiamos toliau, todėl teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad konkursas galimai bus skelbiamas ateityje. Teismas nepateikė motyvų, kodėl tiek finansų ministro, tiek ir kitų valstybės tarnautojų, kurie kandidatuoja į šias pareigas, vieši pasisakymai negali būti laikomi pakankamais įrodymais dėl to, kad konkursas šiuo metu tikrai yra paskelbtas, o ne bus skelbiamas ateityje.

154. Šiuo atveju būtų tikslinga ne stabdyti individualių aktų galiojimą, o taikyti kitą reikalavimo užtikrinimo priemonę – sustabdyti paskelbtą konkursą. Šios priemonės taikymo ir buvo prašoma.

16Finansų ministerija atsiliepime prašo pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą (III t., b. l. 143–147). Nurodo, kad prašomas sustabdyti konkursas jau yra pasibaigęs. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

171. Aplinkybė, kad pareiškėjas gali patirti tam tikrų neigiamų pasekmių ar sunkumų, pati savaime nėra pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones.

182. Pareiškėjui palankaus teismo sprendimo atveju, naujai į VMI viršininko pareigas priimtas asmuo būtų atleistas Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 12 punkto pagrindu (kai į pareigas teismo sprendimu grąžinamas anksčiau šias pareigas ėjęs asmuo). Taigi, teismo sprendimo vykdymas nebūtų apsunkintas ar tuo labiau – neįmanomas. Pareiškėjas jam palankaus teismo sprendimo atveju būtų operatyviai grąžintas į pareigas.

193. Pareiškėjo prielaida, kad gali užtrukti grįžimas į buvusią padėtį taip pat negali būti pagrindu taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, nes jei prašymai yra siejami su pareiškėjo teisės prevenciniu gynimu (siekiu apsaugoti pareiškėją nuo būsimų jo teisių pažeidimų), jie negali būti tenkinami. Jei pareiškėjas patirtų žalą, galėtų ją išsiieškoti teisės aktų nustatyta tvarka.

20Teisėjų kolegija

konstatuoja:

21IV.

22Nagrinėjamos administracinės bylos dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. birželio 26 d. nutarties, kuria teismas atsisakė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, teisėtumas ir pagrįstumas.

23Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 70 straipsnio 3 dalyje nurodytas reikalavimo užtikrinimo priemonių sąrašas nėra baigtinis. Šioje ABTĮ nuostatoje nurodoma, kad tokiomis priemonėmis gali būti: 1) draudimas atlikti tam tikrus veiksmus; 2) išieškojimo pagal vykdomąjį dokumentą sustabdymas; 3) ginčijamo individualaus teisės akto, taip pat ir suteikiančio kitam asmeniui (ne pareiškėjui) subjektines teises, galiojimo laikinas sustabdymas; 4) kitos teismo ar teisėjo taikomos priemonės.

24Pareiškėjas pirmosios instancijos teismo prašė sustabdyti Finansų ministerijos paskelbtą konkursą VMI viršininko pareigoms eiti. Šį prašymą pareiškėjas pateikė, remdamasis ABTĮ 70 straipsnio 3 dalies 4 punktu (III t., b. l. 116). Taigi, atskirajame skunde pareiškėjas pagrįstai nurodo, kad jis neprašė teismo taikyti ABTĮ 70 straipsnio 3 dalies 3 punkte nurodytos reikalavimo užtikrinimo priemonės (ginčijamo individualaus teisės akto galiojimo sustabdymo), nes prašė taikyti kitas priemones. Atitinkamai, skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties motyvai, susiję su tuo, kad pareiškėjas nenurodė prašomo sustabdyti konkretaus teisės akto, nėra pagrįsti.

25Pagal ABTĮ 70 straipsnio 1 dalį, reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą ir nesiėmus užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Jeigu yra šie pagrindai, reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos ir tais atvejais, kai būtina laikinai sureguliuoti padėtį, susijusią su ginčytinais teisiniais santykiais. Taigi, pirmosios instancijos teismas, gavęs pareiškėjo prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, iš esmės turėjo vertinti tik tai, ar egzistuoja minėtoje ABTĮ 70 straipsnio 1 dalyje įvardyti reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo pagrindai. Teisėjų kolegija pripažįsta pagrįstais pareiškėjo atskirojo skundo argumentus, kad pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino to, ar nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Be to, pirmosios instancijos teismas, Valstybės tarnybos departamento portale tuo metu nebuvus skelbimo apie konkursą, padarė nepagrįstą išvadą, kad konkursas nėra paskelbtas. Skundžiamoje teismo nutartyje nurodytu internetiniu adresu yra skelbiami tik tie skelbimai apie konkursus, į kuriuos galima pateikti prašymus dėl dalyvavimo juose. Tokius prašymus galima pateikti per 14 darbo dienų nuo konkurso paskelbimo, todėl vėliau informacija apie vykdomus konkursus teismo pateiktoje nuorodoje neatsispindi. Iš Valstybės tarnybos departamento portalo skilties „Konkursų ir atrankų archyvas“ http://portalas.vtd.lt/lt/4/vtd-web-servisai/vtdkonkursurezultatai-325.html matyti, kad konkursas į VMI viršininko pareigas buvo paskelbtas 2017 m. balandžio 25 d.

26Teisėjų kolegija sutinka su pareiškėjo atskirojo skundo argumentu, kad, teismas, be kita ko, turėjo vertinti, ar pareiškėjas tikėtinai pagrindžia savo reikalavimo pagrįstumą. Tikėtinas pagrindimas, kaip vienas iš pagrindų reikalavimo užtikrinimo priemonėms taikyti, yra įtvirtintas minėtoje ABTĮ 70 straipsnio 1 dalyje. Tikėtinas pagrindimas neabejotinai yra susijęs su tam tikromis prielaidomis. Vis dėlto, pirmosios instancijos teismas nutartyje pagrįstai konstatavo, kad vien tai nėra pagrindas tenkinti pareiškėjo prašymo dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo. Kaip minėta, tokių priemonių taikymui būtina ir kita ABTĮ nustatyta sąlyga, t. y., kad netaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Šiuo aspektu Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) praktikoje yra konstatuota, kad reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos, jei yra prima facie (iš pirmo žvilgsnio) argumentų, jog jų netaikymas sukels didelę žalą, kurios atitaisymas (kompensavimas) būtų sudėtingas (pvz., LVAT 2016 m. spalio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-899-575/2016). Asmenys, prašantys taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, privalo nurodyti aplinkybes, sudarančias reikalavimo užtikrinimo pagrindą, bei pateikti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus (LVAT 2016 m. spalio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-900-662/2016). Sprendžiant dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, taip pat turi būti atsižvelgta į prašomo užtikrinti reikalavimo pobūdį, jo įtaką kitiems asmenims, taip pat į tai, ar reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas pagal nustatytas aplinkybes būtų adekvatus siekiamam tikslui, nepažeistų proporcingumo principo, proceso šalių interesų pusiausvyros ir viešųjų interesų principų (LVAT 2010 m. gegužės 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-222/2010).

27Pareiškėjas nurodo, kad, netaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių, gali kilti sunkiai atitaisoma didelė žala, kurią D. B. sieja su apsunkintu jo grąžinimu į pareigas dėl konkurso būdu paskirto naujo Valstybinės mokesčių inspekcijos viršininko, kurį reikėtų atleisti, todėl pareiškėjo grąžinimas į darbą užsitęstų, pareiškėjas dėl to patirtų tiek turtinę, tiek ir neturtinę žalą. Dėl šios žalos priteisimo pareiškėjas turėtų inicijuoti naujas bylas.

28Pareiškėjui galimai kilsiančios žalos aspektu teisėjų kolegija pastebi, kad aplinkybė, jog pareiškėjas gali patirti tam tikrų neigiamų turtinio pobūdžio pasekmių, savaime nėra pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, tuo labiau, jei pareiškėjas neįrodo, jog tokių neigiamų pasekmių pašalinimas būtų neįmanomas ar sudėtingas (pvz., LVAT 2012 m. balandžio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-149/2012). Naujų bylų inicijavimas nelaikytinas sudėtingu žalos atitaisymu. Pareiškėjo galimi materialiniai nuostoliai ir neturtinė žala, atsiradę dėl, jo nuomone, galimai užsitęsiančio grąžinimo į pareigas, iš esmės pareiškėjui galėtų būti atlyginami teisės aktų nustatyta tvarka. Taigi, pareiškėjas nepagrindė to, kad dabartinėje situacijoje nesiėmus reikalavimo užtikrinimo priemonių, ateityje galimai bus padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nors ir kitais motyvais, tačiau sutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad šiuo metu nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo prašymą ir taikyti prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę. Be to, pareiškėjo prašomos pritaikyti reikalavimo užtikrinimo priemonės aspektu (dėl paskelbto konkurso sustabdymo) teisėjų kolegija pastebi, kad konkursas į VMI viršininko pareigas šiuo metu jau yra įvykęs (konkurso įstaigoje data buvo 2017 m. liepos 3 d.). Finansų ministerija savo interneto svetainėje paskelbė konkursą laimėjusį asmenį: http://finmin.lrv.lt/lt/naujienos/konkursa-vadovauti-vmi-laimejo-edita-janusiene. Lietuvos Respublikos finansų ministras 2017 m. liepos 25 d. priėmė įsakymą Nr. MI-135 „Dėl E. J. priėmimo į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko pareigas“, kuriuo konkursą laimėjusi E. J. buvo priimta į VMI viršininko pareigas ketverių metų kadencijai nuo 2017 m. liepos 28 d. (III t., b. l. 150). Tad ir dėl šios priežasties tenkinti pareiškėjo atskirąjį skundą nėra pagrindo.

29Apibendrindama išdėstytą, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija Vilniaus apygardos administracinis teismo 2017 m. birželio 26 d. nutartį palieka nepakeistą, o pareiškėjo D. B. atskirąjį skundą atmeta.

30Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

31Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. birželio 26 d. nutartį palikti nepakeistą, o pareiškėjo D. B. atskirąjį skundą atmesti.

32Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo... 3. Teisėjų kolegija... 4. I.... 5. Pareiškėjas D. B. (toliau – ir pareiškėjas), atstovaujamas advokato... 6. Pareiškėjas prašyme nurodė, kad dėl paskelbto konkurso kyla grėsmė, kad,... 7. II.... 8. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. birželio 26 d. nutartimi... 9. Pirmosios instancijos teismas pastebėjo, kad viešai prieinamoje Valstybės... 10. III.... 11. Pareiškėjas D. B., atstovaujamas advokato Alberto Kručkausko, atskiruoju... 12. 1. Spręsdamas klausimą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo,... 13. 2. Pirmosios instancijos teismas visiškai nepasisakė dėl pareiškėjo... 14. 3. Pasibaigus dokumentų pateikimo konkursui laikotarpiui informacija apie... 15. 4. Šiuo atveju būtų tikslinga ne stabdyti individualių aktų galiojimą, o... 16. Finansų ministerija atsiliepime prašo pirmosios instancijos teismo nutartį... 17. 1. Aplinkybė, kad pareiškėjas gali patirti tam tikrų neigiamų pasekmių ar... 18. 2. Pareiškėjui palankaus teismo sprendimo atveju, naujai į VMI viršininko... 19. 3. Pareiškėjo prielaida, kad gali užtrukti grįžimas į buvusią padėtį... 20. Teisėjų kolegija... 21. IV.... 22. Nagrinėjamos administracinės bylos dalykas – Vilniaus apygardos... 23. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir... 24. Pareiškėjas pirmosios instancijos teismo prašė sustabdyti Finansų... 25. Pagal ABTĮ 70 straipsnio 1 dalį, reikalavimas gali būti užtikrinamas bet... 26. Teisėjų kolegija sutinka su pareiškėjo atskirojo skundo argumentu, kad,... 27. Pareiškėjas nurodo, kad, netaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių, gali... 28. Pareiškėjui galimai kilsiančios žalos aspektu teisėjų kolegija pastebi,... 29. Apibendrindama išdėstytą, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija... 30. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo... 31. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. birželio 26 d. nutartį... 32. Nutartis neskundžiama....