Byla 2A-821-585/2013
Dėl skolos, palūkanų, nuostolių atlyginimo, papildomų išlaidų, procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo, pareikštą atsakovams UAB „Statveka“ ir A. Č

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Vytauto Zeliankos, kolegijos teisėjų Jelenos Šiškinos ir Tatjanos Žukauskienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo A. Č. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 28 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal UAB „Swedbank lizingas“ ieškinį dėl skolos, palūkanų, nuostolių atlyginimo, papildomų išlaidų, procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo, pareikštą atsakovams UAB „Statveka“ ir A. Č.,

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

3Ieškovas UAB „Swedbank lizingas“ prašė priteisti jam solidariai iš atsakovų UAB „Statveka“ ir A. Č. 835,25 Lt skolos, 11 204,47 Lt nuostolių dėl turto pardavimo atlyginimą, 4 043,45 Lt papildomų išlaidų, 2 935,96 Lt palūkanų bei 5 % dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad su atsakovu UAB „Statveka“ 2008 03 28 sudarė lizingo sutartį, pagal kurią ieškovas atsakovui perdavė mini krautuvą ir įsipareigojo atsakovui įvykužius visas lizingo sutarčių sąlygas, perleisti turtą atsakovo nuosavybėn Ieškovas su atsakovu A. Č. 2008 03 31 sudarė laidavimo sutartį, pagal ją atsakovas neatlygintinai įsipareigojo atsakyti ieškovui visu jam nuosavybės teise priklausančiu turtu, jei UAB „Statveka“ laiku ir tinkamai neįvykdys visų ar dalies savo prievolių pagal aukščiau nurodytą lizingo sutartį. UAB „Statveka“ sutartinius įsipareigojimus vykdė netinkamai: vėlavo mokėti įmokas, jų už atsakovą nesumokėjo ir laiduotojas.

4Atsakovas A. Č. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, jog reikalaujama suma turėtų būti mažinama neišpirkta turto verte, kuri sudaro pagrindą apskaičiuojant ieškovo dėl lizingo sutarties nutraukimo patirtų nuostolių dydį, kad ieškovas nenurodė konkretaus įstatymo ar lizingo sutarties punkto, suteikiančio ieškovui reikalavimo teisę į palūkanas, todėl šis reikalavimas nepagrįstas. Pabrėžė, kad ieškovas pardavė lizinguotą turtą tretiesiems asmenims už 25 500 Lt plius PVM, t.y. už ženkliai mažesnę, nei analogiškų mini krautuvų rinkos kainą, kuri yra ne mažesnę kaip 45 000 Lt, be to, papildoma gręžimo įranga kainuoja apie 6 000 Lt, todėl ieškovas realizavo turtą už beveik dvigubai mažesnę nei rinkos kainą ir atsakovai atleistini nuo atsakomybės atlyginti nuostolius. Atsakovas nesutiko su ieškovo patirtų papildomų išlaidų suma, nurodydamas, kad turto pervežimas iš Kauno į Vilnių kainuoja ne daugiau kaip 300 Lt, o ne 957,95 Lt ir nėra pateikta įrodymų, kad buvo išrašyta komisinio mokesčio sąskaita: lizinguoto turto pardavimo sutartyje nėra nuorodų į tai, kad turtas parduotas komiso pagrindu.

5Vilniaus m. 2 apylinkės teismas 2011-11-28 sprendimu ieškinį tenkino visiškai. Priteisė ieškovui UAB „Swedbank lizingas“, solidariai iš atsakovų UAB „Statveka“ ir A. Č. skolą - 835,25 Lt, nuostolių dėl turto pardavimo atlyginimą- 11 204,47 Lt, papildomas išlaidas- 4 043,45 Lt, palūkanas - 2 935,96 Lt, 5 % dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą - 16 083,17 Lt nuo 2011 01 27 iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas lygiomis dalimis po 285,50 Lt, taip pat pašto išlaidas valstybei. Remdamasis nustatytomis aplinkybėmis ir įvertinęs byloje esančius įrodymus, teismas sprendė, kad ieškovo reikalavimai yra teisėti, pagrįsti ir turi būti tenkinami visiškai. Teismas nesutiko su atsakovo teiginiu, kad ieškovas yra praleidęs CK 6.88 str. numatytą ieškinio senaties terminą, kadangi šalių sudaryta laidavimo sutartimi nebuvo užtikrinta terminuota prievolė. Lizingo sutartyje, už kurios tinkamą vykdymą laidavo atsakovas, nurodyta, kad laidavimo sutarties galiojimas pasibaigia tuo pačiu metu, kada pasibaigia juo užtikrinta prievolė pagal lizingo sutartį. Sutarties, kurios pasibaigimas apibrėžtas kitoje sutartyje nurodytų prievolių įvykdymu, negalima laikyti terminuota. Teismas nurodė, kad laidavimo sutartimi atsakovas A. Č. užtikrino būsimų iš lizingo sutarties nevykdymo ar netinkamo vykdymo galinčių kilti prievolių (laidavimo sutarties sudarymo metu jų dar nebuvo) įvykdymą. Laiduodamas A. Č. neturėjo duomenų, kad lizingo sutartis 2009 06 15 bus nutraukta ir atsiras lizingo gavėjo ir laiduotojo prievolė atlyginti lizingo davėjui nuostolius lizingo sutarties nustatyta tvarka. Laiduotojui vienašališku pareiškimu nepanaikinus šio laidavimo, jis galioja (CK 6.89 str. 2 d.). Teismas padarė išvadą, kad laidavimo sutarties šalys buvo susitarusios dėl laidavimo galiojimo iki visiško užtikrintų prievolių įvykdymo. Taigi, jos susitarė ir dėl CK 6.89 str. 1 d. įtvirtinto termino ieškiniui pareikšti netaikymo ir laisva valia tarpusavio susitarimu pakeitė šį terminą tinkamo prievolių, kylančių iš lizingo sutarties, įvykdymo sąlyga. Teismas nurodė, kad esant solidariai laiduotojo ir skolininko prievolei, ieškovas turi teisę reikalauti, kad solidariąsias prievoles bendrai įvykdytų abu solidarieji skolininkai (CK 6.6 str. 5 d.). Teismas konstatavo, kad abu atsakovai buvo tinkamai informuoti apie atsiimto lizingo dalyko likutinę vertę ir pardavimo kainą, todėl turėjo galimybę patys ieškoti turto pirkėjų, siūlyti geresnes turto gabenimo ir pardavimo sąlygas, tačiau nepateikė įrodymų, kad taip darė. Dėl to atmetė atsakovo argumentus apie per dideles turto gabenimo ir pardavimo išlaidų bei pernelyg mažą pardavimo kainą, nurodant, jog ieškovo patirtų nuostolių dėl lizingo sutarties nutraukimo dydį nulėmė rinkos sąlygos. Teismo vertinimu, UAB „Swedbank lizingas“ nuostolių dydį patvirtina rašytiniai įrodymai: pirkimo- pardavimo sutartis, nuostolio apskaičiavimo pažyma, UAB „Technikos realizacijos centras“ ir UAB „Eurotech“ PVM sąskaitos- faktūros.

6Atsakovas A. Č. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011-11-28 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Pirma, apeliantas nurodė, kad teismas netinkamai pritaikė bei išaiškino terminuotą ir neterminuotą laidavimą reglamentuojančias teises normas. Atsakovo manymu, CK 6.88 str. 2 d. bei 6.89 str. 2 d. nuostatos dėl laidavimo pabaigos taikytinos tik tol, kol neatsiranda būsimos prievolės, o joms atsiradus šios nuostatos netaikytinos. Atsakovui laidavus pagal terminuotą laidavimo sutartį už terminuotą prievolę, o ieškovui nepareiškus ieškinio per tris mėnesius nuo prievolės įvykdymo termino suėjimo dienos, A. Č. laidavimas laikytinas pasibaigusiu. Šalys nebuvo susitarusios dėl CK 6.88 str. ir 6.89 str. numatytų nuostatų pakeitimo, todėl prievolė atlyginti dėl lizingo sutarties nutraukimo patirtus nuostolius atsirado nuo sutarties nutraukimo dienos, taigi, turėjo būti taikomos ne CK 6.89 str. 2 d., bet CK 6.88 str. 1 d. nuostatos. Apelianto nuomone, teismas nepagrįstai konstatavo, kad laidavimo sutartis buvo neterminuota, nes jos pasibaigimas buvo susietas su neišvengiamai įvyksiančiu įvykiu – prievolės pagal lizingo sutartį pabaiga. Dėl to, kad prievolės nėra amžinos ir neišvengiamai baigiasi, lizingo sutartis galiojimas buvo susietas ne su terminu, bet su įvykiu. Atsakovas, nesutikdamas su teismo išvada, kad laidavimo sutartimi nebuvo užtikrinta terminuota prievolė, nurodo, jog iš lizingo sutarties kylančios turto išpirkimo įmokų mokėjimo prievolės, už kurias buvo laidojama, buvo terminuotos. Pasak apelianto, CK 6.89 str. nuostatos taikytinos kai iki ieškinio pareiškimo prievolė, už kurią yra laidojama, nėra vykdytina. Tuo atveju, kai iki ieškinio pareiškimo pagal laidavimo sutartį yra pareiškiamas pagrindiniam skolininkui reikalavimas įvykdyti prievolę, kurios įvykdymo terminas nenurodytas arba apibūdintas pareikalavimo momentu, taikytinas CK 6.88 str. 1 d. nustatytas 3 mėnesių terminas, per kurį nuo prievolės įvykdymo terminio suėjimo dienos reiškimas reikalavimas laiduotojui. Apeliantas nesutinka su teismo vertinimu, kad lizingo sutarties šalys susitarė dėl laidavimo galiojimo iki visiško užtikrintų prievolių įvykdymo. Jo nuomone, laidavimo sutartyje apie tai nėra kalbama, o sutarties 21 p. nėra numatyta, kad laidavimas negali pasibaigti ir anksčiau nei jo užtikrinta prievolė įstatymo nustatytais pagrindais. Šio sutarties punkto formuluotė, kad jos galiojimas pasibaigia kada pasibaigia ja užtikrinta prievolė pagal lizingo sutartį negali būti vertinama kaip šalių susitarimas dėl laidavimo galiojimo iki visiško prievolės pagal lizingo sutartį įvykdymo. Priešingas aiškinimas reikštų, kad į laidavimo sutartis neįtraukus CK 6.88 str. 1 d. bei CK 6.89 str. 1 d. nuostatų, jos niekada nebus taikomos, nes įstatyme numatyta priešingai - CK 6.87 str. 1 d.

7Antra, anot apelianto, apylinkės teismas nepagrįstai konstatavo, jog ieškovas dėl lizingo sutarties nutraukimo patyrė nuostolių ir netinkamai nustatė jų dydį. Po lizingo sutarties nutraukimo atlikus turto įvertinimą, buvo nustatyta jo vertė be PVM – 42 000 Lt, kuri yra didesnė už visus likusius mokėjimus pagal lizingo sutartį, todėl realiai ieškovas dėl turto vertės sumažėjimo nuostolių nepatyrė. Atsakovas nurodė, kad ieškovo patirti nuostoliai susidarė ne dėl sutarties nutraukimo, o dėl kitų priežasčių – netinkamai pasirinkto pardavėjo bei pardavimo laiko, netinkamai vykdyto pardavimo ir pan. Kaina, už kurią parduotas ginčo turtas, yra ženkliai mažesnė nei analogiškų mini krautuvų rinkos kainos. Ieškovui nesąžiningais veiksmais prisidėjus prie nuostolių atsiradimo, atsakovai atleistini nuo pareigos atlyginti nuostolius pagal CK 6.259 str. 1 ir 2 d. d. Be to, atsakovas A. Č. pats būtų pirkęs lizingo objektą už kainą, kurią pardavė ieškovas, tačiau atsakovui to niekas nesiūlė o buvo siūlyta pirkti už likutinę vertę. Atsakovas taip pat nesutinka su teismo priteistu ieškovo turėtų papildomų išlaidų dydžiu, nurodant, kad nėra įrodymų dėl turto pardavimo komiso pagrindais, o jo pervežimo kaina trigubai viršiją įprastinę.

8Ieškovas UAB „Swedbank lizingas“ atsiliepime su apeliaciniu skundu nesutiko, prašo jį atmesti ir skundžiamą spendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad pagal bendrąja taisyklę laidavimas pasibaigia tuo pačiu metu, kaip ir juo užtikrinta prievolė, o CK 6.88 str. bei CK 6.89 str. nustatytus terminus galima pakeisti šalių susitarimu. Kasacinis teismas formuoja praktiką, kad kai laiduotojas ir kreditorius yra susitarę dėl laidavimo galiojimo iki visiško paskolos grąžinimo, tai CK nustatyti laidavimo pabaigos terminai netaikomi. Tokia sutartyje nustatyta laidavimo sąlyga neprieštarauja CK nuostatoms, yra teisėta, todėl sukuria šalims atitinkamas teises ir pareigas. Ieškovas nurodo, kad atsakovo teiginys dėl terminuotos laidavimo prievolės yra nepagrįstas, kadangi laidavimas galioja tol, kol bus įvykdyta visa jo užtikrinta prievolė, o tokiu įvykdymu nelaikomas lizingo sutarties vienašališkas nutraukimas lizingo gavėjui nevykdant pagal šią sutartį prisiimtų įsipareigojimų. Ieškovas nurodė sutinkąs su atsakovo nuomone, jog laidavimo sutarties 21 p. negalima traktuoti taip, kad prievolė pagal lizingo sutartį pasibaigia tik jos tinkamu įvykdymu, kadangi prievolės gali baigtis ir kitais pagrindais. Tačiau šiuo atvejų kitų pagrindų nėra, todėl prievolė pagal lizingo sutartį pasibaigs tik tada, kai bus tinkamai įvykdyta ir apylinkės teismas tinkamai traktavo šią laidavimo sutarties sąlygą. Ieškovas nesutinka su atsakovo pozicija, kad nutraukus lizingo sutartį ieškovui buvo grąžintas didesnės vertės turtas nei vėliau parduotas, nurodė, kad iš UAB „Statveka“ atsiimtas turtas buvo parduotas už tuometinę rinkos kainą, nustatytą sutinkamai su LR turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 2 str. Mini krautuvo vertės sumažinimą lėmė jo nusidėvėjimas lizingo gavėjui jį naudojant pagal paskirtį, ekonominės situacijos rinkoje pablogėjimas bei kiti faktoriai. Pasak ieškovo, jis ėmėsi visų veiksmų siekiant turtą parduoti už kuo didesnę kainą, tuo tarpu atsakovai turėdami galimybę ieškoti pirkėjų bei siekti turto pardavimo už nemažesnę kainą nei neišpirkta jo vertė, turto pardavimu nesirūpino, taip pat nereagavo į ieškovo pasiūlymus įsigyti turtą. Dėl atsakovo nurodomų transportavimo išlaidų nepagrįstumo ieškovas pažymėjo, kad UAB „Swedbank lizingas“ yra finansų įstaiga, kuri nesiverčia turto transportavimu bei pardavimu, todėl esant reikalui kreipiasi į tokias paslaugas teikiančias įmones.

9Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Šioje byloje kilo ginčas dėl materialinės teisės normų, reglamentuojančių lizingo bei laidavimo sutarčių vykdymą, jų galiojimo terminų nustatymą, laiduotojo prievolių bei civilinės atsakomybės apimtis, taip pat procesinės teisės normų, reglamentuojančių įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo. Todėl apeliacinės instancijos teismas patikrina ir įvertina, ar apylinkės teismo sprendimu pagrįstai ir teisėtai taikyta laiduotojo atsakomybė už prievolių, atsiradusių nutraukus pagrindines (lizingo) sutartis, neįvykdymą. Taip pat analizuojama, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų savo išvadoms pagrįsti, ar tuos įrodymus tinkamai ištyrė bei įvertino, ar nepažeidė įrodinėjimo taisyklių.

10Byloje nustatyta, kad ieškovas su atsakovu UAB „Statveka“ 2008-03-28 sudarė lizingo sutartį Nr. LT071631 (b. l. 6-11) dėl mini krautuvo „Bobcat S250“ su gręžimo įranga „C30“ išperkamosios nuomos. Lizingo sutartyje nustatyta, kad ieškovas turi teisę vienašališkai nutraukti sutartį anksčiau joje nustatyto termino, jeigu klientas iš esmės pažeidė sutartį, t.y. nesumokėjo visos ar dalies sutartinės įmokos pagal įmokų grafiką ar neįvykdė kitos finansinės prievolės per nustatytą laiką ir nesugebėjo per 30 dienų nuo mokėjimų ar nustatyto termino padengti šio įsiskolinimo (sutarties 11.1.1. p.). Klientui iš esmės pažeidus sutartį, ieškovas gali savo pasirinkimu nutraukti sutartį, pareikalauti nedelsiant grąžinti lizingo bendrovei turtą, sumokėti visas iki sutarties nutraukimo nesumokėtas sumas, netesybas, palūkanų įmokas pagal įmokų grafiką, o taip pat pareikalauti apmokėti išlaidas, kurias sukėlė pirmalaikis sutarties nutraukimas bei kompensuoti turto rinkos vertės bei neišpirktos turto vertės su PVM skirtumą, atsiradusį dėl turto eksploatacijos arba kitų priežasčių (sutarties 11.2.2 p.); nutraukti sutartį, pareikalauti nedelsiant grąžinti lizingo bendrovei turtą, bei atlyginti tokio dydžio nuostolius, kad jie lizingo bendrovę grąžintų į tokią padėtį, kokia būtų buvusi, jeigu klientas būtų tinkamai įvykdęs sutartį (sutarties 11.2.3 p.). 2008-03-31 ieškovas su atsakovu A. Č. sudarė laidavimo sutartį Nr. LT071631/L (b. l. 12-13), kurios 11 p. numato, kad tuo atveju, jeigu lizingo bendrovė nutraukia lizingo sutartį klientui ją pažeidus, atsakovas A. Č. privalo apmokėti lizingo gavėjo įsiskolinimus ir delspinigius, sumokėti likutinę neišpirkto turto vertę pagal lizingo sutartį bei įvykdyti kitus kliento įsipareigojimus pagal lizingo sutartį (11 p.). Laidavimo sutarties 21 p. numatyta, kad jos galiojimas pasibaigia tuo metu, kada pasibaigia juo užtikrinta prievolė pagal lizingo sutartį. UAB „Statveka“ laiku nemokant nustatytų įmokų (b. l. 20), UAB „Swedbank lizingas“ 2009-06-15 vienašališkai nutraukė lizingo sutartį nuo (b. l. 18), o A. Č. kaip laiduotojui išsiuntė reikalavimą įvykdyti prievolių pagal lizingo sutartį įvykdymo (b. l. 19). Atsakovui UAB „Statveka“ grąžinus turtą lizingo davėjui, 2010-12-22 ieškovas abiem atsakovams pateikė reikalavimus atlyginti su turto atsiėmimu bei pardavimu susijusius nuostolius bei papildomas išlaidas ir sumokėti iki lizingo sutarties nutraukimo susidariusį įsiskolinimą ir pateikė turėtas išlaidas patvirtinančius dokumentus (b. l. 24-27).

11Teisėjų kolegija, ištyrusi bylos medžiagą ir apeliacinio skundo motyvus, neturi pagrindo sutikti su apelianto argumentais, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai išaiškino ir pritaikė terminuotą ir neterminuotą laidavimą reglamentuojančias materialinės teisės normas. Pagal CK 6.76 straipsnio 1 dalį laidavimo sutartimi laiduotojas už atlyginimą ar neatlygintinai įsipareigoja atsakyti kito asmens kreditoriui, jeigu tas asmuo, už kurį laiduojama, neįvykdys visos ar dalies savo prievolės. Bendrasis principas yra tas, kad laidavimas pasibaigia tuo pačiu metu, kada pasibaigia juo užtikrinta prievolė (CK 6.76 str. 2 d., 6.87 str. 1 d.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2009-05-18 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-229/2009 yra išaiškinęs, kad CK nedraudžiama šalių susitarimu pakeisti įstatyme nurodytus terminus, taip pat ir CK 6.88 ir 6.89 str. nustatytus terminuoto ir neterminuoto laidavimo pabaigos terminus. Dėl to, kai paskolos ar kreditavimo sutartyje nustatytu terminu prievolė neįvykdyta, o laiduotojas ir kreditorius yra susitarę, jog laidavimas galioja iki visiško paskolos grąžinimo, tai CK 6.88 str. 1 d. nustatytas laidavimo pabaigos terminas netaikomas. Tokia laidavimo sutartyje nustatyta sąlyga neprieštarauja CK nuostatoms, yra teisėta, todėl, atsižvelgiant į sutarties laisvės ir šalių dispozityvumo principą, sutarties šalims sukuria atitinkamas teises ir pareigas (CK 1.136 str., 6.3 str., 6.70 str. 1 d., 6.156 str. 4, 5 d.). Be to, laidavimo galiojimo iki visiško užtikrintos prievolės įvykdymo nustatymas atitinka laidavimo kaip aksesorinės (papildomos, šalutinės ir nuo pagrindinės prievolės priklausančios) prievolės pobūdį. Aptariama sutarties sąlyga vertintina kaip įstatymo neuždraustas kitoks šalių susitarimas. Tokiu atveju CK 6.88 str. 1 d. nustatytas prievolės pabaigos terminas nebus taikomas, bet prievolės įvykdymo užtikrinimo priemonė galios tol, kol bus grąžinta visa paskola, nes laiduotojas laisva valia siekė tokių teisinių padarinių. Toks šalių susitarimas atitinka Konstitucijos 46 str. nustatytą asmens ūkinės veiklos laisvės ir iniciatyvos principą. Šią formuojamą praktiką patvirtina ir vėlesnės Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys (pvz. 2009-07-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-261/2009; 2011-05-17 nutartis byloje Nr. 3K-3-245/2011; 2011-05-30 nutartis byloje Nr. 3K-3-257/2011).

12Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas šalių sudarytos laidavimo sutarties sąlygas bei turinį, neturi pagrindo sutikti su apelianto aiškinimu, kad jo suteiktas laidavimas buvo terminuotas, ir dėl to ieškovas praleido CK 6.88 str. 1 d. nustatytą ieškinio senatį. Laidavimo sutartyje aiškiai numatyta, kad laidavimas pasibaigia tuo pačiu metu, kada pasibaigia juo užtikrinta prievolė pagal lizingo sutartį (21 p.). CK 6.574 str. nustato, kad kai lizingo sutartis nutraukta, lizingo davėjas turi teisę reikalauti grąžinti jam sutarties dalyką bei išieškoti iš lizingo gavėjo tokio dydžio nuostolius, kad jie lizingo davėją grąžintų į tokią padėtį, kokia būtų buvusi, jeigu lizingo gavėjas būtų tinkamai įvykdęs sutartį. Aukščiau minėtos lizingo sutarties 11.2.2, 11.2.3 punktai sudaro pagrindą teigti, kad po lizingo sutarties nutraukimo UAB „Statveka“ turėjo prievolę sumokėti visą įsiskolinimą bei atlyginti nuostolius, t. y. įsipareigojimai lizingo bendrovei siejami su tokio pobūdžio prievolės apimtimi, kad ji būtų tokioje padėtyje, jeigu lizingo gavėjas būtų tinkamai įvykdęs lizingo sutartis. UAB „Statveka“ prievolės pagal lizingo sutartį nėra įvykdytos, vadinasi, nėra ir pasibaigusios, todėl laidavimo sutartis galioja. Šiais motyvais atmetami apeliacinio skundo argumentai dėl CK 6.88 str. 1 d. nustatyto ieškinio senaties termino praleidimo, kadangi jis netaikytinas. Šioje vietoje pažymėtina, kad atsakovo nurodoma aplinkybė, jog įmokų už lizinguojamą turtą mokėjimo prievolės buvo terminuotos, nedaro laidavimo sutarties terminuota, kaip ir jos įvykdymo termino susiejimas su prievolės pagal lizingo sutartį pabaiga. Apeliantas neteisingai vertina laidavimo sutarties 21 p., neatsižvelgdamas į lizingo sutarties 11.2.2, 11.2.3 p. nuostatas. Todėl visiškai pritartina apylinkės teismo išvadai, kad laidavimo sutarties šalys iš esmės susitarė dėl CK 6.89 str. 1 d. įtvirtinto termino ieškiniui pareikšti netaikymo ir laisva valia tarpusavio susitarimu pakeitė šį terminą tinkamo prievolių, kylančių iš lizingo sutarties, įvykdymo sąlyga. Nagrinėjamu atveju A. G. kaip laiduotojo prisiimta prievolė galioja tol, kol bus įvykdyta visa laidavimu užtikrinta prievolė (įsipareigojimai pagal lizingo sutartį). Taigi, nors lizingo sutartis buvo sudaryta apibrėžtam terminui, o UAB „Statveka“ jos nevykdant, ji buvo nutraukta prieš terminą, sistemiškai aiškinant lizingo sutarties 11.2.2, 11.2.3 p., laidavimo sutarties 21 p. nuostatas, darytina išvada, kad užtikrintos prievolės pagal lizingo sutartį nepasibaigė, o kartu nepasibaigė ir laidavimo sutarties galiojimas. Pažymėtina ir tai, kad minėtame 2009-06-15 pranešime dėl lizingo sutarties nutraukimo taip pat nurodyta, jog sutarties nutraukimas neatleidžia nuo pareigos sumokėti skolą ir netesybas bei atlyginti visus ieškovo patirtus nuostolius. Pagrindiniam skolininkui neįvykdžius lizingo sutartimi prisiimtų prievolių, pareiga jas įvykdyti atsiranda laiduotojui, o kreditorius įgyja teisę reikalauti prievolės įvykdymo ne tik iš skolininko, bet ir iš laiduotojo (CK 6.76 str. 1 d., 6.81 str. 1 d.). Tai, kad ieškovas vienašališkai nutraukė su UAB „Statveka“ lizingo sutartį, nereiškia, jog ieškovas atleido lizingo gavėją, o kartu ir laiduotoją nuo prievolių įvykdymo (CK 6.574 str.).

13Kolegija taip pat nesutinka ir su apeliacinio skundo argumentais dėl netinkamo ieškovo patirtų nuostolių dydžio nustatymo. Minėta, kad CK 6.574 str., lizingo sutarties 11.2.3 p. nuostatos įtvirtina lizingo davėjo teisę nutraukus sutartį reikalauti atlyginti tokio dydžio nuostolius, kad jie lizingo bendrovę grąžintų į tokią padėtį, kokia būtų buvusi, jeigu klientas būtų tinkamai įvykdęs sutartį. Nuostolių iš turto pardavimo dydį ieškovas apskaičiavo iš likusios neišpirkto turto vertės atimant sumą, už kurią turtas buvo parduotas kitam asmeniui. Atsakovas nurodo, kad šie nuostoliai nepriteistini, kadangi turtas po lizingo sutarties buvo grąžintas didesnės vertės nei vėliau ieškovo parduotas. Šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (CPK 178 str.). Ieškovas patirtus nuostolius dėl lizinguoto turto nuvertėjimo grindė 2010-03-03 pirkimo-pardavimo sutartimi (b. l. 21-22), iš kurios matyti, kad mini krautuvas „Bobcat S250“ su gręžimo įranga „C30“ parduotas už 25 500 Lt (be PVM), 2011-01-13 pažyma dėl nuostolių paskaičiavimo (b. l. 23), 2009-12-10 bei 2010-02-23 atsakovams pateiktais pasiūlymais išpirkti turtą už likutinę vertę, nurodant jo pardavimo (rinkos) kainą atitinkamai 42 000 Lt ir 25 500 Lt (b. l. 93-96), 2009-08-21, 2009-12-10 bei 2010-02-11 turto vertės nustatymo pažymomis, pagal kurias jo rinkos vertė be PVM buvo nustatyta atitinkamai 42 000 Lt (greito pardavimo atveju – 33 000 Lt), 37 200 Lt (greito pardavimo atveju – 24 180 Lt), 25 500 Lt (greito pardavimo atveju – 18 000 Lt). Atsakovas savo nesutikimą su pardavimo kaina įrodinėja panašaus turto kainomis pagal skelbimus interneto tinklalapiuose www.autoplius.lt bei www.topskelbimai.lt ir komerciniais pasiūlymais (b. l. 58-60, 62). Šie atsakovo pateikti įrodymai vertintini kritiškai. Visų pirma, panašių transporto priemonių skelbimuose nurodytos kainos neįrodo jų realių pardavimo kainų, nuo kurių gali ženkliai skirtis. Konkrečių panašaus turto pirkimo-pardavimo sutarčių apeliantas nepateikė. Antra, tokios technikos kainos nustatymą lemia daug įvairių veiksnių – pagaminimo metai, komplektavimas, būklė, rida ir kt. Trečia, atsakovo pateikti skelbimai yra 2011 m., o turtas parduotas 2010 m. pradžioje. Ketvirta, LR turto ir verslo vertinimo pagrindu įstatymo 1 str. 13 d. rinkos vertę apibrėžia kaip apskaičiuota pinigų sumą, už kurią galėtų būti parduotas turtas vertinimo dieną, sudarius tiesioginį komercinį sandorį tarp norinčių turtą parduoti ir norinčių turtą pirkti asmenų po šio turto tinkamo pateikimo į rinką, jeigu abi sandorio šalys veiktų dalykiškai, be prievartos ir nesąlygojamos kitų sandorių bei interesų. Tačiau reali turto pardavimo kaina gali labai skirtis net ir nuo nustatytos pagal minėtą įstatymą, kadangi ji priklauso ir nuo to, kiek atsiras (ar atsiras) norinčiųjų šį turtą pirkti už pasiūlytą kainą. Todėl reali lizinguoto turto kaina (vadinasi, ir ieškovo patirti nuostoliai) galėjo būti nustatyta tik įvykus pirkimo-pardavimo sandoriui.

14Atsakovas A. G. nurodo, kad turto paradavimo nuostoliai (jį pardavus už nepagrįstai žemą kainą) atsirado dėl paties UAB „Swedbank lizingas“ kaltų veiksmų, tačiau šio savo teiginio nepagrindė konkrečiais įrodymais. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas aiškindamas kai kuriuos CK 6.574 str. taikymo aspektus yra pažymėjęs, kad lizingo davėjas turi grynai finansinį interesą sudarydamas lizingo (finansinės nuomos) sutartį. Lizingo gavėjo nemokumas, susigrąžinto sutarties objekto pardavimas ar antrinis išnuomojimas nėra lizingo davėjo veikla, bet papildomos finansinės ir laiko sąnaudos. Atsižvelgiant į tai, kad lizingo sutarties šalys yra verslininkai, laikytina, kad lizingo davėjo finansinio intereso gynimas grąžinant lizingo davėją į tokią padėtį, kokia būtų buvusi, jeigu lizingo gavėjas būtų tinkamai įvykdęs sutartį, yra sąžiningas, protingas ir tinkamai ginantis lizingo davėjo finansinį interesą. Iš lizingo gavėjo niekada nereikalaujama daugiau negu iš jo būtų pareikalauta, jeigu jis tinkamai įvykdytų sutartį. Tai patvirtina ir CK 6.574 str. formuluotė, jog „lizingo davėją grąžintų į tokią padėtį, kokia būtų buvusi, jeigu lizingo gavėjas būtų tinkamai įvykdęs sutartį“. Taigi, visais atvejais lizingo gavėjas, prisiėmęs sutarties sudarymo riziką, atsako tik pagal tos sutarties apibrėžtas ribas. Nuolatos naudojamas lizingo sutarties objektas nusidėvi, todėl jo vertė gali būti atvirkščiai proporcinga sumokėtoms lizingo gavėjo įmokoms. Dėl to lizingo davėjas netinkamo sutarties vykdymo atveju susigrąžinęs objektą iš lizingo gavėjo gali reikalauti susidariusio skirtumo tarp jau padarytų įmokų ir objekto balansinės vertės kartu paėmus bei visos sumos, kurią jis būtų gavęs lizingo gavėjui tinkamai įvykdžius sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012-01-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1/2012).

15Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje sprendžiant klausimą, kam tenka lizinguoto daikto nuvertėjimo rizika, kai lizingo dalykas nuvertėja po to, kai daiktas jau yra susigrąžintas lizingo gavėjo, nurodyta, kad lizingo gavėjas nebetenka galimybės daryti teisinį poveikį tolesniems dėl lizingo dalyko sudaromiems sandoriams. Kadangi lizingo dalyko realizavimas neekonomišku būdu galėtų lemti padidėjusius lizingo gavėjo nuostolius, lizingo davėjui tenka iš bendrosios prievolių teisės kylanti pareiga vykdyti prievolę sąžiningai ir tinkamai, kuo ekonomiškesniu kitai šaliai būdu (CK 6.38 str. 1 d., 6.200 str.). Jei būtų nustatytas šių prievolių pažeidimas, lizingo davėjas galėtų būti visiškai ar iš dalies atleistas nuo civilinės atsakomybės (CK 6. 248 str. 4 d., 6.253 str. 1, 3 d.). Tačiau, kadangi susigrąžinto sutarties objekto pardavimas nėra lizingo davėjo veikla, dėl netinkamo lizingo gavėjo sutarties vykdymo, turto, kurį susigrąžino lizingo davėjas, nuvertėjimo rizika tenka lizingo gavėjui (CK 6.574 str.), išskyrus, jei lizingo gavėjas įrodytų, kad lizingo davėjas veikė nepakankamai rūpestingai ir apdairiai, o dėl to nuvertėjo atsiimtas turtas arba atsirado kiti nuostoliai. (Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012-03-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-414/2012). Taigi, ginčydamas savo prievolę atlyginti lizingo davėjo nuostolius, skolininkas privalo įrodyti lizingo davėjo kaltę, susijusią su nuostolių atsiradimu, tačiau kaip minėta, tokių įrodymų nepateikė.

16Visiška nesutiktina ir su apeliaciniu skundu dalyje dėl ieškovo turėtų papildomų išlaidų nepagrįstumo. Ieškovas pateikė teismui įrodymus, kad sumokėjo 3085 Lt UAB „Eurotech“ (b. l. 27, 107), iš kurių matyti, kad tai yra 10 proc. komisinis mokestis už „Bobcat S250“ pardavimą, ta pati įmonė sudarė ir anksčiau minėtas 2009-08-21, 2009-12-10 bei 2010-02-11 turto vertės nustatymo pažymas. Byloje taip pat yra UAB „Eurotech“ išsamus pranešimas dėl pardavimo eigos, kainos pokyčių pagrindimo ir pan. (b. l. 150) bei šios įmonės sudaryta sutartis su įmone, teikiančia naudotos technikos reklamavimo interneto portaluose paslaugas (b. l. 154). Todėl ieškovo turėtos su grąžintu lizinguotu turtu paradavimu susijusios papildomos išlaidos pripažintinos pagrįstomis ir būtinomis. Tą patį pasakytina ir apie neva per didelę turto pervežimo kainą, kurios dydį ieškovas pagrindė 2009-08-19 sąskaita-faktūra bei mokėjimo pavedimu (b. l. 26, 106), o atsakovo pateiktas UAB „Kartransa“ komercinis pasiūlymas (be datos, b. l. 61) neįrodo, kad tokia paslauga tikrai būtų suteikta už jame nurodytą kainą. Be to, anksčiau aptartame pranešime dėl sutarties nutraukimo lizingo gavėjui buvo nurodyta ne vėliau kaip 2009-06-23 perduoti „Bobcat S250“ ieškovo įgaliotam atstovui. Iš paminėtos 2009-08-19 sąskaitos-faktūros surašymo datos matyti, kad pervežimo paslauga buvo suteikta beveik po dviejų mėnesių, kas leidžia daryti išvadą, kad atsakovas UAB „Statveka“ šios pareigos neįvykdė, taigi pats nepasinaudojo galimybe transportuoti turtą už jam priimtiną kainą.

17Remiantis išdėstytais argumentais darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį atsakovo A. G. apeliacinio skundo motyvais keisti arba naikinti nėra pagrindo.

18Atsakovas A. G. už apeliacinį skundą sumokėjo 571 Lt žyminį mokestį (b. l. 184-185). Kadangi atsakovo apeliacinis skundas atmetamas, šios išlaidos jam neatlyginamos. Bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, suma, susidariusi bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, yra mažesnė už Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministrės 2011-11-07 įsakymu „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ Nr. 1R-261/1K-355 nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl šioje byloje susidariusių bylinėjimosi išlaidų atlyginimas valstybei nepriteisiamas (CPK 96 str. 6 d.).

19Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p., 331 str., apeliacinės instancijos teismas

Nutarė

20Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 28 d. sprendimą palikti nepakeistą, o A. Č. apeliacinį skundą atmesti.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,... 3. Ieškovas UAB „Swedbank lizingas“ prašė priteisti jam solidariai iš... 4. Atsakovas A. Č. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, jog... 5. Vilniaus m. 2 apylinkės teismas 2011-11-28 sprendimu ieškinį tenkino... 6. Atsakovas A. Č. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo Vilniaus miesto 2... 7. Antra, anot apelianto, apylinkės teismas nepagrįstai konstatavo, jog... 8. Ieškovas UAB „Swedbank lizingas“ atsiliepime su apeliaciniu skundu... 9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 10. Byloje nustatyta, kad ieškovas su atsakovu UAB „Statveka“ 2008-03-28... 11. Teisėjų kolegija, ištyrusi bylos medžiagą ir apeliacinio skundo motyvus,... 12. Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas šalių sudarytos laidavimo... 13. Kolegija taip pat nesutinka ir su apeliacinio skundo argumentais dėl netinkamo... 14. Atsakovas A. G. nurodo, kad turto paradavimo nuostoliai (jį pardavus už... 15. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje sprendžiant klausimą, kam tenka... 16. Visiška nesutiktina ir su apeliaciniu skundu dalyje dėl ieškovo turėtų... 17. Remiantis išdėstytais argumentais darytina išvada, kad pirmosios instancijos... 18. Atsakovas A. G. už apeliacinį skundą sumokėjo 571 Lt žyminį mokestį (b.... 19. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 1... 20. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 28 d. sprendimą palikti...