Byla e2A-2111-259/2017
Dėl skolos priteisimo

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Rudzinsko, Mindaugo Šimonio, Arvydo Žibo (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės mažosios bendrijos „Jorititas“ apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 4 d. galutinio sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Scandi house“ ieškinį atsakovei mažajai bendrijai „Jorititas“ dėl skolos priteisimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

  1. Ieškovė UAB „Scandi house“ pateikė teismui ieškinį dokumentinio proceso tvarka ir prašė priteisti iš atsakovės MB „Jorititas“ 36 213,64 Eur skolą, 302,50 Eur išlaidas už teisines paslaugas, 380,00 Eur žyminį mokestį ir 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Nurodė, kad ieškovė perdavė atsakovei prekes ir išrašė 2015 m. birželio 3 d. PVM sąskaitą faktūrą Serija SCA Nr. 427, 7 012,75 Eur sumai, kurią atsakovė turėjo apmokėti iki 2015 m. birželio 13 d.; 2015 m. birželio 9 d. PVM sąskaitą faktūrą Serija SCA Nr. 431, 18 689,47 Eur sumai, kurią atsakovė turėjo apmokėti 2015 m. birželio 19 d.; 2015 m. birželio 12 d. PVM sąskaitą faktūrą Serija SCA Nr. 432, 7 972,61 Eur sumai, kurią atsakovė turėjo apmokėti 2015 m. birželio 22 d.; 2015 m. rugpjūčio 10 d. PVM sąskaitą faktūrą Serija SCA Nr. 473, 3 751,56 Eur sumai, kurią atsakovė turėjo apmokėti 2015 m. rugpjūčio 20 d. Atsakovė prekes priėmė ir apie tai PVM sąskaitose faktūrose patvirtino atsakovės direktoriaus parašas. Šalys 2015 m. rugsėjo 20 d. pasirašė Tarpusavio atskaitymo suderinimo aktą, kuriame atsakovė patvirtino savo 37 426,39 Eur skolą ieškovei. 2015 m. lapkričio 5 d. atsakovė ieškovei pervedė 1 212,75 Eur sumą. 2015 m. gruodžio 31 d. šalys pasirašė Tarpusavio atskaitymo suderinimo aktą, kuriame atsakovė patvirtino, kad ieškovei skolinga 36 213,64 Eur. Tačiau atsakovė su ieškove neatskaitė ir liko skolinga 36 213,64 Eur. Terminai prievolei įvykdyti yra pasibaigę.
  2. Alytaus rajono apylinkės teismas 2016 m. lapkričio 28 d. preliminariu sprendimu ieškinį patenkino visiškai, priteisė iš atsakovės MB „Jorititas“ ieškovei UAB „Scandi house“ 36 213,64 Eur skolą, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 36 213,64 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2016 m. lapkričio 24 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas - 380,00 Eur žyminį mokestį ir 302,50 Eur išlaidas už teisines paslaugas.
  3. Atsakovė pateikė prieštaravimus dėl pareikšto ieškinio ir preliminaraus teismo sprendimo, prašė preliminarų sprendimą panaikinti, ieškovės ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovės atsakovei jos turėtas bylinėjimosi išlaidas. Prieštaravimuose nurodoma, kad priešingai nei teigia ieškovė, išrašytos PVM sąskaitos faktūros, esančios vieninteliu reikalavimą pagrindžiančiu įrodymu, pačios savaime neįrodo sutartinių santykių tarp šalių buvimo vien dėl tos priežasties, kad dvišaliai sutarčiai sudaryti yra būtina išreikšti abiejų sutarties šalių valią, tuo tarpu PVM sąskaitos faktūros išrašymas yra vienašalis, buhalterinis dokumentas, sukuriantis šį mokestinį dokumentą išrašiusiam asmeniui prievolę sumokėti nustatyto dydžio mokestį valstybei, tačiau vien šio dokumento pagrindu civiliniai - teisiniai santykiai tarp šalių neatsiranda. Atsakovė nurodė, kad ji 2015 m. lapkričio 5 d. bankiniu mokėjimo pavedimu ieškovei atliko 1 212,75 Eur dydžio sumos mokėjimą, tačiau nesant rašytinės prekių pirkimo-pardavimo sutarties, atsakovė sustabdė apmokėjimą iki bus pateikti įrodymai, patvirtinantys tarp šalių egzistuojančius sutartinius santykius. Be to, iš ieškovės pateiktų 2015 m. rugsėjo 20 d. bei 2015 m. gruodžio 31 d. Tarpusavio atsiskaitymo suderinimo aktų nėra matyti, kokie atsakovės organai/darbuotojai yra patvirtinę susidariusį įsiskolinimą. Ieškovės pateiktas 2015 m. rugsėjo 20 d. Tarpusavio atsiskaitymo suderinimo aktas yra visiškai neįskaitomas, todėl tiek ieškovei, tiek teismui nėra galimybės vertinti pateikiamo įrodymo turinio. Papildomai atsakovė pažymėjo, jog skolų suderinimo aktas nelaikomas sandoriu. 2017 m. kovo 17 d. teismo posėdžio metu atsakovės atstovas pripažino, kad sąskaitas faktūras atsakovė priėmė, jose nurodytas prekes gavo, jas realizavo, dėl sutarties sudarymo raštu į ieškovę nesikreipė. Prašė, jei teismas tenkintų ieškovės ieškinį, skolos mokėjimą išdėstyti 24 mėnesių laikotarpiui, atsižvelgiant į sunkią įmonės padėtį.

5II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6

  1. Alytaus rajono apylinkės teismas 2017 m. balandžio 4 d. galutiniu sprendimu Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 28 d. preliminarų sprendimą paliko nepakeistą, papildomai priteisė iš atsakovės 363 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovei ir 380 Eur žyminį mokestį valstybei.
  2. Teismas nustatė, kad ieškovė perdavė atsakovei prekes ir išrašė 2015 m. birželio 3 d. PVM sąskaitą faktūrą Serija SCA Nr. 427, 7 012,75 Eur sumai, kurią turėjo apmokėti iki 2015 m. birželio 13 d., 2015 m. birželio 9 d. PVM sąskaitą faktūrą Serija SCA Nr. 431, 18 689,47 Eur sumai, kurią turėjo apmokėti 2015 m. birželio 19 d., 2015 m. birželio 12 d. PVM sąskaitą faktūrą Serija SCA Nr. 432, 7 972,61 Eur sumai, kurią turėjo apmokėti 2015 m. birželio 22 d., 2015 m. rugpjūčio 10 d. PVM sąskaitą faktūrą Serija SCA Nr. 473, 3 751,56 Eur sumai, kurią turėjo apmokėti 2015 m. rugpjūčio 20 d. Atsakovė prekes priėmė, nes apie tai PVM sąskaitose faktūrose patvirtinta atsakovės direktoriaus parašu. Šalys 2015 m. rugsėjo 20 d. pasirašė Tarpusavio atsikaitymo suderinimo aktą, kuriuo atsakovė patvirtino savo skolą ieškovei. 2015 m. lapkričio 5 d. atsakovė ieškovei pervedė 1 212,75 Eur sumą. 2015 m. gruodžio 31 d. šalys pasirašė Tarpusavio atskaitymo suderinimo aktą, kuriuo atsakovė patvirtino, kad ieškovei skolinga 36 213,64 Eur, tačiau atsakovė su ieškove neatskaitė ir liko skolinga 36 213,64 Eur. Terminas prievolei įvykdyti yra pasibaigęs. Duomenų, apie atsakovės įsipareigojimų visišką įvykdymą, nėra pateikta.
  3. Iš nustatytų faktinių aplinkybių teismas padarė išvadą, kad tarp šalių buvo sudaryta žodinė pirkimo pardavimo sutartis, ko nedraudžia įstatymas (CK 1.72, 1.73 straipsniai) ir kurią patvirtina išrašytos sąskaitos, bankiniai pinigų pavedimai, tarpusavio atsiskaitymo suderinimo aktai. Nurodė, kad žodinės pirkimo pardavimo sutarties pagrindu atsirado atsakovės prievolė sumokėti už gautas prekes arba ją grąžinti (CK 6.305 str. 1 d.). Kaip nurodė atsakovės atstovas, prekės negali būti grąžinamos, nes jos realizuotos. Teismas sprendė, kad ieškovė teisėtai ir pagrįstai reikalauja atsakovės sumokėti skolą, todėl iš atsakovės ieškovės naudai priteisė 36 213,64 Eur skolą.
  4. Teismas sprendė, kad iš atsakovės atstovo paaiškinimo, 2016 metų mokesčių deklaracijos, skolos suderinimo aktų, nėra pagrindo išvadai, kad išdėsčius teismo sprendimo vykdymą, bus užtikrintas teismo sprendimo tinkamas įvykdymas. Teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis pripažino, kad teismo sprendimo išdėstymas nagrinėjamu atveju pažeistų kreditoriaus interesus, būtų pažeista šalių interesų pusiausvyra, todėl atsakovės atstovo prašymą dėl sprendimo įvykdymo išdėstymo atmetė.

7III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

8

  1. Apeliaciniame skunde atsakovė MB „Jorititas“ prašo panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 4 d. galutinio sprendimo dalį dėl atsisakymo išdėstyti sprendimo įvykdymą ir priimti naują sprendimą – išdėstyti Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 24 d. preliminaraus sprendimo vykdymą dvidešimt keturių mėnesių laikotarpiui, t. y. 36 213,64 Eur sumą mokant periodinėmis įmokomis po 1 508,90 Eur kas mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos; priteisti iš ieškovės atsakovės naudai visas turėtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
    1. Pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas išdėstyti teismo sprendimo vykdymą apeliantės nurodytam dvidešimt keturių mėnesių laikotarpiui, netinkamai vertino CPK 284 straipsnyje numatytus sprendimo įvykdymo išdėstymo pagrindus, iš esmės pažeidė CPK 176 straipsnyje, 185 straipsnio 1 dalyje nustatytas įrodymų vertinimo taisykles. Teismas visiškai nenagrinėjo ir nevertino apeliantės pateiktų įrodymų dėl galimybės iš karto sumokėti priteistas sumas, nesiaiškino, ar ieškovei operatyvus skolos grąžinimas yra reikšmingas, ar skolos išdėstymas iš esmės pažeistų ieškovės interesus. Faktiškai, kaip matyti iš galutinio sprendimo motyvų, teismo sprendimo įvykdymas neišdėstytas tik todėl, kad tokiam prašymui prieštaravo ieškovė, o ne atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį bei kitas reikšmingas aplinkybes. Apeliantė pažymi, kad pati ieškovė teismo posėdžio metu kategoriškai neprieštaravimo sprendimo įvykdymo išdėstymui bei nurodė, kad galimybė išdėstyti skolos mokėjimą yra, tik trumpesniam terminui, nei prašė atsakovė.
    2. Apeliantė nevengia vykdyti įsipareigojimų ieškovei, nes byloje esantys įrodymai patvirtina, kad vykdant tarp šalių susiklosčiusius pirkimo-pardavimo santykius apeliantė ieškovei sumokėjo 1 212,75 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad tarp šalių nebuvo pasirašyta pirkimo- pardavimo sutartis, o nesant jokių kitų prekių pirkimą - pardavimą patvirtinančių dokumentų (išskyrus PVM sąskaitas faktūras), apeliantė rizikavo, kad apmokėjus sąskaitas ir sumokėtas sumas įtraukus į juridinio asmens veiklos išlaidas, ateityje mokesčių administratorius gali iškelti šių išlaidų teisėtumo ir pagrįstumo klausimą, todėl mokėjimai buvo sustabdyti, o vėliau, dėl teisminių procesų ir pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių, mokėjų vykdymas buvo apribotas pačios ieškovės iniciatyva.
    3. Apeliantė nurodo, kad 2016 m. metinė pelno mokesčio deklaracija patvirtina, jog jos finansinė padėtis dėl susiklosčiusių faktinių aplinkybių (kreditorinių įsiskolinimų, laikinųjų apsaugos priemonių, verslo rizikos) yra labai sunki, t. y. 2016 metų laikotarpiu apeliantė patyrė 19 611,00 Eur nuostolių. Tiek pačios ieškovės pateikti tarpusavio atsiskaitymo suderinimo aktai, tiek apeliantės siekis užbaigti bylą taikos sutartimi patvirtina, jog apeliantė yra sąžininga verslo santykių dalyvė ir išdėsčius teismo sprendimo vykdymą, teismo sprendimas bus įvykdytas tinkamai. Apeliantės nuomone, teismo sprendimo išdėstymas 24 mėnesių terminui būtų naudingas ir pačiai ieškovei, nes ji gautų realų visos skolos grąžinimą. Tačiau tuo atveju, jeigu sprendimo vykdymas nebus išdėstytas pakankamam terminui, dėl apeliantės galimos bankroto procedūros, ieškovė iš viso gali nebegauti skolos grąžinimo.
  2. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė UAB „Scandi house“ prašo Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 4 d. galutinį sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš atsakovės ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
    1. Apeliantės reikalavimas skolos padengimą išdėstyti dvidešimt keturiems mėnesiams prieštarauja imperatyviems protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principams bei teisėtiems ieškovės lūkesčiams ir interesams. Ieškovė nesutinka su atsakovės nurodytais teiginiais, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino LR CPK 284 straipsnyje numatytus sprendimo įvykdymo išdėstymo pagrindus ir iš esmės pažeidė LR CPK 185 straipsnio 1 dalyje nustatytas įrodymų vertinimo taisykles, nes tokie atsakovės teiginiai vertintini kaip deklaratyvūs ir nepagrįsti. Nėra jokio teisinio pagrindo konstatuoti tokių atsakovės nurodytų aplinkybių.
    2. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog iš atsakovės atstovo pateiktų paaiškinimų, 2016 metų mokesčių deklaracijos ir skolos suderinimo aktų, nėra pagrindo išvadai, kad išdėsčius teismo sprendimo įvykdymą, bus užtikrintas tinkamas teismo sprendimo įvykdymas. Nors apeliantė nurodo, jog pastarosios finansinė padėtis yra sunki ir ji nėra pajėgi sumokėti visos ieškovės naudai priteistos sumos iš karto, tačiau apeliantė nepateikė pakankamų įrodymų, pagrindžiančių tokius pastarosios teiginius, todėl nesutiktina su apeliaciniame skunde nurodytu argumentu, jog pirmosios instancijos teismas visiškai nenagrinėjo ir nevertino apeliantės pateiktų įrodymų. Teismas tinkamai išnagrinėjo ir įvertino visus apeliantės pateiktus įrodymus, tačiau pati apeliantė nebuvo pakankamai aktyvi įrodinėdama savo sunkios finansinės padėties aplinkybes.
    3. Ieškovė sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad teismo sprendimo įvykdymo išdėstymas šiuo atveju pažeistų ieškovės interesus. LR CPK 7 straipsnio 1 dalyje yra numatyta, jog įsiteisėjęs teismo sprendimas turi būti įvykdytas per trumpiausią laiką ir kuo ekonomiškiau, o apeliantės prašomas dvidešimt keturių mėnesių teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo terminas yra išties ilgas laiko tarpas, ypatingai atsižvelgiant į tai, jog bendra atsakovės įsiskolinimo ieškovės atžvilgiu suma nėra padengiama jau nuo 2015 m. rugpjūčio 20 d., nors ieškovės suteiktos prekės atsakovės buvo realizuotos ir atitinkama materialinė grįžtamoji nauda atsakovės buvo gauta, todėl su ieškove turi būti atsiskaityta nedelsiant.

9Teisėjų kolegija

konstatuoja:

10IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

  1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). CPK 320 straipsnio 2 dalis numato, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys), o ginčo pobūdis nesudaro pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas. Todėl teisėjų kolegija patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą pagal pateikto apeliacinio skundo argumentus.
  2. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas šalių ginčas dėl prievolės atsiskaityti pagal sudarytą pirkimo pardavimo sandorį ir šios prievolės dydžio.
  3. Išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija nustatė, jog ieškovė su atsakove sudarė žodinę pirkimo paradavimo sutartį, pagal kurią ieškovė įsipareigojo patiekti prekes, o atsakovė atsiskaityti už jas. Nustatyta, kad šalys sudarytą žodinę pirkimo pardavimo sutartį vykdė, ieškovė perdavė atsakovei pagal byloje pateiktas PVM sąskaitas faktūras prekių 37 426,39 Eur sumai, atsakovė už prekes apmokėjo 1 212,75 Eur sumą, šalys 2015 m. gruodžio 31 d. Tarpusavio atskaitymo suderinimo aktu nustatė, jog atsakovė ieškovei skolinga 36 213,64 Eur. Kadangi atsakovė ieškovei gera valia skolos nesumokėjo, ieškovė pateikė teismui ieškinį, dokumentinio proceso tvarka prašė priteisti iš atsakovės MB „Jorititas“ 36 213,64 Eur skolą, 302,50 Eur išlaidas už teisines paslaugas, 380,00 Eur žyminį mokestį ir 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Alytaus rajono apylinkės teismas 2016 m. lapkričio 28 d. preliminariu sprendimu ieškinį tenkino visiškai, o atsakovei pateikus prieštaravimus, 2017 m. balandžio 4 d. galutiniu sprendimu Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 28 d. preliminarų sprendimą paliko nepakeistą, papildomai priteisė iš atsakovės 363 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovei ir 380 Eur žyminį mokestį valstybei.
  4. Apeliaciniu skundu pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria netenkintas atsakovės reikalavimas išdėstyti teismo sprendimo vykdymą apeliantės nurodytam dvidešimt keturių mėnesių laikotarpiui, skundžia atsakovė, skundo argumentuose teigiama, jog teismas nevertino atsakovės pateiktų įrodymų, pagrindžiančių prašymą, neatsižvelgė į aplinkybes, jog atsakovė siekia grąžinti skolą, nes sumokėjo 1212,75 Eur skolos sumą, nors atsakovės finansinė padėtis sunki, kadangi 2016 metais bendrovė patyrė virš 19000 Eur nuostolių.
  5. Aiškindamas CPK 284 straipsnio nuostatas, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad sprendžiant dėl teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo ar išdėstymo, aktualūs CK 1.2 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, taip pat teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principai. Šių civilinių teisinių santykių teisinio reglamentavimo principų taikymas reikalauja, kad, nagrinėjant teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo klausimą, būtų atsižvelgta į abiejų bylos šalių interesus, į tai, ar atidėjus teismo sprendimo įvykdymą, bus užtikrintas tinkamas jo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir pažeisti šalies, kurios naudai jis priimtas, lūkesčiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. lapkričio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Vilniaus miesto savivaldybės administracija v. E. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-594/2006). Teisėjų kolegija pažymi, jog CPK 284 straipsnio nuostatų įgyvendinimas reiškia nukrypimą nuo bendros teismo sprendimo vykdymo tvarkos, todėl teismo sprendimo įvykdymo išdėstymas gali būti taikomas tik išimtiniais atvejais. Spręsdamas dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo, teismas turi atsižvelgti į abiejų šalių turtinę padėtį, taip pat į kitas svarbias aplinkybes, į tai, kad sprendimo vykdymo išdėstymas neturi suteikti nepagrįstą pranašumą skolininkui, o išieškotojas neturi patirti nepagrįstų nuostolių, siekti išlaikyti išieškotojo ir skolininko teisėtų interesų pusiausvyrą, vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Swedbank“ v. R. D., bylos Nr. 3K-7-61/2011).
  6. Nagrinėjamu atveju yra nustatyta, kad nors atsakovė iš esmės susidariusios skolos neginčijo, pasirašė skolų suderinimo aktą, tačiau jokių realių veiksmų neatliko, kad pagal galimybes grąžintų ieškovei bent dalį susidariusios skolos sumos. Alytaus rajono apylinkės teismas 2016 m. lapkričio 28 d. preliminariu sprendimu ieškinį tenkino visiškai, priteisė ieškovei iš atsakovės susidariusią 36 213,64 Eur skolos sumą, tačiau atsakovė, iki bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, ieškovei nesumokėjo bent dalies teismo sprendimu priteistos skolos sumos. Atsakovės nurodoma aplinkybė, kad ji geranoriškai grąžino 1212,75 Eur skolos sumą, nepagrindžia atsakovės teiginio, kad ji tokiu būdu siekia vykdyti teismo sprendimą, kadangi atsakovės mokėjimas ieškovei atliktas 2015 metais, kai dar nebuvo kilęs šalių ginčas teisme dėl skolos grąžinimo. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį į tai, jog nei prieštaravimuose dėl preliminaraus teismo sprendimo, nei kartu su apeliaciniu skundu atsakovė nepateikė jokių rašytinių įrodymų, pagrindžiančių būtinumą išdėstyti teismo sprendimo įvykdymą. Teisėjų kolegija sprendžia, jog šiuo atveju teismo sprendimo, kuriuo priteista skolos suma, vykdymo išdėstymas būtų aiškus kreditorės turtinių interesų pažeidimas, kadangi atsakovė gautas iš ieškovės prekės realizavo, gavo iš sandorio turtinę naudą. Išdėsčius teismo sprendimo įvykdymą, būtų pažeistas ir viešas interesas, nes sprendimo vykdymo išdėstymas sumenkintų teisminės gynybos efektyvumą (CPK 2 straipsnis, 7 straipsnis). Nurodomų motyvų pagrindu teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė atsakovės prašymą išdėstyti teismo sprendimo vykdymą.
  7. Nustatyta, kad bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme ieškovė turėjo 968 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Apeliacinį skundą atmetus, ieškovės turėtos išlaidos priteisiamos iš apeliantės (CPK 98 straipsnis).

11Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Nutarė

12Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 4 d. galutinį sprendimą palikti nepakeistą.

13Priteisti uždarajai akcinei bendrovei „Scandi house“ (į. k. 150029991) iš mažosios bendrijos „Jorititas“ (į. k. 302999407) 968 Eur išlaidų, turėtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

14Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai