Byla 2S-1209-619/2017
Dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir susijusių pasekmių

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Andrutė Kalinauskienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjos V. Z. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 20 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos V. Z. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-2660-862/2015 pagal T. P. ieškinį atsakovui D. P. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir susijusių pasekmių ir

Nustatė

2

  1. Ginčo esmė
  1. Pareiškėja V. Z. patikslintu prašymu prašė atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-2660-862/2015 pagal T. P. ieškinį atsakovui D. P. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir susijusių pasekmių, nustatant, kad T. Z. ir D. P. santuokoje bendrąja jungtinės nuosavybės teise įgijo turtą sekančiai: ūkinis pastatas, esantis adresu ( - ), kurio unikalus Nr. ( - ); 296/1260 žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), esančio adresu ( - ); butas, kurio unikalus Nr. ( - ), esantis adresu, ( - ), ir šis turtas T. Z. ir D. P. priklauso po ½ dalį; bei nustatant, kad V. Z. turi šias kreditoriaus teises: 17 377 Eur kreditorinio reikalavimo teisę į atsakovą D. P. bei 7 240 Eur kreditorinio reikalavimo teisę į T. Z., taip pat iš D. P. priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pareiškėja prašymą dėl proceso atnaujinimo grindė dviem pagrindais, t. y. sprendimu teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų materialiųjų teisių ar pareigų, ir dėl aiškios teisės taikymo klaidos.
  2. Nurodė, kad T. Z. ir D. P. santuokos nutraukimo byloje jai nebuvo sudaryta galimybė kaip kreditorei įstoti į bylos nagrinėjimą. Dėl netinkamo advokatės V. Z. atstovavimo santuokos nutraukimo byloje, T. Z. neteko viso už jos tėvų pinigus įgyto turto, o V. Z. nepagrįstai nebuvo įtraukta į bylą kaip D. P. kreditorė. Santuokos nutraukimo byloje T. Z. atstovavusi advokatė teisinio išsilavinimo neturinčiai V. Z. neišaiškino būtinybės būti įtrauktai kaip sutuoktinių kreditorei. Taip pat suklaidino T. Z., sakydama, jog santuokos metu įgytas ir už Zaicevų šeimos lėšas pirktas turtas bus padalintas taikiai bei išspręstas skolų klausimas, baigus ištuokos bylą. Už Zaicevų šeimos lėšas buvo įgytas turtas, esantis ( - ) ir ½ dalis buto, esančio ( - ). D. P. ir jo motina žadėjo grąžinti V. Z. pusę už turtą sumokėtų lėšų 16653 Eur (57500 Lt) ir 8688 Eur (30000 Lt), todėl V. Z. yra D. P. kreditorė. Pinigų skolinimo faktas nebuvo įformintas paskolos sutartimi, nes D. P. motina ir jos draugė notarė patvirtino, jog pakanka žodinio įsipareigojimo grąžinti skolą. ( - ) šeima pagrįstai tikėjosi atgauti paskolintas lėšas, nes atsakovas ir jo motina visuomet tvirtino, kad grąžins ( - ) šeimos jam suteiktą paskolą, vos tik turės lėšų. Kadangi ginčo turtas buvo įgytas už ( - ) šeimos lėšas, V. Z. turi teisių į ginčo objektą. Dėl priimto neteisėto teismo sprendimo ir dėl kreditore neįtrauktos V. Z., jai nepagrįstai apribota nuosavybės teisė į jos šeimai priklausantį nekilnojamąjį turtą. Teismo sprendimu buvo pažeistas CK 3.126 straipsnis.
  3. Ginčo turtas T. Z. ir D. P. santuokos nutraukimo byloje nepagrįstai nebuvo padalintas. Nors byloje yra pareiškėjos T. Z. sutikimas, kad atsakovas įgytų turtą asmeninės nuosavybės teise, tačiau jis buvo pasirašytas dėl apgaulės ir spaudimo. D. P. ir jo motina niekada neturėjo piniginių lėšų turtui įsigyti. T. Z. atstovavusi skyrybų procese advokatė V. Z. ieškinyje dėl santuokos nutraukimo nepagrįstai ir neteisėtai nurodė, jog santuokoje nebuvo įgyto nekilnojamojo turto. Nors teismas buvo nustatęs byloje trūkumus, tačiau apsiribojo tik formaliu jų pašalinimu ir neišsprendė ginčo iš esmės. Taigi teismas priėmė sprendimą, kuriame buvo padarytos ne tik aiškios teisės normos taikymo klaidos, turėjusios įtakos priimtam neteisėtam sprendimui, bet ir buvo pažeistos pareiškėjos V. Z. teisės ir teisėti interesai. Teismui priėmus sprendimą pagal santuokos nutraukimo dokumentus, neatitinkančius įstatymų keliamų reikalavimų, teismas įgyvendino ne tikrąjį, o formalųjį teisingumą. Teismas pažeidė CK 1.5 straipsnio ir CK 3.53 straipsnio 4 dalies nuostatas, nesiaiškino, ar pateiktas šalių susitarimas atitinka šalių tikrąją valią ir ar šalys teisingai supranta joje nustatytas sąlygas.
  4. Suinteresuotas asmuo D. P. atsiliepimo į V. Z. pareiškimą dėl proceso atnaujinimo nepateikė.
  5. Suinteresuotas asmuo T. Z. atsiliepime į prašymą dėl proceso atnaujinimo prašė tenkinti V. Z. prašymą ir atnaujinti procesą. Nurodė iš esmės tas pačias aplinkybes, kurios yra nurodytos pareiškėjos V. Z. pareiškime dėl proceso atnaujinimo.
  1. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
  1. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. vasario 20 d. nutartimi pareiškėjos prašymą atmetė. Pirmosios instancijos teismas laikė nustatytu, kad pareiškėja V. Z. prašo atnaujinti procesą dėl aiškios teisės normos taikymo klaidos, iš esmės nurodydama tuos pačius motyvus, kuriuos nurodė T. Z. savo pareiškime dėl proceso atnaujinimo, dėl kurių tiek Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. rugsėjo 28 d. nutartyje, tiek Vilniaus apygardos teismas 2016 m. gruodžio 15 d. nutartyje jau išsamiai pasisakė, todėl nėra pagrindo dar kartą iš esmės pasisakinėti dėl tų pačių aplinkybių.
  2. Įvertinęs tai, jog prašymu dėl proceso atnaujinimo pareiškėja neprašo jokio turto pripažinti jos asmenine nuosavybe, priešingai, prašo atnaujinus procesą D. P. vardu registruotą turtą padalinti po ½ dalį jos dukrai T. Z. ir D. P., teismas konstatavo, jog negalima vertinti, jog buvo pažeistos V. Z. teisės teismui priimant sprendimą dėl jos dukros T. Z. ir D. P. santuokos nutraukimo. Pažymėjo, jog pareiškėjos prašyme nurodytos faktinės aplinkybės dėl atsakovo nekilnojamojo turto įsigijimo asmeninės nuosavybės teise nepatenka į jos nurodyto pagrindo dėl proceso atnaujinimo esant aiškiai teisės normos taikymo klaidai ribas.
  3. Teismo vertinimu, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 7 d. sprendimu dėl pareiškėjos materialiųjų teisių ir pareigų tiesiogiai nepasisakyta, t. y. V. Z. skolinis įsipareigojimas pareiškėjai minėtu sprendimu nenurodytas nei kaip bendra sutuoktinių, nei kaip asmeninė D. P. prievolė. Nagrinėjamu atveju, teismo sprendimas, kuriuo buvo nutraukta T. Z. ir D. P. santuoka, dėl byloje nedalyvaujančio asmens – kreditorės V. Z., teisių ir pareigų, kuri nebuvo įtraukta į santuokos nutraukimo procesą kaip galima kreditorė, neturi res judicata galios kreditorei ir neužkerta jai kelio kreiptis į teismą su ieškiniu dėl pažeistų teisių gynimo, nes kreditorės ir skolininkų ginčas neišspręstas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. balandžio 26 d. teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-173/2010). Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas dėl santuokos nutraukimo neatima pareiškėjos galimybės ginti savo pažeistą teisę ginčo teisenos tvarka, todėl nėra pagrindo spręsti, kad byloje, kurioje prašoma atnaujinti procesą, priimtas teismo sprendimas pažeidžia pareiškėjos teises ar įstatymo saugomus interesus, ir tuo pačiu nėra pagrindo spręsti, kad byloje egzistuoja CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte nurodytas pagrindas procesui atnaujinti.
  4. Teismas pažymėjo, jog pareiškėja V. Z. gindama savo kaip kreditorės teises jau gina jas Klaipėdos miesto apylinkės teisme, inicijavusi civilinę bylą atsakovui D. P. dėl skolos priteisimo (proceso Nr. 2-06-3-14252-2015-3). Be to, pareiškėja prašė tik nustatyti, jog V. Z. turi kreditoriaus teises 17377 Eur kreditorinio reikalavimo į atsakovą D. P. bei 7240 Eur kreditorinio reikalavimo teisę į T. Z., t. y. neprašė šių sumų priteisti iš D. P. bei savo dukros T. Z.. Todėl atnaujinus procesą ir nustačius V. Z. konkrečias reikalavimo teises į buvusius sutuoktinius, jos kaip galimos kreditorės interesai nebus apginti, kadangi ji tokio sprendimo pagrindu negalės pradėti netgi priverstinio jo vykdymo ir tokiu būdu apginti savo interesus.
  5. Ištyręs įrodymų visumą, teismas taip pat konstatavo, kad pareiškėjos dukros T. Z. ir D. P. santuokos nutraukimo metu ir šios nutarties priėmimo metu nėra jokių objektyvių įrodymų, kad V. Z. yra D. P. kreditorė. Pareiškėjos minima Klaipėdos apylinkės teismo byla Nr. e2-47-793/2017 nutarties priėmimo metu dar neišnagrinėta ir nėra jokio kito įsiteisėjusio procesinio dokumento, iš kurio galima būtų neginčijamai spręsti, kad pareiškėja V. Z. yra D. P. kreditorė. Nesant tokių įrodymų, teismas spręsdamas pareiškėjos dukros T. Z. ir D. P. santuokos nutraukimo klausimą, neturėjo pareigos į bylos nagrinėjimą įtraukti V. Z. kaip sutuoktinių kreditorės.
  1. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
  1. Atskiruoju skundu apeliantė V. Z. prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 20 d. nutartį ir priimti naują sprendimą - atnaujinti procesą, priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
  2. Apeliantė nurodė, kad teismas nesigilino į bylos aplinkybes, nutartis analogiška prieš tai teisėjos priimtai nutarčiai. Patikslintame prašyme pareiškėja nurodė, kad ji turi teisę reikalauti 17 377 Eur iš atsakovo D. P. ir 7 240 Eur iš T. P.. Taip pat prašė nustatyti, kad sutuoktiniai santuokoje įgijo šį turtą: ūkinį pastatą Klaipėda, Druskininkų g. 5, 296/1260 žemės sklypo Nr. 2101-0001-0326, Klaipėda, Druskininkų g. 5, butas patalpa Druskininkų g. 5-1, Klaipėda.
  3. Dėl pareiškėjos teisių, ryšium su Klaipėdos miesto apylinkės teisme nagrinėjama civiline byla Nr. e2-47-793/2017 nurodė, kad neaišku, kuo remiantis skundžiama nutartimi teismas nurodė, kad „neva tai Z. Z. neprašo priteisti atitinkamų sumų“, kadangi teismai negali nagrinėti ieškinio reikalavimu ir dalyku tapačių bylų, t.y. esant pareikštam reikalavimui Klaipėdos miesto apylinkės teisme nagrinėjamoje byloje, analogiškas reikalavimas prašyme dėl proceso atnaujinimo negalėjo būti reiškiamas. Be to, teismas nepagrįstai nurodė, kad neva tai priimto sprendimo pagrindu nebus galimybės apginti V. Z. teises ir teisėtus interesus. Klaipėdos apylinkės teisme nagrinėjama byla buvo sustabdyta iki bus išspręstas klausimas dėl proceso atnaujinimo, nurodant, jog atsiradusi didelė galimybė šiai bylai būti nagrinėjamai Vilniuje, siejant ją su proceso atnaujinimo byla, kurioje turi būti išspręstas ir V. Z. kaip kreditorės reikalavimas. Visa medžiaga buvo pateikta teismui, siekiu, kad atnaujintoje byloje būtų įvertintos visos aplinkybės. Ir nors teismo posėdis buvo paskirtas 2017-02-20, atvykus susipažinti su byla buvo nustatyta, kad byla net neįrišta, taigi matomai nebuvo ištirta, o skundžiama nutartis tik apsiriboja sakiniu, jog V. Z. reikalavimai buvo pareikšti Klaipėdos apylinkės teisme nagrinėjamoje byloje Nr. e2-47-793/2017.
  4. Teismas sutiko su pareiškėjos argumentu, kad teismas nepasisakė dėl pareiškėjos teisių ir pareigų kaip kreditorės. Pažymėjo, jog pagal CPK 366 str. 1 d. 7 p. procesas gali būti atnaujintas, jeigu asmuo, kuris prašo atnaujinti procesą, turėjo tam tikrų teisių į ginčo objektą. Teismui pateikta Klaipėdos miesto apylinkės teisme nagrinėjamos bylos medžiaga patvirtina, kad kreditorės reikalavimas yra realus ir minėtos bylos medžiaga yra reikšminga proceso atnaujinimui ir pareiškėjos, kaip kreditorės teisėms ir pareigoms. Atkreipė dėmesį, kad šiame procese turėtų būti sprendžiamas ne reikalavimų teisėtumas ir pagrįstumas, tačiau pats proceso atnaujinimo pagrindas CPK 366 str. 1 d. 7 p. pagrindu.
  5. Kadangi turtas Druskininkų gt., Klaipėda buvo šalių pirktas Zaicevų šeimos lėšomis, tai patvirtina V. Z. prašymo pagrįstumą, pagrindą atnaujinti procesą ir išnagrinėti kreditorės klausimą dėl jos kreditorinio reikalavimo dydžio.
  6. Ieškovė T. Z. pateikė atsiliepimą į V. Z. atskirąjį skundą, pateikė faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, kuriame nurodytos visos aplinkybės, susijusios su ginčo turtu, pabrėžė, jog atsiliepime jos nėra papildomai dėstomos.

3IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

4Atskirasis skundas atmestinas.

  1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).
  2. Nagrinėjamoje apeliacine tvarka byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta atnaujinti procesą, yra pagrįsta ir teisėta.
  3. Proceso atnaujinimą užbaigtose dėl ginčo esmės įsiteisėjusiu teismo sprendimu bylose reglamentuoja CPK XVIII skyrius. Proceso atnaujinimas yra galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinamomis aplinkybėms. Tai neturi būti priemonė dar kartą pabandyti išspręsti ginčą savo naudai ar vilkinti priimtų teismų sprendimų vykdymą, todėl proceso atnaujinimo institutas turi būti derinamas su tokiais proceso teisės principais kaip ekonomiškumas, koncentruotumas ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-360/2014). Šis procesas yra išimtinis ir bylos gali būti peržiūrimos tik įstatymo nustatytais atvejais, esant konkretiems CPK 366 straipsnyje nustatytiems proceso atnaujinimo pagrindams.
  4. Apeliantė kreipėsi į teismą dėl proceso atnaujinimo CPK 366 str. 1 d. 7 p. pagrindu, nurodydama, jog teismas nepasisakė dėl jos kaip kreditorės teisių ir pareigų. Apeliantės tvirtinimu, jai nebuvo suteiktos galimybės įstoti kreditore dėl T. Z. advokatės V. Z. veiksmų, kuri netinkamai vykdė savo pareigas procese – netinkamai informavo klientę apie santuokos nutraukimo procesą ir jo pasekmes, pateikti teismui procesiniai dokumentai buvo su trūkumais. Nurodė, jog ji yra kreditorė P. santuokos nutraukimo byloje, nes už Zaicevų šeimos lėšas buvo įgytas turtas Druskininkų gt. 5, Klaipėda, taip pat butas Kauno gt. 31-15, Klaipėda, kurio pusė yra registruota D. P. vardu. Už minėtą turtą buvo žadama grąžinti lėšas, kurios buvo paskolintos, tačiau atsakovas šių lėšų negrąžino, nors visuomet buvo žadama tai padaryti. Taip pat pareiškėja prašydama atnaujinti procesą nurodė, kad priimant sprendimą buvo padarytos ne tik aiškios teisės normos taikymo klaidos, turėjusios įtakos neteisėto sprendimo priėmimui, bet ir pažeistos pareiškėjos teisės ir teisėti interesai (CPK 366 str. 1 d. 9 p., 366 str. 1 d. 7 p.). Pabrėžė, jog advokatei V. Z. neįvykdžius įsipareigojimų klientei teismas turėjo būti aktyvus ir vertinti, kad visi susitarimai, kuriais santuokos metu įgytas turtas atitenka vienam iš sutuoktinių, iš esmės yra negaliojantys, nereikalaujantys jų papildomo nuginčijimo.
  5. Pagal CPK 366 str. 1 d. 7 p. procesas gali būti atnaujinamas, jeigu sprendimu teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų materialiųjų teisių ir pareigų. CPK 266 straipsnyje įtvirtintas imperatyvusis draudimas teismui spręsti klausimą dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ir pareigų. Teismo sprendimas, būdamas individualaus pobūdžio teisės taikymo aktas, neturi veikti asmenų, nedalyvavusių nagrinėjant bylą, subjektinių teisių ir pareigų. Ši nuostata reiškia, kad tokiems asmenims įsiteisėjęs teismo sprendimas neturi res judicata galios. Jeigu tokių asmenų teisės yra pažeistos, jie turi teisę reikalauti atnaujinti procesą (CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punktas) arba pareikšti ieškinį teisme savo teisėms ir teisėtiems interesams ginti (CPK 279 straipsnio 4 dalis).
  6. Sutiktina su apeliantės skundo argumentu, kad analogiškas reikalavimas dėl skolos priteisimo negalėjo būti reiškiamas, nes CPK 279 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad, sprendimui, nutarčiai ar nutarimui įsiteisėjus, šalys ir kiti dalyvavę byloje asmenys, taip pat jų teisių perėmėjai nebegali iš naujo pareikšti teisme tų pačių ieškinio reikalavimų tuo pačiu pagrindu, taip pat kitoje byloje ginčyti teismo nustatytus faktus ir teisinius santykius, tačiau tai netrukdo suinteresuotiems asmenims kreiptis į teismą dėl pažeistos ar ginčijamos teisės arba įstatymų saugomo intereso gynimo, jeigu toks ginčas įsiteisėjusiu teismo sprendimu nėra išnagrinėtas ir išspręstas. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad ieškinių tapatumas nustatomas pagal tris kriterijus: ginčo šalis, ieškinio dalyką ir pagrindą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. vasario 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. J. v. K. B.; bylos Nr. 3K-3-203/2000).
  7. Nagrinėjamoje byloje, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 7 d. teismo sprendime, kuriuo buvo nutraukta T. P. ir atsakovo D. P. santuoka nebuvo išspręsti sutuoktinių kreditorių klausimai. Ieškinyje ieškovė yra nurodžiusi, kad santuokos metu nėra įgiję sutuoktiniai turto, kuris priklausytų bendrosios jungtinės nuosavybės teise, ieškovė kreditorių neturi.
  8. Pažymėtina, kad CK 3.126 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta kreditorių teisė įstoti į bylą dėl turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, padalijimo trečiaisiais asmenimis, pareiškiančiais savarankiškus reikalavimus, o CK 3.126 straipsnio 2 dalyje nustatyta sutuoktinio, pareiškusio ieškinį dėl turto padalijimo, pareiga nurodyti jam žinomus bendrus sutuoktinių ar vieno iš jų kreditorius ir apie bylos iškėlimą jiems pranešti, nusiunčiant pareiškimo dėl ieškinio kopiją. Sutuoktiniams neįvykdžius šios pareigos, kreditoriai turi teisę prašyti atnaujinti bylos dalies dėl santuokoje įgyto turto padalijimo procesą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. D. v. V. L., bylos Nr. 3K-3-450/2007; 2007 m. lapkričio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. P. v. R. Š., bylos Nr. 3K-3-471/2007; 2009 m. balandžio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Hansabankas“ v. Ž.V., J. V., bylos Nr.3K-3-84/2009). Tačiau kasacinio teismo praktikoje taip pat pažymėta, kad kreditorių teisių apsauga tik proceso atnaujinimo instituto pagrindu ne visada gali būti pakankama ir efektyvi, todėl neturėtų būti suabsoliutinama, nes šios teisės įgyvendinimas siejamas su gana griežtų procesinių terminų laikymusi. Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėja savo kaip kreditorės teises gina Klaipėdos miesto apylinkės teismo civilinėje byloje (teisminio proceso Nr. 2-06-3-14252-2015-3), kurioje yra pareiškusi 17 377 Eur kreditorinio reikalavimo į atsakovą D. P. ir 7 240 Eur kreditorinio reikalavimo teisę į ieškovę kaip į asmeninius kreditorius, t.y. nėra kilę ginčo dėl prievolės pobūdžio. Tokiu būdu pareiškėjos kaip kreditorės teisės ir teisėti reikalavimai bus apginti minėtoje civilinėje byloje, jai įrodžius kreditorinių reikalavimų teisėtą pagrindą.
  9. Šiuo atveju apeliantės skundo argumentas, kad pirmosios instancijos teismas neįsigilino į bylos aplinkybes, išreikalauta Klaipėdos miesto apylinkės byla nebuvo net įrišta, todėl matomai nebuvo ištirta, neturi esminės reikšmės atskirojo skundo nagrinėjimui, įvertinus tai, kad ginčijamoje teismo nutartyje yra konstatuota, kad nėra priimto įsiteisėjusio Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimo, kuriame būtų konstatuotas pareiškėjos kaip D. P. kreditorės reikalavimų pagrįstumas, nes ši byla dar nėra išnagrinėta.
  10. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-06-01 nutartis c. b. Nr. 3K-3-252/2010, 2010-03-16 nutartis c. b. Nr. 3K-3-107/2010, 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis c. b. Nr. 3K-3-536/2010 ir kt.).
  11. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino proceso atnaujinimą reglamentuojančias procesines teisės normas, atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti pagrįstos teismo nutarties, todėl atskirasis skundas atmestinas, o skundžiama nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

5Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

6Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 20 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ryšiai