Byla 3K-3-84/2009
Dėl skolos priteisimo

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Česlovo Jokūbausko (kolegijos pirmininko), Virgilijaus Grabinsko (pranešėjas) ir Egidijaus Laužiko,

2rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo AB banko „Hansabankas“ kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 13 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo AB banko „Hansabankas“ ieškinį atsakovams Ž. V., J. V. dėl skolos priteisimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

52004 m. liepos 15 d. ieškovas AB bankas „Hansabankas“ ir atsakovas Ž. V. pasirašė vartojimo kredito sutartį, pagal kurią atsakovui buvo suteiktas 5000 Lt kreditas; tą pačią dieną ieškovas pasirašė laidavimo sutartį su atsakove J. V., kuri laidavo, kad atsakovas įvykdys visus įsipareigojimus pagal šią kredito sutartį. 2004 m. liepos 29 d. ieškovas su atsakovu sudarė vartojimo kredito sutartį dėl 3000 Lt kredito; tą pačią dieną laidavimo sutartimi atsakovė laidavo, kad atsakovas įvykdys įsipareigojimus pagal šią kredito sutartį. 2005 m. rugpjūčio 24 d. ieškovas su atsakovais sudarė vartojimo kredito sutartį, pagal kurią ieškovas suteikė 40 000 Lt paskolą, kurios paskirtis – namo remontas. Šioje vartojimo kredito sutartyje nurodyta, kad kredito gavėjų prievolė grąžinti bankui paimtą kreditą, mokėti palūkanas ir kitas įmokas yra solidari ir ieškovas turi teisę reikalauti, kad prievolę ar jos dalį įvykdytų tiek kredito gavėjai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium. 2006 m. birželio 20 d. atsakovė informavo ieškovą, kad ji kreipėsi į teismą dėl santuokos su atsakovu nutraukimo, nurodydama, kad pageidauja, jog pagal 2005 m. rugpjūčio 24 d. vartojimo kredito sutartį prievoles prisiimtų atsakovas, kuris vienas naudojasi gautais pinigais. Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2007 m. balandžio 26 d. sprendimu nutraukė atsakovų santuoką, padalijo santuokoje įgytą turtą, priteisdamas atsakovei vykdyti skolinius įsipareigojimus AB Parex bankui, su kuriuo 2005 m. birželio 9 d. ji sudarė būsto kreditavimo sutartį, o atsakovui – vykdyti skolinius įsipareigojimus pagal 2005 m. rugpjūčio 24 d. su AB banku „Hansabankas“ sudarytą paskolos sutartį ir su kitais kreditoriais sudarytas sutartis.

6Ieškovas prašė teismo priteisti iš atsakovų solidariai 46 562,68 Lt skolos ir 8,90 proc. metinių palūkanų už negrąžintą 3084,93 Lt kreditą, 9,40 proc. dydžio metinių palūkanų nuo negrąžintos 1857,97 Lt sumos, 7 proc. dydžio metinių palūkanų nuo 35 940 Lt negrąžintos paskolos, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo dienos iki visiško kredito (paskolos) grąžinimo, bei 5 proc. įstatyminių palūkanų už priteistą sumą, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Ieškovo teigimu, atsakovai savo įsipareigojimų pagal kredito sutartis neįvykdė; 2006 m. spalio 1 d. atsakovų solidari skola – 46 562,68 Lt. Ieškovas nutraukė kredito sutartis, reikalaudamas atsakovus atsakyti pagal šias sutartis solidariai (CK 6.76, 6.81 straipsniai).

7II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė

8Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2008 m. balandžio 8 d. sprendimu ieškinį tenkino – priteisė ieškovui iš atsakovų solidariai 46 562,68 Lt skolos, 8,90 proc. dydžio metinių palūkanų už negrąžintą 3084,93 Lt dydžio kredito sumą, skaičiuojant nuo 2007 m. spalio 23 d. iki visiško kredito grąžinimo; 9,40 proc. dydžio metinių palūkanų už negrąžintą 1857,97 Lt kreditą, skaičiuojant nuo 2007 m. spalio 23 d. iki visiško kredito grąžinimo, ir 7 proc. dydžio metinių palūkanų už negrąžintą 35 940,02 Lt dydžio kreditą, skaičiuojant nuo 2007 m. spalio 22 d. iki visiško kredito grąžinimo. Teismas nustatė, kad 2005 m. rugpjūčio 24 d. vartojimo kredito sutartį pasirašė abu atsakovai, 40 000 Lt paskola buvo paimta namo remontui. Santuokos nutraukimo byloje AB bankas „Hansabankas“ nebuvo įtrauktas trečiuoju asmeniu, todėl jam teismo 2007 m. balandžio 26 d. sprendimas neturi prejudicinės galios (CPK 182 straipsnio 1 dalies 2 punktas). 2005 m. rugpjūčio 24 d. vartojimo kredito sutarties sąlygos negalėjo būti keičiamos nedalyvaujant vienai iš šios sutarties šalių – kreditoriui (CK 6.223 straipsnis). Ieškovas turėjo teisę nutraukti sutartį, nes atsakovai nevykdė sutartyje nustatytų reikalavimų (sutarties 1.1.2.2 punktas). Pagal ieškovo su atsakovu 2004 m. liepos 15 d. ir 2004 m. liepos 29 d. sudarytas kredito sutartis laiduotoja yra atsakovė J. V., todėl pagal šias sutartis ji atsako solidariai su Ž. V. Teismo 2007 m. balandžio 26 d. sprendime šių sutarčių įsipareigojimų vykdymo pakeitimų nenustatyta.

9Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2008 m. lapkričio 13 d. nutartimi pakeitė Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2008 m. balandžio 8 d. sprendimą – panaikino sprendimo dalį, kuria iš atsakovės priteista 40 709,44 Lt paskolos, palūkanų ir delspinigių pagal 2005 m. rugpjūčio 24 d. vartojimo kredito sutartį ir 7 proc. dydžio metinių palūkanų už negrąžintą 35 940,02 Lt kreditą, ir šią ieškinio dalį atmetė; kitą sprendimo dalį paliko nepakeistą. Teismas nustatė, kad iškėlus bylą teisme dėl atsakovų santuokos nutraukimo ieškovas buvo informuotas apie tokios bylos iškėlimą (CPK 3.126 straipsnio 2 dalis), 2006 m. vasario 8 d. gavo atsakovų prašymą, adresuotą Vilniaus miesto 1-ajam apylinkės teismui, dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu bei sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurioje nurodyta, jog šalys susitaria, kad Ž. V. prisiima įsipareigojimus AB bankui „Hansabankas“ pagal 2005 m. rugpjūčio 24 d. vartojimo kredito sutartį. Be to, 2006 m. birželio 20 d. ieškovas buvo informuotas apie tai, kad J. V. kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl santuokos nutraukimo ir pageidauja, kad prievolių vykdymą pagal 2005 m. rugpjūčio 24 d. vartojimo kredito sutartį prisiimtų atsakovas. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neįvertino aplinkybės, kad teismo sprendimu padalijus atsakovų santuokoje įgytą turtą ir paskirsčius sutuoktiniams skolinius įsipareigojimus, būtent atsakovui buvo priteista vykdyti kreditoriams įsipareigojimą ieškovui pagal šią sutartį, toks sprendimas įsiteisėjo ir įgijo res iudicata galią. Taigi ieškovas sąmoningai nesiėmė jokių priemonių, kad jo, kaip kreditoriaus, turtiniai interesai būtų apsaugoti ir neįstojo į bylą trečiojo asmens, pareiškiančio savarankiškus reikalavimus, teisėmis. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad, patenkinus ieškovo reikalavimą priteisti įsiskolinimą solidariai iš abiejų atsakovų, ieškovas įgytų teisę reikalauti įvykdyti tokį sprendimą tiek iš abiejų skolininkų solidariai, tiek iš vieno jų, o esant šalių nutrauktai santuokai ir nebelikus bendro turto, skola gali būti priteisiama iš kiekvieno bendraskolio asmeninio turto (CK 6.6 straipsnio 5 dalis). Toks nesąžiningas kreditoriaus interesų ir teisių įgyvendinimas nepagrįstai suvaržytų ne tik atsakovės, bet ir kitų kreditorių, kurių atžvilgiu atsakovei paskirta vykdyti skolinius įsipareigojimus įsiteisėjusiu teismo sprendimu dėl santuokos nutraukimo, teises ir turtinius interesus. Ieškovas, 2006 m. rugpjūčio 9 d. nustatęs, kad vartojimo kredito sutartimi prisiimti įsipareigojimai vykdomi netinkamai, be to, informavęs atsakovus apie tai, jog ketina vienašališkai nutraukti vartojimo kredito sutartis, turėdamas ypač didelės patirties finansiniuose santykiuose ir būdamas šios srities profesionalas (AB banko „Hansabankas“ statuto 1 punktas), elgėsi nepakankamai atidžiai ir rūpestingai, rizikavo tuo, kad jam nepasinaudojus teise įstoti į bylą dėl atsakovų santuokos nutraukimo trečiuoju asmeniu su savarankiškais reikalavimais ir atitinkamai nepareiškus savo nuomonės dėl to, kokiu būdu turėtų būti paskirstytos iš minėtos sutarties kylančios prievolės, gali kilti sunkumų dėl tinkamo sutartimi prisiimtų įsipareigojimų įvykdymo. Atsižvelgiant į tokį pasyvų ieškovo elgesį, jo vengimą bendradarbiauti su atsakovais sprendžiant klausimą dėl prievolių paskirstymo pagal nurodytą sutartį, nesant duomenų, kad ieškovo, kaip kreditoriaus, teisės yra kaip nors pažeidžiamos, kolegija sprendė panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl skolos priteisimo iš atsakovės.

10Ieškovo ir Ž. V. 2004 m. liepos 15 d. ir 2004 m. liepos 29 d. vartojimo kredito sutartyse J. V. nurodyta kaip laiduotoja, todėl remiantis CK 6.81 straipsnio 1 dalimi skolininkas ir laiduotojas atsako kreditoriui kaip solidariąją prievolę turintys bendraskoliai.

11III. Kasacinio skundo argumentai

12Kasaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Nurodomi šie kasacinio skundo argumentai:

131. Dėl CK 3.126 straipsnio pažeidimo. Pagal CK 6.189, 6.200 straipsnius sutartys turi šalims įstatymo galią ir turi būti vykdomos tinkamai ir sąžiningai. CK 6.6 straipsnyje nustatyta, kad solidarioji skolininkų pareiga atsiranda sutarties pagrindu. Jei prievolė yra solidari, tai kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi skolininkai bendrai, tiek vienas iš jų, be to tiek ją visą, tiek jos dalį. Pagal CK 6.6 straipsnio 6 dalį bendraskoliai yra įpareigoti iki to laiko, kada bus įvykdyta visa prievolė. CK nenustatyta, kad vieno iš bendraskolių atsakomybė pasibaigia tuo atveju, jei kreditorius nepareiškia savarankiško reikalavimo santuokos nutraukimo ir turto padalijimo byloje. Pagal CK 3.118 straipsnį sudarant turto balansą nustatomos tiek asmeninės, tiek bendros sutuoktinių skolos, taip pat bendras ir asmeninis sutuoktinių turtas. Teismas, išspręsdamas ieškinį dėl santuokos nutraukimo ir turto padalijimo, turi pasisakyti dėl asmeninių ir bendrų skolų (CK 3.118 straipsnio 3 dalis). Tai būtina tam, kad, po santuokos nutraukimo vienam iš bendraskolių įvykdžius prievolę kreditoriui, jis galėtų tinkamai reikšti atgręžtinius reikalavimus kitiems bendraskoliams (CK 6.9 straipsnis). Teismas per plačiai aiškino teismo 2007 m. balandžio 26 d. sprendimą dėl atsakovų santuokos nutraukimo, kuriuo pasisakoma dėl bendraskolių tarpusavio atsakomybės, o ne dėl kreditoriaus ir skolininkų tarpusavio reikalavimų. Tokiu atveju, jei skolininkas nesutinka su solidariąja atsakomybe, jis turi ginti savo teises pareikšdamas kreditoriui ieškinį CK 6.223, 6.224 straipsnių ar kitais įstatymo nustatytais pagrindais. Toks teisės aiškinimas atitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką (Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. K.–S. v. A. S., bylos Nr. 3K-3-275/2007; 2008 m. spalio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. J. v. A. J., bylos Nr. 3K-3-482/2008).

142. Dėl CPK 182, 279 straipsnių pažeidimo. Ieškovo nuomone, teismo 2007 m. balandžio 26 d. sprendimas neturi jam prejudicinės ir res iudicata galios, nes ieškovas nedalyvavo atsakovų santuokos nutraukimo byloje (CPK 182 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 279 straipsnio 4 dalis). Be to, faktai, nagrinėti ankstesnėje byloje, gali būti pripažintini tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis. Šiuo atveju bendraskolių atsakomybės klausimas kreditoriaus atžvilgiu nebuvo sprendžiamas. Išimtiniais atvejais prejudicija galioja ir nedalyvavusiems byloje asmenims, tačiau tai susiję su faktais, kurie turi būti įtvirtinti rezoliucinėje sprendimo dalyje ir susiję su faktų nustatymu ne ginčo teisena (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugsėjo 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. J. v. UADB ,,Ergo Lietuva“ Nr. 3K-3-484/2006; 2008 m. vasario 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB DnB Nord bankas v. UAB ,,Dama“, bylos Nr. 3K-3-37/2008). Ieškovo teigimu, jei bankas dalį ar visą priteistą solidariąją skolą atgautų iš atsakovės J. V., tai Ž. V. kreditorių situacija nepasikeistų, nes pagal CK 6.9 straipsnį J. V. įgytų atgręžtinio reikalavimo teises į Ž. V. ir pati taptų kreditore. Atsakovė informavo ieškovą apie ketinimą nutraukti santuoką, tačiau ieškinyje nepagrįstai nurodė, kad 2005 m. rugpjūčio 24 d. vartojimo kredito sutartį sudarė atsakovas Ž. V. savo vardu. Dėl to teismo 2007 m. balandžio 26 d. sprendime netiksliai nurodyta, kad šią sutartį sudarė tik atsakovas Ž. V. Ieškovas būtų pateikęs teismui atsiliepimą dėl pareikštų reikalavimų atsakovų santuokos nutraukimo byloje arba būtų įstojęs į bylą, jei būtų teismo informuotas, kad ieškinio pareiškimas yra priimtas teisme. Pažymėtina, kad ieškovas neįstojo į santuokos nutraukimo bylą ne tik dėl to, kad nežinojo, ar ieškinys dėl santuokos nutraukimo yra priimtas teisme, bet ir dėl to, kad teisę reikalauti įvykdyti skolinį įsipareigojimą ieškovas įgijo tik 2007 m. sausio 19 d., kai nutraukė vartojimo kredito sutartis. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad skundžiamos teismo nutarties aprašomojoje dalyje neteisingai nurodyta solidariosios atsakovų skolos data (2006 m. sausio 1 d.), nes ieškovas pateikė skolų apskaičiavimus 2007 m. spalio 1 d. Iš viso apskaičiuota 46 562,68 Lt.

15Teisėjų kolegija

konstatuoja:

16Kasatorius, įgyvendindamas CPK 342 straipsnyje įtvirtintą kasacinio proceso iniciatyvos teisę, padavė pagal atitinkamą struktūrą surašytą kasacinį skundą. Tačiau kolegija, pateikdama savo argumentus dėl kasacinio skundo, nėra suvaržyta kasacinio skundo struktūros ir argumentus nutartyje pateiks priklausomai nuo jų svarbos bylos išnagrinėjimo teisiniam rezultatui.

17Dėl CK 3.126 straipsnio taikymo

18Sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio turto padalijimas gali neigiamai veikti sutuoktinių kreditorių interesus, todėl įstatyme įtvirtintos tam tikros procesinės kreditorių teisės, leidžiančios jiems įgyvendinti savo interesų apsaugą. CK 3.126 straipsnyje nustatyta, kad vieno ar abiejų sutuoktinių kreditoriai turi teisę įstoti į bylą dėl turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, padalijimo kaip tretieji asmenys, pareiškiantys savarankiškus reikalavimus; ieškinį dėl turto padalijimo reiškiančio sutuoktinio pareiga ieškinyje nurodyti jam žinomus bendrus sutuoktinių ar vieno iš jų kreditorius. Sutuoktinis, pareiškiantis ieškinį dėl turto padalijimo, privalo kreditoriams pranešti apie bylos iškėlimą, išsiųsdamas jiems ieškinio kopiją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje T. Ž. v. A. Ž., bylos Nr. 3K-7-192/2007). Taigi kreditorius, turėdamas informaciją, kad teisme keliamas klausimas dėl sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio turto padalijimo, turi galimybę nuspręsti, ar sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės dalijimo procese gali būti pažeidžiamos jo teisės bei teisėti interesai ir priklausomai nuo to, įgyvendindamas dispozityviškumo principą, turi teisę įstoti į bylos nagrinėjimą arba tokios teisės neįgyvendinti. Pareiškiant ieškinį teisme dėl skolininkų (atsakovų šioje byloje) bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės padalijimo kreditoriui (kasatoriui šioje byloje) CK 3.126 straipsnio nustatyta tvarka buvo pranešta apie tokios bylos iškėlimą, todėl nėra pagrindo konstatuoti kasatoriaus procesinių teisių pažeidimą.

19Dėl CPK 279 straipsnio taikymo

20Nagrinėjamos bylos kontekste esminis šiam ginčui išnagrinėti yra tas faktas, kad teismo 2007 m. balandžio 26 d. sprendimas dėl santuokos nutraukimo ir nutraukimu sukurtų padarinių turi res iudicata galią. Minėta, kad teismo sprendimu sprendžiant sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimo klausimus buvo išspręstas kreditoriaus (kasatoriaus šioje byloje) teisių, kylančių iš prievolės, klausimas, nes juo pakeistas skolininkų (atsakovų šioje byloje) atsakomybės pagal 2005 m. rugpjūčio 24 d. kredito prievolę pobūdis – buvusi solidarioji sutuoktinių prievolė modifikuota į asmeninę vieno iš jų prievolę. Sprendimui įgijus res iudicata galią bylinėjimasis laikomas baigtu, o ginčas – išspręstu galutinai ir negrįžtamai. Galiojant tokiam teismo sprendimui kreditorius neturi teisės reikalauti, kad vieno ar abiejų sutuoktinių prisiimta prievolė būtų vykdoma iš bendro sutuoktinių turto, nes tokio turto, turinčio sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės statusą, nebeliko. Įsiteisėjusio sprendimo res iudicata galia gali būti panaikinta tik naudojantis bylos proceso atnaujinimo institutu, kada nustatomi bylos proceso atnaujinimo pagrindai (CPK 365 straipsnis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. D. v. V. L., bylos Nr. 3K-3-450/2007; 2007 m. lapkričio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. P. v. R. Š., bylos Nr. 3K-3-471/2007).

21Dėl kitų kasacinio skundo argumentų

22Konstatavus teismo 2007 m. balandžio 26 d. sprendimo dėl santuokos nutraukimo ir nutraukimu sukurtų padarinių res iudicata galią, neturi teisinės reikšmės kasatoriaus argumentai dėl sudarytų sutarčių galios ir vykdymo, o kasatoriaus argumentai, pateikti remiantis konkrečiose kasacinėse bylose suformuotomis teisės aiškinimo ir taikymo taisyklėmis dėl solidariųjų prievolių modifikavimo į asmeninę ar dalinę galimybių ir sąlygų būtų reikšmingi tik įstatyme nustatytam pagrindui atnaujinus bylos, kurioje priimtas teismo 2007 m. balandžio 26 d. sprendimas, procesą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. K.–S. v. A. S., bylos Nr. 3K-3-275/2007; 2008 m. spalio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. J. v. A. J., bylos Nr. 3K-3-482/2008).

23Nurodytais motyvais kolegija konstatuoja, kad CPK 346 straipsnyje įtvirtintų, apeliacinės instancijos teismo nutarties panaikinimą lemiančių pagrindų nenustatyta.

24Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

25Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 13 d. nutartį palikti nepakeistą.

26Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal... 3. Teisėjų kolegija... 4. I. Ginčo esmė... 5. 2004 m. liepos 15 d. ieškovas AB bankas „Hansabankas“ ir atsakovas Ž. V.... 6. Ieškovas prašė teismo priteisti iš atsakovų solidariai 46 562,68 Lt skolos... 7. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė... 8. Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2008 m. balandžio 8 d. sprendimu... 9. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2008 m.... 10. Ieškovo ir Ž. V. 2004 m. liepos 15 d. ir 2004 m. liepos 29 d. vartojimo... 11. III. Kasacinio skundo argumentai... 12. Kasaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo... 13. 1. Dėl CK 3.126 straipsnio pažeidimo. Pagal CK 6.189, 6.200 straipsnius... 14. 2. Dėl CPK 182, 279 straipsnių pažeidimo. Ieškovo nuomone, teismo 2007 m.... 15. Teisėjų kolegija... 16. Kasatorius, įgyvendindamas CPK 342 straipsnyje įtvirtintą kasacinio proceso... 17. Dėl CK 3.126 straipsnio taikymo... 18. Sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio turto... 19. Dėl CPK 279 straipsnio taikymo... 20. Nagrinėjamos bylos kontekste esminis šiam ginčui išnagrinėti yra tas... 21. Dėl kitų kasacinio skundo argumentų... 22. Konstatavus teismo 2007 m. balandžio 26 d. sprendimo dėl santuokos nutraukimo... 23. Nurodytais motyvais kolegija konstatuoja, kad CPK 346 straipsnyje įtvirtintų,... 24. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 25. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m.... 26. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...