Byla 2-374/2014

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Donatas Šernas, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Energijos vadyba“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gruodžio 30 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-6449-464/2013, kuria atsisakyta priimti ieškovo ieškinį atsakovams Daugiabučio namo Užupio g. 25, Vilniuje, savininkų bendrijai, K. F., S. E. G., A. G., A. G., N. G., E. K., D. K., J. G. M. G., S. P., A. U., L. R.-J., UAB „BNA Grupė“, I. S., N. F., A. Ž., A. B., I. M., D. D., A. D., H. I., E. I., D. S., J. I., E. G. K., Ž. K., S. L., J. K., D. K., R. G. dėl kompensacijos už sutarties nutraukimą priteisimo,

Nustatė

2I. Ginčo esmė

3Ieškovas UAB „Energijos vadyba“ kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su ieškiniu, prašydamas dokumentinio proceso tvarka priteisti iš atsakovų 487 850,73 Lt kompensaciją, metines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas.

4II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5Vilniaus apygardos teismas 2013 m. gruodžio 30 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovo UAB „Energijos vadyba“ ieškinį atsakovams Daugiabučio namo Užupio g. 25, Vilniuje, savininkų bendrijai, K. F., S. E. G., A. G., A. G., N. G., E. K., D. K., J. G. M. G., S. P., A. U., L. R.-J., UAB „BNA Grupė“, I. S., N. F., A. Ž., A. B., I. M., D. D., A. D., H. I., E. I., D. S., J. I., E. G. K., Ž. K., S. L., J. K., D. K., R. G. dėl kompensacijos už sutarties nutraukimą priteisimo.

6Teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, iš ieškinio turinio nustatė, kad šalių ginčas nepatenka į įstatymu nustatytas išimtis, todėl ginčo atveju susitarimas dėl arbitražo išlygos yra galimas. Teismas nenustatė, kad šalių ginčas pagal įstatymus negali būti nagrinėjamas arbitraže (CPK 23 str., Komercinio arbitražo įstatymo 12 str.).

7Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad naujoji CPK redakcija, įsigaliojusi 2011 m. spalio 1 d., nebenumato sąlygos, jog teismas atsisako priimti ieškinį, kai šalys yra sudariusios susitarimą perduoti ginčą spręsti arbitražui, tik tuomet, jeigu atsakovas prieštarauja ginčo nagrinėjimui teisme bei reikalauja laikytis arbitražinio susitarimo. Naujoji CPK redakcija besąlygiškai nustato, kad teismas atsisako priimti ieškinį, kai šalys yra sudariusios susitarimą perduoti ginčą spręsti arbitražui (CPK 137 str. 2 d. p.). Analogiška nuostata įtvirtinta ir Komercinio arbitražo įstatymo 11 str., kur teigiama, jog teismas, gavęs ieškinį dėl klausimo, dėl kurio šalys yra sudariusios šio įstatymo 10 str. nustatytos formos arbitražinį susitarimą, atsisako jį priimti. Komercinio arbitražo įstatymo 19 str. 1 d. nustatyta, kad arbitražinis teismas turi teisę pats priimti sprendimą dėl savo kompetencijos nagrinėti ginčą, įskaitant ir tuos atvejus, kai kyla abejonių dėl arbitražinio susitarimo buvimo arba jo galiojimo. Ši norma imperatyviai įtvirtina išimtinę arbitražinio teismo teisę spręsti dėl arbitražinio susitarimo galiojimo ar negaliojimo, įskaitant ir dėl to, ar yra sudarytas arbitražinis susitarimas.

8Teismas ieškinį atsisakė priimti, nustatęs, kad šalys yra sudariusios susitarimą perduoti ginčą spręsti arbitražui (CPK 137 str. 2 d. 6 p.), konstatuodamas, jog byla Vilniaus apygardos teismui neteisminga.

9III. Atskirojo skundo argumentai

10Atskiruoju skundu ieškovas UAB „Energijos vadyba“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gruodžio 30 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės.

11Atskirajame skunde teigia, kad atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką (2003 m. gegužės 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-579/2003; 2004 m. balandžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2004; 2005 m. balandžio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2005; 2008 m. vasario 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-211/2008) nustatyta, jog tarp daugiabučio namo Užupio g. 25, Vilniuje, savininkų bendrijos ir J. B. sudaryta investicinė Energijos vadybos (energijos taupymo priemonių įgyvendinimo) sutartis iš esmės yra vartojimo sutartis, kadangi galutinis vartotojas yra ne DNSB, o minėto daugiabučio namo savininkai. Apelianto teigimu, todėl sutarties 7.2. punkte įtvirtintas susitarimas, kad derybomis neišspręstus per 2 mėnesius ginčus „šalys susitaria spręsti pagal Vilniaus komercinio arbitražo teismo arbitražo reglamentavimą, arbitrų kolegijos arbitrų skaičių nustatant tris, arbitražo posėdžius numatant Vilniuje ir lietuvių kalba“ yra niekinis, kadangi ginčai, kylantys iš vartojimo sutarčių, negali būti perduodami ir sprendžiami arbitraže (LR komercinio arbitražo įstatymo 12 straipsnio 2 dalis).

12Atsiliepimų į atskirąjį skundą negauta.

13IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

14Atskirasis skundas netenkintinas. Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gruodžio 30 d. nutartis paliktina nepakeista.

15Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovo UAB „Energijos vadyba“ ieškinį atsakovams Daugiabučio namo Užupio g. 25, Vilniuje, savininkų bendrijai, K. F., S. E. G., A. G., A. G., N. G., E. K., D. K., J. G. M. G., S. P., A. U., L. R.-J., UAB „BNA Grupė“, I. S., N. F., A. Ž., A. B., I. M., D. D., A. D., H. I., E. I., D. S., J. I., E. G. K., Ž. K., S. L., J. K., D. K., R. G. dėl kompensacijos už sutarties nutraukimą priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šis klausimas nagrinėjamas vadovaujantis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindu bei patikrinant, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 str.).

16Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

17Pagal Konstituciją įstatymų leidėjas turi pareigą nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kad visus ginčus dėl asmens teisių ar laisvių pažeidimo būtų galima spręsti teisme (Konstitucijos 30 str.). Taigi negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kuris užkirstų kelią asmeniui, manančiam, kad jo teisės ar laisvės pažeistos, kreiptis į teismą. Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos, kaip ir kiekviena subjektinė teisė, asmeniui sukelia teigiamus teisinius padarinius tik tuomet, kai jis ja naudojasi tinkamai. Teisminės gynybos prieinamumas savaime nereiškia, kad kiekvieno kreipimosi į teismą atveju turi būti pradėtas teismo procesas. Ieškinys bus priimtas ir civilinė byla iškelta tik tuo atveju, jei asmuo laikysis ir įstatymo nustatytos kreipimosi į teismą tvarkos.

18Civilinis procesas pagrįstas šalių disponavimu joms suteiktomis procesinėmis teisėmis laisva valia. Dispozityvumo principas, be kita ko reiškia, jog civilinė byla gali būti iškelta tik ieškovo iniciatyva, tik jis turi teisę pasirinkti, kokiam asmeniui ar kokiems asmenims reikšti reikalavimus, kokius reikalavimus jam (jiems) reikšti, kokiomis aplinkybėmis grįsti pareikštus reikalavimus, kokiais įrodymais įrodinėti išdėstytas aplinkybes (CPK 13 str.). Teismas neturi įgaliojimų nurodinėti ieškovui, kokius reikalavimus jis turi reikšti, kad ieškinys, teismo nuomone, įgytų prasmę ir galėtų būti patenkintas. Taigi, ieškinio dalyko ir faktinio pagrindo suformulavimas yra ieškovo išimtinė teisė. Šią teisę jis turi įgyvendinti griežtai laikydamasis proceso įstatymo reikalavimų. Teismas jau pirmojoje civilinio proceso stadijoje turi įsitikinti, ar civilinė byla pagal pareikštą reikalavimą gali būti iškelta. Teismui nustačius, kad nėra bent vienos teisės kreiptis į teismą teigiamos prielaidos ar egzistuoja neigiama prielaida, civilinė byla negali būti iškelta, o iškelta byla turi būti nutraukta (CPK 137 str. 2 d. 1, 3, 4 p., 293 str., 1, 2, 3, 6 p.). Tuo atveju, kai nustatoma, jog ieškovas nesilaikė teisės kreiptis į teismą tinkamo realizavimo sąlygų, galimi dvejopi teisiniai padariniai. Jeigu nustatomas bent vienas CPK 137 straipsnio antrosios dalies 2, 5, 6, 7 ar 8 punkte įtvirtintas pagrindas, teismas ieškinį turi atsisakyti priimti. Kitais atvejais, kai ieškinys neatitinka jo formai ir turiniui keliamų reikalavimų ir (arba) kai jis neapmokėtas žyminiu mokesčiu, teismas skiria terminą ieškinio trūkumams pašalinti (CPK 115, 138 str.).

19Vertinant, ar teismas pagrįstai atsisakė priimti ieškinį kaip nenagrinėtiną teisme (CPK 137 str. 2 d. 1 p.) arba dėl to, jog tarp šalių sudarytas arbitražinis susitarimas ir atsakovas prieštarauja ginčo nagrinėjimui teisme bei reikalauja laikytis arbitražinio susitarimo (CPK 137 str. 2 d. 6 p.), reikia atskleisti santykį tarp šių atsisakymo priimti ieškinį pagrindų bei turėti mintyje, jog pažeistos ar ginčijamos subjektinės teisės bei įstatymo saugomi interesai gali būti ginami ne tik teismuose, bet ir kitose institucijose, tarp kurių yra ir arbitražas. Todėl svarbu teisingai nustatyti, ar ginčas yra kilęs dėl teisės, ar jis priskirtinas nagrinėti civilinio proceso tvarka, ar arbitražine tvarka, ar nėra kitų procesinių kliūčių, dėl kurių teismas turėtų atsisakyti priimti ieškinį.

20Arbitražas – ginčo sprendimo būdas, kai fiziniai ar juridiniai asmenys, remdamiesi savo susitarimu, tarpusavio ginčui spręsti kreipiasi ar įsipareigoja kreiptis ne į valstybės teismą, o į jų susitarimu pasirinktą arba įstatymo nustatyta tvarka paskirtą trečiąjį asmenį ar asmenis (Komercinio arbitražo įstatymo 2 str.). Pagal šią įstatymo normą sąvoka „arbitražas“ reiškia šalių valią ginčo nagrinėjimą perduoti ne teismui, bet kitam jų pasirinktam ginčo sprendėjui. Šalių sudarytas arbitražinis susitarimas yra rašytine forma sudaryta sutartis, kuria šalys susitaria spręsti tarpusavio ginčus arbitraže, o ne teismine tvarka (CK 1.73 str. 1 d. 5 p., 6.154 str., Komercinio arbitražo įstatymo 9 str. 1 d.). Arbitražinio susitarimo tikslas yra atsisakyti bet kurios valstybės teismų jurisdikcijos ir perduoti ginčą spręsti arbitražui, t.y. arbitražinio susitarimo sudarymas kartu reiškia, kad šalys atsisako nagrinėti tarpusavio ginčus teisme. Sudarytas arbitražinis susitarimas šalims yra privalomas ir jos negali vienašališkai šio keisti, nes sutartis jos šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 str. 1 d.). Be to, šalys negali arbitražinio susitarimo pažeisti, t. y. kilus ginčui, rinktis vietoje arbitražo kitą, pavyzdžiui, teisminį ginčo sprendimo būdą. Arbitražinis susitarimas yra privalomas ne tik jos šalims, bet ir teismui, todėl esant arbitražinei išlygai, teismas privalo atsisakyti savo jurisdikcijos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 5 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-62/2007; 2010 m. vasario 9 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-64/2010). Teismas, jei į jį patenka ieškinys tokiu klausimu, dėl kurio šalys sudarė arbitražinį susitarimą, turi, vienai iš šalių prašant, nusiųsti šalis į arbitražą, jeigu nenustato, kad nurodytas susitarimas yra negaliojantis, niekinis, neveikiantis ar jo negalima įvykdyti (1958 m. Niujorko konvencijos dėl užsienio arbitražų sprendimų pripažinimo ir vykdymo II str. 3 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 5 d. nutartis civ. byloje Nr.3K-3-62/2007; Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. vasario 12 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-178/2009).

21Tuo atveju, jeigu tarp šalių sudarytas arbitražinis susitarimas dėl ginčo nagrinėjimo arbitraže galioja ir atsakovas prieštarauja ginčo nagrinėjimui teisme bei reikalauja laikytis arbitražinio susitarimo, teismas turi atsisakyti priimti ieškinį (CPK 137 str. 2 d. 4 p.). Ši teisės kreiptis į teismą tinkamo realizavimo sąlyga gali būti pašalinta, jeigu šalys atsisakytų arbitražinio susitarimo (CK 6.156 str., 6.223 str. 1 d.). Tuomet jų ginčas dėl teisės būtų priskirtas teismo jurisdikcijai (CPK 5 str.). Ginčas priskirtinas teismui ir tuomet, kai šalys sudarė arbitražinį susitarimą, civilinio proceso tvarka teismai išsprendė šio susitarimo galiojimo klausimą ir po to viena iš jų kreipėsi į arbitražą, o kita pareiškė prieštaravimus dėl ginčo nagrinėjimo arbitražine tvarka, ir pagal šalių susitarimą bei teisės norminių aktų reikalavimus sudarytas arbitražinis teismas nutarė, jog jis neturi jurisdikcijos nagrinėti dalies klausimų. Tokiu atveju laikoma, kad arbitražinio teismo sprendimas, jog dalis ginčo negali būti nagrinėjama arbitražine tvarka iš esmės reiškia, kad toje dalyje arbitražinis susitarimas tarp šalių negalioja. Toks arbitražinio teismo sprendimas saisto tiek arbitražo šalis, tiek ir teismą, sprendžiantį ieškinio dėl arbitražui nepriskirtino ginčo priėmimo klausimą. Priešingu atveju galėtų susidaryti situacija, kad arbitražo teismui iš esmės patenkinus atsakovo prieštaravimus dėl ginčo dalies priskyrimo arbitražui, t. y. išsprendus klausimą dėl ginčo priskirtinumo, šalys negalėtų savo subjektinių teisių ginti nei arbitraže, nei valstybiniame teisme civilinio proceso tvarka. Tokiu būdu būtų paneigta asmens subjektinė teisė – teisė kreiptis į teismą, be kurios įgyvendinimo asmens subjektinės teisės, jei jos galimai pažeidžiamos, nebūtų apgintos. Todėl po arbitražinio teismo tokio sprendimo priėmimo ieškinio priėmimo klausimą sprendžiantis pirmosios instancijos teismas neturi teisės atsisakyti jį priimti CPK 137 straipsnio antrosios dalies 6 punkto pagrindu ir atsakovo valios išsiaiškinimas šiuo atveju teisiškai nereikšmingas.

22Kaip minėta, arbitražinis susitarimas, gali būti pakeistas, t. y. pašalinamo pobūdžio aplinkybė, kuriai atsiradus (arbitražo šalių susitarimui dėl jurisdikcijos teisme) ginčas nebepriskirtinas nagrinėti arbitraže.

23Iš byloje esančios 2009 m. spalio 1 d. Investicinės energijos vadybos (energijos taupymo priemonių įgyvendinimo) sutarties, sudarytos tarp daugiabučio namo Užupio g. 25, Vilniuje, savininkų bendrijos ir J. B. (37-45 b. l.), turinio matyti, jog šalys susitarė, kad kiekvienas ginčas, nesutarimas arba reikalavimas, kylantis iš sutarties ar su ja susijęs, turi būti sprendžiamas derybomis (sutarties 7.1. punktas). Šios sutarties 7.2. punkte numatyta, jog jeigu anksčiau nurodyti ginčai, nesutarimai ar reikalavimai negali būti išspręsti derybomis per 2 kalendorinius mėnesius, tai šalys susitaria spręsti juos pagal Vilniaus komercinio arbitražo teismo arbitražo reglamentą, arbitrų kolegijos arbitrų skaičių nustatant tris, arbitražo posėdžius numatant Vilniuje ir lietuvių kalba (44 b. l.).

24Nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų, kad pirmosios instancijos teismas, gavęs ieškinį tokiu klausimu, dėl kurio šalys sudarė arbitražinį susitarimą, būtų gavęs ir vienos iš šalių prašymą nusiųsti šalis į arbitražą. Taip pat byloje nėra duomenų, jog pirmosios instancijos teismas būtų nustatęs, kad nurodytas susitarimas yra negaliojantis, niekinis, neveikiantis ar jo negalima įvykdyti. Taigi, nėra pagrindo sutikti su apelianto teigimu, jog sutarties 7.2. punkte numatytas susitarimas yra niekinis.

25Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė CPK 137 straipsnio 2 dalies 6 punkto bei Komercinio arbitražo įstatymo 11 straipsnio nuostatas, t. y. gavęs ieškinį dėl klausimo, dėl kurio šalys yra sudariusios šio įstatymo 10 straipsnyje nustatytos formos arbitražinį susitarimą, atsisako jį priimti.

26Šioje nutartyje išdėstytų aplinkybių ir argumentų pagrindu apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ieškinio priėmimą reglamentuojančias proceso teisės normas ir pagrįstai atsisakė priimti ieškovo UAB „Energijos vadyba“ ieškinį atsakovams Daugiabučio namo Užupio g. 25, Vilniuje, savininkų bendrijai, K. F., S. E. G., A. G., A. G., N. G., E. K., D. K., J. G. M. G., S. P., A. U., L. R.-J., UAB „BNA Grupė“, I. S., N. F., A. Ž., A. B., I. M., D. D., A. D., H. I., E. I., D. S., J. I., E. G. K., Ž. K., S. L., J. K., D. K., R. G. dėl kompensacijos už sutarties nutraukimą priteisimo. Atskirajame skunde išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį (CPK 329 str., 338 str.).

27Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

Nutarė

28Palikti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gruodžio 30 d. nutartį nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Donatas... 2. I. Ginčo esmė... 3. Ieškovas UAB „Energijos vadyba“ kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su... 4. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 5. Vilniaus apygardos teismas 2013 m. gruodžio 30 d. nutartimi atsisakė priimti... 6. Teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, iš ieškinio turinio... 7. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad naujoji CPK redakcija,... 8. Teismas ieškinį atsisakė priimti, nustatęs, kad šalys yra sudariusios... 9. III. Atskirojo skundo argumentai... 10. Atskiruoju skundu ieškovas UAB „Energijos vadyba“ prašo panaikinti... 11. Atskirajame skunde teigia, kad atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo... 12. Atsiliepimų į atskirąjį skundą negauta.... 13. IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados... 14. Atskirasis skundas netenkintinas. Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gruodžio... 15. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo... 16. Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės... 17. Pagal Konstituciją įstatymų leidėjas turi pareigą nustatyti tokį teisinį... 18. Civilinis procesas pagrįstas šalių disponavimu joms suteiktomis... 19. Vertinant, ar teismas pagrįstai atsisakė priimti ieškinį kaip... 20. Arbitražas – ginčo sprendimo būdas, kai fiziniai ar juridiniai asmenys,... 21. Tuo atveju, jeigu tarp šalių sudarytas arbitražinis susitarimas dėl ginčo... 22. Kaip minėta, arbitražinis susitarimas, gali būti pakeistas, t. y.... 23. Iš byloje esančios 2009 m. spalio 1 d. Investicinės energijos vadybos... 24. Nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų, kad pirmosios instancijos teismas,... 25. Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė CPK 137 straipsnio 2... 26. Šioje nutartyje išdėstytų aplinkybių ir argumentų pagrindu apeliacinės... 27. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio... 28. Palikti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gruodžio 30 d. nutartį nepakeistą....