Byla 2-202-594/2013
Dėl skolos, netesybų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo

1Vilkaviškio rajono apylinkės teismo teisėjas Albinas Antanaitis, sekretoriaujant Vilmai Matulevičienei, dalyvaujant atsakovui G. K., jo atstovei advokato padėjėjai L. B., nedalyvaujant ieškovo atstovams (2013-06-05 posėdyje), išnagrinėjęs civilinę bylą Nr. 2-202-594/2013 pagal ieškovo UAB „Kubiliaus transportas“ ieškinį atsakovui G. K., dėl skolos, netesybų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo,

Nustatė

2Ieškovas prašė priteisti iš atsakovo 2000 Lt skolą, 3350 Lt delspinigių, 5 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas (b. l. 4-5).

3Ieškovo atstovas (direktorius) K. K. 2013-04-11 ir 2013-05-09 posėdžių metu paaiškino, kad praeitais metais pas juo dirbo G. K.. Jis važiavo į liniją. Atvyko į firmą, davė 2000 Lt, jam parašė skolos raštelį. Po to jis išėjo iš darbo. Daug kartų, gal tris kartus tikrai, kvietė jį į firmą atvykti atsiskaityti. Nesigilino dėl ko prašė pinigų paskolinti. Be abejo buvo prašymas. Pinigai realiai buvo duoti atsakovui. Tai pinigai iš avansinės apskaitos. Tokiu atveju nerašo kasos išlaidų orderio. Skola šiai dienai nepadengta. Darbo užmokestis mokamas pavedimais, nors būna visokių variantų. Įmonėje dirba 110 žmonių, negali pasakyti apie kiekvieną atvejį. Mano netiesa, kad skola išieškota iš darbo užmokesčio. Skolininkai raštelius lengva ranka pasirašo, bet paskui vos atgauna. Derybų būdu sutarė dėl 50 Lt baudos. Atsakovas nebuvo atėjęs pas jį, nesitarė, kaip skola bus išskaičiuojama. Šiai dienai skola realiai yra 2000 Lt.. Jei reisas dėl kokių nors priežasčių ilgiau užtrunka, tai prie algos dar prideda. Atsakovas pirko šaldytuvą praeitos vasaros pradžioje. Už šaldytuvą išeidamas iš darbo jau buvo atsiskaitęs. Šaldytuvą atsakovas pirko išsimokėtinai. Prieš paskutinį reisą į Rusiją, kalbos apie šaldytuvą nebuvo. Su atsakovu buvo pilnai atsiskaityta prieš paskutinį reisą, pinigai buvo išmokėti. 2000 Lt nebuvo dienpinigiai. Jei vairuotojai Rusijoje ilgiau užtrunka, jie primoka. Alga ir komandiruotpinigiai sudaro virš 1500 Lt. Jam priklausė tiek pinigų, tiek gavo. Šaldytuvą atsakovas ėmė daug anksčiau, nereikia painioti. Už šaldytuvą atsiskaitė iš savo algos. Jis (atstovas) šaldytuvą nupirko, buvo lyg lizingas. Jis pinigus už šaldytuvą atsiėmė, pretenzijų neturi. Šaldytuvo perdavimo akto nebuvo.

4Ieškovo atstovė G. Z. 2013-04-11 ir 2013-05-09 posėdžių metu paaiškino, kad pinigai atsakovui buvo išmokėti iš grynųjų pinigų, kuriuos direktorius turi prie savęs įmonės reikmėms. Iš atsakovo darbo užmokesčio skola nebuvo išieškota. Po 300 Lt liepos ir rugpjūčio mėnesiais buvo išskaičiuota pagal antstolio patvarkymą.

52013-05-31 prašymu, bylą prašė nagrinėti ieškovui (ieškovo atstovui) nedalyvaujant (b. l. 92-93).

6Atsakovas su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti, nurodydamas, kad skolą yra grąžinęs – atsakovas ją yra išskaičiavęs iš darbo užmokesčio bei paaiškino, kad jis grynųjų pinigų negavo. Parvažiavo iš reiso Ispanijoje. Dėl sugedusio šaldytuvo, sugedo maisto produktai. Paprašė direktoriaus šaldytuvo. Jam pasakė, kad automobilyje šaldytuvas yra ir, jei nori, turi nusipirkti. Pasakė, kad pinigų neturi. Jam pasakė, kad pinigus už šaldytuvą išskaičiuos iš atlyginimo. Reikėjo vėl važiuoti į reisą. Prieš išvykstant nuėjo pas K. K.. Jam liepė pasirašyti. Jis pasirašė. Tuo metu jam davė pinigų į kelionę. K. K. turėtų pateikti kiek pinigų buvo duota į kelionę. Jo nuomone, jis yra atsiskaitęs. Jam direktorius davė pinigų ir liepė pasirašyti, kad yra skolingas 2000 Lt. Jis asmeniškai iš ieškovo pirko šaldytuvą. Sutiko, kad išskaičiuos iš atlyginimo. Išeidamas iš darbo šaldytuvą pasiėmė, šaldytuvas pas jį namie. Jo paskutinis reisas buvo į Rusiją. Tą dieną buvo paskutinis jo atsiskaitymas. Jam buvo išskaičiuota iš komandiruotpinigių. Nuo ko priklauso dienpinigių dydis, jis nežino. Darbo užmokestis buvo skaičiuojamas už pravažiuotus kilometrus. Kiek pamena, už kilometrą buvo mokama 30 centų. Teigia, kad už reisą į Rusiją jam nebuvo pilnai išmokėtas darbo užmokestis ir iš jo buvo atskaičiuoti pinigai. Į teismą dėl to nesikreipė, nes yra žmogus, kuris viskuo patenkintas. Jam buvo pervesta dalis algos, t.y. 300 Lt, jei neklysta. Jam tiek nebuvo išmokėta, kiek parodyta buhalteriniuose dokumentuose. Už paskutinę kelionę buvo apmokama procentais nuo vežamo krovinio vertės. Papildomai paaiškino, kad birželio mėnesį išvyko į Ispaniją. Grįžo. Automobilyje nebuvo šaldytuvo. Paprašė direktoriaus šaldytuvo. Jam pasiūlė nusipirkti šaldytuvą už 1500 Lt. Jis sutiko su sąlyga, kad jam išskaičiuos iš atlyginimo po dalį pinigų. Po paskutinio reiso jam davė pasirašyti raštą, įdavė kelionei pinigų išlaidoms, liepė pasirašyti 2000 Lt skolos lapą. Grįžus iš reiso, viskas buvo atskaityta, kas likę už šaldytuvą. Kelionės lapą išeidamas iš darbo pamiršo paprašyti kad jam atiduotų. Direktorius jam davė pinigų kelionės išlaidoms ir davė pasirašyti skolos lapą. Nepasakys kiek buvo skolingas, nes neatsimena. Jis yra grąžinęs skolą. Neturi įrodymų, kad po rugsėjo 3 d. pinigus grąžino. Jam tos pinigų sumos nebuvo išmokėtos. Išmokėta už birželio mėnesį. Jis direktorium pasitikėjo. Buvo žodinis direktoriaus pasakymas, kad reikia pasirašyti. Jam reikėjo dirbti, reikėjo pinigų, šeimoje trys vaikai, kuriuos turi išlaikyti ir vienas vaikas iš pirmos santuokos. Jis norėjo uždirbti pinigų. Direktorius jam pilnai neišmokėjo, jis išėjo iš darbo. 1050 Lt pervesta į sąskaitą. Grynais buvo išmokėta už birželio mėnesį ir rugpjūčio mėnesį. Dienpinigius duodavo grynais ir matomai už juos neduodavo pasirašyti. Pinigų pagal kasos orderį nėra gavęs, jis nepasirašė ir jam pinigų neišmokėjo. Laiko, kad neišmokėti pinigai padengia skolą.

7Atsakovo atstovė paaiškino, kad kaip matosi pagal pateiktus įrodymus, nėra visų dokumentų apie darbo užmokesčio išmokėjimą. Tai rodo darbdavio nesąžiningumą. Visi išmokėjimai turi būti patvirtinti kasos išlaidų orderiu. Už paskutinę kelionę darbo užmokesčio išmokėjime atsakovas ginčija parašą, nurodo, kad buvo susitarta dėl skolos išskaičiavimo iš darbo užmokesčio. Atsakovas teigia, kad neskolingas, prašo ieškinį atmesti.

8Ieškinys tenkintinas iš dalies.

9Pateiktas skolinimo raštas patvirtina, kad 2012-09-03 tarp ieškovo ir atsakovo buvo sudaryta paskolos sutartis dėl 2000 litų skolos (b. l. 7). Tai, kad tokia sutartis buvo sudaryta, ginčo nėra, tačiau atsakovas atsiliepime teigė, jog skolą pagal šią sutartį yra grąžinęs – ji jam išskaičiuota iš darbo užmokesčio (b. l. 18). Gramatiškai aiškinant paskolos sutarties tekstą, darytina išvada, kad pinigus atsakovas gavo 2012-09-03 ir įsipareigojo grąžinti iki 2012-11-01 (b. l. 7, CK 6.193 str., 6.870 str. 1 d.). Sutartis sudaryta raštu ir tai leidžia teigti, kad CK 6.871 str. 1, 2 d. reikalavimus ji atitinka. Nors atsakovas bylos nagrinėjimo metu iškėlė versiją, kad 2000 litų grynais pinigais jis negavo ir, kad ši skola yra už jo pirktą šaldytuvą, tačiau pirminiame savo atsiliepime tokių aplinkybių nurodęs nebuvo. Pažymėtina, kad ir atsakovo paaiškinimuose teismo posėdžių metu, nuoseklumo nėra, kadangi jis tai pripažįsta tai neigia gavęs pinigus ar jų dalį, kas leidžia abejoti jo paaiškinimų tikrumu, tuo tarpu rašytinis įrodymas - 2012-09-03 paskolos sutartis neabejotinai patvirtina, kad atsakovas skolinosi iš atsakovo 2000 litų (b. l. 7). Šią aplinkybę patvirtino ir ieškovo atstovas direktorius K. K., iš esmės patvirtina ir buhalteriniai dokumentai (b. l. 38, 122), todėl teismas laiko įrodyta, kad atsakovas skolinosi iš ieškovo ir realiai gavo 2000 litų. Atsakovas teigė, jog skolą jis yra grąžinęs, tačiau šią aplinkybę patvirtinančių dokumentų, numatytų CK 6.65 str., kad skola būtų buvusi grąžinta po 2012-09-03 teismui nepateikė. Nors atsakovas teismui nurodė, kad skolą ieškovas išskaičiavo jam iš darbo užmokesčio, tačiau pateikti dokumentai šios aplinkybės nepatvirtina (b. 43, 44, 45, 46, 47-49, 50-51, 52-53, 54-56, 67, 68, 69, 89, 90, 91, 94, 95, 96, 97, 98-99, 100, 101, 102-103, 104-105, 106, 109, 112, 114, 115, 116, 117, 118, 119). Pažymėtina, kad tokias išskaitas draudžia ir DK 224 str., tuo tarpu atsakovas nepateikė jokio įrodymo, kad jis būtų prašęs iš jo darbo užmokesčio išskaityti 2000 Lt skolą ir kaip jau buvo nurodyta, (įvertinant ir tai, kad paskola buvo suteikta 2013-09-03, o atsakovas iš darbo savo noru buvo atleistas 2012-09-21(b. l. 24-26)), jokių įrodymų, kad ši skola buvo grąžinta nepateikė. Bylos nagrinėjimo metu atsakovas nurodė, kad buhalteriniuose dokumentuose nurodytos kaip jam išmokėtos darbo užmokesčio sumos jam nebuvo išmokėtos ir išreiškė abejones dėl savo parašų autentiškumo išmokėjimų dokumentuose, tačiau darbo užmokesčio mokėjimas ar jo nepilnas išmokėjimas nėra šios bylos nagrinėjimo dalyku, todėl atsakovas manydamas, kad jo teisės yra pažeistos neišmokėjus jam priklausančios darbo užmokesčio dalies, gali savo pažeistas teises apginti pareikšdamas atitinkamą civilinį ieškinį darbdaviui, tuo tarpu paskolos sutarties atsakovas neginčijo. Išdėstytos aplinkybės leidžia teigti, kad 2000 litų skolos atsakovas nėra grąžinęs. Pagal CK 6.38 str. prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymą ar sutarties nurodymus. Atsakovas savo sutartinių prievolių tinkamai nevykdė, todėl ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo 2000 Lt skolą tenkintinas visiškai. Paskolos sutartyje yra numatyta, kad atsakovui skolos negrąžinus iki 2012-11-01, atsakovas mokės 50 litų baudą už kiekvieną praleistą dieną, taigi sutartimi šalys susitarė dėl netesybų – baudos (CK 6.71 str.). Pagal CK 6.256 str. 2 d. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2007 m. spalio 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-7-304/2007 nurodė, jog remdamasis Lietuvos Respublikos CK 6.73 str. 2 d. nuostatomis teismas kontroliuoja netesybų dydį, kad nebūtų sudaryta pagrindo piktnaudžiauti teise ir nepagrįstai praturtėti. Sąžiningumo ir protingumo principų sutartiniams santykiams taikymas, neleidžiant sutarties šaliai nepelnytai praturtėti dėl neprotingo dydžio netesybų, yra viešas interesas, kurį teismas turi įgyvendinti ex officio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-413/2006 ir 2005 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2005). CK 6.73 str. 2 d., 6.258 str. 3 d. nustato, kad jeigu netesybos yra neprotingai didelės, teismas gali jas sumažinti, tačiau jos negali būti mažesnės už nuostolių, atsiradusių dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo, sumą. Netesybų dydžio klausimas turi būti sprendžiamas atsižvelgiant į konkrečios bylos faktines ir teisiškai reikšmingas aplinkybes: į prievolės pobūdį, padarytą pažeidimą, jo padarinius, prievolės sumą, palyginus su delspinigių suma, ir kitus kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2006). CK 6.73 str. 2 d. suteikia teismui teisę savo nuožiūra mažinti netesybas, kurios yra aiškiai per didelės. Atsižvelgiant į kasacinio teismo formuojamą praktiką, taip pat į tai, kad atsakovas paskolos sutarties sudarymo metu buvo darbo teisiniuose santykiuose su ieškovu ir dėl to būdamas silpnesne šalimi turėjo ribotas galimybes derėtis dėl sutarties sąlygų – šiuo atveju dėl netesybų dydžio, į tai, kad prašomos priteisti baudos dydis netgi už trumpą laikotarpį nurodytą ieškinyje (67 dienas) viršija paskolos sumą bei įvertinus tai, kad ieškovas tokio baudos dydžio už 1 dieną nepagrindžia patirtais nuostoliais, konstatuotina, kad prašoma priteisti bauda yra aiškiai per didelė, todėl vadovaujantis CK 1.5 str., 6.73 str. 2 d. ir 6.258 str. 3 d., mažintina, jos dydį skaičiuojant po 0.50 Lt už kiekvieną dieną. Įvertinus ieškovo ieškinio ribas (netesybas priteisti už 67 dienas), iš atsakovo ieškovui priteistina 33,50 Lt netesybų. Vadovaujantis išdėstytu viso ieškovui iš atsakovo priteistina 2033,50 Lt (CK 1.5 str., 6.38 str. 1 d., 6.65 str., 6.71 str., 6.73 str. 2 d., 6.75 str., 6.154 str., 6.156 str., 6.189 str., 6.193 str., 6.256 str. 1, 2 d., 6.258 str. 1-3 d., 6.260 str. 1 d., 6.870 str., 6.871 str., 6.873 str. 1 d., 6.874 str. 1 d., 6.875 str..). Be to, ieškovui iš atsakovo, praleidusio terminą piniginei prievolei įvykdyti, priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistiną sumą – 2033,50 Lt nuo bylos iškėlimo teisme 2013-01-24 iki visiško sprendimo įvykdymo (CK 6.37 str., 6.210 str. 2 d.).

10Ieškinys patenkintas iš dalies, tačiau net jei ieškovas būtų pareiškęs reikalavimą tik dėl šiuo sprendimu tenkintos sumos ir ieškinys būtų tenkintas visiškai, mokėtinas žyminis mokestis už tokį reikalavimą būtų 71 Lt, (įvertinus indeksaciją), todėl ieškovui iš atsakovo priteistina 71 Lt bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 str. 2 d., 3 str. 7 d.).

11Iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos valstybei – 16,89 Lt išlaidų susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str. 1 d., pažyma b. l. 3).

12Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 str., 260 str., 270 str.,

Nutarė

13Ieškinį tenkinti iš dalies.

14Priteisti iš atsakovo G. K. (a. k. ( - ) 2000 Lt (du tūkstančius litų) skolą, 33,50 Lt (trisdešimt tris litus 50 ct) netesybų, viso 2033,50 Lt (du tūkstančius trisdešimt tris litus, 50 ct), 5 proc. (penkių procentų) dydžio metines palūkanas už priteistą sumą – 2033,50 Lt (du tūkstančius trisdešimt tris litus, 50 ct) nuo 2013-01-24 iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei 71 Lt (septyniasdešimt vieną litą) bylinėjimosi išlaidų ieškovui UAB „Kubiliaus transportas“ (į. k. 151290599, buveinė Sporto g. 48, LT68110, Marijampolė).

15Priteisti iš atsakovo G. K. (a. k. ( - ) 16,89 Lt (šešiolika litų 89 ct.) bylinėjimosi išlaidų valstybei (Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM, juridinio asmens kodas 188659752, sąskaitos Nr. ( - ), AB „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660).

16Sprendimas, per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos, apeliaciniu skundu, gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Vilkaviškio rajono apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai