Byla e2A-214-370/2018
Dėl laimėjimo priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų EveryMatrix N. V., išvadą teikianti institucija Lošimų priežiūros tarnyba prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Gasiūnienės, Danguolės Martinavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Egidijos Tamošiūnienės,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo A. P. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2017 m. gegužės 24 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-804-264/2017 pagal ieškovo A. P. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „TOP SPORT“ dėl laimėjimo priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų EveryMatrix N. V., išvadą teikianti institucija Lošimų priežiūros tarnyba prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos,

Nustatė

3

  1. Ginčo esmė
  1. Ieškovas A. P. teismo prašė iš atsakovės UAB „TOP SPORT“ priteisti 73 113,2 Eur ir bylinėjimosi išlaidas.
  2. Ieškovas nurodė, kad jis 2011-05-13 nuotoliniu būdu su atsakove UAB „TOP SPORT“ sudarė sutartį dėl galimybės dalyvauti atsakovės organizuojamuose lošimuose. Paaiškino, kad

    42014-10-10 lošdamas atsakovės internetiniame puslapyje www.bettopsport.com (kliento kortelės Nr. 099823) organizuojamame nuotoliniame kazino lošime pavadinimu „Black Jack“ laimėjo 73 113, 20 Eur (252 445,36 Lt) sumą, ir, pabandęs persivesti 10 000 Lt, atsijungė. Po keleto valandų prisijungęs prie savo paskyros ieškovas pamatė užrašą, kad paskyra laikinai sustabdyta, o jo prašymas dėl pinigų išmokėjimo atšauktas. Ieškovui 2014-10-21 atsakovės pranešta, kad jo veikla sukėlė įtarimų šių žaidimų organizatoriui ir jis pradėjo tyrimą dėl galimo nesąžiningo elgesio pasinaudojant nuotolinių azartinių lošimų paslaugų sisteminiais nesklandumais, o vėlesniu atsakymu paaiškinta, kad naudojantis bendrovės tinklapiu www.topsport.lt nėra galimybių laimėti ar pralošti pinigų sumas, taip pat, kad ji nėra domeno bettopsport.com savininkė (valdytoja) ir neatsako už veiksmus, kuriuos minėtame domene atliko ieškovas. Atsakovė ieškovui nurodė, kad jos duomenų bazėje nėra informacijos apie tai, kad ieškovas, dalyvaudamas bendrovės organizuojamose lažybose, būtų laimėjęs reikalavime nurodytą pinigų sumą, o ieškovas neva dalyvavo bendrovės EveryMatrix N. V. (reg. Nr. 108354, Curacao, Nyderlandų Antilai) organizuojamuose azartiniuose lošimuose, ir nors atsakovė bendradarbiauja su minėta bendrove, tačiau neturi jokios informacijos apie atskirų asmenų atliekamus veiksmus dalyvaujant minėtos bendrovės organizuojamose azartiniuose lošimuose.

  3. Atsižvelgiant į tai, ieškovas nurodė 2014-11-10 su skundu kreipęsis į Lošimų priežiūros tarnybą prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – Lošimų priežiūros tarnyba), o jo pagrindu 2014-11-13 pradėtas UAB „TOP SPORT“ specialusis tikrinimas, siekiant nustatyti, kaip bendrovė laikosi azartinių lošimų organizavimui Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatymo (toliau – ALĮ) keliamų reikalavimų. Tikrinimo metu be kitų aplinkybių nustatyta, kad UAB „TOP SPORT“ neginčija to, jog visos ieškovo įmokos bei visas jo laimėjimas (252 445, 26 Lt) yra apskaitytas bendrovės buhalterinėje sistemoje, taip pat, kad atliekant statymus www.topsport.lt ir www.bettopsport.com interneto svetainėse visais atvejais (tiek atliekant statymus už lažybas, tiek lošiant kitus azartinius lošimus) pinigai buvo nuskaitomi į bendrovės sąskaitą, o vienintelis skirtumas tarp šių svetainių – kalba, kuria pateikiamas tekstas (viena versija yra anglų kalba, kita – lietuvių). Abejose internetinėse svetainėse pateikiama ta pati informacija apie bendrovę, tas pats prekės ženklas, tie patys kontaktiniai duomenys. Taip pat nustatyta, kad lažybų organizatorius Lietuvoje SC „TOP SPORT“ („BetTopSport“) yra EveryMatrix N. V. klientas ir naudojasi bendrovės teikiamomis paslaugomis, prekės ženklas „BetTopSport“ priklauso UAB „TOP SPORT“, o EveryMatrix N. V. teigimu, www.bettopsport.com yra eksploatuojamas ir valdomas bendrovės UAB „TOP SPORT“, todėl pareiškėjas dėl nusiskundimų turi kreiptis į UAB „TOP SPORT“.
  4. Ieškovas savo reikalavimą priteisti laimėtą sumą grindė CK 6.244 straipsnio 4 dalimi, kurioje įtvirtinta, kad asmenims, kurie pagal loterijos ar kitokio žaidimo taisykles pripažįstami laimėtojais, organizatorius privalo išmokėti taisyklėse nustatyto dydžio ir formos (pinigais arba natūra) laimėjimą. [...]. Jeigu šios pareigos loterijos ar kitokio žaidimo organizatorius neįvykdo, laimėtojas turi teisę reikalauti iš organizatoriaus išmokėti laimėjimą bei atlyginti nuostolius.
  5. Atsakovė UAB „TOP SPORT“ su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą ir pareikštą netinkamam atsakovui, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
  6. Atsakovė nurodė, kad lošime ieškovas dalyvavo sutarties su trečiuoju asmeniu EveryMatrix N. V. pagrindu, todėl atsakovė nėra atsakinga už trečiojo asmens sutarties nevykdymą. Ieškovas 2011-05-13 nuotoliniu būdu sudarydamas sutartį su atsakove įgijo galimybę dalyvauti visuose lošimuose, kuriuos organizavo UAB „TOP SPORT“, o taip pat trečiųjų asmenų organizuojamuose lošimuose, kurių organizatorė atsakovė nėra, tačiau su kuriais ji yra sudariusi bendradarbiavimo sutartis. Viena iš tokių bendradarbiavimo sutarčių yra 2011-07-15 atsakovės ir bendrovės OddsMatrix Limited (dabartinė sutarties šalis – EveryMatrix N.V.) sudaryta paslaugų teikimo sutartis, kurios pagrindu šalys yra susitarusios dėl lažybų „gyvai“ ir kitų su lažybų organizavimu ir atitinkamų sistemų valdymu, administravimu ir pagalba susijusių paslaugų teikimo.
  7. Atsakovė nurodė, kad jos duomenų bazėje nėra informacijos apie tai, kad ieškovas, dalyvaudamas atsakovės organizuojamose lažybose, būtų laimėjęs ieškinyje nurodytą pinigų sumą. Paaiškino, kad atsakovė bendradarbiauja su bendrove EveryMatrix N. V., todėl ieškovas 2014-10-10 įėjęs į tinklalapį www.topsport.lt ir paspaudęs ant nuorodos/logotipo, žyminčio kazino lošimą „Black Jack“, pateko į atsakovės partnerio – trečiojo asmens EveryMatrix N. V. organizuojamą lošimą. Taigi ieškovas, išreiškęs norą dalyvauti šiame lošime, buvo automatiškai nukreiptas į tinklalapį www.bettopsport.com., todėl, lošdamas jau šiame tinklalapyje, o ne atsakovės organizuojamuose lošimuose, jis privalėjo patvirtinti, kad susipažino su bendrovės EveryMatrix N. V. nustatytomis lošimų taisyklėmis (toliau – Taisyklės). Tik patvirtinęs susipažinimą su Taisyklėmis ir sutikimą su jomis, ieškovas įgijo teisę lošti savo norimame lošime. Tai patvirtina, kad ieškovas dalyvavo ne atsakovės, o būtent bendrovės EveryMatrix N.V. (reg. Nr. 108354, Curacao, Nyderlandų Antilai) organizuojamuose azartiniuose lošimuose, į kuriuos buvo nukreiptas iš atsakovės internetinio tinklalapio www.topsport.lt. Atsižvelgiant į tai, taip pat kad atsakovė ginčo lošimo situacijoje buvo tik tarpininkė, padedanti patogiau ir lengviau per vieną interneto tinklalapį patekti į kitų visame pasaulyje veikiančių lažybų organizatorių organizuojamus lošimus, ji negali būti atsakinga už trečiojo asmens neišmokėtą pinigų sumą ieškovui.
  8. Atsakovė nurodė, kad ieškovo teiginiai, jog tinklalapis www.bettopsport.com, į kurį buvo nukreiptas ieškovas ginčo lošimo metu, priklauso atsakovei, neatitinka tikrovės. Ši svetainė 2014-02-11 perleista trečiajam asmeniui. Be to, net jei minėtas tinklalapis priklausytų atsakovei, tai neperkeltų jai atsakomybės už kitų ūkio subjektų organizuojamus lošimus, konkrečiai – sutarties, sudarytos lošiant ieškovui, nevykdymą.
  9. Atsakovės teigimu, vien lošėjų, kurie lošdavo ne atsakovės, o trečiųjų asmenų, su kuriais atsakovė bendradarbiauja, sąskaitų administravimo faktas, dėl kurio lošėjų statymai, laimėjimai ir pralaimėjimai atsispindėdavo ir atsakovės sistemoje, nesuteikia teisės išmokėti laimėjimus trečiųjų asmenų organizuojamuose lošimuose, kai lošimo organizatorius tokį laimėjimą pripažįsta neteisėtu (nesąžiningu) ar atsisako išmokėti laimėjimą dėl kitų priežasčių. Lošimų priežiūros tarnybos direktoriaus 2015-04-02 įsakymu Nr. DI-249 dėl atlikto UAB „TOP SPORT“ specialiojo patikrinimo pagal lošimų priežiūros tarnybos 2014-11-13 pavedimą tikrinti Nr. PT-55 (toliau – Lošimų priežiūros tarnybos direktoriaus 2015-04-02 įsakymas), kurio pagrindu atsakovės atsakingiems asmenims buvo pritaikyta atsakomybė, konstatuota, kad lošimas, kuriame dalyvavo ieškovas, buvo neteisėtas. Remiantis CK 6.243 straipsnio 2 dalimi negali būti išmokama neteisėtame lošime laimėta pinigų suma.
  10. Atsakovė taip pat nurodė, kad pats ieškovas, lošdamas internetu, tikėtina, naudojosi specialiomis programomis, kurių pagalba yra pakeičiamas vartotojo IP adresas ir jo buvimo vieta, dėl to kompiuteris identifikuoja vartotoją kaip esantį ne faktinės buvimo valstybės teritorijoje. Ieškovui pinigų sumą laimėjus neteisėtais būdais, jis apskritai negali reikšti jokių reikalavimų.
  1. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
  1. Kauno apygardos teismas 2017 m. gegužės 24 d. sprendimu ieškovo A. P. ieškinį atmetė, iš jo valstybei priteisė 6 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
  2. Teismas, įvertinęs išvadą teikiančios institucijos Lošimų priežiūros tarnybos poziciją, kad abi internetinės svetainės (www.topsport.lt ir www.bettopsport.com) yra identiškos, išskyrus kalbą, todėl paprastam lošėjui būtų sudėtinga atskirti, kad tai kita įmonė, o UAB „TOP SPORT“ priėmė visus statymus ir juos apskaitė, taip pat atsižvelgęs į ieškinyje suformuluotą materialinį teisinį reikalavimą, sprendė, kad atsakovė yra tinkama šalis procese.
  3. Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju byloje nustatyta ir neginčijama aplinkybė, jog atsakovė ginčo laikotarpiu neturėjo licencijos kazino lošimui „Black Jack“, kuris patenka į stalo lošimų ir lošimų A kategorijos automatais lošimų rūšį (atsakovė turėjo licencijas organizuoti lažybas bei lošimus B kategorijos automatais). Tai patvirtina ir Kauno apylinkės teismo 2015 m. birželio 25 d. nutarimas, priimtas administracinėje byloje Nr. ATP-813-593/2015 dėl administracinės nuobaudos skyrimo (nutarimas Kauno apygardos teismo 2015 m. rugpjūčio 14 d. nutartimi, administracinėje byloje Nr. ATP-813-593/2015, paliktas galioti), kuriame konstatuota, kad bendrovė, turėdama tik licencijas organizuoti lažybas ir lošimus B kategorijos automatais, 2014 m. lapkričio 13, 21, 22, 24 dienomis savo internetinėje svetainėje www.topsport.lt (analogiškoje svetainės versijoje www.bettopsport.com) organizavo azartinius lošimus: kortų lošimus „Black Jack“, „Casino Holdem“, „Bccarat“ ir „Ruletė“, neturėdama tam reikalingos licencijos organizuoti stalo lošimus ir lošimus A kategorijos automatais, leidimo atidaryti lošimo namus (kazino) bei patvirtinto lošimų organizavimo reglamento, todėl tokiu būdu pažeidė ALĮ 8 straipsnį, 10 straipsnio 1 dalies ir 18 straipsnio 1 dalies nuostatas bei padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 17318 straipsnio 1 dalyje.
  4. Atsižvelgdamas į tai, taip pat kad ieškovas savo rizika dalyvavo neteisėtai atsakovės organizuotame kazino lošime „Balck Jack“, kuriam organizuoti atsakovė neturėjo licencijos, teismas konstatavo, kad atsakovė neturi prievolės ieškovui išmokėti ieškinyje nurodytą laimėjimo sumą, nes, priešingu atveju, būtų paneigtas esminis teisės principas, jog iš neteisės teisė nekyla bei imperatyvios CK 6.243 straipsnio 2 dalies nuostatos, pagal kurias jeigu lošimas ar lažybos draudžiamos, tai laimėjusi šalis negali reikalauti sumokėti sutartą sumą, o pralaimėjusi šalis negali sumokėtos sumos išreikalauti. Ieškovo sąžiningumas, šiuo atveju, nėra reikšmingas.
  5. Teismas, atmesdamas ieškovo ieškinį, pažymėjo, kad ieškovas, atstovaujamas advokato, ieškinyje nenurodydamas jokių aplinkybių ir neįrodinėdamas, kad dalyvaudamas minėtame lošime patyrė nuostolių, o atsakovė nepagrįstai praturtėjo (CPK 178 str.), pats pasirinko netinkamą savo teisių gynybos būdą (CK 1.138 str.).
  1. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
  1. Apeliaciniame skunde A. P. teismo prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2017 m. gegužės 24 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas, bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.
  2. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais pagrindiniais argumentais:
    1. Teismas neteisingai aiškino CK 6.243 straipsnio 2 dalį ir nepagrįstai suabsoliutino principą, kad iš neteisės nekyla teisė. Byloje nėra duomenų, kad apeliantas veikė nesąžiningai, pažeidė įstatymus, taip pat nepateikta įrodymų, kad teisės aktai draustų organizuoti kazino lošimus („Black Jack“) ar kad asmenys negalėtų jų lošti. Tai, kad atsakovė neturėjo licencijos šiam lošimui organizuoti, nereiškia, kad jis buvo apskritai draudžiamas įstatymo pagal CK 6.243 straipsnio 2 dalį, todėl apelianto teisėtas lūkestis gauti laimėtą sumą turėjo būti ginamas, juolab kad iki ginčo lošimo, jis sąžiningai (ir ne kartą) yra laimėjęs atsakovės organizuotame kazino lošime „Black Jack“ ir piniginiai laimėjimai apeliantui buvo išmokėti.
    2. Nesutiktina su teismo subjektyvia išvada, kad ieškovas savo rizika dalyvavo neteisėtai atsakovės organizuotame kazino lošime „Balck Jack“, kuriam organizuoti atsakovė neturėjo licencijos. Atkreiptinas dėmesys į Lošimų priežiūros tarnybos išvadą, kurioje aiškiai nurodyta, kad tiek lietuviška, tiek angliška svetainės yra identiškos, todėl paprastam lošėjui būtų sudėtinga atskirti, kad tai kita bendrovė, juolab kad UAB „TOP SPORT“ priėmė visus statymus ir juos apskaitė. Be to, atsakovė skelbiasi kaip pirmoji ir didžiausia lažybų bendrovė Lietuvoje, todėl apeliantas, lošdamas atsakovės organizuotame lošime, pagrįstai manė, kad visi atsakovės organizuojami lošimai yra teisėti.
    3. Teismas neatsižvelgė ir neįvertino ieškovo, kaip vartotojo, statuso santykyje su atsakove.
    4. Atsakovė pagal šalių sudarytą lošimų sutartį įsipareigojo ieškovui išmokėti laimėjimą, todėl teismas, atsisakydamas tenkinti ieškinį, paneigė pacta sunt servanda principą.
    5. Apeliantas prašo įvertinti aplinkybę, ar nagrinėjamu atveju neegzistuoja pagrindas kreiptis į prokurorą (CPK 300 str.).
  3. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė UAB „TOP SPORT“ teismo prašo skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
  4. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas tokiais pagrindiniais argumentais:
    1. Ieškovas nepagrįstai apeliuoja į teisėtų lūkesčių principo pažeidimą, nes esant konstatuotam neteisėto lošimo faktui, jis negalėjo įgyti teisėtų lūkesčių, t. y. gali būti ginamos tik teisėtai įgytos teisės.
    2. Pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje situacijoje pagrįstai rėmėsi ir teisingai aiškino CK 6.243 straipsnio 2 dalies normą.
    3. Byloje nėra jokių duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, kad apeliantas anksčiau ne kartą yra laimėjęs žaisdamas būtent „Black Jack“ žaidimą, taip pat kad jam buvo išmokėta (pervesta) pinigų suma kaip laimėjimai lošiant minėtą žaidimą.
    4. Nesutiktina, kad įstatymai nedraudžia organizuoti ir lošti tokiuose lošimuose, kokiame dalyvavo ieškovas. Lošimų priežiūros tarnybos direktoriaus 2015-04-02 įsakymu, kurio pagrindu atsakovės atsakingiems asmenims vėliau buvo pritaikyta administracinė atsakomybė, konstatuota, kad lošimas, kuriame dalyvavo ieškovas, buvo neteisėtas, kaip organizuotas pažeidžiant azartinių lošimų teisinius santykius reguliuojančius teisės aktus. Be to, vadovaujantis ginčo lošimo metu galiojusios ir aktualios ALĮ redakcijos 18 straipsnio 1 dalies, 25 straipsnio 1 dalies nuostatomis, spręstina, kad azartinių lošimų organizatoriai turėjo teisę organizuoti tik tuos lošimus, kurie numatyti Lošimų priežiūros tarnybos patvirtintame reglamente, o visi kiti lošimai ALĮ prasme laikomi draudžiamais. Savo ruožtu, ginčo lošimo metu galiojusiame atsakovės reglamente nebuvo numatyta, kad ji organizuoja lošimą „Black Jack“.
    5. Apelianto nurodomas vartotojo statusas nepatvirtina sprendimo nepagrįstumo. CK 6.243 straipsnio 2 dalies pasekmių taikymas nesiejamas su asmens (ne)žinojimu apie lošimo (ne)teisėtumą. Be to, bylos medžiaga patvirtina, kad ieškovas gali būti laikomas profesionaliu lošėju, kadangi atsakovės organizuotuose lošimuose lošė virš 16 tūkst. kartų, o tai patvirtina, kad jis puikiai išmano tiek lošimų rinką, tiek atsakovės organizuotus lošimus.
    6. Nesutiktina, kad ieškovas nežinojo, jog lošimą „Black Jack“ jis lošia kito juridinio asmens interneto svetainėje. Bylos duomenys tvirtina, kad ieškovas 2011-05-13 nuotoliniu būdu sudarydamas sutartį su atsakove įgijo galimybę dalyvauti visuose lošimuose, kuriuos organizavo bendrovė, o taip pat trečiųjų asmenų organizuojamuose lošimuose, kurių organizatorė atsakovė nėra, tačiau su kuriais atsakovė yra sudariusi bendradarbiavimo sutartis (atsakovės partneriai). Vienas iš tokių partnerių yra bendrovė EveryMatrix N.V., kuri organizavo ginčo lošimą. Ieškovas 2014-10-10 įėjęs į tinklapį www.topsport.lt ir paspaudęs ant nuorodos/logotipo, žyminčio kazino lošimą „Black Jack“, pateko į atsakovės partnerio – trečiojo asmens EveryMatrix N. V. organizuojamą lošimą ir buvo automatiškai nukreiptas į tinklalapį www.bettopsport.com. Išreiškęs tolesnį norą lošti jau šiame tinklalapyje, o ne atsakovės organizuojamuose lošimuose, ieškovas privalėjo patvirtinti, kad susipažino su bendrovės EveryMatrix N. V. nustatytomis lošimų taisyklėmis. Tik patvirtinęs susipažinimą su Taisyklėmis ir sutikimą su jomis, ieškovas įgijo teisę lošti savo norimame lošime. Taisyklių preambulė, kurioje buvo aiškiai nurodyta, kad vartotojas, t. y. ieškovas, yra nukreipiamas į kito ūkio subjekto, ne atsakovės, o EveryMatrix N. V. organizuojamą lošimą, aiškiai ir nedviprasmiškai bet kuriam vidutinio atidumo ir protingumo asmeniui suponuoja, kad lošimas vykdomas ne atsakovės, o visiškai kito ūkio subjekto.
    7. Ieškovas neįrodė, kad pamatinis ex iniuria ius non oritur (iš neteisės teisė neatsiranda) principas, kuriuo rėmėsi teismas, buvo taikytas netinkamai, taip pat nenurodė, kaip pasireiškė netinkamas CK normų aiškinimas.

5Teisėjų kolegija

konstatuoja:

  1. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

6Dėl apeliacijos objekto

  1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d., 329 str. 2 d.).
  2. Ieškovas A. P. kreipėsi į teismą prašydamas iš atsakovės UAB „TOP SPORT“ priteisti 73 113,2 Eur (252 445,26 Lt) sumą, kurią nurodė laimėjęs dalyvaudamas atsakovės nuotoliniu būdu organizuotame kazino lošime „Black Jack“. Kauno apygardos teismas 2017 m. gegužės 24 d. sprendimu ieškovo ieškinį atmetė remdamasis CK 6.243 straipsnio 2 dalimi, taip pat teisės principu, kad iš neteisės teisė nekyla, nustatęs, jog lošimas, iš kurio reikalavimo teisę į atsakovę kildino ieškovas, buvo neteisėtas. Apeliantas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, pateikė apeliacinį skundą, kuriame iš esmės nurodo nesutinkantis su pirmosios instancijos teismo taikytos normos aiškinimu ginčo situacijoje, kuris, apelianto teigimu, pažeidė jo teisėtą lūkestį gauti laimėtą pinigų sumą.
  3. Taigi, nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo atsisakyta tenkinti ieškovo ieškinį dėl laimėjimo priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas pagal apeliacinio skundo argumentus (CPK 320 str. 1 d.).

7Dėl žodinio bylos nagrinėjimo

  1. Apeliantas teismo prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje įtvirtintas išimtis. CPK 322 straipsnyje nurodyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba pareiškime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas. Įtvirtintas teisinis reguliavimas reiškia, kad įstatymu nustatyta teismo diskrecijos teisė tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė ribojama, nurodant, jog toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais, t. y. esant išimtinėms aplinkybėms, dėl kurių akivaizdu, jog žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad byloje dalyvaujančių asmenų prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka pats savaime nesuponuoja žodinio proceso būtinumo; teismas turi užkirsti kelią procesui vilkinti, o dalyvaujantys byloje asmenys privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu (CPK 7 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2013, 2014 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2014).
  2. Apeliantas nurodo, kad žodinio bylos nagrinėjimo prašo tam, kad jo metu galėtų asmeniškai plačiau pasisakyti dėl ieškinio dalyko ir pagrindo atsižvelgiant į tai, kad ginčo klausimu nėra suformuotos teismų praktikos. Teisėjų kolegijos vertinimu, šie argumentai nesudaro pagrindo nukrypti nuo bendrosios taisyklės ir bylą pagal apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka.
  3. Pažymėtina, kad apeliantas neteigia, o iš bylos duomenų nenustatyta, kad pirmosios instancijos teisme kokiu nors būdu būtų buvusios apribotos ieškovo teisės išdėstyti visas bylai tinkamai išnagrinėti reikšmingas aplinkybes ar kitaip pažeista jo teisė į tinkamą teisminę gynybą. Be to, iš prašymo nėra aišku, kokius papildomus paaiškinimus ginčo klausimu siekia pateikti apeliantas, bylą nagrinėjant žodinio proceso tvarka, taip pat kodėl visų argumentų ir (ar) aplinkybių negalėjo nurodyti ir (ar) nenurodė savo procesiniuose dokumentuose, kartu ir apeliaciniame skunde, juolab kad iš bylos medžiagos matyti, jog ieškovo interesus nuo pat proceso pradžios atstovavo advokatas, o CPK 306 straipsnio 2 dalis draudžia skundą grįsti aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme. Pažymėtina ir tai, kad apeliaciniame skunde apskritai nekeliamas klausimas dėl klaidingai pirmosios instancijos teismo nustatytų faktinių ginčo aplinkybių, ar ieškiniu reikšto reikalavimo, jo pagrindimo netinkamo interpretavimo. Savo ruožtu ginčui aktualių teisės normų taikymas, jų turinio aiškinimas yra teismo prerogatyva, todėl vien apelianto nurodomas argumentas, kad ginčo klausimu nėra suformuotos teismų praktikos, nėra pakankamas pagrindas bylą apeliacinėje instancijoje nagrinėti žodinio proceso tvarka. Atsižvelgiant į tai, apelianto prašymas bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka netenkintinas.

8Dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo (ne)pagrįstumo

  1. Pirmosios instancijos teismas bylos duomenų ir šalių paaiškinimų pagrindu nustatė šias bylai reikšmingas aplinkybes, dėl kurių apeliacinėje instancijoje ginčo nėra, t. y., kad A. P. ir UAB „TOP SPORT“ 2011-05-13 sudarytos lažybų sutarties Nr. 89909-308 pagrindu 2014-10-10 dalyvavo www.bettopsport.com tinklalapyje organizuotame nuotoliniame kazino lošime „Black Jack“ ir laimėjo 73 113,2 Eur (252 445,26 Lt) sumą, tačiau šie pinigai jam išmokėti nebuvo. Taip pat, remdamasis į bylą pateiktomis 2004-07-09 ir 2009-02-04 licencijomis Nr. 0046 ir Nr. 0087, UAB „TOP SPORT“ lažybų reglamentu su pakeitimais, 2011-05-13 lažybų sutartimi, pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovė turėjo licencijas organizuoti lažybas bei lošimus B kategorijos automatais. Remiantis šiais duomenimis, taip pat Kauno apylinkės teismo 2015 m. birželio 25 d. nutarime dėl administracinės nuobaudos (administracinės bylos Nr. ATP-813-593/2015), kuris paliktas galioti Kauno apygardos teismo nutartimi, priimta administracinėje byloje Nr. ATP-813-593/2015, padarytomis išvadomis apie atsakovės azartinių lošimų organizavimą neturint tam reikalingos licencijos, taip pažeidžiant ALĮ 8 straipsnio, 10 straipsnio 1 dalies ir 18 straipsnio 1 dalies nuostatas, už ką skirta nuobauda, teismas sprendė, kad atsakovė lošimą „Black Jack“, kurio pagrindu ieškovas siekia prisiteisti laimėjimą, vykdė neturėdama reikalingos licencijos, todėl iš tokio neteisėto lošimo kylančios pasekmės tenka ir lošimo laimėtojui, kuris, vadovaujantis CK 6.243 straipsnio 2 dalimi, neturi teisės reikalauti išmokėti laimėjimą.
  2. Apeliaciniame skunde nekvestionuojama teismo išvada dėl atsakovės licencijos neturėjimo ginčo lošimui organizuoti, tačiau nesutinkama, kad vien ši aplinkybė, ieškovui esant sąžiningam lošėjui, yra pagrindas atsisakyti ginti jo teisėtą lūkestį priteisiant laimėtą pinigų sumą.
  3. Taigi, nagrinėjamu atveju spręstina, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė ieškovui priteisti laimėtą piniginę sumą iš atsakovės, esant aukščiau nustatytoms ir apeliacinėje instancijoje neginčijamoms faktinėms aplinkybėms.
  4. Pagal ginčui aktualios ALĮ redakcijos (redakcija, galiojusi nuo 2013-01-01 iki 2015-01-01) 2 straipsnio 1 dalies nuostatą azartinis lošimas – tai toks žaidimas arba abipusės lažybos pagal nustatytą reglamentą, kurių dalyviai, siekdami piniginio laimėjimo, savo noru rizikuoja netekti įmokėtos sumos, o laimėjimą arba pralaimėjimą lemia atsitiktinumas, kokio nors įvykio arba sporto varžybų rezultatas. Viena iš lošimo rūšių – stalo lošimai, kurie įstatyme skirstomi į ruletę ir kortų arba kauliukų lošimą (ALĮ 3 str. 3 d.). Iš byloje esančio Lošimų priežiūros tarnybos direktoriaus 2015-04-02 įsakymo, Kauno apygardos teismo 2015 m. rugpjūčio 14 d. nutarties, kuria paliktas galioti Kauno apylinkės teismo 2015 m. birželio 25 d. nutarimas dėl administracinės nuobaudos, turinio, išvadą teikiančios institucijos atstovų paaiškinimų, duotų byloje, spręstina, kad „Black Jack“ žaidimas, buvęs „Kazino“ paskyroje, laikytinas azartiniu stalo lošimu, todėl spręstina, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė teisės aktus ir normas, reguliuojančias azartinių lošimų organizavimo sąlygas ir tvarką, jų pasekmes, o ne CK 6.244 straipsnio, reglamentuojančio loteriją ir kitus žaidimus, grindžiamus rizika ar atsitiktinumu, nuostatas, kuriomis savo reikalavimą grindė ieškovas.
  5. CK 6.243 straipsnyje įtvirtinta, kad lošimo ir lažybų pagrindu jokios prievolės neatsiranda, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus. Su lošimu ir lažybomis susiję reikalavimai teisme neginami, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus (CK 6.243 str. 1 d.). Jeigu pagal įstatymus lošimas ar lažybos draudžiamos, tai laimėjusi šalis negali reikalauti sumokėti sutartą sumą, o pralaimėjusi šalis negali sumokėtos sumos išreikalauti (CK 6.243 str. 2 d.). Pralaimėjusi šalis turi teisę išreikalauti sumokėtą sumą, jeigu ši šalis yra nepilnametis arba prieš ją buvo panaudota prievarta, grasinimas, apgaulė ar kitokie nesąžiningi veiksmai (CK 6.243 str. 3 d.).
  6. Teisėjų kolegijos vertinimu, šios normos turinys aiškintinas taip, kad teisės, atsiradusios iš lošimo ir lažybų, ginamos tik tada, kai jie (lošimai, lažybos) vykdomi griežtai pagal įstatyme nustatytą tvarką. Kitu atveju jokie reikalavimai (nei laimėjusios, nei pralaimėjusios šalies) neginami, išskyrus CK 6.243 straipsnio 3 dalyje numatytą išimtį, siejamą tik su pralaimėjusios šalies teise reikalauti sumokėtos sumos, kai toks asmuo yra nepilnametis arba prieš jį panaudota prievarta, grasinimas, apgaulė ar kitokie nesąžiningi veiksmai.
  7. Toks CK įtvirtintas reikalavimų, kylančių iš lošimų, reguliavimas, grindžiamas principu „leidžiama tik tai, kas aiškiai numatyta įstatyme“, neatsiejamai susijęs su ALĮ keliamų reikalavimų lošimų organizavimui aiškinimu ir taikymu. Šio įstatymo nuostatos patvirtina, kad azartinių lošimų organizavimas – tai licencijuojama ir vykdoma pagal lošimų organizavimo reglamentą, patvirtintą priežiūros institucijos (ALĮ 18 str.), veikla (ALĮ 4 straipsnyje nurodyta institucija, išduodanti licenciją organizuoti lošimus, 5 straipsnyje apibrėžiamos licencijų rūšys, 6 straipsnyje įtvirtintas licencijų galiojimas ir panaikinimas; 8 straipsnyje nurodyta, kad lošimus turi teisę organizuoti akcinės bendrovės ir uždarosios akcinės bendrovės, veikiančios ABĮ nustatyta tvarka bei gavusios šios veiklos licencijas ir leidimus atidaryti automatų, bingo salonus, lošimo namus (kazino) arba kai Priežiūros tarnyba patvirtina totalizatorius ar lažybų lošimo reglamentą, o pagal 25 straipsnio 1 dalį bendrovė, turinti licenciją organizuoti totalizatorių arba lažybas, gali jas pradėti rengti tik tada, kai priežiūros tarnyba patvirtina lošimo reglamentą). Išvadą teikiančios institucijos atstovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad pagal ALĮ nuostatas, siekiant organizuoti stalo lošimus, reikalinga šių sąlygų visuma: licencija organizuoti stalo lošimus ir lošimus A kategorijos automatais; patvirtintas lošimų organizavimo reglamentas; priežiūros institucijos išduotas leidimas. Tokio pobūdžio reikalavimai, keliami lošimų organizavimui, ir jų formulavimo pobūdis leidžia daryti išvadą apie azartinių lošimų, kaip specifinės visuomeninių santykių rūšies, svarbą visuomenei.
  8. Pagal ALĮ 10 straipsnio 1 dalį, draudžiama organizuoti lošimus, nenurodytus šiame įstatyme arba pažeidžiant šio įstatymo nustatytą tvarką. Šioje normoje įtvirtinta elgesio taisyklė, ją aiškinant lingvistiškai, vertintina kaip imperatyvioji. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytą lošimų organizavimo tvarką, jos reikšmingumą ir byloje esant nustatytai neginčijamai aplinkybei, kad atsakovė UAB „TOP SPORT“ neturėjo reikalingos licencijos organizuoti azartinius lošimus (tarp jų ir „Black Jack“), leidžiančią daryti išvadą, kad atsakovė neturėjo ir kitų būtinų dokumentų tokiam lošimui organizuoti (reglamento, leidimo), spręstina, kad lošimas, kurio pagrindu kildinamas ieškovo reikalavimas, organizuotas pažeidžiant ALĮ nustatytą tvarką ir todėl pagrįstai pirmosios instancijos teismo įvertintinas kaip draudžiamas įstatymo (ALĮ 10 str. 1 d.). Teisėjų kolegijos vertinimu, tokio imperatyvo pažeidimas, sistemiškai aiškinant aukščiau minėtas CK ir ALĮ nuostatas, lemia bylai aktualaus lošimo, draudžiamo įstatymo, pasekmių, tiesiogiai įtvirtintų CK 6.243 straipsnio 2 dalyje, taikymą, nuo kurių nukrypti nagrinėjamu atveju pagal apelianto reiškiamo reikalavimo pobūdį (kaip laimėjusiai šaliai priteisti lošime laimėtą pinigų sumą), nėra teisinio pagrindo. Esant tokioms aplinkybėms negali būti ginamas ieškovo lūkestis neteisėto (įstatymo draudžiamo) lošimo pagrindu gauti piniginį laimėjimą.
  9. Remiantis aukščiau išdėstyta pozicija, apeliacinio skundo argumentas, kad vien nustatyta licencijos neturėjimo aplinkybė nėra pakankama lošimą vertinti kaip draudžiamą įstatymo ir dėl to netenkinti ieškovo ieškinio dėl laimėjimo priteisimo, atmestinas kaip nepagrįstas. Pažymėtina, kad nors pirmosios instancijos teismas sprendime taikydamas minėtą normą aiškiai neįvardijo, kokiu įstatymu ir normomis vadovaujasi konstatuodamas lošimo draudžiamumą CK 6.243 straipsnio 2 dalies prasme, o rėmėsi pamatiniu teisės principu, jog iš neteisės (nagrinėjamu atveju lošimo, organizuoto neturint licencijos) teisė nekyla, teisėjų kolegijos vertinimu, esant aukščiau nurodytiems motyvams, tai nesudaro pagrindo naikinti skundžiamo teismo sprendimo, juolab kad šio principo esmė nagrinėjamu atveju atitinka susiklosčiusią faktinę situaciją ir CK 6.243 straipsnio 2 dalies normos turinį (CPK 185 str.).
  10. Kiti apeliaciniame skunde nurodomi argumentai, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, taip pat nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą sprendimą. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CK 6.243 straipsnio turiniu (žiūrėti šios nutarties 30–31 punktus), sutinka su atsiliepime į apeliacinį skundą nurodytais argumentais, kad nagrinėjamu atveju ieškovo sąžiningumas / nesąžiningumas, žinojimas / nežinojimas apie lošimo „Black Jack“ neteisėtumą, apsisprendimą dalyvauti lošime lėmę veiksniai, atsižvelgiant į ieškovo reikalavimą priteisti laimėtą sumą, nėra reikšmingi ir nesudaro pagrindo išimčiai iš CK 6.243 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų įstatymo draudžiamo lošimo pasekmių, padaryti. Analogiškais motyvais atmestini ir apelianto skunde nurodyti argumentai, susiję su įrodinėtinu pacta sunt servanda principo pažeidimu, taip pat jo, kaip vartotojo, statusu santykyje su atsakove (pagal CK 6.2283 straipsnio 2 dalies 12 punktą šio skyriaus (vartojimo sutartys) nuostatos, išskyrus 6.2284 straipsnį, reglamentuojantį vartojimo sutarčių nesąžiningas sąlygas, netaikomos sutartims dėl azartinių lošimų, loterijos ar kitokių žaidimų, grindžiamų rizika ar atsitiktinumu). CK įtvirtintam negalimumui ginti laimėjusios šalies teisę gauti laimėjimą lošimo, kurį draudžia įstatymas, pagrindu, nedaro įtakos šalių tarpusavio susitarimai, santykiai, padėtis ir pan. Savo ruožtu apeliacinio skundo argumentas, kad apeliantas ne kartą iki šio ginčo lošimo buvo laimėjęs pinigines sumas atsakovės organizuotame lošime „Black Jack“ ne tik kad nėra pagrįstas įrodymais (byloje nėra duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, kokiuose lošimuose ir (ar) žaidimuose ieškovas dalyvaudavo), bet ir apskritai pagal ieškovo reiškiamą reikalavimą priteisti konkretų laimėjimą, nelaikytinas teisiškai reikšmingu.
  11. Skunde taip pat prašoma įvertinti, ar pagal byloje susiklosčiusią situaciją, atsakovės veiksmuose nėra nusikaltimo požymių, dėl kurių teismas turėtų kreiptis į prokurorą (CPK 300 str.). Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, nurodo nagrinėjamu atveju nenustačiusi aplinkybių, dėl kurių manytų esant pagrindui vadovautis CPK 300 straipsnio nuostatomis ir kreiptis į prokurorą, tačiau pažymi, kad tuo atveju, jei, apelianto įsitikinimu, atsakovės veiksmuose yra nusikalstamos veikos požymių, dėl kurių reikėtų atlikti ikiteisminį tyrimą, jis turi teisę pats kreiptis į ikiteisminį tyrimą atliekančias institucijas.

9Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų

  1. Teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994-04-19 sprendimas byloje Nr. 16034/90, Van de Hurk v. Netherlands), svarbu, kad iš sprendimo turinio būtų aiškiai matyti, jog bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai (žr. Hirvisaari v. Finland, no. 4968/99, par. 30, 27 September 2001) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2008-12-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-603/2008). Iš skundžiamo teismo sprendimo turinio yra visiškai aišku, kodėl teismas išsprendė ginčą būtent taip, teismo išvados yra grindžiamos pakankamais argumentais bei motyvais.
  2. Teisėjų kolegija, remdamasi aukščiau išdėstytų faktinių aplinkybių ir teisinių išvadų pagrindu, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagal byloje nustatytas aplinkybes tinkamai taikė ir aiškino CK normas, reglamentuojančias lošimų ir lažybų pasekmes, ir pagrįstai atsisakė tenkinti ieškovo reikalavimą iš atsakovės priteisti lošime laimėtą pinigų sumą neteisėto lošimo pagrindu, todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p., 185 str.).
  3. Atsakovei iki paskirto teismo posėdžio bylą pagal apeliacinį skundą nagrinėti rašytinio proceso tvarka nepateikus jos patirtų bylinėjimosi išlaidų dydį ir faktą pagrindžiančių įrodymų, nesprendžiamas jų priteisimo klausimas (CPK 93, 98 str.).

10Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325–333 straipsniais,

Nutarė

11Kauno apygardos teismo 2017 m. gegužės 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai