Byla 2-1087-943/2015
Dėl Kauno apygardos teismo 2015 m. kovo 16 d. nutarties, kuria patvirtintas ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Požeminės linijos“ kreditorinis reikalavimas atsakovo restruktūrizavimo byloje

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Dalios Kačinskienės, Nijolės Piškinaitės ir Egidijos Tamošiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

2rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „Laugina“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2015 m. kovo 16 d. nutarties, kuria patvirtintas ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Požeminės linijos“ kreditorinis reikalavimas atsakovo restruktūrizavimo byloje.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5Kauno apygardos teismas 2013 m. gruodžio 27 d. nutartimi iškėlė atsakovui uždarajai akcinei bendrovei (toliau – ir UAB) „Laugina“ restruktūrizavimo bylą.

6Ieškovas UAB „Požeminės linijos“ kreipėsi į atsakovo restruktūrizavimo administratorių, prašydamas patvirtinti jo 172 494,46 Eur (595 838,43 Lt) dydžio reikalavimą, susidedantį iš 170 756,74 Eur skolos ir 1 809,99 Eur delspinigių.

7Atsakovas nesutiko su ieškovo reikalavimu delspinigių dalyje. Savo poziciją atsakovas grindė tuo, kad nėra praleistas jo prievolės įvykdymo terminas, todėl ieškovas neturi teisės skaičiuoti delspinigius. Remiantis šalių sudarytų rangos sutarčių sąlygomis, atsakovas įsipareigojo su ieškovu atsiskaityti už jo atliktus darbus tik gavęs prievolės įvykdymą iš užsakovų. Kadangi užsakovai iki šiol nėra sumokėję atsakovui už atliktus darbus, atsakovas neturi pareigos atsiskaityti su ieškovu.

82014 m. rugsėjo 10 d. Kauno apygardos teismas nutartimi patvirtino ieškovo reikalavimą 170 756,74 Eur sumai, kitoje dalyje administratoriaus ginčijamo kreditorinio reikalavimo tvirtinimo klausimą nutarė spręsti teismo posėdyje.

9II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

10Kauno apygardos teismas 2015 m. kovo 16 d. nutartimi patvirtino ieškovo 1 809,84 Eur delspinigių reikalavimą atsakovo restruktūrizavimo byloje.

11Teismas nurodė, kad 170 756,74 Eur skolos pradelsimą patvirtina šalių 2013 m. rugsėjo 30 d. pasirašytas tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktas. Atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kurie pagrįstų, kad ginčo PVM sąskaitų faktūrų apmokėjimo terminai nėra suėję; taip pat patikimų įrodymų, kada iš ieškovo priimtus darbus perdavė užsakovams UAB „Radviliškio vandenys“, UAB „Jonavos vandenys“ ir gavo iš jų apmokėjimus už darbus. Dėl to teismas sprendė, kad ieškovas pagrįstai skaičiavo delspinigius.

12III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

13Atskirajame skunde atsakovas prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2015 m. kovo 16 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – netvirtinti ieškovo 1 809,84 Eur reikalavimo atsakovo restruktūrizavimo byloje, priteisti iš ieškovo jo turėtas bylinėjimosi išlaidas.

14Skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė, kada suėjo ieškovo išrašytų PVM sąskaitų faktūrų apmokėjimo terminai. Ieškovo atlikti darbai užsakovui UAB „Jonavos vandenys“ buvo perduoti pagal 2014 m. rugsėjo 30 d. atliktų darbų aktą Nr. 6. Apmokėjimą už šiuos darbus apeliantas iš UAB „Jonavos vandenys“ gavo laikotarpiu nuo 2014 m. spalio 15 d. iki 2014 m. gruodžio 1 d, t. y. jau po restruktūrizavimo bylos iškėlimo. Taigi ieškovas nepagrįstai apskaičiavo delspinigius nuo 2013 m. liepos 25 d. PVM sąskaitos faktūros PL Nr. 01520. UAB „Jonavos vandenys“ nėra atsiskaitęs už ieškovo atliktus darbus, kurie fiksuoti 2013 m. rugsėjo 12 d. atliktų darbų akte Nr. 13-074, todėl ieškovas taip pat nepagrįstai delspinigius apskaičiavo nuo 2013 m. rugsėjo 12 d. PVM sąskaitos faktūros PL Nr. 01563. Delspinigiai taip pat negali būti skaičiuojami už darbus, kuriuos ieškovas perdavė pagal 2013 m. liepos 25 d. atliktų darbų aktą Nr. 13-048, kadangi šiuo metu vyksta teisminis ginčas su užsakovu UAB „Radviliškio vandenys“ dėl to, kokie darbai ir kada jam buvo perduoti. Ieškovo vienašališkai sąskaitose nustatyti atsiskaitymo terminai nesukūrė ir negalėjo sukurti jokių teisinių pasekmių, kadangi atsiskaitymo už atliktus darbus tvarka ir terminai buvo reglamentuoti 2011 m. balandžio 6 d. Statybos rangos sutarties Nr. SUB2011-06 ir 2012 m. kovo 7 d. Statybos rangos sutarties Nr. SUB2012-06 sąlygose. Pirmosios instancijos teismo minimame šalių 2013 m. rugsėjo 30 d. pasirašytame tarpusavio atsiskaitymų suderinimo akte buvo suderintas tik prievolių dydis, bet ne jų vykdymo terminai. Skolos ieškovui apmokėjimo terminas apelianto 2013 m. spalio 31 d. skolų kreditoriams žiniaraštyje nurodytas klaidingai.

15Atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovas prašo Kauno apygardos teismo 2015 m. kovo 16 d. nutartį palikti nepakeistą.

16Atsikertant į atskirojo skundo argumentus atsiliepime nurodoma, kad ieškovo teisę skaičiuoti delspinigius pagrindžia šalių 2013 m. rugsėjo 30 d. pasirašytas tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktas. Apelianto restruktūrizavimo byloje yra jo paties parengtas skolų kreditoriams žiniaraštis, kuriame patvirtinta, kad įmonės skola ieškovui yra pradelsta. Apeliantas nepateikė jokių įrodymų, kad ginčo PVM sąskaitų faktūrų apmokėjimo terminai nėra suėję. Teismas turėtų atsisakyti priimti apelianto kartu su atskiruoju skundu pateiktus įrodymus, kadangi nėra CPK 314 straipsnyje nustatytų pagrindų jiems priimti ir apeliantas nesuformulavo atitinkamo prašymo.

17Teisėjų kolegija

konstatuoja:

18IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

19Dėl naujų įrodymų priėmimo

20CPK 314 straipsnyje įtvirtinta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad šiuo ribojimu siekiama panaikinti galimybę piktnaudžiauti procesu ir skatinti bylos dalyvius veikti už greitą ir išsamų bylos išnagrinėjimą, užtikrinti sąžiningą bylinėjimąsi, atskleidžiant bylai reikšmingus duomenis pirmosios instancijos teisme (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. birželio 21 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje R. Z. prieš GNSB Kuliškių sodybos, bylos Nr. 3K-3-286/2013).

21Kartu su atskiruoju skundu apeliantas pateikė dokumentus – 2014 m. lapkričio 30 d. atliktų darbų akto Nr. 7, FIDIC inžinieriaus 2015 m. vasario 3 d. e. laiško ir apelianto 2013 m. gruodžio 12 d. paaiškinimų dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo kopijas, kurie bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme pateikti nebuvo. Atskirajame skunde apeliantas prašymo priimti naujus įrodymus nesuformulavo. Taip pat apeliantas nenurodo jokių aplinkybių, kurios sudarytų prielaidas spręsti dėl CPK 314 straipsnyje numatytos išimties taikymo ar atskleistų, kokią reikšmę pateiktų dokumentų priėmimas ir įvertinimas turėtų pirmosios instancijos teismo išvadų dėl ginčo esmės peržiūrėjimui. Tai sudaro savarankišką procesinį pagrindą atsisakyti priimti paminėtus dokumentus. Detalizuojant tokį sprendimą, pirmiausia pastebėtina, kad dokumentų parengimo datos rodo, jog juos pateikti pirmosios instancijos teismui objektyvių kliūčių nebuvo. Antra, iš dokumentuose fiksuotos informacijos matyti, kad ji neturi aiškaus ir betarpiško ryšio su bylos teisminio nagrinėjimo dalyku, t. y. netenkina įrodymams keliamo sąsajumo reikalavimo (CPK 180 straipsnis). Be kita ko, atkreiptinas dėmesys, kad 2014 m. lapkričio 30 d. atliktų darbų akto Nr. 7 originalas nėra pasirašytas. Taigi šiame dokumente užfiksuoti duomenys apskritai neturi įrodomosios reikšmės. Naujų įrodymų priėmimo klausimu taip pat pažymėtina, kad apeliantas iki atskirojo skundo nagrinėjimo pradžios 2015 m. gegužės 15 d. pateikė dar vieną dokumentą – 2015 m. kovo 24 d. UAB „Jonavos vandenys“ raštą Nr. A-134, kurį prašo priimti. Šis apelianto prašymas taip pat netenkinamas. Aplinkybės dėl statytojų (užsakovų) prievolių vykdymo buvo sudėtinė teisminio bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme dalimi. Taigi teisminio nagrinėjimo dalyko turinys ir ribos apeliantui neabejotinai buvo žinomos. Nepaisant to, apeliantas į UAB „Jonavos vandenys“ su paklausimu kreipėsi tik po to, kai buvo priimta skundžiama nutartis, t. y. apeliantas tinkamai nesirūpino savalaikiu įrodymų rinkimu ir pateikimu bylą nagrinėjančiam teismui (CPK 7 straipsnio 2 dalis, 42 straipsnio 1 dalis). Dėl šios priežasties UAB „Jonavos vandenys“ raštą taip pat atsisakoma priimti. Nors apeliantas teigia, kad minėtame dokumente užfiksuoti duomenys būtų reikšmingi ieškovo reikalavimo teisinei kvalifikacijai, tačiau su tuo nėra pagrindo sutikti. Rašte nurodyti tik lakoniški duomenys apie rašto surašymo metu egzistavusias aplinkybes – dalis ginčo rangos darbų nėra apmokėti, kurie per se, t. y. nepateikus paaiškinimo, kodėl jie nėra apmokėti, kada jie buvo statytojo (užsakovo) priimti, įrodomosios reikšmės neturi.

22Dėl ieškovo teisės skaičiuoti netesybas

23Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas, patvirtindamas ieškovo apskaičiuotų netesybų reikalavimą, netinkamai taikė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą bei sutarčių aiškinimą reglamentuojančias taisykles.

24CK 6.71 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad netesybos (bauda, delspinigiai) – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta. Netesybos yra prievolių užtikrinimo būdas, skatinantis skolininką įvykdyti prievolę (CK 6.70, 6.71 straipsniai), taip pat sutartinės civilinės atsakomybės forma (CK 6.256 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 1 dalis).

25Formuodamas teismų praktiką Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad šalių susitarimu nustatytų netesybų tikslas – kompensuoti kreditoriaus galimus praradimus neįvykdžius ar netinkamai įvykdžius sutartinius įsipareigojimus (CK 6.71 straipsnis), o šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų reiškia tai, jog kreditoriui nereikia įrodinėti patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie pripažintini minimaliais nuostoliais (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 29 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Palangos statyba“ prieš UAB „Ardimas“, bylos Nr. 3K-3-360/2009).

26Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovas kreipėsi į apelianto restruktūrizavimo administratorių, prašydamas perduoti teismui tvirtinti jo 172 566,74 Eur reikalavimą, kurį sudaro 170 756,74 Eur skola ir 1 809,99 Eur netesybos (I b. t., l. 59). Apelianto skola atsirado ieškovui įvykdžius savo įsipareigojimus, t. y. atlikus statybos rangos darbus ir juos perdavus apeliantui, pagal šalių 2011 m. balandžio 6 d. pasirašytą Statybos subrangos sutartį Nr. SUB2011-06 ir 2012 m. kovo 7 d. – Statybos rangos sutartį Nr. SUB2012-06 (I b. t., l. 66–68, 112–115). Atlikęs ir perdavęs apeliantui statybos rangos darbus, ieškovas 2013 m. liepos 25 d. išrašė PVM sąskaitas faktūras PL Nr. 01520, Nr. 01521 ir Nr. 01522, o 2013 m. rugsėjo 12 d. – Nr. 01563 (I b. t., l. 62–65). Apeliantas neneigia to, kad sąskaitose faktūrose įrašyti darbai buvo atlikti, o jų rezultatas perduotas jam. Vis dėlto jis nesutinka su tuo, kad sąskaitos turėjo būti apmokėtos iki jose nurodytų terminų (2013 m. rugsėjo 23 d. ir 2013 m. lapkričio 11 d.). Kvestionuodamas pirmosios instancijos teismo išvadas šioje dalyje, apeliantas teigia, kad pagal šalių sudarytų sutarčių sąlygas sąskaitos turi būti apmokamas per 5 kalendorines dienas nuo pinigų gavimo iš statytojo (UAB „Jonavos vandenys“ arba UAB „Radviliškio vandenys“) dienos, t. y. PVM sąskaitose faktūrose įrašyti jų apmokėjimo terminai šalių nesaisto. Tokia apelianto formuluojama faktų interpretacijos versija rodo, kad jo įsitikinimu ieškovas neteisėtai netesybas skaičiavo nuo prieš tai minėtų PVM sąskaitų faktūrų apmokėjimo terminų, nes tokią teisę jis turėtų tik tuomet, jeigu apeliantas su juo neatsiskaitytų per 5 kalendorines dienas nuo pinigų gavimo iš statytojo dienos. Iš to aišku, kad byloje yra kilęs prieš tai nurodytų šalių sutarčių ir ginčo PVM sąskaitų faktūrų sąlygų kolizijos klausimas.

27Kaip minėta, PVM sąskaitose faktūrose buvo nurodyti konkretūs jų apmokėjimo terminai. Apeliantas sąskaitas priėmė, tačiau jokių pretenzijų dėl jų turinio ir įrašytų sąlygų ieškovui nepareiškė. Pasisakydamas dėl PVM sąskaitos faktūros įrodomosios reikšmės, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad PVM sąskaita faktūra, atsižvelgiant į šiam dokumentui įstatymo keliamus reikalavimus, yra tam tikras sutarties sąlygas atspindintis dokumentas, vertintinas kaip viena iš įrodinėjimo priemonių, remiantis kuria gali būti įrodinėjamos aplinkybės, susijusios su sutartinių įsipareigojimų vykdymų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. vasario 24 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Litagros prekyba“ prieš G. B. IĮ, bylos Nr. 3K-3-55/2012). Kadangi PVM sąskaitoje faktūroje, kaip rašytiniame specialią įstatymuose apibrėžtą funkciją atliekančiame dokumente, taip pat fiksuojama bei reiškiama asmenų valia (pvz., patvirtinamas prievolės dydis, paslaugų ar / ir darbų gavimo faktas), akivaizdu, kad asmenys sąskaitoje gali nustatyti kitokius atsiskaitymo terminus, nei yra numatyti jų sudarytoje sutartyje, kurią vykdant buvo išrašyta sąskaita (CK 1.64 straipsnio 1 dalis, 1.71 straipsnio 1 dalis, 1.73 straipsnio 2 dalis). Šiuo atveju, teisėjų kolegijos įsitikinimu, susiklostė būtent tokia situacija, t. y. apeliantas, priimdamas ginčo PVM sąskaitas faktūras ieškovo parengtomis sąlygomis, kartu kiekvienos sąskaitos atveju modifikavo bendrą šalių sutartą atsiskaitymo tvarką. Dėl to atskirojo skundo argumentai, kad ieškovas neturėjo teisės skaičiuoti netesybų, nes nebuvo / nėra suėję 170 756,74 Eur skolos apmokėjimo terminai, atmestini kaip nepagrįsti. Aptartų faktinių aplinkybių kontekste būtina akcentuoti, kad apelianto pozicija dėl to, ar yra suėjęs prievolės ieškovui vykdymo terminas, nėra nuosekli. Viena vertus, apeliantas pripažįsta skolą ieškovui, taip pat 2013 m. rugsėjo 25 d. skolų kreditoriams sąraše įrašė, kad skola ieškovui yra pradelsta (II b. t., l. 34–36), kita vertus, ieškovui pradėjus skaičiuoti netesybas ir pareiškus tokį reikalavimą, apeliantas pakeitė savo nuomonę ir pradėjo neigti anksčiau deklaruotus teiginius. Toks nuomonės bei aplinkybių traktavimo pakeitimas, atsižvelgiant į apelianto teisinį statusą, vertintinas kaip vienas iš įrodymų, teikiančių pagrindą pripažinti ieškovo pretenzijas ginčo dalyje pagrįstomis (CPK 185 straipsnis).

28Net ir vertinant ginčo situaciją taip, kad apeliantas ir ieškovas nemodifikavo jų tarpusavio sutartyse nustatytų atsiskaitymo terminų ir tvarkos, t. y. per 5 kalendorines dienas nuo pinigų gavimo iš statytojo dienos, nenustatyta priežasčių, kodėl pirmosios instancijos teismui, ištyrus šalių pateiktus įrodymus, negalėjo susidaryti įsitikinimas dėl ieškovo reikalavimo pagrįstumo. Tarp šalių kilusio ginčo esmė, kaip prieš tai minėta, suponuoja, kad jis glaudžiai susijęs su jų tarpusavyje sudarytų sutarčių, kurias vykdant atsirado apelianto prievolė ieškovui, sąlygų aiškinimu. Vienas esminių sutarčių aiškinimo reikalavimų, ne kartą akcentuotų Lietuvos Aukščiausiojo Teismo plėtojamoje praktikoje, – sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienai iš šalių. Aiškinant sutartį, būtina vadovautis ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais. Taikant įstatymo įtvirtintas ir teismų praktikoje pripažintas sutarčių aiškinimo taisykles, turi būti kiek įmanoma tiksliau išsiaiškinta šalių valia, išreikšta joms sudarant sutartis ir prisiimant iš tokių sutarčių kylančius įsipareigojimus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gegužės 10 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Sarteksas“ prieš UAB „Beltateksas“, bylos Nr. 3K-3-203/2007; 2010 m. liepos 30 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Fegda“ prieš UAB „Via Baltika Logistika“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-349/2010). Vadinasi, sutarčių ir jų sąlygų turinio aiškinimo rezultatas negali reikšti šalių valios paneigimo ir / ar nesąžiningos situacijos sukūrimo vienos iš jų atžvilgiu.

29Negalima neigti to, kad Statybos subrangos sutarties Nr. SUB2011-06 ir Statybos rangos sutarties Nr. SUB2012-06 2.3 punktų nuostatos lingvistiškai yra aiškios ir nedviprasmiškos, t. y. formaliai atitinka apeliacinio skundo pagrindus. Vis dėlto pažodinis sutarčių sąlygų aiškinimas de facto kuria akivaizdžiai šalių interesų pusiausvyrą iškreipiančią situaciją: už ieškovo atliktus ir apeliantui 2013 metais perduotus darbus iki šiol nėra atsiskaityta. Nors nurodytose sutarčių sąlygose įtvirtintas atsiskaitymo mechanizmas sukonstruotas taip, kad ieškovo atliktų ir perduotų darbų apmokėjimas tiesiogiai susietas su statytojo (užsakovo) įsipareigojimų apeliantui vykdymu, tačiau jis negali būti traktuojamas kaip teikiantis pagrindą apeliantui ignoruoti savo prievoles. Pastarosios, be kita ko, pasireiškia pareiga užtikrinti tinkamą ir savalaikį iš ieškovo priimtų darbų perdavimą statytojui. Vien tik iš atskirojo skundo argumentų matyti, kad apeliantas nesilaikė aptartos pareigos bei pakankamo rūpestingumo administruojant iš ieškovo priimtų darbų rezultato perdavimo statytojams (užsakovams): apeliantas dalį darbų perdavė praėjus daugiau nei vieneriems metams nuo jų priėmimo iš ieškovo, o dalies darbų perdavimo / neperdavimo fakto išvis negali pagrįsti. Tą patvirtina ir bylos svarstymui pateiktų dokumentų visetas (pvz., atliktų darbų aktai (I b. t., l. 135–149), remiantis kuriais, kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, objektyviai nėra galimybės nustatyti, kada konkrečiai ginčo darbai ir kokia apimtimi buvo perduoti statytojams (užsakovams). Atitinkamai nėra faktinių prielaidų spręsti, kad apeliantas būtų tinkamai vykdęs savo sutartinius įsipareigojimus atsiskaityti su ieškovu jų tarpusavio sutartyse nustatytais terminais ir tvarka. Apelianto nurodoma pozicija dėl ieškovo atliktų darbų perdavimo statytojams (užsakovams) abejotina dar ir dėl tos priežasties, kad pagal Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 79 straipsnio 2 dalies 1 punktą PVM sąskaita faktūra privalo būti išrašyta nedelsiant patiekus prekes ar suteikus paslaugas, tačiau teikiant ilgalaikes paslaugas (t. y. paslaugas, kurios teikiamos tam tikrą tęstinį laikotarpį (telekomunikacijų, nuomos ar kt.), taip pat ilgą laiką tiekiant elektros energiją, dujas, šilumos ir kitų rūšių energiją, PVM sąskaita faktūra gali būti išrašoma už visą per mėnesį suteiktų paslaugų arba patiektų prekių kiekį ne vėliau kaip iki kito mėnesio, einančio po mėnesio, kurį buvo suteiktos paslaugos arba patiektos prekės, 10 dienos. Toks teisinis reglamentavimas bei rangos teisinių santykių, siejusių ginčo šalis, pobūdis suponuoja, kad apeliantas, kaip apdairus ir rūpestingas ūkinės komercinės veiklos dalyvis, turėjo statytojams (užsakovams) atliktus darbus perdavinėti etapais ir atitinkamai išrašyti PVM sąskaitas faktūras. Tai, be kita ko, teikia pagrindą išvadai, kad apeliantas iš ieškovo priimtus darbus turėjo nedelsdamas perduoti statytojams (užsakovams). Bylos svarstymui apeliantas UAB „Radviliškio vandenys“ išrašytų PVM sąskaitų faktūrų už ieškovo atliktus ir įmonei perduotus darbus į bylą nepateikė, o iš UAB „Jonavos vandenys“ 2014 m. spalio 15 d. išrašytos PVM sąskaitos faktūros bei 2014 m. rugsėjo 30 d. atliktų darbų akto Nr. 6 matyti, kad apeliantas statytojui (užsakovui) dalį ieškovo atliktų darbų perdavė praėjus daugiau nei vieneriems metams nuo jų priėmimo (I b. t., l. 150). Toks apelianto veikimas, kaip prieš tai konstatuota, rodo jo netinkamą įsipareigojimų ieškovui vykdymą, t. y. nesavalaikį iš ieškovo priimtų darbų perdavimą statytojams (užsakovams). Dėl to kilusių pasekmių neigiama našta tenka apeliantui. Taigi ieškovas teisėtai pradėjo skaičiuoti netesybas nuo PVM sąskaitose faktūrose įrašytų jų apmokėjimo terminų pabaigos (CK 6.71 straipsnio 3 dalis).

30Apibendrindama išdėstytą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje nenustatyta pagrindo panaikinti ar pakeisti skundžiamą teismo nutartį. Atlikdamas ieškovo reikalavimo pagrįstumo materialiąją kontrolę, kiek ji yra susijusi su apelianto, kaip restruktūrizuojamos įmonės, kreditorių reikalavimų tvirtinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė tiek proceso, tiek materialiosios teisės normas, taip pat nepadarė fakto klaidų.

31Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

32Netenkinus atskirojo skundo, iš apelianto ieškovui priteisiama 130,50 Eur išlaidų už advokato teisinę pagalbą, rengiant atsiliepimą į atskirąjį skundą (CPK 98 straipsnio 2 dalis). Šios išlaidos pagrįstos įrodymais, atitinka Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 įsakymu Nr. IR-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nuostatas.

33Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

34Kauno apygardos teismo 2015 m. kovo 16 d. nutartį palikti nepakeistą.

35Priteisti iš atsakovo restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „Laugina“ (juridinio asmens kodas 261411420) ieškovui uždarajai akcinei bendrovei „Požeminės linijos“ (juridinio asmens kodas 160427431) 130,50 (šimtą trisdešimt eurų ir 50 ct) Eur bylinėjimosi išlaidų.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal... 3. Teisėjų kolegija... 4. I. Ginčo esmė... 5. Kauno apygardos teismas 2013 m. gruodžio 27 d. nutartimi iškėlė atsakovui... 6. Ieškovas UAB „Požeminės linijos“ kreipėsi į atsakovo... 7. Atsakovas nesutiko su ieškovo reikalavimu delspinigių dalyje. Savo poziciją... 8. 2014 m. rugsėjo 10 d. Kauno apygardos teismas nutartimi patvirtino ieškovo... 9. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 10. Kauno apygardos teismas 2015 m. kovo 16 d. nutartimi patvirtino ieškovo 1... 11. Teismas nurodė, kad 170 756,74 Eur skolos pradelsimą patvirtina šalių 2013... 12. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 13. Atskirajame skunde atsakovas prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2015 m.... 14. Skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė, kada suėjo... 15. Atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovas prašo Kauno apygardos teismo 2015... 16. Atsikertant į atskirojo skundo argumentus atsiliepime nurodoma, kad ieškovo... 17. Teisėjų kolegija... 18. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 19. Dėl naujų įrodymų priėmimo ... 20. CPK 314 straipsnyje įtvirtinta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako... 21. Kartu su atskiruoju skundu apeliantas pateikė dokumentus – 2014 m.... 22. Dėl ieškovo teisės skaičiuoti netesybas ... 23. Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas, patvirtindamas ieškovo... 24. CK 6.71 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad netesybos (bauda, delspinigiai) –... 25. Formuodamas teismų praktiką Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra... 26. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovas kreipėsi į apelianto... 27. Kaip minėta, PVM sąskaitose faktūrose buvo nurodyti konkretūs jų... 28. Net ir vertinant ginčo situaciją taip, kad apeliantas ir ieškovas... 29. Negalima neigti to, kad Statybos subrangos sutarties Nr. SUB2011-06 ir Statybos... 30. Apibendrindama išdėstytą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje... 31. Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ... 32. Netenkinus atskirojo skundo, iš apelianto ieškovui priteisiama 130,50 Eur... 33. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 34. Kauno apygardos teismo 2015 m. kovo 16 d. nutartį palikti nepakeistą.... 35. Priteisti iš atsakovo restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės...