Byla 2A-47-180/2018
Dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Artūro Driuko, Nijolės Piškinaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Egidijaus Žirono,

2apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo K. Z. (K. Z.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. kovo 14 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1324-803/2017 pagal ieškovo K. Z. ieškinį atsakovui viešajai įstaigai Centro poliklinikai, dalyvaujant trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, atsakovo pusėje akcinei bendrovei „Lietuvos draudimas“, dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4

  1. Ginčo esmė
  1. Ieškovas K. Z. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo viešosios įstaigos (toliau – VšĮ) Centro poliklinikos 250 Eur turtinės ir 100 Eur neturtinės žalos atlyginimo dėl netinkamą danties gydymą. Ieškinys grindžiamas šiais argumentais:
  2. Nuo 2016 m. gegužės 30 d. jis (ieškovas) jautė diskomfortą burnoje dėl nekokybiškai gydytojų suteiktų medicinos paslaugų, nušlifuojant auksinės karūnėlės keturiasdešimt šešto danties protezą.
  3. Buvo morališkai pažemintas, kai kreipėsi pas odontologijos klinikos vedėją dėl siuntimo konsultacijai į Žalgirio polikliniką. Gydytoja nieko nepaaiškino, tačiau nurodė, kad jis (ieškovas) privalo pasirašyti sutikimą gydytis.
  4. Atsakovas VšĮ Centro poliklinika netinkamai tvarkė jo (ieškovo) sveikatos kortelę, nes gydytoja R. B. neįrašė ir neužpildė formos 7 punkte duomenų apie dantų būklę. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 1999 m. lapkričio 29 d. įsakymas Nr. 515 „Dėl sveikatos priežiūros įstaigų veiklos apskaitos ir atsakomybės tvarkos“ įpareigoja užpildyti formos 12 punktą, kuriame aprašoma protezų, konstrukcijų ir kokybės būsena. Jeigu jis geros būklės, tai pildomas 12.5 punktas.
  1. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
  1. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. kovo 14 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies ir priteisė ieškovui K. Z. 50 Eur neturtinės žalos atlyginimo iš atsakovo VšĮ Centro poliklinika.
  2. Ginčui spręsti teismas taikė CK 6.246 – 6.249 straipsnius, 6.250 straipsnio 1 dalies, 6.725 straipsnio 2 dalies, 6.732 straipsnio, 6.727 straipsnio 1 dalies nuostatas, vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, suformuota bylose dėl žalos, padarytos asmens sveikatai, atlyginimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. rugsėjo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-764/2003; 2005 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-556/2005; 2007 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-345/2007; 2008 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-478/2008; 2009 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-408/2009; 2013 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2013; 2014 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-364/2014).

5Dėl atsakovo neteisėtų veiksmų

  1. Ieškovas teigė: medicininės paslaugos buvo suteiktos nekokybiškai, nes dėl atsakovo gydytojos neteisėtų veiksmų šlifuojant 45-to danties plombą, buvo pažeistas 46-to danties auksinės karūnėlės (pagal burnos formulės 46-to danties protezą) viršutinis sluoksnis, dėl ko penkis mėnesius jautė diskomfortą burnoje, dėl ko patyrė turtinę ir neturtinę žalą. Taip pat neturtinę žalą patyrė ir dėl netinkamo paslaugos administravimo (negavo reikiamos informacijos, gydytoja netinkamai pildė privalomas formas apie dantų būklę ir t.t.).
  2. Teismas, konstatuodamas atsakovo neteisėtus veiksmus, rėmėsi Sveikatos apsaugos ministerijos Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos 2016 m. spalio 13 d. sprendimu Nr. 56-98, kuriame nustatyta, kad ieškovo dalis karūnėlės nusidėvėjusi natūraliai, o dalis yra pažeista mechaniškai, tačiau pažeidimų atsiradimų laiko nėra galimybės nustatyti. Paminėtas sprendimas paneigia Gydytojų odontologų komisijos 2016 m. liepos 13 d. ataskaitos išvadą, kad tokių pažeidimų nėra. Teismas, įvertinęs bylos faktines aplinkybės priėjo išvados, kad labiau tikėtina, jog atsakovas netinkamai atliko pareigas, pažeisdamas jam keliamą rūpestingumo pareigą (CK 6.732 str.), kurios ieškovas galėjo teisėtai tikėtis iš priežiūros paslaugų teikėjo dėl jam taikomų profesijos standartų, dėl ko tarp padarytos neteisėtos veikos ir paslaugos kokybės konstatavo netiesioginį priežastinį ryšį. Netinkamos paslaugos pasekmė – netinkamai įvertinta ieškovo sveikatos būklė dėl 46-to danties dalies mechaninio pažeidimo. Teismas taip pat rėmėsi Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos 2016 m. spalio 13 d. sprendimu Nr. 56-98, konstatavusiu, kad jeigu pažeidimai buvo padaryti poliklinikoje ieškovo apsilankymo metu, tai nei funkciškai, nei estetiškai, nei kitu būdu jie nepadarė žalos paciento sveikatai.
  3. Teismas atmetė ieškovo reikalavimą atlyginti jam patirtą 250 Eur turtinę žalą dėl sugadintos karūnėlės, nes tokios žalos neįrodė: nepateikė įrodymų, kad jis taisė ir/ar atliko kitus veiksmus, šalinančius jo įrodinėjamus nepatogumus, kuriuos jis jautė penkis mėnesius po gydytojų suteiktų medicinos paslaugų, nušlifuojant auksinės karūnėlės keturiasdešimt šešto danties protezą. Pagrindo priteisti neturtinę žalą dėl paminėtų veiksmų, teismas taip pat nenustatė.
  4. Teismas pripažino ieškovo teisę į 50 Eur neturtinės žalos atlyginimą dėl negautos tinkamos informacijos apie procedūrą, kuriai duoda sutikimą. Sprendė, kad atsakovas neatsikirto į ieškovo pretenziją dėl informacijos nepateikimo, nenurodė, kokia forma, kaip tiksliai ieškovas galėjo būti supažindintas su procedūra, kuriai prašė sutikimo. Atsakovas tik po to, kai į jį kreipėsi Sveikatos apsaugos ministerijos Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija, 2016 m. liepos 13 d. sudarė komisiją, kuri pradėjo tirti ieškovo pretenziją, nors ieškovo skundas buvo patiektas jau kitą dieną po danties plombavimo. Teismas priėjo išvados, kad dėl to ieškovas patyrė nepatogumų, ir tai sudaro pagrindą neturtinei atsakomybei kilti (CK 6.250 str. 1 d.).
  1. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
  1. Apeliantas K. Z. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. kovo 14 d. sprendimą ir priimti naują – ieškinį tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
    1. Pirmosios instancijos teismas nevertino rašytinių įrodymų – įrašų medicininėje dokumentacijoje, iš kurių matyti, kad gydytoja R. B. pažeidė Sveikatos apsaugos ministro 1999 m. lapkričio 29 d. įsakymą Nr. 55 „Dėl sveikatos priežiūros įstaigų veiklos apskaitos ir atsakomybės tvarkos“, užpildant sveikatos istorijos Formą 025/a.
    2. 2016 metais gydytoja R. B. sveikatos istorijoje neužpildė dantų apžiūros duomenų. 2016 m. rugsėjo 1 d. Vilniaus universiteto ligoninės Žalgirio klinikos direktorė raštu Nr. S(5.2.)-864 informavo Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisiją, kad vykdant komisijos prašymą apžiūrėti pacientą K. Z. negalėjo atsakyti į pateiktus klausimus, nes nepakanka pateiktų duomenų nustatyti paslaugų kokybę, ir dalis žymių paciento karūnėlės paviršiuje yra dėl mechaninio pažeidimo.
    3. 2016 m. gegužės 30 d. VšĮ Centro poliklinikoje gydytoja netinkamai suteikė odontologo paslaugas. Tarp gydytojos veiksmų ir atsiradusių padarinių yra priežastinis ryšys, nes plombos šlifavimo metu sugadintas auksinės karūnėlės 46-tas danties protezas. Siekiant ištaisyti netinkamai atlikto plombos šlifavimo pasekmes, apeliantas turės kreiptis į specialistus dėl naujo 46-to danties protezo, kurio kaina 250 Eur.
    4. Apeliantas teigia, kad apeliacinės instancijos teismas, nesant pakankamai įrodymų dėl turtinės žalos dydžio, žalos dydį turėtų paskaičiuoti pagal 1997 m. liepos 30 d. sveikatos apsaugos ministro įsakyme Nr. 357 „Dėl mokamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų sąrašo kainų nustatymo ir jų indeksavimo tvarkos bei šių paslaugų teikimo ir apmokėjimo tvarkos“ (2015 m. sausio 1 d. suvestinė redakcija) nustatytas kainas.
  2. Atsakovas VšĮ Centro poliklinika atsiliepime į ieškovo K. Z. apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir palikti nepakeistą pirmosios instancijos teismo 2017 m. kovo 14 d. sprendimą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
    1. Atsakovas nurodė, kad gydytoja, teikusi ieškovui asmens sveikatos priežiūros paslaugas, tinkamai pildė jo ambulatorinę asmens sveikatos istoriją, padarydama privalomus įrašus, todėl paciento teiginiai, kad nebuvo laikomasi teisės aktų, reglamentuojančių medicininių dokumentų pildymą, yra nepagrįsti.
    2. Apelianto tariama žala nebuvo padaryta, nes paciento įvardijamas „auksinės karūnėlės viršutinio sluoksnio sugadinimas“ yra natūralaus dėvėjimosi pasekmė, kuri neturi ryšio su 2016 m. gegužės 30 d. apeliantui suteiktomis odontologinėmis paslaugomis.
    3. Pirmosios instancijos teismas, priteisdamas ieškovui neturtinę žalą, nepagrįstai suteikė didesnę įrodomąją galią gydytojo odontologo R. P. pateiktai išvadai, kurioje nustatyta, kad buvo mechaninis danties pažeidimas.
  1. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

6Apeliacinis skundas netenkintinas.

  1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, analizuoja apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.
  2. Apeliantas K. Z., ginčydamas pirmosios instancijos teismo sprendimą, iš esmės kelią įrodymų pakankamumo problemą dėl turinės žalos atlyginimo ir priteisto neturtinės žalos dydžio.

7Dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo

  1. Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo (toliau – PTŽSAĮ) 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta paciento teisė į kokybiškas sveikatos priežiūros paslaugas. Pacientas turi teisę į žalos, padarytos pažeidus jo teises teikiant sveikatos priežiūros paslaugas, atlyginimą. Žalos atlyginimo sąlygos ir tvarka nustatyta šio įstatymo V skyriuje, Civiliniame kodekse, Lietuvos Respublikos draudimo įstatyme ir kituose teisės aktuose (PTŽSAĮ 13 str.). Pareiga asmens sveikatos priežiūros įstaigai atlyginti teikiant paslaugas paciento sveikatai padarytą žalą įtvirtinta ir Sveikatos priežiūros įstaigų įstatyme (45 str. 7 p.).
  1. CPK 178 straipsnyje nustatyta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus. Pareiškus ieškinį dėl žalos atlyginimo tuo pagrindu, kad gydytojas atliko savo profesines pareigas neatsargiai, nerūpestingai ir pacientą gydė netinkamai, gydytojo nerūpestingumo, neatidumo faktą turi įrodyti ieškovas, o atsakovas (gydytojas, gydymo įstaiga) turi įrodyti, kad pacientą jis gydė tinkamai ir gydymo metodai atitiko tam keliamus reikalavimus. Siekiant išlaikyti pusiausvyrą tarp abiejų šalių įrodinėjimo pareigos, ieškovas visada turi įrodyti žalą, atsakovo veiksmų neteisėtumą ir priežastinį ryšį. Atsakovas turi įrodinėti savo nekaltumą, kartu ir veiksmų teisėtumą, t. y. jis laikomas kaltu, kol įrodo, kad jo kaltės dėl žalos atsiradimo nėra. Pacientas, pareikšdamas ieškinį medicinos įstaigai dėl jos darbuotojų atliktų neteisėtų veiksmų (neveikimo), turi įrodyti pareigos teikti kvalifikuotą ir rūpestingą pagalbą pažeidimą, žalos faktą ir priežastinį ryšį tarp gydytojo neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir padarytos žalos (CK 6.246, 6.247, 6.249 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-489/2012; 2016 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-560-686/2016).
  1. Teismas nustatė, ir tai nepaneigta, kad apelianto dalis karūnėlės nusidėvėjusi natūraliai, o dalis yra pažeista mechaniškai. Tokio pažeidimo atsiradimų laikas nenustatytas ir, kaip teigiama Komisijos sprendime, nėra galimybės nustatyti. Teismas, įvertinęs visas bylos faktines aplinkybės priėjo išvados, kad labiau tikėtina, jog tokie veiksmai padaryti atsakovo dėl netinkamai, nerūpestingai atliktų pareigų (CK 6.732 str.). Paminėta, kad pagal CPK 178 straipsnį šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus. Taigi reikalaudamas turtinės žalos, padarytos dėl atsakovo neteisėtų veiksmų mechaninio karūnėlės pažeidimo, apeliantas privalėjo įrodyti šią patirtą žalą. Pirmosios instancijos pagrįstai nusprendė, kad apeliantas šios žalos neįrodė (CPK 177, 178 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismui tokie įrodymai taip pat nepateikti, dėl ko nėra pagrindo spręsti kitaip, nei tai nusprendė pirmosios instancijos teismas (CPK 185 str.). Nustatyti turtinės žalos dydį pagal 1997 m. liepos 30 d. Sveikatos apsaugos ministro įsakymą Nr. 357 „Dėl mokamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų sąrašo kainų nustatymo ir jų indeksavimo tvarkos bei šių paslaugų teikimo ir apmokėjimo tvarkos“ (2015 m. sausio 1 d. suvestinė redakcija), kaip to reikalauja apeliantas nėra jokio pagrindo. Apeliantas nepateikė įrodymų, kad apskritai patyrė turtinę žalą. Tai, kad buvo ginčo pažeidimas, nereiškia, kad dėl to buvo patirtos išlaidos, t. y. dėl pažeidimo pašalinimo.
  2. Pirmosios instancijos teismas priteisė apeliantui 50 Eur neturtinės žalos atlyginimui dėl sveikatos priežiūros paslaugų netinkamo vykdymo (CK6.725 str.). Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs neturtinės žalos faktą, tokios žalos nekonkretizavo. Nors teismo sprendime nurodoma, kad atsakovas netinkamai įvertino ieškovo sveikatos būklę dėl 46-to danties dalies mechaninio pažeidimo (16 p.), neinformavo apelianto apie procedūrą, kuriai duodamas sutikimas (17, 19 p.), tačiau nėra nurodyta kokius konkrečius nepatogumus patyrė apeliantas. Abstraktus teiginys apie patirtus nepatogumus, jų nekonkretizavus ir neįrodžius, nesudaro pagrindo konstatuoti neturinę žalą. CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais ir t.t. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos padarinius, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 str. 2 d.). Apeliantas teigia, kad jis dėl konstatuoto mechaninio pažeidimo jautė diskomfortą, tačiau kokio pobūdžio tas diskomfortas, kaip jis pasireiškė, kokius nepatogumus sukėlė, apeliantas neatskleidė (CPK 178 str.).
  3. Apeliaciniame skunde apeliantas nurodė ir kitas, jo įsitikinimu, reikšmingas žalos atlyginimui faktines aplinkybes, teigdamas kad teismas jų nenagrinėjo (12.1 ir 12.2 p.). Dėl šių aplinkybių pirmosios instancijos teismas pasisakė sprendimo 21 punkte. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apelianto nurodytas, jo įsitikinimu, atsakovo neveikimas (sveikatos istorijos Formą 025/a netinkamas pildymas, dantų apžiūros duomenų sveikatos istorijoje neužpildymas ir pan.) aplinkybės nesudaro pagrindo konstatuoti neturinę žalą – apeliantas neįrodė, kokius tiesioginius nepatogumus, dvasinius išgyvenimus ir pan. jam sukėlė paminėtos faktinės aplinkybės, kad už tai būtų įvertinta ir atlyginta pinigais (CK 6.250 str.).
  4. Teisėjų kolegija, įvertinusi visas reikšmingas bylos faktinės aplinkybės, prieina išvados, kad apeliantas apskritai neįrodė neturtinės žalos ir dėl to būtų pagrindas priimti kitokį sprendimą nei priėmė pirmosios instancijos teismas, tačiau pagal CPK 313 straipsnį apeliacinės instancijos teisme draudžiama priimti blogesnį, negu yra skundžiamas, sprendimas ar nutartis, jeigu sprendimą skundžia tik viena iš šalių. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismo sprendimą skundžia tik ieškovas, dėl ko priimti blogesnio sprendimo nei skundžiamas nėra teisinio pagrindo. Skundžiamas teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
  5. Į esminius apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus atsakyta. Kiti nėra teisiškai reikšmingi teisingam bylos išsprendimui.

8Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, remdamasi Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

9Vilniaus apygardos teismo 2017 m. kovo 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai