Byla 3K-3-489/2012
Dėl neturtinės žalos priteisimo. Byloje trečiuoju asmeniu dalyvauja draudimo bendrovė AA „Gjensidige Baltic“

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Dangutės Ambrasienės, Vinco Versecko (pranešėjas) ir Prano Žeimio (kolegijos pirmininkas), rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo G. A. kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. vasario 29 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo G. A. ieškinį atsakovei VšĮ Kauno apskrities ligoninei dėl neturtinės žalos priteisimo. Byloje trečiuoju asmeniu dalyvauja draudimo bendrovė AA „Gjensidige Baltic“.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Byloje kilo ginčas dėl gydytojų civilinės atsakomybės už pacientui padarytą neturtinę žalą.

5Byloje nustatyta, kad ieškovas G. A. VšĮ Kauno apskrities ligoninės padalinyje Psichiatrijos ligoninės psichiatrijos skyriuje gydytas nuo 2008 m. birželio 4 d. iki 2008 m. liepos 14 d., hospitalizuotas parskraidintas iš Anglijos. 2008 m. liepos 14 d. ryškėjant katatoninei simptomatikai su sąmonės sutrikimo požymiais ir ligoniui sukarščiavus, jis perkeltas į KMUK SPS neurologo ir psichiatro konsultacijoms, iš kur grąžintas į Kauno apskrities ligoninės padalinį Psichiatrijos ligoninę. 2008 m. liepos 14 d. 21 val. ligonis perkeltas į Psichosomatinį skyrių dėl nepatikslinto karščiavimo. Buvo stebimas ir konsultuojamas terapeuto, chirurgo, neurologo, atliekami tyrimai. 2008 m. liepos 15 d. chirurgas diagnozavo dešiniojo kulno pragulą. 2008 m. liepos 30 d. ligonis pervežtas į KMUK, iki 2008 m. spalio 3 d. gydytas Kauno medicinos universiteto klinikų Psichiatrijos klinikų Diferencinės diagnostikos sektoriuje. 2008 m. spalio 2 d. darbingumo lygio vertinimo aktu Nr. 2133 ieškovas pripažintas nedarbingu iki 2013 m. spalio 15 d.

6Lietuvos Respublikos Seimo Sveikatos reikalų komiteto ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos pavedimu pagal J. A. prašymą Valstybinė medicininio audito inspekcija prie Sveikatos apsaugos ministerijos, atlikusi VšĮ Kauno apskrities ligoninės padalinyje Psichiatrijos ligoninėje 2008 m. birželio 4 d.–liepos 14 d. ieškovui teiktų psichiatrijos profilio sveikatos priežiūros paslaugų kokybės kontrolę, nustatė, kad pacientui G. A. psichiatrijos profilio sveikatos priežiūros diagnostikos gydymo taktika buvo tinkama, tačiau G. A. Gydymo stacionare ligos istorija Nr.1111/2008 2008 m. liepos 14 d. pildyta pažeidžiant vidaus dokumentuose nustatytus reikalavimus, t. y. perkeliant G. A. į Psichosomatinį skyrių, gydytoja G. G. nesurašė etapinės epikrizės.

7Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija 2010 m. kovo 25 d. sprendimu Nr. 56-21 dėl G. A. pareiškimo nusprendė, kad asmens sveikatos priežiūros paslaugos VšĮ Kauno apskrities ligoninės padalinyje Psichiatrijos ligoninėje G. A. buvo teiktos laiku ir tinkamai, kokybiškai, žalos G. A. sveikatai nepadaryta. Komisija nusprendė netenkinti G. A. prašymo atlyginti 40 000 Lt neturtinės žalos.

8Ieškovas G. A., atstovaujamas įgalioto asmens J. A. (brolio), pateikė ieškinį, kuriuo prašė priteisti iš atsakovės VšĮ Kauno apskrities ligoninės 50 000 Lt neturtinės žalos, bylinėjimosi ir antrinės teisinės pagalbos išlaidas. Ieškovo atstovas teigė, kad ieškovas buvo gydytas netinkamai, todėl jam kojose atsirado žaizdos.

9II. Pirmosios instancijos teismo sprendimas ir apeliacinės instancijos teismo nutartis

10Kauno miesto apylinkės teismas 2011 m. lapkričio 28 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovo 47,29 Lt pašto išlaidų valstybei.

11Teismas konstatavo, kad nei ieškovas, nei jo įgaliotas atstovas nepateikė teismui konkrečių neginčijamų įrodymų, kad dėl netinkamo ieškovo gydymo 2008 m. birželio 4 d.–liepos 14 d. VšĮ Kauno apskrities ligoninės padalinyje Psichiatrijos ligoninėje ieškovo psichiatrijos profilio sveikatos priežiūros diagnostikos gydymo taktika buvo netinkama, kad būtent tai lėmė atminties praradimą, blogą savijautą ir žaizdų ant kojų atsiradimą. Tai – ieškovo patirta neturtinė žala, kurią jis įvertino 50 000 Lt ir kurią prašė priteisti iš atsakovo. Teismas konstatavo, kad bylos medžiaga nenustatyta, jog ieškovo sveikatai buvo pakenkta dėl sveikatos priežiūros paslaugas teikusio asmens. Teismas konstatavo, kad ieškovo atstovai teismui taip pat nepateikė įrodymų, kad G. A. patirta 50 000 Lt turtinė žala, kurią prašo priteisti ieškovui, buvo susijusi priežastiniu ryšiu su ieškovo gydymu Viešosios įstaigos Kauno apskrities padalinio psichiatrijos ligoninėje ir jo padariniais.

12Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2012 m. vasario 29 d. nutartimi Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 28 d. sprendimą pakeitė – panaikino sprendimo dalį dėl pašto išlaidų priteisimo, kitą sprendimo dalį paliko nepakeistą.

13Teisėjų kolegija konstatavo, kad ieškovas byloje nekonkretizavo netinkamo ieškovo gydymo, kokia žala dėl to ar dėl etapinės epikrizės nesurašymo buvo padaryta ieškovui, kaip ieškovas šiuo gydymu ar etapinės epikrizės nesurašymu buvo sužalotas ar kaip kitaip buvo sutrikdyta jo sveikata. Teisėjų kolegija padarė išvadą, kad byloje nenustatyti gydymo įstaigos ar konkretaus gydytojo neteisėti veiksmai, kuriais neva ieškovui buvo padaryta žala – byloje neįrodyta viena civilinės atsakomybės sąlygų – neteisėti veiksmai (neveikimas).

14Teisėjų kolegija konstatavo, kad ieškovas pareiškė ieškinį priteisti neturtinės žalos atlyginimą, tačiau nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių jam padarytą žalą. Ieškovas, teigdamas, kad jam buvo padaryta neturtinė žala, jos neapibrėžė ir nekonkretizavo. Ieškovo teigimu, dėl gydytojos G. G. gydymo jis prarado atmintį, jaučiasi blogai, patiria fizinius ir dvasinius skausmus, tačiau Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos specialistas konsultantas prof. habil. dr. A. D. atsakyme Komisijai nurodė, kad ieškovo atminties praradimą lėmė sunki psichikos liga – (duomenys neskelbtini), nepertraukiama liga. Taigi ieškovo vardijami neturtinės žalos požymiai yra jo ligos padariniai, o ne atsakovo darbuotojų jam neva padaryta žala. Jokios žalos, kurią jam būtų padarę atsakovo darbuotojai, ieškovas nenurodė ir nepateikė jos įrodymų. Ieškovas taip pat nenurodė jokių kriterijų, kuriais remdamasis įvertino jam neva atsakovo padarytą 50 000 Lt žalą. Atsižvelgusi į šias aplinkybes teisėjų kolegija padarė išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškovo ieškinį.

15III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai

16Kasaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. vasario 29 d. nutarties dalį ir Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 28 d. sprendimą ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui. Kasaciniame teisme nurodyti šie argumentai:

171. Teismai nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos sprendimų, kuriais nustatomas neturtinės žalos dydis, nėra pagrindo priskirti prie oficialiųjų rašytinių įrodymų pagal CPK 197 straipsnio 2 dalį, kai nagrinėjamas ginčas dėl komisijos sprendimu nustatytos žalos dydžio pagrįstumo. Civiliniame procese dėl šio dokumento ginčijimo ir apskundimo teisme jis neturi oficialiojo rašytinio dokumento statuso (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-342/2010). Teismai nepagrįstai suteikė prioritetą medicininio audito ataskaitoje nurodytai aplinkybei, kad ieškovui teiktų psichiatrijos profilio sveikatos priežiūros paslaugų diagnostikos gydymo taktika buvo tinkama, ir nevertino kitos svarbios aplinkybės, kad ieškovo Gydymo stacionare ligos istorija buvo pildyta pažeidžiant vidaus dokumentuose nustatytus reikalavimus. Teismai, nukrypdami nuo kasacinio teismo praktikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. lapkričio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-1140/2001; 2005 m. lapkričio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-556/2005; 2010 m. vasario 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje 3K-3-77/2010; 2009 m. spalio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-408/2009), nevertindami etapinės epikrizės nesurašymo fakto, kaip lengvesnio laipsnio pareigos elgtis rūpestingai ir apdairiai pažeidimo nei įprastu civilinės atsakomybės atveju, nepagrįstai nekonstatavo gydytojos nepakankamo, neadekvataus buvusiai situacijai būtino rūpestingumo ir apdairumo, padarė neteisingas išvadas, kad atsakovės veiksmai nelaikytini neteisėtais ir kaltais.

182. Teismai netyrė ir nevertino, dėl kokių priežasčių ir kada prasidėjo katatoninė simptomatika su sąmonės sutrikimo požymiais, kada atsirado kulno pragula, kada buvo nuspręsta pakeisti gydymo būdą – pakeisti Anglijoje skirtą medikamentą Olanzapiną kitais vaistais, ar šis sprendimas buvo pagrįstas, kaip tai nustatyta CK 6.727 straipsnyje, ypač kai pacientas serga psichikos liga, ar apie tokį sprendimą buvo pranešta ieškovo atstovui, ar pakeistas gydymo būdas nebuvo katatoninės simptomatikos su sąmonės sutrikimais, karščiavimu ir kulno pragulų atsiradimo priežastis. Buvo pažeistos Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 5 straipsnio 3 dalies ir 15 straipsnio 2 dalies 2 punkto, kuriuose nustatytas reikalavimas tinkamam paciento sutikimui gauti, nuostatos. Nei teismai, nei Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija neskyrė psichosomatinės ekspertizės, o apsiribojo tik SAM specialisto konsultanto prof. habil. dr. A. D. 2010 m. vasario 9 d. atsakymais į abstrakčius klausimus, kuriuose net neužsiminta apie kojose atsiradusias žaizdas.

19Teismams nekilo abejonių dėl ieškovo paaiškinimų, nors nedarbingo, psichikos liga nepertraukiamai sergančio ir atminties sutrikimais besiskundžiančio ieškovo parodymai ir galimybės įrodinėjimo procese yra riboti ir turėtų būti vertinami kritiškai pagal įstatymo analogiją su CPK 189 straipsnio 2 dalies 2 punktu (CK 1.8 straipsnio 1 dalis).

203. Pagal kasacinio teismo praktiką teismas, atsižvelgdamas į bendruosius CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodytus kriterijus, turi atsižvelgti ir į specifinius kriterijus: pakenkimo sveikatai laipsnį, pobūdį, sveikatos sutrikdymo trukmę, netekto darbingumo laipsnį, ligos progresavimo tikimybę, prognozes, sveikatos sutrikdymo turtinius ir neturtinius padarinius, ateityje galinčius atsirasti gyvenimo pokyčius. Svarbu išlaikyti pažeisto asmens intereso, jam padarytos neturtinės žalos ir teisingos kompensacijos už šį pažeidimą pusiausvyrą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-170/2010; 2010 m. gegužės 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-236/2010). Būtent atsakovo darbuotojų veiksmai, kurie nuslėpti nesurašant etapinės epikrizės, lėmė ieškovo atminties praradimą, blogą savijautą, žaizdų ant kojų atsiradimą. Neturtinės žalos kriterijai akivaizdūs: pakenkimo sveikatai laipsnis ir pobūdis (pragulos ant kojų, atminties sutrikimai); sveikatos sutrikdymo trukmė (penkeri metai); netekto darbingumo laipsnis – nedarbingas, I grupės neįgalumas; ligos prognozavimo tikimybė – didelė; prognozės dėl atsiradusių sveikatos sutrikdymo turtinių ir neturtinių padarinių – pasveikimo prognozė nepalanki, o gyvenimo – patenkinama.

214. Byloje ieškovo atstovas prašė teismo bylą apeliacinės instancijos teisme nagrinėti žodinio proceso tvarka, tačiau teismas nesvarstė šio prašymo, motyvuodamas, kad jį pateikė ne ieškovas, o jo atstovas.

22IV. Atsiliepimų į kasacinį skundą teisiniai argumentai

23Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovas prašo kasacinį skundą atmesti, o skundžiamą apeliacinės instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodyti šie argumentai:

241. Ieškovo pretenzijos dėl gydymo atsakovo ligoninėje nepagrįstos. Teikiant asmens sveikatos priežiūros paslaugas, nebuvo pažeisti sveikatos priežiūros paslaugų teikimą reglamentuojantys teisės aktai. Tai patvirtina Valstybės medicinos audito inspekcijos prie Sveikatos apsaugos ministerijos asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės kontrolės ataskaita ir sprendimas, kuriuose nurodyta, kad sveikatos priežiūros paslaugų diagnostikos ir gydymo taktika buvo tinkama; taip pat Sveikatos apsaugos ministerijos Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos sprendimas, kuriame konstatuota, jog asmens sveikatos priežiūros paslaugos atsakovo ligoninėje buvo teiktos laiku ir tinkamai, kokybiškai ir žalos ieškovui nepadaryta. Ieškovas neįrodė atsakovo ar jo darbuotojų neteisėtų ar kaltų veiksmų, kuriais jam būtų padaryta žala, kurie jam būtų sukėlę sveikatos pablogėjimą. Priešingai, ieškovas teismo posėdžio metu sakė, kad jis buvo gydomas labai gerai ir kad gydytoja yra gera specialistė. Tyčinės veikos klausimas byloje nebuvo keliamas. Kadangi atsakovo veiksmai nelaikytini neteisėtais ir kaltais, nėra dviejų būtinų civilinės atsakomybės sąlygų – kaltės ir žalos, tai ieškinys netenkintinas.

252. Ieškovo reikalavimas ir jo reikalaujama priteisti suma nepagrįsti jokiais įrodymais. Etapinės epikrizės nesurašymas, ypač keliant ligonį iš vieno tos pačios ligoninės skyriaus į kitą, jokios žalos pacientui nepadarė ir jo sveikatai įtakos neturėjo, nepažeidė Lietuvos Respublikoje nustatytos diagnostikos ir gydymo metodikos. Perkeliant ligonį iš skyriaus į skyrių, su juo perduodama ir jo ligos istorija. Ieškovas nenurodė ir neįrodinėja, kokia konkreti žala jam buvo padaryta dėl etapinės epikrizės nesurašymo. Diagnostikos, gydymo metodikos ir sveikatos priežiūros paslaugų teikimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų pažeidimų nebuvo nustatyta, ieškovas irgi jų nenurodė. Sveikatos pablogėjimas, jeigu ir buvo gydymo metu, atsirado dėl ieškovo sunkios ligos nepertraukiamos eigos.

263. Ieškovas į ligoninę buvo atvežtas deportuotas iš Anglijos ir paguldytas į ligoninę be jokių lydimųjų dokumentų, todėl buvo gydomas vadovaujantis Lietuvos Respublikoje veikiančiomis diagnostikos ir gydymo metodikomis. Dokumentus iš Anglijos ligoninė gavo po 3 savaičių. Visi kasaciniame skunde keliami klausimai buvo tiriami ir nagrinėjami teismų posėdžiuose. Atsakymus į juos pateikė apklausti liudytojai – gydytoja G. G., Kauno klinikų gydytojas psichiatras B. B., patvirtino byloje esantys dokumentai ir ieškovas. Atkreiptinas teismo dėmesys į tai, kad ieškovas, nors ir serga psichikos liga, yra veiksnus. Neveiksnumas jam nėra nustatytas. Gydytoja rūpestingai, kvalifikuotai ir atidžiai atliko savo pareigas. Ieškovą gydant per mėnesį buvo pasitelkta net 14 įvairių medicinos sričių konsultantų.

27Atsiliepimu į kasacinį skundą trečiasis asmuo prašo skundžiamą apeliacinės instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodyti šie argumentai:

281. Įstatymo leidėjas numatė privalomą ikiteisminę ginčo nagrinėjimo tvarką – kreipimąsi į Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisiją. Ši įstaiga yra kompetentinga visapusiškai ir objektyviai ištirti įvykio aplinkybes, nustatyti žalos padarymo faktą ir jos dydį. Ieškovas kreipėsi į šią komisiją, tačiau jos 2010 m. kovo 25 d. priimto sprendimo neskundė teismui. Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 24 straipsnio 8 dalyje nustatyta tokio sprendimo apskundimo teismui tvarka, todėl manytina, kad ieškovas, neskųsdamas sprendimo, sutiko su juo. Vadovaujantis Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 24 straipsnio 7 dalimi, Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos sprendimai sveikatos priežiūros įstaigoms, pacientui ar kitiems asmenims, turintiems teisę į šio straipsnio 1 dalyje nurodytos žalos atlyginimą, yra privalomi, todėl teismas pagrįstai vadovavosi šios komisijos sprendime nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, nes jos nebuvo paneigtos kitais įrodymais. Teismai Sveikatos apsaugos ministerijos asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės kontrolės atskaitai ir Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos sprendimui nesuteikė didesnės įrodomosios galios, bet vertino nepažeisdami įrodymų vertinimo taisyklių.

292. Kasatoriaus nurodytos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 30 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 3K-3-342/2010, ratio decidendi skiriasi nuo nagrinėjamos bylos, nes toje civilinėje byloje pacientas skundė Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos sprendimą. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad vadovautis kasacinio teismo suformuota teisės aiškinimo ir taikymo praktika teismai turi ne a priori, o atsižvelgdami į konkrečios nagrinėjamos bylos aplinkybes.

303. Teismas visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išanalizavo byloje esančius įrodymus, išvadas apie ieškinio nepagrįstumą ir faktinių aplinkybių buvimą padarė būtent tokios įrodymų analizės pagrindu. Vien gydytojų veiksmų neteisėtumo nepakanka civilinei atsakomybei kilti, turi būti priežastinis ryšys tarp atsakovo ligoninėje suteiktų paslaugų ir kasatoriaus neva patirtos žalos. Teismas nenustatė gydymo įstaigos neteisėtų veiksmų, kuriais būtų padaryta žala kasatoriui, įvertinęs visus įrodymus. Teigdamas, kad teismas nenagrinėjo ar netinkamai vertino jo išdėstytus argumentus ir pateiktus įrodymus, kasatorius faktiškai siekia nurodyti teismui, kokie įrodymai ir kaip turėtų būti vertinami, koks teismo sprendimas turėtų būti priimamas.

31Teisėjų kolegija

konstatuoja:

32V. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

33Dėl civilinės atsakomybės už sveikatai padarytą žalą dėl netinkamo gydymo

34Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pacientams turi būti suteikta kvalifikuota sveikatos priežiūra. Pagrindinė gydytojo pareiga – teikti kvalifikuotą ir rūpestingą medicinos pagalbą ligoniui. Padarius žalą, gydytojui taikoma deliktinė civilinė atsakomybė; žala, padaryta pacientams gydytojo ar slaugos darbuotojo kaltais veiksmais, atlyginama Civilinio kodekso nustatyta tvarka (Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 14 straipsnio 3 dalis). Pagal CK 6.263 straipsnį kiekvienas asmuo privalo laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais ar neveikimu nepadarytų žalos kitam asmeniui. CK 6.283 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą.

35Kasacinis teismas bylose dėl žalos, padarytos netinkamu gydymu, yra nurodęs, kad tokiais atvejais susiduriama ne su bet kokia, o su profesine civiline atsakomybe. Pacientą ir gydytoją (sveikatos priežiūros įstaigą) sieja prievolė, kurios turinį sudaro gydytojo (sveikatos priežiūros įstaigos) pareiga užtikrinti, kad ši prievolė būtų vykdoma dedant maksimalias pastangas, t. y. užtikrinant maksimalų atidumo, rūpestingumo, atsargumo ir kvalifikuotumo laipsnį. Taigi, sprendžiant dėl neteisėtumo, būtina atsakyti į klausimą, ar tikrai medicinos paslaugos buvo teikiamos dedant maksimalias atidumo, rūpestingumo, dėmesingumo, atsargumo pastangas. Dėl šio tikslo turi būti remiamasi ne tik teisės aktų, reglamentuojančių medicinos paslaugų teikimą, bet ir gydytojų profesinės etikos, medicinos praktikos nuostatomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. kovo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. R. v. Vilniaus universiteto Santariškių klinikos, bylos Nr. 3K-3-206/2005; 2008 m. spalio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. B. v. VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikos, bylos Nr. Nr. 3K-3-478/2008; 2010 m. vasario 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. P. ir kt. v. VšĮ Marijampolės ligoninė ir kt., bylos Nr. 3K-3-77/2010). Gydytojo veiksmų neteisėtumas ir kaltė, kaip civilinės atsakomybės sąlygos, gali būti konstatuojami esant lengvesnio laipsnio pareigos elgtis rūpestingai ir apdairiai pažeidimui negu įprastu civilinės atsakomybės atveju (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. B. v. VšĮ Kauno medicinos universiteto klinikos, bylos Nr. 3K-3-408/2009), tačiau kiekvienu atveju siekiant konstatuoti civilinę atsakomybę už sveikatai padarytą žalą turi būti nustatyti gydytojo neteisėti veiksmai ir kaltė. Jeigu veiksmai teisėti, tai jie objektyviai negali būti prievolės dėl žalos atsiradimo pagrindas. Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamoje byloje teismai vadovavosi aptartais teisės normų išaiškinimais ir ieškinį atmetė dėl to, kad nenustatė, jog ieškovas būtų buvęs gydomas netinkamai ir dėl to patyrė žalą, t. y. nenustatė gydytojų neteisėtų ir kaltų veiksmų, dėl kurių ieškovas galėjo patirti žalos. Dėl to nepagrįstas kasacinio skundo argumentas, kad teismai netinkamai taikė kasacinio teismo praktiką dėl gydytojų atsakomybės.

36Dėl įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo ypatumų šios kategorijos bylose

37CPK 178 straipsnyje nustatyta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus. Pareiškus ieškinį dėl žalos atlyginimo tuo pagrindu, kad gydytojas atliko savo profesines pareigas neatsargiai, nerūpestingai ir pacientą gydė netinkamai, gydytojo nerūpestingumo, neatidumo faktą turi įrodyti ieškovas, o atsakovas (gydytojas, gydymo įstaiga) turi įrodyti, kad pacientą jis gydė tinkamai ir gydymo metodai atitiko tam keliamus reikalavimus. Siekiant išlaikyti pusiausvyrą tarp abiejų šalių įrodinėjimo pareigos, ieškovas visada turi įrodyti žalą, atsakovo veiksmų neteisėtumą ir priežastinį ryšį. Atsakovas turi įrodinėti savo nekaltumą, kartu ir veiksmų teisėtumą, t.y. jis laikomas kaltu, kol įrodo, kad jo kaltės dėl žalos atsiradimo nėra. Pacientas, pareikšdamas ieškinį medicinos įstaigai dėl jos darbuotojų atliktų neteisėtų veiksmų (neveikimo), turi įrodyti pareigos teikti kvalifikuotą ir rūpestingą pagalbą pažeidimą, žalos faktą ir priežastinį ryšį tarp gydytojo neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir padarytos žalos (CK 6.246, 6.247, 6.249 straipsniai).

38Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas ieškovo ir atsakovo pateiktus įrodymus, konstatavo, kad ieškovas neįrodė vienos civilinės atsakomybės sąlygų – neteisėtų jį gydžiusių asmenų veiksmų ir dėl to ieškinį atmetė. Darydamas tokią išvadą teismas nurodė, kad ieškovas nekonkretizavo netinkamo jo gydymo, o pateikti rašytiniai įrodymai ir liudytojų parodymai paneigia ieškovo teiginius, kad jis buvo netinkamai gydytas ir dėl to patyrė žalą.

39Byloje nustatyta, kad ieškovas 2008 m. birželio 4 d. buvo parskraidintas iš Anglijos. Tą pačią dieną paguldytas ir nuo tos dienos gydytas VšĮ Kauno apskrities ligoninės padalinyje – Psichiatrijos ligoninėje. Kaip ieškinio dėl žalos atlyginimo pagrindas nurodyta aplinkybė, kad dėl gydymo netinkamais vaistais ieškovas prarado atmintį, o ant kojų atsirado žaizdos. Teismo posėdyje ieškovas dėl sveikatos būklės negalėjo paaiškinti jo sveikatos netinkamo gydymo (neteisėtų gydytojo veiksmų), o jam pagal įgaliojimą atstovaujantis brolis J. A. nurodė, kad ieškovą netinkamai gydė bei netinkamai elgėsi tiek su ieškovu, tiek su juo, kaip ieškovo atstovu, gydytoja G. G., tačiau kuo, išskyrus, kad ieškovas buvo gydomas kitokiais negu Anglijoje vaistais, pasireiškė netinkamas gydymas, negalėjo konkretizuoti, todėl teismas, spręsdamas dėl gydytojos veiksmų gydant ieškovą, rėmėsi Valstybinės medicininio audito inspekcijos ataskaita ir Sveikatos apsaugos ministerijos pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos sprendimu, kuriuose nustatyta, kad ieškovui psichiatrijos profilio sveikatos priežiūros paslaugų diagnostikos ir gydymo taktika buvo tinkama.

40Kasatorius nurodo, kad teismai nukrypo nuo kasacinio teismo formuojamos praktikos, nes Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos sprendimą prilygino oficialiajam rašytiniam įrodymui. Teisėjų kolegija, atmesdama šį argumentą, pažymi, kad pagal CPK 197 straipsnio 2 dalį dokumentai, išduoti valstybės ir savivaldybių institucijų, taip pat kitų valstybės įgaliotų asmenų neviršijant jiems nustatytos kompetencijos bei laikantis atitinkamiems dokumentams keliamų formos reikalavimų, laikomi oficialiaisiais rašytiniais įrodymais ir turi didesnę įrodomąją galią. Aplinkybės, nustatytos oficialiuosiuose rašytiniuose įrodymuose, laikomos visiškai įrodytomis, iki jos bus paneigtos kitais byloje esančiais, išskyrus liudytojų parodymus, įrodymais. Kasacinis teismas, formuodamas teismų praktiką bylose dėl žalos padarytos neteisėtais gydytojų veiksmais atlyginimo, nustatė, kad Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos sprendimų, kuriais nustatomas neturtinės žalos dydis, nėra pagrindo priskirti prie oficialiųjų rašytinių įrodymų pagal CPK 197 straipsnio 2 dalį, kai nagrinėjamas ginčas dėl komisijos sprendimu nustatytos žalos dydžio pagrįstumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. Z. (R.) v. VšĮ Klaipėdos universitetinė ligoninė, bylos Nr. 3K-3-342/2010), nes galutinį priteistinos neturtinės žalos dydį nustato teismas, vadovaudamasis įstatyme nustatytais neturtinės žalos nustatymo kriterijais bei laikydamasis įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių. Taigi aptariamas dokumentas nepriskiriamas prie oficialiųjų dokumentų, kai kyla ginčas ir sprendžiama dėl komisijos nustatyto neturtinės žalos dydžio pagrįstumo. Nagrinėjamu atveju teismas rėmėsi komisijos sprendimo, pagrįsto specialisto konsultanto A. D. atliktu tyrimu, išvada dėl gydytojų veiksmų teisėtumo gydant ieškovą ir vertino ją kartu su kitais įrodymais.

41Kasatorius taip pat nurodo, kad teismai netyrė, dėl ko ieškovui atsirado ant kulnų žaizdos, t. y. neištyrė reikšmingos bylai aplinkybės. Pasisakydama dėl šio argumento teisėjų kolegija pažymi, kad byloje nustatyta, jog ieškovas buvo vaikščiojantis ligonis. Gydytoja G. G., kurios neteisėtus veiksmus įrodinėja ieškovas, kai buvo pastebėtas ieškovo dešinės čiurnos sąnario patinimas, skyrė gydytojo chirurgo konsultaciją ir gydytojas tyrė ieškovo kojos negalavimą. Gydymo dokumentuose yra duomenų dėl žaizdų ant kulno, tačiau byloje nėra įrodymų, kad žaizdos susidarė ir nebuvo gydomos ar blogai gydomos dėl gydytojos G. G. neveikimo ar netinkamų slaugos darbuotojų veiksmų. Dėl to šis kasacinio skundo argumentas nepaneigia apeliacinės instancijos teismo išvadų pagrįstumo.

42Kasatorius nurodo, kad teismai netyrė ir nevertino bylai reikšmingos aplinkybės, jog ieškovo ligos istorija buvo pildyta pažeidžiant vidaus dokumentuose nustatytus reikalavimus ir tai lėmė neteisėto sprendimo priėmimą. Valstybinė medicininio audito inspekcija, tirdama skundą dėl netinkamo ieškovo gydymo, nustatė, kad gydytoja G. G., perkeldama ieškovą į kitą skyrių, nesurašė etapinės epikrizės, t. y. ieškovo ligos istoriją pildė pažeisdama nustatytą tvarką. Teisėjų kolegija, atmesdama šį argumentą kaip nepagrįstą, nurodo, jog nustatytas pažeidimas neesminis, jis neturėjo reikšmės gydymo eigai ir neįrodo neteisėtų gydytojos veiksmų.

43Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas, vertindamas byloje surinktus įrodymus ir darydamas išvadas, vadovavosi kasacinio teismo suformuotomis įrodymų vertinimo taisyklėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. S. v. V. K.; bylos Nr. 3K-3-563/2006; 2008 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. M. v. draudimo UAB ,,Baltijos garantas“, bylos Nr. 3K-3-98/2008) ir kasacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą teismo nutartį.

44Dėl bylinėjimosi išlaidų

45Kasaciniame teisme patirta 36,20 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 16 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Atmetus kasacinį skundą, šios bylinėjimosi išlaidos valstybės naudai priteistinos iš kasatoriaus (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 2 dalis).

46Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

47Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. vasario 29 d. nutartį palikti nepakeistą.

48Priteisti iš ieškovo G. A. (duomenys neskelbtini) 36,20 Lt (trisdešimt šešis Lt 20 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai.

49Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. Byloje kilo ginčas dėl gydytojų civilinės atsakomybės už pacientui... 5. Byloje nustatyta, kad ieškovas G. A. VšĮ Kauno apskrities ligoninės... 6. Lietuvos Respublikos Seimo Sveikatos reikalų komiteto ir Lietuvos Respublikos... 7. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Pacientų sveikatai... 8. Ieškovas G. A., atstovaujamas įgalioto asmens J. A. (brolio), pateikė... 9. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimas ir apeliacinės instancijos teismo... 10. Kauno miesto apylinkės teismas 2011 m. lapkričio 28 d. sprendimu ieškinį... 11. Teismas konstatavo, kad nei ieškovas, nei jo įgaliotas atstovas nepateikė... 12. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2012 m.... 13. Teisėjų kolegija konstatavo, kad ieškovas byloje nekonkretizavo netinkamo... 14. Teisėjų kolegija konstatavo, kad ieškovas pareiškė ieškinį priteisti... 15. III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai... 16. Kasaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Kauno apygardos teismo Civilinių... 17. 1. Teismai nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės... 18. 2. Teismai netyrė ir nevertino, dėl kokių priežasčių ir kada prasidėjo... 19. Teismams nekilo abejonių dėl ieškovo paaiškinimų, nors nedarbingo,... 20. 3. Pagal kasacinio teismo praktiką teismas, atsižvelgdamas į bendruosius CK... 21. 4. Byloje ieškovo atstovas prašė teismo bylą apeliacinės instancijos... 22. IV. Atsiliepimų į kasacinį skundą teisiniai argumentai... 23. Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovas prašo kasacinį skundą atmesti, o... 24. 1. Ieškovo pretenzijos dėl gydymo atsakovo ligoninėje nepagrįstos. Teikiant... 25. 2. Ieškovo reikalavimas ir jo reikalaujama priteisti suma nepagrįsti jokiais... 26. 3. Ieškovas į ligoninę buvo atvežtas deportuotas iš Anglijos ir paguldytas... 27. Atsiliepimu į kasacinį skundą trečiasis asmuo prašo skundžiamą... 28. 1. Įstatymo leidėjas numatė privalomą ikiteisminę ginčo nagrinėjimo... 29. 2. Kasatoriaus nurodytos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus... 30. 3. Teismas visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išanalizavo byloje... 31. Teisėjų kolegija... 32. V. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 33. Dėl civilinės atsakomybės už sveikatai padarytą žalą dėl netinkamo... 34. Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 3 straipsnio 2... 35. Kasacinis teismas bylose dėl žalos, padarytos netinkamu gydymu, yra nurodęs,... 36. Dėl įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo ypatumų šios kategorijos bylose... 37. CPK 178 straipsnyje nustatyta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis... 38. Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas ieškovo ir atsakovo pateiktus... 39. Byloje nustatyta, kad ieškovas 2008 m. birželio 4 d. buvo parskraidintas iš... 40. Kasatorius nurodo, kad teismai nukrypo nuo kasacinio teismo formuojamos... 41. Kasatorius taip pat nurodo, kad teismai netyrė, dėl ko ieškovui atsirado ant... 42. Kasatorius nurodo, kad teismai netyrė ir nevertino bylai reikšmingos... 43. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad... 44. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 45. Kasaciniame teisme patirta 36,20 Lt išlaidų, susijusių su procesinių... 46. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 47. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m.... 48. Priteisti iš ieškovo G. A. (duomenys neskelbtini) 36,20 Lt (trisdešimt... 49. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...