Byla e2A-1840-657/2018
Dėl naudojimosi tvarkos nustatymo

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žibutės Budžienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Gintauto Koriagino, Dianos Labokaitės,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės D. E. apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2018 m. liepos 2 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-2690-831/2018 pagal ieškovo L. R. ieškinį atsakovei D. E. dėl naudojimosi tvarkos nustatymo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I.

5Ginčo esmė

61.

7Ieškovas L. R. kreipėsi į teismą, prašydamas nustatyti naudojimosi tvarką gyvenamuoju namu, unikalus Nr. ( - ), tvartu, unikalus Nr ( - ), esančiais K. ( - ). pagal J. Rubino individualios įmonės parengtą projektą, priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.

82.

9Nurodė, kad bendrosios dalinės nuosavybės teise ieškovui ir atsakovei priklauso gyvenamasis namas su pastatais ir kitais inžinieriniais statiniais adresu ( - ). Pagal 2017 m. lapkričio 9 d. Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą ieškovas paveldėjo ¼ dalį gyvenamojo namo, pastatų ir kitų statinių adresu ( - )., o atsakovė – ¾ dalis šių statinių. Naudojimosi pastatais tvarka nenustatyta. Tarp bendraturčių kyla ginčai dėl naudojimosi bendru turtu. Gyvenamojo namo ir ūkinio pastato naudojimosi nustatymo projektą parengė J. Rubino individuali įmonė. Ieškovas atsakovei siūlė išsipirkti namo dalį pagal rinkos kainą, tačiau atsakovė nesutiko.

103.

11Atsakovė D. E. su ieškiniu sutiko iš dalies. Nurodė, kad visada šiuose namuose gyveno su tėvais, jais rūpinosi, slaugė, palaidojo, prižiūri kapus. Patalpas ir aplinką prižiūrėjo, remontavo - sudėjo naujus langus, kelis kartus dažė namo išorę ir vidų, keitė stogo dangą, buvo išpiltas kiemas. Gyvenamoji patalpa 1-4 (14,94 kv. m) suremontuota, įrengtas namo kaminas, kurį keletą kartų per metus reikia valyti, interneto prieiga, įdėtas universalus langas, atnaujinta šildymo sistema. Vonia 1-9 (3,65 kv. m ) – viso namo vietiniai nuotekų ir vandens sistemos užpildymo įrenginiai, kuriuos nuolat reikia stebėti. Vonia 1-9 (3,65 kv. m) ir koridorius 1,5 (2.67 kv. m) atskirta stiklo blokelių siena. Priestatai 6ilž (35,40 kv. m), 3ilž (39,60 kv. m) pastatyti jos lėšomis. Ūkiniam pastate 3ilž (39,60 kv. m) prieš metus atliktas pilnas remontas – išbetonuotos grindys, iškaltos sienos, įdėtos naujos durys, naujai išvedžiota elektra. Prašo nustatyti tokią naudojimosi gyvenamuoju namu ir patalpomis tvarte tvarką: ieškovas naudosis patalpomis name, pažymėtomis plane indeksais - 1-6 (3,34 kv. m), 1-5 (2,67 kv. m), 1-7 (14,77 kv. m), viso – 20,78 kv. m ploto, ir patalpomis tvarte, pažymėtomis plane indeksais – 2ilb (21,80 kv. m), 5ilž (19,10 kv. m), iš viso – 40,90 kv. m ploto.

12II.

13Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

144.

15Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2018 m. liepos 2 d. sprendimu ieškinys tenkintas visiškai. Teismas nustatė naudojimosi tvarką gyvenamuoju namu, unikalus Nr. ( - ), tvartu, unikalus Nr. ( - ), nekilnojamojo turto registre įregistruotu Registro Nr. ( - ), pagal J. Rubino individualios įmonės projektą; priteisė iš atsakovės D. E. ieškovo L. R. naudai 475,00 Eur bylinėjimosi išlaidų ir valstybės naudai 3,47 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

165.

17Teismas nustatė, kad byloje esančiais rašytiniais įrodymais ir byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimais nustatyta, kad bendrosios dalinės nuosavybės teise ieškovui ir atsakovei priklauso gyvenamasis namas su pastatais ir kitais inžinieriniais statiniais adresu ( - )., nekilnojamojo turto registre įregistruoti registro Nr. ( - ). Šiuo atveju atsakovei nepakanka reikalauti nustatyti kitą naudojimosi tvarką gyvenamuoju namu ir patalpomis per atsiliepimą ar tokios pozicijos laikytis duodant teismui paaiškinimus. Atsakovė šioje byloje turėjo teisę pareikšti priešpriešinį reikalavimą dėl naudojimosi tvarkos gyvenamuoju namu ir patalpomis tvarkos nustatymo, tačiau šia teise nepasinaudojo, o nesant dėl to pareikštų atitinkamų reikalavimų teisme, teismas neturi pagrindo vertinti šių klausimų. Priešingas traktavimas pažeistų CPK 13 straipsnyje įtvirtintą dispozityvumo principą.

18III.

19Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

206.

21Apeliaciniame skunde atsakovė D. E. prašė Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2018 m. liepos 2 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

226.1.

23Teismas visiškai nesigilino į aplinkybes ir nenustatinėjo, ar ieškovo pasiūlyta naudojimosi tvarka nepažeidžia kitos bendraturtės teisių ir interesų, todėl priėmė neteisingą sprendimą ir nustatė neteisėtą naudojimosi gyvenamuoju namu tvarką. Skundžiamas sprendimas yra nemotyvuotas. Teismas neanalizavo ir nevertino atsakovės nesutikimo su ieškiniu argumentų. Atsakovė atsiliepime nurodė, jog sutinka, kad naudojimosi tvarka tarp bendraturčių yra reikalinga, tačiau nesutiko su ieškovo pasiūlyta tvarka, kadangi ji pažeidė jos teisėtus interesus, bei pateikė tai patvirtinančius įrodymus. Teismas nepagrįstai vien dėl to, kad atsakovė savo siūlomos tvarkos nepateikė priešieškiniu, jos argumentų nevertino. Net ir atsakovei nepareiškus byloje priešieškinio, teismas privalėjo vertinti, analizuoti ir pasisakyti dėl jos nesutikimo su ieškiniu argumentų bei vertinti ieškovo pateiktų reikalavimų pagrįstumą ir teisėtumą. Tokiu būdu ieškovui atiteko būtent tos patalpos, kurias atsakovė iki bylos iškėlimo buvo suremontavusi savo asmeninėmis lėšomis. Atsakovės naudojimui yra paliktos neremontuotos patalpos bei dalis patalų, kurių realiai nėra, nes sugriuvę ( 7ilž, 5ilž). Atsakovė tai nurodė teismo posėdyje, tačiau teismas šių aplinkybių nenagrinėjo. Be to, pagal šią naudojimosi tvarką ieškovui atiteko patalpa 1-9 - vienintelis visame gyvenamajame name esantis sanitarinis mazgas. Tai neatitinka teismų praktikoje keliamo reikalavimo nustatyti tokią naudojimosi tvarką, kad bendraturčiai galėtų daiktu naudotis patogiai, neatliekant jokių inžinerinių sistemų ar patalpų pertvarkymo darbų. Teismas nesilaikė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje suformuluotų kriterijų, kuriais vadovaujantis pirmiausiai turi būti sprendžiama dėl naudojimosi bendru daiktu tvarkos. Teismo nustatyta naudojimosi pastatais tvarka neišlaikyta bendraturčių interesų pusiausvyra.

246.2.

25Teismas pažeidė atsakovės konstitucinę teisę į tinkamą teismo procesą, teisę į teisingą teismą. Teismas nepagrįstai procesinį principą - greitą bylos išnagrinėjimą iškėlė aukščiau už konstitucinį principą - teisę į teisingą teismą. Teismas, nevertindamas atsakovės atsiliepime išdėstytos pozicijos ir su juo pateiktų įrodymų, pažeidė jos teisę į išsamų bylos aplinkybių išnagrinėjimą. Teismas pagal CPK 179 straipsnio 1 dalį privalėjo pasiūlyti šalims ar kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims pateikti papildomus įrodymus. Šiuo atveju teismui turėjo būti akivaizdu, kad šalių gebėjimai vesti bylą nelygūs, todėl nepagristai nepasiūlė atsakovei pasinaudoti kvalifikuoto teisininko pagalba. Nei parengiamojo posėdžio metu, nei bylos nagrinėjimo iš esmės metu teismas nepasiūlė atsakovei tinkamais procesiniais dokumentais išdėstyti savo reikalavimus. Vien tik formalus atsakovės teisių išaiškinimas asmeniui, neturinčiam reikiamų žinių, negarantuoja, jog jis tinkamai sugebės apginti savo teises. Ieškovą byloje atstovavo kvalifikuotas teisininkas, tuo tarpu atsakovė, būdama vyresnio amžiaus, neturinti teisinio išsilavinimo, bylą vedė pati. 2018 m. birželio 13 d. teismo posėdžio metu prašymų stadijoje atsakovė paprašė atidėti posėdį, kad galėtų susirasti advokatą, nes jai per sunku vesti bylą, tačiau teismas šio prašymo nepagrįstai netenkino, nes sprendė, kad jis pareikštas posėdžio pabaigoje, byla užvesta seniai ir ilgai tęsiasi. Teismui nesudarius galimybių atsakovei pasinaudoti kvalifikuota teisine pagalba ir dėl to tinkamai atsakovei neapibrėžus ir neįforminus savo reikalavimų, bylos nagrinėjimas pasunkėjo, buvo suvaržyta atsakovės teisė tinkamai apginti savo pažeistas teises, o nevertinus jos atsiliepime pateiktų argumentų ir įrodymų nebuvo atskleista bylos esmė.

267.

27Ieškovas L. R., atstovaujamas advokato Vaido Paltanavičiaus, atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundą prašė apeliacinį skundą atmesti, Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2018 m. liepos 2 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš apeliantės bylinėjimosi išlaidas, skirti atsakovei baudą už piktnaudžiavimą procesu.

288.

29Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, kad sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas. Teismas tinkamai taikė civilinio proceso normas, nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos bei užtikrino abiejų bylos šalių teises ir teisėtus interesus, nepažeisdamas konstitucinių principų. Teismas tinkamai atliko įrodymų vertinimą. Šiuo atveju negali būti nei prielaidos dėl absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindo egzistavimo. Teismas išaiškino šalims jų teises ir pareigas, aiškinosi atsakovės nuomonę dėl jos pareikštų reikalavimų. Atsakovei buvo sudarytos visos galimybės pasirūpinti tinkamu atstovavimu. Atsakovės apeliaciniame skunde yra aiškių piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis požymių, kurie teismo turi būti įvertinti. Šalims taip nusistačius naudojimosi tvarką, bus patirta mažiausiai papildomų sąnaudų, o ateityje tokiu atveju galimas bus ir atsidalinimas ekonomiškiausiu abiem šalims būdu.

30Teisėjų kolegija

konstatuoja:

31IV.

32Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

339.

34Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

3510.

36Vienas iš absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, įtvirtintų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, konstatuojamas tuo atveju, kai teismo sprendimas yra be motyvų (sutrumpintų motyvų) (CPK 329 str. 2 d. 4 p.).

3711.

38Teismo sprendimas turi būti pagrįstas ir teisėtas (CPK 263 str.). Šis reikalavimas susijęs su įstatymu pavesta teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimamą sprendimą, t. y. jį pagrįsti faktiniais ir teisiniais argumentais (CPK 270 str.).

3912.

40Teismo pareiga motyvuoti sprendimą nustatyta CPK 270 straipsnio 4 dalies 4 punkte. Teismo sprendimo motyvavimo svarba pabrėžta ir Europos Žmogaus Teisių Teismo, nurodant, kad sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai (H. v. Finland, no. 4968/99, par. 30, 27 September 2001). Teismas privalo pateikti sprendimo motyvus, kad sudarytų galimybę bylos šalims efektyviai pasinaudoti teise į apeliaciją. Todėl, kai teismo sprendimas yra be motyvų (sutrumpintų motyvų), tai lemia absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindo egzistavimą.

4113.

42Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovui L. R. ir atsakovei D. E. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso gyvenamasis namas, unikalus Nr. ( - ), tvartas, unikalus Nr. ( - ), ir kiti inžineriniai statiniai (šulinys, rūkykla), unikalus Nr. ( - ), esantys ( - ) (Nekilnojamojo turto registro Nr. ( - )). Nekilnojamąjį turtą abi šalys įgijo paveldėjimo pagal įstatymą pagrindu (2017 m. lapkričio 21 d. paveldėjimo teisės liudijimas Nr. 4062). Ieškovui bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso ¼ dalis minėto turto, atsakovei – ¾ dalys. Naudojimosi tvarka turtu nebuvo nustatyta.

4314.

44Pirmosios instancijos teismas, visiškai tenkindamas ieškinį, konstatavo, kad atsakovei nepakanka reikalauti nustatyti kitą naudojimosi tvarką gyvenamuoju namu ir patalpomis per atsiliepimą ar tokios pozicijos laikytis duodant teismui paaiškinimus. Atsakovė byloje nepareiškė priešpriešinių reikalavimų dėl naudojimosi tvarkos aukščiau nurodytu turtu nustatymo, todėl nesant pareikštų atitinkamų reikalavimų teisme, teismas neturi pagrindo vertinti atsakovės argumentų dėl naudojimosi tvarkos nustatymo, ir tai sudaro pagrindą tenkint ieškovo ieškinį.

4515.

46Apeliantė skunde teigia, kad teismas netinkamai nevertino jos nurodytų aplinkybių, kad ieškovui iš esmės priskirtos visos patalpos, kurios yra suremontuotos jos lėšomis, kad nesudarė galimybės jai gauti kvalifikuotą teisinę pagalbą.

4716.

48Bendrosios dalinės nuosavybės teisės atveju egzistuoja du nuosavybės teisės objektai: dalis bendrosios nuosavybės teisėje, kuri yra individualus konkretaus bendraturčio nuosavybės teisės objektas, ir daiktas (turtas), kuris yra visų bendraturčių bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas. Ši bendrosios dalinės nuosavybės teisės specifika lemia disponavimo bendrąja daline nuosavybės teise ypatumus, nes kiekvieno bendraturčio nuosavybės dalis yra nemateriali (dalis teisėje), o daiktas (turtas), esantis visų bendraturčių nuosavybė, gali būti valdomas ir naudojamas tik jų susitarimu (CK 4.75 str.). Taigi, esant bendrosios dalinės nuosavybės teisei į vieną objektą, egzistuoja ne vieno, bet dviejų ar daugiau savininkų subjektinės teisės. Bendraturčių tarpusavio santykiuose bendraturčių teisės ir pareigos yra konkrečiai apibrėžtos įstatymo ar (ir) bendraturčių susitarimo. Dėl to šių santykių tarp bendraturčių įgyvendinimui taikytinos ne tik daiktinės teisės, bet ir prievolių teisės normos ir principai (šalių valios autonomijos, sutarčių laisvės ir privalomumo, bendradarbiavimo ir kiti).

4917.

50Teisėjų kolegija taip pat pažymi, jog bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo tvarką ir būdus reglamentuoja CK 4.75 straipsnis ir CK 4.81 straipsnio 1 dalis. Kasacinis teismas, nuosekliai plėtojamoje praktikoje aiškindamas bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo nuostatas, yra pažymėjęs, kad CK 4.75 straipsnio 1 dalies nuostata, jog bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu, reiškia įstatymo įtvirtintą kiekvieno bendraturčio pareigą visus su bendru turtu susijusius klausimus spręsti vadovaujantis interesų derinimo, proporcingumo, savitarpio supratimo principais. Kai yra nesutarimas, valdymo, naudojimosi ir disponavimo daiktu tvarka nustatoma teismo pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį. Ginčas dėl naudojimosi bendru nekilnojamuoju daiktu tvarkos sprendžiamas, vadovaujantis CK 4.81 straipsnio 1 dalies nuostata, kad nustatant naudojimosi bendru daiktu tvarką, atsižvelgiama į bendraturčių dalis, turimas pagal bendrąją dalinę nuosavybės teisę, į galimybę skirti kiekvienam bendraturčiui izoliuotas namo patalpas. Ar yra galimybių nustatyti naudojimosi bendru daiktu tvarką, priklauso nuo konkrečioje byloje turinčių reikšmės aplinkybių (daikto paskirties, savybių, statybos techninių reglamentų ir kt.); teismai taip pat privalo vertinti, ar bendraturčio pasirinktas projektas atitinka proporcingumo principą, ar nepažeidžia kitų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų, ar teikia prielaidų šalių konfliktinei situacijai šalinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-77/2011). Pagal CK 4.81 straipsnio 1 dalį naudojimosi tvarka turi būti nustatyta atsižvelgiant į bendraturčio turimą dalį bendrosios nuosavybės teisėje. Tokia įstatymo formuluotė reiškia, kad naudojimosi tvarka (realiosios dalys) turi kiek įmanoma labiau atitikti dalis bendrosios nuosavybės teisėje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-956/2003). Taigi, teismams, nagrinėjantiems šios kategorijos bylas, kyla būtinybė spręsti skirtingų savininkų tarpusavio interesų suderinimo problemą, t. y. teismas turi spręsti ar patalpos yra individualaus, ar bendro naudojimo. Sprendžiama pagal tai, ar jos suteiktos naudotis individualiai, ar jos suprojektuotos ir numatytos taip naudoti, ar jų suteikimo individualiai naudotis klausimas išspręstas įsigijimo dokumentuose ar vėlesniuose savininkų susitarimuose, taip pat ir pagal kitas aplinkybes. Visos šios aplinkybės nustatomos aiškinant šalių sudarytų sutarčių, susitarimų sąlygas, šalių ketinimų, sutarčių sudarymo ir vykdymo aplinkybes pagal sutarčių aiškinimo taisykles taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu.

5118.

52Civiliniame procese vyraujantis rungimosi principas (CPK 12 str.) suteikia teisę (kartu – procesinę pareigą) šalims ne tik įrodinėti aplinkybes, kuriomis jos remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, bet ir teikti įrodymus, paneigiančius kitos šalies įrodinėjamas aplinkybes. Įstatymų leidėjas nustatė ne tik įrodinėjimo pareigas, bet ir jų paskirstymo taisykles, pagal kurias įrodinėjimo pareiga tenka tam, kas teigia, – ieškovui reikia įrodyti ieškinio, atsakovui – priešieškinio, atsikirtimų faktinį pagrindą (CPK 12 str., 178 str., 179 str.).

5319.

54Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010; 2014 m. liepos 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-372/2014; 2015 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-118-219/2015; kt.).

5520.

56Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija konstatuoja, jog teismo sprendimas yra be motyvų. Sprendime nėra nurodyta, kuo grindžiamos teismo išvados dėl ieškinio pagrįstumo ir jo tenkinimo, t. y. iš sprendimo turinio nėra aišku kokios faktinės aplinkybės byloje buvo nustatytos, kokie įrodymai buvo vertinami, leidžiantys nustatyti naudojimosi tvarką pagal ieškovo pateiktą projektą. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas privalėjo pasiūlyti atsakovei pateikti priešieškinį bei pateikti papildomus įrodymus pagrindžiančius jos atsikirtimus.

5721.

58Be to, teismas privalėjo sudaryti galimybę atsakovei gauti profesionalias teisines paslaugas, ko ji prašė 2018 m. birželio 13 d. teismo posėdžio metu (laikas 14:03:42). Teisės į teisminę gynybą, kurios sudėtine dalimi yra teisė turėti advokatą, efektyvus realizavimas yra viena pamatinių asmens teisių (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. sausio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-43-381/2015).

5922.

60Teisėjų kolegija sutinka su atsakovės apeliaciniame skunde nurodytais argumentais dėl teismo sprendimo nepagrįstumo, nes nenustačius patalpų paskirties, jų įrengimo laipsnio, tarp šalių nusistovėjusios naudojimosi tvarkos, patekimo į patalpas galimybės, šalių indėlių prisidedant prie turto išlaikymo, akivaizdu, kad toks naudojimosi tvarkos nustatymas pažeidė atsakovės teises.

6123.

62Iš išdėstytų aplinkybių akivaizdu, kad byloje liko nenustatytos faktinės teisiškai reikšmingos bylos aplinkybės dėl kiekvienos iš šalių lėšų panaudojimo, dėl konkrečių kiekvienam bendraturčiui priskirtinų patalpų ir kt. Visos aukščiau nurodytos aplinkybės yra glaudžiai tarpusavyje susijusios, todėl nustatinėtinos, tirtinos ir vertintinos kompleksiškai.

6324.

64Įvertinusi išdėstytų aplinkybių visumą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad spręsdamas dėl ieškinio pagrįstumo, pirmosios instancijos teismas savo sprendimo nemotyvavo (absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas), neatskleidė bylos esmės, neįvertino visų teisingam bylos išsprendimui reikšmingų faktinių ir teisinių aplinkybių ir, tenkindamas ieškinį dėl naudojimosi tvarkos turtu nustatymo, galėjo neteisingai išspręsti bylą. Kadangi pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme, o atsakovei turi būti sudaryta galimybė pareikšti priešieškinį, kas yra galima tik nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad šie pažeidimai yra pagrindas panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir perduoti bylą tam pačiam pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 str. 1 d. 1 p., 2 p., 329 str. 1 d., 2 d. 4 p.).

65Dėl bylinėjimosi išlaidų

6625.

67Bylą dalyje grąžinant pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, bylinėjimosi išlaidų paskirstymo šalims klausimas spręstinas bylą išnagrinėjus iš esmės.

6826.

69Apeliantė D. E. už apeliacinį skundą yra sumokėjusi 75,00 Eur žyminį mokestį. Kadangi sprendimas yra naikinamas dėl absoliučių jo negaliojimo pagrindų, apeliantei grąžintinas jos už apeliacinį skundą sumokėtas žyminis mokestis (CPK 87 str. 1 d. 8 p.).

70Dėl baudos skyrimo

7127.

72Ieškovas atsiliepime į apeliacinį skundą prašė spręsti dėl baudos atsakovei skyrimo už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.

7328.

74CPK 7 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta byloje dalyvaujančių asmenų pareiga sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis. CPK 95 straipsnyje reglamentuojamos piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis pasekmės. Teismas, nustatęs CPK 95 straipsnio 1 dalyje numatytus piktnaudžiavimo atvejus, t. y. jeigu asmuo nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki 5 000 Eur baudą, iki 50 proc. iš šios baudos gali būti skiriama kitam byloje dalyvaujančiam asmeniui (CPK 95 str. 2 d.). Pagal CPK 95 straipsnį baudai dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis paskirti būtinos šios sąlygos: šalies nesąžiningumas ir skundo nepagrįstumas jį pateikiant teismui arba sąmoningas veikimas prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-159-421/2016).

7529.

76Nagrinėjamos bylos atveju nenustatytas atsakovės (apeliantės) nesąžiningumas ir / arba veikimas prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, todėl nėra pagrindo skirti jai baudą už piktnaudžiavimą procesu.

77Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 329 straipsnio 2 dalies 4 punktu, 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

Nutarė

78Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2018 m. liepos 2 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

79Pavesti Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos grąžinti D. E., gimusiai ( - ) d., už apeliacinį skundą sumokėtą žyminį mokestį 75,00 Eur (septyniasdešimt penkis eurus) (Sumokėta AB Lietuvos paštas, Marijampolės centrinis paštas, 2018 m. liepos 19 d.).

80Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę... 3. Teisėjų kolegija... 4. I.... 5. Ginčo esmė... 6. 1.... 7. Ieškovas L. R. kreipėsi į teismą, prašydamas nustatyti naudojimosi tvarką... 8. 2.... 9. Nurodė, kad bendrosios dalinės nuosavybės teise ieškovui ir atsakovei... 10. 3.... 11. Atsakovė D. E. su ieškiniu sutiko iš dalies. Nurodė, kad visada šiuose... 12. II.... 13. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 14. 4.... 15. Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2018 m. liepos 2 d.... 16. 5.... 17. Teismas nustatė, kad byloje esančiais rašytiniais įrodymais ir byloje... 18. III.... 19. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai... 20. 6.... 21. Apeliaciniame skunde atsakovė D. E. prašė Marijampolės apylinkės teismo... 22. 6.1.... 23. Teismas visiškai nesigilino į aplinkybes ir nenustatinėjo, ar ieškovo... 24. 6.2.... 25. Teismas pažeidė atsakovės konstitucinę teisę į tinkamą teismo procesą,... 26. 7.... 27. Ieškovas L. R., atstovaujamas advokato Vaido Paltanavičiaus, atsiliepime į... 28. 8.... 29. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, kad sprendimas yra pagrįstas ir... 30. Teisėjų kolegija... 31. IV.... 32. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 33. 9.... 34. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 35. 10.... 36. Vienas iš absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, įtvirtintų CPK 329... 37. 11.... 38. Teismo sprendimas turi būti pagrįstas ir teisėtas (CPK 263 str.). Šis... 39. 12.... 40. Teismo pareiga motyvuoti sprendimą nustatyta CPK 270 straipsnio 4 dalies 4... 41. 13.... 42. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovui L. R. ir atsakovei D. E. bendrosios... 43. 14.... 44. Pirmosios instancijos teismas, visiškai tenkindamas ieškinį, konstatavo, kad... 45. 15.... 46. Apeliantė skunde teigia, kad teismas netinkamai nevertino jos nurodytų... 47. 16.... 48. Bendrosios dalinės nuosavybės teisės atveju egzistuoja du nuosavybės... 49. 17.... 50. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, jog bendrosios nuosavybės teisės... 51. 18.... 52. Civiliniame procese vyraujantis rungimosi principas (CPK 12 str.) suteikia... 53. 19.... 54. Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo... 55. 20.... 56. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija konstatuoja, jog teismo sprendimas yra... 57. 21.... 58. Be to, teismas privalėjo sudaryti galimybę atsakovei gauti profesionalias... 59. 22.... 60. Teisėjų kolegija sutinka su atsakovės apeliaciniame skunde nurodytais... 61. 23.... 62. Iš išdėstytų aplinkybių akivaizdu, kad byloje liko nenustatytos faktinės... 63. 24.... 64. Įvertinusi išdėstytų aplinkybių visumą, teisėjų kolegija konstatuoja,... 65. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 66. 25.... 67. Bylą dalyje grąžinant pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo,... 68. 26.... 69. Apeliantė D. E. už apeliacinį skundą yra sumokėjusi 75,00 Eur žyminį... 70. Dėl baudos skyrimo... 71. 27.... 72. Ieškovas atsiliepime į apeliacinį skundą prašė spręsti dėl baudos... 73. 28.... 74. CPK 7 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta byloje dalyvaujančių asmenų pareiga... 75. 29.... 76. Nagrinėjamos bylos atveju nenustatytas atsakovės (apeliantės)... 77. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 78. Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2018 m. liepos 2 d.... 79. Pavesti Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos Finansų... 80. Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos....