Byla e2-43-381/2015
Dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 12 d. nutarties, kuria tenkintas atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Saurama“ prašymas pakeisti laikinąsias apsaugos priemones, susijusias su nacionaliniame arbitraže nagrinėjama byla

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Artūras Driukas

2rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo ieškovo akcinės bendrovės LITGRID atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 12 d. nutarties, kuria tenkintas atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Saurama“ prašymas pakeisti laikinąsias apsaugos priemones, susijusias su nacionaliniame arbitraže nagrinėjama byla.

3Teisėjas

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5Vilniaus apygardos teismas 2013 m. gruodžio 30 d. nutartimi, užtikrindamas ieškovo akcinės bendrovės (toliau – ir AB) LITGRID reikalavimų, pareikštų Vilniaus komerciniame arbitražo teisme, įvykdymą, taikė laikinąsias apsaugos priemones: areštavo atsakovo uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Saurama“ priklausantį turtą 14 348 302,54 Lt sumai. Vykdydamas nurodytą nutartį antstolis areštavo 1 863 516,51 Lt atsakovo pinigines lėšas.

6Atsakovas kreipėsi į teismą, prašydamas pakeisti 2013 m. gruodžio 30 d. nutartį, t. y. leisti iš areštuotos atsakovo Danske Bank A/S atidarytos sąskaitos Nr. ( - ) atsiskaityti už teisines paslaugas su pasirinktu teisiniu patarėju bendroje 25 200 Lt (su PVM) sumoje. Jis paaiškino, kad Vilniaus komercinis arbitražo teismas 2014 m. rugsėjo 3 d. priėmė jam nepalankų sprendimą. Teismo taikytos laikinosios apsaugos priemonės varžo atsakovo procesinę teisę apskųsti arbitražo teismo sprendimą, kadangi jis negali atsiskaityti su teisiniais patarėjais ir sumokėti žyminio mokesčio. Dėl to teismas turėtų pakeisti 2013 m. gruodžio 30 d. nutartį, taip sudarydamas sąlygas atsakovui gauti kvalifikuotą teisinę pagalbą ir apskųsti arbitražo teismo sprendimą. Nurodęs, kad analogiški jo prašymai buvo anksčiau tenkinti ir ieškovas gali skųsti teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, atsakovas, be kita ko, prašė teismo leisti nutartį vykdyti skubiai.

7II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

8Vilniaus apygardos teismas 2014 m. rugsėjo 12 d. nutartimi atsakovo prašymą tenkino.

9Teismas nurodė, kad asmens teisė turėti advokatą yra viena iš asmens teisės į teisminę gynybą veiksmingumo įgyvendinimo sąlygų. Areštavus atsakovo lėšas, esančias banko sąskaitose, atsakovui apsunkintos galimybės įgyvendinti savo teises į teisminę gynybą. Taigi laikinosios apsaugos priemonės, užtikrindamos ieškovo interesus arbitražo byloje, tuo pačiu varžo atsakovo teisę į teisminę gynybą. Išlaidų advokato pagalbai apmokėti dydis nustatomas atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas. Anot teismo, teisminiai ginčai, kuriuose dalyvauja atsakovas, reikalauja specialių žinių, bylų specifika sąlygoja poreikį pasitelkti kvalifikuotą teisinį patarėją, todėl jis nutarė atsakovo prašymą tenkinti.

10III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

11Atskirajame skunde ieškovas AB LITGRID prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 12 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atsakovo prašymą atmesti; netenkinus šio prašymo, pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 12 d. nutartį, sumažinant lėšų, kurias atsakovas gali skirti atsiskaitymui su teisiniu patarėju, dydį iki Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos) numatyto leistino dydžio. Skundas grindžiamas šiais argumentais:

121. Vilniaus apygardos teismo priimtomis nutartimis, įskaitant skundžiamą, atsakovui jau leista atsiskaityti iš areštuotų lėšų už teisines paslaugas 101 750 Lt sumai. Toks atsakovo išlaidavimas yra nepagrįstas ir teismo neturėtų būti toleruojamas. Vykdant Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gruodžio 30 d. nutartį, buvo areštuota tik 1 863 516,51 Lt atsakovo lėšų, t. y. jų nepakanka norint įvykdyti ieškovui palankų arbitražo teismo sprendimą. Papildomai leidus atsakovui panaudoti ženklią sumą teisinėms paslaugoms, atsakovo galimybės atsiskaityti su ieškovu dar labiau sumažėjo. Be to, 2014 m. vasario 4 d. buvo panaikintas atsakovo nepriklausomo elektros energijos tiekimo ir gamtinių dujų tiekimo licencijų galiojimas: atsakovas prarado vykdomos veiklos teisinį pagrindą.

132. Atsakovas nepateikė argumentų, kodėl advokato dalyvavimas procese yra būtinas, t. y. kodėl arbitražo byloje atsakovui turi būtinai atstovauti viena didžiausių advokatų kontorų. Teikdamas ginčo prašymą, atsakovas nepateikė įrodymų, kad ankstesnių teismų nutarčių, kuriomis buvo leista atsiskaityti su teisiniais patarėjais už jų suteiktas paslaugas, pagrindu buvo realiai atsiskaityta už teisines paslaugas. Spręsdamas atsakovo prašymo pagrįstumo klausimą, teismas turėjo remtis Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. birželio 27 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje UAB „Auto Express“ v. UAB „Vlantana“, bylos Nr. 2-1685/2013, pateiktais išaiškinimais. Nurodytoje nutartyje konstatuota, kad teismas turi kontroliuoti už advokato pagalbą mokėtinų lėšų dydžio pagrįstumą. Atsakovo įvardyta 25 200 Lt suma už apeliacinio skundo parengimą aiškiai neatitinka Rekomendacijose nustatytų įkainių, todėl ją teismas privalėjo mažinti.

14Atsiliepime į atskirąjį skundą atsakovas UAB „Saurama“ prašo skundą atmesti, priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodoma, jog skundžiama teismo nutartimi buvo užtikrinta atsakovo teisė į teisminę gynybą: neturėdama kompetentingo darbuotojo – teisininko, atsakovas skundo dėl jam nepalankaus arbitražo teismo sprendimo parengimui pasitelkė kvalifikuotus teisininkus. Advokatų kontora, rengusi skundą, atstovavo atsakovą arbitražo byloje, todėl nesuprantama ieškovo pozicija, kodėl atsakovas turėjo kreiptis į kitą advokatų kontorą ir / ar advokatą dėl teisinės pagalbos. Atsakovui suteiktos teisinės pagalbos įkainiai atitinka tarp šalių kilusio ginčo sudėtingumą. Teisę į teisminę gynybą atsakovas jau yra įgyvendinęs ir už jam suteiktas paslaugas sumokėjęs ginčo sumą, t. y. 25 200 Lt (įskaitant PVM mokestį). Ieškovo minima Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. birželio 27 d. nutartis priimta byloje, kurios faktinės aplinkybės nesutampa su šios bylos. Nurodyta byla buvo nagrinėjama teisme, bet ne arbitraže. Dėl to teismas buvo įpareigotas vadovautis Rekomendacijomis. Be to, toje byloje prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo pateikimo metu teisines paslaugas suteikusi advokatų kontora jau buvo vienas iš atstovaujamos šalies kreditorių. Pažymėtina, kad Lietuvos apeliacinis teismas šioje byloje jau yra atmetęs analogišką ieškovo atskirąjį skundą ir leidęs atsakovui atsiskaityti su pasirinktu teisiniu patarėju.

15IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

16Pagal atskirojo skundo teisinį ir faktinį pagrindus apeliacinio nagrinėjimo dalyką sudaro patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas nepadarė teisės taikymo ir faktų vertinimo klaidų, nutardamas skubiai leisti atsakovui iš areštuotų lėšų atsiskaityti su advokatais už jų suteiktą teisinę pagalbą (CPK 320, 338 straipsniai).

17CPK148 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas gali dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų pagrįstu prašymu pakeisti vieną laikinąją apsaugos priemonę kita. Laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo institutas atlieka tiek ieškovo, tiek atsakovo teisių apsaugos funkciją: jei pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės nėra efektyvios ar pakankamos būsimo teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti, ieškovas gali prašyti jas pakeisti kitomis, ir priešingai, jei pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių rūšis ar mastas yra pernelyg varžantys atsakovo interesus, atsakovas gali pateikti prašymą taikyti kitas jo siūlomas laikinąsias apsaugos priemones arba sumažinti jų mastą. Taigi, laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimui prilyginami ir atvejai, kai sumažinamas taikytų laikinųjų apsaugos priemonių mastas, t. y. nekeičiant taikytos laikinosios apsaugos priemonės rūšies, atsakovo atžvilgiu panaikinami tam tikri suvaržymai. Keičiant pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, svarbiausia, kad būtų efektyviai užtikrinti pareikšti reikalavimai (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. balandžio 19 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje S. J. v. P. J. ir kt., bylos Nr. 2-1273/2013; 2014 m. rugsėjo 15 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje BUAB „Dovirma“ v. UAB „Meliovesta“, bylos Nr. 2-1692/2014).

18Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo bei jų keitimo (modifikavimo) klausimu atkreiptinas dėmesys, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) jurisprudencijoje yra išaiškinta, jog vienos iš bylos šalių turto areštas savo esme yra griežta ir varžanti priemonė. Ji gali savininko teises paveikti taip, kad gali kilti pavojus jo pagrindinei veiklai ar net gyvavimo sąlygoms. Laikinas turto areštas gali būti pateisinamas „bendruoju interesu“, jei jis yra skirtas užtikrinti, kad ginčo turtas nebūtų perduotas trečiosioms šalims iki proceso pabaigos, užtikrinant kreditoriaus ieškinio patenkinimą. Vis dėlto, atsižvelgiant į jų varžantį pobūdį, prevencinių priemonių taikymas turi būti nutrauktas, kai tik išnyksta jų poreikis (žr., 2014 m. vasario 5 d. sprendimą byloje UAB „JGK Statyba“, M. G. v. Lietuva, pareiškimo Nr. 3330/12, ir jame nurodytą teismo praktiką). Kaip matyti iš šių išaiškinimų, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija (toliau – ir Konvencija) nustato valstybėms (įskaitant teismus) pozityvius įpareigojimus užtikrinti, kad taikant prevencinio poveikio (laikinąsias apsaugos) priemones nebūtų nepagrįstai varžoma asmens, kuriam jos yra taikomos, teisinė ir faktinė padėtis. Dėl būtinybės išlaikyti šalių interesų pusiausvyrą užtikrinant pareikštų reikalavimų įvykdymą nuosekliai pasisakoma ir Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. gruodžio 22 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Vystyk“ v. UAB „Apgyvendinimo sprendimai“, bylos Nr. 2-2699/2011; 2013 m. sausio 7 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Aukso centras“ v. UAB „Kornas“ ir kt., bylos Nr. 2-338/2013). Apibendrinant tai, pažymėtina, kad laikinosios apsaugos priemonės neturėtų būti taikomos, jeigu jų sukeliamos pasekmės būtų neproporcingos siekiamiems tikslams. Sprendžiant, ar nėra faktinio pagrindo keisti pritaikytų apsaugos priemonių masto, t. y. nagrinėjant priemonių pakeitimo klausimą, kiekvienu atveju būtina įvertinti, kokį suinteresuoto asmens interesą priemonės varžo ir ar dėl to kylančios pasekmės nesudaro teisinio pagrindo taikytų ribojimų sumažinimui.

19Nustatyta, kad užtikrinant ieškovo Vilniaus komerciniame arbitražo teisme pareikštą turtinį reikalavimą Vilniaus apygardos teismas 2013 m. gruodžio 30 d. nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones – atsakovo turto areštą 14 348 302,54 Lt sumai. Vykdymas šią nutartį antstolis nustatė, kad atsakovo vienintelis turimas turtas yra 1 863 516,51 Lt piniginės lėšos ir jas areštavo. Taigi atsakovui taikytas turto areštas suvaržė jo galimybes disponuoti jam priklausančiomis lėšomis, be kita ko, vykdyti savo įsipareigojimus kitiems asmenims – išskyrus darbo užmokesčio, mokesčių valstybei, socialinio draudimo įmokų mokėjimą ir atsiskaitymus su ieškovu, kuriuos atlikti 2013 m. gruodžio 30 d. nutartyje leido Vilniaus apygardos teismas. Nekvestionuotina, kad tokio pobūdžio turto suvaržymas trikdo asmens įprastinę veiklą, taip pat užkerta kelią įgyti jam reikalingas paslaugas ar prekes. Po lėšų arešto, atsakovas kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą, prašydamas sumažinti taikytų laikinųjų apsaugos priemonių mastą ir leisti iš areštuotų lėšų atsiskaityti su advokatų kontora už jos suteiktas teisines paslaugas tarp šalių Vilniaus komerciniame teismo arbitraže nagrinėjamoje byloje. Laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo poreikį atsakovas motyvavo tuo, kad turto areštas riboja jo teisę į veiksmingą teisminę gynybą, t. y. gynybai nuo ieškovo pareikštų reikalavimų būtina kvalifikuoto teisininko pagalba, kuri yra mokama. Įvertinę šiuos argumentus, tiek Vilniaus apygardos teismas 2014 m. sausio 31 d. nutartyje, tiek Lietuvos apeliacinis teismas 2014 m. kovo 27 d. nutartyje, bylos Nr. 2-610/2014, pripažino esant būtinybę užtikrinti šalių interesų pusiausvyrą ir sumažinti atsakovui taikytus ribojimus, leidžiant iš areštuotų lėšų atsiskaityti su teisiniu patarėju už arbitražo byloje suteiktą teisinę pagalbą ne didesnei nei 50 000 Lt sumai.

20Pažymėtina, kad nurodytas atsakovo prašymas nebuvo vienkartinis. Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenimis Vilniaus apygardos teismas, tenkindamas atsakovo prašymus, 2014 m. balandžio 17 d., 2014 m. liepos 2 d. ir 2014 m. rugpjūčio 12 d. nutartimis padidino atsiskaitymams už teisines paslaugas leidžiamą panaudoti areštuotų lėšų dalį iki 76 550 Lt, iš kurių 10 000 Lt skirta apmokėti teisines paslaugas, teikiamas Vilniaus apygardos administraciniame teisme nagrinėjamoje byloje Nr. I-3262-437/2015 pagal atsakovo skundą dėl Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2014 m. vasario 3 d. nutarimo Nr. O3-40. Taigi iš viso Vilniaus komerciniame arbitraže nagrinėtoje byloje iš areštuotų lėšų atsakovui teisminei gynybai nuo ieškovo pareikštų reikalavimų leista panaudoti 66 550 Lt. Remiantis tuo spręstina, kad taikant laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo institutą atsakovo teisė į teisminę gynybą arbitražo byloje buvo užtikrinta. Vis dėlto arbitražo bylos baigtis atsakovui buvo nepalanki: Vilniaus komercinis arbitražo teismas 2014 m. rugsėjo 3 d. patenkino ieškovo reikalavimus.

21Nesutikdamas su šiuo sprendimu, atsakovas pasinaudojo Komercinio arbitražo įstatyme (toliau – ir KAĮ) įtvirtinta teise apskųsti arbitražo teismo sprendimą Lietuvos apeliaciniam teismui. Už skundo dėl priimto arbitražo teismo sprendimo parengimą atsakovo pasitelkta advokatų kontora išrašė 25 200 Lt dydžio sąskaitą. Prašymą dėl leidimo iš areštuotų lėšų apmokėti įvardytą sąskaitą, atsakovas Vilniaus apygardos teismui pateikė po to, kai paslaugos jau buvo suteiktos, t. y. po skundo parengimo. Pažymėtina, kad, tenkindamas šį prašymą, Vilniaus apygardos teismas nevertino realiai atsakovui suteiktos teisinės pagalbos, už kurią prašyta leisti atsiskaityti, pobūdžio, tačiau formaliai nurodė, kad teisminiai ginčai, kuriuose dalyvauja atsakovas, lemia poreikį pasitelkti kvalifikuotą teisinį patarėją. Toks formalus požiūris suponuoja, kad, nagrinėdamas atsakovo prašymą, pirmosios instancijos teismas neužtikrino šalių interesų pusiausvyros. Nekvestionuotina, kad teisės į teisminę gynybą, kurios sudėtine dalimi yra teisė turėti advokatą, efektyvus realizavimas yra viena pamatinių asmens teisių. Vis dėlto tai nereiškia, kad teismas, spręsdamas, ar leisti asmeniui iš areštuotų lėšų atsiskaityti už jam suteiktas teisines paslaugas, neturi pareigos įvertinti patirtų ar būsimų išlaidų būtinumo, realumo ir pagrįstumo aspektais. Tokia kontrolė turi būti atliekama nepriklausomai nuo to, kokio pobūdžio teisinės paslaugos yra perkamos ar kokia forma nagrinėjamame ginče jos teikiamos. Priešingu atveju, suinteresuotiems asmenims būtų sudaromos sąlygos, piktnaudžiaujant teise, išvengti taikytų suvaržymų, o kartu ir ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymo (pavyzdžiui, išvengiant lėšų arešto dirbtinai padidinus honorarą už teikiamas teisines paslaugas). Šiame kontekste pažymėtina, kad sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių masto pakeitimo klausimą būtina visapusiškai įvertinti, ar jų pakeitimo prašantis asmuo nepagrįstai neišlaidauja, t.y. prima facie (liet. preliminariai) nustatyti, ar nėra akivaizdaus atotrūkio tarp atsakovui suteiktų teisinių paslaugų ir jų kainos. Vienas iš kriterijų, kuriuo remiantis galima įvertinti aptartą aplinkybę, yra Rekomendacijose įtvirtinti įkainių už teisines paslaugas dydžiai.

22Prieš tai minėta, kad apskųsta nutartimi pirmosios instancijos teismas leido atsakovui iš areštuotų lėšų sumokėti advokatų kontorai 25 200 Lt už skundo dėl arbitražo teismo sprendimo parengimą. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal Komercinio arbitražo įstatyme įtvirtintą nacionalinių arbitražo teismų priimtų sprendimų teisminės kontrolės modelį, arbitražo teismų sprendimų tikrinimas fakto ir materialiosios teisės taikymo aspektais neleidžiamas. Skundą dėl priimto arbitražo teismo sprendimo Lietuvos apeliacinis teismas nagrinėja vadinamąja anuliavimo forma, remiantis kuria teismas naikina arbitražo sprendimą tik tuomet, jeigu nustato vieną iš KAĮ 50 straipsnyje 3 dalyje nurodytų pagrindų. Taigi nacionalinio arbitražo teismo sprendimo panaikinimo teisinių pagrindų sąrašas yra aiškus ir baigtinis, analogiškai yra aiškios ir teismo įgyvendinamos priežiūros jurisdikcijos (angl. supervisory jurisdiction) ribos. Susipažinus su atsakovo 2014 m. rugsėjo 5 d. skundu dėl Vilniaus komercinio arbitražo teismo 2014 m. rugsėjo 3 d. sprendimo arbitražo byloje Nr. 291 panaikinimo, paduoto per Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalą, matyti, kad atsakovas arbitražo teismo sprendimą prašo panaikinti remdamasis KAĮ 50 straipsnio 3 dalies 5–6 punktuose numatytais pagrindais, t. y. šalių ginčas negalėjo būti perduotas arbitražui ir arbitražo teismo priimtas sprendimas prieštarauja viešajai tvarkai (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Taigi, viena vertus, atsakovas įrodinėja esant tuos arbitražo sprendimo panaikinimo pagrindus, kurių buvimą pagal jam suteiktus įgaliojimus Lietuvos apeliacinis teismas ex officio tikrinai visais atvejais, t. y. net ir nesant skundą padavusios šalies reikalavimo (KAĮ 50 straipsnio 4 dalis). Kita vertus, atsakovo interesus arbitražo byloje atstovavusios advokatų kontoros teisininkai jau bylos nagrinėjimo metu turėjo įvertinti, ar ginčas yra arbitruotinas ir nesusijęs su Lietuvos Respublikos viešąja tvarka. Remiantis tuo spręstina, kad 25 200 Lt užmokestis už skundo dėl arbitražo teismo sprendimo panaikinimo parengimą pagal nustatytas aplinkybes yra aiškiai neadekvatus suteiktos teisinės pagalbos mastui ir ginčo situacijos faktiniam bei teisiniam sudėtingumui. Akcentuotina, kad atsakovui už advokato teikiamą teisinę pagalbą iki apskųstos teismo nutarties priėmimo jau buvo leista iš areštuotų lėšų sumokėti labai didelę sumą - 66 550 Lt. Pritariant ieškovo pozicijai, pagal nustatytas faktines aplinkybes leidimas atsiskaitymui su advokatų kontora panaudoti papildomus 25 200 Lt reikštų nepagrįsto išlaidavimo pateisinimą, juolab, kad pagal Vilniaus komercinio arbitražo teismo 2014 m. rugsėjo 3 d. sprendimą atsakovas arbitraže turėjo 57 000 Lt išlaidų (žr. arbitražo teismo sprendimo 168 paragrafą). Kaip minėta, atsakovui teisminei gynybai nuo ieškovo pareikštų reikalavimų buvo leista panaudoti 66 550 Lt ir šios sumos turėjo visiškai pakakti ir skundo parengimo teisinėms paslaugoms pirkti (Rekomendacijų 8.10, 10 punktai).

23Iš apskųstos teismo nutarties motyvuojamosios dalies matyti, kad vienu iš teisinių pagrindų atsakovo prašymo tenkinimui teismas laikė ankstesnes teismų nutartis, kuriomis leista iš areštuotų lėšų atsiskaityti už teisinę pagalbą. Tai traktuotina kaip pirmosios instancijos teismo padaryta aiški teisės taikymo klaida. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje ne kartą akcentuota, kad teismo nutartys dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, pakeitimo, panaikinimo neturi nei prejudicinės, nei res judicata galios. Teismo taikytos laikinosios apsaugos priemonės gali būti pakeistos bet kurioje proceso stadijoje, o ankstesniuose teismų procesiniuose sprendimuose dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pateikti išaiškinimai nesaisto laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo klausimą nagrinėjančio teismo (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. birželio 20 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Įrengimas“ v. A. C., bylos Nr. 2-1646/2013; 2014 m. rugsėjo 11 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje BUAB „Virtualios pramogos“ v. A. Š. ir kt., bylos Nr. 2-1680/2014). Socialinis bei ekonominis gyvenimas yra dinamiškas procesas, todėl teismas turi pareigą, pakartotinai spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo klausimą, kiekvieną kartą nustatinėti, ar pirminės aplinkybės, lėmusios priemonių pakeitimą, nėra pasikeitusios, bet ne absoliučiai remtis anksčiau priimtais procesiniais sprendimais panašiu procesiniu klausimu.

24Apibendrinant nurodytus argumentus, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai neišnagrinėjo atsakovo prašymo ir, nutardamas jį patenkinti, neįvertino to, jog taip pažeidžiama šalių interesų pusiausvyra: nesant būtino socialinio ir / ar ekonominio poreikio didinama ieškovui palankaus sprendimo neįvykdymo rizika. Remiantis tuo, apskųsta teismo nutartis naikinama ir klausimas išsprendžiamas iš esmės, atsisakant tenkinti atsakovo prašymą dėl atsakovui UAB „Saurama“ 2014 m. gruodžio 30 d. pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

25Dėl teismo sprendimo leisti nutartį vykdyti skubiai

26Nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismas ieškovo skundžiamą nutartį leido vykdyti skubiai. Atskirojo skundo ribose šio teismo sprendimo teisėtumo klausimas tiesiogiai nėra keliamas, tačiau jis betarpiškai susijęs su atsiliepime į atskirąjį skundą dėstoma aplinkybe, kad atsakovas jau panaudojo ginčo sumą atsiskaitymui už suteiktas teisines paslaugas. Dėl nurodytos priežasties atskirai pasisakytina ir dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių skubų teismo sprendimų ir nutarčių vykdymą, taikymo.

27Skubaus teismo procesinių sprendimų vykdymo institutas yra išimtis iš bendrosios taisyklės, kad visiems asmenims privalomi ir vykdytini yra tik įsiteisėję teismo sprendimai, nutartys ar įsakymai (CPK 18 straipsnis). Pagal įstatyme formuluojamas sąlygas skiriami privalomas ir fakultatyvus leidimai skubiai vykdyti teismo sprendimą ar nutartį. Privalomo skubaus vykdymo atveju teismas turi pareigą įstatyme tiesiogiai įvardytus sprendimus ar nutartis nukreipti vykdyti skubiai (CPK 282 straipsnis), o kitais atvejais, t. y. fakultatyviais, teismas sprendžia dėl leidimo teismo sprendimą ar nutartį vykdyti skubiai suteikimo atsižvelgdamas į konkrečios bylos situaciją (CPK 283 straipsnis). Skubus neįsiteisėjusių teismo sprendimų ir nutarčių vykdymas pagrįstas siekiu užtikrinti silpnesnių ginčo šalių socialinių interesų apsaugą, taip pat užkirsti kelią didelės žalos išieškotojui padarymui ar teismo sprendimo, nutarties tapimui neįvykdomais ar sunkiai įvykdomais, kai tą gali sukelti delsimas juos vykdyti.

28Nutarčių dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo vykdymo sąlygos nustatytos CPK 152 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 1 dalį skubiai vykdomos nutartys dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nutartis pakeisti vieną laikinąją apsaugos priemonę kita ir nutartis panaikinti laikinąsias apsaugos priemones vykdomos įsiteisėjus šioms nutartims, tačiau teismas gali leisti jas vykdyti skubiai. Leidimas skubiai vykdyti nutartis pakeisti laikinąsias apsaugos priemones yra vienas fakultatyviojo skubaus vykdymo atvejų. Neįsiteisėjusiems teismo sprendimams ir nutartims suteikiama skubaus vykdymo teisinė galia ir dėl to kylančios teisinės pasekmės suponuoja, kad sprendimą dėl fakultatyvaus leidimo skubiai vykdyti teismo sprendimą ar nutartį teismas privalo aiškiai ir išsamiai motyvuoti, t. y. pagrįsti, kokios ypatingos aplinkybės lemia, kad delsimas įvykdyti procesinį sprendimą sukeltų teisiškai nepageidaujamas pasekmes: žalos padarymą suinteresuotam asmeniui, teismo procesinio sprendimo tapimą neįvykdomu ar jo įvykdymo esminį pasunkėjimą.

29Leisti skubiai vykdyti apskųstą teismo nutartį prašė atsakovas, nurodydamas, jog, ieškovui apskundus teismo nutartį, bus užkirstas kelias atsakovui paduoti skundą dėl arbitražo teismo sprendimo panaikinimo. Šioje nutartyje jau pasisakyta, kad prašymo pateikimo metu atsakovui teisinės paslaugos, už kurias jis siekė atsiskaityti iš areštuotų lėšų, jau buvo suteiktos. Taigi poreikio leisti nutartį pakeisti laikinąsias apsaugos priemones vykdyti skubiai nebuvo. Nepaisant to, pirmosios instancijos teismas atsakovo prašymą tenkino, apsiribodamas proporcingumo ir teisingumo principų paminėjimu. Sprendimo (nutarties) nemotyvavimas yra vienas iš absoliučių jų negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Teismo sprendimo (nutarties) motyvavimo svarbą, remdamasis EŽTT praktika, ne kartą yra pabrėžęs kasacinis teismas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. rugpjūčio 23 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros vyriausiasis prokuroras v. Neringos miesto savivaldybė ir kt., bylos Nr. 3K-3-344/2011, ir joje nurodytą teismų praktiką). Nors teismas neturi pareigos detaliai atsakyti į kiekvieną šalių argumentą ir pasisakyti dėl kiekvienos jų nurodomos aplinkybės, tačiau teismo sprendime turi būti pateikiamas motyvų minimumas, su kuriais susipažinus tiek bylos šalims, tiek pašaliniam proceso stebėtojui būtų aišku, kodėl buvo priimtas konkretus sprendimas. Iš ieškovo apskųstos pirmosios instancijos teismo nutarties motyvuojamosios dalies matyti, kad negalima įvertinti teismo motyvų, kodėl buvo leista nutartį vykdyti skubiai, kadangi jų nėra. Tai yra savarankiškas proceso įstatyme įtvirtintas apskųstos teismo nutarties dalies leisti ją vykdyti skubiai panaikinimo pagrindas.

30Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Nutarė

31Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 12 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – netenkinti atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Saurama“ (juridinio asmens kodas 302476588) prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo.

1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Artūras... 2. rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo ieškovo akcinės... 3. Teisėjas... 4. I. Ginčo esmė... 5. Vilniaus apygardos teismas 2013 m. gruodžio 30 d. nutartimi, užtikrindamas... 6. Atsakovas kreipėsi į teismą, prašydamas pakeisti 2013 m. gruodžio 30 d.... 7. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 8. Vilniaus apygardos teismas 2014 m. rugsėjo 12 d. nutartimi atsakovo prašymą... 9. Teismas nurodė, kad asmens teisė turėti advokatą yra viena iš asmens... 10. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 11. Atskirajame skunde ieškovas AB LITGRID prašo panaikinti Vilniaus apygardos... 12. 1. Vilniaus apygardos teismo priimtomis nutartimis, įskaitant skundžiamą,... 13. 2. Atsakovas nepateikė argumentų, kodėl advokato dalyvavimas procese yra... 14. Atsiliepime į atskirąjį skundą atsakovas UAB „Saurama“ prašo skundą... 15. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 16. Pagal atskirojo skundo teisinį ir faktinį pagrindus apeliacinio nagrinėjimo... 17. CPK148 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas gali dalyvaujančių byloje... 18. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo bei jų keitimo (modifikavimo) klausimu... 19. Nustatyta, kad užtikrinant ieškovo Vilniaus komerciniame arbitražo teisme... 20. Pažymėtina, kad nurodytas atsakovo prašymas nebuvo vienkartinis. Lietuvos... 21. Nesutikdamas su šiuo sprendimu, atsakovas pasinaudojo Komercinio arbitražo... 22. Prieš tai minėta, kad apskųsta nutartimi pirmosios instancijos teismas leido... 23. Iš apskųstos teismo nutarties motyvuojamosios dalies matyti, kad vienu iš... 24. Apibendrinant nurodytus argumentus, darytina išvada, kad pirmosios instancijos... 25. Dėl teismo sprendimo leisti nutartį vykdyti skubiai... 26. Nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismas ieškovo skundžiamą nutartį leido... 27. Skubaus teismo procesinių sprendimų vykdymo institutas yra išimtis iš... 28. Nutarčių dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo vykdymo sąlygos... 29. Leisti skubiai vykdyti apskųstą teismo nutartį prašė atsakovas,... 30. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis... 31. Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 12 d. nutartį ir...