Byla e2-890-328/2018
Dėl avanso grąžinimo ir baudos priteisimo

1Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Dalė Žukauskienė, sekretoriaujant Violetai Žalienei, dalyvaujant ieškovės Z. B. atstovui advokatui R. N., atsakovei N. I. ir jos atstovui advokatui A. K.,

2viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Z. B. ieškinį atsakovei N. I. dėl avanso grąžinimo ir baudos priteisimo.

3Teismas

Nustatė

4ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama iš atsakovės priteisti 1000 Eur avansą bei 1000 Eur baudą, 5 proc. procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas.

5Ieškinyje nurodė, jog šalys 2017 m. kovo 27 d. sudarė preliminariąją turto pirkimo – pardavimo sutartį dėl buto, esančio ( - ), pardavimo. Pagal preliminariosios sutarties sąlygas ieškovė atsakovei sumokėjo 1000 Eur avansą. Šalys susitarė, jog pagrindinė sutartis bus sudaryta iki 2017 m. gegužės 31 d. Nurodė, jog preliminariosios sutarties 9.1 punktu šalys susitarė, jog jeigu pardavėjas vengia ar atsisako sudaryti pagrindinę sutartį sutartyje nustatytomis sąlygomis ir tvarka arba paaiškėjus aplinkybėms, dėl kurių pagrindinės sutarties pasirašymas gali neįvykdyti, tokiu atveju esant raštiškam pirkėjo reikalavimui pardavėjas moka 1000 Eur baudą bei grąžina pirkėjui visas pardavėjo sumokėtas sumas. Ieškovė taip pat nurodė, jog pagrindinė sutartis iki nustatyto termino nebuvo sudaryta dėl atsakovės kaltės bei paaiškėjusių aplinkybių, dėl ko pagrindinė sutartis negalėjo būti sudaryta, todėl ieškovė reiškia reikalavimą grąžinti sumokėtą avansą bei sumokėti nustatyto dydžio baudą. Paaiškino, jog preliminarios sutarties sudarymo metu jai buvo žinoma, kad atsakovė su nepilnamete dukra butą paveldėjo, todėl bus reikalinga gauti teismo leidimą, todėl šiems reikalams sutvarkyti preliminarioje sutartyje nustatytas terminas, kad pagrindinė sutartis sudaroma iki 2017 m. gegužės 31 d. Tačiau po preliminarios sutarties sudarymo, paaiškėjo, jog 3/8 dalys buto priklauso ir kitam asmeniui (palikėjo dukrai iš pirmosios santuokos), bei kad butui yra taikomas areštas – apribota disponavimo teisė. Išnykus galimybei iš atsakovės įsigyti butą, ieškovė 2017 m. liepos 24 d. Vilniuje įsigijo kitą butą. Nurodė, jog 2017 m. rugpjūčio 11 d. gavo atsakovės kvietimą sudaryti buto pirkimo – pardavimo sutartį. Atsakovei buvo išsiųstas pranešimas, kuriame nurodomi preliminarios sutarties pažeidimai bei reikalaujama grąžinti sumokėtą avansą bei sumokėti baudą. Tačiau atsakovė šį reikalavimą įvykdyti atsisakė, nurodė, jog atsakovė pažeidė prievolę, todėl turi grąžinti pagal preliminariąją sutartį sumokėtą avansą ir sumokėti baudą.

6Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti.

7Atsiliepime nurodė, jog iš esmės sutinka su ieškinyje išdėstytomis faktinėmis aplinkybėmis ir tuo, kad teisinis ginčas yra kilęs iš šalių sudarytos preliminariosios sutarties bei jos nuostatų aiškinimo, tačiau ypatingai nori pabrėžti, kad ieškovė visiškai neteisingai pateikė faktinių aplinkybių atsiradimo ar pasibaigimo momentą. Pripažino, jog nekilnojamajam turtui buvo pritaikytas turto areštas, o atsakovei reikėjo gauti teismo leidimą parduoti nepilnametei dukrai priklausančią turto dalį. Pažymėjo, jog 2017 m. gegužės 30 d. antstolė I. K. priėmė patvarkymą, kuriuo leido atsakovei ir jos dukrai parduoti joms nuosavybės teise priklausantį butą, todėl bet kokie ieškovės teiginiai dėl turto areštų yra niekiniai ir nereikšmingi bylai. Nurodė, jog vienintelė svarbi šiai bylai reikšminga aplinkybė yra tai, kad parduodamas butas nuosavybės teise priklausė ne tik atsakovei, bet ir jos dukrai, todėl prieš sandorio sudarymą buvo reikalingas formalus teismo leidimas, toks leidimas gautas tik 2017 m. rugpjūčio 2 d. ir šios faktinės aplinkybės atsiradimas niekaip nebuvo susijęs su atsakove, todėl nepriklausantis nuo atsakovės valios (įvertinus, kad teismai vasaros metu dažnai atostogauja, todėl procesinių sprendimų priėmimas užtrunka). 2017 m,. rugpjūčio 11 d. atsakovė kreipėsi į ieškovę dėl buto pardavimo, nepriklausomai nuo to, kad ieškovė po sutartyje nustatyto termino į atsakovę nesikreipė su paklausimais dėl buto pirkimo. Tačiau pirkėja šį pranešimą ignoravo. Nurodo, jog ieškovei dar preliminarios sutarties sudarymo dieną buvo atskleistos visos svarbios aplinkybės. Ieškovė turėjo visus svertus, kad galėtų įvertinti, ar atsakovė suspės atlikti paskutinį veiksmą kaip teismo leidimo gavimą, kad galima būtų parduoti nepilnametei dukrai priklausančią turto dalį ar ne. Ir tolimesnė ieškovės veiksmai parodė, kad ji yra pasirengusi sudaryti pagrindinę pirkimo – pardavimo sutartį bet kada, net pasibaigus preliminariojoje sutartyje numatytam terminui. Tokiu būdu šios sutarties šalys tarsi konkliudentiniais veiksmais perkvalifikavo sutartį tokiu būdu, kad jos įvykdymas buvo pririštas ne prie konkretaus termino, o konkretaus veiksmo – kai tik bus gautas teismo leidimas. Daro neabejotiną išvadą, jog ieškovė visiškai neteisingai aiškina Preliminariosios sutarties sąlygas. Nurodė, jog būtent pirkėja viso pasirengimo metu elgėsi nesąžiningai ir galimai sąmoningai siekė pasipelnyti iš neteisingo preliminarios sutarties interpretavimo.

8Teismo posėdyje ieškovės atstovas ieškinį palaikė. Paaiškino ieškinyje nurodytas aplinkybes. Nurodė, jog ieškovė tikėjosi, kad iki 2017 m. gegužės 31 d. butą pavyks įsigyti. Tačiau atsakovei nepavyko pasirengti sandoriui. Pirma, tai trys antstolių turto areštai, kurie buvo kliūtis sandoriui, antra, nebuvo atsiskaityta su kita buto bendrasavininke, toliau nebuvo gautas teismo leidimas sandorio sudarymui. Atsiliepime į ieškinį atsakovė nurodė, jog teismo leidimas gautas tik 2017 m. rugpjūčio 2 d., t. y. praėjus daugiau nei 2 mėnesiams nuo termino pabaigos, kai ieškovė jau buvo įsigijusi kitą butą. Pažymėjo, jog teismo leidimo atsakovė į bylą nepateikė. Registre buvo įregistruota žyma apie testamentinę išskirtinę, vėlgi kreiptasi į VĮ Registrų centras, gautas neigiamas atsakymas. Atsakovė kažką bandė daryti, norėjo butą parduoti, galiausiai jį pardavė. Tačiau preliminarioji sutartis pasibaigė 2017 m. gegužės 31 d. Pagal įstatymą pareiga sudaryti pagrindinę sutartį pasibaigė ir šalys turi būti grąžintos į pradinę padėtį- ieškovei turi būti grąžintas avansas, taip pat sumokėta bauda, kadangi atsakovė sutarčiai nepasirengė. Papildomai paaiškino, jog teiginiai, kad atsakovė po termino buvo pasirengusi sudaryti sandorį, siūlė pirkti butą ir sandoris neįvyko dėl pirkėjos kaltės yra visiškai nepagrįsti. Todėl sandoriui neįvykus dėl atsakovės kaltės, be to, nuslėpus esmines aplinkybes, atsakovė turi grąžinti avansą ir sumokėti baudą, kurie yra minimalūs ieškovės nuostoliai. Su tokiu baudos dydžiu atsakovė sutiko, taip susitarė sutartyje ir tokį baudos dydį atsakovė ieškovei pritaikė. Prašo ieškinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

9Teismo posėdyje atsakovė su ieškiniu nesutiko. Paaiškino, jog pirkėjai siūlyta pirkti butą per antstolį, siūlė ir grąžinti avansą ieškovei. Apie savaitę atsakymo negavo, vėliau sužinojo, kad ieškovė nusipirko kitą butą. Paaiškino, jog tik iš septinto karto gavo teismo leidimą. Manė, jog per nustatytą terminą spės pasirengti sandoriui. Paaiškino atsiliepime nurodytas aplinkybes, nurodė, jog su reikalavimu sumokėti ieškovei baudą nesutinka. Prašo ieškinį atmesti.

10Teismo posėdyje atsakovės atstovas su ieškiniu nesutiko. Pažymėjo, jog buvo tam tikras laiko tarpas, kai šalys tarėsi, tačiau susitarti nepavyko. Atkreipė dėmesį, jog kiekvienas ieškovės reikalavimas kildinamas iš skirtingų prievolinių teisinių santykių. Nurodė, jog ieškovei sutartyje nurodyto dydžio bauda neturi būti priteista, kadangi ieškovė formaliai žiūri į sutartį. Toks požiūris pernelyg formalizuotas, nukrypsta nuo kasacinio teismo išaiškinimo, kuris pateiktas atsakovės atsiliepime. Ieškovė buvo tinkamai informuota apie kliūtis iki sutarties pasirašymo. Numatytas terminas nereiškia, kad agentas padarė klaidą, šalys terminą suderino. Ieškovė galėjo nutraukti sutartį. Nurodė, kad po sutarties sudarymo ieškovė konkliudentiniais veiksmais parodė, jog yra nusiteikusi laukti tiek, kiek reikės, kol bus nuimti visi areštai. Šalių elgesys parodo, kad šalys konkliudentiniais veiksmais pakeitė sutartį, terminą pakeitė į tai, kad sutarties įvykdymas bus priklausomas nuo tam tikrų juridinių faktų. Be to, turto apribojimai panaikinti gegužės 29 d. ir gegužės 30 d. Šias aplinkybes paaiškino liudytoja, abejoti jos paaiškinimais nėra pagrindo. Mano, kad šioje dalyje ieškinys turi būti atmestas. Atsakovė dėjo pastangas panaikinti visas kliūtis. Dėl reikalavimo grąžinti sumokėtą avansą paaiškino, jog tokia galimybė buvo, atsakovė svarstė, kad yra pagrindas grąžinti avansą. Tačiau vėliau paaiškėjo, kad ieškovė pamatė galimybę pasipinigauti. Atsakovė mano, kad ieškovės veiksmuose yra daug pažeidimų, jos veiksmai nesąžiningi. Atsakovė laikosi pozicijos, kad neturi grąžinti avanso, kadangi sutartis buvo pakeista, ji priklausė nuo tam tikro juridinio fakto, jis įvyko tik rugpjūčio mėnesį. Nurodė, jog ieškovė buvo suinteresuota pirkti du butus. Ieškovė buvo pasiruošusi laukti ilgiau. Iš šalių elgesio matyti, kad šalys buvo nusprendusios sudaryti sandorį. Todėl ir ši suma negali būti priteista. Prašo ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

11Teismas konstatuoja:

12iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad tarp ieškovės Z. B. (pirkėja) ir atsakovės N. I. (pardavėja) 2017 m. kovo 27 d. buvo sudaryta preliminarioji turto pirkimo – pardavimo sutartis (toliau – Sutartis), kuria atsakovė įsipareigojo sudaryti pagrindinę sutartį ir parduoti ieškovei butą, esantį adresu ( - ) (toliau – Turtas) (Sutarties 2 punktas). Ieškovė atsakovei pagal Sutarties 3.2.1. punktą sumokėjo 1000 Eur avansą (b. l. 19, 24). Sutarties 4.1 punktas numato, jog pagrindinė sutartis turi būti sudaryta ne vėliau kaip iki 2017 m. gegužės 31 d., tačiau pagrindinė Turto pirkimo – pardavimo sutartis tarp šalių sudaryta nebuvo. 2017 m. rugpjūčio 11 d. pranešimu atsakovė informavo ieškovę, jog 2017 m. rugpjūčio 2 d. gavo teismo leidimą, leidžiantį parduoti atsakovei ir atsakovės nepilnametei dukrai priklausančią Turto dalį, siūlė sudaryti pagrindinę pirkimo – pardavimo sutartį (b. l. 4). 2017 m. rugpjūčio 14 d. pranešimu ieškovė, atsakydama į 2017 m. rugpjūčio 11 d. pranešimą, nurodė, jog buvo pažeisti preliminariosios sutarties 4.1. punktas, 6.1.2. punktas, 7.2.1. punktas, 7.2.1. punktas, pareikalavo atsakovės grąžinti pagal sutartį sumokėtą avansą bei sumokėti sutartyje nurodyto dydžio baudą (b. l. 6). Atsakovė grąžinti avansą bei sumokėti baudą atsisakė (b. l. 13-14).

13Iš byloje pateikto 2017 m. kovo 9 d. Nekilnojamojo turto centrinio duomenų banko išrašo turinio matyti, jog Turtas nuosavybės teise buvo įregistruotas N. I. (1/4 dalis), J. C. (3/8 dalis) ir K. C. (3/8 dalis); Turtui taikomi antstolių R. K., B. P., I. K. pritaikyti turto areštai bei Vilniaus miesto apylinkės teismo taikytas turto areštas, taip pat registruota žyma apie kitas prievoles pagal 2014 m. vasario 28 d. paveldėjimo teisės liudijimą (b. l. 21-22). Atsakovė pateikė teismui antstolės I. K. 2017 m. spalio 27 d. pranešimą dėl informacijos pateikimo, kuriuo antstolė nurodė, jog 2017 m. gegužės 30 d. priėmė patvarkymą dėl leidimo atsakovei ir jos nepilnametei dukrai parduoti Turtą su sąlyga, kad įvykus sandoriui skola ir vykdymo išlaidos bus pervestos į antstolės depozitinę sąskaitą (b. l. 32). 2017 m. gegužės 29 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi tenkintas N. I. ir K. C. prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, teismo taikytos laikinosios apsaugos priemonės pakeistos leidžiant sudaryti Turto pardavimo sandorį su sąlyga, kad už parduotą Turtą gauta kainos dalis bus pervesta K. C. (b. l. 33-34)

14Iš Nekilnojamojo turto centrinio duomenų banko išrašo (2017 m. birželio 14 d. duomenimis) (b. l. 8-10) turinio matyti, jog butas, esantis ( - ), bendrosios nuosavybės teise priklausė J. C. (9/16 dalys) ir N. I. (7/16 dalys), nekilnojamajam turtui įregistruotas antstolio R. K. turto areštas 7/16 daliai buto, tačiau leista parduoti turtą su sąlyga, jog pardavus turtą tam tikro dydžio piniginių lėšų suma bus pervesta į antstolio depozitinę sąskaitą; antstolės B. P. pritaikytas turto areštas 7/16 daliai buto, tačiau leista parduoti turto dalį su sąlyga, jog tam tikra piniginių lėšų dalis bus pervesta į antstolės depozitinę sutartį skolai dengti; Vilniaus miesto apylinkės teismo taikytas turto areštas, tačiau leista sudaryti turto pardavimo sandorį su sąlyga, kad dalis kainos bus pervesta ieškovei K. C.; antstolės I. K. pritaikytas turto areštas butui, tačiau leista sudaryti perleidimo sandorį su sąlyga, kad už parduotą turto gautos kainos dalis būtų pervesta į antstolės depozitinę sąskaitą. Nekilnojamajam turtui taip pat įregistruota žyma – kitos prievolės pagal 2014 m. vasario 28 d. paveldėjimo pagal testamentą liudijimą.

15Ieškovė byloje pateikė įrodymus, jog 2017 m. liepos 17 d. VĮ Registrų centras sprendimu atsisakyti išregistruoti žymą nekilnojamojo turto registre buvo atsisakyta išregistruoti žymą apie testamentinę išskirtinę (kitos prievolės), kadangi nepateikti įrodymai, patvirtinantys išskirtinės pasibaigimą/įvykdymą (b. l. 54). Turtui taikyti apribojimai bei žyma apie kitas prievoles išregistruotos laikotarpiu nuo 2017 m. rugsėjo mėn. iki 2017 m. spalio mėn. (b. l. 55-59).

16Civilinio kodekso (toliau ir – CK) 6.165 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad preliminarioji sutartis yra šalių susitarimas, pagal kurį jame aptartomis sąlygomis šalys įsipareigoja ateityje sudaryti kitą – pagrindinę – sutartį. Pagal kasacinio teismo praktiką preliminarioji sutartis – tai ikisutartinių santykių stadijoje sudaromas organizacinio pobūdžio susitarimas dėl kitos sutarties sudarymo ateityje; tai nėra susitarimas dėl konkrečių veiksmų (turinčių tam tikrą vertę savaime arba tokių, kuriais perduodama tam tikra vertybė) atlikimo; vienas iš esminių preliminariosios sutarties bruožų yra tas, kad jos negalima reikalauti įvykdyti natūra, tačiau jos pažeidimo (nepagrįsto vengimo ar atsisakymo sudaryti pagrindinę sutartį) atveju kaltoji šalis privalo atlyginti kitai šaliai padarytus nuostolius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-474/2008; 2010 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-82/2010; kt.). Taigi preliminariosios sutarties objektas yra ne turtas, veiksmų rezultatas ar pan., dėl kurių įgijimo susitaria sutarties šalys, bet kitos sutarties sudarymas ateityje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-166/2011; 2016 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-73-687/2016 ir kt.).

17Nagrinėjamu atveju bylos duomenimis nustatyta, jog tarp šalių 2017 m. kovo 27 d. buvo sudaryta preliminarioji Turto pirkimo – pardavimo sutartis. Tarp šalių ginčo, jog pagrindinė Turto pirkimo – pardavimo sutartis Sutartyje nustatytu terminu, t. y. iki 2017 m. gegužės 31 d., nebuvo sudaryta (Civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 187 straipsnis).

18Ieškovė nurodo, jog pagrindinės sutarties sudarymui nepasiruošė atsakovė, iki Sutartyje nustatyto termino kliūčių sandoriui sudaryti nepašalino.

19Atsakovė, atsikirsdama iš ieškinio reikalavimus, nurodo, jog šalys konkliudentiniais veiksmais perkvalifikavo Sutartį, jos įvykdymą susiejo su ne su konkrečiu terminu, o konkrečiu veiksmu – kai bus gautas reikalingas teismo leidimas, pardavėja realiai visada buvo pasiruošusi sandoriui, o pasirengimo sandoriui metu būtent pirkėja elgėsi nesąžiningai ir galimai sąmoningai siekė pasipelnyti iš neteisingo preliminariosios sutarties interpretavimo.

20Nagrinėjamu atveju tarp šalių kilo ginčas dėl preliminariosios sutarties vykdymo bei atsakomybės dėl sutarties nevykdymo ar netinkamo vykdymo pasekmių taikymo, sutarties aiškinimo.

21Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, esant šalių sutartiniams santykiams, sprendžiant iš jų kylančius ginčus, turi būti taikoma šalių sutartis, kiek ji neprieštarauja imperatyviosioms įstatymų normoms, o jeigu šalys konkrečiu klausimu nesudarė susitarimo, tai taikomos įstatymo nuostatos. Teismas, spręsdamas sutartinių ginčų klausimus, nuo sutarties sąlygų turinio gali (ir privalo) nukrypti ir vadovautis teisės normomis tik tada, kai šalių sutartis prieštarauja bendriesiems teisės principams (CK 1.5 straipsnis), viešajai tvarkai (CK 1.81 straipsnis) ar imperatyviosioms įstatymo nuostatoms (CK 6.157 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2010 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-262/2010; 2015 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-271-415/2015). Nagrinėjamu atveju byloje nenustatyta, jog šalių sudaryta Sutartis ar atskiros jos dalys prieštarautų imperatyvioms teisės aktų nuostatoms ar bendriesiems teisės principams, todėl sprendžiant tarp šalių kilusį ginčą turi būti vadovaujamasi šalių sudarytos Sutarties nuostatomis.

22Sutarties 4.1 punkte šalys susitarė, jog pagrindinė Turto pirkimo – pardavimo sutartis turi būti sudaryta ne vėliau kaip iki 2017 m. gegužės 31 d. Atsakovė (pardavėja) atlaisvinti Turtą įsipareigojo iki 2017 m. birželio 30 d., t. y. išsikelti ir perduoti Turtą pirkėjui Turto atlaisvinimo aktu (Sutarties 8.1. punktas). Sutarties 6.1.2. punkte atsakovė pareiškė ir patvirtino, jog Turtas nėra areštuotas, įkeistas ar išnuomotas tretiesiems asmenims, suteiktas panaudai ar kitaip apribotas naudojimasis ar disponavimas turtu. Be to, Sutarties 10.3. punkte šalys numatė, jog Sutarties pakeitimai ir papildymai įsigalioja nuo jų pasirašymo momento ir sudaro neatskiriamą Sutarties dalį.

23Sutartinių santykių teisinio kvalifikavimo ir sutarčių aiškinimo taisyklės reglamentuotos CK 6.193–6.195 straipsniuose bei suformuotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje. Esant ginčui dėl sutarties turinio bei jos sąlygų, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes. Kartu sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu, būtina vadovautis ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais. Taikant įstatymo įtvirtintas ir teismų praktikoje pripažintas sutarčių aiškinimo taisykles, turi būti kiek įmanoma tiksliau išsiaiškinta šalių valia, išreikšta joms sudarant sutartis ir prisiimant iš tokių sutarčių kylančius įsipareigojimus (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. rugsėjo 8 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-424/2004; 2004 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-274/2004; 2010 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-128/2010; 2011 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-318/2011; kt.). Teismų praktikoje, be kita ko, pripažįstama, kad, šalims skirtingai aiškinant savo ketinimus pagal sutartį ir kai neįmanoma jų nustatyti taikant subjektyvų sutarties aiškinimo būdą, prioritetas teiktinas pažodiniam sutarties teksto aiškinimui, kaip objektyviausiai atspindinčiam tikrąją šalių valią dėl prisiimtų įsipareigojimų turinio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-290/2007; 2008 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-70/2008; 2008 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-474/2008).

24Nagrinėjamu atveju, vadovaujantis teisės aktuose įtvirtintomis ir teismų praktikoje pripažintomis sutarčių aiškinimo taisyklėmis, įvertinus byloje pateiktus duomenis bei šalių paaiškinimus, pripažintina, jog atsakovės atsiliepime pateiktas šalių Sutarties aiškinimas prieštarauja įstatyme įtvirtintoms sutarčių aiškinimo taisyklėms, yra naudingas atsakovei, tačiau neatitinka šalių sudarytos Sutarties turinio. Atsakovė nurodydama, jog šalys konkliudentiniais veiksmais Sutarties įvykdymą susiejo ne su konkrečiu terminu, o su juridinę reikšmę turinčiu įvykiu – teismo leidimo gavimo momentu, jokių įrodymų šioms aplinkybėms pagrįsti nepateikė (CPK 178 straipsnis), byloje nėra duomenų, jog šalys būtų sutarusios ir/ ar sudariusios Sutarties pakeitimą Sutartyje nustatyta tvarka. Priešingai, bylos duomenys (Sutarties 4.1 punktas, 8.1. punktas) bei ieškovės atstovo paaiškinimai, jog ieškovė tikėjosi iki Sutartyje nurodyto termino sudaryti pagrindinę sutartį, 2017 m. liepos mėn. Vilniaus mieste įsigijo kitą butą, sudaro pagrindą išvadai, jog Sutarties įvykdymas buvo apibrėžtas konkrečia data ir tai atitiko abiejų sutarties šalių valią. Atsakovės argumentai dėl sutarties aiškinimo vertintini kaip atsakovės gynybinė pozicija siekiant išvengti sutartinės atsakomybės (CPK 183 straipsnis, 185 straipsnis).

25Minėta, jog preliminarioji sutartis – tai ikisutartinių santykių stadijoje sudaromas organizacinio pobūdžio susitarimas dėl kitos sutarties sudarymo ateityje; tai nėra susitarimas dėl konkrečių veiksmų atlikimo. Vienas iš esminių preliminariosios sutarties bruožų yra tas, kad jos negalima reikalauti įvykdyti natūra, tačiau jos pažeidimo (nepagrįsto vengimo ar atsisakymo sudaryti pagrindinę sutartį) atveju kaltoji šalis privalo atlyginti kitai šaliai padarytus nuostolius.

26Sutarties nevykdymo teisiniai padariniai – sutartinė civilinė atsakomybė – kyla, kai neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma sutartis, kurios viena šalis turi teisę reikalauti nuostolių atlyginimo ar netesybų (sumokėti baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti dėl sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo padarytus nuostolius arba sumokėti netesybas (baudą, delspinigius) (CK 6.245 straipsnio 3 dalis). Viena iš sąlygų, suteikiančių pagrindą konstatuoti sutarties šalies pareigą atsakyti už neįvykdytą ar netinkamai įvykdytą sutartį, yra sandorio šalies kaltė (CK 6.248 straipsnio 1dalis). Taigi sutartyje nustatyti jos pažeidimo (neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo) padariniai kyla dėl tokio pažeidimo kalta pripažintai sandorio šaliai (atskirais atvejais – ir abiem sandorio šalims). Sprendžiant, kiek kuri sutarties šalis yra atsakinga už sutarties nevykdymą, turi būti vertinama ne tik tai, kokias tarpusavio teises ir pareigas pagal pasiektą susitarimą ir taikytiną teisinį reguliavimą sutartis sukuria jos šalims, bet ir jų elgesys vykdant sutartį, sutarties vykdymo principų, įtvirtintų CK 6.200 straipsnyje (bendradarbiavimo, kooperavimosi, ekonomiškumo ir kt.), laikymasis bei kitos reikšmingos aplinkybės. Įstatymas įpareigoja kiekvieną sutarties šalį ne tik sąžiningai, tinkamai vykdyti prievoles, bet ir atlikti savo pareigas kuo ekonomiškiau, bendradarbiauti su kita šalimi (CK 6.38 straipsnis, 6.200 straipsnis). Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad pareigą bendradarbiauti ir savo teises įgyvendinti sąžiningai turi abi sutarties šalys, todėl jos abi turi veikti aktyviai ir atlikti protingumo kriterijų atitinkančius veiksmus, esančius tinkamo šalių bendradarbiavimo prielaida.

27Nagrinėjamu atveju, Sutarties 9.1 punktu šalys susitarė, jog jeigu pardavėjas (atsakovė) vengia ar atsisako sudaryti pagrindinę sutartį Sutartyje nustatytomis sąlygomis ir tvarka, arba paaiškėjus aplinkybėms, dėl kurių pagrindinės sutarties pasirašymas gali neįvykti, tai esant raštiškam pirkėjo (ieškovės) reikalavimui, sumoka pirkėjui 1000 Eur baudą ir grąžina pirkėjui visas jo sumokėtas sumas, jei šalys nesusitars kitaip. Pardavėjo vengimu sudaryti pagrindinę sutartį laikomas ir Sutarties 7.2.3. punkte numatytų įsipareigojimų nevykdymas. Sutarties 7.2.3. punkte numatyta, jog iki pagrindinės sutarties sudarymo pardavėjas įsipareigoja gauti ir pagrindinės sutarties sudarymo dieną pateikti visus galiojančius dokumentus, reikalingus ir/ar būtinus pagrindinei sutarčiai sudaryti ir patvirtinti, pažymas apie sumokėtus mokesčius iš komunalinių paslaugų tiekėjų.

28Bylos duomenimis nustatyta, jog nesudarius pagrindinės sutarties ieškovė 2017 m. rugpjūčio 11 d. raštu kreipėsi į atsakovę reikalaudama grąžinti pagal Sutartį sumokėtą avansą bei sumokėti 1000 Eur dydžio baudą, tačiau atsakovė atsisakė šį reikalavimą įvykdyti (b. l. 4, 13, 14). Atsiliepime atsakovė nurodė, jog 2017 m. rugpjūčio 11 d. atskiru pranešimu informavo ieškovę, jog yra pasirengusi sudaryti pagrindinę sutartį. Tačiau pažymėtina, jog nagrinėjant preliminariosios sutarties šalies kaltės dėl pagrindinės sutarties nesudarymo klausimą aktualūs ir teismo turi būti vertinami šalių veiksmai (neveikimas) laikotarpiu iki termino, kada turėjo būti sudaryta pagrindinė sutartis. Po šio termino atlikti veiksmai nekeičia sandorio šalių kaltės kvalifikavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-213-701/2015). Byloje esančių įrodymų visuma, atsakovės, teismo posėdyje apklaustos liudytojos nekilnojamojo turto agentės (brokerės) J. Š. paaiškinimais, nustatyta, jog iki Sutartyje nurodyto termino pagrindinei sutarčiai sudaryti, atsakovė visų dokumentų, reikalingų sandoriui sudaryti ir patvirtinti neturėjo, teismo leidimą parduoti butą gavo tik 2017 m. rugpjūčio mėn. Atsakovė įrodymų, patvirtinančių, kiek ir kokias pastangas dėjo siekdama įvykdyti Sutartyje prisiimtus įsipareigojimus, tinkamai pasirengti pagrindinei sutarčiai iki šalių sutarto termino sudaryti, nepateikė (CPK 178 straipsnis). Atsakovės argumentai, jog teismo leidimo gavimas nepriklausė nuo atsakovės, nebuvo su ja susijęs, atmestini, kaip nepagrįsti (CPK 178 straipsnis). Pažymėtina, jog civilinė byla teisme pradedama pagal asmens pareiškimą (CPK 5 straipsnis), teismui teikiami procesiniai dokumentai turi atitikti įstatymo jiems keliamus bendruosius, taip pat specialiuosius reikalavimus (CPK 111 straipsnis, 581 straipsnis), o pareiga pateikti įstatymo numatytus reikalavimus atitinkančius procesinius dokumentus bei juos pagrindžiančius įrodymus yra keliama asmeniui, kuris kreipiasi į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčija jo teisė ar įstatymo saugomas interesas. Atsakovės nurodytos aplinkybės, jog dėl teismo leidimo kreipėsi septynis kartus, nėra pagrįstos leistinais įrodymais, atsakovė nepaaiškino, dėl kokių priežasčių turėjo septynis kartus kreiptis dėl teismo leidimo. Be to, bylos duomenimis nustatyta, jog Sutarties sudarymo momentu, Turtui buvo taikyti apribojimai, tačiau atsakovė sutartyje pareiškė, jog Turtas nėra suvaržytas. Įstatymas įpareigoja sutarties šalis prisiimtus įsipareigojimus vykdyti sąžiningai bei kuo ekonomiškiau. Nagrinėjamu atveju įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, teismas sprendžia esant pagrindą pripažinti, jog atsakovė elgėsi nepakankamai rūpestingai ir atidžiai vykdydama Sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, todėl iki Sutartyje nustatyto termino pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta. Pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta dėl atsakovės netinkamų veiksmų, todėl yra pagrindas atsakovei taikyti Sutartyje įtvirtintas jos neįvykdymo pasekmes (CK 6.245 -6.249 straipsniai, 6.256 straipsnio 1 dalis, 2 dalis). Be to, pagal kasacinio teismo praktiką tuo atveju, kai preliminarioji sutartis neįgyvendinama ir pagrindinė sutartis nesudaroma, pardavėjas netenka teisinio pagrindo disponuoti jam perduotais pinigais ir jie turi būti grąžinami arba priteisiami ieškovui kaip be teisinio pagrindo įgytas turtas (CK 6.237 straipsnio 1, 2dalys) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-534/2011; kt.).

29Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (Civilinio proceso kodekso 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (Civilinio proceso kodekso 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (Civilinio proceso kodekso 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Pažymėtina, kad įrodymų vertinimas pagal Civilinio proceso kodekso 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 liepos 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-372/2014). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje praktikoje pripažinta, kad civiliniame procese įrodymų pakankamumo klausimas sprendžiamas vadovaujantis tikimybių pusiausvyros principu. Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad įrodymų pakankamumo klausimas turi būti sprendžiamas atsižvelgiant į ginčo pobūdį ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Įvertindamas įrodymus teismas vadovaudamasis įstatymo reikalavimais ir remdamasis logikos dėsniais turi spręsti apie visų byloje surinktų faktinių duomenų (įrodymų) tikrumą, sąsajumą, leistinumą, tarpusavio ryšį, pakankamumą įrodinėjimo dalyko faktams konstatuoti. Be kitų aplinkybių, teismas turi vertinti nagrinėjamų teisinių santykių esmę, galimo jų subjektų elgesio motyvus, atitiktį logikos dėsniams, rūpestingo, protingo, apdairaus teisinių santykių dalyvio elgesio standartams. Sprendžiant, koks ginčo šalių poelgis yra labiau tikėtinas, svarbu atsižvelgti į nagrinėjamą situaciją apibūdinančias aplinkybes, tokias kaip šalių tarpusavio santykių pobūdis ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. spalio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2004; 2005 m. kovo 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-147/2005; 2005 m. lapkričio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-601/2005, 2008 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-187/2008 ir kt.). Nagrinėjamu atveju įvertinus byloje pateiktus rašytinius įrodymus, šalių, liudytojų paaiškinimus, pripažintina, jog ieškovė įrodė aplinkybes, kad šalių sudaryta 2017 m. kovo 27 d. preliminarioji sutartis nebuvo įvykdyta dėl pardavėjos, t. y. atsakovės kaltės. Atsakovė Sutartimi prisiimtų įsipareigojimų iki 2017 m. gegužės 31 d. sudaryti pagrindinę sutartį, neįvykdė, iki preliminariojoje sutartyje nurodyto termino pagrindiniam sandoriui sudaryti tinkamai nepasirengė, visų būtinų dokumentų, reikalingų sandoriui sudaryti negavo. Atsakovė pripažino, jog teismo leidimą Turtui parduoti gavo tik 2017 m. rugpjūčio mėn., t. y. po preliminariosios sutarties galiojimo termino pabaigos. Savo ruožtu jeigu šalys per preliminariojoje sutartyje nustatytą terminą pagrindinės sutarties nesudaro, tai prievolė sudaryti pagrindinę sutartį pasibaigia (CK 6.165 straipsnio 5 dalis). Atsakovės veiksmai, atlikti po termino pagrindinei sutarčiai sudaryti pabaigos, neturi teisinės reikšmės vertinant jos elgesį civilinės atsakomybės kontekste. Aplinkybė, jog po Sutartyje nurodyto termino pabaigos ieškovė atsisakė sudaryti Turto pirkimo – pardavimo sutartį, byloje nesant duomenų, jog šalys susitarė pakeisti Sutartį, negali būti pripažinti nesąžiningais, kadangi ieškovės prievolė sudaryti sutartį baigėsi. Atsakovė, nurodydama, jog ieškovė elgėsi nesąžiningai šias aplinkybes pagrindžiančių įrodymų nepateikė (CPK 178 straipsnis), todėl taikyti Sutarties 9.2 punkte įtvirtintas teisines pasekmes ieškovės atžvilgiu nėra pagrindo.

30Jeigu preliminariąją sutartį sudariusi šalis nepagrįstai vengia ar atsisako sudaryti pagrindinę sutartį, ji privalo atlyginti kitai šaliai padarytus nuostolius (CPK 6.165 straipsnio 4 dalis). Nagrinėjamu atveju bylos duomenimis nustačius, jog pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta dėl atsakovės veiksmų, kurie remiantis šalių sudarytos Sutarties nuostatomis pripažinti vengimu sudaryti pagrindinę sutartį, atsakovei buvo sumokėtas 1000 Eur dydžio avansas, kurį atsakovė privalo grąžinti, o taip pat sumokėti 1000 Eur dydžio baudą, ieškovės reikalavimas kaip pagrįstas tenkintinas, ieškovei iš atsakovės priteistinas 1000 Eur dydžio avansas ir 1000 Eur dydžio bauda, iš viso 2000 Eur (CK 6.38 straipsnis, 6.165 straipsnio 4 dalis, 6.200 straipsnis, 6.245 – 6.249 straipsniai, 6.256 straipsnio 1 dalis, 2 dalis Sutarties 9.1 punktas, CPK 178 straipsnis, 183 straipsnis, 185 straipsnis).

31Skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki sprendimo įvykdymo (Civilinio kodekso 6.37 straipsnio 2 dalis). Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas (Civilinio kodekso 6.210 straipsnio 1 dalis, 6.37 straipsnio 1 dalis). Todėl ieškovei iš atsakovės priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2017 m. spalio 4 d.) iki teismo sprendimo įvykdymo.

32Dėl bylinėjimosi išlaidų

33Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnis 1 dalis).

34Ieškovė byloje pateikė įrodymus, jog sumokėjo 45 Eur žyminį mokestį už ieškinio pareiškimą (b. l. 11), taip pat patyrė 600 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti (b. l. 62).

35Ieškinį patenkinus ieškovei iš atsakovės priteistinos rašytiniais įrodymais pagrįstos bylinėjimosi išlaidos 645 Eur sumai (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).

36Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 263-270 straipsniais, teismas

Nutarė

37ieškinį tenkinti.

38Priteisti iš atsakovės N. I. 2000 Eur (dviejų tūkstančių eurų) skolą, 5 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2017 m. spalio 4 d.) iki teismo sprendimo įvykdymo, 645 Eur (šešių šimtų keturiasdešimt penkių eurų) bylinėjimosi išlaidas ieškovei Z. B..

39Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Ryšiai
1. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Dalė... 2. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą... 3. Teismas... 4. ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama iš atsakovės priteisti... 5. Ieškinyje nurodė, jog šalys 2017 m. kovo 27 d. sudarė preliminariąją... 6. Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo su ieškiniu nesutiko,... 7. Atsiliepime nurodė, jog iš esmės sutinka su ieškinyje išdėstytomis... 8. Teismo posėdyje ieškovės atstovas ieškinį palaikė. Paaiškino ieškinyje... 9. Teismo posėdyje atsakovė su ieškiniu nesutiko. Paaiškino, jog pirkėjai... 10. Teismo posėdyje atsakovės atstovas su ieškiniu nesutiko. Pažymėjo, jog... 11. Teismas konstatuoja:... 12. iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad tarp ieškovės Z. B. (pirkėja)... 13. Iš byloje pateikto 2017 m. kovo 9 d. Nekilnojamojo turto centrinio duomenų... 14. Iš Nekilnojamojo turto centrinio duomenų banko išrašo (2017 m. birželio 14... 15. Ieškovė byloje pateikė įrodymus, jog 2017 m. liepos 17 d. VĮ Registrų... 16. Civilinio kodekso (toliau ir – CK) 6.165 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad... 17. Nagrinėjamu atveju bylos duomenimis nustatyta, jog tarp šalių 2017 m. kovo... 18. Ieškovė nurodo, jog pagrindinės sutarties sudarymui nepasiruošė atsakovė,... 19. Atsakovė, atsikirsdama iš ieškinio reikalavimus, nurodo, jog šalys... 20. Nagrinėjamu atveju tarp šalių kilo ginčas dėl preliminariosios sutarties... 21. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, esant šalių sutartiniams... 22. Sutarties 4.1 punkte šalys susitarė, jog pagrindinė Turto pirkimo –... 23. Sutartinių santykių teisinio kvalifikavimo ir sutarčių aiškinimo... 24. Nagrinėjamu atveju, vadovaujantis teisės aktuose įtvirtintomis ir teismų... 25. Minėta, jog preliminarioji sutartis – tai ikisutartinių santykių stadijoje... 26. Sutarties nevykdymo teisiniai padariniai – sutartinė civilinė atsakomybė... 27. Nagrinėjamu atveju, Sutarties 9.1 punktu šalys susitarė, jog jeigu... 28. Bylos duomenimis nustatyta, jog nesudarius pagrindinės sutarties ieškovė... 29. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (Civilinio proceso kodekso... 30. Jeigu preliminariąją sutartį sudariusi šalis nepagrįstai vengia ar... 31. Skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas... 32. Dėl bylinėjimosi išlaidų ... 33. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi... 34. Ieškovė byloje pateikė įrodymus, jog sumokėjo 45 Eur žyminį mokestį už... 35. Ieškinį patenkinus ieškovei iš atsakovės priteistinos rašytiniais... 36. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 263-270... 37. ieškinį tenkinti.... 38. Priteisti iš atsakovės N. I. 2000 Eur (dviejų tūkstančių eurų) skolą, 5... 39. Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti...