Byla 1A-697-317-2010

Dėl 2010 m. liepos 23 d. Vilkaviškio rajono apylinkės teismo nuosprendžio, kuriuo G. Z. pripažintas kaltu ir nuteistas:

1Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Algirdo Jaliniausko, teisėjų Reginos Cemnolonskienės ir Algerdo Urbšio, sekretoriaujant Vidai Butiškienei, dalyvaujant prokurorei Dovilei Augustauskaitei, gynėjui Klemensui Kriščiūnui, nukentėjusiojo atstovei Vilijai Jurčikonienei, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo G. Z. apeliacinį skundą dėl 2010 m. liepos 23 d. Vilkaviškio rajono apylinkės teismo nuosprendžio, kuriuo G. Z. pripažintas kaltu ir nuteistas:

2- pagal LR BK 138 str. 1 d. - laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams;

3- pagal LR BK 284 str. 1 d. - laisvės atėmimu 8 (aštuoniems) mėnesiams;

4- pagal LR BK 145 str. 1 d. - laisvės atėmimu 8 (aštuoniems) mėnesiams.

5Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d., 6 d. paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams

6Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 9 d. paskirtoji bausmė subendrinta dalinio sudėjimo būdu su 2009-12-15 Vilkaviškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu ir 2010-04-22 nutartimi paskirtos 90 parų arešto bausmės dalimi (LR BK 65 str. tvarka 90 parų arešto bausmę pakeitus į 3 (tris) mėnesius laisvės atėmimo) ir galutinė subendrinta bausmė paskirta – laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams ir 8 (aštuoniems) mėnesiams, jį atliekant pataisos namuose. Į paskirtą bausmę įskaityta laikinajame sulaikyme, kardomajame kalinime (suėmime) išbūtas laikas pagal 2009-11-13 iki 2009-12-23 nuosprendžius (LR BK 66 str.).

7Iš G. Z. ir R. B. solidariai priteista: 1437,04 Lt – Valstybinei ligonių kasai prie SAM, nukentėjusiajam D. K. – 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimui ir 200 Lt Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos už antrinę teisinę pagalbą.

8Šiuo nuosprendžiu pripažintas kaltu ir nuteistas R. B., tačiau jis nuosprendžio neskundė.

9Kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Nustatė

10G. Z. nuteistas už tai, jog sukėlė nukentėjusiajam nesunkų sveikatos sutrikdymą, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, bei grasino nužudyti žmogų t.y.:

112009-07-02 apie 2.00 val., kartu su R. B., matant pašaliniams asmenims, viešoje vietoje – ( - ) esančioje poilsio ir laisvalaikio aikštelėje niekindamas elementarias moralės ir elgesio normas, šiurkščiai pažeisdamas viešąją tvarką ir rodydamas aiškų negerbimą visuomenės, įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai: R. B. įspyrus pavėsinės laiptais lipančiam D. K. į pečių sritį ir šiam parkritus ant asfaltuotos krepšinio aikštelės pagrindo, jis gulinčiam D. K. spyrė nenustatytą kiekį smūgių į įvairias kūno vietas, smurto vartojimo metu grasino „užmušti“ t.y. nužudyti D. K., dėl ko buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas, toliau vartojo smurtą nukentėjusiojo atžvilgiu - suėmęs už pažastų pakėlė D. K. nuo aikštelės pagrindo, kumštimi sudavė jam 3 smūgius į veido sritį, dėl ko D. K. parkrito ant žemės. Gulinčiam D. K. G. Z. spyrė nenustatytą kiekį smūgių į pakaušio, galvos, kitas kūno sritis, suėmęs už pažastų pakėlė D. K. nuo žemės, kumštimi sudavė nenustatytą kiekį smūgių į veido sritį, dėl ko D. K. parkrito ant žemės. Tokiu būdu su R. B. bendrais veiksmais padarė nukentėjusiajam D. K. lengvo laipsnio galvos smegenų sukrėtimą, lengvą bendrą sumušimo sindromą, dešinės akies viršutinio voko hematomą, abiejų akių pojunginines kraujosruvas, muštines žaizdas ir kraujosruvas su kraujo išsiliejimu, bei kraujosruvas veide, kraujosruvas kakle, abiejose rankose, abiejų pečių-nugaros srityse, dešiniame šone, nubrozdinimus abiejose rankose ir dešinėje kojoje.

12Nuteistasis G. Z. apeliaciniame skunde prašo dėl nusikalstamos veikos numatytos LR BK 145 str. 1 d. priimti išteisinamąjį nuosprendį, o dėl nusikalstamų veikų numatytų LR BK 138 str. 1 d. ir 284 str. 1 d. Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2010-07-23 nuosprendį pakeisti, paskirti švelnesnę bausmę bei jos vykdymą atidėti. Be to jis prašo sumažinti nukentėjusiajam D. K. solidariai priteistą 10 000 litų sumą neturtinei žalai atlyginti.

13Skunde nurodo, jog apylinkės teismas nepagrįstai konstatavo, jog jis padarė LR BK 145 str. 1 d. numatytą nusikalstamą veiką, nes jis neketino ir neturėjo tikslo nužudyti nukentėjusiojo D. K.. Apelianto manymu, iš byloje surinktos medžiagos, liudytojų parodymų akivaizdu, jog muštynių metu jo ištartas žodis – užmušiu, nebuvo realus pagrindas nukentėjusiajam manyti, kad šis tariamas grasinimas gali būti įvykdytas. Šis neapgalvotas grasinimas buvo ištartas spontaniškai, nukentėjusysis matė, jog jis neturėjo jokio ginklo, peilio ar kitokio daikto, kuriuo būtų galėjęs įvykdyti tariamą grasinimą, todėl jam negalėjo kilti realus pavojus. Skundo autoriaus teigimu, muštynes išprovokavo pats nukentėjusysis, kuris buvo apsvaigęs nuo alkoholio ir nesugebėjo teisingai įvertinti spontaniškai ištartų žodžių.

14Apeliantas nesutinka ir su apylinkės teismo paskirtomis bausmėmis už nusikalstamas veikas numatytas LR BK 284 str. 1 d. bei 138 str. 1 d. Jo nuomone, teismas pažeidė LR BK 41 str. 2 d. 5 p., 54 str. 2 d. nuostatas, nes išskirtinę reikšmę teikė jo ankstesniems teistumams. Apelianto teigimu, teismas neatsižvelgė į jo šeimyninę padėtį t.y. tai, jog iki suėmimo jis gyveno su ūkininkais tėvais, jo tėvas turi neįgalumą, yra netekęs 65 ? darbingumo, todėl paskyrus atlikti realiai laisvės atėmimo bausmę, visa ūkio našta tektų vienai jo motinai. Apelianto nuomone, teismas turėjo įvertinti ir nukentėjusioji asmenybę bei tai, kad jis neblaivus ir pats savo įžūliu elgesiu išprovokavo muštynes.

15Apelianto nuomone, teismas nustatydamas neturtinės žalos dydį, privalėjo kreipti dėmesį į LR CK 6.250 str. numatytus kriterijus neturtinei žalai atlyginti, nes priteista neturtinė žala yra aiškiai per didelė, neatitinka nusikaltimų sunkumo bei pasekmių. Apelianto nuomone, teismas turėjo atsižvelgti į tai, jog pats nukentėjusysis D. K. elgėsi neprotingai ir neapdairiai, t.y. 2 val. nakties būdamas neblaivus, įžūliai elgėsi ir pats išprovokavo muštynes. Be to, skundo autoriaus teigimu, teismas per mažai dėmesio skyrė tam, jog tiek jis, tiek kaltinamasis R. B. yra bedarbiai, neturi jokio nekilnojamojo ir kilnojamojo turto, kurį realizavus galima būtų atlyginti priteistą neturtinę žalą, o nukentėjusysis D. K. nepateikė jokių įrodymų, jog dėl padaryto nusikaltimo jis patyrė ypatingai neigiamas pasekmes ar ateityje turės didelių išlaidų dėl sveikatos sutrikdymo.

16Nukentėjusysis D. K. atsikirtime į nuteistojo G. Z. apeliacinį skundą prašo nuteistojo G. Z. apeliacinį skundą atmesti, nes jis yra nepagrįstas ir neteisėtas. Nukentėjusiojo teigimu, G. Z. teisiamas ne primą kartą, išvadų iš ankstesnių teistumų nedaro, todėl jo pataisyti be realios laisvės atėmimo bausmės skyrimo neįmanoma. Nukentėjusiojo nuomone, nuteistasis G. Z. be pagrindo sumenkina savo pasakyto žodžio – užmušiu reikšmę.

17Nors apeliantas ir akcentuoja, jog jam atliekant bausmę nukentės ir patirs sunkumų šeima, tačiau visiškai nekalba apie tai, kaip nukentėjo ir kokius sunkumus patyrė nukentėjusysis. Išrašas iš jo medicininių dokumentų patvirtina, jog po patirtos galvos smegenų traumos jam išsivystė liekamieji reiškiniai, pasireiškiantys ūžimu galvoje, galvos svaigimu, o gydymas tęsėsi 67 paras. Jo įsitikinimu, teismas pagrįstai iš nuteistųjų priteisė 10 000 Lt neturtinės žalos, nes patirtas fizinis skausmas, stresas, pažeminimas, nepatogumai dėl sužalojimų bei gydymo yra kur kas svaresnis argumentas, nei apelianto nurodyta aplinkybė, jog jis neturi darbo ir turto.

18Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistojo gynėjas prašė nuteistojo skundą tenkinti jame nurodytais motyvais, o prokurorė bei nukentėjusiojo atstovė prašė G. Z. skundą atmesti.

19Skundas atmestinas.

20Apylinkės teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas bylos aplinkybes ir priėmė nuosprendyje aptartais įrodymais pagrįstą nuosprendį. Jame išdėstytos teismo išvados atitinka bylos aplinkybes, o baudžiamieji įstatymai pritaikyti tinkamai.

21Dėl LR BK 145 str. 1d. numatytos veikos

22

23Teismas padarė teisingą išvadą, kad nuteistasis padarė LR BK 145 str. 1d. numatytą nusikalstamą veiką, todėl pagrindo jį išteisinti nėra.

24Baudžiamosios teisės teorijoje ir teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog teisinę reikšmę turi tik realūs (ne tariami) grasinimai. LR BK 145 straipsnio 1 dalyje tiesiogiai suformuluota, kad baudžiamas tik toks grasinimas nužudyti ar sunkiai sutrikdyti sveikatą, kai yra pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Pažymėtina, kad grasinimo realumui nustatyti nėra būtina, kad grasinantysis iš tikrųjų ketino jį realizuoti, bet pakanka to, jog nukentėjusysis pagal grasinimo išraišką ir kitas aplinkybes turėjo pagrindą bijoti jo įgyvendinimo, o kaltininkas norėjo būtent tokios nukentėjusiojo būsenos(LR AT kasacinės nutartys Nr. 2K-403/2006, 2K-142/2007, 2K-26/2010).

25Taigi nustatant grasinimo realumą, būtina įsitikinti, kad kaltininko elgesys buvo teisingai suprastas, kad nagrinėjamojoje situacijoje buvo pakankamas pagrindas bijoti dėl šio asmens ketinimų ir kad jis iš tikrųjų siekė įbauginti nukentėjusįjį Todėl tokios sistemingos psichinės prievartos realumui konstatuoti nebūtina, kad nukentėjusysis turėtų pagrindą bijoti būtent dėl savo gyvybės ir sveikatos, bet pakanka išvados, jog jis sąmoningai buvo verčiamas nerimauti, nesaugiai jaustis.

26Iš bylos medžiagos matyti, jog grasindamas nužudyti, G. Z. tuo pat metu nukentėjusiojo atžvilgiu naudojo pavojingą šio sveikatai smurtą-mušė rankomis bei spardė kojomis į gyvybiškai svarbią kūno vietą- galvą. Taigi, jo grasinimus sekė konkretūs smurtiniai veiksmai, nukreipti į nukentėjusį asmenį, todėl D. K. turėjo pakankamą pagrindą manyti, jog grasinimas gali būti įvykdytas. Esant tokioms aplinkybėms, apylinkės teismas pagrįstai konstatavo, jog kaltinamojo veiksmuose yra nusikalstamos veikos numatytos LR BK 145 str. 1d. požymiai ir pagrįstai G. Z. nuteisė už šią nusikalstamą veiką.

27Dėl bausmių už veikas numatytas LR BK 284 str. 1d. ir 138 str. 1d.

28

29Visiškai nemotyvuoti ir nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai, kad teismas pažeidė LR BK 41 str. 2 d. 5 p., 54 str. 2 d. nuostatas. Apylinkės teismas, skirdamas bausmes, atsižvelgė ne tik į kaltininko ankstesnius teistumus, tačiau ir į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą, veikų motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę bei kitas LR BK 54 str. 2d. numatytas aplinkybes. Kolegijos nuomone, apelianto nurodytos ir, jo nuomone, bausmės dydį turėjusios nulemti jo šeimyninės aplinkybės bei nukentėjusiojo elgesys ir jo girtumas, negalėjo turėti lemiamos reikšmės skiriant bausmę. Akivaizdu, jog G. Z. buvo skirtos bausmės net mažesnės nei LR BK 284 str. 1d. ir 138 str. 1d sankcijose numatytų laisvės atėmimo bausmių vidurkis, nors, atsižvelgus į bausmės skyrimo pagrindus bei LR BK 61 str. 2d. nuostatas, galėjo būti skirtos ir didesnės bausmės nei sankcijose numatytų bausmių vidurkis. Visiškai pagrįstai teismas atsižvelgė ir į ankstesnius nuteistojo teistumus, nes būtent jie charakterizuoja D. Z. asmenybę. Bausmės G. Z. pagal LR BK 284 str. 1d. ir 138 str. 1d. nėra aiškiai per griežtos, todėl jų mažinti nėra objektyvaus pagrindo. Kolegija nemato ir įstatyminio pagrindo taikyti nuteistajam LR BK 75 str. nuostatas bei atidėti jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą.

30Dėl neturtinės žalos

31Pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo bylą, prisilaikydamas BPK reikalavimų bei CPK taisyklių, reglamentuojančių neturtinės žalos atlyginimą, teisingai nustatė esmines faktines bylos aplinkybes, tinkamai įvertino bylos įrodymus, padarydamas pagrįstas išvadas dėl neturtinės žalos atlyginimo pagrindo ir dydžio, bei tinkamai pritaikė materialinės teisės normas.

32Teismas turi pareigą nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus ir parinkti tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo patirtą fizinį skausmą, kitokius neturtinių vertybių pažeidimus. Pagal CK 6.250 straipsnio nuostatas, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas ir kiti nepatogumai, teismo įvertinti pinigais; neturtinė žala atlyginama visuomet, kai ji padaroma dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar gyvybės atėmimo. Nustatydamas atlygintinos neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos žalos sveikatai dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

33Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas neturtinės žalos atlyginimo pagrindą ir dydį, visapusiškai ištyrė ir įvertino reikšmingas bylos aplinkybes, vadovavosi neturtinės žalos nustatymo kriterijais. Apygardos teismo priteistas D. K. neturtinės žalos atlyginimo dydis atitinka faktines bylos aplinkybes ir įstatymą bei teismų praktiką panašiose bylose, taip pat protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principus (CK 1.5 str.), todėl jį mažinti nėra jokio pagrindo.

34Kolegija, vadovaudamasis LR BPK 326 str. 1d. 1p.

Nutarė

35Nuteistojo G. Z. apeliacinį skundą atmesti.

36Ši nutartis įsigalioja nuo jos paskelbimo dienos.