Byla 2K-403/2006

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Vytauto Masioko, Vytauto Piesliako ir pranešėjos Onos Aldonos Budienės, sekretoriaujant L. Baužienei, dalyvaujant prokurorei A. Japertienei, gynėjui advokatui D. Mecelicai, nuteistajam A. K. , teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. K. kasacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2005 m. lapkričio 17 d. nuosprendžio, kuriuo A. K. nuteistas pagal BK 138 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu vienuolikai mėnesių, įpareigojant per vieną mėnesį atlyginti nukentėjusiajam P. K. padarytą turtinę žalą, pagal BK 145 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu trims mėnesiams, įpareigojant per vieną mėnesį atlyginti nukentėjusiajam P. K. padarytą turtinę žalą. Remiantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirta galutinė bausmė laisvės apribojimas vieneriems metams, įpareigojant per vieną mėnesį atlyginti nukentėjusiajam P. K. turtinę žalą.

2Skundžiama ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 12 d. nutartis, kuria nuteistojo A. K. apeliacinis skundas atmestas.

3Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjos pranešimą, nuteistojo A. K. ir jo gynėjo, prašiusių kasacinį skundą patenkinti, prokurorės, prašiusios kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,

Nustatė

4A. K. nuteistas už tai, kad 2004 m. rugpjūčio 17 d., apie 16 val., Kaune, ( - ) namo kieme šovė tris šūvius į P. K. iš 6 mm kalibro revolverio „Kora Bmo“ Nr. 624681 ir padarė nukentėjusiajam nesunkų sveikatos sutrikdymą.

5Jis nuteistas ir už tai, kad 2004 m. rugpjūčio 19 d., apie 13 val., Kaune, ( - ) namo kieme grasino nušauti nukentėjusiuosius P. K. ir L. V. , esant pakankamam pagrindui manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas, nes prieš tai – 2004 m. rugpjūčio 17 d. – jau buvo šovęs į nukentėjusįjį P. K. .

6Kasaciniu skundu nuteistasis A. K. prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2005 m. lapkričio 17 d. nuosprendį bei Kauno apygardos teismo 2006 m. sausio 12 d. nutartį ir baudžiamąją bylą nutraukti. Kasatorius nurodo, kad teismai netinkamai taikė BK 138 straipsnio 1 dalį ir 145 straipsnio 1 dalį, nepagrįstai nenustatė, kad jis neperžengė būtinosios ginties ribų, padarė BK 138 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymius atitinkančią veiką gindamasis pats, netaikė Civilinio kodekso nuostatų, reglamentuojančių žalos atlyginimą. Kasatorius nesutinka su teismų išvada, kad susidariusioje situacijoje jis turėjo vertinti savo ir nukentėjusiojo P. K. A. K. amžių ir sveikatos būklę, kad tai nebuvo vienintelė galimybė panaudoti šaunamąjį ginklą. Teismai neteisingai taikė BK 145 straipsnio 1 dalies antrąją nuostatą, nes įstatyme nurodyta, kad asmuo turi teisę į būtinąją gintį neatsižvelgdamas į tai, ar galėjo išvengti kėsinimosi arba kreiptis pagalbos į kitus asmenis ar valdžios institucijas. Teismai neįvertino aplinkybės, kad tą pačią dieną jis buvo priverstas kreiptis į policiją, nes negalėjo apsiginti nuo P. K. Taip pat buvo neįvertintos aplinkybės, kad jis šovė ne tris kartus, kaip nurodo liudytojai, o keturis: vieną kartą šovė į žemę ir tik po to – į P. K. , kad P. K. išgėręs būna labai agresyvus. Teismai privalėjo vertinti tai, kad policijos pareigūnai nepaėmė nukentėjusiojo turėtų šakių, nors atvykusiems pareigūnams jis šią aplinkybę nurodė.

7Kasatorius taip pat nurodo, kad apylinkės teismas, pripažindamas jį kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 145 straipsnio 1 dalyje, netinkamai taikė šį įstatymą ir BPK 20 straipsnio 5 dalį. Abu teismai nurodė, kad liudytojų D. ir R. A. parodymai vertintini kritiškai, tačiau teismas nekritiškai vertina pačių nukentėjusiųjų parodymus, kurie suinteresuoti baudžiamosios bylos baigtimi. Kauno apygardos teismas nurodė, kad tiesioginiai įvykio dalyviai buvo tik nukentėjusieji ir liudytoja V. V. T., nors Kauno miesto apylinkės teismo posėdžio protokole yra užfiksuoti parodymai, kad jis neva grasino girdint policijos pareigūnui. Kauno apygardos teismas konstatavo, kad nukentėjusiųjų P. K. ir L. V. parodymai yra teisingi, tačiau pateiktas Kauno miesto apylinkės teismo 2005 m. rugpjūčio 23 d. sprendimas patvirtina, kad nuo pat bylos iškėlimo P. K. sakė netiesą teikdamas duomenis ikiteisminio tyrimo pareigūnui

8Kasatorius nurodo, kad jei jis ir būtų grasinęs nukentėjusiesiems, jo veiksmuose nebūtų nusikaltimo sudėties. Teismai privalėjo ištirti, kokia veika jis grasino nužudyti, nes įstatymas numato, kad grasinimas turi turėti pakankamą pagrindą, leidžiantį manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Abu nukentėjusieji žinojo, kad jis nebeturi ginklo. Kasatorius mano, kad asmens, grasinančio nužudyti, priemonės, kuria galima įvykdyti grasinimą, turėjimas gali būti suvokiamas kaip pagrindas, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Esant tokiai aplinkybei negali būti pripažįstama, jog buvo pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti realus.

9Kasatorius dar nurodo, kad teismas netinkamai taikė CK 6.250 straipsnį. Kauno miesto apylinkės teismo 2005 m. rugpjūčio 23 d. sprendime nustatyta prejudicinę reikšmę turintys faktai, kad nukentėjusysis P. K. ilgą laiką gyvena ne jam priklausančioje nuosavybėje, nemoka jokių mokesčių ir „nesielgė kaip vidutiniškai apdairus ir rūpestingas asmuo“. Tai reiškia, kad šis asmuo nusikaltimo vietoje gyveno be teisinio pagrindo. CK 1.137 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad draudžiama piktnaudžiauti savo teise. Kasatorius mano, kad šios baudžiamosios bylos nebūtų, jeigu P. K. būtų pasitraukęs iš jam, A. K. , nuosavybės teise priklausančio namo ir žemės sklypo. Teismai privalėjo vertinti, kad konfliktas, kurio metu buvo sužalotas P. K. , kilo dėl to, kad pats nukentėjusysis pažeidė Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintą principą – nuosavybė neliečiama. P. K. nuolat kėlė konfliktus, todėl teismai nustatydami žalos dydį privalėjo įvertinti aplinkybę, kad jam elgiantis visuomenėje priimtu elgesiu nebūtų buvusi padaryta žala, todėl, kasatoriaus nuomone, teismai nepagrįstai priteisė 5000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

10Kasacinis skundas atmestinas.

11Dėl kasacinio skundo argumentų apie būtinosios ginties sąlygas ir BK 138

12straipsnio 1 dalies taikymo

13BK 28 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad asmuo neatsako pagal šį kodeksą, jeigu jis, neperžengdamas būtinosios ginties ribų, padarė baudžiamajame įstatyme numatyto nusikaltimo ar nusižengimo požymius formaliai atitinkančią veiką gindamas ar gindamas kitą asmenį, nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi.

14Kasatorius būtinosios ginties aplinkybes argumentuoja tuo, kad konfliktą pradėjo pats nukentėjusysis, kuris jį puolė su šakėmis, todėl gindamas savo gyvybę ir sveikatą, iššovė į nukentėjusįjį. Šiai aplinkybei pagrįsti kasatorius nurodo D. A. ir R. A. parodymus.

15Pirmosios instancijos teismas ištyrė tiek kaltinamąjį teisinančius, tiek jį kaltinančius duomenis, nuosprendyje argumentuodamas, kuriais iš jų remiasi, nustatydamas faktines nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes. Teismas pagrįstai nesirėmė kaltinamojo ir liudytojų D. A. ir R. A. parodymais. A. K. tvirtino, kad nukentėjusysis su šakėmis jį vaikėsi ne tik rugpjūčio 17 d., apie 16 val., bet tą pačią dieną ir anksčiau, dėl to jis kelis kartus skambino į policiją. Tačiau Kauno miesto VPK viešosios policijos operatyvaus valdymo skyriaus budėtojų poskyrio informacijos žurnale 2004 m. rugpjūčio 17 d. 12.38 val. užregistruota, kad asmuo, pavarde K., pranešė telefonu, jog nuomininkas puola muštis dėl tvarkomo kiemo, o Petrašiūnų policijos nuovados apskaitos apie įvykius žurnale 2004 m. rugpjūčio 17 d. 12.40 val. užregistruota, kad kreipėsi K. dėl to, kad girtas kaimynas trukdo pjauti medžius. Taigi iš šių įrašų matyti, priešingai nei tvirtino A. K. , kad nebuvo policijai pranešta, jog nukentėjusysis jam grasino šakėmis. Teismas, nustatydamas įvykio situaciją, pagrįstai rėmėsi liudytojų B. M. , M. R. , V. T. parodymais, patvirtintais akistatų su kaltinamuoju ir liudytojais D. A. , R. A. metu, nes šių liudytojų parodymai buvo kategoriški, jie nesuinteresuoti bylos baigtimi. Byloje esančiais ir teismo įvertintais duomenimis nebuvo nustatyta, kad nukentėjusysis pavojingai kėsinosi į nuteistojo sveikatą ar gyvybę. Teismai, teisingai įvertinę faktines veikos padarymo aplinkybes, pagrįstai konstatavo, kad A. K. , iššovęs tris kartus į nukentėjusįjį, nesant būtinosios ginties situacijos, nesunkiai sutrikdė jo sveikatą ir veiką teisingai kvalifikavo pagal BK 138 straipsnio 1 dalį.

16Dėl BK 145 straipsnio 1 dalies taikymo

17Kasatorius teigia, kad jis negrasino nukentėjusiesiems juos nušauti, be to, iš jo buvo paimtas šaunamasis ginklas, todėl nukentėjusiesiems ir nebuvo pagrindo manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Tačiau apylinkės teismas, išsamiai ir nešališkai ištyręs bylos aplinkybes, pagrįstai nustatė faktinę aplinkybę, kad nuteistasis žodžiais grasino nukentėjusiesiems P. K. ir L. V. juos nušauti. Ši aplinkybė įrodyta nukentėjusiųjų ir liudytojos V. T. parodymais, patvirtintais akistatų su nuteistuoju bei teisiamojo posėdžio metu. Nukentėjusieji patvirtino, kad jie išsigando tokių nuteistojo kalbų, todėl nukentėjusysis P. K. jau kitą dieną po grasinančių žodžių, kad jį greitai nušaus, išsakymo 2004 m. rugpjūčio 20 d. kreipėsi į Kauno miesto apylinkės prokuratūros prokurorą, pranešdamas apie šį faktą, prašydamas imtis priemonių, kad A. K. negrasintų jam bei jo artimiesiems ir nevykdytų smurto veiksmų.

18Kasatorius nesutinka su apygardos teismo argumentu, jog konfliktas tarp nuteistojo ir nukentėjusiojo yra besitęsiantis, teigdamas, kad ginčas yra išspręstas ir nustatyti neteisėti P. K. veiksmai, tai patvirtina Kauno miesto apylinkės teismo 2005 m. rugpjūčio 23 d. sprendimas. Tačiau nurodydamas tokį argumentą kasatorius pats pripažįsta, kad jis ir nukentėjusysis 2004 m. rugpjūčio mėn. konfliktavo, tarp jų buvo ginčas dėl teisių į nekilnojamąjį turtą, kuris buvo sprendžiamas teismine tvarka jau po padarytų nusikalstamų veikų.

19BK 145 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė už grasinimą nužudyti ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Pagal įstatymą toks grasinimas turi būti išsakytas konkrečiam asmeniui ir būti realus, t. y. nukentėjusysis pagal grasinimo išraišką ir kitas aplinkybes turi pagrindo galvoti, jog grasinimas bus realiai įgyvendintas. Objektyvioji nusikaltimo pusė reiškiasi tam tikra psichine prievarta, kurią kaltininkas naudoja prieš nukentėjusįjį, kad taip jį įbaugintų, atkeršytų ar pan. Grasinimo nužudyti subjektyviosios pusės požymis – kaltė pasireiškia tiesiogine tyčia: kaltininkas supranta, kad grasinimą nužudyti ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą išsako taip, jog nukentėjusysis tiki, kad tie veiksmai realiai gali būti įvykdyti, ir tokios nukentėjusiojo būsenos nori.

20Šiuo atveju teismai, įvertindami aplinkybes, kurioms esant buvo pasakyti grasinantys žodžiai, pagrįstai nuteistojo žodžius, jog jis nušaus nukentėjusiuosius, įvertino kaip realų grasinimą juos nužudyti: nukentėjusįjį P. K. nuteistasis A. K. prieš dvi dienas jau buvo peršovęs, iššaudamas į jį tris šūvius iš turėto revolverio, tik sugrįžusiam iš ligoninės į namus 2004 m. rugpjūčio 19 d. jam vėl išsakė grasinimą, jog dabar kai šaus į jį – visai nušaus. Tuo pačiu metu jis pasakė, jog nušaus ir nukentėjusiąją L. V. , kad „čia nesivalkiotų“. Esant minėtoms aplinkybėms darytina išvada, kad nuteistasis po padaryto kūno sužalojimo vėl išsakęs grasinimą nužudyti siekė, kad nukentėjusieji jaustų baimę, ir suprato, jog nukentėjusieji turėjo pagrindą galvoti, jog grasinimas bus įvykdytas. Aplinkybė, kad minėtu laiku A. K. priklausantis revolveris buvo policijos pareigūnų paimtas, vertinant grasinimo realumą reikšmės neturi – nukentėjusieji tos aplinkybės galėjo nežinoti, be to, ir nebuvo grasinama nušauti būtent tuo pačiu ginklu.

21Dėl neturtinės žalos priteisimo

22Kasatorius teigia, kad teismas nepagrįstai priteisė iš jo 5000 Lt neturtinei žalai nukentėjusiajam atlyginti, argumentuodamas tuo, kad Kauno miesto apylinkės teismo 2005 m. rugpjūčio 23 d. sprendimu buvo nustatyta, kad nukentėjusysis P. K. ilgą laiką gyvena ne jam priklausančioje nuosavybėje. Kasatoriaus nuomone, teismai privalėjo įvertinti tai, kad konfliktas, kurio metu buvo sužalotas nukentėjusysis, kilo dėl to, kad jis pažeidė Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintą principą – nuosavybė neliečiama. Iš bylos medžiagos matyti, kad nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme minėtas 2005 m. rugpjūčio 23 d. sprendimas teismui nebuvo pateiktas, todėl nuosprendyje apie jį nepasisakyta. Savo apeliaciniame skunde nuteistasis A. K. apie šį sprendimą taip pat neužsiminė ir juo savo argumentų nepagrindė. Tik teismo posėdyje nuteistojo gynėjas prašė pridėti prie bylos šį teismo sprendimą ir Kauno apygardos teismo 2005 m. lapkričio 30 d. nutartį, kuriuo 2005 m. rugpjūčio 23 d. sprendimas paliktas galioti. Minėtais teismų sprendimais buvo išspręstas P. K. ieškinys dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo ir sandorių pripažinimo negaliojančiais, pareikštas A. K. ir kt. Pirmosios instancijos teismo sprendime nurodyta, kad P. K. po tėvo mirties gyveno ginčo name Kaune, ( - ), tačiau nesielgė kaip turto savininkas ir nevaldė šio turto darydamas jam fizinį ir ūkinį poveikį. Tačiau šiais teismų sprendimais nenustatyta, kad P. K. neturėjo teisės gyventi šiame name, klausimas dėl jo iškeldinimo minėtoje byloje nebuvo sprendžiamas. Be to, tai, kad tarp nuteistojo ir nukentėjusiojo buvo turtinio pobūdžio ginčas, nėra aplinkybė, šalinanti baudžiamąją atsakomybę. Nėra pagrindo taip pat pripažinti, kad teismas neteisingai išsprendė turtinės žalos dydžio klausimą, nes ji buvo priteista tinkamai vadovaujantis CK 6.250 straipsnio normomis.

23Nesant BPK 369 straipsnyje numatytų pagrindų teismų procesiniams sprendimams panaikinti, kasacinis skundas laikytinas nepagrįstu, o skundžiami nuosprendis bei nutartis laikytini teisėtais (BPK 384 straipsnio 5 dalis).

24Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 382 straipsnio 1 punktu,

Nutarė

25Nuteistojo A. K. kasacinį skundą atmesti.

Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų... 2. Skundžiama ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų... 3. Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjos pranešimą, nuteistojo A. K. ir jo... 4. A. K. nuteistas už tai, kad 2004 m. rugpjūčio 17 d., apie 16 val., Kaune, (... 5. Jis nuteistas ir už tai, kad 2004 m. rugpjūčio 19 d., apie 13 val., Kaune, (... 6. Kasaciniu skundu nuteistasis A. K. prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės... 7. Kasatorius taip pat nurodo, kad apylinkės teismas, pripažindamas jį kaltu... 8. Kasatorius nurodo, kad jei jis ir būtų grasinęs nukentėjusiesiems, jo... 9. Kasatorius dar nurodo, kad teismas netinkamai taikė CK 6.250 straipsnį. Kauno... 10. Kasacinis skundas atmestinas.... 11. Dėl kasacinio skundo argumentų apie būtinosios ginties sąlygas ir BK 138... 12. straipsnio 1 dalies taikymo... 13. BK 28 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad asmuo neatsako pagal šį kodeksą,... 14. Kasatorius būtinosios ginties aplinkybes argumentuoja tuo, kad konfliktą... 15. Pirmosios instancijos teismas ištyrė tiek kaltinamąjį teisinančius, tiek... 16. Dėl BK 145 straipsnio 1 dalies taikymo... 17. Kasatorius teigia, kad jis negrasino nukentėjusiesiems juos nušauti, be to,... 18. Kasatorius nesutinka su apygardos teismo argumentu, jog konfliktas tarp... 19. BK 145 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė už grasinimą nužudyti ar... 20. Šiuo atveju teismai, įvertindami aplinkybes, kurioms esant buvo pasakyti... 21. Dėl neturtinės žalos priteisimo... 22. Kasatorius teigia, kad teismas nepagrįstai priteisė iš jo 5000 Lt neturtinei... 23. Nesant BPK 369 straipsnyje numatytų pagrindų teismų procesiniams sprendimams... 24. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 382 straipsnio 1... 25. Nuteistojo A. K. kasacinį skundą atmesti....