Byla 2K-142/2007

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Jono Prapiesčio, Vytauto Masioko, pranešėjos Aldonos Rakauskienės, sekretoriaujant M. Čiučiulkai, dalyvaujant prokurorui A. Kuzminskui, nuteistajam G. S., teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo G. S. kasacinį skundą dėl Kretingos rajono apylinkės teismo 2006 m. balandžio 25 d. nuosprendžio, kuriuo G. S. nuteistas pagal BK 145 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams. Pritaikius BK 75 straipsnį, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams, įpareigojant jį be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms. G. S. uždrausta teisė laikyti ir nešioti ginklą vienerius metus.

2Taip pat skundžiamas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. liepos 24 d. nuosprendis, kuriuo nuteistojo G. S., nukentėjusiojo V. R. bei Kretingos rajono apylinkės vyriausiojo prokuroro apeliaciniai skundai atmesti, Kretingos rajono apylinkės teismo 2006 m. balandžio 25 d. nuosprendis pakeistas – G. S. nusikalstama veika iš BK 145 straipsnio 2 dalies perkvalifikuota į to paties straipsnio 1 dalį ir paskirtas laisvės atėmimas vieneriems metams. Pritaikius BK 75 straipsnį, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams, įpareigojant be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms. Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista.

3Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjos pranešimą, nuteistojo, prašiusio kasacinį skundą patenkinti, prokuroro, prašiusio kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,

Nustatė

4G. S. nuteistas už tai, kad 2005 m. gegužės 28 d., apie 22.50–23.05 val., būdamas neblaivus, važiuodamas taksi automobiliu „Opel Meriva“ (valst. Nr. duomenys neskelbtini) iš Klaipėdos į Palangą, Klaipėdos rajone, ( - ), sėdėdamas ant automobilio galinės sėdynės, išsitraukė su savimi legaliai turėtą šaunamąjį ginklą – fabrikinės gamybos 9 mm kalibro pistoletą „Beretta 84 Cheetah“ (Nr. duomenys neskelbtini), įdėjo į pistoleto lizdą šovinį ir pistoleto vamzdį apie 2 minutes laikė įrėmęs į vairuotojo V. R. pakaušį, reikalavo sustoti ir apsisukti. Atitraukęs nuo pakaušio, toliau laikė jį nukreiptą į V. R., po to vėl užtaisė ir, grasindamas nužudyti, apie 2 minutes laikė įrėmęs pastarajam į pakaušį, kol automobilis kelio Klaipėda–Liepoja 23 km sustojo.

5Kasaciniu skundu nuteistasis G. S. prašo Kretingos rajono apylinkės teismo 2006 m. balandžio 25 d. bei Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. liepos 24 d. nuosprendžius panaikinti ir bylą nutraukti.

6Kasatorius teigia, kad teismai pažeidė baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimus, netinkamai įvertino įrodymus ir, padarę išvadas, neatitinkančias faktinių bylos aplinkybių, nepagrįstai pripažino jį kaltu padarius nusikalstamą veiką.

7Kasatorius teigia, kad įtarimas pagal BK 145 straipsnio 2 dalį jam pateiktas po to, kai jis parašė keletą skundų dėl pažeistos teisės į gynybą, dėl nepranešimo šeimos nariams apie jo sulaikymą ir sumušimą. Tikslindamas pranešimą apie įtarimą pats prokuroras jam pasiguodė, kad to reikalauja aukštesni už jį prokurorai. Kasatorius teigia, kad prokuroro šališkumą ir suinteresuotumą bylos baigtimi pastebėjęs ir bylos nagrinėjimo metu, kai prokuroras pareikalavo leisti pateikti civilinį ieškinį.

8Teismai neatsižvelgė ir nevertino to, kad dėl taksi vairuotojo netinkamai suteiktos paslaugos jis patyrė nepatogumų ir kreipėsi į atitinkamas institucijas, kad dėl jam padarytų kūno sužalojimų prarado darbingumą ir dėl to vyksta bylos nagrinėjimas privataus kaltinimo tvarka.

9Kasatorius tvirtina, kad V. R., siekdamas apsiginti ir išlikti darbe, apkaltino jį nebūtais, prasimanytais dalykais. Ikiteisminio tyrimo bei bylos nagrinėjimo teisme metu jis (kasatorius) aiškino, kad V. R. jo neklausė, dėl kilusio ginčo pareikalavus vežti į policiją jis susiskambino su pažįstamais policininkais ir kartu su jais ėmėsi teroro veiksmų. Faktas, kad V. R. kalbėjosi su policininkais telefonu, nebuvo tiriamas. Teismai netinkamai įvertino ne tik neteisingus ir prieštaringus V. R., bet ir suinteresuotų bylos baigtimi liudytojų A. B. ir D. K., kurie įvykio metu jį sužalojo ir dėl to pradėta byla privataus kaltinimo tvarka, parodymus. Šie liudytojai, kaip teigia kasatorius, kartu su V. R. siekė iš jo gauti pinigų.

10Teismai neatsižvelgė ir į tai, kad jo pistoletą savo rankose turėjo ir jį pertraukinėjo A. B. Kasatoriaus nuomone, tokie policijos pareigūno veiksmai rodo, kad pastarasis siekė paslėpti V. R. padarytos nusikalstamos veikos pėdsakus.

11Teismai netinkamai įvertino gydytojos D. M. parodymus. Ji paaiškino, kad jo girtumo nesimatė, kad jis buvo nustatinėjamas policijos pareigūnų prašymu. Policijos pareigūnai teisme negalėjo paaiškinti, kodėl jo netikrino alkotesteriu. Tai, kaip teigia kasatorius, rodo, kad pareigūnai siekė, jog būtų suklastoti dokumentai ir jam nustatytas vidutinis girtumo laipsnis. Neblaivumo nustatymo klausimas taip pat yra apskųstas atitinkamoms institucijoms.

12Policijos pareigūnai pažeidė Lietuvos policijos generalinio komisaro įsakymu patvirtintos policijos patrulių veiklos instrukcijos atitinkamus reikalavimus, sudarydami V. R. galimybę apkaltinti jį tuo, ko jis nepadarė. Teismai, neįvertinę būtinosios ginties fakto (BK 28 straipsnis), pripažino jį kaltu remiantis trijų suinteresuotų asmenų parodymais bei galbūt prokuroro suklastota bylos medžiaga.

13Kasacinis skundas atmestinas.

14Patikrinusi skundžiamus teismų sprendimus teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis), teisėjų kolegija konstatuoja, kad tenkinti kasatoriaus prašymą – panaikinti juos ir bylą nutraukti – nėra BPK 369 straipsnyje nustatytų pagrindų.

15Dėl baudžiamojo proceso įstatymo taikymo

16Kasaciniu skundu nuteistasis G. S. iš esmės ginčija įrodymų vertinimą, teismo padarytų išvadų atitikimą faktinėms bylos aplinkybėms. Teisėjų kolegija pažymi, kad kasacinės instancijos teismas nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas kasacinis skundas, tikrina tik teisės taikymo aspektu, t. y. tik teismo sprendimų teisėtumą (BPK 376 straipsnio 1 dalis). Nuosprendžių ir nutarčių pagrįstumas, jeigu jis nesusijęs su esminiais baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimais, nagrinėjant bylą kasacinė tvarka netikrinamas.

17Skunde kasatorius nenurodė, kokie konkretūs Baudžiamojo proceso kodekso reikalavimai buvo pažeisti, tačiau, iš kasacinio skundo argumentų matyti, kad kasatorius mano ir tvirtina, jog visas bylos procesas, t. y. tiek tiriant nusikaltimą, tiek bylą nagrinėjant teisme, nebuvo teisingas ir nešališkas, kad teismų priimti sprendimai nemotyvuoti, įrodymų visuma neįvertinta, į svarbias aplinkybes, turinčias reikšmę sprendimui priimti, neatsižvelgta.

18Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjant bylą esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų nepadaryta.

19BPK 187 straipsnis reglamentuoja pranešimo apie įtarimą turinio ir pranešimo turinio pakeitimo tvarką. Pagrindas naujam pranešimui surašyti yra tada, kai ikiteisminio tyrimo metu paaiškėja, kad nusikalstama veika buvo neteisingai kvalifikuota, arba gaunami nauji duomenys, turintys įtakos įtariamojo atsakomybės laipsniui ir pobūdžiui, arba nustatoma nauja bendrininkavimo forma, kita nusikalstamos veikos stadija. G. S. buvo pranešta, kad jis įtariamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnio 1 dalyje, vėliau, surašius naują pranešimą apie įtarimą, pranešta, kad jis įtariamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 145 straipsnio 2 dalyje. Pranešimo apie įtarimą įteikimo įtariamajam bei pranešimo turinio pakeitimo tvarka nebuvo pažeista. Kasatoriaus teiginys, kad įtarimo turinio pakeitimas įtariant jį padarius sunkesnę nusikalstamą veiką rodo, kad tyrimas vyko šališkai, atmestinas. Naujo pranešimo apie įtarimą surašymas keičiant pirmesnio pranešimo turinį dėl paaiškėjusių nusikalstamos veikos aplinkybių ir neteisingo kvalifikavimo yra baudžiamojo proceso paskirtį atitinkantis procesinis veiksmas, kuris ir buvo padarytas.

20Ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro surinkti duomenys įrodymais tampa tik tada, kai įrodymais juos pripažįsta teismas (BPK 20 straipsnio 2 dalis). Bylą nagrinėjant teisme visi surinkti duomenys buvo ištirti, nagrinėjant bylą rungimosi principas nebuvo pažeistas, apkaltinamasis nuosprendis pagrįstas įrodymais, atitinkančiais BPK 20 straipsnio reikalavimus. Tokių duomenų ar aplinkybių, kurios leistų konstatuoti, kad teismas buvo šališkas, byloje nėra. Pats nuteistasis teismo šališkumą argumentuoja netinkamu, jo nuomone, įrodymų vertinimu. Įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva, o tai, kad įrodymai įvertinami ne taip, kaip norėtų nuteistasis, nėra teismo šališkumą rodanti aplinkybė. Teisėjų kolegija pažymi, kad Medicininės apžiūros neblaivumui nustatyti aktas nėra dokumentas, turintis išskirtinę reikšmę ir lemiantis vienokio ar kitokio sprendimo priėmimą. Pagal BPK 20 straipsnį nė viena įrodymų rūšis neturi pranašumo prieš kitas, visi įrodymai įvertinami bendra tvarka, išvados daromos vertinant jų visumą.

21Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs pirmosios instancijos teismo nuosprendžio pagrįstumą ir teisėtumą, pripažino, kad pirmosios instancijos teismas įrodymus įvertino teisingai, kad nuosprendyje padarytas išvadas dėl G. S. kaltumo padarius nusikalstamą veiką patvirtina teismo ištirtų ir išanalizuotų įrodymų visuma, tačiau, padaręs išvadą, kad pagal nustatytas faktines bylos aplinkybes G. S. padaryti nusikalstami veiksmai atitinka požymius nusikaltimo, numatyto BK 145 straipsnio 1, o ne 2 dalyje, pirmosios instancijos teismo nuosprendį pakeitė. Į nuteistojo apeliacinio skundo argumentus, kurie iš esmės yra tie patys, kaip ir kasaciniame skunde, apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje motyvuotai atsakyta. Konstatuoti, kad byla apeliacine tvarka išnagrinėta pažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimus, nėra pagrindo.

22Baudžiamojo proceso kodeksas nenumato jokių draudimų nagrinėti valstybinio kaltinimo bylos tuo atveju, kai tie patys proceso dalyviai dalyvauja ir privataus kaltinimo tvarka vykstančiame procese. Vadovaujantis Baudžiamojo proceso kodekse nustatytomis įrodinėjimo taisyklėmis, viename procese surinkta informacija gali būti panaudota kaip įrodymas ir kitame procese, tačiau nei viename iš procesų nėra privaloma laukti kito proceso pabaigos ir tik tada priimti sprendimą, todėl kasatoriaus nuorodos, kad byla turėjo būti nagrinėjama po privataus kaltinimo bylos proceso pabaigos, atmestinas.

23Dėl Baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalies taikymo

24Pagal nustatytas faktines bylos aplinkybes G. S. baudžiamasis įstatymas pritaikytas tinkamai.

25BK 145 straipsnio 1 dalis baudžiamąją atsakomybę numato už grasinimą nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Šios nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai pasireiškia psichine prievarta – grasinimu nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą. Pagal įstatymą grasinimas turi būti toks, kad nukentėjusysis jį suvoktų kaip realų pavojų jo gyvybei ar sveikatai. Nusikalstamos veikos subjektyvusis požymis – kaltė – pasireiškia tiesiogine tyčia. Tai reiškia, kad kaltininkas supranta, jog grasinimą išsako ar išreiškia taip, kad nukentėjusysis tiki, jog tokie veiksmai gali būti realiai padaryti ir pats nori tokios nukentėjusiojo būsenos. Motyvai, kurių skatinamas kaltininkas grasina nukentėjusiajam, gali būti įvairūs (kerštas, chuliganiškos paskatos ir pan.), tačiau jie nusikaltimo kvalifikavimui reikšmės neturi. Nusikaltimo sudėtis formali, todėl veika laikoma baigta nuo jos padarymo momento.

26Byloje nustatyta, kad G. S., būdamas neblaivus, taksi automobilyje, kuriuo buvo vežamas iš Klaipėdos į Palangą, išsitraukė šaunamąjį ginklą – pistoletą, įdėjęs į pistoleto vamzdį šovinį, laikė jį nukreiptą į taksi vairuotoją nukentėjusįjį V. R., reikalaudamas sustoti, apsisukti, grasindamas nužudyti laikė jį įrėmęs į nukentėjusiojo pakaušį.

27G. S. nesiekė nužudyti V. R., tačiau pagal tiesiogine tyčia padarytos veikos išraiškos formą realiai to galima buvo tikėtis, nukentėjusysis grasinimą suvokė kaip realų pavojų jo gyvybei, todėl nuteistojo padaryta veika pagrįstai pripažinta nusikalstama ir kvalifikuota pagal BK 145 straipsnio 1 dalį.

28Nesant BPK 369 straipsnyje nustatytų nuosprendžio bei paskesnės apeliacinės instancijos teismo nutarties panaikinimo ir pakeitimo pagrindų, kasacinis skundas laikytinas nepagrįstu, o teismų sprendimai pripažintini teisėtais.

29Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 382 straipsnio 1 punktu,

Nutarė

30Nuteistojo G. S. kasacinį skundą atmesti.

Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų... 2. Taip pat skundžiamas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus... 3. Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjos pranešimą, nuteistojo, prašiusio... 4. G. S. nuteistas už tai, kad 2005 m. gegužės 28 d., apie 22.50–23.05 val.,... 5. Kasaciniu skundu nuteistasis G. S. prašo Kretingos rajono apylinkės teismo... 6. Kasatorius teigia, kad teismai pažeidė baudžiamojo proceso įstatymo... 7. Kasatorius teigia, kad įtarimas pagal BK 145 straipsnio 2 dalį jam pateiktas... 8. Teismai neatsižvelgė ir nevertino to, kad dėl taksi vairuotojo netinkamai... 9. Kasatorius tvirtina, kad V. R., siekdamas apsiginti ir išlikti darbe,... 10. Teismai neatsižvelgė ir į tai, kad jo pistoletą savo rankose turėjo ir jį... 11. Teismai netinkamai įvertino gydytojos D. M. parodymus. Ji paaiškino, kad jo... 12. Policijos pareigūnai pažeidė Lietuvos policijos generalinio komisaro... 13. Kasacinis skundas atmestinas.... 14. Patikrinusi skundžiamus teismų sprendimus teisės taikymo aspektu (BPK 376... 15. Dėl baudžiamojo proceso įstatymo taikymo ... 16. Kasaciniu skundu nuteistasis G. S. iš esmės ginčija įrodymų vertinimą,... 17. Skunde kasatorius nenurodė, kokie konkretūs Baudžiamojo proceso kodekso... 18. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjant bylą esminių baudžiamojo... 19. BPK 187 straipsnis reglamentuoja pranešimo apie įtarimą turinio ir... 20. Ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro surinkti duomenys įrodymais tampa... 21. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs pirmosios instancijos teismo... 22. Baudžiamojo proceso kodeksas nenumato jokių draudimų nagrinėti valstybinio... 23. Dėl Baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalies taikymo ... 24. Pagal nustatytas faktines bylos aplinkybes G. S. baudžiamasis įstatymas... 25. BK 145 straipsnio 1 dalis baudžiamąją atsakomybę numato už grasinimą... 26. Byloje nustatyta, kad G. S., būdamas neblaivus, taksi automobilyje, kuriuo... 27. G. S. nesiekė nužudyti V. R., tačiau pagal tiesiogine tyčia padarytos... 28. Nesant BPK 369 straipsnyje nustatytų nuosprendžio bei paskesnės apeliacinės... 29. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 382 straipsnio 1... 30. Nuteistojo G. S. kasacinį skundą atmesti....