Byla e2-13144-155/2016
Dėl skolos priteisimo, pareikštą atsakovui M. K., priėmimo klausimą

1Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rima Krušnienė, rašytinio proceso tvarka spręsdama ieškovo UAB ( - ) ieškinio dėl skolos priteisimo, pareikštą atsakovui M. K., priėmimo klausimą,

Nustatė

2ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo 289,62 EUR skolos, 57,06 EUR palūkanų, 236,78 EUR delspinigių, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo įsakymo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

3Ieškinį atsisakytina priimti kaip neteismingą.

4Teisės kreiptis į teismą realizavimo tvarką įtvirtina Lietuvos Respublikos CPK normos. Teismingumas yra numatytas kaip viena iš tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygų, kurios buvimą ar nebuvimą teismas privalo aiškintis ex officio ieškinio priėmimo metu. Lietuvos Respublikos CPK IV skyrius apibrėžia civilinių bylų teismingumo klausimus (CPK 25-36 str.).

5Šiuo konkrečiu atveju ieškinys atsakovo M. K. atžvilgiu yra pateiktas Vilniaus m. apylinkės teismui, nors pačiame ieškinyje nurodyta, jog ieškinys yra teikiamas Kauno miesto apylinkės teismui. Pažymėtina, kad pačiame ieškinyje atsakovo gyvenamoji vieta yra nurodyta ( - ). GRT duomenimis atsakovo deklaruota gyvenamoji vieta nurodyta taip pat adresu ( - ), Kaunas.

6LR CPK 29 str. nustatyta, kad ieškinys pareiškiamas teismui pagal atsakovo gyvenamąją vietą.

7LR CPK 32 str. nustatyta, kad šalys gali rašytiniu tarpusavio susitarimu pakeisti teritorinį bylos teismingumą. Iš teismui pateiktos sutarties bendrųjų sąlygų matyti, kad sutarties 10.3. punkte numatyta, jog ginčus šalys sprendžia derybomis. Jeigu šalys nesusitaria, ginčas sprendžiamas Vilniaus m. 2 apylinkės teisme vadovaujantis LR teise.

8Atsižvelgus į sutarties dalyką, šalių ypatumus ir dalyko pobūdį konstatuotina, kad ginčo šalys sudarė vartojimo kredito sutartį, o atsakovas yra vartotojas. Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad atsakovas laikotarpiu nuo 2006 iki 2015 turėjo 22 bylas ir visos jos buvo nagrinėjamos Kauno m. apylinkės teisme. Būtinybę užtikrinti vartotojo, kaip silpnesniosios sutarties šalies, teisių ir teisėtų interesų apsaugą savo nutartyse yra akcentavęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, konstatuodamas, kad vartotojų teisių gynimas vertintinas kaip viešasis interesas, svarbus ne tik pačiam vartotojui, bet ir didelei visuomenės daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. balandžio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-475/2001; 2008 m. spalio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2008).

9Ieškinys teismui yra pareikštas remiantis vartojimo sutartimi, pagal kurią atsakovas yra silpnesnioji sutarties šalis (vartotojas), o vartojimo sutarties institutas yra grindžiamas silpnesnės sutarties šalies (vartotojo) teisinės apsaugos doktrina, kuri reiškia sutarties laisvės ribojimą. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 str., Europos Sąjungos teisė, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika akcentuoja padidintą vartotojų teisių apsaugą, kuri turi būti taikoma ne tik iš esmės nagrinėjant iš vartojimų santykių kylančias bylas ir jose priimant sprendimus, bet ir sprendžiant verslininko vartotojui pareikšto ieškinio (pareiškimo) priėmimo klausimą, kuomet teismas privalo ex officio įvertinti standartines vartojimo sutarties sąlygas dėl sutartinio teismingumo, nes tik taip gali būti užtikrinta visapusė vartotojų teisių apsauga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-141/2006; nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-211/2008).

10Sutarties bendrųjų sąlygų nuostatos savo turiniu ir esme yra standartinės sutarties sąlygos , kuriose bendrai aptarti sutarties objektas, kredito davėjo, gavėjo įsipareigojimai ir teisės, kitos sąlygos. Specialiojoje dalyje – konkreti kredito suma, terminas, mokėjimo grafikai ir kitos sąlygos, susijusios su sutarties objektu, kredito gavėjo duomenimis. Paprastai prie iš anksto paruoštų bendrųjų sutarties sąlygų yra prisijungiama. Su ieškiniu teismui nepateikti duomenys, kad sutarties bendrųjų nuostatų standartinė sąlyga spręsti ginčą išimtinai pagal 10.3. punktą, t.y. Vilniaus m. 2 apylinkės teisme, buvo aptarta su atsakovu individualiai. Priešingai, kaip pats ieškovas ieškinyje nurodė, jog sutartis buvo sudaryta nuotolinio ryšio priemonėmis. ETT konstatavo, jog sutarties, sudarytos tarp vartotojo ir kredito davėjo, sąlyga, dėl kurios nebuvo atskirai derėtasi, ir kuria teismui, kurio teritorinei jurisdikcijai priklauso kredito davėjo buveinė, suteikiama išimtinė jurisdikcija spręsti ginčą, gali būti pripažinta nesąžininga (2009-06-04 ETT sprendimas byloje Nr. C-243/08).

112012-02-06 sutartis sudaryta atsakovui prisijungus prie sutarties, t.y. jis sutiko su ieškovo parengtomis sąlygomis, be galimybės daryti įtaką sąlygų turiniui. Todėl teismas vertina 2012-02-06 sutarties 10.3. punktą dėl teismingumo kaip nesąžininga sąlyga atsakovo atžvilgiu, kuris pažeidžia vartotojo teises ir teisėtus interesus, todėl yra pagrindas taikyti LR CPK 29 str. teismingumo sąlygas. Vadovaujantis aukščiau išdėstytu, ieškinio teismingumas yra nustatomas pagal bendrąsias teismingumo taisykles (LR CPK 29 str.).

12Pagal LR CPK 29 str. ieškinys fiziniam asmeniui pareiškiamas teismui pagal atsakovo gyvenamąją vietą. Ieškinyje nurodyta, jog atsakovo M. K. deklaruotos gyvenamosios vietos adresas – ( - ). Remiantis 1994-06-15 LR Įstatymo „Dėl Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, Lietuvos Apeliacinio teismo, apygardų teismų įsteigimo, apygardų ir apylinkių teismų veiklos teritorijos nustatymo bei Lietuvos Respublikos prokuratūros reformavimo“ Nr. I-497 7 str. pagrindu, ši atsakovo gyvenamoji vieta yra priskirtina Kauno miesto apylinkės teismo veiklos teritorijai, o ne Vilniaus miesto apylinkės teismo veiklos teritorijai.

13Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, siekiant kuo ekonomiškiau ir operatyviau išnagrinėti bylą, nepažeisti vartotojo teisių, ieškinį atsisakytina priimti kaip neteismingą Vilniaus miesto apylinkės teismui (CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punktas), išaiškinant ieškovui teisę kreiptis su ieškiniu į atsakovo kaip vartotojo – gyvenamosios vietos apylinkės teismą, t.y. į Kauno miesto apylinkės teismą.

14Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 137 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 290-292 straipsniais,

Nutarė

15atsisakyti priimti ieškovo UAB ( - ) ieškinį kaip neteismingą Vilniaus miesto apylinkės teismui.

16Išaiškinti ieškovui, kad jis turi teisę su šiuo pareiškimu kreiptis į Kauno miesto apylinkės teismą.

17Nutartis per 7 dienas gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai