Byla 2A-861-623/2010

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko (pranešėjo) Marijono Greičiaus, teisėjų Danutės Kutrienės, Petro Jaržemskio, sekretoriaujant Aleksui Navickui, dalyvaujant apelianto atstovui adv. Jonui Leikauskui, ieškovui A. N. ir jo atstovei adv. Emmai Domajevai, viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo UAB ,,Radiolinija“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 28 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. N. ieškinį atsakovui UAB ,,Radiolinija“ dėl darbo užmokesčio, vidutinio darbo užmokesčio, palūkanų ir 5 procentų dydžio metinių palūkanų priteisimo.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

3ieškovas A. N. kreipėsi į teismą su ieškiniu (b.l. 1-7) prašydamas priteisti iš atsakovo UAB ,,Radiolinija“ 13.080,53 Lt nesumokėtą darbo užmokestį, 32.854,74 Lt vidutinį darbo užmokestį už uždelstą atsiskaityti laiką, 354,19 Lt metinių palūkanų, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir atlyginti bylinėjimosi išlaidas. Pirmosios instancijos teismo posėdyje ieškovas patikslino ieškinio reikalavimus, prašydamas priteisti iš atsakovo 12.946,98 Lt nesumokėto darbo užmokesčio bei kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas ir 70.164 Lt dydžio vidutinį darbo užmokestį už uždelstą atsiskaityti laiką. Ieškovas nurodė, kad pagal ieškovo ir atsakovės 2005 m. rugpjūčio 9 d. sudarytą darbo sutartį Nr. 2, dirbo UAB „Radiolinija“ inžinieriaus – projektuotojo pareigose. Ieškovas 2008 m. lapkričio 6 d. pateikė darbdaviui prašymą atleisti jį iš darbo nuo 2008 m. lapkričio 10 d., tačiau jo prašymas nebuvo patenkintas, jis nebuvo supažindintas su įsakymu ir faktiškai dirbo iki 2008 m. lapkričio 21 d., t.y. iki buvo priduotos materialinės vertybės, todėl, mano, kad darbo santykiai nutrūko 2008 m. lapkričio 24 d. Atleisdamas darbuotoją iš darbo darbdavys privalėjo su juo visiškai atsiskaityti, tačiau to nepadarė ir nesumokėjo viso ieškovui priklausančio darbo užmokesčio bei kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas. Už uždelstą atsiskaityti laikotarpį ieškovas reikalauja priteisti vidutinį darbo užmokestį.

4Atsakovas UAB „Radiolinija“ atsiliepimu į ieškinį (b.l. 29-31) prašė ieškinio netenkinti. Nurodė, kad su ieškovu A. N. nebuvo atsiskaityta dėl paties ieškovo kaltės, kadangi jis nuo 2008 m. lapkričio 10 dienos neatvyko į darbą, nepridavė materialinių vertybių ir projektų. Materialinių vertybių priėmimo - perdavimo aktas buvo surašytas tik 2008 m. lapkričio 21 d., o techniniai projektai iki šiol nepriduoti. Kadangi ieškovas neatvyko į darbą, jam buvo išsiųsti pranešimai ir darbo užmokestis deponuotas. Teigia, jog ieškovas jam priklausančio darbo užmokesčio atsiimti neatvyko, nors apie tai buvo informuotas kelis kartus. Atsakovo teigimu, bendrovė buvo skolinga ieškovui mažesnę sumą, t.y. 4652,85 Lt. Šiuo metu visas priklausantis ieškovui darbo užmokestis, taip pat kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas yra pervesti į ieškovo sąskaitą.

5Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2009 m. gruodžio 28 d. sprendimu (b.l. 106-108) ieškinį tenkino. Priteisė iš atsakovės UAB ,,Radiolinija“ ieškovui A. N. 12.946,98 Lt nesumokėtą darbo užmokestį ir kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas, 354,19 Lt metines palūkanas, vidutinį darbo užmokestį už uždelstą atsiskaityti laiką nuo atleidimo iš darbo dienos 2008 m. lapkričio 24 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, skaičiuojant pagal ieškovo vienos darbo dienos vidutinį darbo užmokestį – 277,11 Lt, penkių procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 12946,98 Lt sumą, skaičiuojamas nuo 2009 m. gegužės 27 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1500 Lt išlaidoms advokato pagalbai atlyginti. Bylą dalyje dėl ieškinio reikalavimų priteisti 1400 Lt darbo užmokesčio nutraukė. Priteisė iš atsakovės UAB ,,Radiolinija“ valstybei 412,50 Lt bylinėjimosi išlaidų. Teismas laikė, kad ieškovas iš darbo pagal Darbo kodekso 127 str. 1 d. atleistas nuo 2008 m. lapkričio 24 d. Atsakovas privalėjo atsiskaityti su ieškovu jo paskutinę darbo dieną - 2008 m. lapkričio 21 d. Teismas nurodė, jog duomenų, kad buvo laikytasi įstatymo reikalavimų nėra, taip pat nėra duomenų, kad ieškovas ir atsakovas abipusiu susitarimu buvo nustatę kitokią atsiskaitymo tvarką. Teismas nenustatė, kad dėl ieškovo kaltės nebuvo jam sumokėtas visas priklausantis darbo užmokestis ir kitos išmokos. Teismas nurodė, jog įvertinus visus šalių pateiktus rašytinius įrodymus apie ieškovui sumokėtas sumas bei įvertinus duomenis apie priklausantį mokėti darbo užmokestį ir kitas išmokas, nustatyta, jog likusi nesumokėta ieškovui darbo užmokesčio suma (įskaitant kompensaciją už nepanaudotas atostogas) yra 12.946,98 Lt.

6Teismas sprendė, kad atsakovė UAB „Radiolinija“ neįvykdė pareigos visiškai atsiskaityti su atleidžiamu iš darbo darbuotoju, todėl iš atsakovės UAB „Radiolinija“ ieškovui A. N. priteisė vidutinį darbo užmokestį už visą uždelstą atsiskaityti laiką nuo atleidimo iš darbo 2008 m. lapkričio 24 d. iki teismo sprendimo įvykdymo (visiško atsiskaitymo), skaičiuojant pagal ieškovo vienos darbo dienos vidutinį darbo užmokestį.

7Teismas padarė išvadą, kad atsakovas neįrodė, jog nebuvo atsiskaityta dėl paties ieškovo kaltės, kadangi pranešimai ieškovui siųsti jau po to, kai buvo nutraukta darbo sutartis, kai darbdavys jau privalėjo būti atsiskaitęs su darbuotoju, be to tarp šalių yra nesutarimai dėl ieškovui priklausančio mokėti darbo užmokesčio ir kompensacijos.

8Apeliaciniu skundu (b.l. 111-1113) atsakovas UAB ,,Radiolinija“ prašo Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009-12-28 sprendimą pakeisti pripažįstant, kad darbo sutarties nutraukimo momentu atsakovas ieškovui buvo skolingas neišmokėto darbo užmokesčio 4.652,85 Lt. Atsakovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas neatitinka CPK 270 str. nuostatų, yra neaiškus, jame neatskleista atsakovo pateiktų įrodymų ir paaiškinimų esmė. Teismas nenurodė, kurioje dalyje tenkino ieškovo 84.512,28 Lt reikalavimus. Be to, teismas iš dalies tenkindamas ieškovo reikalavimą neteisingai paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

9Pirmosios instancijos teismo sprendimas yra neteisingas, prieštarauja byloje pateiktiems įrodymams ir ieškovo patvirtinimams teisme, kad atlyginimą , nurodytą pažymoje – 4.187,99 Lt, 1400 Lt ir 800 Lt 2008 metų lapkričio mėnesį jis gavo. Priteisus neteisingą neišmokėto darbo užmokesčio sumą, taip pat nesumokėtą kompensaciją už nepanaudotas atostogas nepagrįstai priteista mokėjimui palūkanų suma bei bylinėjimosi išlaidos.

10Nurodo, kad nors atleidimas iš darbo iki 2008-11-21 užsitęsė tik dėl ieškovo kaltės, atsakovas darbo užmokestį paskaičiavo ir sumokėjo iki 2008-11-21 įskaitytinai. Ieškovas įrodymų, kad yra pridavęs užbaigtus vykdyti ir neužbaigtus projektus nepateikė, todėl teismo vertinimas, kad nėra ieškovo kaltės atsiskaitant su darbdaviu, yra nepagrįstas. Teismas turėjo vertinti atsakovo atsiliepime teismui išdėstytas aplinkybes ir ieškovo kaltę bei piktnaudžiavimą pažeidžiant darbdavio interesus ir ieškovo padarytą žalą atsakovui.

11Pirmosios instancijos teismo išvada, jog bylos nagrinėjimo metu nenustatyta, kad dėl ieškovo kaltės nebuvo sumokėtas visas priklausantis darbo užmokestis prieštarauja byloje pateiktiems įrodymams ir paties ieškovo paaiškinimams teisme.

12Atsiliepimu į apeliacinį skundą (b.l. 128-130) ieškovas A. N. prašo apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Ieškovas nurodo, jog teismui pateikė visus dokumentus, susijusius su darbo santykiais, duomenis apie jam sumokėtą darbo užmokesčio dydį, tuo tarpu apelianto argumentai nėra pagrįsti jokiais įrodymais.

13

14Apeliacinis skundas netenkintinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistu (CPK 326 str. 1 d. p.).

15Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

16Antra vertus, pagal CPK 328 str., iš esmės teisėtas ir pagrįstas teismo sprendimas negali būti panaikintas vien formaliais pagrindais.

17Darbo teisiniai santykiai yra sutartiniai teisiniai santykiai; jų atsiradimą lemia darbdavio ir darbuotojo suderinta valia, atsižvelgiant į įstatyme nustatytas ribas, išreikšta ir įforminta darbo sutartyje (DK 99 straipsnis). Darbo sutartis yra darbuotojo ir darbdavio susitarimas, kuriuo darbuotojas įsipareigoja dirbti tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbą arba eiti tam tikras pareigas paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai, o darbdavys įsipareigoja suteikti darbuotojui sutartyje nustatytą darbą, mokėti darbuotojui sulygtą darbo užmokestį ir užtikrinti darbo sąlygas, nustatytas darbo įstatymuose, kituose norminiuose teisės aktuose, kolektyvinėje sutartyje ir šalių susitarimu (DK 93 straipsnis). Darbo sutartis atspindi teisinių darbo santykių sutartinį pobūdį, darbo savanoriškumo principą. Darbo sutarties pasibaigimo pagrindas yra tam tikri juridiniai faktai, su kuriais įstatymas sieja darbo sutarties pasibaigimą. Darbo santykių pasibaigimo pagrindai reglamentuojami DK ketvirtajame skirsnyje „Darbo sutarties pasibaigimas“, kurio 124 straipsnio 1 punkte nustatyta, kad darbo sutartis baigiasi ją nutraukus šio Kodekso ir kitų įstatymų nustatytais pagrindais. Vienu iš tokių pagrindų yra darbo sutarties nutraukimas darbuotojo pareiškimu (DK 127 straipsnis).

18Byloje nustatyta, jog ieškovas A. N. pagal neterminuotą darbo sutartį Nr. OT.08.09 nuo 2005 m. rugpjūčio 8 d. dirbo UAB „Radiolinija“ inžinieriaus pareigose. Darbo sutarties 4 punktu atsakovė (darbdavys) įsipareigojo mokėti ieškovui 1100 Lt dydžio darbo užmokestį du kartus per mėnesį: 25 einamojo mėnesio dieną avansas ir 10 dieną alga už praeitą mėnesį (b.l. 8). Darbo sutarties 4 punktas pakeistas nuo 2005 m. spalio 1 d., nustatant darbuotojui 1500 Lt dydžio darbo užmokestį per mėnesį. Nuo 2005 m. lapkričio 2 d. darbo užmokestis atitiko LR Vyriausybės nustatytą minimalią algą. 2006 m. birželio 1 d. pasikeitė darbuotojo pareigos į inžinieriaus projektuoto ir buvo nustatytas 2200 Lt per mėnesį darbo užmokestis. Darbo sutarties pakeitimu nuo 2008 m. gegužės 1 d. darbdavys įsipareigojo mokėti darbuotojui darbo užmokestį – 5847 Lt, du kartus per mėnesį: 25 einančio mėnesio dieną – avansą, o kito mėnesio 10 d. algą už praeitą mėnesį.

19Ieškovas A. N. 2008 m. lapkričio 6 d. pateikė darbdaviui prašymą nutraukti darbo sutartį nuo 2008 m. lapkričio 10 d., tačiau su įsakymu apie jo atleidimą nesupažindintas, nebuvo priduotos materialinės vertybės ir nebuvo atsiskaityta su atleidžiamu iš darbo darbuotoju. Tik 2008 m. lapkričio 21 d. (penktadienį) buvo priduotos materialinės vertybės ir pasirašytas priėmimo - perdavimo aktas. Tai turėjo būti paskutinė ieškovo darbo diena, tačiau iš darbdavio pateiktų dokumentų matyti, kad ieškovas iš darbo atleistas 2008 m. lapkričio 10 d., tačiau faktiškai dirbo iki 2008 m. lapkričio 21 d., t.y. iki buvo priduotos materialinės vertybės ir pasirašyti perdavimo dokumentai.

20Taigi, ieškovas A. N. iš esmės siekė prisiteisti nesumokėtą darbo užmokestį nuo 2008 m. gegužės 1 d. Šalių pasirašytas 2008 m. balandžio 30 d. Darbos sutarties pakeitimas numatė, kad nuo 2008 m. gegužės 1 d. ieškovui mokamas 5847 Lt darbo užmokestis. Tokiu būdu apeliantas nuo 2008 m. gegužės 1 d. iki 2008 m. lapkričio 21 d. privalėjo sumokėti ieškovui 40 732 Lt darbo užmokesčio ir 4607 Lt 22 ct už nepanaudotas atostogas, viso 45 339 Lt 22 ct.

21Iš byloje pateiktų įrodymų matyti, kad per šį laikotarpį darbdavys gynais pinigai ir mokėjimo pavedimais sumokėjo ieškovui 19 331 Lt 89 ct, todėl darbo santykių pasibaigimo dieną, t.y. 2008-11-21 liko skolingas ieškovui 26 027 Lt 33 ct. Jau iškėlus civilinę bylą, 2009 m. birželio 15 d. mokėjimo pavedimu apeliantas sumokėjo ieškovui 13 080, 35 Lt, tokiu būdu, neišmokėta darbo užmokesčio dalis sudaro 12 946 Lt 98 ct.

22Taigi, kolegijos nuomone, pirmos instancijos teismas teisingai paskaičiavo ieškovui neišmokėtą darbo užmokestį ir priėmė teisėtą ir pagrįstą teismo sprendimą.

23Įstatymų leidėjas, atsižvelgdamas į nelygiavertį darbuotojo ir darbdavio ekonominį ir socialinį statusą, nustatė tam tikrus darbo bylų nagrinėjimo ypatumus. Šie ypatumai nustatyti siekiant labiau apsaugoti darbuotojo, kaip ekonomine ir socialine prasme silpnesnės darbo santykių šalies, interesus.

24Sprendžiant, ar darbdavys tinkamai įvykdė savo įrodinėjimo pareigą, būtina atsižvelgti į bendruosius įrodymų pakankamumo civiliniame procese principus ir darbo bylų specifiką. Bendroji taisyklė yra ta, kad įrodymų pakankamumo klausimas civiliniame procese sprendžiamas remiantis tikimybių pusiausvyros principu. Šis principas leidžia teismui pripažinti faktą įrodytu, jeigu pateikti įrodymai suformuoja didesnę fakto buvimo, negu jo nebuvimo, tikimybę. Tačiau šį principą būtina taikyti atsižvelgiant į nagrinėjamos bylos materialinį teisinį pobūdį. Ginamo intereso ir ginčo materialinis teisinis pobūdis gali lemti, kad vienose bylose taikomi griežtesni, kitose – liberalesni įrodymų pakankamumo nustatymo kriterijai.

25Įrodinėjimo darbo bylose specifika pasireiškia tuo, kad darbdavys privalo įrodyti tinkamai atsiskaitęs su darbuotoju, nes darbdavys yra kompetentingas tinkamai paskaičiuoti darbuotojui mokėtiną darbo užmokestį ir jo įsiskolinimą.

26Pradiniame ieškinyje ieškovas prašė priteisti iš atsakovo 13 080, 53 Lt neišmokėto darbo užmokesčio. Nors bylos nagrinėjimo metu apeliantas pateikė teismui sąskaitos išrašą, iš kurio matyti, kad po civilinės bylos iškėlimo A. N. buvo sumokėta 13 080, 35 Lt, tačiau ieškovas pateikęs patikslintus paskaičiavimus (b.l.93), vis vien prašė priteisti iš atsakovo 12 946 Lt 98 ct neišmokėto darbo užmokesčio nuo 2008-05-01 iki atleidimo iš darbo. Kolegija nelaiko tokių ieškovo atstovės pateiktų matematinių skaičiavimų patikslintu ieškiniu, ieškovas savo pradinio ieškinio reikalavimų nagrinėjant bylą iš esmės neatsisakė, todėl teismas nors ir turėdamas tam teisę (CPK 414 str. 3 d.), pareikšto ieškinio reikalavimų neviršijo ir pagrįstai vadovavosi ieškovo atstoves pateiktais patikslintais paskaičiavimais apie neišmokėtą darbo užmokestį.

27Kolegijos nuomone, pirmos instancijos teismas taip pat pagrįstai paskaičiavo iš apelianto priteisė 354 Lt 19 ct metinių palūkanų.

28Pirmos instancijos teismas taip pat pagrįstai sprendė dėl vidutinio darbo užmokesčio priteisimo uždelsus atsiskaityti su ieškovu.

29DK 141 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad darbdavys privalo visiškai atsiskaityti su atleidžiamu iš darbo darbuotoju jo atleidimo iš darbo dieną, jeigu įstatymo ar darbdavio ir darbuotojo susitarimo nenustatyta kitokios atsiskaitymo tvarkos; šio straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kai uždelsiama atsiskaityti ne dėl darbuotojo kaltės, darbuotojui sumokamas jo vidutinis darbo užmokestis už uždelsimo laiką.

30Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje pažymima, kad pagrindas taikyti DK 141 straipsnio 3 dalyje nustatytus padarinius yra saistomas tokių sąlygų konstatavimo: 1) darbdavys ne visiškai atsiskaitė su atleidžiamu darbuotoju jo atleidimo dieną; 2) dėl uždelsimo atsiskaityti darbuotojas nėra kaltas. Šios DK normos paskirtis yra dvejopa. Pirma, ši norma nustato mechanizmą, kuriuo yra kompensuojamas darbuotojui neišmokėtas darbo užmokestis ir kitos su darbo santykiais susijusios išmokos; antra, nustato sankciją darbdaviui, kuris su atleidžiamu darbuotoju visiškai neatsiskaitė atleidimo iš darbo dieną. Ši, kaip ir bet kuri kita, sankcija gali būti efektyvi ir pasiekti tikslus, dėl kurių ji yra nustatyta, tik tuo atveju, jeigu ji proporcinga teisės pažeidimui, už kurį yra skiriama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 12 d. nutartis civilinėje byloje P. M. v. UAB „ Swiss logistic“, bylos Nr. 3K-3267/2008; 2009 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje J. J. v. Vilniaus visuomeninė parapsichologijos akademija, bylos Nr. 3K-3-341/2009; kt.).

31Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad darbo teisinių santykių pasibaigimo dieną, t.y. 2008-11-21 apeliantas liko skolingas ieškovui 26 027 Lt 33 ct, todėl nuo 2008-11-24 apeliantui pagrįstai turi būti skaičiuojamas vidutinis darbo užmokestis. Nors pareiškus ieškinį, 2009 m. birželio 15 d. mokėjimo pavedimu apeliantas sumokėjo ieškovui 13080, 35 Lt, likęs darbo užmokesčio kartu su kompensacija už nepanaudotas atostogas įsiskolinimas iki šiol sudaro 12946 Lt 98 ct, t.y. daugiau nei ieškovo vidutinis darbo užmokestis.

32DK 141 straipsnio 3 dalyje nustatytų pasekmių taikymas siejamas ne su darbdavio kalte, bet su darbuotojo kaltės nebuvimu. Tai reiškia, kad darbdavio pareigos mokėti darbuotojui vidutinį darbo užmokestį už uždelstą atsiskaityti laiką nebuvimui konstatuoti įstatyme nereikalaujama nustatyti, jog dėl neatsiskaitymo nėra darbdavio kaltės. Ši darbdavio prievolė neatsiranda tik darbuotojo kaltės konstatavimo atveju. Jeigu darbuotojo kaltės nėra, tai darbdaviui kyla neigiamų pasekmių dėl neatsiskaitymo laiku (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. rugpjūčio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-261-2235/2008, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-625/2008).

33Nagrinėjamoje byloje šalių sudarytoje darbo sutartyje buvo numatyta, kad darbo užmokestis darbuotojui turi būti mokamas kas mėnesį, t.y. už išdirbtą laiką ir nesiejamas su atlikto darbo rezultatais, todėl nepagrįstas yra apelianto argumentas apie tai, kad su darbuotoju visiškai atsiskaityti kliudė atliktų ir neužbaigtų techninių projektų nepridavimas. Byloje taip pat nustatyta, kad ieškovui darbo užmokestis buvo mokamas tiek grynais pinigais pagal atlyginimų mokėjimo žiniaraštį, tačiau tuo pat metu, dalis darbo užmokesčio buvo pervedama į A. N. sąskaitą banke (b.l.68). Todėl kolegija konstatuoja, kad darbdaviui nebuvo kliūčių pervesti ieškovui darbo užmokestį į A. N. sąskaitą banke, todėl dėl darbdavio uždelsimo atsiskaityti darbuotojas nėra kaltas.

34Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą pasisakęs, kad DK 141 straipsnio 3 dalis nustato visų pirma kompensacinį mechanizmą, kuriuo yra kompensuojami darbuotojui neišmokėtas darbo užmokestis ir kitos su darbo santykiais susijusios išmokos. Tai, kad DK neįtvirtina aptariamos išmokos sumažinimo galimybės, atsižvelgiant į darbo teisinių santykių specifiką, DK 141 straipsnio 3 dalies tikslus ir uždavinius, nepripažintina teisės spraga. Aptariamosios išmokos dydis – konkretaus darbuotojo vidutinis darbo užmokestis už uždelsimo laiką – nustatytas įstatymu ir negali būti pripažintas neprotingai dideliu, nes, teigiant priešingai, būtų paneigiamas įstatymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-305/2009, 2006 m. birželio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-400/2006; 2006 m. spalio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-523/2006).

35Taigi, nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad apeliantas ne dėl darbuotojo kaltės iki šiol neatsiskaitė su A. N. 12 946 Lt 98 ct, todėl iš apelianto pirmos instancijos teismas pagrįstai priteisė ieškovo vidutinį darbo užmokestį - 5847 Lt, paskaičiuotą už kiekvieną uždelstą dieną.

36Kaip jau minėta, darbo sutartyje nustačius, kad darbo užmokestis mokamas už išdirbtą laiką, o ne už darbo rezultatus, kolegijos nuomone, delsimas atsiskaityti su ieškovu atleidžiant jį iš darbo negali būti siejamas su atliktų ir neužbaigtų techninių projektų pridavimu apeliantui, nors pastarasis nepaneigė ieškovo paaiškinimų, kad atlikti ir nebaigti projektai liko darbdavio kompiuteryje. Todėl kitas apelianto skunde nurodomas atleidimo iš darbo ir galutinio neatsiskaitymo su ieškovu aplinkybes, kolegija vertina kaip teisiškai nereikšmingas.

37Dėl aukščiau nurodytų motyvų apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra faktinio ir teisinio pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą dėl apeliaciniame skunde nurodytų argumentų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 str., nenustatyta, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas.

38Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

39Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.

40Priteisti iš atsakovo UAB ,,Radiolinija“ 500 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti ieškovui A. N. .

41Priteisti iš atsakovo UAB ,,Radiolinija“ 9 Lt 85 ct išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu į valstybės biudžetą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,... 3. ieškovas A. N.... 4. Atsakovas UAB „Radiolinija“ atsiliepimu į ieškinį... 5. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2009 m. gruodžio 28 d. sprendimu (b.l.... 6. Teismas sprendė, kad atsakovė UAB „Radiolinija“ neįvykdė pareigos... 7. Teismas padarė išvadą, kad atsakovas neįrodė, jog nebuvo atsiskaityta dėl... 8. Apeliaciniu skundu (b.l. 111-1113) atsakovas UAB ,,Radiolinija“ prašo... 9. Pirmosios instancijos teismo sprendimas yra neteisingas, prieštarauja byloje... 10. Nurodo, kad nors atleidimas iš darbo iki 2008-11-21 užsitęsė tik dėl... 11. Pirmosios instancijos teismo išvada, jog bylos nagrinėjimo metu nenustatyta,... 12. Atsiliepimu į apeliacinį skundą (b.l. 128-130) ieškovas A.... 13. ... 14. Apeliacinis skundas netenkintinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas... 15. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos... 16. Antra vertus, pagal CPK 328 str., iš esmės teisėtas ir pagrįstas teismo... 17. Darbo teisiniai santykiai yra sutartiniai teisiniai santykiai;... 18. Byloje nustatyta, jog ieškov 19. Ieškovas A. N. 2008 m. lapkričio 6 d. pateikė... 20. Taigi, ieškovas A. N. iš esmės siekė prisiteisti... 21. Iš byloje pateiktų įrodymų matyti, kad per šį laikotarpį darbdavys... 22. Taigi, kolegijos nuomone, pirmos instancijos teismas teisingai paskaičiavo... 23. Įstatymų leidėjas, atsižvelgdamas į nelygiavertį darbuotojo ir darbdavio... 24. Sprendžiant, ar darbdavys tinkamai įvykdė savo įrodinėjimo pareigą,... 25. Įrodinėjimo darbo bylose specifika pasireiškia tuo, kad darbdavys privalo... 26. Pradiniame ieškinyje ieškovas prašė priteisti iš atsakovo 13 080, 53 Lt... 27. Kolegijos nuomone, pirmos instancijos teismas taip pat pagrįstai paskaičiavo... 28. Pirmos instancijos teismas taip pat pagrįstai sprendė dėl vidutinio darbo... 29. DK 141 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad darbdavys privalo visiškai... 30. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje pažymima, kad... 31. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad darbo teisinių santykių pasibaigimo... 32. DK 141 straipsnio 3 dalyje nustatytų pasekmių taikymas siejamas ne su... 33. Nagrinėjamoje byloje šalių sudarytoje darbo sutartyje buvo numatyta, kad... 34. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą pasisakęs, kad DK 141... 35. Taigi, nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad apeliantas ne dėl darbuotojo... 36. Kaip jau minėta, darbo sutartyje nustačius, kad darbo užmokestis mokamas už... 37. Dėl aukščiau nurodytų motyvų apeliacinės instancijos teismo teisėjų... 38. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1... 39. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 28 d. sprendimą palikti... 40. Priteisti iš atsakovo UAB ,,Radiolinija“ 500 Lt išlaidų advokato pagalbai... 41. Priteisti iš atsakovo UAB ,,Radiolinija“ 9 Lt 85 ct išlaidų, susijusių su...