Byla e3K-3-244-611/2020
Dėl baudos priteisimo

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virgilijaus Grabinsko, Andžej Maciejevski (pranešėjas) ir Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė),

2teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovių Prienų rajono savivaldybės ir akcinės bendrovės „Prienų šilumos tinklai“ kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. gruodžio 19 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Trakų energija“ ieškinį atsakovėms Prienų rajono savivaldybei ir akcinei bendrovei „Prienų šilumos tinklai“ dėl baudos priteisimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

51.

6Kasacinėje byloje sprendžiama dėl teisės normų, reglamentuojančių sutarties perleidimą bei teismo pareigą pasisakyti dėl pateikto prašymo taikyti ieškinio senatį, aiškinimo ir taikymo.

72.

8Ieškovė UAB „Trakų energija“ prašė priteisti solidariai iš atsakovių Prienų rajono savivaldybės ir AB „Prienų šilumos tinklai“ 178 034,36 Eur baudą, iš kiekvienos atsakovės 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

93.

10Paaiškino, jog 2000 m. rugsėjo 28 d. ieškovė (tuometis pavadinimas UAB „Prienų energija“) su atsakovėmis sudarė Prienų rajono šilumos ūkio nuomos, atnaujinimo ir šilumos tiekimo vartotojams sutartį bei Turto nuomos sutartį, kuriomis ieškovei buvo išnuomotas Prienų rajono šilumos ūkis. 2005 m. rugsėjo 28 d. ieškovė sudarė koncesijos sutartį su Trakų rajono savivaldybe ir pradėjo šilumos ir karšto vandens tiekimą Trakų rajono gyventojams.

114.

12UAB LITGAS ir ieškovė 2014 m. balandžio 29 d. sudarė Gamtinių dujų pirkimo–pardavimo sutartį (toliau – Dujų tiekimo sutartis), kurioje buvo įtvirtinta ieškovės pareiga pagal įstatymą šilumos gamybai skirtas dujas pirmumo tvarka pirkti iš suskystintųjų gamtinių dujų (toliau – SGD) terminalo. Pagal Dujų tiekimo sutarties 5.1 punktą paskirtasis tiekėjas, t. y. UAB LITGAS, SGD terminalo būtinąjį kiekį turėjo paskirstyti energijos gamintojui, atsižvelgdamas į energijos gamintojo prognozuojamą vartojimo poreikį, o pagal 4.3 punktą – atsižvelgti į energijos gamintojo veiklos tendencijas, rinkos plėtros perspektyvas bei kitą energijos gamintojo pateiktą informaciją.

135.

142015 m. sausio 1 d. UAB LITGAS pradėjo ieškovei tiekti SGD terminalo dujas, skirtas dviejų – Prienų ir Trakų – rajonų ieškovės valdomiems šilumos tinklams.

156.

162015 m. birželio mėn. Prienų rajono savivaldybė pasiūlė ieškovei susitarti dėl 2000 m. rugsėjo 28 d. šilumos ūkio ir turto nuomos sutarčių pasibaigimo prieš terminą, AB „Prienų šilumos tinklai“ perimant šilumos tiekėjo funkcijas Prienų rajone. 2015 m. liepos 31 d. ieškovė ir atsakovės sudarė Sutartį dėl Prienų rajono šilumos ūkio nuomos, atnaujinimo ir šilumos tiekimo vartotojams sutarties pasibaigimo, turto nuomos sutarties pasibaigimo ir turto perdavimo (toliau – Pasibaigimo sutartis), kuria pirma laiko nutrauktos šilumos ūkio ir turto nuomos sutartys. Pagal Pasibaigimo sutarties 10 punktą ir jos priedą Nr. 6 AB „Prienų šilumos tinklai“ ir Prienų rajono savivaldybė įsipareigojo nuo 2015 m. rugsėjo 1 d. perimti iš ieškovės visas teises ir pareigas pagal Dujų tiekimo sutartį be atskiro susitarimo.

177.

18AB „Prienų šilumos tinklai“ ir UAB LITGAS sudarė atskirą sutartį dėl SGD terminalo dujų tiekimo dėl daugiau nei šešis kartus mažesnio kiekio (1 160,732 MWh), negu AB „Prienų šilumos tinklai“ turėjo perimti iš ieškovės pagal Dujų tiekimo sutartį (7 432,11 MWh), o UAB LITGAS 2015 m. gruodžio 31 d. pareikalavo iš ieškovės sumokėti 308 738,88 Eur už AB „Prienų šilumos tinklai“ neperimtą dujų kiekį. Ieškovei nesutikus su šiuo reikalavimu, UAB LITGAS kreipėsi į Vilniaus komercinį arbitražo teismą (toliau – VKAT) dėl šios skolos priteisimo. VKAT 2017 m. balandžio 27 d. sprendimu priteisė iš ieškovės 308 738,88 Eur skolos, 20 129,77 Eur delspinigių, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo arbitražo teisme dienos iki arbitražo teismo sprendimo visiško įvykdymo, 15 550,17 Eur arbitražo rinkliavą. VKAT sprendimas neskundžiamas, todėl ieškovė 2017 m. gegužės 11 d. atsiskaitė su UAB LITGAS.

198.

20Ieškovės teigimu, dėl neteisėtų atsakovių veiksmų, t. y. neperimto viso dujų kiekio, skirto Prienų rajonui, ji patyrė tiesioginių nuostolių. Ieškovė sumokėjo UAB LITGAS 308 738,88 Eur už 7807,714 MWh; dalis šio kiekio (448,892 MWh) buvo suvartota Trakų rajone už 17 750,44 Eur; AB „Amber Grid“ pardavė biržoje nesuvartotą dujų kiekį (7358,822 MWh) ir, atskaičiusi disbalanso mokestį, sumokėjo ieškovei 136 594,80 Eur. Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija (toliau – VKEKK) 2017 m. rugpjūčio 3 d. nurodė ieškovei priskirti Prienų rajonui 52 proc. nesuvartoto dujų kiekio, įskaitant bylinėjimosi sąnaudas. Dėl to ieškovė patyrė 80 284,69 Eur nuostolių už nesuvartotas dujas Prienų rajone ((308 738,88 Eur – 17 750,44 Eur – 136 594,80 Eur) × 52 proc.). Likusią ieškovės nuostolių dalį sudaro Valstybinei mokesčių inspekcijai sumokėtas 13 568,26 Eur PVM už AB „Amber Grid“ parduotą dujų kiekį, skirtą Prienų rajonui; 20 129,77 Eur delspinigių, 16 938,42 proc. palūkanų ir 15 550,17 Eur arbitražo rinkliavos, sumokėtų UAB LITGAS pagal VKAT sprendimą; 31 563,05 Eur bylinėjimosi išlaidų, ieškovės patirtų arbitražo byloje.

219.

22Pasibaigimo sutartimi šalys buvo susitarusios, kad, paaiškėjus, jog viena iš šalių sudarydama ar vykdydama sutartį buvo nesąžininga, tokia šalis privalo mokėti nukentėjusiai šaliai baudą, lygią patirtų tiesioginių nuostolių dydžiui. Ieškovės teigimu, atsakovės turi atsakyti solidariai, nes tiek Prienų rajono savivaldybė, tiek AB „Prienų šilumos tinklai“ buvo saistomos sutartinės pareigos perimti visą dujų kiekį pagal Dujų tiekimo sutartį, kaip tai nustatė Pasibaigimo sutartis, ir ši pareiga nebuvo tinkamai įvykdyta.

23II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

2410.

25Kauno apygardos teismas 2018 m. gruodžio 7 d. sprendimu ieškinį atmetė.

2611.

27Teismas nustatė, kad pagal Prienų rajono šilumos ūkio nuomos, atnaujinimo ir šilumos tiekimo vartotojams sutarties 10.5 ir 10.5.1 punktus Pasibaigimo sutartyje negalėjo būti nenustatytų šalių įsipareigojimų tretiesiems asmenims ir neišspręstų santykių. Atsižvelgdamas į Pasibaigimo sutarties 10, 13, 14 punktus, teismas sprendė, kad šia sutartimi šalys išsprendė visus ieškovės veiklos Prienų rajone klausimus, sureguliavo tarpusavio prievolinius teisinius santykius. Teismas nustatė, kad sudarant Pasibaigimo sutartį ieškovė žinojo apie savo įsipareigojimus UAB LITGAS, tačiau šioje sutartyje nebuvo nurodyti jokie atsakovių įsipareigojimai dėl ieškovės nesuvartoto UAB LITGAS gamtinių dujų kiekio. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė pripažino, kad iki Pasibaigimo sutarties sudarymo AB „Prienų šilumos tinklai“ buvo įvykdžiusi visus įsipareigojimus. Atsakovių teigimu, ieškovė nei iki Pasibaigimo sutarties pasirašymo, nei iki Prienų šilumos ūkio perdavimo paskutinės dienos (2015 m. rugpjūčio 31 d.) jokia forma neatskleidė atsakovėms savo įsipareigojimų UAB LITGAS pobūdžio ar apimties, atsakovės apie tai sužinojo tik gavusios ieškovės 2015 m. rugsėjo 2 d. raštą. Teismas sprendė, jog ieškovės atstovės aiškinimas, kad žodžiu žymiai anksčiau apie tai buvo informuota AB „Prienų šilumos tinklai“ vadovė, su kuriuo nesutiko atsakovių atstovas, nepagrįstas kitais įrodymais. Byloje taip pat nebuvo pateikta įrodymų, patvirtinančių, kad UAB LITGAS sutiko perkelti ieškovės įsipareigojimus AB „Prienų šilumos tinklai“ ar kad AB „Prienų šilumos tinklai“ perėmė ieškovės skolą. Teismas AB „Prienų šilumos tinklai“ 2015 m. rugsėjo 7 d. rašto, adresuoto VKEKK bei UAB LITGAS, prašant sumažinti būtinąjį gamtinių dujų kiekį nuo 7434 MWh iki 572 MWh, taip pat nelaikė įrodymu, patvirtinančiu atsakovės įsipareigojimų pripažinimą. Teismas sutiko su atsakovėmis, kad minėtas raštas buvo bandymas aiškintis situaciją sužinojus apie ieškovės siekį perkelti prievolę atsakovėms.

2812.

29Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas sprendė, kad ieškovė tinkamai ir laiku neatskleidė atsakovėms informacijos apie Dujų tiekimo sutartimi prisiimtų įsipareigojimų (užsakyto priskirtojo gamtinių dujų kiekio suvartojimo) vykdymą, todėl už jų vykdymą, vadovaujantis Pasibaigimo sutartimi, atsakinga pati ieškovė, kuri neįrodė atsakovių neteisėtų veiksmų. Be to, Pasibaigimo sutarties pasirašymo dieną galiojusi Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo 37 straipsnio 4 dalis nustatė, jog, pasibaigus valdymo perdavimo laikotarpiui, valdymą perėmusiam subjektui draudžiama kartu su grąžinamu turto valdymu perduoti neįvykdytus finansinius įsipareigojimus ar kitas šio subjekto neįvykdytas prievoles, susijusias su grąžinamu turto valdymu.

3013.

31Teismo vertinimu, nebuvo įrodytas ir ieškovės prašomų priteisti 178 034,36 Eur nuostolių dydis bei priežastinis ryšys tarp atsakovių veiksmų ir atsiradusios žalos. Teismas pažymėjo, kad ieškovės pareiga sumokėti delspinigius kilo pagal Dujų tiekimo sutartį neatsiskaičius už dujas su UAB LITGAS. Nuo atsakovių nepriklausė šių ieškovės prievolių vykdymas. Procesinės palūkanos, arbitražo rinkliava, bylinėjimosi išlaidos yra susijusios su ieškovės ir UAB LITGAS ginčo nagrinėjimu VKAT. Ieškovė taip pat nepagrįstai taikė skirtingas nuostolių skaičiavimo proporcijas (už nesuvartotas dujas ieškovė prašo priteisti 52 proc. jos patirtų nuostolių, tačiau, VKAT priteisus delspinigius, palūkanas, arbitražo rinkliavą, bylinėjimosi išlaidas prašo atlyginti 100 proc.). Teismas taip pat pažymėjo, kad 2017 m. gegužės 16 d. ieškovė kreipėsi į VKEKK, nurodydama, jog įvykdė VKAT sprendimą, bei prašydama patirtas sąnaudas įtraukti į Trakų rajono šilumos kainą, tačiau ieškiniu reiškia reikalavimus atsakovėms.

3214.

33Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi ieškovės apeliacinį skundą, 2019 m. gruodžio 19 d. sprendimu panaikino Kauno apygardos teismo 2018 m. gruodžio 7 d. sprendimo dalį, kuria ieškovės ieškinys atsakovei AB „Prienų šilumos tinklai“ atmestas, ir dėl šios ginčo dalies priėmė naują sprendimą – ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė iš AB „Prienų šilumos tinklai“ 90 263,28 Eur dydžio baudą, 6 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2018 m. liepos 3 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 2341,87 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą ieškovei UAB „Trakų energija“, kitą sprendimo dalį paliko nepakeistą.

3415.

35Teisėjų kolegija, vertindama apeliacinio skundo teiginius, jog atsakovės netinkamai įvykdė pareigą perimti Prienų rajonui nustatytą dujų kiekį pagal Dujų tiekimo sutartį, nurodė, jog Pasibaigimo sutarties 10 punkte, be kita ko, nustatyta, kad šia sutartimi Prienų rajono savivaldybei ir (ar) AB „Prienų šilumos tinklai“ yra perleidžiamos teisės ir pareigos pagal sutartis, UAB „Prienų energija“ sudarytas su trečiaisiais asmenimis, tokias kaip sutartys su elektros energijos, vandens, gamtinių dujų tiekėjais, kurios reikalingos šilumos ūkio funkcionavimui, todėl atskiro susitarimo dėl teisių ir pareigų perleidimo šalys nesudarys, išskyrus atvejus, jeigu to reikalautų įstatymai. Prienų rajono savivaldybė ir (ar) AB „Prienų šilumos tinklai“ perima tik tuos įsipareigojimus elektros energijos, vandens bei gamtinių dujų tiekėjams, kurie yra susiję su elektros energijos, gamtinių dujų ar vandens vartojimu nuo 2015 m. rugsėjo 1 d.

3616.

37Pasibaigimo sutarties priede Nr. 6 pateiktame sutarčių su trečiaisiais asmenimis sąraše yra nurodyta ir Dujų tiekimo sutartis. Pagal šią sutartį UAB LITGAS įsipareigojo parduoti energijos gamintojai (ieškovei) sutartyje nustatyta tvarka paskirstytą SGD terminalo būtinojo kiekio dalį, o energijos gamintoja – nupirkti šią dalį sutartyje nurodytu kiekiu bei terminais ir apmokėti sutartyje nustatyta tvarka (Dujų tiekimo sutarties 2.1 punktas). Paskirtasis tiekėjas taip pat įsipareigojo kasmet iki spalio 5 d. pateikti energijos gamintojai ateinantiems kalendoriniams metams paskirstytą SGD terminalo būtinojo kiekio dalį ir pagal sutarties 6.1 punktą suderintą gamtinių dujų tiekimo grafiką, kuris tampa neatsiejama šios sutarties dalimi (Dujų tiekimo sutarties 6.2 punktas). Gamtinių dujų tiekimo grafike nustatytas gamtinių dujų kiekis pripažįstamas faktiškai parduotu ir nupirktu dujų kiekiu (Dujų tiekimo sutarties 6.4 punktas). Ginčui aktualiu laikotarpiu galiojusios redakcijos Lietuvos Respublikos suskystintų gamtinių dujų terminalo įstatymo (toliau – SGDTĮ) 11 straipsnio 3 dalies 1 punkte taip pat buvo nustatyta energijos gamintojų, kurių gaminamos energijos kaina yra valstybės reguliuojama, imperatyvi pareiga pagal sutartis su paskirtuoju tiekėju (t. y. UAB LITGAS) pirkti Vyriausybės nustatyta tvarka ir sąlygomis paskirstomą būtinąjį dujų kiekį. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovė pagal minėtą įstatymo nuostatą turėjo pareigą sudaryti Dujų tiekimo sutartį su UAB LITGAS. Tokią pareigą turėjo ir AB „Prienų šilumos tinklai“ nuo to momento, kai tapo šilumos energijos gamintoja ir pradėjo tiekti šilumos energiją buvusioje ieškovės šilumos tiekimo teritorijoje Prienų rajone. Todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, abi bylos šalys, sudarydamos Pasibaigimo sutartį ir žinodamos įstatymo reikalavimą dėl privalomo dujų tiekimo sutarties sudarymo, turėjo susitarti dėl teisių ir pareigų perėmimo pagal ieškovės sudarytą Dujų tiekimo sutartį, įskaitant ir prievolę pirkti Prienų rajonui 2015 m. rugsėjo–gruodžio mėn. tenkantį būtinąjį dujų kiekį.

3817.

39Teisėjų kolegija pažymėjo, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškovė tinkamai ir laiku neatskleidė atsakovėms informacijos apie Dujų tiekimo sutartimi prisiimtų įsipareigojimų (užsakyto priskirtojo gamtinių dujų kiekio suvartojimo) vykdymą. Iš Dujų tiekimo sutarties 6.2 punkto nuostatų atsakovėms turėjo būti žinoma, kad ieškovė buvo įsipareigojusi nupirkti būtinąjį dujų kiekį pagal visiems kalendoriniams metams sudaromą gamtinių dujų tiekimo grafiką. Byloje nebuvo įrodymų, kad atsakovės iki Pasibaigimo sutarties sudarymo prašė ieškovės pateikti konkrečius duomenis apie 2015 m. rugsėjo–gruodžio mėn. laikotarpiui, kai Prienų rajone šilumos energiją jau turėjo tiekti AB „Prienų šilumos tinklai“, pagal minėtą grafiką šiai teritorijai priskirtą būtinąjį dujų kiekį.

4018.

41Teisėjų kolegija taip pat vertino, jog Šilumos ūkio įstatymo 37 straipsnio 4 dalis, nustatanti, jog, pasibaigus valdymo perdavimo laikotarpiui, valdymą perėmusiam subjektui draudžiama kartu su grąžinamu turto valdymu perduoti neįvykdytus finansinius įsipareigojimus ar kitas šio subjekto neįvykdytas prievoles, susijusias su grąžinamu turto valdymu, nagrinėjamu atveju netaikytina, nes prievolė sumokėti už gamtinių dujų kiekį, kuris pagal nustatytą grafiką turėjo būti suvartotas 2015 m. rugsėjo–gruodžio mėn., iki Pasibaigimo sutarties sudarymo neturėjo būti vykdoma.

4219.

43Teisėjų kolegija atmetė kaip nepagrįstus atsakovių argumentus, kad ieškovė neteisingai deklaravo UAB LITGAS gamtinių dujų poreikį 2015 m. Teisėjų kolegija pažymėjo, jog pagal Dujų tiekimo sutarties 4.2 punktą ieškovė konkretų ateinančių kalendorinių metų planuojamą vartojimo poreikį UAB LITGAS privalo deklaruoti kasmet iki rugsėjo 15 d. Taigi ieškovė 2015 m. planuojamą dujų vartojimo poreikį privalėjo deklaruoti iki 2014 m. rugsėjo 15 d. Iš bylos medžiagos buvo matyti, kad VKEKK 2015 m. rugpjūčio 21 d. raštu informavo UAB LITGAS, jog ieškovė, planuodama 2015 m. pirminį gamtinių dujų vartojimo grafiką, pagal tuo metu turimus duomenis įsivertino visas objektyvias priežastis, galėjusias lemti gamtinių dujų vartojimo mažėjimą. Šią aplinkybę pripažino ir UAB LITGAS 2016 m. kovo 14 d. rašte.

4420.

45Kolegija taip pat pabrėžė, jog 2014 m. rugsėjo 15 d. planuojant gamtinių dujų suvartojimą 2015 m. ieškovei nebuvo tiksliai žinoma, kiek reikės dujų. Iš bylos medžiagos buvo matyti, jog ieškovė, gavusi iš UAB LITGAS paskirstytą gamtinių dujų kiekį ir grafiką 2015 m., atsižvelgdama į tai, kad Prienų mieste statoma biokuru kūrenama katilinė, 2014 m. lapkričio 19 d. kreipėsi į AB „Prienų šilumos tinklai“, prašydama pateikti planuojamą šilumos kiekio pardavimo grafiką. 2015 m. AB „Prienų šilumos tinklai“ 2014 m. gruodžio 1 d. atsakyme nurodyta tik tai, kad iš šios katilinės numatoma pradėti tiekti šilumą 2015 m. kovo 15 d. Pagal Pasibaigimo sutartį 2015 m. rugsėjo 1 d. AB „Prienų šilumos tinklai“ faktiškai perėmė iš ieškovės Prienų rajono šilumos ūkį. Pagal byloje pateiktus duomenis nesuvartotas dujų kiekis, kuris turėjo būti suvartotas 2015 m. rugsėjo–gruodžio mėn. vadovaujantis ieškovės sudaryta Dujų tiekimo sutartimi, sudaro 7807,714 MWh. Taikant VKEKK rekomenduojamą nesuvartoto dujų kiekio paskirstymo principą, Prienų rajonui tenka 52 proc., t. y. 3819,468 MWh. Byloje buvo nustatyta, kad AB „Prienų šilumos tinklai“ 2015 m. rugsėjo–gruodžio mėn. faktiškai iš UAB LITGAS įsigytas ir suvartotas gamtinių dujų kiekis sudaro tik 1160,71 MWh.

4621.

47Teisėjų kolegija, nustačiusi, kad ieškovė, vykdydama Dujų tiekimo sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, pagal tuo metu turimus duomenis teisingai deklaravo UAB LITGAS gamtinių dujų poreikį 2015 m., ir atsižvelgdama į įstatyme įtvirtintą šilumos energijos gamintojų pareigą pirkti iš UAB LITGAS priskirtą SGD terminalo gamtinių dujų kiekį, sprendė, kad AB „Prienų šilumos tinklai“ netinkamai vykdė sutartinę ir įstatyme įtvirtintą pareigą sumokėti už Prienų rajonui priskirtą SGD terminalo gamtinių dujų kiekį 2015 m. rugsėjo–gruodžio mėn. laikotarpiu. VKEKK 2015 m. lapkričio 13 d. rašte pagrįstai nurodyta, kad ieškovei priskirto SGD terminalo gamtinių dujų kiekio dalis, skirta AB „Prienų šilumos tinklai“ perimtai Prienų rajono teritorijai, ir įsipareigojimas tas dujas suvartoti turi pereiti AB „Prienų šilumos tinklai“. Atsakovė šį įsipareigojimą įvykdė tik iš dalies, t. y. suvartojo tik dalį ieškovei priskirto SGD terminalo gamtinių dujų kiekio, tenkančio Prienų rajonui (1 160,71 MWh), o už likusį dujų kiekį sumokėjo ieškovė, todėl pastaroji patyrė nuostolių, kurie atsirado dėl AB „Prienų šilumos tinklai“ neteisėtų veiksmų (neveikimo).

4822.

49Teisėjų kolegija pabrėžė, jog bylos šalys iš esmės neginčijo VKEKK 2017 m. rugpjūčio 3 d. rašte nustatytos proporcijos, jog, įvertinus visą faktiškai įsigytą ir suvartotą gamtinių dujų kiekį atskirose teritorijose, Prienų rajonui būtų priskirta 52 proc. nesuvartoto dujų kiekio, Trakų rajonui – 48 proc. Tame pačiame VKEKK rašte pateiktoje lentelėje buvo nurodyta, kad pagal minėtą proporciją paskirstytos nesuvartoto dujų kiekio sąnaudos, tenkančios Prienų rajonui (t. y. AB „Prienų šilumos tinklai“), sudaro 66 227,54 Eur. Ieškovė padengė šias sąnaudas, todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, patyrė atitinkamo dydžio nuostolius. Be to, ieškovė už AB „Amber Grid“ realizuotą visą nesuvartotų per minėtą laikotarpį dujų kiekį sumokėjo 26 141,40 Eur dydžio PVM į valstybės biudžetą. Prienų rajonui skirtam dujų kiekiui tenkanti PVM dalis (52 proc.) sudaro 13 568,26 Eur sumą, kuri taip pat laikytina ieškovės patirtais nuostoliais. Be to, ieškovė pagal VKAT 2017 m. balandžio 27 d. sprendimą sumokėjo UAB LITGAS 20 129,77 Eur delspinigių, jų dalis (52 proc.) – 10 467,48 Eur taip pat laikytina ieškovės patirtais nuostoliais. Teisėjų kolegija nesutiko su ieškovės teiginiu, jog į jos patirtus nuostolius turėtų būti įskaičiuojama visa VKAT sprendimu priteista delspinigių suma (20 129,77 Eur), įvertinusi tai, jog ieškovė pati nepagrįstai delsė sumokėti už Trakų rajonui priskirtą nesuvartotų dujų kiekį. Teisėjų kolegija sprendė, jog kitos ieškovės išlaidos, patirtos vykdant VKAT sprendimą, nėra susijusios priežastiniu ryšiu su AB „Prienų šilumos tinklai“ neteisėtais veiksmais. Arbitražinė išlyga buvo nustatyta ieškovės su UAB LITGAS sudarytoje Dujų tiekimo sutartyje, ginčas arbitražo teisme buvo sprendžiamas tarp šios sutarties šalių jų pačių valia, o AB „Prienų šilumos tinklai“ toje byloje nedalyvavo.

5023.

51Teisėjų kolegija pabrėžė, jog pareiga nuo 2015 m. rugsėjo 1 d. perimti ieškovės įsipareigojimus pagal Dujų tiekimo sutartį ir SGDTĮ bei nupirkti Prienų rajonui skirtą privalomą gamtinių dujų kiekį tenka šilumos energijos gamintojai AB „Prienų šilumos tinklai“, o ne Prienų rajono savivaldybei, todėl jai kaip solidariajai atsakovei taikyti civilinę atsakomybę nėra pagrindo (Pasibaigimo sutarties 15 punktas).

5224.

53Teisėjų kolegija sutiko su apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė civilinę atsakomybę reglamentuojančias teisės normas ir nepagrįstai sprendė, jog ieškovė neįrodė būtinų sąlygų civilinei atsakomybei taikyti. Teisėjų kolegija panaikino priimtą sprendimą, ieškinį tenkino iš dalies, priteisdama iš AB „Prienų šilumos tinklai“ ieškovės patirtų tiesioginių nuostolių sumai (66 227,54 Eur + 13 568,26 Eur + 10 467,48 Eur) lygią 90 263,28 Eur dydžio baudą, taip pat 6 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

54III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

5525.

56Atsakovės Prienų rajono savivaldybė, AB „Prienų šilumos tinklai“ kasaciniu skundu prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. gruodžio 19 d. sprendimą, palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą, perskirstyti apeliacinės instancijos teismo paskirstytas bylinėjimosi išlaidas bei priteisti kasaciniame teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

5725.1.

58Apeliacinės instancijos teismas priteisė baudą ieškovei, tačiau Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punktas nustato sutrumpintą 6 mėn. ieškinio senaties terminą, taikytiną ieškiniams dėl netesybų. Ieškovė ieškinį teismui dėl baudos priteisimo pareiškė 2018 m. birželio 28 d., reikalaudama priteisti iš atsakovių baudą, savo esme kylančią iš Pasibaigimo sutarties ir VKAT 2017 m. balandžio 27 d. sprendimo. Taigi ieškovė kreipdamasi į teismą praleido 6 mėn. ieškinio senaties terminą reikalavimui dėl baudos pareikšti, o atsakovės prašė taikyti senatį byloje. Apeliacinės instancijos teismas ieškinio senaties termino netaikė, dėl šio atsakovių prašymo sprendime nepateikė argumentų. Taigi teismas, nepasisakydamas dėl šio pareikšto prašymo, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos ir teismui keliamų reikalavimų atsakovui prašant taikyti ieškinio senatį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-87/2010).

5925.2.

60Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai nutarė netaikyti imperatyvios Šilumos ūkio įstatymo 37 straipsnio 4 dalyje įtvirtintos teisės normos. Teismas, manydamas, jog tokios teisės normos imperatyvumas nėra akivaizdus, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, kuri reikalauja kiekvieną kartą susidūrus su imperatyvių teisės normų taikymu analizuoti imperatyvių teisės normų nustatymo tikslą, normų prasmę, atsižvelgti į teisės normų tikslus ir uždavinius, objektą ir interesą, kurį ta teisės norma gina, taip pat tos teisės normos sisteminius ryšius su kitomis normomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2010). Apeliacinės instancijos teismas įteisino ieškovės neįvykdytų prievolių UAB LITGAS perkėlimą šilumos ūkio savininkui, nors tokių prievolių perkėlimo Pasibaigimo sutartis nenustatė, taip pat nepagrįstai AB „Prienų šilumos tinklai“ taikė netesybas už Šilumos ūkio įstatymo 37 straipsnio 4 daliai prieštaraujančių prievolių nevykdymą.

6125.3.

62Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai nusprendė, jog tam, kad ieškovės prievolė UAB LITGAS būtų perkelta atsakovei AB „Prienų šilumos tinklai“, prievolės kreditoriaus sutikimas nebuvo būtinas (CK 6.116 straipsnio 1 dalis). Iš VKAT 2017 m. balandžio 27 d. sprendimo matyti, jog tam, kad ieškovės prievolės UAB LITGAS būtų perkeltos atsakovėms, Pasibaigimo sutartimi turėjo būti gautas ieškovės kreditorės UAB LITGAS sutikimas. Tokio sutikimo UAB LITGAS ieškovei nei iki 2015 m. liepos 31 d., nei vėliau nebuvo davusi. Ieškovės ir atsakovių sudaryto sandorio UAB LITGAS taip pat nepatvirtino. Taigi apeliacinės instancijos teismas, priteisdamas baudą iš AB „Prienų šilumos tinklai“ už savanorišką ieškovės prievolės UAB LITGAS neperėmimą, teismo sprendimu įteisino ieškovės prievolės priverstinį perkėlimą atsakovei be kreditoriaus sutikimo (CK 6.116 straipsnio 1 dalis).

6325.4.

64Apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė civilinės atsakomybės sąlygas bei CK 6.253 straipsnį. Apeliacinės instancijos teismas ieškovės patirtos žalos atlyginimą priteisė neaptaręs ieškovei privalomų įrodyti AB „Prienų šilumos tinklai“ civilinės atsakomybės sąlygų. Atsakovė nurodė argumentus, pateikė įrodymus, jog visas ieškovės piniginis reikalavimas kilo tik iš ieškovės veiksmų ir sprendimų. Apeliacinės instancijos teismas nepasisakė dėl ieškovės elgesio, ieškovės atliktų veiksmų santykio su ieškovei kilusiomis pasekmėmis. Per didelis ieškovės UAB LITGAS savanoriškai deklaruotas 2015 m. gamtinių dujų kiekis buvo nulemtas tik pačios ieškovės apsiskaičiavimo dėl dujų suvartojimo kiekio sumažėjimo Trakų rajone. Iš ieškovės į bylą pateiktų dujų vartojimo pokytį Trakų ir Prienų rajonuose patvirtinančių įrodymų matyti, jog nuo 2014 m. pradžios iki 2015 m. pabaigos Trakų rajone dujų suvartojimas sumažėjo 67,5 proc., tuo tarpu Prienų rajone per tą patį laikotarpį dujų vartojimas praktiškai nemažėjo. 7881 MWh SGD terminalo dujų nesuvartojimą iki 2015 m. pabaigos sukėlė pačios ieškovės sprendimas vartoti iš kitų gamtinių dujų tiekėjų tuo pačiu laikotarpiu nupirktą 17088 MWh dujų kiekį, kuris buvo daugiau negu dvigubai didesnis negu nesuvartotas SGD terminalo būtinasis kiekis. Visus 2015 m. pirkdama gamtines dujas iš kitų tiekėjų ieškovė savanoriškai pažeidinėjo 2012 m. lapkričio 7 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu patvirtinto Gamtinių dujų tiekimo diversifikavimo tvarkos aprašo 10 punktą, nustatantį dujų vartotojams pareigą pirmiausia suvartoti SGD terminalo būtinąjį kiekį, o tik jį suvartojus trūkstamas dujas įsigyti iš kitų šaltinių. Apeliacinės instancijos teismas taip pat nepagrįstai nevertino aplinkybių, jog ieškovė nesuvartotą 7881 MWh SGD terminalo gamtinių dujų kiekį, susidariusį 2015 m. pabaigoje, sukūrė nuo pat metų pradžios perkėlinėdama nesuvartotą gamtinių dujų kiekį į vėlesnius laikotarpius. Taigi kilusios pasekmės yra ieškovės veiksmų rezultatas.

6525.5.

66Ieškovė, atsakovė AB „Prienų šilumos tinklai“ yra savarankiškos PVM mokėtojos, kurios savo mokestines prievoles deklaruoja ir vykdo individualiai. Apeliacinės instancijos teismas ieškovės PVM prievolę perkėlė atsakovei, o tai neleistinas ir Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatyme nenustatytas veiksmas. Be to, PVM suma iš AB „Prienų šilumos tinklai“ negalėjo būti priteista, nes UAB „Trakų energija“ yra PVM mokėtoja ir turėjo teisę į pirkimo PVM atskaitą. Priimdamas tokį sprendimą teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, nurodančios, kad, ieškovei esant PVM mokėtoja, jos sumokėtas PVM mokestis negali būti laikomas ieškovės nuostoliu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2006; 2008 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-507/2008).

6725.6.

68Apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino, taikė Pasibaigimo sutarties 10 punktą. Teismas šios sutarties sąlygos tikrųjų šalių ketinimų aspektu neaiškino ir taip nesilaikė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuluotų sutarčių aiškinimo taisyklių. Pasibaigimo sutarties 10 punkte įtvirtinta bendroji prezumpcija, jog visos ieškovės prievolės tretiesiems asmenims lieka ieškovei UAB „Trakų energija“, išskyrus tuomet, jei šios prievolės aiškiai yra nurodytos kaip perimamos atsakovių. Teismas, pažeisdamas šį sutarties punktą, ieškovės prievoles UAB LITGAS perkėlė AB „Prienų šilumos tinklai“, nors sutartyje ieškovės prievolės suvartoti savo sukauptą ir neišviešintą SGD terminalo gamtinių dujų kiekį nebuvo aptartos. Pirmą kartą apie ginčo prievolių buvimą atsakovės buvo informuotos 2015 m. rugsėjo 2 d. ieškovės raštu, t. y. po Pasibaigimo sutarties pasirašymo.

6925.7.

70Apeliacinės instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo principus, nes priimtą sprendimą grindė tik VKEKK 2017 m. rugpjūčio 3 d. raštu, kuriuo VKEKK atsakė į 2017 m. gegužės 16 d. ieškovės paklausimą, neaptarė kitų šalių pateiktų įrodymų ir jų įrodomosios galios, nepasisakė dėl kitų įrodymų atmetimo. Atsakovės į ieškovės ir VKEKK susirašinėjimą nebuvo įtrauktos, atsakovių nuomonės ginčo klausimu VKEKK neklausė. Be to, VKEKK nebuvo išvadą teikianti institucija byloje, ji ieškovei pateikė tik savo nuomonę, suformuotą neišklausius atsakovių. Iš šio VKEKK rašto nėra aišku, kaip buvo apskaičiuotas Trakų ir Prienų rajonams nurodomas dujų kiekis. Ieškovė pateikė įrodymus, jog gamtinių dujų vartojimas Trakų ir Prienų rajonuose 2014–2015 m. nevienodai mažėjo.

7125.8.

72Apeliacinės instancijos teismas konstatavo tikrovės neatitinkančią aplinkybę, jog šalys neginčija VKEKK 52 proc. Prienams, 48 proc. Trakams dujų kiekio priskyrimo. Atsakovės atsiliepime į ieškinį nurodė, jog su pareikštu ieškiniu nesutinka, taigi atsakovė nebuvo sutikusi su VKEKK rašte ieškovei išdėstytais teiginiais. VKEKK proporcijos nustatymas atsakovėms negalėjo turėti įtakos, nes į proporcijos nustatymo procesą atsakovės nebuvo įtrauktos.

7325.9.

74Apeliacinės instancijos teismas, priteisdamas iš AB „Prienų šilumos tinklai“ baudą, nevertino, ar AB „Prienų šilumos tinklai“ tinkamai ar netinkamai įvykdė Pasibaigimo sutarties sąlygas. Netesybos pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką galėjo būti priteistos tik tokiu atveju, jei skolininkas neįvykdė pagrindinės prievolės. AB „Prienų šilumos tinklai“ 2015 m. nepirko gamtinių dujų iš jokių kitų tiekėjų, išskyrus UAB LITGAS, todėl negalėjo pažeisti Pasibaigimo sutarties sąlygų perimti įsipareigojimus iš UAB LITGAS, kiek jie yra būtini šilumos ūkiui funkcionuoti. Teismas, priteisdamas netesybas, neanalizuodamas pagrindinės prievolės galiojimo, taip pat nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos teismų praktikos bylose dėl netesybų priteisimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-157-684/2016).

7526.

76Ieškovė atsiliepimu į kasacinį skundą prašo kasacinį skundą atmesti, palikti galioti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. gruodžio 19 d. sprendimą. Atsiliepimas į kasacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

7726.1.

78Ieškovė bylos nagrinėjimo metu buvo pateikusi prašymą dėl papildomų įrodymų pridėjimo, jame išdėstė poziciją, jog ieškinio senaties terminas nėra praleistas. Atsakovės ieškovės pateiktų įrodymų neginčijo, o vėliau, teikdamos atsiliepimą į ieškovės apeliacinį skundą, neprašė taikyti ieškinio senaties.

7926.2.

80Jeigu Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nuspręstų vertinti ieškinio senaties aplinkybes, toks prašymas taikyti ieškinio senatį nėra pagrįstas. Šiuo atveju turi būti atsižvelgiama į priežastis, susijusias su VKEKK vėlavimu patvirtinti Trakų rajono bazinių šilumos kainų skaičiavimą, kuris ieškovės buvo pakoreguotas, atsižvelgus į 2017 m. rugpjūčio 3 d. VKEKK raštą. Šiuo raštu VKEKK nurodė ieškovei, jog Trakų rajonui priskirtų sąnaudų dalis turėtų būti atvaizduojama UAB „Trakų energija“ reguliavimo metinėje atskaitomybėje tuo laikotarpiu, kuriuo jos buvo patirtos. VKEKK taip pat nurodė, jog ieškovei reikės atlikti koregavimus bendrovės reguliavimo apskaitos ataskaitų rinkinyje už 2015 m. spalio 1 d. – 2016 m. rugsėjo 30 d. laikotarpį. Patikslinti dokumentai buvo pateikti VKEKK 2017 m. spalio 31 d. VKEKK turėjo patvirtinti Trakų rajono bazinių šilumos kainų skaičiavimą, į kurį būtų įskaičiuotos sąnaudos, susijusios su VKAT 2017 m. balandžio 27 d. sprendimo įvykdymu. Ieškinio senaties terminas nėra nepraleistas, nes ieškovė iki ieškinio pateikimo teismui dienos nežinojo, ar sąnaudos, kurios turėtų būti priskirtos Trakų rajonui, bus VKEKK pripažintos būtinosiomis sąnaudomis ir įskaičiuotos į Trakų rajono bazinę šilumos kainą. Be to, neturėdama duomenų, kiek ilgai VKEKK dar nepriims nutarimo, 2018 m. vasario 2 d. ieškovė kreipėsi į atsakoves su reikalavimu atlyginti nuostolius už sutartinių įsipareigojimų neįvykdymą, atsižvelgiant į sąnaudas, priskirtinas tik Prienų rajonui už nesuvartotas dujas, taikydama VKEKK nustatytą 52 proc. proporciją. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, turėtų būti taikoma CK 1.127 straipsnio 3 dalis ir ieškinio senaties terminas turėtų būti skaičiuojamas nuo 2018 m. vasario 2 d. Be to, 2017 m. gegužės 29 d. Kauno apygardos prokuratūra kreipėsi į Kauno apygardos teismą civilinėje byloje Nr. e2-916-555/2018, prašydama pripažinti negaliojančia atsakovių ir ieškovės sudarytą Pasibaigimo sutartį. Kauno apygardos teismas 2018 m. liepos 17 d. priėmė sprendimą pripažinti negaliojančia sutarties dėl nutraukimo dalį, susijusią su atsakovių mokėjimais ieškovei, kitos sutarties dėl nutraukimo dalys nebuvo pripažintos negaliojančiomis.

8126.3.

82Atsakovės painioja Šilumos ūkio įstatymo 37 straipsnio 4 dalyje įtvirtintą nuostatą su ieškovės ir atsakovių prisiimtais įsipareigojimais pagal Pasibaigimo sutartį. Pasibaigimo sutartimi šalys susitarė, jog atsakovėms yra perleidžiamos teisės ir pareigos pagal sutartis, ieškovės sudarytas su trečiaisiais asmenimis, tokias kaip sutartys su elektros energijos, vandens, gamtinių dujų tiekėjais, kurios reikalingos šilumos ūkiui funkcionuoti. Šalys taip pat susitarė, jog minimas teisių ir pareigų perleidimas pagal sutartis, nurodytas Pasibaigimo sutarties priede Nr. 6, įsigalioja nuo 2015 m. rugsėjo 1 d. Pasibaigimo sutarties priede Nr. 6 išvardytos aštuonios sutartys, sudarytos su trečiaisiais asmenimis, tarp kurių buvo nurodyta ir Dujų tiekimo sutartis. Pasibaigimo sutarties priedo Nr. 6 atsakovės neginčijo. Pasibaigimo sutartyje nebuvo nurodyti perimtini tikslūs įsipareigojimai pagal visas aštuonias sutartis. Pasibaigimo sutartimi šalys siekė susitarti dėl teisių ir pareigų perleidimo pagal sutartis, kurias ieškovė privalėjo sudaryti veikdama Prienų rajone kaip šilumos tiekėja ir kurios galiojo ilgiau, negu šalys susitarė, jog ieškovė nebevykdys šilumos tiekėjo veiklos Prienų rajone nuo 2015 m. rugsėjo 1 d. Taigi atsakovės sutiko, jog perimamos sutartys pagal Pasibaigimo sutarties priedą Nr. 6, įskaitant Dujų tiekimo sutartį, yra būtinos, siekiant toliau vykdyti šilumos tiekėjo veiklą Prienų rajone.

8326.4.

84Atsakovės nutyli faktą, kad jos pagal Dujų tiekimo sutartį turėjo perimti teises ir pareigas, susijusias su pareiga suvartoti atitinkamą dujų kiekį, priskirtą Prienų rajonui už laikotarpį nuo 2015 m. rugsėjo 1 d. –iki 2015 m. gruodžio 31 d. Minimas laikotarpis buvo žiemos sezonas, kurio metu atsakovės turėjo visas galimybes suvartoti priskirtas Prienų rajonui dujas. Taigi ieškovė perleido ne finansinius įsipareigojimus, susidariusius iki 2015 m. rugsėjo 1 d., o teises ir pareigas pagal Dujų tiekimo sutartį, kuri nustatė šilumos tiekėjui pareigą suvartoti dujas iki 2015 m. gruodžio 31 d. Ieškovė buvo atsiskaičiusi su UAB LITGAS už dujas už laikotarpį iki 2015 m. rugpjūčio 31 d., t. y. iki turto ir veiklos perdavimo atsakovėms dienos, ir šio fakto atsakovės neginčijo.

8526.5.

86Atsakovės nepagrįstai tvirtina, jog teismas neleistinai leido perkelti skolą nesant kreditoriaus sutikimo. Apie ieškovės ir atsakovių susitarimą dėl teisių ir pareigų perleidimo pagal Dujų tiekimo sutartį UAB LITGAS buvo informuota tiek 2015 m. rugpjūčio mėn., kai AB „Prienų šilumos tinklai“ informavo apie tai, jog nuo 2015 m. rugsėjo 1 d. pradeda šilumos tiekėjo veiklą Prienų rajone, tiek vėliau, kai UAB LITGAS atstovai dalyvavo visuose ieškovės organizuotuose susitikimuose, vykusiuose 2015 m. rudenį VKEKK patalpose, kuriuose buvo diskutuojama apie ieškovės nesuvartotas dujas per laikotarpį nuo 2015 m. rugsėjo 1 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d. bei ieškoma būdų taikiai išspręsti šį klausimą. Šiuose susitikimuose dalyvavo ir AB „Prienų šilumos tinklai“ bei Prienų rajono savivaldybės atstovai. Tuo atveju, jeigu ieškovės teisių ir pareigų, kylančių iš Dujų tiekimo sutarties perleidimo, sandoriui buvo reikalingas UAB LITGAS sutikimas, jis galėjo būti išreikštas bet kokia forma, įskaitant ir konkliudentinius veiksmus. Šiuo atveju galima teigti, jog toks sutikimas buvo išreikštas. UAB LITGAS apie sudarytą Pasibaigimo sutartį žinojo 2015 m. rugpjūčio mėn., tačiau nepateikė prieštaravimų, priešingai, sudarė naują sutartį su AB „Prienų šilumos tinklai“ dėl SGD terminalo dujų tiekimo Prienų rajonui.

8726.6.

88Ieškovės įstatyme įtvirtinta pareiga pirkti Prienų rajonui skirtą SGD terminalo būtinąjį kiekį pasibaigė 2015 m. rugsėjo 1 d. kartu su turto nuomos sutartimis. Vadovaujantis Šilumos ūkio įstatymo 32 straipsnyje įtvirtintomis nuostatomis, šilumos kainos dedamąsias nustato VKEKK ir savivaldybės. Ieškovės valdytoms šilumos tiekimo sistemoms Prienų ir Trakų rajonuose buvo nustatytos skirtingos kainos. Taigi valstybė, nustatydama skirtingas kainas, šias dvi ieškovės valdytas šilumos tiekimo sistemas kainų reguliavimo prasme laikė dviem atskirais šilumos gamintojais, todėl ieškovė negalėjo Prienų rajonui priskirtas nesuvartotas dujas už laikotarpį nuo 2015 m. rugsėjo 1 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d. vartoti Trakų rajono vartotojų sąskaita, nes tada būtų buvęs pažeistas Šilumos ūkio įstatyme įtvirtintas būtinųjų sąnaudų principas bei viešasis interesas. Tokią poziciją yra išreiškusi ir VKEKK 2016 m. kovo 31 d. rašte. Netekus šilumos gamintojo statuso Prienų rajone, buvusiam šilumos gamintojui negalėjo būti taikomi ir SGDTĮ 11 straipsnyje nustatyti įpareigojimai pirkti SGD terminalo dujas. Šie įpareigojimai yra taikomi tik šilumos tiekimo veiklą vykdantiems šilumos gamintojams. Ieškovės prievolė, nustatyta Dujų tiekimo sutartyje iš UAB LITGAS pirkti SGD terminalo būtinojo kiekio dujas Prienų rajono reikmėms, yra sąlyginė prievolė (CK 6.30 straipsnio 1 dalis), nes jos atsiradimas, pasikeitimas ir pasibaigimas siejamas su sąlyga, kad ieškovė yra šilumos gamintoja ir tiekėja Prienų rajone. Ieškovei nevykdant šios veiklos, ši prievolė pasibaigė CK 6.30 straipsnio 1 dalies pagrindu.

8926.7.

90Atsakovės nepagrįstai teigia, jog teismas netinkamai taikė CK 6.253 straipsnį. Atsakovės nutyli aplinkybes, kurioms esant buvo nustatytas dujų poreikis 2015 m. Ieškovė yra pateikusi įrodymus, patvirtinančius, jog UAB LITGAS ir VKEKK reikėjo pateikti duomenis apie faktiškai suvartotas per praėjusius 36 mėn. dujas. Remiantis šia informacija ieškovė teikė UAB LITGAS dujų poreikį 2015 m., jis buvo mažesnis lyginant su ankstesniu suvartojimu, t. y. iš viso buvo paskirstyta 70 proc. ieškovės pateikto dujų vartojimo poreikio 2015 m. Taigi dujų poreikis 2015 m. buvo nustatomas remiantis ieškovės suvartotų dujų ankstesniais periodais faktiniais duomenims. Kito būdo nustatyti ateities poreikį, t. y. 2015 m., nebuvo. Be to, atsakovės nurodo skaičių (17 088 MWh), kurio bylos medžiagoje nėra arba yra netikslus, nepaaiškina pateikto skaičiaus kilmės.

9126.8.

92Dėl atsakovių argumentų, jog ieškovės nupirktas iš kitų gamtinių dujų tiekėjų dujų kiekis buvo dvigubai didesnis negu nesuvartotas SGD terminalo būtinasis kiekis, pažymi, jog 2014 m. balandžio 4 d. (iki Dujų tiekimo sutarties sudarymo) ieškovės pateikė UAB LITGAS dujų suvartojimą už 36 mėn. Iki 2014 m. rugsėjo 15 d. ieškovė turėjo pateikti likusią Dujų tiekimo sutarties prieduose nurodytą informaciją. Tarp ieškovės ir UAB LITGAS vyko susirašinėjimas, ieškovė prašė nustatyti mažesnį kiekį, tačiau UAB LITGAS 2015 m. sausio 26 d. raštu informavo, jog negali koreguoti grafiko vasario mėn., apimant ir kitus mėnesius, ir paliko galioti 2014 m. lapkričio 10 d. teiktą ieškovei grafiką. Vėliau ieškovė prašė mažinti kiekį dėl AB „Prienų šilumos tinklai“ planuojamos pastatyti biokuro katilinės, bet UAB LITGAS nesutiko ir paliko galioti tą patį kiekį. Tik nuo 2016 m. buvo nustatytas reikalavimas energijos gamintojams įsigyti 100 proc. gamtinių dujų iš UAB LITGAS. Tai reiškia, jog 2015 m. nebuvo pareigos pirkti dujas tik iš UAB LITGAS, be to, nuostata, įpareigojanti ieškovę pirkti dujas ir iš kitų tiekėjų, buvo įtvirtinta Dujų tiekimo sutartyje, norminiuose aktuose. Taigi ieškovė turėjo pareigą sudaryti sutartis su kitais dujų tiekėjais. Tokią sąlygą nustatė ir UAB LITGAS 2015 m. vasario 27 d. rašte. Dujų kiekio perkėlimas į vėlesnius mėnesius prasidėjo nuo 2015 m. gegužės mėn., priėmus Diversifikavimo tvarkos aprašo pakeitimus. Iki 2015 m. gegužės mėn. nebuvo galimybės koreguoti kiekio, todėl trūkstamą reikalingą dujų kiekį ieškovė pirko iš kitų tiekėjų. Nuo 2015 m. gegužės mėn. tik nedidelė dalis dujų kiekio buvo perkama iš kitų tiekėjų. Ieškovė negalėjo naudoti paskirstyto dujų kiekio Trakų rajono sąskaita, nes VKEKK nurodė, jog tokiu atveju būtų pažeistas viešasis interesas. Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad dujų vartojimo poreikis 2015 m. buvo tinkamai nustatytas, o šalims sudarius Pasibaigimo sutartį, AB „Prienų šilumos tinklai“ privalėjo perimti visas teises ir pareigas pagal Dujų tiekimo sutartį bei likusį priskirtą Prienų rajonui dujų poreikį 2015 m. rugsėjo 1 d. – 2015 m. gruodžio 31 d. laikotarpiu.

9326.9.

94Į 2015 m. Prienų rajone tiekiamos šilumos kainą buvo įtrauktas visas Prienų rajonui skirtas dujų kiekis metams (37798 MWh) ir ši kaina galiojo iki 2016 m. gegužės 31 d., vėliau taikyta 20779 MWh iki 2016 m. gruodžio 31 d. Taigi Prienų rajono šilumos vartotojai AB „Prienų šilumos tinklai“ sumokėjo už visą SGD terminalo būtinąjį kiekį, kuris buvo perleistas AB „Prienų šilumos tinklai“.

9526.10.

96Egzistuoja priežastinis ryšys tarp AB „Prienų šilumos tinklai“ veiksmų ir atsiradusios ieškovei žalos. Dėl atsakovių nesąžiningo elgesio, vengiant tinkamai vykdyti Pasibaigimo sutartimi prisiimtus įsipareigojimus perimti teises ir pareigas pagal Dujų tiekimo sutartį, ieškovė patyrė nuostolių – padengė UAB LITGAS sumas, priteistas VKAT, už nesuvartotas dujas laikotarpiu nuo 2015 m. rugsėjo 1 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d., kai šilumos tiekimo veiklos Prienų rajone nebevykdė.

9726.11.

98Pasibaigimo sutarties sudarymo metu atsakovės buvo susipažinusios su sutartimis, ieškovės sudarytomis su trečiaisiais asmenimis, pagal kurias atsakovės turėjo perimti teises ir pareigas. Atsakovės tinkamai įvykdė įsipareigojimus, susijusius su teisių ir pareigų perėmimu pagal kitas septynias sutartis, išskyrus Dujų tiekimo sutartį. Atsakovės taip pat žinojo, jog UAB LITGAS paskirstytas dujų poreikis Prienų rajonui yra visiems 2015 m., o ieškovė neturėjo galimybių šias dujas naudoti Trakų rajono vartotojų sąskaita. Tačiau atsakovės atsisakė tinkamai perimti teises ir pareigas pagal Dujų tiekimo sutartį, nes, perėmus visą UAB LITGAS paskirstytą dujų kiekį, AB „Prienų šilumos tinklai“ būtų reikėję stabdyti biokuro katilinės veiklą bei naudoti dujas.

9926.12.

10013 568,26 Eur nuostoliai, atsiradę ieškovei sumokėjus PVM, pagrįstai pripažinti nuostoliais. Atsakovių pateikiamos nuorodos į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis mini atvejus, kai atitinkamas PVM mokėtojas turi teisę į PVM atskaitą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2006). Šiuo atveju ieškovės nurodyti 13 568,26 Eur nuostoliai, atsiradę sumokėjus PVM, apskaičiuoti nuo AB „Amber Grid“ parduoto kiekio, skirto Prienų rajonui (52 proc.), yra galutiniai ir jų ieškovė negali įtraukti į PVM atskaitą, kadangi PVM susidarė tuo metu, kai ieškovė jau nebevykdė veiklos Prienų rajone, todėl sumokėtas PVM jai grįžti negali.

10126.13.

102Atsakovės nepagrįstai nurodo, jog teismas, pažeisdamas šalių pasirašytos Pasibaigimo sutarties 10 punktą, ieškovės prievoles UAB LITGAS perkėlė AB „Prienų šilumos tinklai“. Ieškovė 2014 m. lapkričio 19 d. raštu kreipėsi į atsakoves, nurodydama, jog AB „Prienų šilumos tinklai“ turi pateikti šilumos kiekio pardavimo iš planuojamos atidaryti biokuro katilinės grafiką MWh, kuris planuojamas patiekti į centralizuotą šilumos tiekimo tinklą pagal kiekvieną mėnesį 2015 m. Buvo nurodyta, jog planuojant gamtinių dujų poreikį 2015 m. būtina kiek galima tiksliau tai suplanuoti, priešingu atveju galioja „take-or-pay“ sąlyga, t. y. reikia apmokėti visą sutartyje nurodytą gamtinių dujų kiekį. AB „Prienų šilumos tinklai“ 2014 m. gruodžio 1 d. pažymėjo, jog šiuo metu vykdoma katilinės rekonstrukcija, pastatant biokuro katilus, ir numatoma pradėti tiekti šilumą iš šios katilinės 2015 m. kovo 15 d., tačiau nepateikė prašomos dujų kiekiui planuoti reikalingos informacijos. Taigi AB „Prienų šilumos tinklai“ žinojo, jog poreikis nustatomas visiems 2015 m., todėl, sudarius Pasibaigimo sutartį ir nuo 2015 m. rugsėjo 1 d. AB „Prienų šilumos tinklai“ perėmus šilumos tiekėjo veiklą Prienų rajone, reikės toliau vartoti Prienų rajonui priskirtas dujas iki 2015 m. gruodžio 31 d.

10326.14.

104Apie ieškovės ir UAB LITGAS sudarytą Dujų tiekimo sutartį, prisiimtus įsipareigojimus atsakovės žinojo šalims derantis dėl Pasibaigimo sutarties projekto nuostatų. Tikslus perimamų dujų, elektros, suvartoto vandens kiekis 2015 m. liepos 31 d. nebuvo žinomas, Prienų šilumos ūkis turėjo būti perimtas AB „Prienų šilumos tinklai“ nuo 2015 m. rugsėjo 1 d. Dėl šių priežasčių teismas pagrįstai nustatė, jog iš Dujų tiekimo sutarties 6.2 punkto nuostatų atsakovėms turėjo būti žinoma, kad ieškovė buvo įsipareigojusi nupirkti būtinąjį dujų kiekį pagal visiems kalendoriniams metams sudaromą gamtinių dujų tiekimo grafiką.

10526.15.

106Atsakovės nereiškė abejonių, neteikė įrodymų, paneigiančių VKEKK nustatytą dujų kiekio priskyrimo Prienų rajonui ir Trakų rajonui proporciją (52 proc. ir 48 proc.).

10726.16.

108Atsakovės nepagrįstai tvirtina, jog teismas, priimdamas sprendimą, rėmėsi tik 2017 m. rugpjūčio 3 d. VKEKK raštu. Teismas tinkamai įvertino įrodymus, pasisakė dėl Pasibaigimo sutarties 10 punkto, motyvavo AB „Prienų šilumos tinklai“ pareigą sudaryti Dujų tiekimo sutartį nuo to momento, kai tapo šilumos tiekėja Prienų rajone. Teismas taip pat nepagrindė, jog ieškovė tinkamai ir laiku atskleidė atsakovėms informaciją apie Dujų tiekimo sutartimi prisiimtų įsipareigojimų tinkamą vykdymą. Teismas pasisakė dėl Šilumos ūkio įstatymo 37 straipsnio 4 dalyje įtvirtintos nuostatos netaikymo, atsižvelgiant į tai, jog prievolė sumokėti už gamtinių dujų kiekį, kuris pagal nustatytą grafiką turėjo būti suvartotas 2015 m. rugsėjo–gruodžio mėn., iki Pasibaigimo sutarties sudarymo neturėjo būti vykdoma.

109Teisėjų kolegija

konstatuoja:

110IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

111Dėl ieškovę ir atsakoves siejančių teisinių santykių kvalifikavimo

11227.

113Bylą nagrinėję pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai nustatė šias nagrinėjamais teisės klausimais reikšmingas aplinkybes. 2014 m. balandžio 29 d. UAB LITGAS ir ieškovė sudarė Dujų tiekimo sutartį dėl privalomo šilumos gamybai skirtų dujų pirmumo tvarka pirkimo iš SGD terminalo. 2015 m. sausio 1 d. UAB LITGAS pradėjo tiekti SGD terminalo dujas, skirtas Prienų ir Trakų rajonams. 2015 m. liepos 31 d. šalys sudarė Pasibaigimo sutartį, kuria nuo 2015 m. rugpjūčio 31 d. nutrauktos Šilumos ūkio nuomos, Turto nuomos sutartys ir visi kiti susitarimai, susiję su paminėtomis sutartimis.

11428.

115Pasibaigimo sutarties 10 punkte, be kita ko, nustatyta, kad šia sutartimi Prienų rajono savivaldybei ir (ar) AB „Prienų šilumos tinklai“ yra perleidžiamos teisės ir pareigos pagal sutartis, UAB „Prienų energija“ sudarytas su trečiaisiais asmenimis, tokias kaip sutartys su elektros energijos, vandens, gamtinių dujų tiekėjais (sąrašas pateikiamas priede Nr. 6), kurios reikalingos šilumos ūkiui funkcionuoti, todėl atskiro susitarimo dėl teisių ir pareigų perleidimo šalys nesudarys, išskyrus atvejus, jeigu to reikalautų įstatymai. Taip pat nustatyta, kad Prienų rajono savivaldybė ir (ar) AB „Prienų šilumos tinklai“ perima tik tuos įsipareigojimus elektros energijos, vandens bei gamtinių dujų tiekėjams, kurie yra susiję su elektros energijos, gamtinių dujų ar vandens vartojimu nuo 2015 m. rugsėjo 1 d.

11629.

117Sprendžiant klausimą, ar atsakovės turėjo pareigą perimti ieškovės neįvykdytus įsipareigojimus pagal šios nutarties 27 punkte nurodytą Dujų tiekimo sutartį, visų pirma būtina kvalifikuoti šalių sudarytos Pasibaigimo sutarties 10 punktą.

11830.

119Teisėjų kolegija pažymi, kad sutarčių teisės teorijoje apibendrintai yra išskiriami šie prievolės asmenų pasikeitimo būdai: 1) pasikeitimas įstatymo pagrindu (subrogacija (dar vadinama įstatymine cesija (lot. cessio iuris))); 2) reikalavimo perleidimas sutarties pagrindu (cesija); 3) skolos perkėlimas sutarties pagrindu; 4) novacija; 5) sutarties perleidimas (angl. assignment of a contract).

12031.

121Pirmieji keturi prievolės asmenų pasikeitimo būdai yra tiesiogiai įtvirtinti CK, tačiau CK nėra įtvirtintas sutarties perleidimas. Tačiau CK 6.156 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas, taip pat sudaryti ir CK nenustatytas sutartis, jeigu tai neprieštarauja įstatymams. Taigi, šalys turi teisę sudaryti ir CK nenustatytas sutartis, pvz., sudarydamos susitarimą dėl sutarties perleidimo.

12232.

123Pažymėtina, kad Tarptautinio privatinės teisės unifikavimo instituto (UNIDROIT) parengtuose ir 1994 m. paskelbtuose Tarptautinių komercinių sutarčių principuose yra įtvirtintos savarankiškos taisyklės, skirtos tiek reikalavimo perleidimui, tiek skolos perkėlimui, tiek sutarties perleidimui. Kadangi sutarties perleidimu yra perleidžiamos tiek sutartinės teisės, tiek sutartinės pareigos (pvz., skola), tai UNIDROIT 9.3.3 straipsnyje įtvirtinta taisyklė, kad perleidžiant sutartį yra būtinas kitos šalies sutikimas. Ši UNIDROIT principų taisyklė suformuluota analogiškai taisyklei, kuri skirta skolos perkėlimui (UNIDROIT principų 9.2.3), nors vartojamos ir skirtingos sąvokos. Todėl darytina išvada, kad sutarties perleidimas yra mišrus prievolės asmenų pasikeitimo būdas, kai viena sutartimi perkeliamos visos iš sutarties kylančios teisės ir pareigos, įskaitant skolą ir reikalavimo teisę. Todėl taikomas ir pagrindinis reikalavimas norint perleisti skolą – kreditoriaus sutikimas. Kreditoriaus sutikimo nebuvimas tokį susitarimą daro negaliojantį.

12433.

125Kadangi Pasibaigimo sutarties 10 punkte nustatytas teisių ir pareigų perkėlimas pagal sutartis su trečiaisiais asmenimis, todėl šalių sudarytos Pasibaigimo sutarties 10 punkto dalį dėl teisių ir pareigų perleidimo pagal Dujų tiekimo sutartį galima būtų kvalifikuoti kaip sutarties perleidimą. Tokiu atveju taikytinas CK 6.116 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas reikalavimas, kad perkelti savo skolą kitam asmeniui skolininkas gali tik tuo atveju, kai kreditorius sutinka, jeigu kituose įstatymuose, reglamentuojančiuose finansų įstaigų ir finansų įstaigų sistemos stabilumą ir patikimumą, nenustatyta kitaip. Įstatymas nenustato, kokia forma turi būti išreiškiamas kreditoriaus sutikimas dėl skolos perkėlimo. Tačiau bet kuriuo atveju kreditoriaus sutikimas turi būti aiškus, apibrėžtas (angl. definite) ir nedviprasmiškas (angl. unequivocal). Todėl turi būti laikomasi analogiškos akceptui taisyklės, kai tylėjimas ar neaktyvumas patys savaime negali būti prilyginti akceptui (CK 6.173 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į pirmiau minėtus kreditoriaus sutikimui keliamus reikalavimus darytina išvada, jog vien kreditoriaus informavimas apie sutarties perleidimą ar naujojo skolininko naujos sutarties sudarymas su kreditoriumi negali būti vertinami kaip aiškus ir nedviprasmiškas kreditoriaus sutikimas.

12634.

127Taigi, nagrinėjamu atveju ieškovei susitariant Pasibaigimo sutarties 10 punkte dėl teisių ir pareigų perleidimo pagal Dujų tiekimo sutartį, buvo būtinas kreditorės UAB LITGAS sutikimas. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad faktas, jog kreditorė UAB LITGAS pareiškė ieškinį arbitraže būtent ieškovei, nepatvirtina buvus UAB LITGAS sutikimą dėl teisių ir pareigų pagal ieškovės sudarytą Dujų tiekimo sutartį perleidimo atsakovėms.

12835.

129Be to, sprendžiant dėl ieškovės ir atsakovių teisės perleisti (perimti) teises ir pareigas Pasibaigimo sutartimi, grąžinant Prienų rajono šilumos ūkio valdymą atsakovėms, turi būti atsižvelgiama į Šilumos ūkio įstatymo 37 straipsnyje įtvirtintus ribojimus. Pasibaigimo sutarties pasirašymo dieną galiojusio Šilumos ūkio įstatymo 37 straipsnio 4 dalis nustatė, jog, pasibaigus valdymo perdavimo laikotarpiui, valdymą perėmusiam subjektui draudžiama kartu su grąžinamu turto valdymu perduoti neįvykdytus finansinius įsipareigojimus ar kitas šio subjekto neįvykdytas prievoles, susijusias su grąžinamu turto valdymu. Teisėjų kolegijos nuomone, ši įstatymo nuostata, vertinant lingvistiškai bei pagal ją ginamą viešojo pobūdžio interesą, yra imperatyvi, todėl sutarties šalys negali susitarti kitaip, nei nustato minėta įstatymo norma. Be to, ši norma turi būti aiškinama kaip draudžianti valdymą perėmusiam subjektui grąžinant turto valdymą iki valdymo perdavimo atsiradusius įsipareigojimus perduoti naujiems valdytojams. Tai reiškia, kad iki 2015 m. rugsėjo 1 d. pagal Dujų tiekimo sutartį atsiradusių ir neįvykdytų įsipareigojimų ieškovė neturėjo teisės perduoti atsakovėms.

13036.

131Šiuo aspektu atkreiptinas dėmesys, kad 2012 m. lapkričio 7 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1354 patvirtinto Gamtinių dujų tiekimo diversifikavimo tvarkos aprašo 10 punktas (ginčo santykiams aktualiu laikotarpiu galiojusi redakcija) nustatė, jog energijos gamintojai ir paskirtasis tiekėjas ne vėliau kaip iki 2014 m. gegužės 1 d., o nauji energijos gamintojai (tai yra energetikos įmonės, kurios po šios datos, tačiau iki einamųjų metų gegužės 1 d., tampa energijos gamintojais, nurodytais Lietuvos Respublikos suskystintų gamtinių dujų termino įstatymo 11 straipsnio 3 dalyje ir Aprašo 6 punkte) arba energijos gamintojai, kuriems einamaisiais metais pasibaigia sutartis su paskirtuoju tiekėju, – iki einamųjų metų gegužės 1 d. sudaro sutartis, kurių pagrindu energijos gamintojai pagal galiojančius teisės aktus pirmiausia perka SGD terminalo būtinąjį kiekį ar jo dalį, o trūkstamą gamtinių dujų kiekį, būtiną jų vartojimo poreikiui užtikrinti, įsigyja Suskystintų gamtinių dujų termino įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 2 ir 3 punktuose nurodytais būdais. Taigi, aptartame apraše energijos gamintojams dujų vartotojams buvo taikoma pareiga pirmiausia suvartoti SGD terminalo būtinąjį kiekį, o tik jį suvartojus trūkstamas dujas įsigyti iš kitų šaltinių. Ši aplinkybė reikšminga vertinant, kokius įsipareigojimus ieškovė turėjo teisę perleisti atsakovėms, esant kreditorės sutikimui.

13237.

133Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas, iš dalies tenkindamas ieškovės ieškinį bei pripažinęs, kad atsakovė AB „Prienų šilumos tinklai“ privalėjo perimti įsipareigojimus iš ieškovės pagal Dujų tiekimo sutartį, netinkamai kvalifikavo Pasibaigimo sutarties 10 punkte įtvirtintą šalių susitarimą, dėl to nepagrįstai visiškai nevertino, ar buvo kreditorės UAB LITGAS sutikimas dėl teisių ir pareigų pagal Dujų tiekimo sutartį perdavimo. Atitinkamai nevertino, ar toks susitarimas galioja ir (ar) kokia apimtimi galioja. Be to, teismas nepagrįstai sprendė, kad Šilumos ūkio įstatymo 37 straipsnio 4 dalis nagrinėjamo ginčo atveju visiškai netaikytina, neatsižvelgdamas į tai, ar nesuvartotas dujų likutis susidarė per 2015 m. rugsėjo–gruodžio mėn., ar jis susidarė per 2015 m. sausio–rugpjūčio mėn., perkeliant dujų suvartojimą vėlesniam laikui, ar buvo laikomasi Dujų tiekimo sutartyje nustatyto grafiko, ar nebuvo pažeistas Gamtinių dujų tiekimo diversifikavimo tvarkos aprašo 10 punkte įtvirtintas gamtinių dujų pirkimo eiliškumas (žr. šios nutarties 36 punktą).

13438.

135Apeliacinės instancijos teismui netinkamai kvalifikavus teisinius santykius, galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Šios nutarties 37 punkte nurodytos reikšmingos šalių teisinių santykių kvalifikavimui aplinkybės yra faktinio pobūdžio, jų kasacinis teismas negali nustatyti (CPK 353 straipsnio 1 dalis). Dėl nurodytų priežasčių teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinės instancijos teismo sprendimas naikintinas, o byla perduodama iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui. Jeigu iš naujo nagrinėjant bylą būtų nustatyta, jog kreditorės sutikimas buvo duotas, tuomet būtina nustatyti ir įvertinti kitas šios nutarties 37 punkte nurodytas ginčui reikšmingas aplinkybes.

136Dėl CK 1.126 straipsnio, reglamentuojančio ieškinio senaties taikymą, aiškinimo ir taikymo

13739.

138Kasaciniame skunde taip pat teigiama, jog apeliacinės instancijos teismas, priteisęs baudą ieškovei, nepagrįstai nepasisakė dėl byloje pateikto prašymo taikyti ieškinio senatį.

13940.

140Vertindama šiuos kasacinio skundo argumentus teisėjų kolegija visų pirma pažymi, jog ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 straipsnis). Nors ieškinio senaties termino pasibaigimas nepanaikina asmens teisės kreiptis į teismą, prašant apginti pažeistą teisę, tačiau, ginčo šaliai pareikalavus taikyti ieškinio senatį, yra pagrindas atmesti ieškinį, jeigu teismas nepripažįsta, kad šis terminas praleistas dėl svarbios priežasties (CK 1.126 straipsnio 2 dalis, 1.131 straipsnio 1, 2 dalys).

14141.

142Pagal ieškinio senaties teisinį reglamentavimą, ieškinio senatį turi teisę taikyti tik teismas. Be to, pagal CK 1.126 straipsnio 2 dalį ieškinio senatį teismas gali taikyti tik ginčo šalies reikalavimu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje konstatuota, kad prašyti taikyti ieškinio senatį turi teisę ginčo materialiojo teisinio santykio šalis, prieš kurios interesus nukreiptas byloje pareikštas materialusis teisinis reikalavimas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-51-701/2018 36 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

14342.

144Pirmiau minėtas reguliavimas, ieškinio senaties instituto prigimtis, tikslai bei jos taikymo pasekmės lemia, jog, ginčo šaliai pareiškus reikalavimą taikyti ieškinio senatį, teismui kyla pareiga įvertinti tokį pateiktą prašymą konkrečių aplinkybių kontekste. Apeliacinės instancijos teismas taip pat yra saistomas pareigos įvertinti, ar pirmosios instancijos teismas išsprendė byloje pateiktą prašymą taikyti ieškinio senaties terminą. Tokia pareiga teismui yra taikoma ex officio, nesant pateikto pakartotinio priminimo ir (ar) pakartotinio prašymo taikyti ieškinio senatį.

14543.

146Byloje ieškovė prašo priteisti netesybas, kurios yra apibrėžiamos kaip įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai) (CK 6.71 straipsnio 1 dalis), o šalių teisė susitarti dėl netesybų, inter alia (be kita ko), dėl jų dydžio yra sutarties laisvės principo išraiška (CK 6.156 straipsnis). Kreditoriaus teisė reikalauti netesybų atsiranda tada, kai skolininkas prievolės neįvykdo arba ją įvykdo netinkamai (CK 6.205 straipsnis). Teisinis reguliavimas nustato, jog ieškiniams dėl netesybų (baudos, delspinigių) išieškojimo taikomas sutrumpintas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas (CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

14744.

148CK 1.127 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą.

14945.

150Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad ieškinio senaties termino eigos pradžia įstatymo siejama ne su teisės pažeidimu (objektyviuoju momentu), bet su asmens sužinojimu ar turėjimu sužinoti apie savo teisės pažeidimą (subjektyviuoju momentu), nes asmuo gali įgyvendinti teisę ginti savo pažeistą teisę tik žinodamas, kad ši pažeista. Asmuo gali sužinoti apie savo teisės pažeidimą tą pačią dieną, kai ši buvo pažeista, tačiau apie tokį pažeidimą asmuo gali sužinoti ir vėliau, t. y. teisės pažeidimo momentas ir sužinojimo apie šios teisės pažeidimą diena gali nesutapti. Tokiam asmeniui įstatyme suteikta galimybė įrodinėti, kad jis apie pažeistą teisę sužinojo vėliau, nei ji buvo pažeista. Sužinojimo apie teisės pažeidimą momentu laikytina diena, kada asmuo faktiškai suvokia, kad jo teisė ar įstatymo saugomas interesas yra pažeisti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-34/2011; 2015 m. liepos 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-425-686/2015; 2017 m. rugpjūčio 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-328-219/2017 24 punktą).

15146.

152Iš civilinės bylos medžiagos matyti, jog atsakovės Prienų rajono savivaldybė ir AB „Prienų šilumos tinklai“ atsiliepime į ieškinį prašė taikyti ieškinio senatį, nurodžiusios, jog arbitražo sprendimas, iš kurio ieškovė kildina savo reikalavimo teisę, buvo priimtas 2017 m. balandžio 7 d., o ieškinys teismui pateiktas 2018 m. liepos 3 d., t. y. praleidus šešių mėnesių ieškinio senaties terminą reikalavimams dėl baudos pareikšti. Atsižvelgdamos į tai, kad ieškovė neprašė atnaujinti praleisto ieškinio senaties termino, atsakovės prašė teismo taikyti ieškinio senatį byloje ir šiuo pagrindu atmesti pateiktą ieškinį.

15347.

154Iš civilinės bylos medžiagos matyti, kad pirmosios instancijos teismas netenkino pateikto ieškinio, konstatavęs, jog ieškovė neįrodė sąlygų atsakovių civilinei atsakomybei kilti, ir byloje pateikto prašymo taikyti ieškinio senatį nevertino bei dėl jo nepasisakė. Apeliacinės instancijos teismas, panaikinęs pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria ieškovės ieškinys atsakovei AB „Prienų šilumos tinklai“ atmestas, ir priteisęs iš AB „Prienų šilumos tinklai“ 90 263,28 Eur dydžio baudą, 6 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, taip pat nevertino byloje pateikto prašymo taikyti ieškinio senatį ir dėl jo visiškai nepasisakė.

15548.

156Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, jog teismai nenagrinėjo pateikto prašymo taikyti ieškinio senatį bei dėl jo visiškai nepasisakė, konstatuoja, jog ir šis civilinio proceso teisės normų pažeidimas galėjo lemti neteisingą bylos išnagrinėjimą. Šis pažeidimas taip pat gali būti pašalintas tik panaikinus apeliacinės instancijos teismo sprendimą ir perdavus bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui (CPK 359 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Ieškinio senaties termino eigos pradžios, pabaigos momentų nustatymas bei, esant poreikiui, ieškinio senaties termino praleidimo priežasčių svarbos vertinimas yra fakto klausimai, kurių teismai nenustatė bei teisinio reguliavimo kontekste neįvertino, o kasacinis teismas yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių, pats neturi teisės spręsti fakto klausimų (CPK 353 straipsnio 1 dalis).

157Dėl bylos procesinės baigties

15849.

159Teisėjų kolegija, remdamasi pirmiau nurodytais argumentais, nusprendžia, jog ginčą nagrinėję teismai netinkamai kvalifikavo šalis siejusius teisinius santykius, nepasisakė dėl byloje pateikto prašymo taikyti ieškinio senatį. Teisinių santykių tinkamas kvalifikavimas yra neatsiejamas nuo reikšmingų faktinių aplinkybių nustatymo. Analogiškai prašymui taikyti ieškinio senatį būtina nustatyti ieškinio senaties pradžios, pabaigos momentus, tačiau jų nustatymas bei, esant poreikiui, ieškinio senaties termino praleidimo priežasčių svarbos vertinimas yra fakto klausimai, kurių teismai šiuo atveju nevertino. Pagal CPK 353 straipsnio 1 dalį kasacinis teismas nagrinėja teisės klausimus ir pateikia teisės taikymo išaiškinimus, o faktinių aplinkybių nustatymas, jų vertinimas priklauso pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų kompetencijai, kai yra įvertintos visos reikšmingos faktinės aplinkybės bei šalims yra suteikiamos visos CPK nustatytos procesinės galimybės teikti argumentus, pagrindžiančius jų poziciją, taip sudarant sąlygas įgyvendinti teisę į veiksmingą teisminę gynybą.

16050.

161Remdamasi šiame procesiniame sprendime nurodytais argumentais teisėjų kolegija nusprendžia apeliacinės instancijos teismo sprendimą panaikinti ir bylą grąžinti apeliacinės instancijos teismui nagrinėti apeliacine tvarka iš naujo (CPK 359 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

16251.

163Kiti kasacinio skundo argumentai nėra reikšmingi bylai kasaciniame teisme teisingai išnagrinėti, teismų praktikai formuoti ar jai vienodinti, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.

164Dėl bylinėjimosi išlaidų

16552.

166Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, iš antrosios šalies priteisiamos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalys, 98 straipsnio 1 dalis). Kasaciniam teismui nutarus perduoti bylą nagrinėti iš naujo apeliacinės instancijos teismui, šalių kasaciniame teisme turėtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas paliktinas spręsti apeliacinės instancijos teismui kartu su kitų bylinėjimosi išlaidų paskirstymu (CPK 93, 98 straipsniai).

167Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

168Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. gruodžio 19 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti iš naujo nagrinėti Lietuvos apeliaciniam teismui.

169Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę... 3. Teisėjų kolegija... 4. I. Ginčo esmė... 5. 1.... 6. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl teisės normų, reglamentuojančių... 7. 2.... 8. Ieškovė UAB „Trakų energija“ prašė priteisti solidariai iš atsakovių... 9. 3.... 10. Paaiškino, jog 2000 m. rugsėjo 28 d. ieškovė (tuometis pavadinimas UAB... 11. 4.... 12. UAB LITGAS ir ieškovė 2014 m. balandžio 29 d. sudarė Gamtinių dujų... 13. 5.... 14. 2015 m. sausio 1 d. UAB LITGAS pradėjo ieškovei tiekti SGD terminalo dujas,... 15. 6.... 16. 2015 m. birželio mėn. Prienų rajono savivaldybė pasiūlė ieškovei... 17. 7.... 18. AB „Prienų šilumos tinklai“ ir UAB LITGAS sudarė atskirą sutartį dėl... 19. 8.... 20. Ieškovės teigimu, dėl neteisėtų atsakovių veiksmų, t. y. neperimto viso... 21. 9.... 22. Pasibaigimo sutartimi šalys buvo susitarusios, kad, paaiškėjus, jog viena... 23. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė... 24. 10.... 25. Kauno apygardos teismas 2018 m. gruodžio 7 d. sprendimu ieškinį atmetė.... 26. 11.... 27. Teismas nustatė, kad pagal Prienų rajono šilumos ūkio nuomos, atnaujinimo... 28. 12.... 29. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas sprendė, kad ieškovė tinkamai ir... 30. 13.... 31. Teismo vertinimu, nebuvo įrodytas ir ieškovės prašomų priteisti 178 034,36... 32. 14.... 33. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 34. 15.... 35. Teisėjų kolegija, vertindama apeliacinio skundo teiginius, jog atsakovės... 36. 16.... 37. Pasibaigimo sutarties priede Nr. 6 pateiktame sutarčių su trečiaisiais... 38. 17.... 39. Teisėjų kolegija pažymėjo, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai... 40. 18.... 41. Teisėjų kolegija taip pat vertino, jog Šilumos ūkio įstatymo 37 straipsnio... 42. 19.... 43. Teisėjų kolegija atmetė kaip nepagrįstus atsakovių argumentus, kad... 44. 20.... 45. Kolegija taip pat pabrėžė, jog 2014 m. rugsėjo 15 d. planuojant gamtinių... 46. 21.... 47. Teisėjų kolegija, nustačiusi, kad ieškovė, vykdydama Dujų tiekimo... 48. 22.... 49. Teisėjų kolegija pabrėžė, jog bylos šalys iš esmės neginčijo VKEKK... 50. 23.... 51. Teisėjų kolegija pabrėžė, jog pareiga nuo 2015 m. rugsėjo 1 d. perimti... 52. 24.... 53. Teisėjų kolegija sutiko su apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios... 54. III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai... 55. 25.... 56. Atsakovės Prienų rajono savivaldybė, AB „Prienų šilumos tinklai“... 57. 25.1.... 58. Apeliacinės instancijos teismas priteisė baudą ieškovei, tačiau Lietuvos... 59. 25.2.... 60. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai nutarė netaikyti imperatyvios... 61. 25.3.... 62. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai nusprendė, jog tam, kad... 63. 25.4.... 64. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė civilinės atsakomybės... 65. 25.5.... 66. Ieškovė, atsakovė AB „Prienų šilumos tinklai“ yra savarankiškos PVM... 67. 25.6.... 68. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino, taikė Pasibaigimo... 69. 25.7.... 70. Apeliacinės instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo principus, nes... 71. 25.8.... 72. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo tikrovės neatitinkančią... 73. 25.9.... 74. Apeliacinės instancijos teismas, priteisdamas iš AB „Prienų šilumos... 75. 26.... 76. Ieškovė atsiliepimu į kasacinį skundą prašo kasacinį skundą atmesti,... 77. 26.1.... 78. Ieškovė bylos nagrinėjimo metu buvo pateikusi prašymą dėl papildomų... 79. 26.2.... 80. Jeigu Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nuspręstų vertinti ieškinio senaties... 81. 26.3.... 82. Atsakovės painioja Šilumos ūkio įstatymo 37 straipsnio 4 dalyje... 83. 26.4.... 84. Atsakovės nutyli faktą, kad jos pagal Dujų tiekimo sutartį turėjo perimti... 85. 26.5.... 86. Atsakovės nepagrįstai tvirtina, jog teismas neleistinai leido perkelti skolą... 87. 26.6.... 88. Ieškovės įstatyme įtvirtinta pareiga pirkti Prienų rajonui skirtą SGD... 89. 26.7.... 90. Atsakovės nepagrįstai teigia, jog teismas netinkamai taikė CK 6.253... 91. 26.8.... 92. Dėl atsakovių argumentų, jog ieškovės nupirktas iš kitų gamtinių dujų... 93. 26.9.... 94. Į 2015 m. Prienų rajone tiekiamos šilumos kainą buvo įtrauktas visas... 95. 26.10.... 96. Egzistuoja priežastinis ryšys tarp AB „Prienų šilumos tinklai“ veiksmų... 97. 26.11.... 98. Pasibaigimo sutarties sudarymo metu atsakovės buvo susipažinusios su... 99. 26.12.... 100. 13 568,26 Eur nuostoliai, atsiradę ieškovei sumokėjus PVM, pagrįstai... 101. 26.13.... 102. Atsakovės nepagrįstai nurodo, jog teismas, pažeisdamas šalių pasirašytos... 103. 26.14.... 104. Apie ieškovės ir UAB LITGAS sudarytą Dujų tiekimo sutartį, prisiimtus... 105. 26.15.... 106. Atsakovės nereiškė abejonių, neteikė įrodymų, paneigiančių VKEKK... 107. 26.16.... 108. Atsakovės nepagrįstai tvirtina, jog teismas, priimdamas sprendimą, rėmėsi... 109. Teisėjų kolegija... 110. IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 111. Dėl ieškovę ir atsakoves siejančių teisinių santykių kvalifikavimo... 112. 27.... 113. Bylą nagrinėję pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai nustatė šias... 114. 28.... 115. Pasibaigimo sutarties 10 punkte, be kita ko, nustatyta, kad šia sutartimi... 116. 29.... 117. Sprendžiant klausimą, ar atsakovės turėjo pareigą perimti ieškovės... 118. 30.... 119. Teisėjų kolegija pažymi, kad sutarčių teisės teorijoje apibendrintai yra... 120. 31.... 121. Pirmieji keturi prievolės asmenų pasikeitimo būdai yra tiesiogiai... 122. 32.... 123. Pažymėtina, kad Tarptautinio privatinės teisės unifikavimo instituto... 124. 33.... 125. Kadangi Pasibaigimo sutarties 10 punkte nustatytas teisių ir pareigų... 126. 34.... 127. Taigi, nagrinėjamu atveju ieškovei susitariant Pasibaigimo sutarties 10... 128. 35.... 129. Be to, sprendžiant dėl ieškovės ir atsakovių teisės perleisti (perimti)... 130. 36.... 131. Šiuo aspektu atkreiptinas dėmesys, kad 2012 m. lapkričio 7 d. Lietuvos... 132. 37.... 133. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas, iš dalies tenkindamas... 134. 38.... 135. Apeliacinės instancijos teismui netinkamai kvalifikavus teisinius santykius,... 136. Dėl CK 1.126 straipsnio, reglamentuojančio ieškinio senaties taikymą,... 137. 39.... 138. Kasaciniame skunde taip pat teigiama, jog apeliacinės instancijos teismas,... 139. 40.... 140. Vertindama šiuos kasacinio skundo argumentus teisėjų kolegija visų pirma... 141. 41.... 142. Pagal ieškinio senaties teisinį reglamentavimą, ieškinio senatį turi... 143. 42.... 144. Pirmiau minėtas reguliavimas, ieškinio senaties instituto prigimtis, tikslai... 145. 43.... 146. Byloje ieškovė prašo priteisti netesybas, kurios yra apibrėžiamos kaip... 147. 44.... 148. CK 1.127 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad ieškinio senaties terminas... 149. 45.... 150. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad ieškinio senaties... 151. 46.... 152. Iš civilinės bylos medžiagos matyti, jog atsakovės Prienų rajono... 153. 47.... 154. Iš civilinės bylos medžiagos matyti, kad pirmosios instancijos teismas... 155. 48.... 156. Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, jog teismai nenagrinėjo pateikto prašymo... 157. Dėl bylos procesinės baigties... 158. 49.... 159. Teisėjų kolegija, remdamasi pirmiau nurodytais argumentais, nusprendžia, jog... 160. 50.... 161. Remdamasi šiame procesiniame sprendime nurodytais argumentais teisėjų... 162. 51.... 163. Kiti kasacinio skundo argumentai nėra reikšmingi bylai kasaciniame teisme... 164. Dėl bylinėjimosi išlaidų ... 165. 52.... 166. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, iš antrosios šalies priteisiamos... 167. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 168. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019... 169. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...