Byla 2A-1623-413/2017

Dėl paveldėjimo teisės liudijimo pagal testamentą pripažinimo negaliojančiu

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų G. K. (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Dianos Labokaitės ir Albinos Rimdeikaitės,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės L. J. K. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. kovo 27 d. sprendimo civilinėje byloje pagal L. J. K. patikslintą ieškinį atsakovėms R. J., V. L., trečiajam asmeniui notarei R. B. dėl paveldėjimo teisės liudijimo pagal testamentą pripažinimo negaliojančiu.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I.

5Ginčo esmė

61.

7Ieškovės L. J. K. sutuoktinis J. K. 2005 m. kovo 30 d. surašė testamentą, kuriuo visą savo kilnojamą ir nekilnojamą turtą, kuris mirties dieną jam priklausys, paliko dukrai atsakovei R. J.. J. K. 2014 m. gegužės 22 d. surašė dar vieną testamentą, kuriuo savo dukrai atsakovei V. L. paliko 0,0500 ha dalį iš 0,0803 ha žemės sklypo (unikalus Nr. 5280-0022-0007), esančio ( - ). ( - ) J. K. mirė. Ieškovė 2015 m. liepos 31 d. kreipėsi į notarų biurą, pašydama išduoti paveldėjimo teisės liudijimą į privalomąją palikimo dalį, savo prašymą motyvuodama tuo, kad jai reikalingas išlaikymas. Dėl privalomosios palikimo dalies į notarę kreipėsi ir atsakovė V. L.. 2015 m. spalio 22 d. notarė išdavė atsakovei R. J. paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą.

82.

9Ieškovė 2016 m. lapkričio 7 d. kreipėsi į teismą, patikslintu ieškiniu prašydama: 1) pripažinti negaliojančia 2015 m. spalio 22 d. paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimo, notarinio registro Nr. 2377, išduoto R. J., dalį dėl 1/8 jame nurodyto turto; 2) pripažinti ieškovei teisę į privalomąją 1/8 dalį J. K. palikimo, kurį pagal testamentus paveldėjo atsakovės R. J. ir V. L..

103.

11Ieškovė teismui nurodė, kad ji neturi vertingo kilnojamojo turto, vertybinių popierių ir santaupų bankuose, todėl po sutuoktinio mirties jai reikalingas išlaikymas, kurį ieškovei teikė sutuoktinis būdamas gyvas. Ieškovės vardu esantis butas ( - ) yra 9-me namo aukšte, šiaurinėje pusėje, butas yra šaltas ir drėgnas, jam reikalingas remontas, dažnai genda liftas, dėl ko jai, kaip 85 metų garbaus pensijinio amžiaus sulaukusiam ligotam žmogui, sukeliami papildomi nepatogumai. Todėl ji gyvena bute ( - ), kuris testamentu paliktas atsakovei R. J.. 2015 m. rugpjūčio 3 d. ieškovė kreipėsi į notarą dėl privalomosios palikimo dalies, tačiau paveldėjimo teisės liudijimas į prašomą palikimo dalį nebuvo išduotas.

124.

13Atsakovė V. L. prašė ieškovės patikslintą ieškinį tenkinti. Nurodė, kad jos motina su tėvu J. K. santuokoje išgyveno beveik 60 metų, vedė bendrą ūkį, tėvas teikė jai išlaikymą, o ieškovei susirgus – pirko brangius vaistus, kokybišką maistą, samdė transportą ir lydėdavo į gydymo įstaigas. Ieškovės gauta 227,90 Eur dydžio senatvės pensija sutuoktinio mirties dienai nesiekia net nustatytos minimalios mėnesinės algos (380 Eur), iš gaunamos pensijos neįmanoma pragyventi ir apmokėti sveikatos priežiūros bei gydymo išlaidas, privalomus mokesčius. Ieškovė neturi jokio vertingo turto, o netekusi sutuoktinio materialinės paramos, ji negali pragyventi iš gaunamų pajamų.

145.

15Atsakovė R. J. su patikslintu ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Pripažino, kad iki tėvo mirties ieškovė gyveno viename bute, tačiau bendro ūkio sutuoktiniai jau nevedė nuo 1990 m., kai J. K. tapo neįgaliu, kiekvienas iš tėvų naudojosi atskiru kambariu, nes kaip sutuoktiniai jie nesutarė jau seniai. Pažymėjo, kad J. K. dar 1993 m. gegužės 28 d. kreipėsi į teismą dėl santuokos nutraukimo, kas rodo, kad sutuoktinių santykiai buvo konfliktiški. 2004 metais palikėjas dar kartą iškėlė civilinę bylą dėl santuokos nutraukimo, ir nors santuoka liko nenutraukta sutuoktiniams susitaikius, Jonavos rajono apylinkės teismo 2004 m. gruodžio 2 d. nutartimi buvo patvirtinta taikos sutartis, kuria sutuoktiniai pasidalijo santuokoje įgytą nekilnojamąjį turtą. Priešingai nei teigia ieškovė, atsakovės tėvas J. K. neteikė ieškovei išlaikymo, nes sutuoktiniai nevedė bendro ūkio. Be to, pačiam J. K. reikėjo pagalbos, kadangi Kauno miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Socialinių reikalų skyriaus 2007 m. sausio 24 d. sprendimu Nr. 141/07 jam buvo nustatyta pirma invalidumo grupė. Kauno rajono apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 11 d. nutartimi J. K. nustatyta rūpyba, o rūpintoja paskirta atsakovė (R. J.), kuri rūpinosi ir prižiūrėjo J. K. iki jo mirties. Nors ieškovė nurodė savo poreikių tenkinimui reikalingų lėšų dydį, tačiau savo teiginių leistinomis įrodinėjimo priemonėmis neįrodė. Be to, ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklauso vieno kambario butas su rūsiu, esantis ( - ), kuriame ji negyvena, todėl gali butą išnuomoti ir gauti iš to papildomas pajamas. Kadangi J. K. mirties dieną ieškovė gavo pensiją, valdė nekilnojamąjį turtą, įgijo teisę į mirusio sutuoktinio 1/2 santaupų dalį ir našlės pensiją, išlaikymas jai nereikalingas.

16II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

176.

18Kauno apylinkės teismas 2017 m. kovo 27 d. sprendimu ieškinį atmetė.

197.

20Teismas nustatė, kad J. K. paliko du notariškai patvirtintus testamentus – 2005 m. kovo 30 d. ir 2014 m. gegužės 22 d. – pirmuoju testamentu palikdamas atsakovei R. J. visą turtą, antruoju testamentu palikdamas kitai atsakovei V. J. žemės sklypo dalį. Ieškovės gaunamos pensijos dydis palikėjo J. K. mirties dieną buvo 227 Eur, be to, ieškovė turi nekilnojamąjį turtą – vieno kambario 32,60 kv. m butą, esantį ( - ). Teismas pažymėjo, kad ieškovė nurodė išlaidas, reikalingas jos pragyvenimui, tačiau nepateikė įrodymų, kiek lėšų per mėnesį ji išleidžia pragyvenimui, vaistams, buto išlaikymui. Be to, teismas nustatė, kad ieškovė negyvena savo bute ( - ), o gyvena atsakovės R. J. po tėvo mirties paveldėtame dviejų kambarių bute ( - ). Nors ieškovė nurodė, kad iš minėto buto jau kraustosi, tačiau teismui tokie paaiškinimai sukėlė abejones, kadangi ieškovė šia gyvenamąja patalpa naudojasi jau beveik dvejus metus. Atsižvelgęs į ieškovės paaiškinimus, kad už butą ( - ) ji moka mokesčius, teismas konstatavo, kad tokiu būdu ieškovė išlaiko du butus. Be to, ieškovei nurodžius, kad jai asmeninės nuosavybės teise priklausantis butas, esantis ( - ), nebuvo nuomojamas, teismas sprendė, kad ieškovė nesiekia gauti papildomų pajamų ir pagerinti savo turtinę padėtį.

218.

22Atsižvelgdamas į tai, kad 2015 m. antrame ketvirtyje vidutinis pensijos dydis siekė 242,10 Eur, o ieškovės gaunamos pensijos dydis – 227 Eur, teismas konstatavo, kad ieškovės gaunamos pensijos dydis priskirtinas prie vidutinio dydžio pensijos, kurią gauna didžioji Lietuvoje gyvenančių pensininkų dalis. Teismas pažymėjo, kad ieškovė nuosavybės teise valdo vieno kambario butą ir jei nereikia nuomotis kito būsto, ji neturi nepilnamečių vaikų ar kitų išlaikytinių, todėl sprendė, kad ieškovė neišnaudojo visų galimybių pagerinti savo turtinę padėtį ir toks neveikimas negali būti pripažintas svarbia priežastimi, dėl ko ieškovei jo sutuoktinio mirties dieną buvo reikalingas išlaikymas (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis). Teismas nurodė, kad byloje nėra duomenų, jog ieškovė palikėjo mirties dieną būtų įsiskolinusi už teikiamas komunalines paslaugas, kas leidžia manyti, kad jos finansinė padėtis aptartu laikotarpiu atitiko būtinų jos gyvenimo reikmių visumą (CPK 12 straipsnis, CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis).

239.

24Teismas pažymėjo, kad nors ieškovės turtinė padėtis nėra ypatingai gera, tačiau sprendė, kad J. K. mirties dieną jai nebuvo reikalingas išlaikymas. Be to, įvertinęs bylos rašytinius duomenis, liečiančius palikėjo J. K. sveikatos būklę ir jo rūpintojo paskyrimą, teismas konstatavo, kad būtent J. K. buvo reikalingas išlaikymas, kurio nesuteikė ieškovė, nes teismas nustatė, kad J. K. patyrus avariją, ieškovė jam neteikė pagalbos, sutuoktinio neprižiūrėjo, ką liudija į bylą pateikti J. K. raštai. Teismas atsižvelgė ir į atsakovės R. J. paaiškinimus, kuri tvirtino, kad mirus J. K. nei ieškovė, nei atsakovė V. L. nedalyvavo laidotuvėse, o tėvą palaidojus – nelanko ir neprižiūri jo kapo.

2510.

26Įvertinęs įrodymų visetą, teismas sprendė, kad atsakovės V. L. sutikimas su patikslintu ieškiniu gali būti vertintinas ne kaip geros valios išraiška, o kaip savanaudiškų tikslų siekimas – išreikalauti turtą motinai.

27III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai

2811. Apeliaciniu skundu ieškovė L. J. K. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2017 m. kovo 27 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

2911.1. Pirmosios instancijos teismas nenustatė visų bylai reikšmingų faktinių aplinkybių, nukrypo nuo vyraujančios teismų praktikos, aiškindamas ir taikydamas teisę neatsižvelgė į teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principus.

3011.2.

31Teismas neatsižvelgė į ieškovės nurodytas aplinkybes ir pateiktus rašytinius įrodymus, pagrindžiančius išlaikymo reikalingumo faktą sutuoktinio mirties dienai. Pažymi, kad privalomoji palikimo dalis apeliantei priklauso, nes jai buvo reikalingas išlaikymas tiek sutuoktinio mirties dieną, tiek ir dabar, kadangi po sutuoktinio mirties ji nesugeba tinkamai užtikrinti savo gyvenimo sąlygų, pirkti brangius ir kokybiškus vaistus, maistą, apmokėti už būstą. Teismas neatsižvelgė į aplinkybę, kad ne visi apeliantei reikalingi vaistai yra kompensuojami (iš dalies kompensuojami), taip pat į apeliantės sveikatos būklę, pagrįstą rašytiniais įrodymais. Pažymi, kad dviejų butų ji neišlaiko ir turi įsiskolinimą už butą. Į bylą nepateikta įrodymų, kad apeliantė pati kaltais veiksmais nulėmė savo sunkią materialinę padėtį (piktnaudžiavo alkoholiu, tyčia susižalojo, iššvaistė turėtą turtą ir pan.). Nenustačius tokių aplinkybių, nebuvo pagrindo išvadai apie apeliantės kaltę dėl jos sunkios materialinės padėties, kas lemia ir išlaikymo reikalingumą. Todėl jai turėtų būti pripažįstama įstatyme nustatyta teisė į privalomąją palikimo dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-258-219/2016). Anot apeliantės, nuosavybės turėjimas nėra pakankamas argumentas laikyti tokį asmenį nereikalaujančiu išlaikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-10-421/2017).

3211.3.

33Teismas nepagrįstai neįvertino aplinkybės, kad J. K., būdamas gyvas, rėmė apeliantę finansiškai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2008). Pažymi, kad apeliantės gaunama senatvės pensija buvo mažesnė nei tuo metu vieno mėnesio minimali alga. Statistikos departamento duomenimis, nuo 2014 m. spalio 1 d. iki 2015 m. liepos 1 d. patvirtinta minimali mėnesio alga sudarė 1035 Lt (300 Eur). Tuo tarpu CK 6.461 straipsnio 2 dalis numato, kad vieno mėnesio trukmės išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą.

3411.4.

35Teismas nesivadovavo įstatymu, kadangi CK 5.20 straipsnio 1 dalies paskirtis – užtikrinti tų materialinės padėties požiūriu silpniausių šeimos narių, kurie tokioje padėtyje atsidūrė dėl objektyvių, nuo jų valios nepriklausančių priežasčių, teisių ir teisėtų interesų apsaugą.

3611.5.

37Teismas netinkamai ir neteisingai įvertino palikėjo rūpintojų G. K. ir atsakovės R. J. paskyrimo J. K. reikšmę. Pažymi, kad sūnus G. K. buvo paskirtas palikėjo rūpintoju dėl priežasčių, susijusių su sūnaus baudžiamąja atsakomybe. Jis pasinaudojo tėvo invalidumu, kad taptų tėvo rūpintoju, melavo, kad jis tik vienas rūpinosi savo tėvu. Rūpintoju paskirtas G. K. išnaudojo savo tėvą: reikalaudavo iš jo pinigų, parduoti sodo namą su žemės sklypu, privertė tėvą paduoti melagingus pareiškimus teismui ir melagingą 2003 m. spalio 7 d. pareiškimą dėl santuokinio turto padalinimo. Sūnaus G. K. problemos išprovokuodavo jos sutuoktinį vartoti alkoholį, sąlygojo blogą jo nuotaiką. Apeliantės teigimu, atsakovė R. J. taip pat pasinaudojo tėvo invalidumu ir buvo paskirta J. K. rūpintoja tikslu turėti darbo stažą, būti registruotai darbo biržoje, nes ji nenorėjo dirbti. Teismas visiškai nesiaiškino ir nenustatinėjo aplinkybių, ar atsakovė dirbo, ar gyveno tik iš apgaulės būdu skirtos rūpybos lėšų. Be to, atsakovė nesirūpino tėvu, nepirko jam maisto ir vaistų, todėl jos rūpyba atsispindėjo tik dokumentuose, nors iš tikrųjų sutuoktiniu rūpinosi apeliantė, kartu su juo gyvendama ir vesdama bendrą ūkį.

3811.6.

39Teismas nepagrįstai konstatavo, kad J. K. ketino nutraukti santuoką. Pažymi, kad 2003 m. spalio 7 d. J. K., verčiamas sūnaus G. K., parašė teismui nesąžiningą, melagingą, nepagrįstą ir šmeižikišką ieškinį dėl santuokoje įgyto turto padalijimo, nes norėjo parduoti sodo namą su sodo sklypu, esantį ( - ), o apeliantė nedavė sutikimo, nes tai buvo jų bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė.

4011.7.

41Teismas neteisingai sprendė, kad sutuoktiniui J. K. buvo reikalingas išlaikymas. Pažymėjo, kad sutuoktinio gaunamos pajamos viršijo 400 Eur, jis turėjo savo vardu registruotą nekilnojamąjį turtą: butą, sodo namą, žemės sklypą, J. K. beveik nevartojo medikamentų, jam buvo išrašomi 100 proc. kompensuojami tvarsčiai kojos opoms gydyti, kas pusę metų palikėjas gaudavo nemokamą ortopedinę avalynę.

4211.8.

43Teismas netinkamai vertino atliktų pas notarę veiksmų reikšmę, tuo pažeisdamas CPK 185 straipsnio 1 dalies reikalavimus. Apeliantė pažymi, kad 2015 m. liepos 14 d. nuvykus atsakovei V. L. pas notarę R. B., J. K. paveldėjimo byla jau buvo užvesta, o atsakovė R. J. buvo susitarusi su notare, kad apeliantės notarė nepriimtų. Tokiu būdu atsakovė R. J. suvaržė apeliantės galimybę dalyvauti paveldėjimo procese po sutuoktinio mirties.

4411.9.

45Nepagrįstos teismo išvados dėl atsakovės V. L. ketinimų. Apeliantės nuomone, V. L. nepagrįstai teismo apkaltinta savanaudiškų tikslų siekimu.

4611.10.

47Teismas nepagrįstai nurodė, kad apeliantė su sutuoktiniu negyveno nuo 1990 metų iki jo mirties. Pažymi, kad su sutuoktiniu ji kartu gyveno nuo 1955 metų iki pat jo mirties, vedė bendrą ūkį, ką patvirtina faktas, kad 1994 metų rudenį kartu su sutuoktiniu jie pirko dviejų kambarių butą ( - ) ir persikraustė į jį gyventi. Butas buvo remontuojamas už apeliantės lėšas, o šį butą pardavus, 1995 m. balandžio mėn. sutuoktiniai nusipirko kitą butą pirmame aukšte, esantį ( - ), kuriame kartu gyveno iki sutuoktinio mirties.

4811.11.

49Teismas nevertino apeliantės gyvenimo sąlygų, gyvenimo kokybės, diagnozuotų sunkių ligų, būtinų poreikių. Nors atsakovė R. J. teigė, kad apeliantei pakanka lėšų pragyvenimui, tačiau nepateikė teismui jokių tai patvirtinančių įrodymų, be to, pati atsakovė pripažino, kad apeliantės sveikata bloga. Apeliantės nuomone, J. K. paliko turtą atsakovei R. J., nes galvojo kad jis gyvens ilgiau už apeliantę. J. K. sudarė testamentą sąmoningai, nes jei nebūtų testamento, 1/4 dalį palikimo paveldėtų mirusio sūnaus G. K. vaikas.

5011.12.

51Pirmosios instancijos teismas buvo šališkas, nes rėmėsi tik niekiniais, neįrodytais ir melagingais nedavusios priesaikos atsakovės R. J. paaiškinimais, jos atsiliepimu į ieškinį, nors atsakovė, siekdama apeliantę nušalinti nuo dalyvavimo paveldėjimo procese po sutuoktinio mirties, melavo. Teisėja nekreipė dėmesio į apeliantės ir atsakovės V. L. paaiškinimus, taip norėdama priimti palankų sprendimą atsakovei R. J.. Tokiais veiksmais teismas įžeidė apeliantės orumą ir garbę.

5212. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė V. L. prašo ieškovės apeliacinį skundą tenkinti, teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:

5312.1.

54Teismas nesiėmė priemonių, kad butų visapusiškai ištirtos visos bylos aplinkybės. Atsakovės nuomone, ieškovė įrodė, jog ji neturi pakankamai lėšų, būtinų pragyvenimui, jos lėšų nepakako būtiniems gyvenimo poreikiams tenkinti. Tuo tarpu atsakovė R. J., siekdama savo tikslų, nepagrįstai šmeižė, šantažavo ir persekiojo ieškovę, įtraukdama į tokią veiką ir kitus asmenis.

5512.2.

56Teismas netinkamai įvertino palikėjo rūpintojų paskyrimo reikšmę. Pažymi, kad paskirti rūpintojai naudojosi savo teisėmis savanaudiškais tikslais ir savo pareigų tinkamai neatliko.

5712.3.

58Teismas netinkamai įvertino pas notarę atliktų veiksmų reikšmę. Nurodo, kad notarė ignoravo ieškovę L. K., trukdė jai įgyvendinti teises į palikimo priėmimą, savo pareigas atliko netinkamai. Atsakovė sutiko savo dalį paveldėto turto perleisti ieškovei, tačiau teismo nepagrįstai buvo apkaltinta savanaudiškų tikslų siekimu.

5912.4.

60Atsakovė palaiko apeliacinio skundo argumentus dėl teisėjos šališkumo.

6113.

62Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė R. J. prašo jį atmesti, Kauno apylinkės teismo 2017 m. kovo 27 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas valstybės naudai. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:

6313.1.

64Nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad teismas neatsižvelgė į ieškovės paaiškinimus. Nors apeliantė nurodė, kad po sutuoktinio mirties nesugeba tinkamai užtikrinti savo gyvenimo sąlygų, minėtoms aplinkybėms pagrįsti nepateikė jokių įrodymų.

6513.2.

66Apeliantė turi butą, kuriame daug metų pati negyvena ir šiuo turtu nesinaudoja, vadinasi turi galimybę jį išnuomoti ir gauti papildomų pajamų savo kasdienių poreikių tenkinimui. To nedarydama ir išlaikydama du butus apeliantė patvirtina, kad ji turi galimybę išlaikyti du butus, vadinasi jai nereikalingas išlaikymas. Kita vertus, tokie ieškovės veiksmai patvirtina, kad ji neracionaliai naudoja savo turimą turtą ir lėšas.

6713.3.

68Nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad teismas nevertino aplinkybės, jog J. K., būdamas gyvas, rėmė ieškovę finansiškai. Atsakovės nuomone, teismas neprivalėjo tokios aplinkybės nustatinėti, kadangi teisė į privalomąją palikimo dalį nesaistoma mirusiojo teikto išlaikymo, todėl minėta aplinkybė nėra reikšminga sprendžiant klausimą dėl tokios teisės įgijimo.

6913.4.

70Nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad teismas nepasisakė dėl išlaikymo dydžio, kuris teismų praktikoje siejamas su minimalios mėnesio algos dydžiu, o ieškovės pensija sutuoktinio mirties dieną buvo mažesnė už minimalią mėnesio algą. Pažymi, kad teismas apeliantės pajamų dydį vertino pagal vidutinį pensijos dydį, o ne minimalią mėnesio algą. Atsižvelgiant į tai, kad minimali mėnesinė alga ieškovės sutuoktinio mirties dieną buvo 300 Eur neatskaičius mokesčių, tai po mokesčių minimalios algos dydis tesudarė apie 252 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė gavo 227,90 Eur dydžio pensiją, nėra pagrindo išvadai dėl ieškovės sunkios turtinės padėties ir išlaikymo reikalingumo.

7113.5.

72Apeliantė nepagrįstai tvirtina, kad byloje nenustačius, jog ieškovė būtų tyčia bloginusi savo turtinę padėtį, teismas turėjo ieškinį tenkinti. Sunki materialinė padėtis, atsiradusi dėl asmens neveikimo neįgyvendinant savo subjektinių teisių (teisės į valstybės paramą ir kt.), nevertintina kaip pagrindas išlaikymo reikalingumui konstatuoti, jei palikimo atsiradimo metu tokią teisę asmuo galėjo įgyvendinti, tačiau neįgyvendino dėl priežasčių, kurios nepripažintinos svarbiomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-173/2009). Nors teismas ir nenustatė ieškovės kaltės dėl savo sunkios materialinės padėties, tačiau konstatavo, kad ieškovė neišnaudojo visų objektyvių galimybių pagerinti turtinę padėtį.

7313.6.

74Atsakovė nesutinka su apeliacinio skundo argumentais dėl palikėjo J. K. rūpybos ir rūpintojų paskyrimo. Pažymi, kad J. K. savo valią dėl rūpintojo išreiškė 2004 m. birželio 1 d. Jonavos rajono savivaldybės socialinių paslaugų skyriui adresuotame pareiškime, kuriame nurodė, kad nesutinka su ieškovės noru tapti jo rūpintoja, prašydamas palikti rūpintoju jo sūnų. Vėliau J. K. rūpintoja tapo atsakovė R. J.. Be to, teismui pateiktuose J. K. skirtingais laikotarpiais rašytuose dokumentuose aiškiai ir nedviprasmiškai nurodoma, kad sutuoktiniai bendro ūkio neveda nuo 1990 m., kad sutuoktinė juo nesirūpina. Nors ieškovė teigia, kad sutuoktinių santykiai buvo geri, tačiau jokių tai patvirtinančių įrodymų į bylą nepateikė. Teisėjų kolegija

konstatuoja:

75IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

7614.

77Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, teisėjų kolegija nenustatė.

7815.

79Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovės sutuoktinis ir atsakovių tėvas J. K. mirė ( - ). Po J. K. mirties liko jo vardu registruotas nekilnojamasis turtas: butas (unikalus Nr. ( - )), esantis ( - ); pastatas – sodo pastatas (unikalus Nr. ( - )); kiemo statiniai (unikalus Nr. ( - )) ir 0,0803 ha žemės sklypas (unikalus Nr. ( - )), esantys ( - ), taip pat 2084,70 Eur dydžio piniginiai indėliai trijų bankų (AB SEB bankas, AB „Šiaulių bankas“, „Swedbank“, AB) sąskaitose. J. K. sudarė du testamentus: (i) 2005 m. kovo 30 d. testamentu visą savo kilnojamą ir nekilnojamą turtą, kuris mirties dieną jam priklausys, paliko dukrai atsakovei R. J.; (ii) 2014 m. gegužės 22 d. testamentu dalį, t. y. 0,0500 ha iš 0,0803 ha žemės sklypo (unikalus Nr. ( - )), esantį ( - ), paliko kitai savo dukrai atsakovei V. L.. 2015 m. spalio 22 d. Kauno rajono 2-ojo notaro biuro notarė R. B. išdavė atsakovei R. J. paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą į palikėjo nekilnojamąjį turtą: butą, esantį ( - ); pastatą – sodo pastatą; kiemo statinius (unikalus Nr. ( - )) ir 0,0303 ha žemės sklypą, esančius ( - ). Ieškovė pagal įstatymą yra pirmosios eilės įpėdinė, ji 2015 m. rugpjūčio 3 d. prašymu kreipėsi į Kauno rajono 2-ąjį notaro biurą dėl palikimo priėmimo į privalomą palikimo dalį, tačiau R. J. su tuo nesutiko. Tuomet ieškovė kreipėsi į teismą, patikslintu ieškiniu prašydama: (i) pripažinti negaliojančia 2015 m. spalio 22 d. paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimo, notarinio registro Nr. 2377, išduoto R. J., dalį dėl 1/8 jame nurodyto turto; (ii) pripažinti ieškovei teisę į privalomąją 1/8 dalį J. K. palikimo, kurį pagal testamentus paveldėjo atsakovės R. J. ir V. L..

8016.

81Kauno apylinkės teismas 2017 m. kovo 27 d. sprendimu ieškovės ieškinį atmetė. Ieškovė padavė apeliacinį skundą. Nesutikdama su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl ieškovei jos sutuoktino mirties dieną reikalingo išlaikymo, ieškovė iš esmės kelia įrodymų vertinimo klausimą.

8217.

83Teisėjų kolegija, įvertinusi apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo turinį, apeliacinio skundo argumentus, nustatytus faktinius bylos duomenis, konstatuoja, kad šioje byloje nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė procesines įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176, 177, 178, 185 straipsniai).

8418.

85Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) reiškia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Teismo funkcija – tirti ir vertinti šalių pateiktus įrodymus ir padaryti išvadą apie įrodinėjimo dalyką sudarančių faktinių aplinkybių buvimą ar nebuvimą (CPK 176 straipsnis). Kasacinio teismo praktikoje ne kartą konstatuota, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis) (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2010; 2012 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2012; 2017 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-310-916/2017; kt.).

8619.

87CK 5.20 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad palikėjo sutuoktinis, kuriam palikėjo mirties dieną reikalingas išlaikymas, paveldi, nepaisant testamento turinio, pusę tos dalies, kuri kiekvienam iš jų tektų paveldint pagal įstatymą, jeigu testamentu neskirta daugiau. Kasacinio teismo praktikoje gana išsamiai aptarti išlaikymo reikalingumui konstatuoti būtini kriterijai: klausimas dėl išlaikymo reikalingumo spręstinas teismui įvertinus visas palikimo atsiradimo dieną atitinkamo asmens gautas pajamas, galimybes jų gauti, turėtą turtą ir turtines teises, taip pat tokio asmens konkrečius poreikius, sudarančius būtinų gyvenimo reikmių visumą. Be to, vadovaujantis CK 1.8 straipsnio 1 dalimi, atsižvelgtina į kitas CK normas, nustatančias išlaikymo reikalingumo šeimos nariams kriterijus (CK 3.72 straipsnio 1, 2, 5, 6 dalys, 3.192, 3.205 straipsniai). Kadangi įstatymo nustatytas išlaikymo reikalingumas neatskleidžia detalaus šios sąvokos turinio, tokiu atveju teismas kiekvienoje konkrečioje byloje taiko teisės normą, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnio 4 dalis) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2008; 2009 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-173/2009; 2016 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-258-219/2016; kt.). Pažymėtina, kad CK 5.20 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta asmens teisė į privalomąją palikimo dalį yra specifinė ir nesaistoma tik asmens nedarbingumo, t. y. aplinkybė, kad asmuo yra nedarbingas dėl amžiaus ar dėl sveikatos būklės, savaime nereiškia, jog jam reikalingas išlaikymas; dėl amžiaus ar sveikatos būklės palikėjo sutuoktinis pagal įstatymą turi teisę į privalomąją palikimo dalį, jeigu jam preziumuojamas išlaikymo reikalingumas nepaneigtas bendra tvarka, t. y. teismui nedraudžiama nustatyti priešingai (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 28 d. nutartis civilinėje byloje pagal Z. S. pareiškimą; Nr. 3K-3-548/2008).

8820.

89Bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovė ir palikėjas J. K. kaip sutuoktiniai kartu negyveno ir nevedė bendro ūkio nuo 1990 m.; 2004 m. gruodžio 2 d. teismo nutartimi, kuria patvirtinta sutuoktinių taikos sutartis, jie pasidalino santuokoje įgytą turtą; 2007 m. sausio 24 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos sprendimu J. K. nustatytas didelių specialiųjų poreikių lygis (pirma invalidumo grupė ir reikalinga nuolatinė globa); 2008 m. rugsėjo 11 d. Kauno rajono apylinkės teismo nutartimi, palikėjo prašymu, jam paskirta rūpyba, o rūpintoja – jo duktė (atsakovė) R. J.; palikėjo mirties dieną (2015 m. gegužės 10 d.) ieškovė gavo 227 Eur dydžio senatvės pensiją, nuosavybės teise valdė nekilnojamąjį turtą – vieno kambario butą, esantį ( - ). Vertindamas ieškovės nurodytą jos poreikių tenkinimui reikalingą 346 Eur sumą, teismas konstatavo, kad ieškovė leistinomis įrodinėjimo priemonėmis nepagrindė (neįrodė), kad būtent tiek lėšų per mėnesį ji išleidžia mokesčiams, maistui, vaistams, buities ir asmeninio naudojimo prekėms, nepateikė duomenų, ar taikomos jai mokestinės lengvatos, ar gauna kitas pajamas. Be to, teismas nustatė, kad ieškovė iki šiol naudojasi palikėjo butu ( - ), todėl sprendė, kad ieškovė pajėgi išlaikyti du nekilnojamuosius daiktus, t. y. butus ( - ). Vadovaudamasis kasacinio teismo praktika, pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, kad vertinant išlaikymo reikalingumo kriterijus būtina atsižvelgti ir į tai, kad tam tikra asmens sveikatos būklė, jo socialinis statusas yra susiję su atitinkamomis teisėmis: gauti pašalpą, pensiją, kitokią paramą. Aptariamame kontekste pažymėtina, kad ieškovė tokias teises turėjo ir jas įgyvendino papildomai gaudama per mėnesį 22,92 Eur kompensuojamas išmokas, 11,60 Eur nukentėjusiųjų asmenų valstybinę našlių ir našlaičių pensiją, 21 Eur našlių arba našlaičių pensiją (t. 1, b. l. 102-103). Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atkreipė dėmesį ir į tai, kad gyvendama palikėjo bute ir turėdama asmeninės nuosavybės teise priklausantį butą Kaune, ieškovė turėjo galimybę pastarąjį butą nuomoti ir taip gauti papildomas pajamas, tačiau tokia galimybe nesinaudojo.

9021.

91Atsižvelgdama į šios nutarties 20 punkte nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas išlaikymo reikalingumo ieškovei klausimą, vertino byloje surinktų įrodymų visetą, pasisakė dėl jų įrodomosios reikšmės, atsižvelgė į ieškovės apeliuojamą jos gaunamų pajamų dydį, turimą nekilnojamąjį turtą, socialinę padėtį ir sveikatos būklę, todėl teisingai sprendė, kad ieškovė turėjo pakankamai pajamų, būtinų gyvenimo reikmėms tenkinti, ir kad išlaikymas jai nebuvo reikalingas. Bylos rašytiniai duomenys patvirtina, kad tokia parama buvo daugiau reikalinga ne ieškovei, bet palikėjui J. K., kuriam buvo konstatuotas didelių specialiųjų poreikių lygis (t. 1, b. l. 38). Tai, kad ginčijamas aplinkybes apeliantė nori vertinti sau palankia linkme, nepateikdama tam patvirtinančių įrodymų, o bylą nagrinėjančios teisėjos elgesį pripažinti šališku, teisėjų kolegijai nesudaro pagrindo spręsti dėl pirmosios instancijos teismo išvadų kitaip, nei dėl jų pasisakė bylą išnagrinėjęs teismas. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, nenustatė ir bylą išnagrinėjusios teisėjos šališko elgesio požymių, juolab kad ieškovė turėjo teisę naudotis nušalinimo teise, tačiau ja nesinaudojo (CPK 64 – 66 straipsniai).

9222.

93Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstą apeliacinio skundo argumentą, kad priimdamas sprendimą teismas vadovavosi priesaikos nedavusios atsakovės R. J. paaiškinimais. Priešingai nei teigia apeliantė, duomenys apie atsakovės priesaiką yra pateikti byloje (t. 133-135, 149-150).

9423.

95Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinio skundo argumentai dėl to, kad teismas netinkamai ir neteisingai įvertino palikėjo rūpintojų G. K. ir atsakovės R. J. paskyrimo palikėjui J. K. reikšmę, J. K. ketinimo nutraukti santuoką motyvus, pas notarę atliktų veiksmų reikšmę nėra tiesiogiai susiję su nagrinėjamo ginčo dalyku ir teisinės reikšmės teismo sprendimo teisėtumui neturi. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06-01 nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010-03-16 nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.).

9624.

97Apibendrindama tai, kas nurodyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas ginčui spręsti tinkamai taikė materialinės teisės normas, nepažeidė įrodinėjimo taisyklių ir nenukrypo nuo kasacinio teismo išaiškinimų tokio pobūdžio bylose, todėl tenkinti apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais nėra pagrindo.

9825.

99Apeliacinės instancijos teisme atsakovei R. J. buvo suteikta antrinė teisinė pagalba ir dėl to patirta 81,06 Eur atstovavimo išlaidų (t. 2, b. l. 14). Ieškovė nuo bylinėjimosi išlaidų atleista įstatymu (ieškovei suteikta valstybės garantuojama teisinė pagalba), todėl atsakovės bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 96, 99 straipsniai).

100Kauno apygardos teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Nutarė

101Kauno apylinkės teismo 2017 m. kovo 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.

102Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.