Byla 1A-70-417/2015
Dėl 2014 m. lapkričio 12 d. Šilutės rajono apylinkės teismo nuosprendžio, kuriuo V. L. pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį išteisintas, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant minėtas nusikalstamas veikas

1Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Eduardo Maškevičiaus, teisėjų Savinijaus Katausko ir Dalios Kursevičienės, sekretoriaujant Jurgitai Dilienei, dalyvaujant prokurorei G. S., išteisintiesiems V. L. ir R. Š., išteisintųjų gynėjui advokatui R. L., nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei R. L., jos atstovui advokatui J. P.,

2viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Klaipėdos apygardos prokuratūros Tauragės apylinkės prokuratūros prokurorės J. A. ir nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės R. L. apeliacinius skundus dėl 2014 m. lapkričio 12 d. Šilutės rajono apylinkės teismo nuosprendžio, kuriuo V. L. pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį išteisintas, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant minėtas nusikalstamas veikas.

3R. Š. pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1dalį ir 182 straipsnio 2 dalį išteisinta, neįrodžius, kad ji dalyvavo padarant minėtas nusikalstamas veikas.

4Nukentėjusiosios R. L. civilinis ieškinys dėl 25 000 Lt neturtinės ir 154,12 Lt turtinės žalos atlyginimo atmestas.

5Kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

6V. L. ir R. Š. buvo kaltinami pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį tuo, kad jie veikdami bendrininkų grupe pasikėsino apgaule savo naudai įgyti didelės vertės svetimą turtą, t. y. V. L. iš anksto susitaręs ir veikdamas bendrininkų grupe su R. Š., su kuria kartu gyveno neįregistravęs santuokos, turėdamas tikslą santuokos nutraukimo metu su R. L. apgaule užvaldyti savo naudai didesnę šeimos dalytino turto dalį, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje bei nenustatytu laiku V. L. fiktyviai surašius 2007-01-13 neprotestuotiną vekselį, kuriame įtvirtinta tikrovės neatitinkanti informacija, jog V. L. įsipareigoja R. Š. sumokėti 130 000 Lt iki 2007-05-28, R. Š. 2007-05-29 šį aiškiai netikrą neprotestuotiną vekselį pateikė Klaipėdos miesto 1-ajam notarų biurui, esančiam adresu ( - ), kurio pagrindu buvo išduotas 2007-05-29 vykdomasis įrašas bei kurį R. Š. 2007-06-18 pateikė antstoliui, esančiam ( - ), priverstinai vykdyti iš V. L. ir R. L. bendro turto.

7Be to, minėti asmenys kaltinami tuo, kad tęsdami nusikalstamus veiksmus ir žinodami, jog Šilutės rajono apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla dėl santuokos nutraukimo ir turto padalijimo pagal R. L. ieškinį V. L., Šilutės rajono apylinkės teismui, esančiam ( - ), V. L. 2007-05-25 ir 2007-10-29 pateikė atsiliepimus į ieškinį, melagingai nurodydamas, jog jis ir R. L. yra skolingi R. Š. 130 000 Lt, kurie buvo gauti šeimos poreikiams tenkinti, reikalaudami dalį skolos, t. y. 65 000 Lt, priteisti iš R. L. R. Š., o R. Š., tęsdama bendrus nusikalstamus veiksmus 2007-06-26 ir

82007-10-29, pateikė Šilutės rajono apylinkės teismui atsiliepimus, melagingai patvirtindama faktą, jog V. L. ir R. L. solidariai jai skolingi 130 000 Lt, kurie buvo paimti šeimos poreikiams tenkinti, bei reikalaudama dalį skolos, t. y. 65 000 Lt, priteisti iš R. L., tačiau nusikaltimo nebaigė ir 65 000 Lt vertės turto iš R. L. neįgijo dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo jų valios, nes Šilutės rajono apylinkės teismas 2008-01-17 sprendimu pripažino, kad 130 000 Lt paskola yra asmeninė V. L. prievolė. Tokiu būdu V. L. ir R. Š. kaltinami, kad jie veikdami kartu pagamino netikrą dokumentą-vekselį, jį panaudojo ir apgaule pasikėsino įgyti savo naudai didesnę dalytino turto dalį, t. y. 65 000 Lt.

9Apylinkės teismas V. L. ir R. Š. pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį išteisino, nesant jų veikose šių nusikaltimų sudėties požymių.

10Apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos prokuratūros Tauragės apylinkės prokuratūros prokurorė J. A. prašo 2014 m. lapkričio 12 d. Šilutės rajono apylinkės teismo nuosprendį dėl V. L. ir R. Š. išteisinimo panaikinti ir dėl to priimti naują nuosprendį – V. L. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 22 str. 1 d. ir 182 str. 2 d., ir skirti jam 2 metų laisvės atėmimo bausmę, bausmę atliekant pataisos namuose. Į bausmės laiką įskaityti laiką, išbūtą sulaikyme ir suėmime nuo 2013-11-03 iki

112013-12-05; R. Š. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 24 str. 6 d., 22 str. 1 d. ir 182 str. 2 d., ir skirti jai 2 metų laisvės atėmimo bausmę, bausmę atliekant pataisos namuose; į bausmės laiką įskaityti laiką, išbūtą sulaikyme ir suėmime nuo 2013-10-31 iki

122013-11-13. V. L. nutraukti bylą pagal BK 300 str. 1 d. suėjus patraukimo baudžiamojon atsakomybėn senaties terminui; R. Š. nutraukti bylą pagal BK 300 str. 1 d. suėjus patraukimo baudžiamojon atsakomybėn senaties terminui. Nukentėjusiosios R. L. civilinį ieškinį dėl 25 000 Lt neturtinės ir 154,12 Lt turtines žalos atlyginimo patenkinti ir priteisti solidariai; iš R. Š. priteisti ekstradicijos išlaidas 6777 Lt. Iki ieškinio atlyginimo palikti galioti Šilutės rajono apylinkės teismo 2012-09-10 nutartimi taikytą laikiną nuosavybės teisių apribojimą R. Š. ir V. L. nuosavybės teise priklausančiam turtui. Iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti Šilutės rajono apylinkės teismo paskirtas kardomąsias priemones, t. y. R. Š. 2013-11-13 nutartimi paskirtą 20 000 Lt užstatą bei rašytinį pasižadėjimą neišvykti, V. L. to paties teismo 2013-12-05 nutartimi paskirtą 15 000 Lt užstatą bei rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

13Apeliaciniame skunde prokurorė nurodo, kad nors ikiteisminio tyrimo metu išteisintieji nedavė parodymų, tačiau teisminio nagrinėjimo metu išteisintasis V. L. ne kartą pareiškė, kad aferą su vekseliu sugalvojo advokatas A. B., kurį buvo prašyta apklausti byloje kaip liudytoją. Išteisintasis prisipažino, kad pasirašė vekselį, pagal jį buvo gautas vykdomasis raštas ir pradėtas išieškojimas, tai, kaip teigia prokurorė, parodo, kad buvo siekiama finansinės naudos. Prokurorė tvirtina, kad siekis buvo nusikalstamas, tai patvirtina bylos duomenys: vekselis, prašymas atlikti vykdomąjį įrašą, V. L. atsiliepimas R. Š., taip pat galiojantis teismo sprendimas dėl santuokos nutraukimo. Civilinėje byloje išteisintųjų vardu pateikti atsiliepimai į nukentėjusiosios ieškinį aiškiai patvirtina jų siekį neteisėtai praturtėti nukentėjusiosios sąskaita. Be to, iš išteisintųjų pajamų ir turto deklaracijų, sąskaitų išrašų akivaizdu, kad pastarieji jokios 130000 Lt dydžio skolos ir paskolos nėra deklaravę ir jų turimas turtas akivaizdžiai įrodo, kad jie neturėjo finansinės galimybės disponuoti tokia pinigų suma. Šie duomenys pagrįstai leidžia manyti, jog vekselis buvo sudarytas fiktyviai ir panaudotas siekiant savo naudai įgyti didelės vertės R. L. turto.

14Taip pat apeliaciniame skunde prokurorė nurodo, kad nors specialisto išvada nustatyta, kad V. L. nepasirašė atstovavimo sutarties su advokatu A. B., taip pat teismui teiktų jo vardu atsiliepimų civilinėje byloje, R. Š. nepasirašė tik vieno atsiliepimo, tačiau vien parašų netikrumas neleidžia daryti kategoriškos išvados, kad kaltinamieji nepritarė toms aplinkybėms, kurios išdėstytos šiuose atsiliepimuose. Prokurorė teigia, kad tam, jog dokumentas būtų pripažintas netikru, jame nurodyta informacija turi būti netikra. Šiuo atveju nėra pagrindo teigti, kad kaltinamieji nepritarė tai melagingai informacijai, kuri nurodyta atsiliepimuose, juolab, kad kaltinamosios R. Š. aktyvūs veiksmai dėl šios skolos prisiteisimo ir išieškojimo akivaizdžiai parodė, kad ji siekė finansinės naudos, pasinaudodama V. L. asmeninio gyvenimo situacija. R. Š. pripažino pasirašius vieną iš atsiliepimų, kuriame taip pat išdėstė informaciją, susijusią su V. L. santuokiniu gyvenimu. Prokurorei neįtikėtinos teismo išvados, kad kaltinamoji R. Š. galėjo nesuprasti ir nežinoti, kad iš tiesų V. L. nepanaudojo jos pinigų šeimos tikslams, nes bylos duomenimis nustatyta, kad išteisintieji kartu gyveno nuo 2005 m., o bendravo nuo dar ankstesnių laikų.

15Prokurorė konstatuoja, kad atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes daroma išvada, kad Šilutės rajono apylinkės teismas neteisingai įvertino byloje surinktus įrodymus, padarė išvadą, kuri neatitinka nustatytų aplinkybių, tai sutrukdė tinkamai pritaikyti baudžiamąjį įstatymą, todėl 2014-11-12 nuosprendis turi būti panaikintas, priimant apkaltinamąjį nuosprendį.

16Prokurorė nurodo, kad baudžiamoji byla V. L. ir R. Š. pagal Lietuvos Respublikos BK 300 str. 1 d nutrauktina suėjus patraukimo baudžiamojon atsakomybėn senačiai.

17Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė R. L. apeliaciniu skundu prašo panaikinti 2014 m. lapkričio 12 d. Šilutės rajono apylinkės teismo nuosprendį ir priimti naują nuosprendį – V. L. ir R. Š. pripažinti kaltais, padarius BK 300 straipsnio 1 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 2 dalyje numatytas nusikalstamas veikas, ir visiškai patenkinti jos – nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės R. L. – civilinį ieškinį dėl 25000 Lt neturtinės ir 154,12 Lt turtinės žalos atlyginimo; priteisti jos naudai visas turėtas proceso išlaidas.

18Apeliaciniame skunde R. L. nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nuosprendį, netinkamai, neobjektyviai, neišsamiai, nevisapusiškai ir neteisingai vertino byloje surinktus įrodymus ir padarė visiškai nepagrįstą ir neteisėtą išvadą, kad nėra pakankamai įrodymų, patvirtinančių V. L. ir R. Š. kaltę padarius jiems inkriminuotus nusikaltimus. Apeliantė nurodo, kad nors pirmosios instancijos teismas akcentuoja tai, jog pagal Lietuvos teismo ekspertizės centro Klaipėdos skyriaus ekspertizės aktą išteisintieji nepasirašė dalies procesinių dokumentų civilinėse bylose, tačiau vėliau nuosprendyje teismas pripažįsta, jog vis dėlto dalis tokių dokumentų išteisintųjų buvo pasirašyti ir pateikti, be to, pati R. Š. teismo posėdžio metu pripažino, jog nurodytus procesinius dokumentus pasirašė būtent ji.

19Apeliantė teigia, kad akivaizdu, jog išteisintieji netikro vekselio pagrindu, aktyviais veiksmais, pasikartojusiais ne kartą, tyčia siekė neteisėtai įgyti svetimą, jai priklausantį turtą, tačiau to neapvyko padaryti dėl nuo jų valios nepriklausančių priežasčių – civilines bylas nagrinėję teismai tokius reikalavimus atmetė ir pripažino prievolę pagal vekselį asmenine V. L. prievole. Abejonių dėl to nėra ir negali būti, kadangi tokios aplinkybės yra įrodytos byloje esančiais procesiniais dokumentais iš civilinių bylų ir Klaipėdos skyriaus ekspertizės aktu, kuriame tokios aplinkybės nėra paneigtos. Skunde apeliantė nurodė, kad tai, kad išteisintieji pasirašė dalį procesinių dokumentų civilinėse bylose, juos pateikė, palaikė ir aktyviais veiksmais nuolat siekė netikro vekselio pagrindu neteisėtai įgyti iš jos dalį jai priklausančio didelės vertės turto, t. y. 65 000 Lt, patvirtina tiek Klaipėdos skyriaus ekspertizės aktas, tiek patys procesiniai dokumentai, kurių netikrumo nekonstatavo ir Lietuvos teismo ekspertizės centras. Aptariamas aplinkybes nuosprendyje pripažino ir pirmosios instancijos teismas, tačiau, remdamasis tuo, padarė visiškai nepagrįstas išvadas, kad tokios išteisintųjų veikos nėra laikytinos nusikalstamomis.

20Apeliantė teigia, kad apylinkės teismas nuosprendyje visiškai nepagrįstai konstatavo, kad byloje nėra įrodymų apie tai, jog vekselis yra netikras, suklastotas išteisintųjų ir kad pagal vekselį R. Š. nebūtų paskolinusi 130 000 Lt dydžio piniginių lėšų jai ir V. L. tuo metu priklausiusio buto remontui ir nurodo, kad tokie įrodymai turi būti pripažinti remiantis V. L. prisipažinimu, kad surašė ir pasirašė vekselį 130000 Lt, liudytojų L. P., L. L., E. L. parodymais teismo posėdžio metu, pajamų ir turto deklaracijomis, sprendimu civilinėje byloje, duomenų apie grynųjų pinigų ir pavedimų nebuvimu. Taip pat apeliantė teigia, kad teismas visiškai nevertino aplinkybės, jog V. L. 2007-01-08 rengtas atsiliepimas dėl raginimo atsiskaityti patvirtina vekselio klastojimo faktą. Nesutinka su teismo nuosprendyje padaryta išvada, kad suklastoto vekselio pagrindu piniginių lėšų reikalavimas civilinėse bylose ir vekselio pateikimas vykdyti nėra laikytinas sukčiavimu pagal BK 182 straipsnio 2 dalį.

21Teismo posėdyje prokurorė, nukentėjusioji bei jos atstovas prašė apeliacinius skundus tenkinti, išteisintieji ir jų gynėjas prašė apeliacinius skundus atmesti.

22Apeliaciniai skundai tenkintini iš dalies.

23Skundžiamu nuosprendžiu V. L. ir R. Š. dėl kaltinimų pagal BK 22 str. 1 d., 182 str. 2 d., 300 str. 1 d. išteisinti konstatavus, kad nėra pakankamai patikimų, neabejotinų įrodymų, patvirtinančių V. L. ir R. Š. kaltę ir jų dalyvavimą padarant nusikalstamas veikas, numatytas BK 300 str. 1 d., 22 str. 1 d. ir 182 str. 2 d. Su tokia teismo išvada nesutinka prokurorė, nukentėjusioji ir civilinė ieškovė R. L., jų manymu, teismas neįvertino įrodymų visumos, dėl to išteisintųjų kaltės klausimu padarė faktinių bylos aplinkybių neatitinkančias išvadas.

24Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs pirmosios instancijos teismo nuosprendžio pagrįstumą, dar kartą išanalizavęs bylos įrodymus, pripažįsta, kad skundžiamame nuosprendyje padarytos išvados yra nepagrįstos. Šilutės rajono apylinkės teismas, priimdamas išteisinamąjį nuosprendį, netinkamai vadovavosi BPK 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtintomis nuostatomis, neteisingai vertino byloje surinktus įrodymus, nepagrįstai atmetė ir nepripažino byloje esančių duomenų kaltinančiais įrodymais, todėl pirmosios instancijos teismo išteisinamasis nuosprendis V. L. ir R. Š. dėl kaltinimų pagal BK 22 str. 1 d. ir 182 str. 2 d. naikintinas kaip neteisėtas ir nepagrįstas, neatitinkantis byloje nustatytų faktinių aplinkybių ir priimtinas naujas apkaltinamasis nuosprendis (BPK 329 str. 2 p.).

25Išteisinamieji V. L. ir R. Š. kaltais neprisipažino, atsisakė duoti parodymus, tačiau teisiamojo posėdžio metu (t. 5, b. l. 109) išteisintoji R. Š. nurodė, kad skolino pinigus V. L. ir jis jau su ja atsiskaitė.

26Tai, kad V. L. ir R. Š. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 22 str. 1 d. ir 182 str. 2 d., patvirtina šie duomenys.

27Nukentėjusioji R. L. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad 2007 m. pateikė Šilutės rajono apylinkės teismui ieškinį dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio V. L. kaltės. Nagrinėjant santuokos nutraukimo bylą sužinojo, kad byloje pateiktas vekselis 130 000 Lt. Apie vekselio išrašymą nieko nežinojo, pirmą kartą apie vekselį sužinojo nagrinėjant santuokos nutraukimo bylą. Pagal vekselį buvo prašoma iš jos priteisti pinigus, kurie neva buvo paimti buto remontui, nors ji šių pinigų niekada neturėjo. Paskutinį kartą remontas bute buvo atliktas 1999 metais, dar gyvenat su sutuoktiniu V. L.. Su sutuoktiniu V. L. kartu gyveno iki 2003 m., po to jis išvažiavo dirbti į Angliją. Žmonės jai sakė, kad jos sutuoktinis draugauja su R. Š.. R. Š. į jos mobiliojo ryšio telefoną rašydavo grasinančias žinutes.

28Liudytojas L. L. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad jo tėvai R. L. ir V. L. kartu gyveno iki 2006 metų, po to išsiskyrė. 2007 m. gruodžio mėnesį kartu su broliu E. L., pusbroliu bei močiute Vencloviene apie dvi savaites buvo pas tėvą svečiuose Londone. Tėvas gyveno su R. Š., jie abu miegojo viename kambaryje. Taip pat pažymėjo, 2011 m. gruodžio mėn. buvo pas tėvą Šilutėje, Naujakuriuose, kur jis kartu gyvena su R. Š.. Patvirtino, kad butas, adresu Knygnešių g. 11–16, Šilutė, nebuvo remontuotas.

29Liudytojas E. L. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad tėvai R. L. ir V. L. santuoką nutraukė prieš 7–8 metus, tėtis gyvena atskirai. Maždaug 2005 metais, tikslaus laiko nepamena, apie dvi savaites su broliu, pusbroliu bei močiute buvo svečiuose pas tėvą Londone, tėvas tuo metu gyveno kartu su R. Š.. Tėvą ir R. Š. kartu yra matęs ir Lietuvoje. Patvirtino, kad tėvai nėra atlikę buto, adresu ( - ), remonto.

30Liudytoja L. P. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad 2007 m. R. L. jai pasakė, kad yra surašytas kažkoks vekselis dėl didelės pinigų sumos ir dėl to ji bylinėjasi. Kiek jai žinoma, pusbrolis V. L. ir R. Š. yra pažįstami. 2003 m. liepos mėnesį, 2004 m. per Naujųjų metų sutiktuves buvo pas V. L. svečiuose namuose Didžiojoje Britanijoje, ten buvo ir R. Š.. V. L. ir R. Š. paaiškino, kad jie tvarko bendrą ūkį. Patvirtino, kad yra buvusi R. L. namuose 2007 m., tačiau nesimatė, kad bute būtų darytas remontas ar pirkti nauji daiktai (t. 4, b. l. 198–199).

31Aptarti nukentėjusiosios R. L. ir liudytojų L. P., L. L., E. L. parodymai patvirtina, kad išteisintieji R. L. ir R. Š. nuo 2003 m. artimai bendrauja, kartu gyvena ir tvarko bendrai ūkį Londone, nors tuo metu santuoka tarp V. L. ir R. L. nutraukta nebuvo.

32Iš apžiūros protokole užfiksuotų SMS žinučių duomenų matyti, kad R. Š. rašė įžeidžiančio bei grasinančio pobūdžio žinutes R. L., tai patvirtina, kad santykiai tarp R. L. ir R. Š. buvo įtempti (t. 1, b. l. 62–64).

332007-04-26 nukentėjusioji R. L. kreipėsi į teismą dėl santuokos su V. L. nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, turto padalijimo ir kitų reikalavimų (t. 1, b. l. 88). Santuokos nutraukimo byloje paaiškėjo, kad V. L. yra išrašęs 2007-01-13 paprastąjį neprotestuotiną vekselį, kuriuo įsipareigojo R. Š. iki 2007-05-28 sumokėti 130 000 Lt sumą (t. 1, b. l. 73). 2007-05-29 R. Š. kreipėsi į notarą E. S. su prašymu išduoti vykdomąjį įrašą ir pateikė 2007-01-13 neprotestuotiną paprastąjį vekselį. Minėto vekselio pagrindu notaras 2007-05-29 išdavė vykdomąjį įrašą išieškoti 130 000 Lt, kurį R. Š. 2007-06-19 pateikė vykdyti antstoliui V. K. (t. 1, b. l. 85). Antstolis 2007-07-04 areštavo V. L. ir R. L. priklausantį butą, adresu ( - ) (t. 1, b. l. 93).

34Iš civilinėje byloje dėl santuokos nutraukimo esančių V. L. ir R. Š. pateiktų atsiliepimų matyti, kad abu išteisintieji teigė, jog pagal vekselį skolinti pinigai buvo panaudoti V. L. ir R. L. buto remontui bei šeimos poreikiams (t. 1, b. l. 89, 92, 96–97, 98–99), tačiau teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji, liudytojai V. L. vaikai L. L. ir E. L., V. L. pusseserė L. P. paneigė išteisintųjų nurodytas aplinkybes, patvirtindami, kad buto, adresu ( - ), priklausančio V. L. ir R. L., remontas nebuvo atliktas. Be to, svarbu pažymėti ir tai, kad V. L. tuo metu, kai buvo išrašytas vekselis 2007-01-13 bei galbūt skolinami pinigai, su šeima bute, kurio remontui buvo tariamai skolinami pinigai, seniai negyveno, bendro ūkio su R. L. nebetvarkė, o nuo 2003 m. faktiškai gyveno ir artimai bendravo su R. Š..

35Byloje pateiktoje R. Š. metinėje gyventojo (šeimos) turto deklaracijoje R. Š. suteikta paskola nedeklaruota, V. L. metinėje gyventojo (šeimos) turto deklaracijoje gauta paskola nedeklaruota (t. 1, b. l. 26–33, t. 2, b. l. 86–95). Įvertinus šiuos duomenis, R. Š. deklaruotą turtą ir pajamas, banko sąskaitų išrašus (t. 2, b. l. 99–112) darytina išvada, kad R. Š. neturėjo finansinės galimybės disponuoti 130 000 Lt suma, taigi ir jos paskolinti V. L.. Nors R. Š. teigė, kad pinigus asmeniškai davė nukentėjusiajai, tačiau nukentėjusioji tokį faktą neigia, kitų objektyvių įrodymų apie pinigų sumokėjimą grynaisiais ar negrynųjų pinigų pervedimą byloje nėra.

36Kitas svarbus aspektas šioje byloje yra V. L. 2007-01-08 atsiliepimas dėl raginimo atsiskaityti, jame teigiama, kad skolininkas V. L. kreditorei R. Š. dėl finansinių sunkumų, kurie atsirado ne nuo skolininko priklausančių aplinkybių, negali grąžinti vekselyje nurodytos 130 000 Lt sumos, todėl prašoma palaukti iki 2008-01-01, o iki to laiko sutinka mokėti 0,2 procentus palūkanų (už visą laikotarpį) (t. 1, b. l. 90). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad V. L. 2007-01-08 atsiliepimas į R. Š. raginimą sumokėti 130 000 Lt skolą pagal vekselį pateiktas anksčiau nei buvo išrašytas 2007-01-13 vekselis, o tai leidžia konstatuoti, kad vekselyje nurodyti duomenys neatitinka tikrovės. Tai, kad vekselyje nurodyta informacija išgalvota, patvirtina ir išteisintojo V. L. teisme pareiškimas, kad aferą su vekseliu pasiūlė advokatas A. B. (t. 4, b. l. 205).

37Teisėjų kolegija mano, kad šių aplinkybių visuma sudaro pagrindą konstatuoti, jog abu išteisintieji vekselį surašė tik dėl akių, neketinant sukurti jokių teisinių pasekmių, jokie pinigai vekselio pagrindu nebuvo išmokėti, todėl pirmosios instancijos teismas padarė neteisingą išvadą, kad byloje nesurinkta pakankamai neginčijamų įrodymų, kad vekselyje nurodyta informacija neatitinka tikrovės.

38Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad šioje byloje neįrodyta, jog vekselis buvo surašytas ir panaudotas siekiant išteisintiesiems santuokos nutraukimo byloje apgaule įgyti savo naudai iš nukentėjusiosios R. L. didesnę dalytino turto dalį. Teisėjų kolegijos nuomone, byloje surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių išteisintųjų kaltę dėl pasikėsinimo padaryti BK 182 str. 2 d. numatytą nusikalstamą veiką.

39Iš bylos medžiagos nustatyta, kad 2007-04-26 nukentėjusioji R. L. kreipėsi į teismą dėl santuokos su V. L. nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, turto padalijimo ir kitų reikalavimų (t. 1, b. l. 88). Santuokos nutraukimo byloje 2007-05-25, 2007-10-29 V. L. atsiliepimuose pareiškė reikalavimą priteisti iš jo ir jo sutuoktinės R. L. po 65 000 Lt kreditinį įsiskolinimą R. Š. ir į santuokos nutraukimo bylą įtraukti R. Š. kaip sutuoktinių kreditorę. Atsiliepime V. L. nurodė, kad R. L. nuslėpė informaciją apie kreditinį įsiskolinimą 130 000 Lt R. Š. pagal 2007-01-13 vekselį, teigdamas, kad šie pinigai buvo paimti buto remontui, tačiau R. L. šias lėšas panaudojo ne pagal paskirtį, dėl to ją paliko ir išvyko gyventi kitur (t. 1, b. l. 89, 96–97). 2007-06-26 R. Š. teismui taip pat pateikė atsiliepimą į R. L. ieškinį dėl santuokos nutraukimo, jame nurodė, kad R. L. su V. L. solidariai skolingi jai 130 000 Lt, skolintos lėšos buvo paimtos buto remontui, kuriame gyveno ir gyvena R. L. ir V. L. šeima, tačiau, V. L. teigimu, R. L. juos panaudojo ne pagal paskirtį, dėl to pastarasis išvyko gyventi kitur, turėdamas tikslą užsidirbti pinigų skoloms padengti (t. 1, b. l. 92). 2007-10-29 R. Š. pateikė atsiliepimą, juo prašė 130 000 Lt skolą priteisti iš V. L. ir R. L. lygiomis dalimis po 65 000 Lt. R. Š. tvirtino, kad 130 000 Lt sumą įdavė asmeniškai R. L., tačiau pastarajai reikalaujant vekselį pasirašė V. L. (t. 1, b. l. 98–99).

40Išteisintieji teigė, kad šių procesinių dokumentų, pateiktų civilinėje byloje, nepasirašė. Pirmosios instancijos teismui atlikus šių procesinių dokumentų ekspertizę buvo pateikta išvada, kad „1) tikėtina, kad 2007-05-22 advokato A. B. kontoros surašytoje atstovavimo sutartyje Nr.07-05-22/01 (civ. b. l. 24) skiltyje „Kientas“ rankraštinį įrašą „V. L.“ parašė ne V. L. ir ne R. Š.. Nustatyti ar šalia minėto rankraštinio įrašo „V. L.“ pasirašė V. L., R. Š. ar kitas asmuo, nebuvo galima, nes parašų kopijos LTEC netiriamos; 2) 2007-05-23 atsiliepime (civ. b. l. 22) dėl pareikšto ieškinio antrame lape, rankraštinį įrašą „V. L.“ parašė ir šalia pasirašė ne V. L., ne R. Š.; 3) 2007-10-22 atsiliepime (civ. b. l. 64) dėl ieškovės 2007-08-06 prašymo, antrame lape, ties spausdintu įrašu „Pagarbiai, V. L.“, pasirašė ne V. L.. Nustatyti ar minėtą dokumentą pasirašė R. Š. ar kitas asmuo nebuvo galima; 4) 2007-10-25 atsiliepime (civ. b. l. 66) dėl ieškovės 2007-08-06 prašymo, antrame lape, ties spausdintiniu įrašu „ Pagarbiai, R. Š.“, pasirašė ne R. Š.. Nustatyti ar minėtą dokumentą pasirašė V. L. ar kitas asmuo nebuvo galima; 5) nustatyti, ar 2008-02-04 apeliaciniame skunde dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2008-01-17 sprendimo (civ. b. l. 116) , penktame lape, ties spausdintiniu įrašu „Pagarbiai , V. L.“ pasirašė V. L., R. Š. ar kitas asmuo, nebuvo galima , nes parašų kopijos LTEC netiriamos; 6) nustatyti, ar 2008-02-04 apeliaciniame skunde dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2008-01-17 sprendimo (civ. b. l. 116) penktame lape ties spausdintiniu įrašu „R. Š.“ pasirašė R. Š., V. L. ar kitas asmuo, nebuvo galima, nes parašų kopijos LTEC netiriamos; 7) 2008-03-12 atsiliepime (civ. b. l. 128) į atsakovo ir trečiojo asmens apeliacinį skundą dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2008-01-17 sprendimo civilinėje byloje, trečiame lape, ties spausdintiniu įrašu „ir V. L.“, pasirašė ne V. L., ar pasirašė R. Š. ar kitas asmuo nebuvo galima nustatyti“ (t. 5, b. l. 80–89). Teisėjų kolegija pažymi, kad ekspertizės aktas neturi kelti jokių abejonių dėl savo pagrįstumo. Šiuo atveju ekspertizės akte yra pateikta tik tikėtina išvada apie civilinėje byloje esančių procesinių duomenų pasirašymo tikrumą. Be to, ekspertizės aktas nėra esminis įrodymas šiuo atveju, jis vertinamas kartu su kitais byloje surinktais įrodymais, leidžiančiais nustatyti išteisinamųjų atliktų veiksmų neteisėtumą. Šiame kontekste itin svarbu pažymėti, kad išteisintieji apie vykstantį V. L. ir R. L. santuokos nutraukimo procesą žinojo, apie jų vardu pareikštus reikalavimus taip pat žinojo, sutiko su procesiniuose dokumentuose išdėstytomis aplinkybėmis bei pareikštais reikalavimais, jų turinys atitiko jų valią. Be to, dalį procesinių dokumentų civilinėje byloje išteisintieji pasirašė, juos pateikė, taigi aktyviais veiksmais nuolat siekė suklaidinti teismą apie tariamą sutuoktinių bendrą skolą R. Š.. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad santuokos nutraukimo byloje išteisintiesiems atstovavo advokatas A. B., kuris teikė visus teismui duomenis apie išteisintuosius ir kuris, kaip nurodė V. L., teisminio nagrinėjimo metu ir pasiūlė jiems aferą su vekseliu (t. 4, b. l. 205). Teisėjų kolegijos nuomone, išteisintieji, pareikšdami tokius turtinio pobūdžio reikalavimus teismui ir palaikydami atsiliepimuose nurodytas tikrovės neatitinkančias aplinkybes bei faktus apie skolą pagal vekselį, tyčia siekė suklaidinti teismą, kad jų pareikšti reikalavimai būtų patenkinti ir dėl jų būtų priimtas palankus teismo sprendimas, kurio pagrindu išteisintieji įgytų teisinį pagrindą pradėti 65 000 Lt skolos išieškojimą iš nukentėjusios turto ir tokiu būdu apgaule pasisavinti savo naudai R. L. priklausančio santuokos nutraukimo byloje dalytino turto dalį.

41Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs aptartų įrodymų visumą, konstatuoja, jog V. L. iš anksto susitaręs ir veikdamas kartu su R. Š., turėdami tikslą V. L. santuokos nutraukimo byloje apgaule užvaldyti didesnę sutuoktinių dalytino turto dalį, tyčia pateikė teismui tikrovės neatitinkančius duomenis apie tai, kad V. L. ir R. L. pagal vekselį yra skolingi R. Š. 130 000 Lt, kad pinigai buvo skirti šeimos poreikiams tenkinti, ir kartu reikalaudami dalį 65 000 Lt skolos priteisti iš R. L., tokiais veiksmais siekė suklaidinti teismą, nagrinėjantį santuokos nutraukimo bylą, kad teismas priteistų iš nukentėjusios 65 000 Lt skolą, tuomet R. Š. teismo sprendimą pateiktų vykdyti antstoliui ir įgytų turtinę teisę į nukentėjusiajai priklausantį turtą, tačiau nusikalstamų veiksmų nebaigė dėl nuo jų valios nepriklausančių aplinkybių, nes Šilutės rajono apylinkės teismas 2008-01-07 sprendimu paskolą pripažino asmenine V. L. prievole.

42Pagal BK 182 straipsnį sukčiavimas yra svetimo turto ar turtinės teisės įgijimas, turtinės prievolės išvengimas arba jos panaikinimas savo ar kitų naudai panaudojant apgaulę. Apgaulė suprantama kaip turto savininko, valdytojo ar asmens, kurio žinioje yra turtas, taip pat kitų asmenų, priimančių atitinkamus sprendimus, suklaidinimas dėl aplinkybių ar faktų, kurie yra esminiai, lemiantys šių asmenų apsisprendimą dėl turto, turtinės teisės perleidimo kaltininkui ir pan. Sukčiavimą nuo civilinių deliktų skiria tai, jog civiliniai teisiniai sandoriai yra teisėti, jie atitinka abiejų šalių tikrąją valią ir jais siekiama sukurti civilines teises ir pareigas, tuo tarpu sukčiavimo atveju (panaudojant apgaulę) turtas ar turtinė teisė įgyjama neteisėtai.

43Sukčiavimo atveju kaltininkas suvokia, jog apgaudinėja turto savininką ar valdytoją arba asmenį, kurio žinioje yra turtas, pvz., meluodamas jiems, pateikdamas suklastotus dokumentus, pranešdamas neteisingus duomenis, nutylėdamas ar iškraipydamas esmines aplinkybes, faktus, ir numato, kad taip veikdamas suklaidins turto savininką ar valdytoją arba asmenį, kurio žinioje yra turtas, ir nori apgaule įgyti svetimą turtą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-309/2013).

44Apygardos teismas konstatuoja, kad V. L. ir R. Š. kartu atlikti veiksmai kvalifikuotini pagal BK 22 str. 1 d. ir BK 182 str. 2 d. (Lietuvos Respublikos 2004 07 05 įstatymu Nr. IX-2314 (nuo 2004 07 13) (Žin., 2004, Nr. 108-4030), nes jie tyčia pasikėsino apgaule užvaldyti savo naudai didesnę dalytino turto dalį, tačiau nusikaltimo nebaigė ir 65 000 Lt vertės turto iš R. L. neįgijo dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo jų valios, nes Šilutės rajono apylinkės teismas 2008-01-17 sprendimu pripažino, kad 130 000 Lt paskola yra asmeninė V. L. prievolė. Todėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2014-11-12 nuosprendis, kuriuo V. L. ir R. Š. išteisinti dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 str. 2 d. ir 22 str. 1 d., naikintinas ir priimamas apkaltinamasis nuosprendis (BPK 329 str. 2 p.).

45Kolegija sutinka su prokurorės argumentu, kad baudžiamoji byla V. L. ir R. Š. pagal BK 300 str. 1 d. nutrauktina suėjus patraukimo baudžiamojon atsakomybėn senačiai. Kolegija pažymi, jog pagal formuojamą teismų praktiką nutraukiant baudžiamąjį procesą suėjus senaties terminui, asmens, kuriam baudžiamasis procesas nutraukiamas, kaltumo klausimas nesprendžiamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-05-08 nutartis Nr.2K-P-9/2012), todėl teisėjų kolegija išsamiau dėl išteisintiesiems inkriminuotų kaltinimų pagal BK 300 str. 1 d. nepasisako.

46BPK 3 straipsnyje numatytos aplinkybės, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas. Viena iš tokių aplinkybių, numatyta BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punkte, yra baudžiamosios atsakomybės senaties termino suėjimas. Pažymėtina, kad apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senatis – tai baudžiamojo įstatymo nustatytas terminas, kuriam suėjus, nusikalstamą veiką padaręs asmuo negali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn. Šio baudžiamosios teisės instituto įtvirtinimas BK yra grindžiamas reikalavimu, kad baudžiamoji atsakomybė turi atsirasti tuoj pat po nusikalstamos veikos padarymo arba praėjus kuo trumpesniam laikui po jos padarymo. Priešingu atveju mažėja baudžiamosios atsakomybės efektyvumas, prevencinė reikšmė. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta nusikalstamą veiką padariusio asmens teisė į įmanomai trumpiausią bylos procesą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-7-371/2011).

47BK 95 straipsnio 1 dalyje nustatyti terminai, kuriems praėjus apkaltinamasis nuosprendis negali būti priimamas. Tais atvejais, kai yra aišku, kad šio straipsnio 1 dalyje nustatyti terminai yra suėję ir asmeniui nebus galima pritaikyti baudžiamajame įstatyme numatytos sankcijos, baudžiamasis procesas, kaip nustatyta BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punkte, negali būti pradedamas, o pradėtas turi būti nutraukiamas. Be to, senaties terminas pradedamas skaičiuoti nuo nusikalstamos veikos padarymo, jo trukmė priklauso nuo nusikalstamos veikos rūšies, sunkumo, baudžiamajame įstatyme numatytos sankcijos. Konkretūs baudžiamosios atsakomybės senaties terminai nustatyti BK 95 straipsnyje. Jie skaičiuojami nuo nusikalstamos veikos padarymo iki nuosprendžio priėmimo dienos (BK 95 str. 2 d. (2004-07-05 įstatymo Nr. IX-2314 redakcija).

48Išteisintiesiems inkriminuotas BK 300 str. 1 d. nusikaltimas priskiriamas prie nesunkių nusikaltimų. Dėl nesunkių nusikaltimų BK 95 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunktyje (nusikalstamų veikų padarymo metu galiojęs baudžiamasis įstatymas) nustatytas penkerių metų apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas (2003-04-10 įstatymu Nr. IX-1495 įsigaliojo nuo 2003- 05-01, Žin., 2003, Nr. 38-1733). Išteisintiesiems inkriminuojama pagal BK 300 str. 1 d. nusikalstama veika, padaryta 2007-05-29, todėl dėl BK 300 str. 1 d. numatytos veikos išteisintiesiems išteisinamasis nuosprendis negalėjo būti priimtas, kadangi buvo suėjęs nuosprendžio priėmimo senaties terminas. Remiantis tuo, kas išdėstyta, 2014-11-12 Šilutės rajono apylinkės teismo nuosprendis, kuriuo V. L. ir R. Š. išteisinti dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 300 str. 1 d., naikintinas, ir bylos dalis dėl BK 300 str. 1 d. nutrauktina, vadovaujantis BPK 3 str. 1 d. 2 p., tuo pačiu procesiniu dokumentu nuosprendžiu, kuriuo sprendžiami jų kaltės klausimai dėl kitų jiems pateiktų kaltinimų.

49Pripažinus V. L. ir R. Š. kaltais dėl jiems inkriminuotos BK 22 str. 1 d. ir 182 str. 2 d. nusikalstamos veikos padarymo, sprendžiamas bausmių skyrimo klausimas.

50BK 54 straipsnis reglamentuoja bausmės skyrimo pagrindus ir nustato, kad bausmės skyrimas yra išimtinė teismo kompetencija. Pagal bendrą taisyklę teismas skiria bausmę vadovaudamasis BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytais pagrindais, t. y. pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, atsižvelgdamas į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, veikos motyvus ir tikslus, stadiją, kaltininko asmenybę, jo, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

51Bausmės skyrimas yra viena sudėtingiausių ir svarbiausių baudžiamojo įstatymo įgyvendinimo ir baudžiamosios bylos užbaigimo stadijų, nes paskiriant bausmę įvertinamas ir padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnis, ir nusikaltimo požymiai, jų turinys bei pobūdis, ir kaltininko asmenybė, ir jo atsakomybę lengvinančios bei sunkinančios aplinkybės. Teismas paskiria tik tokią bausmę, kuri yra numatyta BK Specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikaltimą, sankcijoje, vadovaudamasis BK Bendrosios dalies nuostatomis. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė atitiktų įstatymo reikalavimus, bet turi atsižvelgti ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat ir į nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę. Išimtys iš BK 54 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos taisyklės numatytos BK 62 straipsnio ir 54 straipsnio 3 dalies nuostatose.

52Byloje nenustatyta, kad yra BK 62 straipsnio 1 ar 2 dalyje įtvirtintos sąlygos, leidžiančios V. L. skirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę.

53Kaltinamojo V. L. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių byloje nėra. Kaltinamasis pasikėsino padaryti vieną sunkų nusikaltimą (BK 11 str. 5 d., 22 str.), už kurį sankcijoje numatyta tik laisvės atėmimo bausmė iki aštuonerių metų (BK 182 str. 2 d.). Pažymėtina, kad V. L. teisiamas pirmą kartą, po jam inkriminuoto nusikaltimo padarymo praėjo daugiau kaip 6 metai, nusikalstama veika nebuvo baigta, naujų nusikaltimų ar kitų teisės pažeidimų nepadarė. V. L. turi aukštesnįjį išsilavinimą, VRM pensininkas, išsiskyręs, turi du nepilnamečius vaikus, kuriems teismo sprendimu priteistas išlaikymas.

54Teisėjų kolegijos vertinimu, V. L. yra pagrindas taikyti BK 54 str. 3 d. nuostatas, nes nusikaltimas padarytas pakankamai seniai, pasikėsino padaryti turtinio pobūdžio nusikaltimą, nusikalstama veika nebuvo baigta, išteisintasis nusikalto pirmą kartą. Byloje nėra duomenų, kad išteisintasis būtų padaręs kokių nors naujų nusikalstamų veikų ar teisės pažeidimų, taigi nėra linkęs nusikalsti. Išteisintojo socialinė, šeiminė padėtis taip pat patvirtina, jog jis nėra toks pavojingas, kad jam reiktų taikyti sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę. Teismas mano, jog šias nurodytas aplinkybes nagrinėjamos bylos kontekste galima laikyti išimtinėmis, dėl kurių įstatymo numatytos bausmės paskyrimas būtų aiškiai neproporcingas (neadekvatus) konkrečiam baudžiamojo įstatymo pažeidimui, kaltininko asmenybei bei kitoms bylos aplinkybėms. Atsižvelgusi į visas išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad visuma duomenų, t. y. padaryto nusikaltimo pavojingumas, nusikaltimo padarymo stadija, kaltininko asmenybė leidžia daryti išvadą, jog BK 182 str. 2 d. sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės paskyrimas V. L. aiškiai prieštarautų teisingumo principui, būtų aiškiai neproporcinga, neadekvati padarytai baudžiamojo įstatymo uždraustai veikai, neatitiktų kaltininko asmenybės, todėl BK 41 str. 2 d. 1–5 punktuose nurodytai bausmės paskirčiai įgyvendinti už šį nusikaltimą jam tikslinga ir teisinga skirti kitą bausmės rūšį, nei numatyta BK 182 str. 2 d. dalies sankcijoje, t. y. turtinio pobūdžio bausmę – baudą. Nusikalstamos veikos padarymo metu galiojęs baudžiamasis įstatymas už sunkius nusikaltimus numatė baudą iki 300 MGL (2003 04 10 įstatymu Nr. IX-1495 Žin., 2003, Nr. 38-1733). Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes, V. L. skirtina bausmės rūšis – bauda, bausmės dydį nustatant artimą sankcijos vidurkiui ir išteisintajam skirtina 150 MGL bauda.

55Byloje nenustatyta, kad yra BK 62 straipsnio 1 ar 2 dalyje įtvirtintos sąlygos, leidžiančios R. Š. skirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę.

56Kaltinamosios R. Š. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių byloje nėra. Išteisintoji pasikėsino padaryti vieną sunkų nusikaltimą (BK 11 str. 5 d., 22 str.), už kurį sankcijoje numatyta tik laisvės atėmimo bausmė iki aštuonerių metų (BK 182 str. 2 d.). R. Š. nusikalto pirmą kartą, nusikalstama veika nebuvo baigta, nuo nusikalstamos veikos padarymo praėjo daugiau kaip 6 metai, naujų nusikaltimų ar kitų teisės pažeidimų nepadarė. R. Š. vidurinio išsilavinimo, netekėjusi, nedirbanti, neteista.

57Teisėjų kolegijos vertinimu, R. Š. yra pagrindas taikyti BK 54 str. 3 d. nuostatas, nes nusikaltimas padarytas pakankamai seniai, pasikėsino padaryti turtinio pobūdžio nusikaltimą, nusikalstama veika nebuvo baigta, išteisintoji nusikalto pirmą kartą. Byloje nėra duomenų, kad išeisintoji būtų padariusi kokių nors naujų nusikalstamų veikų ar teisės pažeidimų, taigi nėra linkusi nusikalsti. Išteisintosios socialinė padėtis taip pat patvirtina, jog ji nėra tokia pavojinga, kad jai reiktų taikyti sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę. Teismas mano, jog šias nurodytas aplinkybes nagrinėjamos bylos kontekste galima laikyti išimtinėmis, dėl kurių įstatymo numatytos bausmės paskyrimas būtų aiškiai neproporcingas (neadekvatus) konkrečiam baudžiamojo įstatymo pažeidimui, kaltininko asmenybei bei kitoms bylos aplinkybėms. Atsižvelgusi į visas išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad visuma duomenų, t. y. padaryto nusikaltimo pavojingumas, nusikaltimo padarymo stadija, išteisintosios asmenybė leidžia daryti išvadą, jog BK 182 str. 2 d. sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės paskyrimas R. Š. aiškiai prieštarautų teisingumo principui, būtų aiškiai neproporcinga, neadekvati padarytai baudžiamojo įstatymo uždraustai veikai, neatitiktų kaltininko asmenybės, todėl BK 41 str. 2 d. 1–5 punktuose nurodytai bausmės paskirčiai įgyvendinti už šį nusikaltimą jai tikslinga ir teisinga skirti kitą bausmės rūšį, nei numatyta BK 182 str. 2 d. dalies sankcijoje, t. y. turtinio pobūdžio bausmę – baudą. Nusikalstamos veikos padarymo metu galiojęs baudžiamasis įstatymas už sunkius nusikaltimus numatė baudą iki 300 MGL (2003 04 10 įstatymu Nr. IX-1495 Žin., 2003, Nr. 38-1733). Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes, R. Š. skirtina bausmės rūšis – bauda, bausmės dydį nustatant artimą sankcijos vidurkiui ir išteisintajai skirtina 150 MGL bauda.

58Dėl civilinio ieškinio ir kitų byloje pareikštų prašymų

59BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta. Vadovaujantis BPK 109 straipsniu, baudžiamojoje byloje reiškiamo civilinio ieškinio dalykas yra nusikalstama veika padaryta turtinė ar (ir) neturtinė žala. Pagal CK 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Neturtinės žalos dydis nustatomas pagal bylai reikšmingų aplinkybių visumą.

60Nukentėjusioji R. L. pareikštu civiliniu ieškiniu prašė priteisti solidariai iš išteisintųjų R. Š. ir V. L. 25 000 Lt neturtinės ir 154,12 Lt turtinės žalos atlyginimo. Reikalavimą priteisti 25 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą motyvuoja tuo, kad dėl išteisintųjų V. L. ir jo sugyventinės R. Š. tyčinių nusikalstamųjų veiksmų – nesąžiningai ir neteisėtai pareikštų turtinių reikalavimų, tikrovės neatitinkančių aplinkybių nurodymo santuokos nutraukimo byloje ir jų siekio apgaule pasisavinti jos turtą, patyrė dvasinius išgyvenimus, emocinius sukrėtimus, iš esmės pablogėjo jos sveikata, atsirado nerimo, depresijos reiškiniai, dėl to buvo gydoma ( - ) bei priversta vartoti vaistus. Prašomą priteisti 154,12 Lt turtinės žalos atlyginimą sudaro išlaidos, patirtos gydymui, reabilitacijai, vaistams. Teisėjų kolegija, įvertinusi nukentėjusiosios nurodytas aplinkybes bei jas pagrindžiančius įrodymus, mano, kad dėl išteisintųjų atliktų nusikalstamų tyčinių veiksmų nukentėjusioji patyrė emocinį sukrėtimą, išgyvenimus, pablogėjo jos sveikata, o dvasiniai ir psichologiniai padariniai trunka iki šiol, tačiau šiuo atveju sprendžiant klausimą dėl neturtinės žalos dydžio būtina atsižvelgti į tai, kad nusikalstama veika nebuvo baigta, turtas iš nukentėjusios nebuvo pasisavintas. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs padaryto nusikaltimo pobūdį, nusikalstamos veikos stadiją, patirtus dvasinius R. L. išgyvenimus ir dėl to suprastėjusią nukentėjusiosios psichinę sveikatą, gydymui vartojamus vaistus, daro išvadą, kad prašomas neturtinės žalos dydis

6125 000 Lt (7240,50 EUR) nagrinėjamu atveju yra neprotingai didelis, todėl jis mažintinas, nukentėjusiai iš išteisintųjų solidariai priteistina 1 000 EUR neturtinės žalos atlyginimas, ši suma yra adekvati byloje nustatytoms aplinkybėms ir atitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus (CK 6.250 str., BPK 109 str.). Nukentėjusiosios pareikštas reikalavimas priteisti 154,12 Lt turtinės žalos atlyginimą pagrįstas byloje pateiktais dokumentais (t. 2, b. l. 189–202), todėl civilinės ieškovės patirta turtinė žala turi būti atlyginta. Vadovaujantis CK 6.279 str. 1 d., bendrai padarę žalos asmenys nukentėjusiam asmeniui atsako solidariai. Atsižvelgiant į tai, nukentėjusiajai iš išteisintųjų solidariai priteistina 1000 EUR neturtinės ir 44,64 EUR turtinės žalos atlyginimo (BPK 109, 115 str. 1 d.).

62Demokratinėse valstybėse laikomasi principo, kad asmens, kurio laisvę valstybė suvaržo paskirdama jam bausmę ar kardomąją priemonę, materialinio – buitinio aprūpinimo, sveikatos priežiūros, maitinimo ir kitų su jo išlaikymu susijusių išlaidų užtikrinimas yra valstybės pareiga. Tokios nuostatos įtvirtintos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso XIV skyriuje ir Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo Penktame skirsnyje. Lietuvos Respublikai pagal ekstradiciją išduodamo arba perduodamo baudžiamajam persekiojimui asmens statusas – suimtasis, nes jam yra priimta teismo nutartis paskirti kardomąją priemonę – suėmimą. Vadinasi, visos išlaidos, susijusios su šio asmens materialiniu-buitiniu aprūpinimu, yra valstybės pareiga. Su ekstradicijos vykdymu susijusios išlaidos savo prigimtimi bei paskirtimi skiriasi nuo proceso išlaidų, nurodytų BPK 103 ir 104 str. Šiuose straipsniuose minimos išlaidos, kurios gali būti išieškomos iš nuteistojo, yra susijusios su kitų proceso dalyvių – liudytojų, nukentėjusiųjų – baudžiamajame procese patirtomis išlaidomis. Tuo tarpu išlaidos, susijusios su ekstradicijos vykdymu, yra susijusios su valstybės vykdoma veikla baudžiamosios justicijos srityje. Kaip jau minėta, šių išlaidų užtikrinimas yra valstybės pareiga, kuri negali būti perkeliama asmeniui, dėl kurio vykdomas baudžiamasis procesas. Iš bylos duomenų matyti, jog buvo paskelbta išteisintosios R. Š. paieška ir išduotas Europos arešto orderis. Prokurorė prašė ekstradicijos išlaidas 6777 Lt (t. 4, b. l. 120–124) priteisti iš išteisintosios R. Š.. Apygardos teismas atsižvelgdamas į aptartą teisinį reglamentavimą, į kasacinio teismo formuojamą praktiką, į tai, kad asmens iš užsienio konvojavimas į Lietuvos Respubliką yra viena iš policijos funkcijų, kurią finansuoti privalo valstybė iš savo biudžeto, todėl išlaidos, susijusios su jos ekstradicija, šiuo konkrečiu atveju nepriteistinos iš išteisintosios R. Š.. Esant tokioms aplinkybėms prokurorės prašymas dėl 6777 Lt ekstradicijos išlaidų priteisimo iš išteisintosios R. Š. atmestinas.

63Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė apeliaciniame skunde pareiškė prašymą priteisti visas turėtas bylinėjimosi išlaidas. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Iš bylos duomenų matyti, kad nukentėjusioji nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme patyrė 5100 Lt (1477 EUR) (t. 5, b. l. 105–106; t. 4, b. l. 192–195; t. 3, b. l. 89–92), apeliacinės instancijos teisme 175,22 EUR (t. 5, b. l. 170–171) išlaidų advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusios ir civilinės ieškovės atstovas, paslaugoms apmokėti. Jeigu byloje pripažinti kaltais keli kaltinamieji, teismas, atsižvelgdamas į šių asmenų kaltę, jų atsakomybės dydį ir pobūdį, nusprendžia, kiek proceso išlaidų turi būti išieškota iš kiekvieno (BPK 105 str. 3 d.). Nagrinėjamu atveju nusikalstamą veiką išteisintieji pasikėsino padaryti kartu, bendrais veiksmais, tyčia, todėl nukentėjusiosios R. L. patirtos teisinės pagalbos išlaidos priteistinos iš V. L. ir R. Š. lygiomis dalimis po 826,11 EUR (BPK 103 str. 6 p., 105 str. 3 d., 106 str. 2 d.).

64Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 4 dalimi, 329 straipsnio 2 punktu, 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Nutarė

65Šilutės rajono apylinkės teismo 2014-11-12 nuosprendžio dalį dėl V. L. ir R. Š. išteisinimo pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį panaikinti ir priimti naują nuosprendį:

66V. L. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 2 dalyje, taikant BK 54 straipsnio 3 dalį, nubausti jį 150 MGL (5649 EUR) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalimi į bausmės laiką įskaityti laiką, išbūtą sulaikyme ir suėmime nuo 2013-11-03 iki 2013-12-05 (viena kardomojo kalinimo (suėmimo) diena prilyginama dviejų MGL dydžio baudai) ir paskirti 84 MGL (3163,44 EUR) dydžio baudą.

67R. Š. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 2 dalyje, taikant BK 54 straipsnio 3 dalį, nubausti ją 150 MGL (5649 EUR) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalimi į bausmės laiką įskaityti laiką, išbūtą sulaikyme ir suėmime nuo 2013-10-31 iki 2013-11-13 (viena kardomojo kalinimo (suėmimo) diena prilyginama dviejų MGL dydžio baudai) ir paskirti 122 MGL (4594,52 EUR) dydžio baudą.

68Nuosprendžio dalį dėl V. L. ir R. Š. išteisinimo pagal BK 300 straipsnio 1 dalį panaikinti ir šios bylos dalį dėl kaltinimo V. L. ir R. Š. pagal BK 300 straipsnio 1 dalį nutraukti, suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui.

69Priteisti solidariai iš V. L. ir R. Š. 1000 EUR neturtinės ir 44,64 EUR turtinės žalos atlyginimo.

70Atmesti prokurorės prašymą dėl 7666 Lt ekstradicijos išlaidų priteisimo iš R. Š..

71Priteisti R. L. iš V. L. ir R. Š. po 826,11 EUR proceso išlaidų.

72Iki žalos R. L. atlyginimo palikti galioti R. Š. ir V. L. nuosavybės teise priklausančiam turtui taikytą laikiną nuosavybės teisių apribojimą.

73Panaikinti paskirtas kardomąsias priemones: R. Š. 20 000 Lt užstatą bei rašytinį pasižadėjimą neišvykti, V. L. – 15 000 Lt užstatą bei rašytinį pasižadėjimą neišvykti. Minėtus užstatus grąžinti juos sumokėjusiai L. B..

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą... 3. R. Š. pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1dalį ir 182 straipsnio... 4. Nukentėjusiosios R. L. civilinis ieškinys dėl 25 000 Lt neturtinės ir... 5. Kolegija, išnagrinėjusi bylą,... 6. V. L. ir R. Š. buvo kaltinami pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1... 7. Be to, minėti asmenys kaltinami tuo, kad tęsdami nusikalstamus veiksmus ir... 8. 2007-10-29, pateikė Šilutės rajono apylinkės teismui atsiliepimus,... 9. Apylinkės teismas V. L. ir R. Š. pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, 22... 10. Apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos prokuratūros Tauragės apylinkės... 11. 2013-12-05; R. Š. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą... 12. 2013-11-13. V. L. nutraukti bylą pagal BK 300 str. 1 d. suėjus patraukimo... 13. Apeliaciniame skunde prokurorė nurodo, kad nors ikiteisminio tyrimo metu... 14. Taip pat apeliaciniame skunde prokurorė nurodo, kad nors specialisto išvada... 15. Prokurorė konstatuoja, kad atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes daroma... 16. Prokurorė nurodo, kad baudžiamoji byla V. L. ir R. Š. pagal Lietuvos... 17. Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė R. L. apeliaciniu skundu prašo... 18. Apeliaciniame skunde R. L. nurodo, kad pirmosios instancijos teismas,... 19. Apeliantė teigia, kad akivaizdu, jog išteisintieji netikro vekselio pagrindu,... 20. Apeliantė teigia, kad apylinkės teismas nuosprendyje visiškai nepagrįstai... 21. Teismo posėdyje prokurorė, nukentėjusioji bei jos atstovas prašė... 22. Apeliaciniai skundai tenkintini iš dalies.... 23. Skundžiamu nuosprendžiu V. L. ir R. Š. dėl kaltinimų pagal BK 22 str. 1... 24. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs pirmosios instancijos teismo... 25. Išteisinamieji V. L. ir R. Š. kaltais neprisipažino, atsisakė duoti... 26. Tai, kad V. L. ir R. Š. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 22 str. 1... 27. Nukentėjusioji R. L. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad 2007 m. pateikė... 28. Liudytojas L. L. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad jo tėvai R. L. ir V.... 29. Liudytojas E. L. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad tėvai R. L. ir V. L.... 30. Liudytoja L. P. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad 2007 m. R. L. jai... 31. Aptarti nukentėjusiosios R. L. ir liudytojų L. P., L. L., E. L. parodymai... 32. Iš apžiūros protokole užfiksuotų SMS žinučių duomenų matyti, kad R.... 33. 2007-04-26 nukentėjusioji R. L. kreipėsi į teismą dėl santuokos su V. L.... 34. Iš civilinėje byloje dėl santuokos nutraukimo esančių V. L. ir R. Š.... 35. Byloje pateiktoje R. Š. metinėje gyventojo (šeimos) turto deklaracijoje R.... 36. Kitas svarbus aspektas šioje byloje yra V. L. 2007-01-08 atsiliepimas dėl... 37. Teisėjų kolegija mano, kad šių aplinkybių visuma sudaro pagrindą... 38. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su pirmosios instancijos teismo... 39. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad 2007-04-26 nukentėjusioji R. L. kreipėsi... 40. Išteisintieji teigė, kad šių procesinių dokumentų, pateiktų civilinėje... 41. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs aptartų įrodymų visumą,... 42. Pagal BK 182 straipsnį sukčiavimas yra svetimo turto ar turtinės teisės... 43. Sukčiavimo atveju kaltininkas suvokia, jog apgaudinėja turto savininką ar... 44. Apygardos teismas konstatuoja, kad V. L. ir R. Š. kartu atlikti veiksmai... 45. Kolegija sutinka su prokurorės argumentu, kad baudžiamoji byla V. L. ir R.... 46. BPK 3 straipsnyje numatytos aplinkybės, dėl kurių baudžiamasis procesas... 47. BK 95 straipsnio 1 dalyje nustatyti terminai, kuriems praėjus apkaltinamasis... 48. Išteisintiesiems inkriminuotas BK 300 str. 1 d. nusikaltimas priskiriamas prie... 49. Pripažinus V. L. ir R. Š. kaltais dėl jiems inkriminuotos BK 22 str. 1 d. ir... 50. BK 54 straipsnis reglamentuoja bausmės skyrimo pagrindus ir nustato, kad... 51. Bausmės skyrimas yra viena sudėtingiausių ir svarbiausių baudžiamojo... 52. Byloje nenustatyta, kad yra BK 62 straipsnio 1 ar 2 dalyje įtvirtintos... 53. Kaltinamojo V. L. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių... 54. Teisėjų kolegijos vertinimu, V. L. yra pagrindas taikyti BK 54 str. 3 d.... 55. Byloje nenustatyta, kad yra BK 62 straipsnio 1 ar 2 dalyje įtvirtintos... 56. Kaltinamosios R. Š. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių... 57. Teisėjų kolegijos vertinimu, R. Š. yra pagrindas taikyti BK 54 str. 3 d.... 58. Dėl civilinio ieškinio ir kitų byloje pareikštų prašymų... 59. BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad priimdamas apkaltinamąjį... 60. Nukentėjusioji R. L. pareikštu civiliniu ieškiniu prašė priteisti... 61. 25 000 Lt (7240,50 EUR) nagrinėjamu atveju yra neprotingai didelis, todėl jis... 62. Demokratinėse valstybėse laikomasi principo, kad asmens, kurio laisvę... 63. Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė apeliaciniame skunde pareiškė... 64. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 4... 65. Šilutės rajono apylinkės teismo 2014-11-12 nuosprendžio dalį dėl V. L. ir... 66. V. L. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 22 straipsnio 1... 67. R. Š. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą BK 22 straipsnio 1... 68. Nuosprendžio dalį dėl V. L. ir R. Š. išteisinimo pagal BK 300 straipsnio 1... 69. Priteisti solidariai iš V. L. ir R. Š. 1000 EUR neturtinės ir 44,64 EUR... 70. Atmesti prokurorės prašymą dėl 7666 Lt ekstradicijos išlaidų priteisimo... 71. Priteisti R. L. iš V. L. ir R. Š. po 826,11 EUR proceso išlaidų.... 72. Iki žalos R. L. atlyginimo palikti galioti R. Š. ir V. L. nuosavybės teise... 73. Panaikinti paskirtas kardomąsias priemones: R. Š. 20 000 Lt užstatą bei...