Byla 1A-233/2013
Dėl Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. lapkričio 19 d. nuosprendžio, kuriuo A. A. kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 2, 6 punktus – laisvės atėmimu keturiolikai metų. Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose

1Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Kęstučio Jucio (pranešėjo), teisėjų: Viktoro Kažio, Lino Žukausko, sekretoriaujant Agatai Minkel, dalyvaujant prokurorei Linai Beinarytei, gynėjai advokatei Lolitai Narmontienei, nuteistajam A. A., viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. A. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. lapkričio 19 d. nuosprendžio, kuriuo A. A. kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 2, 6 punktus – laisvės atėmimu keturiolikai metų. Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.

2Iš nuteistojo A. A. priteista R. S. 5 581,54 Lt turtinei ir 50 000 Lt neturtinei žalai atlyginti, N. S. – 7 184,81 Lt turtinei ir 50 000 Lt neturtinei žalai atlyginti bei 83,41 Lt teismo išlaidų valstybei.

3A. A. pratęstas laikinas nuosavybės teisių apribojimas į jam priklausančius du butus, esančius ( - ) mieste iki civilinių ieškinių įvykdymo.

4Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

5A. A. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad itin žiauriai tyčia nužudė bejėgiškos būklės žmogų, t. y. nusikalstamą veiką padarė šiomis aplinkybėmis: 2012 metais nuo vasario 17 d. vakaro iki vasario 18 d. ryto, tikslesnis laikas nenustatytas, ( - ) kaime, M. M. priklausančio gyvenamojo namo virtuvėje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, iš pykčio, kad labai stipriai girtas A. A. apsišlapino ir nepaeina, pargriovė pastarąjį ant grindų ir šokinėjo gulinčiam aukštielninkam A. A. ant krūtinės, kojomis trypčiojo jo krūtinę, dėl to nuo daugybinių šonkaulių lūžimų abiejose krūtinės ląstos pusėse, krūtinkaulio lūžio ir kraujavimo į abi krūtinplėvės ertmes A. A. įvykio vietoje mirė.

6Nuteistasis A. A. apeliaciniu skundu prašo Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. lapkričio 19 d. nuosprendį pakeisti dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo, dėl teismo išvadų neatitikimo bylos aplinkybėms ir neteisingai paskirtos bausmės. Apeliantas skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai vertino jo parodymus, todėl padarė nepagrįstas išvadas. Pažymi, kad apygardos teismas rėmėsi tik tais jo (apelianto) parodymais, kurie naudingi kaltinimui, todėl mano, kad apygardos teismas buvo šališkas. Apygardos teismas neįvertino tos aplinkybės, kad visi gėrė atskiestą spiritą, todėl buvo girti. Pirmosios instancijos teismas nesiaiškino nužudymo motyvo, nes jis nužudyti A. A. tikslo ar priežasties neturėjo. Atkreipia dėmesį į tai, kad nukentėjusysis A. A. šlapinosi, todėl jis bandė jį (nukentėjusįjį) išstumti iš virtuvės, tačiau abu buvo labai girti, todėl griuvo, jis (nuteistasis) kelis kartus buvo užgriuvęs nukentėjusiajam ant krūtinės, nes dėl girtumo apeliantas nepajėgė jo išstumti, o nukentėjusysis – nepajėgė atsikelti. Tarp jo ir A. A. ginčo ar muštynių nebuvo, todėl ir nukentėjusysis neturėjo dėl ko gintis, be to, jų tarpusavio santykiai buvo geri (nepriešiški).

7Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje konstatavo, kad jis panaudojo smurtą,

8t. y. batais ir keliais sudavė smūgius nukentėjusiajam. Tačiau, pasak apelianto, apygardos teismas neišsiaiškino, ar smūgiai buvo suduoti batais ar užvirtus keliais ant krūtinės. Tai gali nustatyti mikrodalelių ekspertizė. Mano, kad užgriuvus keliais ant krūtinės negalima konstatuoti, jog A. A. nužudė itin žiauriai, padarant daugybinius šonkaulių lūžius ir tai jis (apeliantas) suvokė. Be to, apygardos teismas neatsižvelgė į tai, kad nukentėjusysis sirgo širdies ligomis, kas turėjo įtakos jo mirčiai.

9Apygardos teismas nuosprendyje tik lakoniškai išdėstė kaltinimo versiją, tačiau neanalizavo nužudymo dėl neatsargumo galimybės. Pasak apelianto, iš nuosprendžio negalima nustatyti padaryto nusikaltimo sudėties, nes ji neatskleista ir neįrodyta.

10A. A. ir jo gynėja prašo nuteistojo skundą tenkinti. Prokurorė prašo A. A. skundą tenkinti iš dalies ir nuteistojo nusikalstamą veiką iš BK 129 straipsnio 2 dalies 2, 6 punktų perkvalifikuoti į BK 129 straipsnio 2 dalies 2 punktą, o paskirtą bausmę palikti nepakeistą.

11Nuteistojo A. A. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies. Pirmosios instancijos teismo nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir teismo išvadų neatitikimo bylos aplinkybių (BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punktas, 328 straipsnio 1, 3 punktai).

12Apeliacinio teismo teisėjų kolegija nurodo, kad BK 2 straipsnyje apibrėžtos pagrindinės baudžiamosios atsakomybės nuostatos, reiškiančios, kad pagal BK atsako asmuo, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką, atitinkančią baudžiamojo įstatymo numatyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Šių nuostatų įgyvendinimas ir atsakomybė už kaltai padarytą veiką nustatymo procesas reglamentuojamas konkrečiomis BPK normomis, kurių laikymasis lemia teisingų sprendimų priėmimą, kaltinamo asmens teisių užtikrinimą. Pagal BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punktą teismas savo išvadas pagrindžia įrodymais, kuriuos įvertina, vadovaudamasis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva. Pažymima, jog įvertinus pirmosios instancijos teismo nuosprendžio motyvus dėl įrodymų vertinimo, dėl jų pripažinimo pagrįstais, teismo argumentus dėl visų įrodymų patikimumo, įrodomosios reikšmės bei atsižvelgiant į visą baudžiamosios bylos medžiagą darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino įrodymus, todėl priėmė nepagrįstą nuosprendį. Tačiau ta aplinkybė, kad bylos įrodymai vertinami ne taip, kaip pageidavo nuteistasis A. A. nepatvirtina teismo šališkumo. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia apelianto dėmesį į tai, kad jei yra abejojama dėl teismo šališkumo, įstatymas suteikia tiek nuteistajam, tiek jo gynėjui teisę pareikšti nušalinimą teismui (BPK 59 straipsnis). Tačiau remiantis teismo posėdžio protokolais matyti, kad proceso dalyviai šia teise nepasinaudojo ir nušalinimo teismui nepareiškė. Todėl apelianto teiginiai, kad pirmosios instancijos teismas buvo šališkas, yra nepagrįsti ir atmestini.

13Apeliantas A. A. skunde tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, nepašalino abejonių tarp esminių bylos aplinkybių bei neįvertino reikšmingų bylos duomenų visumos, dėl ko neteisingai buvo kvalifikuota jo veika.

14Teisėjų kolegija su tokiais nuteistojo argumentais sutinka iš dalies. Pažymėtina, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tas asmuo, kurio veika atitinka baudžiamajame įstatyme numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Pažymėtina, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis. Kiekvienas inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymis gali būti konstatuojamas tik tada, kai jo buvimą neginčijamai patvirtina teisiamajame posėdyje išnagrinėtų įrodymų visuma. Remiantis baudžiamosios teisės teorija ir teismų praktika, baudžiamojoje byloje turi būti nustatyta kaltininko padarytos veikos atitiktis Baudžiamojo kodekso Specialiojoje dalyje numatytai atitinkamos nusikalstamos veikos sudėčiai, taigi turi būti nustatomi ir įrodomi nusikalstamos veikos objektyvieji ir subjektyvieji požymiai, nurodyti baudžiamajame įstatyme. Visos kitos aplinkybės, kurių baudžiamasis įstatymas neįtraukia į būtinų nusikalstamos veikos požymių ratą, kaltininko veikos kvalifikavimui reikšmės neturi. Kaip minėta aukščiau, nužudymo objektyviajam nusikalstamos veikos sudėties požymiui – veikai – būdinga tai, kad kaltininkas jį padaro veikimu ar neveikimu, o subjektyvus požymis – tyčia (tiesioginė ar netiesioginė). Nusikalstamas padarinys yra nukentėjusiojo mirtis. Taigi, norint veiką kvalifikuoti kaip nužudymą, reikia nustatyti šiuos aukščiau nurodytus nusikalstamos veikos sudėties požymius.

15Nuteistasis A. A. pirmosios instancijos teisme ir apeliaciniame skunde pripažino, kad konflikto metu su A. A. susistumdė dėl to, kad nukentėjusysis virtuvėje apsišlapino, po to abu nugriuvo ant grindų, tokiu būdu keliais galėjo netyčia nukentėjusįjį sužaloti, tačiau jo nemušė ir kojomis nespardė.

16Tačiau ikiteisminio tyrimo metu surinkti ir pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai tokios nuteistojo versijos nepatvirtina. Kaip matyti iš nuteistojo A. A. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, dalyvaujant gynėjui, jog A. A. buvo labai girtas ir virtuvėje apsišlapino, todėl jis (nuteistasis) labai supyko ir norėjo nukentėjusįjį išstumti, tačiau abu nugriuvo. Po to nuteistasis pašoko ir keliu trenkė nukentėjusiajam į krūtinę (1 t., 129-130 b. l). Vėliau ikiteisminio tyrimo metu nuteistasis savo parodymus iš dalies pakeitė ir parodė, kad A. A. į krūtinę keliu sudavė ne iš pykčio, o todėl, jog neišlaikė pusiausvyros griūdamas (1 t., 147 b. l.).

17Iš teismo medicinos specialisto išvados Nr. M 25/12(11) matyti, kad A. A. mirė nuo daugybinių šonkaulių lūžimo abiejose krūtinės ląstos pusėse, kas sukėlė kraujavimą į abi krūtinplėvės ertmes. A. A. lavono kraujyje rasta 3,79 promilės etilo alkoholio. Daugybiniai šonkaulių lūžimai ir jų mechanizmas, krūtinkaulio lūžimas leidžia teigti, jog sužalojimo padarymo metu nukentėjusysis priekine kūno dalimi buvo atsisukęs į jį žalojusį asmenį. Šonkaulių ir krūtinkaulio lūžimai galėjo atsirasti suspaudžiant krūtinę kietu buku didelio ploto daiktu, galėjo būti žmogaus kojų padai arba keliai. Sužalojimas krūtinės ląstoje negalėjo atsirasti nuo vienmomentinio jos suspaudimo, tai yra krūtinė buvo maigoma ne vieną kartą. Rasti sužalojimai A. A. kūne negalėjo atsirasti jam griūvant ant grindų ir nugara atsitrenkiant į grindis ar kitam asmeniui griūvant ant jo keliu ir atsitrenkiant vieną kartą į krūtinę (1 t., 28-33 b. l.).

18Pirmosios instancijos teisme apklaustas teismo medicinos ekspertas Antanas Gedminas parodė, kad A. A. aukščiau nurodytų sužalojimų padaryti vienmomentiniu kritimu neįmanoma, o daugybiniai šonkaulių lūžimai galėjo būti padaryti sudavus daugiau kaip du smūgius arba spaudžiant krūtinę keliu ar užlipus (trypiant) kojomis (2 t., 90 b. l.). Apeliacinis teismas tiki ir vadovaujasi teismo medicinos eksperto Antano Gedmino parodymais, nes jie iš dalies sutampa su nuteistojo pirminiais parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu apie nusikaltimo padarymo aplinkybes (1 t., 129-130 b. l.). Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad A. A. sužalojimai, kurie buvo jo mirties priežastimi, buvo padaryti griuvimo ar kritimo pasekoje. Nors nuteistasis teigia, kad A. A. nemušė ir nespardė, tik vieną kartą užgriuvo ant nukentėjusiojo, tačiau tokiems jo teiginiams prieštarauja byloje surinkta ir pirmosios instancijos teisme ištirtų įrodymų visuma. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą ir surinktus įrodymus, motyvuotai iš dalies kritiškai įvertino nuteistojo A. A. parodymus, pagrįstai vadovavosi liudytojų R. V., M. M. parodymais, kurios tiesiogiai buvo įvykio vietoje, nors nukentėjusiojo sužalojimo aplinkybių nematė. Akivaizdu, kad toks sužalojimo pobūdis ir mechanizmas tik iš dalies atitinka nuteistojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu ir pirmosios instancijos teisme. Esant šioms aplinkybėms, skirti mikrodalelių ekspertizę nėra jokio pagrindo. Byloje nėra jokių duomenų, kad kokius nors sužalojimus A. A. padarė kiti asmenys.Teisėjų kolegija sutinka su apygardos teismo išvada, kad nuteistojo A. A. parodymai yra nenuoseklūs, todėl jais vadovaujamasi tiek, kiek jie neprieštarauja objektyviems įrodymams, todėl jie vertinami kritiškai, kaip siekimas išvengti atsakomybės.

19Teismų praktikoje pažymima, kad sprendžiant kaltininko baudžiamosios atsakomybės klausimą lemiamą reikšmę turi priežastinio ryšio pobūdis. Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 129 straipsnį asmeniui galima tik tuo atveju, kai tarp kaltininko padarytos veikos ir kilusių padarinių yra būtinasis priežastinis ryšis. Asmuo suvokdamas daromos veikos faktinę pusę, numato priežastinio ryšio vystymąsi bei numato, kokius padarinius gali sukelti jo daroma pavojinga veika. Tuo tarpu atsitiktinis padarinys nėra dėsningas veikos padarinys, todėl toks priežastinio ryšio vystymasis paprastai iš anksto nenumatomas. Jeigu priežastinio ryšio vystymasis nėra iš anksto numatomas, jis negali būti inkriminuotas kaip padarytas esant tyčinei kaltei. Pirmosios instancijos teismas nuteisdamas A. A. dėl tyčinio nužudymo skundžiamajame nuosprendyje teisingai konstatavo, kad jis nužudė A. A. veikdamas netiesiogine tyčia. Akivaizdu, kad nuteistasis šokinėdamas (trypdamas) ir spausdamas krūtinę suprato savo veiksmų pavojingumą, numatė, kad dėl jo veiksmų gali kilti baudžiamajame įstatyme numatyti padariniai, nors jų ir ne norėjo, tačiau sąmoningai leido jiems atsirasti (BK 15 straipsnio 3 dalis). Teisėjų kolegija įvertinusi padarytų sužalojimų intensyvumą ir lokalizaciją – krūtinę, kur yra išsidėstę žmogui gyvybiškai svarbūs organai – daro išvadą, kad tarp nuteistojo veiksmų ir kilusių padarinių yra tiesioginis būtinasis priežastinis ryšys.

20Aukščiau paminėta teismo medicinos specialisto išvada nustatyta, kad A. A. sirgo ateroskleroze vyraujančia vainikinės širdies arterijoje ir aortoje bei riebaline kepenų degeneracija, kas galėjo turėti įtakos jo mirčiai, nes kepenų degeneracija mažina kraujo krešėjimą (1 t., 28-31 b. l.). Tačiau iš teismo medicinos eksperto Antano Gedmino parodymų apygardos teisme matyti, kad tarp padarytų sužalojimų ir minėtos ligos pobūdžio nėra priežastinio ryšio, nes nukentėjusiojo mirties priežastini buvo sunkus sveikatos sutrikdymas, o ne minėta liga (2 t., 90 b. l.).

21Pirmosios instancijos teismas A. A. veiksmus kvalifikavo pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 2 punktą, kaip padarytus prieš bejėgiškos būklės asmenį, nes nukentėjusiojo A. A. lavono kraujyje rasta 3,79 promilės etilo alkoholio, kas atitinka sunkų girtumą, todėl neturėjo galimybės aktyviai pasipriešinti nuteistajam.

22Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad nužudymas kvalifikuojamas pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 2 punktą, kai nužudomas asmuo, kuris ar dėl fizinių, ar dėl psichinių savybių negali suprasti kaltininko veikos pobūdžio, negali gintis ar kitaip vengti pavojaus arba aktyviai pasipriešinti kaltininkui. Tokia būsena gali būti dėl ligos, invalidumo ar senatvės, taip pat apalpus, praradus sąmonę, miegant ar dėl stipraus apsvaigimo nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų ir pan. Apie bejėgiškumo būseną teismas sprendžia pagal konkrečias nukentėjusiojo fizinę ar psichinę būklę apibūdinančias aplinkybes. Nužudymas kvalifikuojamas pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 2 punktą, kai kaltininkas suvokia nukentėjusiojo bejėgišką būklę ir ja pasinaudodamas atima gyvybę (Kasacinės nutartys Nr. 2K-183/2007, 2K-815/2007,

232K-472/2008, 2K-98/2009). Taigi, pripažįstant asmenį kaltu nužudžius bejėgiškos būklės žmogų turi būti vertinamos aplinkybės, susijusios su tuo, ar nukentėjusysis galėjo gintis, aktyviai pasipriešinti kaltininkui ar kitaip vengti pavojaus, taip pat tai, ar kaltininkas suvokė bejėgišką nukentėjusiojo būklę.

24Kaip matyti iš bylos medžiagos, nukentėjusysis A. A. nebuvo specialiai nugirdytas, jis pats savo noru vartojo alkoholį (gėrė alų ir atskiestą spiritą), laisvai judėjo, po to nuteistasis pradėjo konfliktuoti su nukentėjusiuoju, nes pastarasis virtuvėje apsišlapino. Byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad įvykių eiga susiklostė spontaniškai, nuteistasis tokiems veiksmams iš anksto nesiruošė. Apygardos teismas nustatė, kad A. A. mirė įvykio vietoje nuo daugybinių šonkaulių lūžimo abiejose krūtinės ląstos pusėse, kas sukėlė kraujavimą į abi krūtinplėvės ertmes. Akivaizdu, kad nusikaltimo padarymui neturėjo jokios reikšmės, jog nukentėjusysis buvo stipriai apsvaigęs nuo alkoholio ir dėl to neva neturėjo galimybės aktyviai pasipriešinti. Esant šioms aplinkybėms darytina išvada, kad A. A. dėl girtumo nebuvo bejėgiškos būklės, o nuteistasis dėl aktyvių nukentėjusiojo veiksmų nesuprato ir negalėjo suprasti apie tokios būklės buvimą bei tokia jo būsena nepasinaudojo.

25Nužudymas kvalifikuojamas pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punktą, kai kaltininko veika dėl gyvybės atėmimo būdo ar kitų aplinkybių pasireiškia ypatingu žiaurumu. Pažymėtina, kad itin žiaurus nužudymo būdas nustatomas atsižvelgiant į panaudoto smurto pobūdį, jo laiką, intensyvumą, padarytų sužalojimų kiekį, lokalizaciją, įrankius bei kitas aplinkybes. Nužudymas, kai gyvybė atimama itin skausmingu būdu arba padarant nukentėjusiajam daug kūno sužalojimų, kvalifikuojamas pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punktą kaip padarytas itin žiauriai.

26Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad A. A. iš pykčio, neva dėl to, kad A. A. apsišlapino, pagriovė jį ant grindų ir šokinėjo ant gulinčio senyvo amžiaus ir visiškai nesipriešinančio nukentėjusiojo krūtinės, trypė kojomis, taip ją spaudė ir padarė daugybinius šonkaulių ir krūtinkaulio lūžimus, po to paliko gulėti ant grindų, tokiu būdu suvokė itin žiaurų gyvybės atėmimo būdą.

27Teisėjų kolegija su apygardos teismo išvada dėl itin žiauraus gyvybės atėmimo būdo A. A. nesutinka. Apeliacinio proceso metu prokurorė prašė šį kvalifikuojantį požymį iš kaltinimo taip pat pašalinti. Iš bylos medžiagos matyti, kadkonfliktas tarp nuteistojo ir nukentėjusiojo kilo dėl asmeninių nesutarimų, t. y. dėl to, kad pastarasis virtuvėje apsišlapino. Iš A. A. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu matyti, kad jis bandė išstumti nukentėjusįjį iš virtuvės, tačiau būdami girti neišsilaikė ir abu nugriuvo ant grindų, po to jis (nuteistasis) pašokęs keliu trenkė nukentėjusiajam į krūtinę (1 t., 129-130 b. l.). Iš teismo medicinos specialisto išvados Nr. M25/12(11) ir eksperto Antano Gedmino parodymų apygardos teisme matyti, kad nustatyti, kiek kartų buvo smūgiuota ar užšokta (trypta) ant nukentėjusiojo krūtinės nustatyti nėra galimybės, galimai ne mažiau kaip du kartus, kadangi išoriniai požymiai neišreikšti, nes nukentėjusysis buvo apsirengęs. Iš nuteistojo parodymų matyti, kad konfliktas su nukentėjusiuoju tęsėsi neilgai (tiksliai neprisimena dėl girtumo), viskas įvyko spontaniškai, vėliau nuteistasis paliko jį (nukentėjusįjį) gulėti ant grindų ir nuėjo miegoti. Iš teismo medicinos specialisto išvados matyti, kad A. A. galėjo išgyventi keletą valandų, kol išsivystė galvos smegenų ir plaučių pabrinkimas dėl vidinio kraujavimo į krūtinplėvės ertmes. Iš tos pačios specialisto išvados matyti, kad nukentėjusiojo A. A. lavono kraujyje buvo rasta 3,79 promilės etilo alkoholio, kas atitinka sunkų apsvaigimą (1 t., 28-32 b. l.). Akivaizdu, kad panaudoto smurto pobūdis, laikas, intensyvumas, padarytų sužalojimų kiekis ir lokalizacija (daugybiniai krūtinkaulio ir šonkaulių lūžimai) bei įrankiai (keliai, batų padai) nepatvirtina, kad A. A. nusikalstamą veiką siekė padaryti itin žiauriai ir suprato tokį gyvybės atėmimo būdą.

28A. A. skunde nurodo, kad nusikalstamą veiką padarė dėl neatsargumo, tačiau jokių motyvų dėl to nenurodo.

29Teisėjų kolegija pažymi, kad nuteistasis pateikia savo veiksmų subjektyvų vertinimą, to visiškai nesiedamas su visomis ir objektyviai nustatytomis bylos aplinkybėmis. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad jei asmuo nesuvokė daromos veikos pavojingumo kito žmogaus gyvybei, nenumatė padarinių, susijusių su gyvybės atėmimu, tie padariniai negali būti jam inkriminuoti, kaip padaryti esant tyčinei kaltės formai, kuri reikalauja daromos veikos konkretaus pavojingumo suvokimo, konkrečių padarinių (gyvybės atėmimo) numatymo ir jų norėjimo ar sąmoningo leidimo jiems kilti. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad neatsargus gyvybės atėmimas dėl nusikalstamo nerūpestingumo yra tada, kai kaltininkas nenumatė, kad jo veika gali atimti gyvybę kitam žmogui, tačiau pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes turėjo ir galėjo tai numatyti (BK 16 straipsnio 3 dalis). Esant nusikalstamam nerūpestingumui, kaltininkas nesupranta, kad darydamas veiką kelia pavojų kito žmogaus gyvybei. Esant nusikalstamam pasitikėjimui, kaltininkas numato, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatyti padariniai, tačiau lengvabūdiškai tikisi jų išvengti. Byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad A. A. tyčia suspaudė krūtinę A. A., ant jos šokinėjo, tokiu būdu tyčia jam sulaužė šonkaulius, dėl ko išsiliejo kraujas į abi krūtinplėvės ertmes. A. A. apeliacinio skundo argumentas, kad A. A. nužudė dėl neatsargumo laikomas kaip deklaratyvus teiginys, kuris nepagrįstas jokiais objektyviais įrodymais, nes nuteistojo veikoje nėra neatsargumo požymių.

30Dėl bausmės paskyrimo ir civilinių ieškinių dydžio

31Nuteistojo A. A. veiką iš BK 129 straipsnio 2 dalies 2, 6 punktų perkvalifikavus į BK 129 straipsnio 1 dalį turi būti išspręstas ir bausmės paskyrimo klausimas.

32BK 41 straipsnyje įtvirtinti bausmės skyrimo tikslai sudaro vieningą bausmės paskirtį. Minėtas straipsnis numato, jog bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teisingumo principo realizavimas pirmiausia suponuoja tai, kad bausmė būtų adekvati (proporcinga) nusikalstamai veikai. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Tuo tarpu, BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodyta kad, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet turi atsižvelgti ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę.

33A. A. skiriant bausmę pagal BK 129 straipsnio 1 dalį atsižvelgiama į BK 41 straipsnyje ir 54 straipsnio 2 dalyje nurodomas aplinkybes, t. y. jo asmenybę (neteistas, baustas administracinėmis nuobaudomis), nusikaltimo padarymo aplinkybes ir sukeltus negrįžtamus padarinius, į veikos pavojingumo laipsnį, netiesioginę tyčią, atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą, atsakomybę sunkinančią aplinkybę (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Esant šioms aplinkybėms, A. A. nustatoma laisvės atėmimo bausmė nežymiai didesnė, nei nustato BK 129 straipsnio 1 dalies sankcijos vidurkis.

34Pagal pirmosios instancijos teismo nustatytas bylos aplinkybes matyti, kad nuteistasis A. A. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisminio nagrinėjimo metu kaltu dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos prisipažino tik iš dalies, keitė parodymus, neprisipažino esminių baudžiamojoje byloje nustatytų ir įrodytų aplinkybių. Todėl nėra pagrindo laikyti, kad A. A. dėl padarytos nusikalstamos veikos nuoširdžiai gailisi ir nustatyti jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, numatytą BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte.

35Kaip matyti iš nuteistojo apeliacinio skundo, nukentėjusiosioms priteistos turtinės ir neturtinės žalos dydžiai neginčijami.Nukentėjusiosioms R. S. ir N. S. priteista turtinė žala pagrįsta dokumentais, todėl neperžiūrima. Teisėjų kolegija pažymi, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). Įvertinti šią žalą palikta teismui, kuris vadovaujasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į nusikalstamos veikos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai yra bendrieji teisės principai, vertybiniai kriterijai, leidžiantys konkrečioje situacijoje užtikrinti priešingų interesų – nukentėjusiojo ir kaltininko – pusiausvyrą, atsižvelgti į konkrečios situacijos ypatumus. Visais atvejais teismas turi pareigą nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus ir parinkti tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo patirtą dvasinį sielvartą, fizinį skausmą, kitokius neturtinių vertybių pažeidimus. Byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad nukentėjusiosios R. S. ir N. S. dėl tėvo mirties patyrė skausmą, dvasinius išgyvenimus ir sukrėtimus, emocinę depresiją. Nors A. A. nusikalstama veika perkvalifikuojama į lengvesnį nusikaltimą, tačiau vien dėl to mažinti civilinius ieškinius dėl neturtinės žalos priteisimo nėra pagrindo. Teisėjų kolegijos nuomone, civiliniai ieškiniai dėl neturtinės žalos atlyginimo išnagrinėti nepažeidžiant baudžiamojo proceso ir civilinės teisės normų, o priteistos neturtinės žalos dydžiai atitinka suformuotą teismų praktiką ir nėra akivaizdžiai per dideli.

36Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1, 3 punktais,

Nutarė

37Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. lapkričio 19 d. nuosprendį pakeisti:

38A. A. nusikalstamą veiką iš BK 129 straipsnio 2 dalies 2, 6 punktų perkvalifikuoti į BK 129 straipsnio 1 dalį ir jam paskirti laisvės atėmimą vienuolikai metų šešiems mėnesiams. Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

39A. A. į bausmės laiką įskaityti suėmime išbūtą laiką nuo 2012 m. lapkričio 19 d. iki 2013 m. vasario 21 d. A. A. bausmės pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. 2013 m. vasario 21 d.

40Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.

Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Iš nuteistojo A. A. priteista R. S. 5 581,54 Lt turtinei ir 50 000 Lt... 3. A. A. pratęstas laikinas nuosavybės teisių apribojimas į jam... 4. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,... 5. A. A. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad itin žiauriai tyčia... 6. Nuteistasis A. A. apeliaciniu skundu prašo Klaipėdos apygardos teismo 2012 m.... 7. Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje konstatavo, kad jis panaudojo... 8. t. y. batais ir keliais sudavė smūgius nukentėjusiajam. Tačiau, pasak... 9. Apygardos teismas nuosprendyje tik lakoniškai išdėstė kaltinimo versiją,... 10. A. A. ir jo gynėja prašo nuteistojo skundą tenkinti. Prokurorė prašo A. A.... 11. Nuteistojo A. A. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies. Pirmosios... 12. Apeliacinio teismo teisėjų kolegija nurodo, kad BK 2 straipsnyje apibrėžtos... 13. Apeliantas A. A. skunde tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai... 14. Teisėjų kolegija su tokiais nuteistojo argumentais sutinka iš dalies.... 15. Nuteistasis A. A. pirmosios instancijos teisme ir apeliaciniame skunde... 16. Tačiau ikiteisminio tyrimo metu surinkti ir pirmosios instancijos teisme... 17. Iš teismo medicinos specialisto išvados Nr. M 25/12(11) matyti, kad A. A.... 18. Pirmosios instancijos teisme apklaustas teismo medicinos ekspertas Antanas... 19. Teismų praktikoje pažymima, kad sprendžiant kaltininko baudžiamosios... 20. Aukščiau paminėta teismo medicinos specialisto išvada nustatyta, kad A. A.... 21. Pirmosios instancijos teismas A. A. veiksmus kvalifikavo pagal BK 129... 22. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad nužudymas kvalifikuojamas pagal BK... 23. 2K-472/2008, 2K-98/2009). Taigi, pripažįstant asmenį kaltu nužudžius... 24. Kaip matyti iš bylos medžiagos, nukentėjusysis A. A. nebuvo specialiai... 25. Nužudymas kvalifikuojamas pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punktą, kai... 26. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad A. A. iš pykčio, neva dėl to,... 27. Teisėjų kolegija su apygardos teismo išvada dėl itin žiauraus gyvybės... 28. A. A. skunde nurodo, kad nusikalstamą veiką padarė dėl neatsargumo, tačiau... 29. Teisėjų kolegija pažymi, kad nuteistasis pateikia savo veiksmų subjektyvų... 30. Dėl bausmės paskyrimo ir civilinių ieškinių dydžio... 31. Nuteistojo A. A. veiką iš BK 129 straipsnio 2 dalies 2, 6 punktų... 32. BK 41 straipsnyje įtvirtinti bausmės skyrimo tikslai sudaro vieningą... 33. A. A. skiriant bausmę pagal BK 129 straipsnio 1 dalį atsižvelgiama į BK 41... 34. Pagal pirmosios instancijos teismo nustatytas bylos aplinkybes matyti, kad... 35. Kaip matyti iš nuteistojo apeliacinio skundo, nukentėjusiosioms priteistos... 36. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328... 37. Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. lapkričio 19 d. nuosprendį pakeisti:... 38. A. A. nusikalstamą veiką iš BK 129 straipsnio 2 dalies 2, 6 punktų... 39. A. A. į bausmės laiką įskaityti suėmime išbūtą laiką nuo 2012 m.... 40. Kitos nuosprendžio dalies nekeisti....