Byla e2S-1624-661/2016
Dėl draudimo išmokos priteisimo

1Vilniaus apygardos teismo teisėjas Alvydas Barkauskas, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo UAB „Sigma Trans“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 5 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Sigma Trans“ ieškinį atsakovui AB „Lietuvos draudimas“ dėl draudimo išmokos priteisimo.

2Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,

Nustatė

3ieškovo UAB „Sigma Trans“ ieškinyje nurodomas atstovas D. G., ieškovo vardu teismui pateikė atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-04-27 nutarties, kuria buvo paliktas nenagrinėtu ieškovo UAB „Sigma Trans“ ieškinys dėl 1 783,73 EUR draudimo išmokos, 6 proc. dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

4Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016-05-05 nutartimi nustatė ieškovui UAB „Sigma Trans“ terminą iki 2016-05-19 imtinai pašalinti nutartyje nurodytus atskirojo skundo trūkumus. Teismas nurodė, kad atskirąjį skundą pateikė D. G., kuris ieškovo UAB „Sigma Trans“ ieškinyje nurodomas kaip atstovas, tačiau šioms aplinkybės pagrįsti nepateikiama jokių dokumentų. Atskirąjį skundą teismui per EPP sistemą pateikė (pasirašė) D. G., kuris pagal esamą teisinį reguliavimą tokios teisės neturi, t. y. nėra ir negali būti tinkamu juridinio asmens atstovu CPK 56 str. ir 57 str. prasme. Taip pat nurodė, kad ieškovą šioje byloje taip pat atstovauja advokatė O. R. pagal prie ieškinio pridėtą atstovavimo sutartį, todėl nustatytinas terminas atskirojo skundo trūkumams pašalinti, t. y. ieškovas (apeliantas) UAB „Sigma Trans“ įpareigotinas atskirąjį skundą pateikti asmens, turinčio teisę atstovauti juridinį asmenį pagal CPK 56 str. 57 str. (CPK 316, 338 str.).

5Atskirajame skunde nurodytas ieškovo UAB „Sigma Trans“ atstovas D. G. atskiruoju skundu, prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-05-05 nutartį ir atskirojo skundo priėmimo klausimą grąžinti spręsti pirmosios instancijos teismui. Nurodo, kad tuo atveju, kai atstovu pagal pavedimą teisme yra advokatas ir (ar) advokatų padėjėjas, kartu pagal pavedimą atstovauti asmeniui teisme gali bet koks kitas asmuo, nepriklausomai nuo to, ar jį su atstovaujamuoju sieja giminystės, santuokinio (sugyventinio) santykiai, ar jis turi aukštąjį universitetinį, ar jo neturi. Šiuo atveju yra laisvas dalyvaujančio byloje asmens pasirinkimas, koks kitas asmuo jam gali atstovauti kartu su advokatu ir (ar) advokatų padėjėju (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 29 d. nutartis, priimta c.b. Nr.3K-3-142/2011). Taip pat nurodo, kad jeigu į teismo posėdį ginti atstovaujamojo teises ir interesus jo advokatas ir (ar) advokato padėjėjas neatvyksta, o atvyksta tik CPK 56 straipsnio 3 dalyje nurodytas asmuo, teismas tokiam asmeniui turi neleisti atstovauti atstovaujamajam teismo posėdyje, priimdamas dėl to nutartį (CPK 56 straipsnio 3 dalis, 290 straipsnis). CPK 56 straipsnio 3 dalyje nurodytų asmenų procesines teises ir pareigas bei jų apimtį patvirtina jiems fizinio asmens išduotas įgaliojimas, atitinkantis CPK 57 straipsnio 2 dalies reikalavimus ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. rugsėjo 17 d. konsultacija Nr. A3-89, publikuota „Teismų praktika“, Nr. 20, 2004 m.). Nurodo, kad teismo išvada, kad D. G. veikdamas kartu su advokate O. R. negali būti atstovas CPK 56 ir 57 str. prasme, yra nepagrįsta ir atmestina. Tuo atveju, kai atstovu pagal pavedimą teisme yra advokatas ir (ar) advokatų padėjėjas, kartu pagal pavedimą atstovauti asmeniui teisme gali bet koks kitas asmuo, nepriklausomai nuo to, ar jį su atstovaujamuoju sieja giminystės, santuokinio (sugyventinio) santykiai, ar jis turi aukštąjį universitetinį, ar jo neturi. Taip pat nurodo, kad teismo išvada, kad D. G., teismo manymu, pagal esamą teisinį reglamentavimą, negali būti atstovu pagal pavedimą CPK 56 ir 57 str. prasme, prieštarauja civilinį procesą reguliuojančioms teisės normoms, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotai praktikai ir nuosekliai besilaikančių tokios praktikos apygardos teismų jurisprudencijai.

6Atskirasis skundas netenkintinas.

7Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas, taip pat patikrinimas, ar nėra absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, kurios reglamentuoja civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).

8Iš bylos duomenų nustatyta, kad ieškovo UAB „Sigma Trans“ ieškinyje nurodomas atstovas D. G., ieškovo vardu teismui pateikė atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-04-27 nutarties. Tiek šį, tiek 2016-05-03 atskiruosius skundus pasirašė D. G.. Tai gi, byloje i esmės kilo ginčas dėl to, ar D. G., būdamas profesinė bendrija D. G. ir partnerių juridinė kontora direktoriumi gali pasirašyti procesinius dokumentus skirtus teismui UAB „Sigma Trans“ vardu.

9CPK 51 straipsnio 1 dalis nustato, kad asmenys gali vesti savo bylas patys arba per atstovus. Paties asmens dalyvavimas byloje neatima iš jo teisės turėti šioje byloje atstovą. Bylas juridinių asmenų vardu teisme veda jų vienasmeniai valdymo organai, o įstatymuose ir steigimo dokumentuose nustatyta tvarka – kitų organų nariai ir dalyviai fiziniai asmenys, veikiantys pagal įstatymuose ir steigimo dokumentuose jiems suteiktas teises ir pareigas. Šiais atvejais laikoma, kad bylą veda pats juridinis asmuo (CPK 55 str.), o atstovo pagal pavedimą teisės turi būti išreikštos įstatymų nustatyta tvarka išduotame ir įformintame įgaliojime (CPK 57 straipsnio 1 dalis).

10Atstovavimo civiliniame procese sutartis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje kvalifikuojama kaip pavedimo sutartis (CK 6.756–6.765 straipsniai; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje P. S. v. Z. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-73/2009; 2014 m. lapkričio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. J. v. J. N. , bylos Nr. 3K-3-473/2014). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad pavedimo sutartis pagal savo pobūdį yra sutartis dėl atstovavimo, kurios pagrindu įgaliotinis įgaliotojo (atstovaujamojo) vardu su trečiaisiais asmenimis atlieka teisinius veiksmus, todėl jai taikomos ir CK normos, reglamentuojančios atstovavimą (CK 2.132–2.151 straipsniai; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. G. v. L. S., bylos Nr. 3K-3-461/2010; 2014 m. lapkričio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. J. v. J. N. , bylos Nr. 3K-3-473/2014).

11Tai reiškia, kad atstovavimo civiliniame procese pagal pavedimą sutarčiai taikomos CK normos, reglamentuojančios atstovavimo ir pavedimo teisinius santykius, tačiau pabrėžtina, kad atstovavimas civiliniame procese skiriasi nuo atstovavimo materialiojoje civilinėje teisėje, nes skirtingi šių teisinių institutų pagrindu išduodamų įgaliojimų turinys ir apimtis. Civilinėje teisėje įgaliotojas gali laisvai pasirinkti įgaliotinį (fizinį ar juridinį asmenį), įgaliotinis veikia vienas įgaliotojo vardu ir gali atlikti tokius veiksmus, kurie tiesiogiai nurodyti pavedimo sutartyje (įgaliojime); o civiliniame procese įgaliotojui gali atstovauti tik fizinis asmuo, ir tik toks, kuris atitinka civilinio proceso normų reikalavimus, įgaliotinis gali veikti vienas arba įgaliotojas gali veikti kartu su įgaliotiniu ir įgaliotinio teises, veikiant įgaliotojo vardu, nustato ne tik įgaliojimo turinys, bet ir civilinio proceso normos. Taigi atstovavimo civiliniame procese sutarčiai CK normos gali būti taikomos tiek, kiek jos atitinka CPK normų nustatytus atstovavimo civiliniame procese reikalavimus ir jiems neprieštarauja (Civilinė byla Nr. 3K-3-212-219/2015).

12Pažymėtina, kad civilinio proceso normos asmenų, galinčių būti atstovais civiliniame procese pagal pavedimą, ir mokėjimo už atstovavimą klausimus reglamentuoja pakankamai aiškiai ir imperatyviai. CPK 56 straipsnis nustato baigtinį ratą asmenų, kurie gali būti teisme atstovais pagal pavedimą. Tai reiškia, kad joks kitas asmuo, jei jis nepatenka į įstatymo nustatytą asmenų ratą, negali atstovauti juridiniam asmeniui civiliniame procese pagal pavedimą. Griežtą atstovavimo pagal pavedimą reglamentavimą lemia tai, kad civiliniam procesui tinkamai vesti ir pasiekti vieną pagrindinių civiliniam procesui keliamų tikslų – teikti kvalifikuotą teisinę pagalbą – reikalingos aukšto lygio teisės žinios. Tokį atstovavimą gali užtikrinti advokatai ir jų padėjėjai, nes jų teisinė kvalifikacija nustatoma įstatymo nustatyta tvarka: advokatu, jo padėjėju gali tapti tik nustatytus reikalavimus atitinkantis ir egzaminą išlaikęs asmuo; savo veikloje jis privalo laikytis profesinės etikos normų; jis privalo drausti savo civilinę atsakomybę ir visiškai atsako už klientui savo kaltais veiksmais padarytą žalą.

13Teisinių, taip pat ir procesinių dokumentų ar jų projektų rengimo paslaugų teikimas patenka į atstovavimo sampratą, nes atstovavimas yra ne tik atstovo dalyvavimas teismo posėdžiuose, bet ir kiti jo atliekami veiksmai (procesinių dokumentų rengimas, pasirašymas, pateikimas teismui, teisinės konsultacijos, įvairūs paklausimai įstaigoms ir organizacijoms ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. vasario 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje T. M. v. UAB „Transtira“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-106-248/2016).

14Tai gi, pirmosios instancijos teismui nustačius, kad 2016-05-03 atskirąjį skundą pasirašė ir padavė ieškovo atstovas, kuris negali atstovauti to asmens teisme, pagrįstai buvo taikomas atskirojo skundo trūkumų šalinimo institutas (CPK 115 straipsnio 2 dalis, 316 straipsnis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. liepos 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-461-611/2015).

15Kiti atskirajame skunde išdėstyti argumentai yra teisiškai nereikšmingi ir savaime neįtakoja kitokio šio klausimo sprendimo būdo.

16Darytina išvada, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti ar pakeisti skundžiamą Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį, kuri yra teisėta ir pagrįsta.

17Vadovaudamasis CPK 336 str., 337 str. 1 d. 1 p., teismas

Nutarė

18Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 5 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai